Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 127).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 128).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 129).

Trečiasis asmuo Kredito unija (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 130).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 131).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 132).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 157).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai du kartus išsiuntus registruotos buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (t. 1, b.l. 120, 137, 140).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, nuo gimimo jį augina, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašomas priteisti 190 Eur per mėnesį vaiko išlaikymas atitiktų nepilnamečio interesus. Atsakovo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis, svečiuotis ir ilsėtis nepilnamečiui. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog nepilnametis su motina gyvena (duomenys neskelbtini), baigus remontą gyvens gretimame (duomenys neskelbtini)., turės trijų kambarių butą su patogumais. Nepilnametis vaikas nuo 2017 m. birželio 12 d. lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra registruota darbo biržoje, turi ketinimų pradėti individualią veiklą, šiuo metu jai padeda motina. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu nepilnamečiam vaikui sudarytos normalios ir saugios gyvenimo sąlygos, vaikas ugdomas ir lavinamas. Svarbu, kad jį išlaikytų ne tik motina, bet ir tėvas, kurio bendravimui su vaiku motina neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad praėjus pusmečiui po sūnaus gimimo ir pasikeitus atsakovo elgesiui, uošviai jai pasakė, kad atsakovas nuo studijų laikų vartoja narkotines medžiagas ir dėl to iširo jo pirma santuoka. Atsakovas sutiko gydytis, situacija pagerėjo, tačiau vėliau problema atsinaujino. Ieškovė du metus stengėsi padėti atsakovui, tačiau jam nutraukus gydymą, buvo priversta išeiti iš namų, kad vaikas nematytų atsakovo agresijos protrūkių. Kreditus šalys ėmė dar iki santuokos sudarymo, nes buvo maži jų atlyginimai. Ieškovė kreditus ėmė žodiniu atsakovo sutikimu. Atsakovas buvo pateikęs prašymą neleisti jam sudaryti vartojimo kredito sutarčių, todėl kreditus savo vardu ėmė ieškovė. Santuokos metu šalys įsirenginėjo atsakovo tėvų sodo namelį, 2013 m. persikėlė į jį gyventi. Iš kreditų gauti pinigai buvo skirti ir namo įrengimui, kuris truko nuo 2012 metų iki 2016 metų. Ieškovė pinigus naudojo vaiko poreikiams, maisto, statybinių medžiagų pirkimui, dalį pervesdavo atsakovui. Vaikas nuo 2014 metų rugsėjo mėn. iki 2016 metų rugsėjo mėn. lankė privatų daželį, už jį reikėjo mokėti po 900 Lt per mėnesį. Šiuo metu ieškovės atlyginimas yra 889 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovas galėtų pasiimti vaiką du kartus per savaitę, bet turėtų jį grąžinti iki 18.00 val., sutiko, kad atsakovas pasiimtų vaiką kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad 2012 m. liepos 5 d. šalys susilaukė sūnaus D. L. (t. 1, b. l. 15), 2013 m. balandžio 19 d. sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (t. 1, b. l. 171).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovės teigimu šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam esant priklausomam nuo narkotinių medžiagų, nesigydant, dėl ko atsakovas tapo agresyvus, šeimoje kilo finansinės problemos. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo priklausomybės (t. 1, b.l. 150; t. 3, b.l. 42).

Atsakovas pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau jo teigimu dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, kuri buvo neištikima atsakovui, naudojo prieš atsakovą psichologinį smurtą, blogino šeimos turtinę padėtį be atsakovo sutikimo nesaikingai skolindamasi iš greitųjų kreditų įmonių. Neištikimybės ir psichologinio smurto įrodymų atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad yra pateikęs prašymą nesuteikti jam vartojimo kreditų, kas rodo, jog ir pats turėjo problemų, susijusių su jų ėmimu. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė siūliusi nutraukti santuoką bendru sutikimu ir reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės pareiškė tik jam nesutikus prisiimti atsakomybės už prievoles, pati savaime nereiškia, jog atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Net esant vieno sutuoktinio kaltei, galima teikti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Atsakovui pripažinus savo kaltę dėl santuokos iširimo ir neįrodžius ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką nėra galimybių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių bendras gyvenimas yra negalimas, jų santuoka faktiškai yra iširusi, į nustatytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, nutraukia šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą, nurodė, kad patyrė didelį stresą ir baimę dėl savo ir nepilnamečio vaiko ateities, dėl nuolatinio nerimo ją kankina nemiga ir depresija, pateikia išrašus iš medicininių dokumentų apie tai, kad 2014-05-10 skundėsi bendru silpnumu, galvos svaigimu, dažnu širdies plakimu, 2015-07-13 - galvos skausmu, konsultuota neurologo, buvo paskirtas medikamentinis gydymas (t. 3, b.l. 44-45). Tačiau byloje nustatyta kad šalių santuoka iširo tik 2016-08-26, todėl ieškovės nurodyti daugiau nei prieš metus iki santuokos iširimo patirti negalavimai negali būti laikomi neturtine žala, patirta dėl santuokos nutraukimo.

Vis dėl to atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, todėl akivaizdu, kad santuokos iširimas lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo taip pat apima dvasinius išgyvenimus dėl šeimos iširimo, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą.

Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konstatuojama, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas. Įvertinus santuokos trukmę iki jos iširimo (3 metai), šalių turtinę padėtį (atsakovas nedirba, turto neturi), šalių santykius (pačios atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ir iki santuokos iširimo jie nebuvo geri), ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, jei santuoka buvo nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.

Tarp šalių nebuvo ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Ieškovė ieškiniu palikti jai ikisantuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštaravo. Esant nustatytoms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – D..

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo nereiškė, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo jam priteisimo taip pat nepareiškė. Kadangi išlaikymo santykiai yra tęstiniai, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios – pasikeitus aplinkybėms bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš kitos šalies priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Abi šalys prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (t. 4, b.l. 39). Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į vaiko mažą amžių, faktinę padėtį, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus (t. 1, b. l. 157).

Ieškovė ieškinyje neprašė nustatyti konkrečios atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Atsakovas 2017 m. spalio 17 d. pateikė prašymą dėl jo siūlomos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kurį patikslino teismo posėdžio metu. Ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlyta jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka savaitgaliais, tačiau nesutiko, kad darbo dienomis atsakovas su vaiku bendrautų iki 20 val., nurodė, kad vaikas turėtų būti grąžinamas į gyvenamąją vietą iki 18 val.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo bendravimas su vaiku darytų jam žalą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis, svečiuotis ir ilsėtis nepilnamečiui vaikui. Ieškovės prašymas riboti atsakovo bendravimą su vaiku nustatant bendravimą darbo dienomis tik po 1 valandą, yra nepagrįstas. Ieškovė nenurodė jokių motyvų, dėl kurių atsakovas su vaiku darbo dienomis galėtų bendrauti tik tokį laiko tarpą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė - (duomenys neskelbtini), atstumas tarp šių miestų yra 100 km. Esant tokioms aplinkybėms, vienos valandos bendravimo laiko nustatymas neatitiktų protingumo kriterijų, tokiu būdu būtų nepagrįstai ribojama atsakovo teisė bendrauti su vaiku. 20 val. nėra labai vėlyvas metas, o atsižvelgiant į ribotas atsakovo galimybes bendrauti su vaiku šiam gyvenant kitame mieste, jam turi būti sudaroma galimybė ilgiau pabendrauti su vaiku pas jį atvykus.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymą po 190 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, jog vaiko poreikiai maistui yra apie 130 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei – 75 Eur per mėnesį, sūnaus dalis būsto išlaidoms – 40 Eur per mėnesį, sveikatos užtikrinimui (gydymas, vitaminai, vaistai) – 20 Eur per mėnesį, higienos prekėms – 20 Eur per mėnesį, vaiko laisvalaikiui – 30 Eur per mėnesį, šventėms (gimtadieniams, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms) – 15 Eur per mėnesį, kadangi vaikas lanko darželį, reikia mokėti už jį, pirkti kanceliarines prekes bei knygutes, kas per mėnesį sudaro ne mažiau 70 Eur.

Vaiko maisto, aprangos ir avalynės, būsto, sveikatos užtikrinimo, higienos poreikiai yra būtinieji vaiko poreikiai. Vaiko poreikiams tenkinti reikalingų ieškovės nurodytų sumų dydžio atsakovas neginčijo. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo pomėgiams ir poreikiams. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinio ugdymą skatinančios priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko laisvalaikio pramogoms reikalinga 30 Eur per mėnesį suma, kurios dydis, atsižvelgiant į renginių ir užsiėmimų kainas yra protingas. Manytina, kad ieškovės nurodyta pinigų suma, skirtina šventėms, yra taip pat protingo dydžio.

Vaikas turi būti ugdomas, jo ugdymui ir tobulėjimui reikalingos pagalbinės priemonės. Ieškovė pateikė duomenis, jog šalių sūnus lanko nuo 2017 m. birželio 12 d. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b.l. 34). Visuotinai žinoma, kad vaikų ugdymo paslauga yra mokama. Nors nėra žinoma, kiek ieškovė moką už vaikų darželio paslaugas, tačiau ieškovės nurodyta 70 Eur suma už ugdymo įstaigos paslaugas ir papildomam vaiko ugdymui reikalingas kanceliarines priemones yra reali ir protingo dydžio.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį suma.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu sutiko teikti vaikui išlaikymą po 190 Eur mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tačiau prašė išlaikymą priteisti nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, kadangi vaiko išlaikymui yra skyręs 4000 Eur ir mano, jog pareigą teikti vaikui išlaikymą įvykdė iki 2017 m. spalio mėnesio. Nors ieškovas pateikia į bylą įrodymus apie atsakovei pervestas sumas (t. 1, b.l. 151-152, t. 2, b.l. 3-10; t. 3, b.l. 47), tačiau iš jų matyti, kad ne visos atsakovo pervestos sumos buvo skirtos vaiko išlaikymui. Net tuo atveju, jei atsakovas teikė vaikui didesnį nei šiuo sprendimu priteisiamas išlaikymą, tai nereiškia, jog buvo suteiktas išlaikymas į ateitį. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato konkretaus išlaikymo, kurį turi teikti skyrium gyvenantis tėvas, dydžio. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Kadangi atsakovas savanoriškai sprendė, kokias sumas reikalinga skirti vaiko išlaikymui, jo teiktas išlaikymas negali būti laikomas išlaikymu į ateitį vien dėl to, kad vėliau teismo sprendimu nustatyta, jog vaikui turi būti teikiamas 190 Eur per mėnesį išlaikymas.

Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo teismas tenkina visiškai ir iš atsakovo priteisia nepilnamečiam sūnui po 190 Eur išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išskaitant pagal 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėtas sumas (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms.

Sprendžiant reikalavimą dėl santuokos nutraukimo nustatyta, kad šalys nuo 2016-08-26 gyvena skyrium. Remiantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę reikšti prašymą taikyti teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo to momento kai jos nustojo gyventi kartu, byloje esant nustatytam tiksliam gyvenimo skyriumi pradžios momentui, teismo vertinimu nėra pagrindo netenkinti ieškovo prašymo. Teismas nustato, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-08-26.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi asmeninę prievolę trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodyta aukščiau, 2014-10-11 ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurios pagrindu atsirado prievolė mokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas. Lizingo sutartis sudaryta su ieškove, ji registruota automobilio valdytoja, dėl ko nustatyta, kad turtinės teisės pagal sutartį priteistinos jai. Atitinkamai, nutraukus santuoką, turtinės pareigos pagal sutartį lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad prievolė pagal lizingo sutartį po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės prievole.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas turi prievolę kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) bankui. Į bylą pateikta 2014-06-05 Vartojimo kredito sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir AB (duomenys neskelbtini) banko (t. 3, b.l. 84-100). Šia sutartimi atsakovui suteiktas 15 000 Lt kreditas. Atsakovas nurodė, kad prievolė pagal sutartį yra jo asmeninė prievolė. Ginčo dėl to byloje nėra. AB (duomenys neskelbtini) bankas su šalių pozicija sutiko, kadangi suteikiant sutartį buvo vertinamos tik atsakovo pajamos ir galimybė grąžinti kreditą, kreditas suteiktas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad prievolė pagal sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė.

Prievoles kitiems byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims ieškovė prašo pripažinti solidariomis šalių prievolėmis. Atsakovas su šiais reikalavimais nesutinka.

Nagrinėdamas ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė taip pat neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis žodžiu ar raštu išreikštų savo sutikimą dėl sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju asmuo, siekdamas, kad jo prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis, 2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2016-07-21 vartojimo kredito sutartis dėl 600 Eur vartojimo kredito (t. 1, b.l. 26-40). Duomenų apie šių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams į bylą nepateikta, todėl ši prievolė pripažįstama asmenine ieškovės prievole.

Vartojimo kredito sutartis tarp ieškovės ir Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2015-09-01 (t. 1, b.l. 70-72). Vartojimo kredito suma – 5400 Eur. Prievolė grąžinti kreditą nėra įvykdyta (t. 1, b.l. 40). Iš į bylą pateikto Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas Kredito unija “ (duomenys neskelbtini)“) darbuotojos elektroninio laiško (t. 3, b.l. 175) matyti, kad 2016-03-30 ieškovė pakartotinai kreipėsi dėl kredito refinansavimo, tuomet trečiasis asmuo Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ paprašė atsakovo sutikimo. Atsakovas pateikė sutikimą dėl duomenų tvarkymo vertinant jo mokumą, t. y. sutiko, kad ieškovei gaunant kreditą, būtų įvertintas ir jo mokumas, kas rodo, jog sutiko ir dėl paties kredito gavimo. Esant tokioms aplinkybėms, prievolė pripažįstama bendra sutuoktinių prievole, kadangi sandoris, iš kurio ji kilo, sudarytas esant atsakovo sutikimui.

2016-01-10 ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 415,59 Eur kredito sumos (t. 1, b.l. 41-50). Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė į bylą informaciją apie tai, kad šiuo metu esantys įsipareigojimai įmonei kilo iš 2014-08-15 su ieškove sudarytos Vartojimo kredito sutarties, kuria suteikta 343,43 Eur paskola, 2015-06-11 papildomai suteikta 67 Eur, 2015-12-18 – 50 Eur (t. 2, b.l. 42). 2015-12-07 sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria suteikta 600 Eur paskola. Sutartys nutrauktos nevykdant įsipareigojimų, kurių dydis 2017-04-04 buvo 766,35 Eur.

2015-07-08 tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paskolos sutartis (t. 1, b.l. 22-25), kuria pakeista anksčiau šalių sudaryta sutartis, ir susitarta dėl 557 Eur paskolos išmokėjimo. Iš į bylą pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 1000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) kreditas ieškovei buvo suteiktas 2014-08-26 (t. 2, b.l. 82).

2015-07-23 ieškovei 1500 Eur kreditą išdavė AB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“) (t. 1, b.l. 65-66). 2015-06-11 sudaryta Vartojimo kredito sutartis dėl 200 Eur kredito gavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 67-69; t. 2, b.l. 43). Į bylą pateikta 2015-11-16 ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini) sudaryta 2015-11-16 kredito sutartis, kuria suteiktas 800 Eur vartojimo kreditas (t. 1, b.l. 51-64; t. 2, b.l. 39).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2016-08-22 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu už akių iš ieškovės trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2015-07-14 vartojimo kredito sutarties Nr. 50454 pagrindu priteista 328,10 Eur skolos ir susijusių mokėjimų (t. 4, b.l. 95-97). Nors trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ieškovė yra su juo atsiskaičiusi (t. 2, b.l. 36-38), atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-08-26, prievolės pobūdį svarbu nustatyti tam atvejui, jei atsiskaitymas įvyko šalims jau gyvenant skyrium.

Remiantis nurodytomis įstatymo normomis, teismų praktika, siekiant nustatyti prievolių pobūdį, reikalinga išsiaiškinti ar sandoriai sudaryti šeimos poreikiams tenkinti. Nurodytos kredito sutartys sudarytos šalims esant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Aplinkybes, kad kreditai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, ieškovė grindžia pateiktais jos sąskaitos, į kurią buvo pervedami trečiųjų asmenų kreditai, išrašais (t. 2, b.l. 53-177, t. 3, b.l. 155-173). Iš jų matyti, kad dalį iš kredito įstaigų gautų kredito lėšų ieškovė pervesdavo atsakovui, 732 Eur sumokėjo už atsakovo gydymą, gavusi naują kreditą mokėdavo kredito įmokas kitiems kreditoriams, dalį lėšų išsigrynindavo, išleisdavo maistui, drabužiams, kurui. Taigi didžiąją dalį kredito sutarčių pagrindu gautų lėšų ieškovė skirdavo kasdieniams šeimos pragyvenimo poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 1 d. 3 p., 5 p.). Nors nepateikta įrodymų apie visų lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, suprantama, kad visi įrodymai, pagrindžiantys kreditų panaudojimą kasdienėms reikmėms, nėra išsaugomi.

Atsakovo teigimu apie prievoles pagal ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytas paskolų sutartis jam nebuvo žinoma, apie jas sužinojo tik gavęs ieškinį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas apie kreditorius sužinojo 2016 metų vasarą, pradėjus gauti laiškus apie įsiskolinimus. Šias aplinkybes iš dalies paneigia į bylą pateiktas atsakovo pasirašytas 2016-04-02 sutikimas Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“) dėl atsakovo duomenų tvarkymo vertinant jo mokumą (t. 3, b.l. 176, 178). Atsakovas įrodinėjo, kad sutikimą pasirašė ir iš jo elektroninio pašto dėžutės išsiuntė priėjimą prie jos turėjusi atsakovė, nes atsakovas tuo metu gydėsi VšĮ Sugrįžimas ir buvo nekontaktinėje sveikimo fazėje, neturėjo prieigos prie interneto, banko sąskaitos ir telefono. Tačiau iš VšĮ Sugrįžimas pažymos (t. 3, b.l. 46) matyti, kad atsakovas VšĮ Sugrįžimas gydytas tik iki 2016-01-21, tuo tarpu sutikimas pasirašytas 2016-04-02. Atsakovo atstovo argumentas, kad sutikime yra ne atsakovo parašas taip pat atmetamas, kadangi į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad sutikime yra ne atsakovo parašas. Atkreiptinas dėmesys, kad net to paties žmogaus parašas nebūna kiekvieną kartą identiškas. Pastebėtina, kad tarp parašo sutikime ir parašo, pvz. vartojimo kredito sutartyje, sudarytoje su AB (duomenys neskelbtini) banku, akivaizdžių skirtumų nėra.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad suteikti kreditai panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl įsipareigojimai pagal santuokoje sudarytas kredito sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintini solidaria šalių prievole CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3, 5 punkto, 2 dalies pagrindu.

Iš ieškovės sąskaitos išrašų nėra pagrindo daryti išvados, kad ji ypatingai išlaidavo rūpindamasi šeimos poreikiais. Iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovės šeimos poreikiams tenkinti skirtos sumos buvo neprotingai didelės. Dėl atsakovo ieškovei pervedamų sumų (t. 2, b.l. 3-10) pažymėtina, kad iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad ji taip pat pervedinėjo lėšas atsakovui, be kita ko, ir iš gautų kreditų. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, švaistė lėšas, atsakovas turėtą priklausomybę patvirtino. Suprantama, kad tokia priklausomybė galėjo atsiliepti šeimos finansinei padėčiai. Pajamų ir išlaidų balansas ieškovės sąskaitoje 2015-2016 metais, kai buvo imami kreditai, rodo, kad vien ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo pervedamų lėšų nepakakdavo, kas ir vėl sukeldavo būtinybę skolintis pragyvenimui.

Ieškovė už pateiktą teismui ieškinį sumokėjo 71 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir už turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 1, 98). Ieškovės neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai, todėl už jį iš atsakovo priteisiama 41 Eur žyminio mokesčio. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas 50 procentų, todėl iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovo priteisiama 56 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai.