Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2090-912/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
2A-2090-912/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38467-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
Atsakovas
S. L.
Ieškovas
S. L.
Trečiasis asmuo
UAB „4finance“, UAB „Creditstar Lithuania“, UAB MCB Finance, UAB „Mogo LT“, UAB „Moment Credit“
Kategorijos
  • 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2090-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38467-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo padarinių; tretieji asmenys: UAB „4finance“, UAB „Creditstar Lithuania“, UAB MCB Finance, UAB „Mogo LT“, UAB „Moment Credit“, kredito unija „Sostinės kreditas“, UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, AB „BnP Finance“, UAB „Credit Service“, AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – „D.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 190 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 5) paskirti ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisinių padarinių sukėlė nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d.; 8) sutartinius įsipareigojimus UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, UAB „BnP Finance“, UAB MCB Finance, UAB „Credit Service“, UAB „4finance“, UAB „Moment Credit“, AB „Bobutės paskola“, UAB „Creditstar Lithuania“, kredito unijos „Sostinės kreditas“ naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti šalims solidariai; 9) sutartinius įsipareigojimus UAB „Mogo LT“ po santuokos nutraukimo palikti vykdyti ieškovei asmeniškai; 10) sutartinius įsipareigojimus AB SEB bankui po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai atsakovui; 11) iš atsakovo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškinyje nurodyta, kad šalims 2012 m. liepos 5 d. gimė vaikas. Šalys santuoką sudarė 2013 m. balandžio 19 d. Sudaręs santuoką, atsakovas pasikeitė, pradėjo vartoti psichotropines medžiagas, tapo agresyvus. Šeimai vis pritrūkdavo pinigų, reikėjo skolintis. Skyrium šalys pradėjo gyventi nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. – ieškovė su vaiku išsikėlė gyventi į nuomojamą būstą. Ieškovė patyrė didelį stresą ir baimę dėl ateities, nurodė, kad ją kankina nemiga ir depresija, todėl prašė iš atsakovo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams kas mėnesį reikia apie 400 Eur.

3. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė norėjo gyventi laisvai ir nevaržomai, neatsižvelgdama į finansines galimybes. Dėl nuolatinių ieškovės psichologinio smurto atakų, atsakovo žeminimo, grasinimų pasiimti vaiką ir palikti atsakovą, jis pradėjo vartoti psichotropines medžiagas. Jis stengėsi išspręsti šią problemą, kelis kartus gydėsi. Nuo 2015 m. gegužės 4 d. atsakovas neturi priklausomybių ar žalingų įpročių. Jis stengėsi išlaikyti šeimą, visus pinigus skirdavo šeimos poreikiams, jį remdavo tėvai. Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo neištikima, nuolat reikalavo pinigų. Skyryboms įtakos turėjo asmenybių skirtumai, nemokėjimas ar nenorėjimas vienas kitam nusileisti bei rasti kompromisą, ieškovės nesąžiningumas ir savanaudiškumas. Neaišku, kodėl atsakovas turi solidariai atsakyti ieškovės asmeniniams kreditoriams. Ji be saiko ir be reikalo skolinosi, kreditus naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas neprieštaravo, kad vaikas gyventų su ieškove. Atsakovas nurodė, kad vaikui išlaikyti pervedė ieškovei 4000 Eur, todėl pareigą išlaikyti vaiką įvykdė iki 2017 m. spalio mėn. Atsakovas sutinka nuo nurodytos datos teikti vaikui išlaikymą po 190 Eur per mėnesį. Atsakovas prašė įsipareigojimus AB SEB bankui pripažinti asmenine jo prievole, kitiems tretiesiems asmenims – asmenine ieškovės prievole. Taip pat atsakovas prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas su vaiku bendrauja ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su atsakove, jai nedalyvaujant, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos du kartus per savaitę nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ir du kartus per mėnesį nepertraukiamoms 24 valandoms, pasibaigus bendravimui pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė šalių 2013 m. balandžio 19 d. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino iki santuokos turėtą pavardę „D.“; 4) nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 5) nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs su ieškove, jai nedalyvaujant, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos du kartus per savaitę nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ir, pasibaigus bendravimui, pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą, taip pat iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs su ieškove, jai nedalyvaujant, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; 6) priteisė iš atsakovo nepilnamečio D. L. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, išskaitant pagal 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą šioje byloje, sumokėtas sumas, iki vaiko pilnametystės; 7) nustatė, kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 8) paskyrė ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 9) nukreipė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo; 10) nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2015 m. vasario 16 d.; 11) nustatė, kad ieškovei tenka teisės ir pareigos pagal su UAB „mogo LT“ 2014 m. spalio 11 d. sudarytą lizingo sutartį; 12) nustatė, kad asmeninė yra ieškovės prievolė trečiajam asmeniui UAB „Credit service“ pagal 2016 m. liepos 21 d. vartojimo kredito sutartį; 13) nustatė, kad asmeninė yra atsakovo prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2014 m. birželio 5 d. vartojimo kredito sutartį; 14) nustatė, kad solidariosios yra šalių prievolės prievolė pagal tokias sutartis: su UAB „4finance“ 2014 m. rugpjūčio 15 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. sudarytas vartojimo kredito sutartis; su kredito unija „Mano unija“ 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį; su UAB „MCB Finance“ 2015 m. liepos 8 d. sudarytą paskolos sutartį; su AB „BnP finance“ 2015 m. liepos 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį ;su UAB Creditstar Lithuania 2015 m. birželio 11 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį; su UAB „Moment Credit“ 2015 m. lapkričio 16 d. sudarytą kredito sutartį; su UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ 2015 m. liepos 14 d. vartojimo kredito sutartį; 15) priteisė ieškovei iš atsakovo 236 Eur bylinėjimosi išlaidų; 16) priteisė valstybei iš atsakovo 68,40 Eur žyminio mokesčio ir 22,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 91,28 Eur; 17) priteisė valstybei iš ieškovės 5,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. Teismas įvertino ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovo priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų ir gydymąsi. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino savo kaltę dėl to, jog iširo šalių santuoka. Teismas pabrėžė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė siūlė nutraukti santuoką bendru sutikimu ir į teismą kreipėsi tik atsakovui nesutikus prisiimti atsakomybės už prievoles, nereiškia, kad nėra atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas konstatavo, jog ieškovė turi teisę į 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atsižvelgė į santuokos trukmę iki jos iširimo (3 metai), šalių turtinę būklę (atsakovas nedirba, turto neturi), šalių santykius (jie iki santuokos iširimo nebuvo geri). Šalys sutarė dėl pavardžių, vienas kito ir vaiko išlaikymo, taip pat vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo. Atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas nustatė atsižvelgęs į tai, kad iš esmės nekilo šalių ginčo dėl šio klausimo.

6. Teismas sprendė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms padarinių sukėlė nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. Teismas nustatė, kad šalys neturi nuosavybės teise nekilnojamojo ir kito registruotino turto. Pagal išperkamosios nuomos sutartį ieškovė naudojasi viena transporto priemone. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl nurodytos sutarties. Dėl to teismas pripažino prievoles pagal aptariamą sutartį asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Pagal atsakovo ir AB SEB banko 2014 m. birželio 5 d. vartojimo kredito sutartį kilusias prievoles teismas pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, kad ieškovė pagal su UAB „Credit service“ 2016 m. liepos 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams, sprendė, kad tai – asmenine ieškovės prievolė.

7. Vertindamas ieškovės ir kredito unijos „Sostinės kreditas“ (dabar – kredito unija „Mano unija“) 2015 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutartį, teismas pažymėjo, kad kredito davėjas paprašė atsakovo sutikimo. Pastarasis pateikė sutikimą asmens duomenims tvarkyti ir kreditui gauti. Dėl to pagal šią sutartį prievoles teismas pripažino bendromis sutuoktinių prievolėmis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ne jis, bet ieškovė pasirašė sutikime. Teismas įvertino tai, kad tuo metu, kai duotas sutikimas, atsakovas nebesigydė gydymo įstaigoje. Be to, sutikime esantis ir kiti atsakovo parašai panašūs.

8. Vertindamas kitus ieškovės gautus kreditus, teismas sprendė, kad kreditai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti. Pagal ieškovė sąskaitos išrašus, teismas nustatė, kad didžiąją kreditų dalį ieškovė skyrė kasdieniams šeimos pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nors nepateikta įrodymų apie visų lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, suprantama, kad visi įrodymai, pagrindžiantys kreditų panaudojimą kasdienėms reikmėms, nėra išsaugomi. Iš ieškovės sąskaitos išrašų nėra pagrindo daryti išvados, kad ji ypatingai išlaidavo rūpindamasi šeimos poreikiais. Iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovės šeimos poreikiams tenkinti skirtos sumos buvo neprotingai didelės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad prievolės tretiesiems asmenims UAB „4finance“, UAB „Creditstar Lithuania“, UAB MCB Finance, UAB „Moment Credit“, Kredito unija „Sostinės kreditas“, UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, UAB „BnP Finance“ yra asmeninė ieškovės prievolės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

9.1. Atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas neturėjo ieškovei iš atsakovo priteisti 500 Eur neturtinės žalos. Santuoka iširo taip pat ir dėl finansinių sunkumų. Ieškovė nesugebėjo tvarkyti, kontroliuoti šeimos ir asmeninių lėšų. Neaišku, kam ji ėmė paskolas ir kodėl jų negrąžino. Ieškovė neatsakingai elgėsi su lėšomis, yra priklausoma nuo greitųjų kreditų. Per trumpą laiką ji pasiskolino beveik 14 000 Eur.

9.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki šalių santuokos ieškovė ėmė greituosius kreditus ir jų negrąžino. Po santuokos sudarymo paimtus kreditus ieškovė panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, bet ankstesniems (iki santuokos gautiems) kreditams grąžinti.

9.3. Atsakovas nežinojo apie ieškovės kreditus, nebuvo davęs sutikimo jiems gauti. Jis nebūtų leidęs ieškovei imti naujų kreditų, nes buvo galima pasiskolinti iš atsakovo tėvų. Šeimos poreikiai buvo patenkinti.

9.4. Atsakovas buvo pateikęs prašymą nesuteikti jam kreditų, nes norėjo, jog ieškovė nesinaudotų jo duomenimis ir mokėjimo priemonėmis kreditams gauti.

10. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovė kalta dėl to, jog iširo santuoka. Atsakovas teigia, kad nežinojo apie šeimos skolas, bet šio teiginio nepagrindžia įrodymais. Ieškovė nurodė, kad ne ji, bet atsakovas kaltas dėl to, jog iširo santuoka. Atsakovas nesistengė išsaugoti šeimos, nes nebaigė klausytis gydymosi nuo priklausomybės kursų. Ieškovė siekė išsaugoti šeimą, rūpinosi atsakovu, finansiškai jį rėmė, kai jis gydėsi nuo priklausomybės.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde pateikia neteisingas aplinkybes. Anksčiau ieškovė kreditus ėmė, tam, kad galėtų baigti mokslus. Vėliau ieškovė ėmė kreditus, kai šalys vedė bendrą ūkį, nors dar nebuvo susituokę. Dėl to atsakovas žinojo apie visas iki santuokos sudarymo atsiradusias skolas. Ieškovė nepriiminėjo vienasmenių sprendimų imti kreditus, tardavosi su atsakovu.

10.3. Kredito sutartis nuo 2014 metų rugpjūčio mėn. iki 2015 m. pabaigos ieškovė sudarė, nes šalys turėjo finansinių sunkumų. Kai atsakovas pradėjo vartoti psichotropines medžiagas ir nustojo dirbti, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl poreikiams tenkinti trūko pinigų, atsirado poreikis skolintis.

10.4. Ieškovė teigia, kad jos pateiktuose banko sąskaitų išrašuose užfiksuota, jog kreditų lėšos panaudotos aprangai, maistui, paslaugoms įsigyti, atsakovo priklausomybei gydyti. Ieškovė mokėjo mokesčius už darželį. Dalį pinigų ji pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Nėra įrodymų, kad paskolas ieškovė panaudojo tik savo poreikiams tenkinti.

10.5. Kreditai gauti ieškovės vardu, nes ji dirbo ir kreditoriai sutikdavo tik jai suteikti kreditus. Apeliantas nedirbo, todėl kredito įstaigos atsisakydavo suteikti jam paskolas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliaciniame skunde ginčijama teismo sprendimo dalis, susijusi su bylos šalių santuokos iširimo priežastimis, taip pat prievolių, pagal ieškovės sudarytas kredito sutartis, statusu. Pirma, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Apelianto įsitikinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Antra, Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad prievolės, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino solidariomis buvusių sutuoktinių prievolėmis, kilo iš vartojimo kredito sutarčių, kurias ieškovė sudarė be atsakovo žinios. Apelianto teigimu, lėšas, gautas pagal nurodytas sutartis, ieškovė panaudojo ne šeimos, bet asmeniniams poreikiams tenkinti.

Dėl santuokos iširimo priežasčių

13. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos 4–ajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas.

14. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys pradėjo vesti bendrą ūkį iki santuokos sudarymo. Sudarę santuoką ieškovė ir atsakovas, vedė bendrą ūkį, augino iki santuokos gimusį vaiką, bet jų santykiai buvo nedarnūs. Šalims gyvenant santuokoje atsakovas vartojo psichotropines medžiagas, buvo nuo jų priklausomas, nedirbo, konfliktavo su sutuoktine buvo agresyvus. Dėl to ieškovė su vaiku išsikraustė iš šeimos gyvenamojo būsto ir pradėjo gyventi atskirai nuomojamame bute. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalių konfliktų gyvenant santuokoje kildavo taip pat ir dėl lėšų trūkumo. Ieškovė nurodė, kad nepakako jos pajamų, o atsakovas lėšų neuždirbdavo. Iš į bylą pateiktų ieškovės sąskaitų matyti, kad ji lėšas naudojo drabužiams, paslaugoms, skirtoms sau, vaikui ir bendrai naudojamiems daiktams įsigyti. Atsakovas nepateikė įrodymų savo teiginiui, kad pakako tik ieškovės darbo užmokesčio šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie vaiko ugdymo įstaigai jos skirtas lėšas ir jų dydį. Teigdamas, kad ieškovė santuokos metu gautų lėšų dalį panaudojo kreditams, gautiems iki santuokos sudarymo, grąžinti, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog vartojimo kreditų ji gavo iki santuokos jau bendrai su atsakovu vesdama bendrą ūkį. Dėl visų pirmiau išvardytų priežasčių, įvertinusi tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesį iki santuokos, taip pat ir šalims ją sudarius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Būtent atsakovo elgesys buvo nelojalus bylos šalių šeimai, lėmė tai, kad santuokos metu abu sutuoktiniai konfliktavo ir galiausiai pradėjo gyventi atskirai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė buvo priklausoma nuo greitųjų kreditų. Taigi teisėjų kolegija pabrėžia, kad nenustatė kitų priežasčių, dėl kurių būtų galima prieiti prie išvados, kad šalių santuoka iširo taip pati dėl ieškovės kaltės. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog taip pat ir ieškovė kalta dėl santuokos iširimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl prievolių pagal ieškovės sudarytas vartojimo kredito sutartis statuso

16. Pagal CK 3.109 straipsnio 1–3 dalis, bendros sutuoktinių prievolės yra tos, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, bet esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, taip pat solidariosios sutuoktinių prievolės.

17. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

18. Kasacinis teismas ištuokos bylose suformavo praktiką, kad paskolos sutartis priskiriama prie vieno sutuoktinio be kito sutuoktinio sudarytų solidariųjų sutarčių, o iš jų atsirandančios prievolės yra solidariosios, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti nurodytas aplinkybes tenka šaliai, kuri teigia, kad prievolė, pagal paskolos sutartį solidari. Atitinkamai, teikdama priešingai, kita bylos šalis turi procesinę pareigą paneigti kito sutuoktinio nurodytas ir prievolės solidarumą patvirtinančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal apeliaciniame skunde ginčijamas vartojimo kredito sutartis gautas lėšas panaudojo aprangai, atsakovo gydymo išlaidoms atlyginti, maisto produktams pirkti. Taip pat dalį pagal kredito sutartis gautų lėšų ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą. Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, paneigiančių šiuos faktus. Ieškovės banko sąskaitos išrašuose užfiksuota, kad ji lėšas panaudojo mobiliojo telefono paslaugoms, vaistinėse pirktoms prekėms, maisto produktų parduotuvėse, maitinimo įstaigose, automobilio kurui, įrankio technikos, namų apyvokos krautuvėse, kirpyklose ir kt. Pažymėtina, kad tuo metu bylos šalys vedė bendrą ūkį. Akcentuotina, kad iki santuokos sudarymo šalys taip pat vedė bendrą ūkį. Dėl to negalima teigti, kad, net ir dalį santuokos metu gautų kredito lėšų panaudodama ankstesniems kreditams grąžinti, ieškovė netenkino bendrų jos ir atsakovo poreikių. Didžiąją dalį kredito lėšų ieškovė skyrė kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto kvestionuojamas prievoles solidariomis buvusių sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais ir jų neatkartoja.

21. Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

22. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstas teismo sprendimas iš esmės pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

23. Ieškovė prašo priteisti 300 Eur, patirtų už advokato teisinę pagalba už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinęs atsiliepimo turinį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis tinkamas, todėl jai iš atsakovo priteistina 300 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą.

Teisėjai Ona Gasiulytė Rita Kisielienė Tomas Venckus