Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-281-530/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-06
Bylos Nr.: 1A-281-530/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: T. J., ir E
Advokatai: Linas Žalnieriūnas, Evelina Polujanskaitė

Kategorijos

23.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-530/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31637-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),nuteistajam T. J. ir jo gynėjai advokatei Evelinai Polujanskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (du) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija)

– 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 12 d. 11.40 val. iki 2023 m. gruodžio 13 d. 10.05 val. (viena diena).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintos T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. T. J. 2023 m. gruodžio 12 d. apie 9 val. 50 min. prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 20 eurų pardavė E. K. 0,109 g. (4,8 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią tą pačią dieną apie 10 val. 10 min. policijos pareigūnai asmens kratos metu surado pas E. K. ir ją paėmė.

2. T. J. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 12 d., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 27 vnt. tablečių „(duomenys neskelbtini)“, savo sudėtyje turinčių 0,00675 g psichotropinės medžiagos - triazolamo, kuomet 2023 m. gruodžio 12 d. apie 11 val. 40 min. policijos pareigūnai kratos metu šias tabletes surado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. J. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo atlikti įrodymų tyrimą ir panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį – nuteistąjį T. J. iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti. Netenkinus šio prašymo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 4 dalimi, prašoma nuteistajam T. J. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kadangi jis yra pagrįstas nuteistojo E. K. parodymais, kurie yra šališki, nepatikimi dėl šio asmens priešiško nusiteikimo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti narkotinių medžiagų platinimą. Teismas nenustatė, kad apeliantas būtų įgijęs kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą (amfetaminą), todėl visos abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu.

3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra bendro pobūdžio, išsamiai neaptarta įrodymais laikytinų duomenų reikšmė, tik deklaratyviai pritarta prokuroro pateiktoms išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) keliamų reikalavimų.

3.3. Skunde pažymima, kad nuteistasis neigia išplatinęs narkotines medžiagas E. K. ir bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų galinčių tai patvirtinti. Nenustatyta, kad T. J. būtų iš ko nors įgijęs inkriminuojamos veikos dalyką (narkotines medžiagas), nėra užfiksuota, kad T. J. būtų rašęs SMS žinutes, pagrindžiančias siekį parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas ir taip uždirbti iš tokių veiksmų. Nėra jokių skambučių (jų įrašų), pareigūnai nefiksavo ir jokių pardavimo ar kitokio platinimo aplinkybių. Nebuvo rasta pakuočių, piniginių sumų, priešingai apelianto organizme buvo rasta narkotinių medžiagų, kas rodo, kad turimas medžiagas jis laikė savo reikmėms. Todėl pas E. K. rasta narkotinė medžiaga dirbtinai siejama su T. J..

3.4. Pasak gynėjo advokato nuteistųjų pozicijos dėl jų susitikimo skyrėsi, tačiau šie prieštaravimai byloje liko nepašalinti. Bylos medžiagoje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, jog T. J., perdavė narkotines medžiagas E. K.. Vaizdo stebėjimo kameromis ar fotoaparatu joks T. J. ir E. K. susitikimas neužfiksuotas, tačiau šios aplinkybės tinkamo pirmosios instancijos teismo dėmesio nesulaukė. 2023 m. gruodžio 12 d., apie 11 val. 40 min., policijos pareigūnai atliko kratą nuteistojo namuose ir jo automobilyje, tačiau kaltinamajame akte nurodytos narkotinės medžiagos – amfetamino – nebuvo rasta. Krata buvo atlikta nedelsiant – tą pačią dieną, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jeigu apeliantas būtų turėjęs narkotinių medžiagų platinimo tikslu, jos būtų buvusios rastos atliekant kratą. Tuo tarpu faktas, kad jokių narkotinių medžiagų nei T. J. namuose, nei automobilyje nebuvo rasta, taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada, iš kokio asmens ir kokiu būdu T. J. jas įgijo ar galėjo įgyti, leidžia daryti išvadą, kad kaltinimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad ant paketėlio, kuris buvo rastas pas E. K., nebuvo nustatyta T. J. DNR pėdsakų, nors atsižvelgiant į kaltinimo versiją, tokie pėdsakai turėjo būti, kadangi nėra jokių duomenų, jog T. J. būtų mūvėjęs pirštines. Specialistų išvados, kuriose nenurodyta apie T. J. biologinius pėdsakus, rodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog būtent jis perdavė narkotines medžiagas.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad informacija apie galimai nuteistojo vykdomą nusikalstamą veiką buvo gauta dar 2023 m. rugpjūčio 21 d. ((duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje buvo gauta informacija, kad T. J. galimai platina narkotines ir psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini) mieste bei rajone). Tačiau baudžiamojoje byloje nagrinėjami įvykiai fiksuoti tik po trijų mėnesių nuo šios informacijos gavimo. Vertinant šią aplinkybę kartu su nuteistojo pozicija, jog kitas nuteistasis E. K. buvo priešiškai nusiteikęs, jam anksčiau grasino ir akivaizdžiai siekė sušvelninti savo teisinę padėtį bei gresiančią atsakomybę, neatmestina prielaida, kad T. J. galėjo būti apkalbėtas. Tokią prielaidą patvirtina ir tai, kad per minėtą trijų mėnesių laikotarpį joks kitas T. J. neteisėtas elgesys nebuvo užfiksuotas.

3.7. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi 2023 m. rugsėjo 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame nurodomos tik prielaidos, kadangi pokalbius protokole interpretuojantis pareigūnas nuolat vartoja terminą „galimai“, todėl jo išvados yra grindžiamos spėlionėmis, o ne objektyviais duomenimis. Be to, byloje apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. B., kuris atliko ikiteisminį tyrimą, apklausos metu nurodė: „Pokalbiai apie narkotines medžiagas vyksta abstrakčiai, kalba apie skaičius, susitikimus“, o tai patvirtina, kad net ir ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno nuomone, pokalbiai nėra pakankamai konkretūs, kad vienareikšmiškai patvirtintų medžiagų įgijimo ar platinimo faktą. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad pokalbiuose išties kalbama apie galimai narkotines ar psichotropines medžiagas, jų turinys labiau leidžia daryti prielaidą, jog nuteistasis domisi šių medžiagų įsigijimu savo reikmėms, t. y. asmeniniam vartojimui, o ne platinimui. Tą patvirtina ir vartojami posakiai apie „nekokybiškas“ medžiagas bei siekį gauti „geresnes nei praeitą kartą“, kurie būdingi vartotojo, o ne platintojo retorikai. Platinimo atveju paprastai akcentuojami kiekiai, kaina, rizika, klientai, o ne vartojimo kokybė. Be to byloje yra duomenys apie paties nuteistojo galimą priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms, todėl versija, jog jis siekė jų įsigyti saviems poreikiams, yra ne tik logiška, bet ir paaiškinanti pokalbių kontekstą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. J. vykdo individualią veiklą – remontuoja automobilius – pokalbio metu galėjo būti aptariami ir su šia veikla susiję klausimai. Taigi, pokalbiai, kuriuose nėra aiškiai identifikuojamų terminų ar konkrečių duomenų apie narkotinių medžiagų įsigijimą ar perdavimą kitiems asmenims, negali būti laikomi pakankamu pagrindu kaltinimui dėl platinimo. Vien prielaidos, kad galimai buvo kalbėta apie narkotines medžiagas, negali pateisinti apkaltinamojo nuosprendžio. Tokiais neapibrėžtais ir neįrodytais duomenimis teismas neturėjo vadovautis, o tuo labiau – jais grįsti nuteistojo kaltės.

3.8. Skunde akcentuojama, kad kaltinimas T. J. iš esmės grindžiamas kito nuteistojo E. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Pažymėtina, kad T. J. nuo pat pradžių kaltės nepripažino ir nuosekliai teigė, kad E. K. jį apkalba dėl asmeninio priešiškumo – yra anksčiau jam grasinęs, su juo konfliktavęs. Šios aplinkybės leidžia abejoti E. K. parodymų objektyvumu ir patikimumu. E. K., kaip nuteistasis, akivaizdžiai turi subjektyvų interesą nuslėpti tikruosius asmenis, iš kurių įgijo narkotines medžiagas, o taip pat siekia palengvinti savo pačio teisinę padėtį. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino vieno iš proceso dalyvių – E. K. – parodymus, o T. J. paaiškinimų, motyvų bei jų logiškumo iš esmės neišanalizavo. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-26-1073/2023, tokiose situacijose, kai tarp kaltinamųjų nustatomas konfliktinis santykis, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat jų galimus motyvus ir interesus, įskaitant siekį išvengti atsakomybės ar palengvinti savo teisinę padėtį. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs konfliktinės situacijos tarp T. J. ir E. K. bei nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pažeisdamas in dubio pro reo principą.

3.9. Skunde pastebima, kad kaltinimas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra tikslus ir konkretus. Kaltinime nenurodomos nei psichotropinės medžiagos - triazolamo įgijimo aplinkybės nei laikas nei būdas tik abstrakčiai nurodoma, kad „ikiteisminio tyrimo metu nustatytu (nors nenustatytu) laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 12 d., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje <...>, neteisėtai laikė 27 vnt. Tablečių „(duomenys neskelbtini)“, savo sudėtyje turinčių 0,00675 g. psichotropinės medžiagos - triazolamo, kuomet 2023 m. gruodžio 12 d. apie 11 vai. 40 min., policijos pareigūnai kratos metu šias tabletes surado ir paėmė“. Gynybos vertinimu, teiginiai dėl nenustatyto veikos vykdymo laiko bei dėl neteisėto šios medžiagos įgijimo, kai tokių aplinkybių nepatvirtina bylos medžiaga, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Apylinkės teismai padarė tik prielaidą dėl psichotropinės medžiagos įgijimo, nors ši inkriminuota veika turėtų būti savarankiškai įrodyta, todėl ji apeliantui negali būti inkriminuojama.

Šalies argumentai

3.10. Gynėjo advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai klydo, paskirdamas griežtą bausmę T. J., kadangi jo asmenybė nėra pavojinga ir neverta izoliavimo. Jis yra vedęs, turi sūnų gimusį (duomenys neskelbtini) m. bei mažametę dukrą gimusią (duomenys neskelbtini) m., vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno bei (duomenys neskelbtini) Vyskupijos (duomenys neskelbtini) parapijos klebono monsinjoro V. B. charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis padeda savo motinai ūkio darbuose, veža pas gydytojus. Su skundu pateikti duomenys, patvirtina, kad O. K. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl nuteistasis nuolat ja rūpinasi. Nuteistasis taip pat nevartoja jokių narkotinių medžiagų (pridedamas tai patvirtinantis tyrimo protokolas) ir yra suinteresuotas laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų. Nuteistojo veika, netgi jei ji ir būtų įrodyta, turėtų būti vertinama kaip pavienė ir atsitiktinė, o ne sistemiška, nerodanti jos didelio pavojingumo, kadangi nustatytas tik vienas platinimo atvejis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis dirbo, šiuo metu darbą tęsia, todėl nėra poreikio daryti nusikalstamas veikas. Taip pat veda bendrą ūkį su sužadėtine, su kuria ketina susituokti ir sukurti šeimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta veikos požymių, rodančių didelį jos mastą, dalyvavimą organizuotoje grupėje ar padarytą didelę žalą. Nuteistasis disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos ir šios medžiagos vartojimas nesukelia fizinės priklausomybės, dėl ko daro mažesnę žalą, nei fizinę priklausomybę sukeliančios medžiagos, kurių vartojimo sunku atsisakyti. T. J. neteisėtai laikyta narkotinė medžiaga iš esmės į apyvartą nepateko, kadangi ji buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų, todėl gali būti laikoma nusikaltimo pavojingumo laipsnį mažinančia. Šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims padaryta nebuvo ir neigiamų pasekmių nesukėlė. Veika nėra susijusi su smurtu, organizuotu nusikalstamumu ar sisteminga veikla, nėra duomenų ir apie konspiracinius veiksmus. Todėl aptartos aplinkybės suteikia teisinį pagrindą T. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.11. Jeigu teismas nuspręstų T. J. palikti realią laisvės atėmimo bausmę, gynyba prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnį įsigaliojusį nuo 2025 m. vasario 1 d. bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą maksimaliam 3 metų terminui be intensyvios priežiūros. Kadangi aptartus T. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pačios veikos pavojingumo lygį, manytina, kad realus nuteistajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties nuteistojo, nei visuomenės, valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną – nubaudimo tikslą, kai tuo tarpu ne mažiau svarbūs yra ir nuteistojo socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Skundo autoriaus įsitikinimu pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas) paskyrimas bei jos vykdymas užtikrintų, kad nuteistasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, jį drausmins, pozityviai socializuos – šios pareigos vykdymo terminą nustatant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas), kurios terminas nustatytinas 1 metams, paskyrimas ir vykdymas drausmins nuteistąjį bei palengvins jo elgesio kontrolę, o pareigos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas) paskyrimas ir vykdymas šalins prielaidas apeliantui nusikalsti bei jį drausmins, taip pat sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

3.12. Skunde pažymima, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo bylose, net esant ir kvalifikuotoms ar itin kvalifikuotoms sudėtims (BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalys), taikomas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnį – Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-515-424/2024 (BK 260 straipsnio 1 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-1244-1034/2023, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-189- 851/2022 (BK 260 straipsnio 3 dalis), Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-407-579/2022 (BK 260 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-69-1058/2025. Taigi teismui tenkinus skundą ir paskyrus T. J. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba ją atidėjus, jis galėtų vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, dirbti, mokėti mokesčius valstybei, išlaikyti socialinius ryšius ir juos puoselėti, tokiu elgesiu būdamas naudingas visuomenėje. Tuo tarpu realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų nuteistąjį dėl įkalinimo įstaigose vyraujančios atmosferos, susiformavusios subkultūros, socialinių vaidmenų ir kt.

3.13. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, yra pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindais ir tvarka bei apeliacinės instancijos teisme apklausti nuteistąjį E. K., patikrinant gynybos keliamas abejones dėl šio nuteistojo šališkumo ir suinteresuotumo apkalbėti T. J..

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. J. prašė priimti teisingą sprendimą ir sušvelninti bausmę ją atidedant. Nuteistojo gynėja advokatė prašė T. J. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 75 straipsnio 4 dalį bei jos ginamajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo T. J. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas apeliaciniame skunde prašo jo ginamąjį iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo T. J. gynėjo advokato įsitikinimu pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė prielaidomis grįstas išvadas dėl narkotinių medžiagų platinimo.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo T. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinio skundo argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam taip pat tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistasis T. J. ir jo gynėjas advokatas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja surinktus duomenis, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo T. J. kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

10. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011). Vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat savaime nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016).

11. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde iš esmės neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir teigia, kad E. K. amfetamino nepardavė, t. y. neplatino.

12. Kauno apygardos teisme tenkinus nuteistojo T. J. ir jo gynėjos prašymus buvo atliktas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme ir iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų buvo išreikalauti įrašai su E. K. ir V. J. pokalbiais iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 136), kurie 2025 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti. T. J. teigimu šiuose įrašuose turėjo būti girdimas E. K. pripažinimas, kad pastarasis melagingai apkalbėjo apeliantą. Išklausius garso įrašus teismas neužfiksavo jokios informacijos, kuri patvirtintų apelianto teiginius ir dėl kurios reikėtų papildomai apklausti kitą nuteistąjį šioje byloje E. K.. Nors nuteistasis T. J. ir jo gynėja advokatė buvo nurodę, jog garso įrašuose turi girdėtis, kad E. K. sako „Buvau policijoje“, „Sudėjau viską ant J.. Tris metus gaus“, tačiau tokia informacija garso įrašuose nebuvo fiksuota. Juose E. K. ir V. J. kalba apie kitos baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. J. kaltu neprisipažino ir duoti parodymus atsisakė (3 t., b. l. 48-50, 56-58). Apklausiamas apylinkės teisme kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad jis E. K. nieko nepardavė, nors neneigė, kad jie buvo susitikę 2023 m. gruodžio 12 d. 9.50 val. prie „Aibė“ parduotuvės. Kokiu tikslu buvo susitikę jis neatsimena, gal E. K. jam 20 eurų skolą atvežė ir padavė, nes jis tuo metu jam padėdavo pinigais. Galėjo prieš susitikimą kalbėtis, kad skolą atiduos, tačiau pokalbio nepamena. Nežino kodėl E. K. taip kalba, bet tai ką jis kalba yra melas. Gal pastarasis piktas ant jo. Jie nėra susipykę, bet yra pokalbis, kaip jam buvo grasinama. Po susitikimo jis galėjo užeiti į parduotuvę. Buvo atliktos kratos, tačiau nieko nerado. Buvo surastos tik tabletės „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad liudytoją R. L. pažįsta, pastarasis pas jį dirba, kitų liudytojų nežino. Taip pat nurodė, kad užfiksuoti jo pokalbiai susiję su automobilių detalėmis, jo darbu, bet ne su narkotinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 136-138).

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. K., kuris šioje byloje nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 12 d. 9.30 val. telefonu susiskambino su T. J. dėl amfetamino įsigijimo, nes žinojo, kad šis prekiauja ir ne vieną kartą yra iš jo pirkęs bei susitarė dėl 2 gramų nupirkimo. Apie kainą nekalbėjo, kadangi žinojo, kad T. J. už gramą šios medžiagos ima 10 eurų. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jis ten buvo apie 10.00 val. prie „Aibė“ parduotuvės. Nurodė, kad T. J. privažiavo prie pat jo automobilio ir per atidarytą automobilio vairuotojo pusės šoninį langą padavė jam vieną į polietileninį paketėlį susuktą amfetaminą. Tada jis T. J. padavė 20 eurų, kurie buvo vienoje kupiūroje. Ir jie iš karto išvažiavo savo kryptimis. Jam važiuojant į (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Ir tada jis pats policijos pareigūnams prisipažino, kad prie savęs vežasi narkotinės medžiagos ir šią medžiagą pirko savo reikmėm, kadangi pats vartoja narkotines medžiagas. Kiek kartų yra pirkęs iš T. J., pasakyti negalėjo, bet nurodė, kad tai darė nuo 2023 metų vasaros. Būdavo, kad iš jo šių psichotropinių medžiagų pirkdavo du ar tris kartus į savaitę, o kartais tiek į mėnesį. Su T. J. jis yra pažįstamas nuo vaikystės, tačiau labiau bendrauti pradėjo tik nuo praeitų metų. Su juo nėra susipykęs ir tikrai jo neapkalba (2 t., b. l. 179-182, 190-193). Apklausiamas apylinkės teisme E. K. iš esmės davė analogiškus parodymus (3 t., b. l. 134-136).

15. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką bendrakaltinamųjų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus. Nepriklausomai nuo bendrakaltinamųjų pasirinktos pozicijos, faktinės bylos aplinkybės nustatomos ne vien kaltinamųjų paaiškinimais, bet juos turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti įrodymai.

16. Byloje esanti 2023 m. gruodžio 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo suvestinė, kurioje užfiksuoti T. J. ir E. K. 2023 m. gruodžio 12 d. 09.20.31-09-21.32 val., 09.36.01-09.36-28 val. ir 09.45.10-09.45.30 val. pokalbiai tiek derinant susitikimo aplinkybes, tiek jų turinys (nori žmogus, pradžiai pora pažiūrėt, su šaibom) (1 t., b. l. 178-183), taip pat vaizdo įrašuose gautuose iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos užfiksuotos proceso dalyvių susitikimo aplinkybės (2 t., b. l. 13-19) atitinka E. K. duotus parodymus. Be to iškarto po to T. J. buvo užfiksuotas maisto prekių parduotuvėje į kurią atėjo rankoje nešinas viena pinigų kupiūra ir kaip nustatyta už prekes atsiskaitė sumokėdamas 20 eurų bei gavo grąžos (2 t., b. l. 20-24). Net jeigu ir vertinant aplinkybę, kad susitikimo metu E. K. grąžino T. J. tariamą 20 eurų skolą, akcentuotina, jog ant paketėlio (su viduje esančia baltos spalvos medžiaga – amfetaminu) paimto iš E. K. 2023 m. gruodžio12 d. asmens kratos metu, buvo rasta nuteistojo T. J. genotipą sudarantis alelių rinkinys (2 t., b. l. 91-98). O tai visiškai patvirtina E. K. nurodytas aplinkybes ir neleidžia abejoti jo parodymų patikimumu bei paneigia nuteistojo T. J. keltą versiją, kad E. K. jį apkalba ir tie 20 eurų buvo grąžinti, kaip skola, nieko E. K. neparduodant.

17. Pažymėtina, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų ir ištirtų įrodymų T. J. kaltei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Ir akivaizdu, kad tai buvo padaryta remiantis ne vien kito nuteistojo E. K. parodymais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o įrodymų visuma, sujungiant juos į vientisą loginę grandinę.

18. Teismų praktikoje nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2009). Nagrinėjamu atveju byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad T. J. už 20 eurų pardavė E. K. psichotropinės medžiagos – amfetamino, todėl BK 260 straipsnio prasme nėra svarbūs apeliacinio skundo argumentai, kad nenustatyta, kaip T. J. psichotropinę medžiagą – amfetaminą įgijo, kadangi jam nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas, nes atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam T. J. kilo būtent už psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimą.

19. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai, jog kratų metu nei T. J. automobilyje, nei namuose amfetamino nebuvo rasta, be to informacija apie tai, kad jis galimai platina narkotines ir psichotropines medžiagas buvo gauta dar 2023 m. rugpjūčio 21 d., todėl jeigu nuteistasis būtų platinęs šias medžiagas, jo neteisėtas elgesys būtų buvęs užfiksuotas, o ne apsiribota vienu epizodu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti R. L. ir E. P. patvirtino, kad amfetaminą įsigydavo iš T. J. (1 t., b. l. 26-29, 32-35). Nors liudytojas R. L. apklausiamas apylinkės teisme šias aplinkybes ir paneigė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kaip melagingus, kadangi jie prieštaravo kitiems bylos duomenims ir vadovavosi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Be to R. L. dirbo pas T. J., o tai taip pat galėjo įtakoti liudytojo pozicijos pakeitimą. Byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų T. J. pokalbių turinys taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis bendravo su kitais asmenimis apie narkotinių-psichotropinių medžiagų įsigijimą-platinimą (1 t., b. l. 144-150, 152-154, 156-169, 178-183). Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas, atlikęs ikiteisminį tyrimą šioje byloje, D. B. nurodydamas, kad kai telekomunikacijų priemonių tinklais gaudavo informaciją, jog asmuo perka ar kitokiu būdu įgyją iš T. J. narkotinės medžiagas, tuos asmenis apklausdavo liudytojais (4 t., b. l. 66-68). Tuo tarpu baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo selektyvus įrodymų vertinimas, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių ar pažeidžiant BPK nuostatas.

20. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teisme surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, t. y. aukščiau aptarti E. K. parodymai, telefoninių pokalbių duomenys, vaizdo įrašai, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolas (iš maisto prekių parduotuvės), liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga, visiškai patvirtina, kad T. J. 2023 m. gruodžio 12 d. apie 9 val. 50 min. prie parduotuvės „Aibė“, psichotropinę medžiagą – amfetaminą už 20 eurų pardavė E. K., todėl apeliantas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai ir jį išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra tikslus, kadangi apylinkės teismas nenustatė veikos vykdymo laiko ir padarė tik prielaidą dėl psichotropinės medžiagos –triazolamo, įgijimo.

22. Teisėjų kolegija su tuo nesutikdama pabrėžia, kad nuteistasis T. J. duodamas parodymus apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 7 d. nurodė, kad namuose rastos tabletės yra jo ir jis jas gėrė ilgą laiką, nes jam buvo skirtas gydymas dėl užspausto nervo prieš du metus, tačiau jis nėra išsaugojęs recepto (3 t., b. l. 136-138). 2025 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis T. J. jau nurodė, kad tie vaistai („(duomenys neskelbtini)“) galėjo būti jo senelės O. K., nes namai, kuriuose buvo rastos tabletės yra jo senelės vardu. Be to tokie patys vaistai buvo išrašyti ir jo žmonai, kuri gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 71). Apylinkės teismas įvertinęs 2024 m. balandžio 24 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenimis T. J. ar jo sutuoktinei V. J. nebuvo skirti vaistiniai preparatai su veikliąja medžiaga – triazolamu (1 t., b. l. 13–16, 2 t., b. l. 101–102) bei nuteistojo duotus parodymus teisiamųjų posėdžių metu pagrįstai sprendė, jog T. J. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 12 d., neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė 27 vnt. tablečių „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – triazolamo. Pažymint, kad su apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. taip pat nepateikė nei tablečių „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą, nei jų teisėtą vartojimą patvirtinančių dokumentų.

Dėl bausmės

23. Visų pirma paminėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

24. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

25. Nuteistasis T. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jam paskirtos pačios griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, t. y. už nusikalstamą veiką numatytą, BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė o už BK 259 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei T. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

26. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir T. J. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 75 straipsnį bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą maksimaliam 3 metų terminui be intensyvios priežiūros.

27. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo pakeistas BK 75 straipsnis, kurio 4 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Naujos redakcijos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

28. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025). Teismų praktikoje svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnis) taip pat nurodoma, jog, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Taigi, iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Tuo tarpu padaryto nusikaltimo pavojingumas vertinamas, atsižvelgiant į jo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismas spręsdamas klausimą tiek dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, tiek svarstydamas arba asmeniui vis dėl to turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais ir aukščiau aptartais kriterijais.

30. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje, egzistavimo toliau pasisakoma dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo T. J..

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas bei paties T. J. asmenybę, neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju T. J. turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesisijusi bausmė ar taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos bei atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

32. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad T. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) turėdamas neišnykusį teistumą. Abu nusikaltimai baigti ir padaryti tiesiogine tyčia. Dėl nusikalstamų padarymo T. J. kaltu neprisipažino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Priimant skundžiamą nuosprendį T. J. buvo teistas 3 kartus. 2022 m. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o 2024 m. už fizinio skausmo sukėlimą savo sutuoktinės mažamečiam sūnui ir už fizinio skausmo sukėlimą bei nežymų sveikatos savo sugyventinei (3 t., b. l. 27-35, 122-129, 4 t., b. l. 7-20). 2024 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu T. J. buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2024 m. liepos 23 d. nutartimi jis buvo panaikintas ir apeliantas buvo pasiųstas atlikta arešto bausmės. Administracine tvarka per 3 metų laikotarpį T. J. baustas 7 kartus (3 t., b. l. 13-20) ir nors nuo 2022 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 8-9), tačiau net 6 baudų nėra sumokėjęs, taip pat ir baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. J. yra vedęs ir turi du vaikus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad sūnus su motina gyvena (duomenys neskelbtini), o dukra su motina gyvena atskirai (4 t., b. l. 108). Ir nors nuteistasis tiek (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, tiek (duomenys neskelbtini) parapijos klebono charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 108, 110), pateikia duomenis, jog pastaruoju metu nevartoja psichiką veikiančių medžiagų (4 t., b. l. 108) bei padeda savo motinai, kuriai nustatytas dalinis darbingumas ir močiutei, kuri turi didelių specialiųjų poreikių (4 t., b. l. 107, 109), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti bausmę ir paprastai lemia tik bausmės dydžio artimo minimaliai ribai nustatymą. Bet to nuteistojo motinai 55 procentų darbingumas buvo nustatytas 2009 m., o močiutei dideli specialieji poreikiai 2007 m., taigi šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai T. J. nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Nors nagrinėjamu atveju buvo nustatytas tik vienas platinimo atvejis ir T. J. išplatino nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino (0,109 g.), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tai atsitiktinis nusikaltimas. Kaip jau minėta, T. J. šiuo nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė 27 vnt. tablečių „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – triazolamo. Taip pat 2022 m. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kriminalinės žvalgybos duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti T. J. pokalbiai, liudytojų D. B., R. L. ir E. P. parodymai tokią išvadą tik sustiprina. Pažymėtina, kad bausmės švelninimo pagrindai siejami su byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2011). Nagrinėjamu atveju tiek T. J. asmenybė, tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nesuponuoja išvados, jog T. J. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėjus jos vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

33. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir skunde nurodomos aplinkybės, kad psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko ir nesukėlė didelės žalos, kadangi šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, tačiau akcentuotina, kad tai buvo padaryta ne dėl nuteistojo T. J. apsisprendimo. Tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos veikiant organizuotoje grupėje ar nebuvo didelio mąsto nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo veikas, kaip žymiai mažiau pavojingas už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltu pripažintam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024).

34. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, tik Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl nuteistojo T. J. gynėjo advokato skunde nurodomi apylinkių ir apygardų teismų sprendimai precedento galios neturi. Be to teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę T. J. tinkamai įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl T. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusikaltimams bei nuteistojo asmenybei, dėl to T. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog nuteistajam T. J. skirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą, dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė