Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-05-27 · Civilinė byla Nr. e2A-498-777/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2023-04-17Klaipėdos apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-01-29Klaipėdos apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2024-05-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-27
Bylos Nr.
e2A-498-777/2024
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00205-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-498-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00205-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl nuosavybės teisės gynimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. G. patikslintą priešieškinį ieškovui J. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ar naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kadastras Plius“ parengtą atidalijimo projektą:

1.1.1. ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į 41 414/100 000 dalių gyvenamojo namo, kurias sudaro patalpos namo pirmame aukšte, pažymėtos indeksais: 1-2 (6,66 kv. m), 1‑3 (12,15 kv. m), 1-4 (1,32 kv. m), 1-5 (0,86 kv. m), 1-6 (14,30 kv. m), 1-7 (3,53 kv. m), 1-8 (9,40 kv. m), 1-9 (7,30 kv. m), 1-10 (4,17 kv. m), iš viso 59,69 kv. m;

Šalies argumentai

1.1.2. atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 58 586/100 000 dalių gyvenamojo namo, kurias sudaro patalpos, pažymėtos indeksais: 1-1 (12,06 kv. m), 1-11 (3,29 kv. m), 1‑12 (10,36 kv. m), 1-13 (14,08 kv. m), 1-14 (4,41 kv. m), 1-15 (9,30 kv. m), 1‑16 (30,94 kv. m), iš viso 84,44 kv. m;

1.2. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB „Kadastras Plius“ parengtą atidalijimo projektą:

1.2.1. ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į 14 834/100 000 dalis sandėlio, kurias sudaro patalpos, pažymėtos šiais indeksais: 1-2 (40,08 kv. m ) ir 1-3 (55,13 kv. m), iš viso 95,21 kv. m;

1.2.2. atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 85 166/100 000 dalis sandėlio, kurias sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (149,61 kv. m), 1-4 (20,17 kv. m), 1-5 (19,45 kv. m), 1-6 (23,18 kv. m), 1-7 (87,63 kv. m), 1-8 (10,30 kv. m), 1-9 (202,97 kv. m), 1‑10 (33,31 kv. m), iš viso 546,62 kv. m;

1.3. iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, esančių gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini);

1.4. įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti naują elektros apskaitą, taip pat nugriauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

1.5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. 2001 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo fermą (toliau – ferma), 2001 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi: daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – daržinė). Fermos dalyje įsirengė gyvenamąsias patalpas, t. y. du kambarius, virtuvę, vonią, tualetą, taip pat pertvarkė kitas patalpas. Pažymėjo, kad 2006 m. lapkričio 10 d. su atsakovu buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė fermos patalpas dešimties metų laikotarpiui neatlygintinai valdyti ir jomis naudotis atsakovui, patalpos buvo perduotos gamybinei veiklai vykdyti, išskyrus gyvenamąsias patalpas, kuriose ieškovas gyveno. Pasibaigus panaudos sutarčiai atsakovas nereiškė pretenzijų ir nereikalavo išlaidų atlyginimo dėl patalpų, kuriomis jis naudojosi panaudos pagrindu, pagerinimo. 2010 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi savo sūnui (atsakovui) individualiai veiklai vykdyti padovanojo 21/25 dalį fermos ir daržinę, dovanojimo sutarties IV skyriuje „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ – dovanos gavėjui (atsakovui) nuolatiniam naudojimuisi pereina patalpos, plane pažymėtos indeksais 1‑4 (209,66 kv. m), 1‑5 (10,45 kv. m), 1-6 (227,54 kv. m), 1-7 (6,12 kv. m), 1‑8 (10,71 kv. m), 1-9 (150,62 kv. m).

2.2. 2015–2016 metais atsakovas pradėjo įrenginėti gyvenamąsias patalpas pastogėje, ieškovas prie būsto įrengimo taip pat prisidėjo savo darbu ir lėšomis, paprastasis remontas užbaigtas 2016 metais. Teigia, kad atsakovo iniciatyva buvo parengtas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios fermos padalijimo į du turtinius vienetus, suformuojant gyvenamąjį namą su mansardos patalpomis ir atidalytos fermos dalies paskirties keitimo į sandėliavimo, supaprastintas projektas. Atsakovas ieškovui priklausančios fermos dalies pastogėje įsirengė gyvenamąsias patalpas. Ferma buvo padalyta į du atskirus nekilnojamuosius objektus: gyvenamąjį namą (toliau – namas) ir sandėlį, (toliau – sandėlis), kurie yra (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. VĮ Registrų centrui pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, taip pat buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 13 d. bendraturčių susitarimas, kuriuo buvo prašoma naujai suformuotus statinius įregistruoti nurodytomis dalimis ir atitinkama naudojimosi tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu minėtas susitarimas pripažintas negaliojančiu.

2.3. Padalijus Fermą, naujai suformuoto nekilnojamojo turto objekto – sandėlio, bendras plotas – 641,83 kv. m, Namo bendras plotas – 144,13 kv. m. Teigia, kad atsakovui pagal projektą padidinus namo bendrą plotą iki 144,13 kv. m, padalijus Fermą į du turtinius vienetus ir atlikus jų kadastrinius matavimus, ieškovui name turėtų priklausyti 71,75 kv. m, o tai atitinka 0,4978144 (71,75 kv. m : 144,13 kv. m) dalis. Pažymi, kad sandėlyje priklausanti dalis sudarytų 0,0624464 (40,08 kv. m : 641,83 kv. m). Mano, kad po bendraturčių susitarimo panaikinimo ieškovui nuosavybės teise priklauso Namo pirmo aukšto patalpos, kurių bendras plotas sudaro 71,75 kv. m, atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, įrengtos mansardoje, jų plotas sudaro 72,38 kv. m.

2.4. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, dėl namo ir sandėlio patalpų nepavyksta pasiekti kompromiso. Teigia, kad ieškovas negali naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, o su atsakovu nepavyksta susitarti geruoju dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. MB „Kadastras Plius“ parengė projektą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo natūra, siūlomas namo ir sandėlio atidalijimo projektas atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų įgyvendinimą, pagal šį projektą ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitektų namo pirmo aukšto patalpos, pagal kurių funkcinę ir naudojimo paskirtį būtų užtikrinta galimybė suformuoti atskirą izoliuotą butą (du kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, tambūras, tualetas, dušo patalpa, sandėlis, katilinė), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitektų gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa – holas ir mansardos patalpos: trys kambariai, koridorius, virtuvė, vonia, pagal kurių funkcinę ir naudojimo paskirtį taip pat būtų užtikrinta galimybė suformuoti atskirą izoliuotą butą.

3. Atsakovas byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:

3.1. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą – Namą – natūra, nustatant, kad:

3.1.1. ieškovui nuosavybės teise atitenka 2022 m. vasario 9 d. matininkės V. G. parengtame nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos projekte nustatyta 38,70 kv. m ploto pastato 537/2000 dalis, kurią sudaro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nurodytos 2022 m. vasario 9 d. bylos projekte: tambūras (2-1, 3,53 kv. m), kambarys (2-2, 9,40 kv. m), virtuvė (2‑3, 7,30 kv. m), vonia-tualetas (2-4, 4,17 kv. m), kambarys (2-5, 14,30 kv. m);

3.1.2. atsakovui nuosavybės teise atitenka 2022 m. vasario 9 d. bylos projekte nustatyta 105,43 kv. m ploto pastato 1463/2000 dalis, kurią sudaro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nurodytos 2022 m. vasario 9 d. bylos projekte: holas (1‑1, 12,06 kv. m), katilinė (1-2, 6,66 kv. m), sandėlis (1-3, 12,15 kv. m), dušo patalpa (1-4, 1,32 kv. m), tualetas (1-5, 0,86 kv. m) ir pastogės patalpos: koridorius (1-6, 3,29 kv. m), kambarys (1-7, 10,36 kv. m), kambarys (1-8, kv. m), vonios patalpa (1-9, 4,41 kv. m), kambarys (1-10, 9,30 kv. m), virtuvė (1-11, 30,94 kv. m).

3.2. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą – sandėlį – natūra, nustatant, kad:

3.2.1. ieškovui nuosavybės teise atitenka 2022 m. vasario 9 d. bylos projekte nustatyta 95,21 kv. m ploto pastato 7417/50000 dalis, kurią sudaro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nurodytos 2022 m. vasario 9 d. bylos projekte: garažas (4-1, 40,08 kv. m), sandėlis (4-2, 55,13 kv. m);

3.2.2. atsakovui nuosavybės teise atitenka 2022 m. vasario 9 d. bylos projekte nustatyta 546,62 kv. m ploto pastato 42583/50000 dalis, kurią sudaro patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nurodytos 2022 m. vasario 9 d. bylos projekte: sandėlis-dirbtuvės (3-1, 149,61 kv. m), sandėlis (3-2, 20,17 kv. m), sandėlis (3-3, 19,45 kv. m), sandėlis (3-4, 23,18 kv. m), sandėlis kv. m);

3.3. nustatyti, jog elektros energijos įvadu ir elektros apskaita, kuri įrengta adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi tik atsakovas.

3.4. priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

4.1. 2022 m. vasario 9 d. atsakovo užsakymu matininkė V. G. parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylas. Atsakovas, turėdamas ieškovo sutikimą, statybos leidimą ir savo lėšomis tuometinės fermos antrame aukšte įrengė gyvenamąsias patalpas, t. y. padidino bendrą daiktą (fermą) ir jo vertę. Pažymi, kad visos fermos bendras plotas dėl anksčiau pastatytų ar išardytų sienų, t. y. patikslinus fermos kadastrinius matavimus, padidėjo ne 72,38 kv. m, o 54,14 kv. m. Teigia, kad padalijus fermą į du nekilnojamuosius daiktus šalių nuosavybės teisių apimtys negali sumažėti, o tik gali padidėti atsakovui, kuris teisėtai savo lėšomis padidino fermą. Mano, kad dėl to šalių bendrosios dalinės nuosavybės dalys name ir sandėlyje turi būti pakeistos.

4.2. 2010 m. spalio mėnesį J. R. parengto fermos padalijimo į du turtinius vienetus, suformuojant gyvenamąjį namą su mansardos patalpomis bei atidalytos dalies paskirties keitimo į sandėliavimo supaprastintu projektu buvo suformuoti du atskiri, vienas nuo kito izoliuoti butai, kuriais atitinkamai dabar ir naudojasi ieškovas ir atsakovas. Mano, kad jei šiame projekte patalpos, kurių indeksai „6“, „7“, „8“, „9“ ir „10“, būtų priskirtos ieškovui, tai projekte būtų numatytas patekimas iš ieškovo naudojamų patalpų į šias patalpas. Pažymėjo, kad šis projektas numatė ne tik mansardos įrengimo gaires, bet nulėmė gyvenamojo namo, kuriame bus du butai, visų patalpų išdėstymą ir izoliuotumą vienas nuo kito. Teigia, kad minėtu projektu ieškovo šiuo metu naudojamos patalpos, kurias iki 2004 metų įrengė atsakovas, buvo tik dokumentiškai parodytos tam, kad tas patalpų įrengimas būtų įteisintas ir įregistruotas viešame registre.

4.3. Ieškovo siūlomi patalpų atidalijimo projektai dėl nuosavybės teisės idealiųjų dalių nustatymo klaidingumo yra neteisėti ir nepagrįsti, turėtas nuosavybės teises fermoje (4/25 dalys arba 117,09 kv. m) „pasididino“ bendrai name ir sandėlyje 37,81 kv. m, t. y. iki 154,90 kv. m. Teigia, kad pagal ieškovo teikiamą namo atidalijimo projektą atsakovui tektų išardyti visą šildymo, vandens tiekimo, elektros ir kanalizacijos sistemas, kurių centriniai mazgai yra įrengti atitinkamai pagal ieškovo atidalijimo projektą pirmojo aukšto patalpose, kurių indeksai 1-2 ir 1-3. Pažymi, kad jau esamas įmontuotas / pastatytas šilumos siurblys oras-vanduo „Atlantic Alfera Extensa Dou“ negali būti montuojamas lauke, turi būti sumontuotas šildomose patalpose, todėl šio siurblio negalima iškelti į Sandėlio patalpas, kurios yra nešildomas. Atkreipė dėmesį, kad dėl šilumos siurblio perkėlimo iš patalpos, kurios ieškovo atidalijimo projekte žymimos indeksu 1-2, atsakovui reikėtų išardyti pirmojo aukšto ir mansardos grindis ir sienas, išvedžioti iš naujo visą šildymo sistemą, elektros instaliaciją, vandens ir kanalizacijos įvadus, tai prilygtų atsakovo patalpų paprastajam remontui, pareikalautų didelių piniginių kaštų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai: 1) atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, pagal atsakovo A. G. pateiktą projektą; 2) atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, pagal atsakovo A. G. pateiktą projektą; 3) nustatė, jog elektros energijos įvadu ir elektros apskaita, kuri įrengta adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi tik atsakovas A. G.; 4) konstatavo, kad atsakovas A. G. atlygina ieškovui J. G. pusę piniginių lėšų, patirtų įsirengiant atskirą elektros energijos apskaitos įvadą ir apskaitą; 5) įpareigojo atsakovą A. G. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stoginę; 6) paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. daliniame sprendime teismas buvo pasisakęs, kad dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys), bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (patalpa) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi būti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendime taip pat pasisakė, kad ieškovas neįgijo asmeninės nuosavybės teisės į fermos patalpas, jis tik įgijo teisę naudotis jomis, nes dovanojimo sutarties IV dalis buvo skirta ne asmeninei nuosavybei į konkrečias patalpas, bet bendrojo daikto naudojimo tvarkai pagal CK 4.81 straipsnį nustatyti, po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovas tapo fermos bendraturčiais. Taigi, sudarius dovanojimo sutartį, ieškovas turėjo 4/25 dalis (117,09 kv. m) bendro fermos ploto, atsakovas – 21/25 dalis (614,73 kv. m) bendro fermos ploto, tačiau nė vienam konkrečios patalpos nepriklausė asmeninės nuosavybės teise.

6.2. Dėl daikto padidinimo bendraturčio lėšomis nurodė, kad atsakovas tvirtina visus namo antro aukšto patalpų įrengimo ir jų pritaikymo gyvenimui darbus atlikęs savo lėšomis. Ieškovas teigia taip pat prisidėjęs savo lėšomis ir darbu. Pažymėjo, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėstė, kokius darbus atliko ir kokias lėšas investavo, jo paaiškinimai proceso metu buvo nuoseklūs, liudytojas J. T. patvirtino, kad 2016 metais atsakovo užsakymu atliko visus antro aukšto įrengimo darbus – konstravo karkasus, tvirtino plokštes, pertvaras atskiriems kambariams, glaistė, dažė, į antrą aukštą lipdavo kopėčiomis, pirmame aukšte dėjo gipsą, tvarkė sienas, lubas, dažė, tualeto ir vonios patalpose klijavo plytelėmis sienas ir grindis, katilinės patalpoj sienas ir lubas tvarkė plastikinėmis lentelėmis, su juo darbavosi dar vienas žmogus, atsiskaitydavo už darbus atsakovas. Nustatė, kad kaip liudytoja apklausta ieškovo dukra ir atsakovo sesuo nurodė paskolinusi broliui 15 000 svarų sterlingų remonto darbams, buvo grįžusi iš užsienio, svečiavosi pas brolį, matė, kad patalpos pirmame ir antrame aukštuose įrengtos tokiu pat stiliumi. Nurodė, kad atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus bei fotonuotraukas apie tai, jog darbai buvo atliekami jo lėšomis: apšiltintas namo stogas ir sienos (2015 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas), santechnikos ir statybos prekių parduotuvėje pirktos santechnikos prekės (2015 m. spalio 30 d. pirkimo kvitas 959,87 Eur sumai), katilinėje įmontuotas cirkuliacinis siurblys. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie prisidėjimą prie remonto darbų, jo teiginiai, kad duodavęs atsakovui pinigų statybinių medžiagų pirkimui, nėra įtikinantys, paties ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Darė išvadą, kad fermos padidinimo remonto darbai buvo atlikti būtent atsakovo lėšomis.

6.3. Konstatavo, kad atsakovui teisėtai padidinus fermą, jo nuosavybės dydis fermoje padidėjo 54,14 kv. m (785,96 kv. m – 731,82 kv. m), tokiu būdu atitinkamai pasikeitė šalių teisių į fermą apimtis – ieškovui išliko fermoje turėtas plotas – 117,09 kv. m arba 14,8977 proc. viso pastato, o atsakovui fermoje turimas plotas padidėjo nuo 54,14 kv. m iki 668,87 kv. m arba 85,1023 proc. Pažymėjo, kad namo bendras plotas yra 144,13 kv. m, todėl sutiko su atsakovo vertinimu, jog šalių dalys name, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti ne mažesnės: ieškovui turi tekti 14,8977 proc. viso pastato arba 21,47 kv. m (2234/15000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys), atsakovui – 85,1023 proc. viso pastato arba 122,66 kv. m (12766/15000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys), sandėlio bendras plotas – 641,83 kv. m, šalių dalys sandėlyje, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti ne mažesnės: ieškovui turi tekti 14,8977 proc. viso pastato arba 95,62 kv. m (5959/40000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys), atsakovui turi tekti 85,1023 proc. viso pastato arba 546,21 kv. m (34041/40000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys). Darė išvadą, kad ieškovui tektų 117,09 kv. m bendro ploto namo ir sandėlio, o atsakovui – 668,87 kv. m.

6.4. Nurodė, kad vietoj fermos suformavus du atskirus pastatus – namą ir sandėlį – bei juos įregistravus viešame registre, pasibaigė fermos egzistavimas, kartu ir dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad ieškovas nesutinka, jog bendraturčių susitarimas, kuris buvo pripažintas negaliojančiu dėl notarinės formos nebuvimo, būtų vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Tačiau atkreipė dėmesį, jog, kaip matyti iš apeliacinės instancijos sprendimo, ieškovo valia, nurodyta bendraturčių susitarime, nebuvo paneigta. Atsakovas nuo tada, kai 2015 m. gruodžio 25 d. apsigyveno su šeima suremontuotos fermos dalyje, gyvena iki šiol, atsakovo naudojamos patalpos yra izoliuotos nuo ieškovo naudojamų patalpų. Teismo posėdyje ieškovas buvo pripažinęs, kad po mansardos įrengimo laisvai nebepatekdavo į atsakovo naudojamas patalpas. Ieškovas nurodo, kad elektros, vandens, šildymo sistemos įrengimai buvo įrengti iš jo lėšų, atsakovui yra galimybė be didelių investicijų įsirengti elektros energijos ir vandens tiekimo inžinerines sistemas jam priklausančiose patalpose, juo labiau, kad elektros apskaitos dėžė įrengta sandėlio patalpose. Laikė, kad tokie ieškovo samprotavimai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, o nurodomi atlikti atsakovui įsirengimo darbai grindžiami vien tik ieškovo įsivaizdavimu.

6.5. Laikė, kad pagrįsti yra atsakovo argumentai, jog pagal ieškovo teikiamą namo atidalijimo projektą atsakovui tektų išardyti visą šildymo, vandens tiekimo, elektros ir kanalizacijos sistemas, kurių centriniai mazgai yra įrengti atitinkamai pagal ieškovo atidalijimo projektą pirmojo aukšto patalpose, kurių indeksai 1-2 ir 1-3, jau esamas įmontuotas / pastatytas šilumos siurblys oras-vanduo „Atlantic Alfera Extensa Dou“ negali būti montuojamas lauke, turi būti sumontuotas šildomose patalpose, todėl šio siurblio negalima iškelti į sandėlio patalpas, kurios yra nešildomos. Mano, kad dėl šilumos siurblio perkėlimo iš patalpos, kurios ieškovo atidalijimo projekte žymimos indeksu 1-2, atsakovui reikėtų išardyti pirmojo aukštojo ir mansardos grindis ir sienas, išvedžioti iš naujo visą šildymo sistemą, elektros instaliaciją, vandens ir kanalizacijos įvadus. Darė išvadą, kad atsakovo teikiamas atidalijimo projektas yra orientuotas į jau dabar šalių nuo 2016 metų naudojamas patalpas, patalpos yra izoliuotos, tam šalims nereikėtų patirti papildomų išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nurodo, kad namo atidalijimo Buto Nr. 2 projekte 2-3 indeksu pažymėtoje patalpoje yra vandens įvadas, dabartinis šildymo vamzdynas yra tinkamas autonominei šildymo sistemai pas ieškovą įrengti, t. y. Bute Nr. 2 įrengti, jeigu atsakovas ketintų patalpas šildyti kietu kuru, šildymo katilą gali statyti Sandėlio Nr. 2 patalpoje, pažymėtoje indeksu 4-1, kurioje yra įrengtas kaminas, pratęsiant Sandėlio Nr. 2 patalpoje 4-1 šildymo vamzdį iš Buto Nr. 1 patalpos 1-2 per sieną iki šildymo katilo. Konstatavo, kad atsakovo pateiktas atidalijimo projektas vertintinas kaip labiau procedūriškai ir techniškai priimtinas, nepažeidžia bendraturčių nuosavybės teisių, todėl namas ir sandėlis atidalytinas pagal atsakovo pateiktą pastatų atidalijimo projektą.

6.6. Nurodė, kad pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, todėl pažymėjo, jog elektros įvadas dovanojimo sutarties pagrindu priklauso abiem šalims, atitinkamai po 4/25 ir 21/25 dalis, patalpoje 1-3 įrengtas elektros automatinių jungiklių blokas, elektros tinklų įvadas ir elektros apskaitos skaitiklis įrengtas lauke ant vakarinės namo sienos. Teigia, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2005 m. vasario mėnesį atsakovas, kaip A. G. individualios įmonės savininkas, organizavo ir sumokėjo už 0,38 kW atvado ir įvadinio elektros apskaitos skydo nupirkimą ir sumontavimą fermoje ir daržinėje, sumokėjo iš viso 3 201,58 Lt. Iš elektros tinklo nuosavybės ribos akto – pažymos 2005 m. vasario 16 d. Nr. 47000/072 matyti, kad įrengtas įvadas su 29 kW galingumo buvo leista prijungti prie energetinės sistemos tinklų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad už elektros energiją mokėjo atsakovas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, darė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą dėl to, kad būtų nustatyta, jog dabartiniu elektros energijos įvadu ir apskaita naudojasi atsakovas, o ieškovas įsirengia savo atskirą elektros energijos apskaitos įvadą ir apskaitą, kadangi atsakovas sutiko pusę įsirengimo lėšų ieškovui apmokėti, todėl apie tai pažymėtina sprendimo rezoliucinėje dalyje.

6.7. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog atsakovas pastatė stoginę, kuri pažeidžia interesus, jis patiria nepatogumus dėl nuolatinio insoliacijos nebuvimo, nes pastačius stoginę sumažėjo natūralaus apšvietimo poveikis jo gyvenamiesiems kambariams, prašo stoginę nugriauti. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė sutinkantis, kad būtų nugriauta tik stoginės dalis, kuri konkrečiai eina virš jo gyvenamų patalpų, atsakovas dalį, kuri eina virš atsakovo patalpų, gali palikti. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į konstrukcijas, nugriauti dalį stoginės yra sudėtingiau, nei visą stoginę, jis sutiktų pakeisti stoginės dangą į permatomą. Ieškovas su permatomos dangos pakeitimu nesutiko, pageidavo, kad stoginės visiškai virš jo langų nebūtų. Akcentavo, jog namo ir sandėlio apžiūros vietoje metu buvo įsitikinta, kad stoginė eina virš patalpų, kuriose gyvena ieškovas, stoginė praktiškai užstoja šviesą, net ir saulėtą dieną kambariuose buvo prieblanda. Laikė, jog atsakovas neįrodė, kad stoginė pastatyta su ieškovo sutikimu, į ieškovo gyvenamąsias patalpas nepatenka saulės šviesa, dėl to yra pažeidžiami ieškovo interesai, todėl atsakovą įpareigojo stoginę nugriauti .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad ieškovas dovanojimo sutartyje išreiškė valią dovanoti atsakovui konkrečias fermos patalpas, kurios jam buvo reikalingos ūkinei veiklai vykdyti. Teigia, kad atsakovas nepaneigė, jog būtent patalpos, kurios įtrauktos į notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį, t. y. nurodyta, kad nuolatiniam naudojimui atsakovui pereina 6 fermos patalpos, buvo naudojamos ūkinei veiklai vykdyti. Mano, kad būtina įvertinti tai, kad dovanojama fermos dalis 21/25 nustatyta atitinkamai pagal nuolatiniam naudojimuisi atsakovui atitekusias fermos pastato patalpas, todėl darė išvadą, kad atsakovui nuosavybės teise neatlygintinai buvo perduotos būtent dovanojimo sutartyje išvardytos patalpos. Darė išvadą, kad pagal sutarties 5.3 punktą, šalims pasirašius šią sutartį ir patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į dovanotus daiktus pereina apdovanotajam.

8.2. Nurodė, kad J. R. parengė pastato – fermos, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į du turtinius vienetus, suformuojant gyvenamąjį namą su mansardos patalpomis ir atidalytos dalies paskirties pakeitimo į sandėliavimo supaprastintą projektą, kuriam 2010 m. spalio 12 d. pritarė viešojo administravimo subjekto pareigūnas. Teigia, jog pagal supaprastintame projekte pateiktą gyvenamojo namo eksplikaciją pirmame aukšte yra 10 patalpų: tambūras, 2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, dušas, sandėlis, holas ir katilinė, kurių plotas iš viso sudaro 79,11 kv. m. Gyvenamojo namo mansardoje suprojektuotų įrengti patalpų: laiptinės, 3 kambarių, vonios, svetainės, projekte nurodytas plotas – 71,68 kv. m. Bendras gyvenamojo namo plotas nurodytas 150,82 kv. m. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog patalpos mansardoje įrengtos daugiausia atsakovo lėšomis. Tačiau pažymėjo, kad 2001 m. gegužės 1 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto fermos pastato 21/25 dalį, kurią sudarė konkrečiai nurodytos patalpos, 2010 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise likusioje fermos pastato dalyje, kurią sudarė 4/25, 2001–2004 m. laikotarpiu įsirengė gyvenamąsias patalpas: du kambarius, virtuvę, vonią, tualetą, taip pat pertvarkė kitas patalpas: išardęs sieną, sujungė dvi patalpas į vieną, kurioje įrengė katilinę, pastatė vandens siurblį, įrengė elektros skydinę. Atsakovas buvusios fermos pastato dalyje, kurioje pagal supaprastintą projektą suformuotas turtinis vienetas – gyvenamasis namas, įrengęs mansardos patalpas, padidino gyvenamojo namo bendrąjį plotą iki 144,13 kv. m. Mano, kad, atsižvelgiant į jo turėtą dalį suformuotame gyvenamajame name, gyvenamojo namo plotą padidinus mansardos patalpų plotu, ieškovui turėtų priklausyti 71,75 kv. m, atitinkamai 0,4978144 (71,75 kv. m : 144,13 kv. m = 0,4978144) dalis gyvenamojo namo, atsakovui – 58586/100000 dalys gyvenamojo namo.

8.3. Nurodė, kad teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį ir atidalydamas gyvenamąjį namą ir sandėlį, sutiko su atsakovo apskaičiuotomis kiekvienai šaliai – ieškovui ir atsakovui –tenkančiomis dalimis į nekilnojamuosius daiktus. Tačiau mano, kad toks teismo vertinimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir padarytos išvados dėl ginčo dalių neatitinka faktinių reikšmingų bylos aplinkybių. Teigia, kad neginčija, jog pastogėje gyvenamąsias patalpas įrengė atsakovas, tačiau pažymi, kad gyvenamojo namo pirmame aukšte patalpas įsirengė 2001–2004 metais ir tai, jog patalpos buvo įrengtos, galima matyti supaprastintame projekte. Akcentuoja, kad tai, jog atsakovas pirko santechnikos prekes ar cirkuliacinį siurblį, nesuteikia jam teisės į ieškovo įrengtas patalpas.

8.4. Pažymėjo, kad teismas sprendime nurodė, jog atsakovo lėšomis buvo apšiltintas namo stogas ir sienos, bei šią aplinkybę patvirtina 2015 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas, tačiau atkreipė dėmesį, kad, remiantis šiais dokumentais, šiltinimo prekių už 4 334,35 Eur sumą pirkėjas yra UAB ,,Ugnerta“ ir šiltinimo darbai buvo atlikti šiai bendrovei priklausančiam dirbtuvių pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), o ne gyvenamajam namui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl šių patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo.

8.5. Teigia, kad 2010 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartis šalims nustatė dalis fermos pastate ir pagal šią sutartį nustatyta, kokios patalpos nuolatiniam naudojimui atitenka atsakovui ir kokios lieka ieškovui. Akcentavo, kad dovanojimo sutartyje pažymėta, jog sutartis gali būti pakeista ir papildyta tik notaro patvirtintu šalių susitarimu. Vadovaujantis supaprastintu projektu, sandėlyje nebuvo numatyti jokie statybos ar remonto darbai. Fermos pastatą padalijus į du atskirus nekilnojamuosius objektus, idealioji dalis bendroje nuosavybėje nustatytina pagal nuolatiniam naudojimui perleistas patalpas, o gyvenamajame name idealioji dalis atsakovui nustatytina pagal tai, kiek padidintas gyvenamojo namo plotas mansardos plotu. Darė išvadą, kad yra paneigtinos teismo išvados, jog atsakovui teisėtai padidinus fermą, jo nuosavybės dydis fermoje padidėjo 54,14 kv. m (785,96 kv. m – 731,82 kv. m) ir tokiu būdu atitinkamai pasikeitė šalių teisių į fermą apimtis – ieškovui išliko fermoje turėtas plotas 117,09 kv. m arba 14,8977 proc. viso pastato, o atsakovui fermoje turimas plotas padidėjo 54,14 kv. m iki 668,87 kv. m arba 85,1023 proc. viso pastato.

8.6. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos visiškai kitos, negu paminėtos prieš tai, turto dalys, t. y. būtent tokios, kokias siūlė nustatyti ieškovas. Mano tai, kad teismas, sutikdamas su atsakovo vertinimu dėl idealiųjų dalių nustatymo gyvenamajame name ir sandėlyje, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, pasikeitimą.

8.7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo pateiktas pasiūlymas labiau procedūriškai ir techniškai priimtinas. Mano, kad teismo sprendimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo projektą pažeidžia ieškovo interesus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nurodytus CK 1.5 straipsnyje. Akcentavo, kad teismas nepasisakė ir nesprendė, ar ieškovas turi galimybę tinkamai įsirengti šildymo, elektros, vandens sistemas, kurių centriniai mazgai įrengti jam priklausančiose patalpose, pažymėtose indeksais 1-2 ir 1-3, kurios skundžiamu teismo sprendimu paskirtos atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

8.8. Teigia, jog teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad dabartinis šildymo vamzdynas yra tinkamas autonominei šildymo sistemai įsirengti. Teismas pažymėjo, kad jei ieškovas ketintų patalpas šildyti kietuoju kuru, šildymo katilą gali statyti sandėlio patalpoje, pažymėtoje indeksu 4-1, kurioje įrengtas kaminas, pratęsiant sandėlio Nr. 2 patalpoje 4-1 šildymo vamzdį iš buto Nr. 1 patalpos 1-2 per sieną iki šildymo katilo. Mano, kad atsakovo siūloma patalpa, kurioje, jo nuomone, galima pastatyti šildymo katilą, tam nepritaikyta, yra be grindų, neapšildoma. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo įvardyto „kamino“ tikrąja to žodžio prasme negalima vadinti, nes tai tiesiog į lauką išvestas vamzdis, prie kurio anksčiau buvo prijungta metalinė krosnelė (,,buržuika“). Teigia, kad šildymo vamzdyną reikėtų išvedžioti naujai per teismo sprendimu atsakovui paskirtas patalpas pirmame aukšte, privalant išardyti patalpų grindis, vamzdyną įrengiant po žeme. Šiuo metu patalpas tenka apsišildyti dujiniu šildytuvu. Mano, kad toks šildymo būdas nėra saugus, todėl jo negali palikti be priežiūros. Nurodė, kad laikinai tualeto patalpoje yra pastatęs vandens siurblį, prie kurio prijungtos žarnelės nuvestos į virtuvę ir kambarį, tačiau šis vandens tiekimo būdas nėra saugus, nes žarnos gali nutrūkti ir užlieti patalpas. Vandentiekio tinklų centriniai mazgai, taip pat kaip šildymo, yra jam priklausančios katilinės patalpoje, kuria negali naudotis.

8.9. Nurodė, kad nors teismo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, bet teismas, nuspręsdamas dėl sandėlio patalpų atidalijimo tenkino ir ieškovo 2023 m. lapkričio 13 d. patikslinto ieškinio reikalavimą, o ne būtent atsakovo, todėl mano, kad teismas faktiškai tenkino daugiau ieškovo reikalavimų, nei nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir tai turėjo įtakos neteisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimui.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad apeliacinio skundo 20 punkte klaidingai teigiama, jog dovanojimo sutartimi ieškovas dovanojo atsakovui konkrečias fermos patalpas, kurios nurodytos dovanojimo sutarties skyriuje „IV. Naudojimosi tvarkos nustatymas“, o likusios fermos patalpos liko ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamo sprendimo 18 punkte nurodė, jog sudarius dovanojimo sutartį ieškovas turėjo 4/25 dalis (117,09 kv. m) bendro fermos ploto, o atsakovas – 21/25 dalis (614,73 kv. m) bendro fermos ploto, tačiau nė vienam konkrečios patalpos nepriklausė asmeninės nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ir apeliacinės instancijos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendime taip pat pasisakė, kad ieškovas neįgijo asmeninės nuosavybės teisės į fermos patalpas, jis tik įgijo teisę naudotis jomis, nes dovanojimo sutarties IV dalis buvo skirta ne asmeninei nuosavybei į konkrečias patalpas, bet bendrojo daikto naudojimo tvarkai pagal CK 4.81 straipsnį nustatyti, po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovas tapo fermos bendraturčiais.

10.2. Teigia, kad ieškovo siūlytas idealiųjų nuosavybės dalių nustatymas gyvenamajame name neatitinka ne tik materialinės teisės normų, bet prieštarauja bendrajam proporcingumo teisės principui, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje. Pažymi, jog iki tol, kol atsakovas įsirengė patalpas mansardoje, fermos bendras plotas buvo 731,81 kv. m, o po mansardos įrengimo – 785,96 kv. m, t. y. bendras fermos plotas padidėjo 54,15 kv. m. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog fermos plotą teisėtai padidino atsakovas. Pagal byloje esančius dokumentus fermos, o ne gyvenamojo namo bendras plotas buvo padidintas. Pažymėjo, kad naujai įrengtos patalpos mansardoje buvo parodytos 2016 m. Kadastrinių matavimų byloje, kuri buvo įregistruota VĮ Registrų centre 2016 m. rugsėjo 5 d. 2016 m. rugsėjo 5 d. pasibaigė fermos teisinis egzistavimas ir su ja susijusios daiktinės teisės pasibaigė bei nuo to laiko viešame registre buvo įregistruoti du nauji pastatai: gyvenamasis namas ir sandėlis. Laikė, kad dėl to apelianto pozicija, jog buvo padidintos gyvenamojo namo, o ne fermos bendras plotas, yra klaidinga. Darė išvadą, kad dėl tokio neteisingo ieškovo vertinimo jis klaidingai nustato idealiąsias gyvenamo namo dalis, tenkančias šalims.

10.3. Nurodė, jog nėra šalių ginčo, kad atsakovas nuo 2015 m. gruodžio mėnesio naudojasi gyvenamojo namo (nuo 2016 m. rugsėjo 5 d.) patalpomis, kurios 2016 m. kadastrinių matavimų bylos planuose žymimos indeksais: pirmo aukšto planas – 1-1 (12,06 kv. m), 1‑2 (6,66 kv. m), 1-3 (12,15kv. m), 1-4 (1,32 kv. m), 1-5 (0,86 kv. m), pastogės (pastaba: atsiliepime į apeliacinį skundą vartojama mansardos sąvoka) patalpų planas – 1-11 (3,29 kv. m), 1-12 (10,36 kv. m), 1-13 (14,08 kv. m), 1-14 (4,41 kv. m), 1-15 (9,30 kv. m), 1-16 (30,94 kv. m), iš viso atsakovas naudojasi 105,43 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisėtai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog patalpas, kuriomis dabar naudojasi gyvenamajame name (mansardoje ir pirmame aukšte), atsakovas įsirengė už savo lėšas per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio (imtinai).

10.4. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad iš fermos, kurioje ieškovas turėjo 4/25 dalis arba 117,09 kv. m bendro ploto, proporcingai gyvenamajame name jam turėtų atitekti tik 21,47 kv. m, tačiau šalių valia, kuri nurodyta bendraturčių susitarime, kad ieškovui būtų suformuotas atskiras butas pagal jo faktiškai valdomas patalpas, ieškovui tenka 38,70 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto. Teigia, kad šis gyvenamojo namo plotas, tenkantis ieškovui, yra užfiksuotas atsakovo siūlomame atidalijimo projekte, kuris nurodytas kaip butas Nr. 2. dėl to, jog ieškovo dalis gyvenamajame name padidėjo 17,23 kv. m, todėl atitinkamai jo dalis pagal atsakovo atidalijimo projektą, nurodytą sandėlis Nr. 2, sandėlyje sumažėjo iki 95,21 kv. m, tačiau sumažėjo ne 17,23 kv. m, o tik 0,41 kv. m, kadangi atsakovas, formuodamas sandėlio atidalijimo projektus, ieškovui priskyrė dvi sandėlio patalpas, kuriomis faktiškai naudojasi ieškovas, kad nebūtų reikalingai papildomai įrenginėti naujos sienos. Pažymėjo, kad tokiai atsakovo pozicijai pagrįstai ir teisėtai pritarė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų faktų ir įrodymų.

10.5. Teigia, kad skundžiamo sprendimo 2 ir 22 punktuose nurodomos ieškovo prašomos nustatyti idealiosios dalys, šiuose punktuose aprašomi ieškovo patikslinti reikalavimai, daugiau skundžiamame sprendime konkrečios ieškovo siūlomos idealiosios dalys nėra nurodomos. Mano, kad apeliantas suklydo, nes netinkamai suprato skundžiamo sprendimo 21 punktą, kuriame pirmosios instancijos teismas nurodo gyvenamojo namo ir sandėlio idealiąsias dalis, kurios pagal proporcingumo principą turėtų tekti kiekvienai iš šalių ne mažiau po fermos padalijimo į du turtinius vienetus. Pažymi, kad šiame punkte pateiktos plotų kvadratūros ir idealiosios dalys matematiškai teisingai apskaičiuotos. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje gyvenamojo namo ir sandėlio idealiųjų dalių matematinė išraiška ir privalo skirtis, nes skundžiamo sprendimo 21 punkte yra skaičiuojamos ne mažesnės šalims turinčios tekti statinių idealiosios dalys, o rezoliucinėje dalyje – šalims jau tenkančios statinių idealiosios dalys.

10.6. Atkreipė dėmesį, kad apeliacinio skundo 37 punkte pažymima, jog byloje nepateikta jokių duomenų dėl inžinerinių sistemų atidalijimo, kaštų dėl sienų ar pertvarų įrengimo sandėlio patalpų, pažymėtų indeksais 4-1 ir 4-2 pagal atsakovo pateiktą projektinį pasiūlymą, padalijimo tarp šalių, kompensavimo tvarka. Atsakovo nuomone, šalys nereiškė reikalavimų dėl inžinerinių sistemų atidalijimo. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju šalys pateikė reikalavimus atidalyti gyvenamąjį namą ir sandėlį, nustatant atitinkamai šalims tenkančias šiuose pastatuose nuosavybės teisės idealiąsias dalis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus pastatų atidalinimo projektus, vertino tų projektų realų įgyvendinimą, apžiūrint faktinę padėtį gyvenamajame name ir sandėlyje procedūriškai ir techniškai. Atsakovas savo projektinius pasiūlymus grindė, pasiūlydamas atitinkamus sprendimus dėl galimybės šalims įsirengti autonominius inžinerinius (šildymo, vandens tiekimo ir elektros energijos) tinklus, tačiau ieškovas savo procesiniuose dokumentuose tokius atsakovo pasiūlymus ignoravo, savo pasiūlymų neteikė, nereikalavo konkrečių pasiūlymų įgyvendinimo kaštų apskaičiavimo, savo kaštų apskaičiavimų taip pat bylai neteikė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, buvo saistomas patikslinto ieškinio (patikslinto priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo, todėl neturėjo pareigos padalyti šalių kokius nors inžinerinius tinklus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai dėl gyvenamojo namo idealiųjų dalių nustatymo bei atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

14. Remiantis byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 2001 m. gegužės 1 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo fermą, 731,82 kv. m bendro ploto, esančią (duomenys neskelbtini), 2001 m. birželio 20 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi – daržinę, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2006 m. lapkričio 2 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovą valdyti ir tvarkyti ieškovui priklausančią fermą su pagalbiniais pastatais, gauti leidimus šių pastatų rekonstrukcijos darbams atlikti, vykdyti statybos darbus, įteisinti šių pastatų dokumentus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre, reikalui esant, atlikti šių pastatų inventorizaciją, daryti ieškovo vardu reikalingus pareiškimus ir prašymus, už ieškovą pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, įgaliojimo galiojimo terminas – iki 2020 m. gruodžio 30 d. 2006 m. lapkričio 10 d. panaudos sutartimi ieškovas perdavė atsakovui daržinę ir fermą dešimties metų laikotarpiui neatlygintinai valdyti ir jais naudotis. 2010 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi (toliau – dovanojimo sutartis) ieškovas padovanojo atsakovui 21/25 dalis fermos ir daržinę. Iš dovanojimo sutarties IV dalies „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ matyti, kad atsakovui nuolatiniam naudojimui pereina patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-4 (209,66 kv. m), 1-5 (10,45 kv. m), 1-6 (227,54 kv. m), 1-7 (6,12 kv. m), 1-8 (10,7 kv. m), 1-9 (150,62 kv. m). 2010 m spalio 12 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas vyr. architektas T. B. pritarė supaprastintam projektui dėl fermos padalijimo į du turtinius vienetus, suformuojant gyvenamąjį namą su mansardos patalpomis bei atidalytos dalies paskirties keitimo į sandėliavimo (toliau – supaprastintas projektas). 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byla, bylos Nr. 27031/1139, registro Nr. 97/40459, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – 2016 m. rugsėjo 5 d. kadastrinių matavimo byla). 2016 m. rugsėjo 5 d. kadastrinių matavimo bylos duomenimis, namo bendras plotas yra 144,13 kv. m, pirmame namo aukšte yra dešimt patalpų, kurių bendras plotas 71,75 kv. m, žymimų indeksais: holas (1-1, 12,06 kv. m), katilinė (1-2, 6,66 kv. m), sandėlis (1-3, 12,15 kv. m), dušo patalpa (1-4, 1,32 kv. m), tualetas (1-5, 0,86 kv. m), kambarys (1‑6, 14,30 kv. m), tambūras (1-7, 3,53 kv. m), kambarys (1-8, 9,40 kv. m), virtuvė (1‑9, 7,30 kv. m), vonia-tualetas (1-10, 4,17 kv. m), antrame namo aukšte yra šešios patalpos, kurių bendras plotas 72,38 kv. m, žymimų indeksais: koridorius (1-11, 3,29 kv. m), kambarys (1-12, 10,36 kv. m), kambarys (1-13, 14,08 kv. m), vonios patalpa (1-14, 4,41 kv. m), kambarys (1-15, 9,30 kv. m), virtuvė (1-16, 30,94 kv. m), sandėlyje yra dešimt patalpų, kurių bendras plotas 641,83 kv. m, žymimų indeksais: sandėlis-dirbtuvės (1-1, 149,61 kv. m), garažas (1‑2, 40,08 kv. m), sandėlis (1-3, 55,13 kv. m), sandėlis (1-4, 20,17 kv. m), sandėlis (1‑5, 19,45 kv. m), sandėlis (1-6, 23,18 kv. m), sandėlis (1-7, 87,63 kv. m), koridorius (1‑8, 10,30 kv. m), sandėlis (1-9, 202,97 kv. m), sandėlis (1-10, 33,31 kv. m).

15. 2016 m. rugsėjo 13 d. šalys pateikė VĮ Registrų centro Telšių filialui prašymą suteikti paslaugas bei deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Iš deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą matyti, kad atliktas statinio, t. y. fermos, paprastasis remontas ir pakeista paskirtis – suformuoti du statiniai: gyvenamasis namas, paskirtis gyvenamoji (toliau – namas), ir sandėlis, paskirtis sandėliavimo (toliau – sandėlis). Bendraturčių susitarimu nustatyta, kad ieškovui atitenka namo patalpos 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, bendras plotas 38,70 kv. m, sandėlio patalpa 1-2 ir 69/100 patalpos 1-3, bendras plotas 78,38 kv. m, atsakovui – Namo patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, bendras plotas 105,43 kv. m, sandėlio patalpos 1-1, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, ir 21/100 patalpos 1-3, bendras plotas 563,45 kv. m. VĮ Registrų centre ieškovo nuosavybės teise įregistruota 27/100 gyvenamo namo ir 12/100 sandėlio, atsakovo nuosavybės teise įregistruota 73/100 gyvenamojo namo ir 88/100 sandėlio.

16. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. daliniu sprendimu atmetė ieškovo J. G. ieškinį dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. bendraturčių susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir paskolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-292-1092/2023 panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. dalinį sprendimą ir priėmė naują sprendimą – 2016 m. rugsėjo 13 d. bendraturčių susitarimą pripažino negaliojančiu. Minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad toks susitarimas privalėjo būti sudarytas notarine forma, o tokios formos nesilaikymas daro šį sandorį negaliojančiu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo

17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.77 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos (1 dalis). Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (2 dalis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Tačiau bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio bendrosios nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą. CK 4.77 straipsnis nustato tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 21 punktas).

20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. šalys pateikė VĮ Registrų centro Telšių filialui prašymą suteikti paslaugas ir deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Iš deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą matyti, kad atliktas statinio, t. y. fermos, paprastasis remontas ir pakeista paskirtis – suformuoti du statiniai: gyvenamasis namas ir sandėlis, paskirtis sandėliavimo. Aplinkybes, jog fermos remonto darbai, kuriais buvo padidintas fermos plotas, atlikti sutinkant ieškovui, patvirtina ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės bei 2006 m. lapkričio 2 d. ieškovo išduotas įgaliojimas, kuriuo atsakovas įgaliotas valdyti ir tvarkyti ieškovui priklausančią fermą su pagalbiniais pastatais, gauti leidimus šių pastatų rekonstrukcijos darbams atlikti, vykdyti statybos darbus, įteisinti šių pastatų dokumentus VĮ Registrų centre ir kt. Ieškovas taip pat patvirtino, kad atsakovas apie 2015–2016 metus pradėjo įrenginėti gyvenamąsias patalpas pastogėje.

21. Iš viešajame registre užfiksuotų duomenų nustatyta, kad fermos bendras plotas iš 731,82 kv. m (2008 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas) padidėjo iki 785,96 kv. m (2021 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), pastato bendras plotas padidėjo, nes pakeista pastato paskirtis ir fermos vietoje įrengtos gyvenamosios patalpos, taigi bendras plotas padidėjo 54,14 kv. m (785,96 kv. m – 731,82 kv. m). Iš 1993 m. Nekilnojamojo turto kadastro bylos plano, supaprastinto projekto, kadastrinių matavimų bylos matyti, kad po atliktų remonto darbų pirmame aukšte keitėsi pirmo aukšto patalpų eksplikacija, iš buvusios vientisos patalpos 1-1 (41,93 kv. m) buvo suformuota dalis 1‑1 patalpos, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-9, 1-10 patalpos) ir šioje patalpoje buvo sumontuotos naujos sienos, siena, esanti tarp 1-10 (5,37 kv. m) ir 1-11 (9,38 kv. m) patalpų, išgriauta, suformuota vientisa patalpa 1-6, pastogėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksais 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16.

22. Apeliaciniu skundu ieškovas ne kartą nurodė, jog sutinka, kad didžioji dalis fermos pertvarkymo į du atskirus pastatus (gyvenamojo namo ir sandėlio) darbai buvo atlikti atsakovo lėšomis, tačiau teigia, jog prie šių darbų ieškovas taip pat prisidėjo tiek savo darbu, tiek ir piniginėmis lėšomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokių ieškovo argumentų, be paties ieškovo teiginių, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Akcentuotina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

23. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

24. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, už kokias lėšas ir kokius darbus atliko. Šiuos jo paaiškinimus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai J. T. bei A. G. Akcentuotina, kad liudytojas J. T. paaiškino, jog 2016 metais atsakovo užsakymu atliko visus antro aukšto įrengimo darbus – konstravo karkasus, tvirtino plokštes, pertvaras atskiriems kambariams, glaistė, dažė, į antrą aukštą lipdavo kopėčiomis, pirmame aukšte dėjo gipsą, tvarkė sienas, lubas, dažė, tualeto ir vonios patalpose klijavo plytelėmis sienas ir grindis, katilinės patalpoje sienas ir lubas tvarkė plastikinėmis lentelėmis, o už atliktus darbus atsiskaitydavo atsakovas. Tuo tarpu kaip liudytoja apklausta ieškovo dukra (atitinkamai atsakovo sesuo) A. G. nurodė paskolinusi broliui 15 000 svarų sterlingų remonto darbams. Ji taip pat paaiškino, kad buvo grįžusi iš užsienio, svečiavosi pas brolį, matė, jog patalpos pirmame ir antrame aukštuose įrengtos tokiu pat stiliumi. Atsakovas, be kita ko, bylai pateikė rašytinius įrodymus, kad darbai buvo atliekami jo lėšomis: apšiltintas namo stogas ir sienos (2015 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas), santechnikos ir statybos prekių parduotuvėje pirktos santechnikos prekės (2015 m. spalio 30 d. pirkimo kvitas 959,87 Eur sumos), katilinėje įmontuotas cirkuliacinis siurblys. Tuo tarpu ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu bylai nepateikė jokių įrodymų apie prisidėjimą prie remonto darbų.

25. Apeliaciniu skundu yra ginčijami atsakovo bylai pateikti įrodymai, t. y. 2015 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovo bylai pateikti minėti įrodymai, kuriais buvo sumokėta už ginčo namo šiltinimo darbus ir šiltinimo prekes, pirkėja yra UAB ,,Ugnerta“ ir šiltinimo darbai buvo atlikti šiai bendrovei priklausančiam dirbtuvių pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), o ne gyvenamajam namui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad šiltinimo darbų užsakovu buvo nurodoma UAB „Ugnerta“, tačiau, be pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito, bylai buvo pateiktas ir šiltinimo darbų atlikimo aktas, iš kurio matyti, kad objekto, kuriame buvo atlikti šiltinimo darbai, adresas yra (duomenys neskelbtini), o apšiltinta pasato dalis – sienos ir stogas. Akcentuotina, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neneigė aplinkybių, kad ginčo pastato sienos ir stogas buvo apšiltinti. Taip pat neįrodinėjo, kad būtent jis atliko šiltinimo darbus, ar darbai būtų buvę atlikti jo sąskaita, todėl įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus (2015 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą), taip pat nuoseklią atsakovo poziciją viso teisminio proceso metu, darytina labiau tikėtina išvada, kad ginčo pastato stogas ir sienos apšiltintos atsakovo iniciatyva bei lėšomis.

26. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumas įrodinėjamas ir bylai pateikta 2010 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi. Ieškovo nuomone, atsakovui padovanota fermos pastato 21/25 dalis sudarė konkrečiai nurodytos patalpos, o ieškovas jam nuosavybės teise likusioje fermos pastato dalyje, kurią sudarė 4/25, 2001–2004 m. laikotarpiu įsirengė gyvenamąsias patalpas: du kambarius, virtuvę, vonią, tualetą, taip pat pertvarkė kitas patalpas: išardęs sieną, sujungė dvi patalpas į vieną, kurioje įrengė katilinę, pastatė vandens siurblį, įrengė elektros skydinę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog nė viename iš pateiktų projektų (nei ieškovo atidalijimo plane, nei supaprastintame projekte) nėra nurodomas patalpų įrengimo laipsnis ar juo labiau, kas tas patalpas įrengė. Antra, būtina akcentuoti, jog kartu su ieškiniu ieškovas bylai pateikė 2010 m. spalio 1 d. dovanojimo sutarties kopiją bei patalpų planą prie dovanojimo sutarties, iš kurio matyti, kad 2010 m. spalio 1 d. patalpų išplanavimas atitiko 1993 m. nekilnojamojo turto kadastro bylos planą, kuriame nėra nurodytos ieškovo minimos patalpos, t. y. patalpų plane prie dovanojimo sutarties nėra nurodytos nei virtuvės, vonios, tualeto ar katilinės patalpos. Tuo tarpu lyginant minėtą patalpų planą prie dovanojimo sutarties bei supaprastintame projekte fiksuotą gyvenamojo namo eksplikaciją, matyti, kad supaprastintame plane minėtos patalpos yra projektuojamos, o anksčiau aptarti įrodymai bei bylai pateiktas 2016 m. rugsėjo 5 d. matininkės V. G. parengta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla patvirtina, jog ieškovo nurodomos patalpos (atskiri kambariai, virtuvė, du vonios kambariai, tualetas bei katilinė) buvo suformuotos tik 2015–2016 metų fermos patalpų padidinimo / remonto darbų metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad supaprastintas projektas, kuriuo ieškovas įrodinėja jam priklausančių patalpų apimtį, iš esmės buvo suprojektuotas taip, kad juo būtų suformuoti du visiškai atskiri butai su atskirais įėjimais, atskiromis virtuvėmis bei atskirais sanitariniais mazgais, todėl atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad ieškovas 2001–2004 metų laikotarpiu jau buvo įsirengęs anksčiau paminėtas patalpas.

27. Svarbu akcentuoti, kad ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, kad dovanojimo sutartimi šalims nuolatiniam naudojimuisi perėjo atitinkamos patalpos, t. y. atsakovui atiteko šešios patalpos: 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, iš viso 615,10 kv. m ploto, 21/25 dalis pastato, tuo tarpu ieškovui po dovanojimo sutarties asmeninės nuosavybės teise liko 4/25 dalys fermos, o būtent: 1-1, 1-2, 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, patalpos, iš viso 116,72 kv. m ploto. Kaip teisingai skundžiamu sprendimu pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gruodžio 23 d. daliniame sprendime teismas buvo pasisakęs, kad dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys), bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (patalpa) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi būti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-292-1092/2023 nors ir panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. dalinį sprendimą, tačiau taip pat nurodė, kad dovanojimo sutartimi ieškovas neįgijo asmeninės nuosavybės teisės į konkrečias fermos patalpas, jis tik įgijo teisę naudotis jomis, nes dovanojimo sutarties IV dalis buvo skirta ne asmeninei nuosavybei į konkrečias patalpas, bet bendrojo daikto naudojimo tvarkai pagal CK 4.81 straipsnį nustatyti, o po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovas tapo Fermos bendraturčiais. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sudarius dovanojimo sutartį ieškovas turėjo 4/25 dalis (117,09 kv. m) bendro fermos ploto, atsakovas – 21/25 dalis (614,73 kv. m) bendro fermos ploto, tačiau nė vienam konkrečios patalpos nepriklausė asmeninės nuosavybės teise.

28. Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog, atsakovui teisėtai padidinus fermą, jo nuosavybės dydis fermoje padidėjo 54,14 kv. m (785,96 kv. m – 731,82 kv. m), tokiu būdu atitinkamai pasikeitė šalių teisių į fermą apimtis – ieškovui išliko Fermoje turėtas plotas – 117,09 kv. m arba 14,8977 proc. viso pastato, o atsakovui fermoje turimas plotas padidėjo 54,14 kv. m iki 668,87 kv. m arba 85,1023 proc. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių dalys name, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti ne mažesnės: ieškovui turi tekti 14,8977 proc. viso pastato arba 21,47 kv. m (2234/15000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys), atsakovui – 85,1023 proc. viso pastato arba 122,66 kv. m (12766/15000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys). Sandėlio bendras plotas 641,83 kv. m, šalių dalys sandėlyje, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti ne mažesnės: ieškovui turi tekti 14,8977 proc. viso pastato arba 95,62 kv. m (5959/40000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys), atsakovui turi tekti 85,1023 proc. viso pastato arba 546,21 kv. m (34041/40000 idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys). Tokiu būdu ieškovui tektų 117,09 kv. m bendro ploto namo ir sandėlio, o atsakovui – 668,87 kv. m.

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

29. Minėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

30. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nebuvo keliamas ginčas dėl sandėlio bei mansardos patalpų atidalijimo. Šiuo atveju esminis ginčas kyla dėl gyvenamojo namo atidalijimo, o būtent šalys pageidauja, kad joms būtų atidalytos iš esmės tos pačios ginčo gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs tiek ieškovo, tiek atsakovo teikiamus atidalijimo projektus bei juos palyginęs su viešajame registre įregistruotų kadastrinių matavimo byla, konstatuoja, kad ginčas kyla dėl 4 patalpų, kadastrinių matavimų byloje žymimų indeksais 1-2 (katilinė), 1-3 (sandėlis), 1-4 (dušo patalpa), 1-5 (tualetas).

33. Apeliaciniu skundu iš esmės yra nurodomi du argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo atidalyti ginčo patalpas pagal ieškovo teikiamą projektą. Pirma, kad ieškovas dovanojimo sutartyje išreiškė valią dovanoti atsakovui konkrečias fermos patalpas, kurios jam buvo reikalingos ūkinei veiklai vykdyti. Antra, jog sprendimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo projektą pažeidžia ieškovo interesus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nurodytus CK 1.5 straipsnyje, kadangi teismas nepasisakė ir nesprendė, ar ieškovas turi galimybę tinkamai įsirengti šildymo, elektros, vandens sistemas, kurių centriniai mazgai įrengti jam priklausančiose patalpose, pažymėtose indeksais 1-2 ir 1-3, kurios skundžiamu teismo sprendimu paskirtos atsakovui.

34. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl pirmojo apeliacinio skundo argumento pažymi, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-292-1092/2023 konstatuota, kad sudarius dovanojimo sutartį ieškovas turėjo 4/25 dalis (117,09 kv. m) bendro fermos ploto, atsakovas – 21/25 dalis (614,73 kv. m) bendro fermos ploto, tačiau nė vienam konkrečios patalpos nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas dovanojimo sutartyje išreiškė valią dovanoti atsakovui konkrečias fermos patalpas, nereiškia, jog minėta sutartimi buvo nustatytos asmeninės nuosavybės teisės į konkrečias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo projektą pažeidžia ieškovo interesus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nurodytus CK 1.5 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektus, pažymi, jog atsakovo pateiktas atidalijimo projektas visiškai atitinka šiuo metu viešajame registre įregistruotą bei 2016 m. rugsėjo 5 d. matininkės V. G. parengtoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuotą faktinę situaciją. Tai reiškia, kad atidalijus ginčo gyvenamąjį pastatą pagal atsakovo pateiktą projektą, jokie statybos darbai, siekiant atskirti šalių patalpas, nebus reikalingi, kadangi faktiškai ieškovas ir atsakovas naudojasi visiškai atskiromis patalpomis, turi atskirus įėjimus. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovas teismo posėdyje nurodydamas, kad po mansardos įrengimo laisvai nebepatekdavo į atsakovo naudojamas patalpas. Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog patvirtinus atsakovo pateiktą atidalijimo projektą ieškovui liktų tik komunikacijų įsivedimo į ieškovo patalpas klausimas.

36. Svarbu akcentuoti tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovas savo lėšomis patalpose, pažymėtose indeksais 1-2 ir 1-3, įsirengė šildymo, vandens tiekimo, elektros ir kanalizacijos sistemas. Atsakovas taip pat nurodė, kad, jei būtų nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškovo teikiamą atidalijimo projektą, jam tektų išardyti visas jau įrengtas šildymo, vandens tiekimo, elektros ir kanalizacijos sistemas, kadangi jas reikėtų perkelti į kitas patalpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, jog nepaisant to, koks patalpų atidalijimo projektas bus patvirtintas, ieškovas niekaip neišvengs komunikacijų įsivedimo kaštų. Be to, pagal ieškovo bylai pateiktą atidalijimo projektą būtų reikalinga atlikti ir kitus statybos darbus, t. y. naikinti vieną pertvarą ir užmūryti durų angą, esančią tarp patalpų 1-1 ir 1-3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomas patvirtinti atidalijimo projektas reikalauja nepagrįsti didelės apimties statybos darbų atlikimo, tokio projekto patvirtinimas neabejotinai pažeistų šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Be to, tokių darbų atlikimo kaštai šiuo konkrečiu atveju nelaikytini nei protingais, nei pagrįstais.

37. Vertinant ieškovo galimybes įsivesti šildymo, elektros, vandens tiekimo sistemas pažymėtina, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktas ieškovo ir I. Š., atstovaujamos L. A., susitarimas dėl šulinio vandens naudojimo, o skundžiamu sprendimu atsakovas įsipareigojo padengti pusę elektros energijos įvadu ir elektros apskaita įvedimo kaštų, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas abiejų atidalijimo projektų patvirtinimo atveju šių išlaidų išvengti neturi galimybės, laikytina, jog ši ieškovo teisių dalis nėra pažeidžiama.

38. Nors, ieškovo teigimu, atsakovo siūloma patalpa, kurioje, jo nuomone, galima pastatyti šildymo katilą, tam nepritaikyta, yra be grindų, neapšildoma, o atsakovo įvardyto „kamino“ tikrąja to žodžio prasme negalima vadinti, nes tai tiesiog į lauką išvestas vamzdis, prie kurio anksčiau buvo prijungta metalinė krosnelė (,,buržuika“), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovo argumentai nėra pagrįsti. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad namo atidalijimo Buto Nr. 2 projekte dabartinis šildymo vamzdynas yra tinkamas autonominei šildymo sistemai pas ieškovą įrengti, t. y. bute Nr. 2 įrengti, jeigu atsakovas ketintų patalpas šildyti kietu kuru, šildymo katilą gali statyti sandėlio Nr. 2 patalpoje, pažymėtoje indeksu 4-1, kurioje yra įrengtas kaminas, pratęsiant sandėlio Nr. 2 patalpoje 4-1 šildymo vamzdį iš Buto Nr. 1 patalpos 1-2 per sieną iki šildymo katilo. Apeliantas iš esmės neneigė galimybės įsirengti tokio pobūdžio šildymo sistemos, tik nurodo, kad pati 4-1 patalpa yra nepritaikyta kieto kuro katilui įrengti, kadangi patalpa yra nešildoma. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šią situaciją, pažymi, jog, 4-1 patalpoje įrengus kieto kuro katilą, 4-1 patalpos apšildymo problema išsispręstų savaime, kadangi tuo pačiu katilu būtų galimybė apšildyti ir minėtą patalpą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog rinkoje šiuo metu yra ir daugiau būdų, kaip būtų galima šildyti savo patalpas, t. y. ieškovas turi galimybę įsirengti ir kitokio pobūdžio šildymo sistemas, pvz., šildymo sistemą oras-oras, oras-vanduo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susidariusią situaciją, yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo pateiktas atidalijimo projektas vertintinas kaip labiau procedūriškai ir techniškai priimtinas ir atitinka šalių lygiateisiškumo principą.

39. Ieškovas savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo būsimų šildymo ir kitų inžinerinių sistemų įsirengimo kaštų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių argumentų ieškovas pirmosios instancijos teisme nekėlė. Net ir teikdamas apeliacinį skundą ieškovas nenurodo, kokie kaštai bus reikalingi jam siekiant įsirengti inžinerines sistemas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nutartyje jau pasisakyta, kad nepaisant to, koks patalpų atidalijimo projektas bus patvirtintas, ieškovas niekaip neišvengs komunikacijų įsivedimo kaštų (nutarties 36 punktas). Be to, teismas vertindamas prašomų patvirtinti atidalijimo projektų pagrįstumą pažymi, kad vertinamas abiejų šalių patiriamų kaštų būtinumas, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo prašomas patvirtinti atidalijimo projektas ne tik labiau atitinka faktiškai susiklosčiusią padėtį ir nepažeidžia šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, tačiau šiuo atveju yra iš labiau ekonomiškai žalingas nei ieškovo siūlomas patvirtinti atidalijimo projektas.

40. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad nors teismo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, bet nuspręsdamas dėl sandėlio patalpų atidalijimo tenkino ir ieškovo 2023 m. lapkričio 13 d. patikslinto ieškinio reikalavimą, o ne būtent atsakovo, todėl mano, kad teismas faktiškai tenkino daugiau ieškovo reikalavimų, nei nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir tai turėjo įtakos neteisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip minėta šioje nutartyje, šalys nekėlė ginčo nei dėl sandėlio patalpų padalijimo, nei dėl mansardoje įrengtų patalpų padalijimo, todėl, nesant ginčo šioje dalyje, laikytina, jog ir bylinėjimosi išlaidos dėl to nesusidarė. Šiuo konkrečiu atveju byloje buvo keliamas ginčas ir bylos nagrinėjimas buvo siejamas su gyvenamajame name esančiomis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje žymimomis indeksais 1-2 (katilinė), 1‑3 (sandėlis), 1-4 (dušo patalpa), 1-5 (tualetas). Tenkinus atsakovo pateiktą atidalijimo projektą, visos šios patalpos atiteko atsakovui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo tenkintas ir ieškovo pateiktas patalpų atidalijimo planas ir dėl to turėtų būti perskaičiuotos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

41. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teise bei jų įgyvendinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024 m. kovo 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AM-399 bei 2024 m. kovo 1 d. lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už advokato suteiktas paslaugas atsakovas patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovui priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

45. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. G. iš ieškovo J. G. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėAlmantas Padvelskis