Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl nuosavybės teisės gynimo, susitarimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.2) pripažinti nuosavybės teisę ieškovui ir atsakovui į po 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), arba kitaip apriboti ieškovui jo galimybes naudotis jam priklausančias lokaliais elektros energijos, vandens ir šilumos tinklais.

3. Dėl prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę nurodė, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas nuo 2021 m. sausio 27 d. nebepatenka vanduo, nes atsakovas atjungė vandens sistemą, nuo 2021 m. kovo mėn. pabaigos patalpos nebešildomos, nes atsakovas užsklendė karšto vandens patekimą į šilumos sistemą, taip pat nuo 2021 m. balandžio 4 d. atsakovas išjungė elektros energijos patekimą į ieškovui priklausančias patalpas, taip apribodamas ieškovo galimybes naudotis valdomais lokaliais elektros energijos, vandens ir šilumos tinklais. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas palankus teismo sprendimas nepasieks numatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamas pasekmes, t. y. neužkirtus kelio atsakovo trukdymams, iš esmės būtų paneigta ieškovo teisė naudotis patalpomis, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų esmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo J. G. ieškinio atsakovui A. G. dėl nuosavybės teisės gynimo, susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo reikalavimų įvykdymui užtikrinti – uždrausta atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), arba kitaip apriboti ieškovo galimybes naudotis jam priklausančiais lokaliais elektros energijos, vandens ir šilumos tinklais.

14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamos nutarties įvykdyti neįmanoma, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neįsigilino į aplinkybes, paskirta laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti su išaiškinimu, kaip ją įvykdyti, nes ji nėra numatyta kaip konkreti.

Dėl atskirojo skundo trūkumų, patikslinto atskirojo skundo ir naujų įrodymų priėmimo

15. Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovui A. G. nustatytas 7 dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 29 d. teisme gautu prašymu vykdydamas teismo 2021 m. rusėjo 22 d. nutartį pateikė žyminio mokesčio kvitą, be to, prašė prijungti baudžiamosios bylos dalį ir pasiaiškinimą antstoliui.

16. Teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir nustatytas atsakovui A. G. 7 dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. atskirąjį skundą teismui įstatymų nustatyta tvarka pateikti pačiam atsakovui arba įgalioti ir pavesti atskirąjį skundą pateikti tokią teisę turinčiam atstovui. Teisme 2021 m. spalio 22 d. gautas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą atsakovo A. G. atstovės advokato padėjėjos L. J. pateiktas atsakovo pasirašytas patikslintas atskirasis skundas, kuriame yra išdėstytų naujų teiginių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20512-21. Prie patikslinto atskirojo skundo pridedami ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kt. dokumentai. Teisme 2021 m. spalio 25 d. registruotu paštu gautas popierinis variantas be priedų.

17. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 316 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atsakovas iš esmės įvykdė teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 14 d. nutartyse nustatytus atskirojo skundo trūkumų pašalinimo reikalavimus, t. y. sumokėjo įstatyme nustatytą žyminį mokesti ir pats pasirašė ir pateikė atskirąjį skundą. Vadinasi, atsakovo atskirasis skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną, t. y. 2021 m. liepos 25 d.

18. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas nagrinėtinas tokia apimtimi, kokia buvo išdėstytas pradinis atskirasis skundas, paduotas 2021 m. liepos 25 d.

19. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

21. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. Nagrinėjamu atveju ginčas nėra sprendžiamas iš esmės ir apeliacinės instancijos teisme tik patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas naujai pateiktais įrodymais įrodinėja ieškovo netinkamą elgesį, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl uždraudimo būtent atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus – nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), arba kitaip apriboti ieškovo galimybes naudotis jam priklausančiais lokaliais elektros energijos, vandens ir šilumos tinklais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo kartu su 2021 m. rugsėjo 29 d. teisme gautu prašymu ir 2021 m. spalio 22 d. teisme gautu patikslintu atskiruoju skundu naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jų pateikimas neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

23. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nuosavybės teisės gynimo, susitarimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), arba kitaip apriboti ieškovui jo galimybes naudotis jam priklausančiais lokaliais elektros energijos, vandens ir šilumos tinklais. Grįsdamas prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovas nurodė, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas nuo 2021 m. sausio 27 d. nebepatenka vanduo, nes atsakovas atjungė vandens sistemą, nuo 2021 m. kovo mėn. pabaigos patalpos nebešildomos, nes atsakovas užsklendė karšto vandens patekimą į šilumos sistemą, taip pat nuo 2021 m. balandžio 4 d. atsakovas išjungė elektros energijos patekimą į ieškovui priklausančias patalpas, taip apribodamas ieškovo galimybes naudotis valdomais lokaliais elektros energijos, vandens ir šilumos tinklais. Teigė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas palankus teismo sprendimas nepasieks numatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamas pasekmes, t. y. neužkirtus kelio atsakovo trukdymams, iš esmės būtų paneigta ieškovo teisė naudotis patalpomis, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų esmę.

24. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

25. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.

26. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

27. Nuspręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

28. Taigi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atlikęs prima facie ieškovo pateikto ieškinio įvertinimą konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio turinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Ieškovas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Kaip minėta, teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan.

30. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nė vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Kiekvienu atveju, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą, tiek parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir mastą, turi būti įvertinamos ir nustatomos aplinkybės, kurios pagrįstų tokių priemonių taikymą. Kasacinis teismas Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje Nr. AC-34-2 yra nurodęs, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties ir prevencinės paskirties, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, laikinosios apsaugos priemonės. Tai patvirtina prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir ieškovo nurodomi prašymo jas taikyti motyvai. Kaip matyti, šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys viena kitą kaltina atlikus veiksmus, dėl kurių nutrūksta elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimas tiek patalpose priklausančiose ieškovui, tiek patalpose, priklausančiose atsakovui (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys minėtose patalpose nuolatos gyvena. Iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo ieškovas siekia toliau tinkamai naudotis jam priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), (išlaikyti status quo) ir kartu užkirsti kelią galimos žalos ar kitų neigiamų padarinių atsiradimui dėl elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimo nutraukimo šioms patalpoms atsiradimui (taikyti prevenciją). Vienas iš ieškinio reikalavimų – įpareigoti atsakovą įsirengti naują elektros apskaitą, autonominį šildymą ir vandens tiekimo sistemą iš kito šaltinio. Akivaizdu, jog ieškovui įrodžius ieškinį, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui nutraukus elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovui priklausančioms patalpoms, ieškovas iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo siekdamas tinkamai naudotis tomis patalpomis, kuriose jis gyvena, t. y. užtikrindamas alternatyvų elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą, gali patirti žalos ar neigiamų pasekmių, kadangi tai susiję žymiomis papildomomis išlaidomis ir kitais resursais. Tuo tarpu atsakovas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės neįpareigojamas imtis jokių aktyvių veiksmų, o tik nesiimti veiksmų, kurių pagrindu būtų nutrauktas elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimas ieškovui priklausančioms patalpoms. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad iki konflikto pradžios tiek ieškovui priklausančioms patalpoms, tiek ir atsakovui priklausančioms patalpoms elektros energija, vanduo ir šilumos energija buvo tiekiama bendrai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti reikšmingos žalos ar kitų neigiamų padarinių ar kad neproporcingai bus suvaržytos atsakovo teisės. Atsakovas apskritai neteigia ir neįrodinėja, jog jam yra būtina imtis veiksmų, kuriais būtų nutrauktas elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimas ieškovui priklausančioms patalpoms.

32. Atsakovas teigia, jog elektros tiekimas, o dėl to ir vandens bei šilumos tiekimas, ne tik ieškovui priklausančioms patalpoms, bet ir atsakovui priklausančioms patalpoms nutrūksta ne dėl atsakovo, o būtent dėl ieškovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip minėta, atsakovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis įpareigotas nesiimti veiksmų, t. y. jam uždrausta atlikti veiksmus, kuriais būtų nutrauktas elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimas ieškovui priklausančioms patalpoms, todėl jei tiekimas nutrūksta ne dėl atsakovo aktyvių veiksmų, tai nelaikytina, kad atsakovas tokiu atveju nevykdo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

33. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra pagrindo ieškovo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir egzistuoja grėsmė, kad ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinus, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. liepos 13 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovo A. G. apeliaciniam teismui pateiktus naujus įrodymus ir juos grąžinti atsakovui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.