- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 2-4842-907/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01758-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- Š. B.
- Trečiasis asmuo
- E. G.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Daiva Rusakienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. G. dėl nuostolių (turtinės žalos) ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas Š. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. D. 1370,83 Eur nuostolių atlyginimo, kurį vėliau sumažino iki 1208,81 Eur, 3500,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-10, 95).
2. Ieškovas Š. B. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2020-08-03 teismo posėdyje paaiškino, kad ieškojo įsigyti specifinį automobilį, kuris turėtų istorinę išliekamąją vertę. Skelbimų portale (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini) už 9000 Eur. Skelbime buvo išvardinta automobilio įranga, nurodyta, jog automobilis be defektų. Nieko neįprasto nebuvo, tik tiek, kad fotonuotraukose automobilis buvo su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais. 2019-05-20 telefonu susisiekė su pardavėju. E. G. nurodė, jog automobilis idealus, neturi trūkumų, defektų, jis skubiai parduodamas. Atvežtas iš Latvijos Respublikos, gautas už skolas. Jis detaliai klausinėjo apie automobilį, ne kartą skambino E. G.. E. G. pasakė, jog automobilis buvęs parvarytas iš Jungtinės Karalystės. Jis apie automobilį ne kartą detaliai išklausinėjo pardavėją, gal tris kartus skambino, kalbėjo su E. G.. Jis sakė, jog automobilis yra labai geras, nori skubiai parduoti, gauti sumą grynais ir sutartyje pageidavo nurodyti ne visą sumą, o mažesnę. 2019-05-21 jis atvyko į Šiaulius traukiniu, su E. G. susitiko geležinkelio stotyje. Nuo stoties pavažiavo iki kažkokio prekybos centro. Po to persėdo, jis pats pavažiavo, sustojo kažkokioje aikštelėje. Apžiūrėjo, variklis veikė normaliai, stabdžiai taip pat, langai buvo atidaryti, kondicionieriaus nejungė. Vėliau paaiškėjo, kad jis parduoda ne savo, o sesers automobilį, todėl derėtis negalima. E. G. su savimi jau turėjo užpildytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, buvo parašas kažkieno. Jis prašė leisti automobilį patikrinti specializuotame autoservise Vilniuje, E. G. nesutiko. E. G. siūlė automobilį patikrinti Šiauliuose esančiame bet kuriame autoservise, bet jis nesutiko, nes autorizuoto autoserviso Šiauliuose nėra. E. G. primygtinai pirkti automobilio nesiūlė, nevertė, siūlė pažiūrėti, apsigalvoti, neskubino. Bet jam automobilis tiko, patiko, nutarė pirkti. Buvo tipinė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš dalies užpildyta, jis užpildė savo dalį sutarties, sutarties neskaitė, laiko susipažinti neprašė, nematė, kas įrašyta, tik kad trūkumų nėra. Kiekvienos eilutės neskaitė, yra ir pasitikėjimo žmogumi laipsnis. Nemano, kad kas nors skaito pastabas, žiūri esmę. Sutartį sudarė, pinigus grynais perdavė. Jau grįžtant į Vilnių pastebėjo, jog neveikia kondicionierius. Po 10 dienų kreipėsi į autoservisą. Pradėjo degti lemputė perspėjimo - pėsčiųjų apsaugos sistema „cruise control”, nors anksčiau nedegė. 2019-06-12 nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasiūlė atlikti diagnostiką, išmetė daug klaidų, remontuoti nesiėmė. Vėliau kreipėsi į (duomenys neskelbtini), ten atliko diagnostiką, rado klaidų, atliko būtiniausius darbus: garsinio signalo ir oro pagalvių ritės taisymą, pašalino kai kuriuos gedimus elektros instaliacijoje. Tačiau neveikė eilė transporto priemonės funkcijų, manė, jog automobilis gali staiga neužsivesti, nes sutrinka elektronika ir patikimai atstatyti jo numatytų funkcijų neįmanoma. Nuardžius panelę ir kitas apdailos detales, matėsi, kad transporto priemonės mazgai neatitinka gamyklinių standartų. Buvo fiksuoti trūkumai elektros instaliacijoje, apšvietimo ir signalizavimo įtaisuose, vairo mechanizme, saugos sistemose. Remontuojant viena, išsiderina kita. 2019-07-31 kreipėsi į Jaguar autorizuotą servisą Vilniuje (duomenys neskelbtini), kuris nustatė, jog automobilis buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje, vėliau vairo mechanizmas buvo perkeltas į kairę pusę. Jie neapsiėmė remontuoti perdirbto automobilio. E. G. nesakė, jog vairas perkeltas. Pasijutęs apgautas, 2019-08-20 kreipėsi į pardavėją su reikalavimu nutraukti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus 9000 Eur bei remonto išlaidas. Atsakovė 2019-09-04 atsakė, kad nesutinka, reikalavimas nepagrįstas, automobilis įsigijimo metu tiesioginę funkciją važiuoti atliko. Kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes civiliniai santykiai, skundė prokuratūrai ir teismui, skundai buvo atmesti. Jo paties išsilavinimas aukštasis universitetinis, baigė Vilniaus universiteto teisės fakultetą, bet pagal specialybę nedirba. Dirbo projektų vadovu, šiuo metu registruotas užimtumo tarnyboje. 2007 metais buvo pirkęs paskutinį automobilį, o taip yra pirkęs 3-4 automobilius. E. G. siūlė, bet nevertė pirkti, sudarė sąlygas apžiūrėti automobilį Šiauliuose autoservise, bet čia nėra specializuoto autoserviso. Jis važiuoja trumpom distancijom su šiuo automobiliu. Nepilnai 10000 km per metus nuvažiavo su juo. Tvarkė gedimus pagal prioritetus, tvarkė kondicionavimo sistemą, tepalą keitė, galiniams ratams montavo padangas. Mano, kad vairo perkėlimas sąlygojo eilę defektų, automobilio geometrija išsiderino. Šis automobilis tik 13 metų naudotas, aukštos klasės automobilis, jis tikėjo, jog automobilis bus be trūkumų. Netikrino garsinio signalo, nežino, ar kondicionierius veikė, ar langas darinėjosi, bendrą automobilio stovį tikrino. Negalėjo ilgai automobilio užregistruoti, pardavėjas neatsiliepė, tai sukėlė stresą, todėl automobilį registruojant pakeitė valstybinius numerius dėl visa ko. Kai pradėjo lįsti defektai, buvo skaudu, labai išgyveno, todėl prašo neturtinės žalos. Atsakovės parduotas automobilis yra nesaugus, jo sistemos gali nustoti bet kada veikti, tai kelia diskomfortą. Jis turėjo pagrįstus lūkesčius įsigyti išskirtinę, kolekcinių transporto priemonių kategorijai priskirtiną transporto priemonę, tokių pagamintų automobilių kiekis yra ribotas. Transporto priemonė su perkeltu vairo mechanizmu neatitinka tokio automobilio sąvokos. Atsakovė ir trečiasis asmuo sąmoningai melavo, vengė automobilį išregistruoti bei kitais būdais klaidino. Dėl minėtų aplinkybių patyrė išgyvenimų, neapibrėžtumo, baimės (miego sutrikimai) bei depresijos jausmą. Konsultavosi su advokatu dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė tokį dydį, nes taip numato teismų praktika, nepamena, kokia. 2020-12-10 papildomai paaiškino, kad visos problemos automobiliui buvo ir anksčiau. Jeigu jo būtų buvę patirti eismo įvykiai su automobiliu, jie būtų fiksuoti policijoje, dabar nėra fiksuoti. Aikštelėse kas nors apibraižo, į galą įvažiuoja, dėl to žibintai nedūžta. Padangos pirktos ne naujos, o naudotos, todėl jų būklė tokia. Jau keičiant padangas priveržimo varžto nebuvo, negalėjo atsukti, nes vienas varžtas kaip ir buvo įklijuotas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovė advokatė Daiva Rusakienė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 53-59). Paaiškino, kad atsakovei A. D. nuosavybės teise priklausė automobilis Jaguar XK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini). Nusprendusi parduoti automobilį, paprašė, kad jos brolis E. G. pasirūpintų automobilio pardavimu, t.y. patalpintų skelbimą apie automobilio pardavimą, nurodytų savo telefono numerį ir pan., nes pati atsakovė planavo išvykti atostogų į užsienį. 2019-05-21 sudarant pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė A. D. tiesiogiai su pirkėju, t.y. ieškovu, nekontaktavo, pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį jį pateikė savo broliui, t. y. trečiajam asmeniui E. G.. Atsakovė A. D. taip pat nedalyvavo, kai pirkėjas apžiūrinėjo automobilį, jį išbandė. A. D. tik žinoma, kad automobilis buvo geros būklės, prieš pardavimą jos brolis su minėtu automobiliu praėjo techninę apžiūrą, jis tuomet dar pasidžiaugė, kad automobilis yra tikrai puikios būklės, nes techninė apžiūros darbuotojai jokių priekaištų dėl automobilio būklės neturėjo. Atsakovė A. D. papildomai pažymi, kad nei ji pati, nei jos brolis E. G. neįkalbinėjo ieškovo pirkti automobilio, nedraudė jo patikrinti ieškovo pasirinktame servise. Po trijų mėnesių, t. y. 2019-08-20, ji sulaukė ieškovo reikalavimo nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinti sumokėtus pinigus už automobilį bei atliktą remontą. Su pateiktu reikalavimu atsakovė nesutiko, informavo pirkėją, kad jam buvo parduotas ne naujas, o naudotas automobilis, kad jis turėjo visas galimybes patikrinti automobilį, konsultuotis su specialistais, kad pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ir daikto nepriekaištingo veikimo, kaip perkant naują automobilį, nes eksploatavimo eigoje mechanizmai dėvisi. Daugiau jokių pretenzijų ar skambučių atsakovė A. D. iš ieškovo nesulaukė, ieškovas Š. B. ir toliau eksploatuoja automobilį, juo važinėjasi daugiau nei metus laiko nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas pirko 2006 metų gamybos automobilį, t.y. 13 metų senumo transporto priemonę, tad akivaizdu, kad automobilis nėra iš salono ir yra nusidėvėjęs, tačiau juo tikrai galima naudotis pagal paskirtį. Tai, kad automobiliu tikrai galima naudotis ir ieškovas juo važinėja, patvirtina paties ieškovo pridedama dokumentai, t.y. sąskaitos, iš kurių matyti, kad ieškovas Š. B. minėtai transporto priemonei montavo naujas padangas, keitė akumuliatorių, oro filtrą, stabilizatoriaus traukes ir pan., t.y. atliko eilinį remontą, kuris būtinas eksploatuojant bet kurį pakankamai seną automobilį. Svarbu ir tai, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Tokią praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-856/2016. Pažymėtina, kad jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Taigi ieškovui įsigyjant jau anksčiau eksploatuotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Šiuo atveju ieškovas Š. B. turėjo pats įvertinti automobilio techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, priešingai, nei pateikdamas pretenziją, nei pareikšdamas ieškinį nenurodė, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė A. D. jokiais aktyviais veiksmais neįkalbinėjo, nereikalavo ar kitaip nebandė paveikti ieškovą, kad jis sudarytų ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovui Š. B. prieš įsigyjant automobilį buvo išviešinta jo būklė, suteiktos visos galimybės automobilį apžiūrėti ir išbandyti. Šie duomenys rodo, kad ieškovas Š. B. dar prieš sudarydamas sutartį, suvokė (turėjo suvokti), kad perka pakankamai seną, naudotą automobilį, kad ilgą laiką eksploatuojamas automobilis yra nusidėvėjęs, gali būti remontuotas. Taigi virš išdėstyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, įsigydamas naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio būklė būtų įvertina profesionalo, kad automobilis būtų patikrintas kompetentingų asmenų, todėl prisiėmė su tuo susijusios rizikos dalį. Atsakovei A. D. nebuvo žinoma apie jokius automobilio defektus, automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, jokie trūkumai nenustatyti. Taigi ieškovui Š. B. neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui – atsakovei A. D. iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovės atsakomybė dėl ieškinyje nurodomų tariamų defektų. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas ir neturėjo jokių esminių defektų patvirtina šie faktai: a) ieškovas Š. B. ginčo automobilį sava eiga nuvairavo iki Vilniaus, automobiliu važinėja iki šiol, t.y. daugiau nei metus laiko nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, b) prieš parduodant automobilį jam buvo atlikta techninė apžiūra, jokių defektų užfiksuota nebuvo, c) prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjas apžiūrėjo automobilį, atliko bandomą važiavimą, smulkūs automobilio nusidėvėjimai buvo matomi pirkėjui, todėl pirkimo – pardavimo sutartyje ir buvo padarytas įrašas, kad pirkėjas su transporto priemonės trūkumais susipažinęs, pretenzijų neturi ir ateityje neturės, d) ieškovas dėl neva atsiradusių defektų kreipėsi su pretenzija tik po 3 mėnesių, kai įsigijo automobilį, jį toliau eksploatavo, e) ieškovo pateiktos sąskaitos neįrodo kažkokių užslėptų automobilio defektų, o tik patvirtina, kad ieškovas atliko automobilio eilinį remontą, kuris ir būdingas ne naujam, o netgi 13 metų senumo automobiliui. Ieškovo neva nurodyti defektai ir reikalavimas atlyginti nuostolius už tokius darbus, kaip alyvos filtro keitimas, priekinio rato padangos keitimas, priekinio stabdžių suporto remontinis komplektas, galinių ratų padangų montavimas ir balansavimas, stabilizatoriaus traukės keitimas ir daugelis kitų yra normalaus automobilio techninės būklės pokyčiai, kurie susiformuoja automobilį naudojant pagal paskirtį. Šie pokyčiai natūraliai atsiranda didėjant automobilio amžiui ir ridai. Ieškovas Š. B. nurodo, kad neva esminis automobilio defektas yra tas, kad automobilis yra perdirbtas, t.y. vairas perkeltas iš dešinės pusės į kairę. Pažymėtina, kad atsakovei A. D. šios aplinkybės nėra žinomos. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei automobiliui būtų perkeltas vairas, tai savaime nereiškia defektų fakto. Tokią praktiką formuoja ir teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-256-577/2019, kurioje teismas konstatavo, kad vairo keitimas nėra laikomas trūkumų per se; o ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis atliktas netinkamai. Priešingai, automobilis visiškai atitiko techninės apžiūros reikalavimus ir automobilį galima sėkmingai naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ir šiuo atveju ieškovo pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kad automobilis (duomenys neskelbtini) 2006 m. birželio 28 d. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje, neįrodo defektų fakto. Ieškovas savo ieškiniu taip pat prašo priteisti 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, deklaratyviai nurodydamas, kad ieškovas patyrė daug išgyvenimų, neapibrėžtumo, baimės (atsirado miego sutrikimai) bei ilgalaikė emocinė depresija, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius savo teiginius, nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis, šiuo atveju ieškovas Š. B.. Ieškovas savo neva patirtą neturtinę žalą grindžia tik deklaratyviais teiginiais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovo patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų, tačiau šiuo atveju jokių įrodymų, kurie leistų padaryti tokias išvadas, nėra pateikta, tik deklaratyvūs teiginiai. 2020-12-10 teismo posėdyje papildomao paaiškino, kad pats E. G. vairo neperkėlinėjo, tik automobilį įregistravo. Jam perduotas nenaujas automobilis. Ieškovas automobiliu važinėjo ir važinėja, rida pakito 14000 km. 2019 m. pavasarį minėtam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, automobilis yra eksploatuojamas beveik du metus, o ieškovas tikisi, kad jo patiriami nuostoliai po tiek laiko bus atlyginti. Pats prieš pirkdamas automobilį turėjo įvertinti jo techninę būklę, konsultuotis su specialistais. Pats vairo perkėlimas nėra defektas. Neveikė tik kondicionierius, pats kreipėsi į autoservisą, ten kažką karpė, darė, darbai galbūt buvo atlikti nekokybiškai ir dėl to atsirado trūkumai. Ieškovas nuolat darė intervencijas į automobilį, keitė dalis, todėl po tiek laiko įvertinti, ar pirkimo - pardavimo metu buvo defektai, neįmanoma. Ekspertizės akte eksperto išvados pateiktos ne kategoriškos, ekspertas nurodė, jei per tą laiką nebuvo atliekami darbai ar pakitimai. Apsilankė ekspertas (duomenys neskelbtini), nustatė, jog dalis nurodytų trūkumų atsirado dingus elektros įtampai, o tai gali atsitikti ir atjungus akumuliatorių. Tą patvirtino ir (duomenys neskelbtini) autorizuotame autoservise. Kad akumuliatorius ginčo automobiliui buvo keistas, ieškovas pats pridėjo įrodymus. Ekspertizės 6 lape nurodyta, kad „Distance” reiškia automobilio ridą, kuriai esant užfiksuota klaida. Pažiūrėjus, visos klaidos atsirado ties rida 106000 km, nei viena klaida neužfiksuota prie 9500 km, kai automobilis buvo parduotas. Keletas klaidų buvo prie 300 km ridos, bet čia gamyklinės klaidos, jų vėliau neliko, susitvarkė. Visos klaidos atsirado vėliau, kai ieškovas keitė termostatą, darė intervencijas į automobilį, gedimų pirkimo metu nebuvo, jie atsirado vėliau. Ekspertas daugelį dalykų aprašė ir įvertino, nors net nereikėjo. Ekspertizės 14 lape ji prašė užfiksuoti automobilio apgadinimus. Nusipirkęs automobilį, ieškovas keitė valstybinius numerius. Po to matyti, jog jis turėjo eismo įvykį. Ekspertas užfiksavo poveikį iš trijų pusių, galimai turėjo eismo įvykį net tris kartus, tai galėjo turėti įtakos žibintams. 2.4.7 punkte, nes prašė fiksuoti, kadangi ieškovas nurodė, jog neseniai įsigijo padangas, o čia ant padangos įdrėskimas, kaip iškąsta, nėra vienos tvirtinimo veržlės, tai pats nerūpestingai eksploatavo automobilį. Yra suplyšusios įvorės, tai pakabos detalė, tai dėl nusidėvėjimo, automobilis nenaujas, negalima to laikyti defektu. Ekspertizės 18 lape matyti deformuotas valstybinis numeris, nedega „Stop” lempos, dėl to nepraeitų automobilio techninės apžiūros, akivaizdu, jog turėjo eismo įvykį. Ieškovo pateiktos sąskaitos nėra susijusios su defektais, o su automobilio eksploatavimu. Termostato gedimas neatsirado iki pirkimo, to nepasakė kompiuterinė diagnostika. Apgadintas automobilio priekis, galas, padangos, tai rodo, jog buvo eismo įvykiai, kurie galėjo įtakoti defektus, už kuriuos nėra atsakinga atsakovė. Neįrodžius, jog automobilis turėjo paslėptų trūkumų, negalimas ir žalos atlyginimas, tame tarpe - ir neturtinės.
4. Atsakovė A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2020-08-03 teismo posėdyje ji su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 53-59). Paaiškino, kad ieškojo įsigyti sau transporto priemonės, nes turi mažametį vaiką. B. E. G. pasiūlė pasivažinėti (duomenys neskelbtini). Paėmė minėtą automobilį, pavažinėjo keletą dienų, įsiregistravo savo vardu. Tačiau vėliau suprato, kad kaip šeimos automobilis, jis jai pasirodė per mažas, nepatogus, todėl paprašė brolio padėti jį parduoti. Brolis įdėjo skelbimą. Ji ruošėsi važiuoti su vaiku atostogauti, todėl internete VĮ Regitros puslapyje susirado transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, užpildė savo dalį, atsispaudino, pasirašė ir perdavė broliui. Ji nesiteiravo brolio dėl vairo padėties, ji važinėjo gal apie mėnesį laiko, jai važinėjant nesimatė jokių gedimų. Brolis pardavė automobilį ieškovui, ji buvo išvykusi atostogauti su vaiku, negalėjo iš karto išregistruoti transporto priemonės. Per 10 dienų galima išregistruoti, ji tilpo į tą laiką. Kondicionieriumi nesinaudojo, nežino, ar jis veikia. Langas darinėjosi. Nežino, ar automobilis angliškas, net nesidomėjo, jis tiko ir patiko, tik gimus vaikui reikia didesnio, nes vežimėlis netelpa. Ji apie automobilius nenusimano. Jos įmonė užsiima metalo apdirbimu, gamina automobilių geometrijos atstatymo stendus. Kai automobilį pardavinėjo, rinkos kaina nesidomėjo. Brolis pinigus jai atidavė. Žalos nesutinka atlyginti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, E. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 51-52). 2020-09-16 teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo parvarytas iš Anglijos su vairu dešinėje pusėje, Latvijoje jis buvo perdarytas, vairą perkeliant į kairę pusę. Latvijoje buvo sutvarkyti visi dokumentai: atlikta ekspertizė po vairo perkėlimo, atlikta techninė apžiūra ir automobilis buvo priregistruotas. Minėtą automobilį Latvijoje atgavo už skolas iš vienos įmonės. Ekspertizė dėl vairo perkėlimo Latvijoje buvo atlikta 2019-04-12, tą pačią dieną užregistravo Latvijoje. Gal savaitės bėgyje automobilis buvo registruotas Lietuvoje. Registravo automobilį iš pradžių Latvijoje dėl pargabenimo, nes be valstybinių numerių automobilį gabenti per sieną negalima. Automobilį pasiūlė seseriai, jai patiko, ji jį užsiregistravo savo vardu. Kadangi sesuo turi mažą vaiką, minėtas automobilis pasirodė per mažas, paprašė padėti parduoti. Jis įdėjo skelbimą internete į automobilių pardavimų portalą, kainą nurodė 9000 Eur. Gal keturis kartus telefonu kalbėjo su ieškovu dėl automobilio pardavimo. Ieškovas atvažiavo traukiniu, jį sutiko geležinkelio stotyje, nuvažiavo abu į aikštelę. Ten ieškovas automobilį nuodugniai apžiūrėjo. Jam viskas tiko. Jam pasakė, kad automobilis buvo angliškas. Jis nupirko automobilį, juo išvažiavo į Vilnių. Gal po pusės metų sulaukė ieškovo skambučio dėl einamo remonto, kažkas iš elektros srities. Pats automobiliu važinėjo apie mėnesį laiko, seseriai duodavo pavažiuoti, automobilio trūkumų nepastebėjo, sesuo nusprendė automobilį pirkti iš jo. Prieš tai automobilis buvo su angliškais numeriais su vairu dešinėje pusėje. Automobilį norėjo sau pasilikti, atliko ekspertizę. Latvijoje nėra laikinų numerių. Latvijos registracijos įstaigai buvo pateikti angliški dokumentai, nereikėjo pateikti pirkimo - pardavimo sutarties. Ten yra padaryta speciali forma, kurią užpildžius, ji išsiunčiama į Angliją kaip pirkimo - pardavimo sutarties forma. (duomenys neskelbtini) nieko bendro su automobiliais neturi, užsiima su metalu. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties formą iš interneto jis išėmė, su seserimi užpildė jos dalį, pasitarę įrašė sakinį „su transporto priemonės trūkumais susipažinęs, pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu“ į sutartį. Tas sakinys buvo apsidraudimas. Pasirašė sutartį sesuo. Ieškovui aikštelėje prie automobilio buvo pasakyta, kad vairas perkeltas. Kas perdirbimą atliko, nežino. Pinigus perdavė seseriai. Automobilis buvo perdarytas, jis to neinicijavo. Ieškovo nevertė automobilio pirkti, neįkalbinėjo, norėjo, kad jis pasitikrintų automobilį autoservise, buvo pasiūlyta pasitikrinti, atsisakė. Ieškovas žiūrėjo variklio skyrių, pats važiavo gatvėmis. Automobilis užslėptų defektų neturėjo. Ieškovas reikalauja atlyginti nuostolius, kurie nesusiję su vairo perkėlimu, o susiję su automobilio natūraliu eksploatavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Byloje nustatyta, kad 2019-05-21 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis (b. l. 28), kuria ieškovas Š. B. iš atsakovės A. D., tarpininkaujant trečiajam asmeniui E. G., už sutartą kainą įsigijo naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), rida 95619 km, pirma registracija 2006-07-01, pirma registracija Lietuvoje 2019-05-03 (b. l. 27). Įsigijęs automobilį (duomenys neskelbtini), ieškovas Š. B. jam pakeitė valstybius numerius į (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta informacija apie įvykius ir trūkumus: trūkumai nėra nurodyti, įrašyta, jog „su transporto priemonės trūkumais susipažinęs, pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu“. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2019-04-16, ji galioja iki 2021-04-16, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b. l. 76). Iš Latvijos Respublikos Kelių eismo saugumo direkcijos kvito matyti, kad Latvijos Respublikoje buvo atlikta perdarytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninė ekspertizė, išvada - transporto priemonė atitinka KET reikalavimus ir techninių normatytvų reikalavimus, už ją sumokėjo E. G. (b. l. 99, 100). Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nusikalstamų veikų skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. 2019-10-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovas Š. B. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo jam parduodant automobilį, bet buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, siūlant kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (b. l. 77-79). Ieškovas minėtą nutarimą apskundė prokurorui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019-10-30 nutarimu netenkinti Š. B. skundo atsisakyta tenkinti ieškovo skundą (b. l. 80), Šiaulių apygardos teismo 2020-01-06 nutartimi taip pat atmestas Š. B. skundas (b. l. 84-86). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) 2006 m. birželio 28 d. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje (b. l. 26). Ieškovas Š. B., nusipirkęs automobilį, atliko diagnostiką ir atliko kai kuriuos automobilio remonto ar detalių keitimo darbus (b. l. 17-23, 24-25, 35-44), už kuriuos iš atsakovės A. D. prašo priteisti 1208,81 Eur turtinės žalos, susijusios su preliminaria patikra ir gedimų paieška, kondicionavimo sistemos, termostato, srovės nuotėkio, oro pagalvių perspėjimo remontu, akumuliatoriaus keitimu (b. l. 95). Iš ieškovo Š. B. 2019-08-20 reikalavimo, siųsto atsakovei A. D. ir E. G., matyti, jog jis kreipėsi į atsakovę, ketindamas jai grąžinti automobilį ir reikalaudamas atlyginti 9700 Eur nuostolius (b. l. 12). Atsakovei A. D. 2019-09-04 atsakymu į reikalavimą atsisakius tai padaryti (b. l. 13), jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
7. Ieškovas Š. B. prašo tenkinti ieškinį, priteisti jam iš atsakovės 1208,81 Eur turtinės žalos, nes įsigijus automobilį, paaiškėjo, jog jam vairo mechanizmas buvo perkeltas iš dešinės pusės į kairę, todėl mano, jog visi nustatyti gedimai yra susiję su tuo. Taip pat mano, jog automobilis neatitinka jo lūkesčių, yra nesaugus, todėl atsakovė privalo atlyginti visus jo patirtus nuostolius remontuojant automobilį, nes ji žinojo apie vairo mechanizmo perkėlimą, bet jo apie tai neinformavo, E. G. tiek telefonu, tiek vietoje apžiūrint automobilį, patikino, jog automobilis tvarkingas, techninė apžiūra galiojanti. Mano, jog įsigijo automobilį su paslėptais defektais. Atsakovė A. D. su tuo nesutinka, nurodė, jog ji nesiteiravo brolio dėl vairo padėties, pati automobiliu važinėjo gal apie mėnesį laiko, jai važinėjant nesimatė jokių gedimų, pardavė, nes automobilis pasirodė nepatogus, per mažas važinėti su šeima. Nežino, ar automobilis angliškas, net nesidomėjo, jis tiko ir patiko, tik gimus vaikui reikia didesnio, nes vežimėlis netelpa. Ji apie automobilius nenusimano. Automobilį padėti parduoti paprašė brolio. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovas pirko automobilį ne naują, o naudotą, mano, jog automobiliu galima naudotis pagal paskirtį, galima važinėti. Trečiasis asmuo E. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog automobilis buvo pargabentas iš Jungtinės Karalystės, registruotas Latvijoje, o po to Lietuvoje. Automobilį gavo už skolas, perleido seseriai, automobiliu važinėjo nedaug, apie mėnesį laiko, duodavo seseriai pavažiuoti, jokių defektų ar gedimų nepastebėjo. Kad automobilis angliškas, pasakė ir ieškovui, ieškovas automobilį apžiūrėjo, pavažiavo juo, tikrinti autoservise atsisakė, jam automobilis tiko ir patiko, jis jį nupirko. Mano, jog automobilis atitinka jam keliamus reikalavimus, su juo galima važiuoti, t. y., naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
8. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl nupirkto daikto kokybės, t. y. dėl paslėptų daikto trūkumų, galimai atsiradusių dėl vairo mechanizmo perkėlimo iš automobilio dešinės pusės į kairę, dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus.
Dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo
9. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę.
10. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
11. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018; kt.).
12. Be to, pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatas, pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; kt.).
13. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
14. Byloje nustatyta, kad 2019-05-21 tarp šalių buvo sudaryta motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.431¹ straipsnis), kuria ieškovas Š. B. įsigijo iš atsakovės A. D. naudotą (2006 m. gamybos) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Įsigijęs automobilį, jo valstybinius numerius pakeitė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Sutartyje nebuvo nurodyti transporto priemonės jokie trūkumai, nes, kaip tvirtino tiek A. D., tiek E. G., jų nebuvo, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Sutartyje atsakovė su trečiuoju asmeniu pasitarę, įrašė prierašą „su transporto priemonės trūkumais susipažinęs, pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu“, kas jų nuomone, turėjo būti apsidraudimas nuo galimų pretenzijų. Ieškovas minėto sakinio neskaitė, apie jį net nežinojo. Jis teigė, jog buvo tipinė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš dalies užpildyta, jis užpildė savo dalį sutarties, sutarties neskaitė, laiko susipažinti neprašė, nematė, kas įrašyta, tik kad trūkumų nėra. Kiekvienos eilutės neskaitė, pasitikėjo žmogumi. Nemano, kad kas nors skaito pastabas, paprastai žiūri esmę. Jam automobilis patiko, sutartį sudarė, pinigus grynais perdavė. Turėdamas aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad tinkamai susipažinti su sutarties tekstu, tuo labiau, kad jis jau buvo iš dalies užpildytas, kas galėjo sukelti nerimą ar tam tikras abejones, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad įvertinti sutarties tekstą ir suklusti, matant nurodytą pastabą. Jis tik pažiūrėjo, jog trūkumų nėra, todėl ir pirko automobilį. Tačiau, jo manymu, trūkumas buvo - tai vairo mechanizmo perkėlimas iš dešinės pusės į kairę, kuris ir yra visų gedimų priežastis. Minėtą trūkumą atsakovė arba pats E. G. turėjo nurodyti sutartyje arba jam. Atsakovė A. D. teigė, jog ji nieko nežinojo apie vairo mechanizmo perkėlimą, brolis jai to nesakė, automobiliu mažai važinėjo, trūkumų nepastebėjo. Trečiasis asmuo E. G. nurodė, jog jis ieškovui pasakė, jog vairo mechanizmas perkeltas, kad automobilis buvęs angliškas, nes pargabentas iš Jungtinės Karalystės. Ieškovas neigė, jog jam apie vairo mechanizmo perkėlimą buvo pasakyta, tik tiek, kad - automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės.
15. Pagal CK 6.431¹ straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje pardavėjas privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šiuo atveju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 yra nurodyta, kokie duomenys privalo būti nurodyti motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje. Minėtame įsakyme ir jokiame kitame teisės akte nėra nurodyta, kad turi būti privalomai nurodyta apie vairo mechanizmo keitimą. Taigi atsakovė, nenurodžiusi apie vairo mechanizmo keitimą, jokių teisės aktų nepažeidė. Be to, ji teigia nežinojusi apie vairo perkėlimą, tai paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė, tokių duomenų byloje nėra. Trečiasis asmuo teigia, jog ieškovui pasakė, jog automobilis angliškas, kad vairo mechanizmas buvo perkeltas. Ieškovas tai neigia, nurodydamas, jog jis apie vairo mechanizmo perkėlimą nieko nežinojo. Iš jo ir E. G. pokalbių telefonu įrašų matyti, jog E. G. vairo perkėlimo neatliko ir jo neužsakė, jis paėmė automobilį, kaip teigia, iš įmonės už skolas, ir įregistravo Latvijoje, o po to Lietuvoje (b. l. 11, 30). Tuo netikėti nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad ieškovas, prieš darydamas garso įrašus, apie tai neįspėjo E. G., nors turėjo įspėti, kad garso įrašai teismo būtų pripažinti leistinu įrodymu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog E. G. automobilį turėjo trumpai, trumpai jį kartu su seserimi eksploatavo (nuo 2019-04-12 iki 2019-05-21), per tokį trumpą laikotarpį gedimų ar kitokių trūkumų galėjo ir nepaaiškėti ar nepastebėti. Jis pats vairo mechanizmo neperkėlinėjo, tačiau automobiliui dėl vairo perkėlimo atliko ekspertizę, jį registravo Latvijos Respublikoje, o po to Lietuvoje, atliko automobiliui techninė apžiūrą (b. l. 76, 99-100). Tačiau ieškovas, nors ir teigia, kad apie vairo perkėlimą jam niekas nieko nesakė ir prieš pirkdamas automobilį nieko nežinojo, tačiau tai paneigia jo paties duoti paaiškinimai teismo posėdyje davus priesaiką. 2020-08-03 teismo posėdyje jis nurodė, kad jis su E. G. kelis kartus kalbėjo telefonu, detaliai viską klausinėjo, E. G. teigė, jog automobilis buvęs parvarytas iš Jungtinės Karalystės, registruotas Latvijos Respublikoje, o po to tik Lietuvoje. Pats sakė, jog skelbime fotonuotraukose automobilis buvo su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais. Visiems žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia, jog Jungtinėje Karalystėje eismas vyksta kaire kelio puse, o automobiliuose vairo mechanizmas yra dešinėje automobilio pusėje. Ieškovas, išgirdęs, jog automobilis parvarytas iš Jungtinės Karalystės, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, ne kartą pirkęs - pardavęs automobilius, turėjo susivokti, jog minėto automobilio vairas tikrai turėjo būti kitoje - dešinėje pusėje, kad norint jį registruoti Latvijoje ar Lietuvoje, jis turėjo būti perkeltas. Todėl jo argumentas, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ginčo automobiliui vairo mechanizmas buvo perkeltas, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teisintis jis tuo negali, o išgirdęs minėtas aplinkybes, prieš pirkdamas automobilį, turėjo itin atidžiai ir rūpestingai apžiūrėti automobilį, pasidomėti jo būkle autoservise ar pasikviesti tam reikiamus specialistus. Tačiau jis to nepadarė, automobilį apžiūrėjo pats, pavažiavo bandomajame važiavime, apžiūrėjo išorę, variklio skyrių, patikrino stabdžius, apie jį detaliai išklausinėjo ir nutarė pirkti. Autoservise netikrino, nes Šiauliuose autorizuoto autoserviso nėra, o leisti su automobiliu jam vykti į Vilnių E. G. nesutiko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vėliau ieškovui tiko ir ne specialus autoservisas, o bet kuris, kuris tik jį priėmė,- jis pirminę automobilio diagnostiką atliko 2019-06-12 UAB „Stop - Servis”. E. G. nurodė, jog jis ieškovui automobilio pirkti primygtinai nesiūlė, nevertė, leido pasinaudoti galimybe apžiūrėti automobilį autoservise, bet jis to atsisakė, nurodydamas, jog Šiauliuose autorizuoto autoserviso nėra, jis dėl automobilio pirkimo apsisprendė pats. Ieškovas patvirtino minėtas aplinkybes, jog nebuvo verčiamas pirkti automobilio, bet automobilis tiko ir patiko, todėl daug nežiūrėjęs jį įsigijo.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo - pardavimo metu ieškovas atsakovei ar trečiajam asmeniui, kuris buvo kaip tarpininkas parduodant automobilį, pretenzijų dėl automobilio kokybės nereiškė, o atsakovė jokių rašytinių automobilio trūkumų nenurodė.
17. Iš (duomenys neskelbtini) 2019-09-12 pažymos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) 2006 m. birželio 28 d. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje (b. l. 26). Ieškovas Š. B. teigia, jog tada ir sužinojo apie perkeltą vairą, todėl prašo iš atsakovės 1208,81 Eur turtinės žalos, susijusios su vairo perkėlimu ir tuo susijusiu remontu (b. l. 95). Iš ieškovo paaiškinimų ir turtinės žalos detalizacijos (b. l. 95) matyti, kad 1208,81 Eur turtinę žalą sudaro: kondicionavimo sistemos gedimo paieška, nustatymas, remontas - 649,49 Eur (2019-06-25 - 99,83 Eur ir 50,00 Eur, 2019-07-19 - 219,67 Eur, 2020-05-26 - 279,99 Eur) (b. l. 18a, 20, 20a), bet nėra pateikta teismui PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 279,99 Eur sumos; perspėjimas dėl problemų variklyje ir jo remontas (termostatas) - 135,02 Eur (b. l. 17a); srovės nuotėkio remontas - 169,70 Eur (b. l. 19); oro pagalvių perspėjimo remontas - 139,76 Eur (b. l. 21); akumuliatoriaus keitimas, nors nurodoma, kad remontas,- 95,00 Eur (b. l. 19a, 21a); preliminari patikra - 19,84 Eur (b. l. 23). Nagrinėjamu atveju ieškovas 2019-06-12 kreipėsi į autoservisą (duomenys neskelbtini), nes, jo teigimu, pradėjus eksploatuoti automobilį, prietaisų skydelyje vis užsidegdavo nauji perspėjimai („pedestrian system“, oro pagalvių, „cruise control”), nors anksčiau jie nedegė, perspėjimas apie variklio problemas užsidegdavo ir užgesdavo, neveikė garsinis signalas, atsirado problemos su kondicionavimu ir vėdinimu, vairo kolonėle, elektros nuotėkiu ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, nesikreipė į autoservisą diagnostikai, tačiau tik įsigijęs netrukus (12 dienų bėgyje) kreipėsi - pradėjo aktyviai ieškoti gedimų. Be to nurodė, jog minėtų gedimų pirkimo metu nepastebėjo, įspėjimai neužsidegdavo, o garsinio signalo, kondicionieriaus, ar darinėjasi langas, jis tiesiog netikrino, nors tokius trūkumus galėjo pastebėti net ir specialių žinių neturintis asmuo, kas vertintina kaip ieškovo neatidumas ir nerūpestingumas, tuo labiau, kad jis pirko anglišką automobilį, be to, 13 metų jau eksploatuotą, net nežinant, nei kokiomis sąlygomis, t. y., seną ir dar retos markės, todėl galėjo tikėtis neatitikimų. Be to, nors nurodė, kad E. G. jam neleido patikrinti automobilio autorizuotame autoservise, o Šiauliuose tokių nėra, tai jis netikrino, tačiau Vilniuje jam tiko bet koks autoservisas, kuris tik priėmė.
18. Ieškovo Š. B. prašymu teismo buvo paskirta ir eksperto V. M. atlikta ekspertizė ir teismui pateiktas eksperto V. M. 2020-11-04 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei diskas su automobilio apžiūros nuotraukomis (b. l. 126-134, 135-170). Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas kategoriškų išvadų nedavė, jos tikėtinos, bei davė išvadas dėl daugelio trūkumų, kurie nebuvo vertinimo objektu ir nėra ieškinio reikalavimo dalyku. Ieškovas taip pat nurodė daugiau automobilio trūkumų ir gedimų, tačiau dėl jų žalos priteisti neprašo, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir byloje esančius įrodymus vertina atsižvelgdamas į ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą), dėl kitų automobilio trūkumų teismas nepasisako.
19. Byloje nustatyta, jog tik įsigijęs automobilį, ieškovas 2019-06-12 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl automobilio diagnostikos, kurios metu buvo nustatyta daug klaidų, t. y., tikėtinų gedimų, bet autoservisas atsisakė aiškintis. Ekspertizės akto 2.1 punkte (b. l. 138) ekspertas V. M. nurodė, jog jis ekspertizės atlikimo metu apsilankė (duomenys neskelbtini) ir gavo konsultaciją dėl 2019-06-12 atliekant diagnostiką užfiksuotų automobilio trūkumų. Buvo paaiškinta, kad atlikti diagnostiką buvo panaudota turima diagnostikos sistema „AUTEL” ir šio automobilio diagnostiką atlikęs darbuotojas šioje įmonėje nedirba, o 2019-06-12 protokole išspausdintų automobilio trūkumų negalima vienareikšmiškai patvirtinti, nes po diagnostikos nebuvo atlikta detali trūkumų paieška. (duomenys neskelbtini) darbuotojo nuomone, bent dalis 2019-06-12 diagnostikos protokole nurodytų trūkumų galėjo būti užfiksuoti automobilio kompiuteryje dingus elektros įtampai (pvz., atjungus automobilio akumuliatorių). Kadangi nebuvo išsiaiškinta, kokie gedimai buvo užfiksuoti 2019-06-12 diagnostikos protokole ir ar tai buvo gedimai, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog tai buvo gedimai ir kad būtinai juos reikėjo šalinti ieškovui. Tačiau ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir kai kuriuos galimus gedimus šalino, kaip pats nurodė teismo posėdyje, „jie ten kažką karpė, tvarkė”. Vėliau sužinojęs, kad buvo perkeltas vairo mechanizmas, mano ir tvirtina, jog visi galimi automobilio gedimai ir trūkumai atsirado būtent dėl vairo mechanizmo perkėlimo, nes jo teigimu, automobilis aukštos klasės ir beveik naujas, todėl dabar reikalauja patirtos turtinės žalos iš atsakovės. Tačiau tokie ieškovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
20. Iš 2020-11-04 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 126-134, 135-170) matyti, kad 2020-10-16 ekspertas V. M. apžiūrėjo ir tyrė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) – 1-4 nuotraukos. Apžiūros vieta – autoserviso (duomenys neskelbtini) gamybinės patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Automobilio rida (pagal spidometro parodymus) – 109309 km (5 nuotrauka). Apžiūroje dalyvavo ieškovas Š. B., atsakovės atstovė advokatė Daiva Rusakienė ir trečiasis asmuo E. G.. Automobilio apžiūros/ekspertizės metu padarytos nuotraukos įrašytos pridedamame diskelyje (b. l. 170), Automobilio apžiūra/ekspertizė įforminta surašant Transporto priemonės apžiūrėjimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 130-133). Iš diagnostikos protokolo („DTCs by ECU“, 2 lapai) matyti, kad sutrumpinimai protokolo viršuje reiškia: „DTC“ – klaidos kodas; „ECU“ – sistemos, kurioje užfiksuota klaida, sutrumpintas kodas; „Distance“ – automobilio rida, kuriai esant užfiksuota klaida; „Description“– klaidos aprašymas; „Status“ – klaidos būklė; „Relevence“ – aktualumas, pastabos. Be to, pažymėta, jog klaidos diagnostikos protokole galėjo būti užfiksuotos ir nebūtinai esant trūkumui (defektui), bet dingus elektros įtampai (pvz., išsikrovus akumuliatoriaus baterijai arba ją atjungus) – ypač klaidos, kurių kodo pirmas ženklas yra „U“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas keitė akumuliatorių, be to, už jo pakeitimą prašo iš atsakovės nuostolių atlyginimo, taigi klaidos galėjo atsirasti ir dėl to, todėl vienareikšmiškai teigti, kaip tai ir pastebėjo autoserviso darbuotojas bei ekspertas, jog tai yra gedimas ar defektas, negalima. Be to, transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje rida užfiksuota 95619 km, atliekant ekspertizę rida - 109309 km, akivaizdu, jog ieškovas automobilį eksploatuoja, t. y., naudoja pagal paskirtį, jau nuvažiavo 13690 km, ir vairo mechanizmo perkėlimas tam įtakos, akivaizdu, neturi. Taip pat pastebėtina ir tai, jog iš (duomenys neskelbtini) diagnostikos protokolo (b. l. 132-133) matyti, jog prie ridos 95619 km nėra užfiksuota nei vienos klaidos, klaidos fiksuotos prie 375 km ar 384 km, tai gamyklinės, kurios vėliau dingo, ir prie apie 102000 km ir daugiau, todėl sutiktina su eksperto ir atsakovės atstovės argumentais, jog pirkimo - pardavimo metu galimai gedimų (trūkumų), dėl kurių negalima buvo eksploatuoti automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį ar eksploatuojant būtų buvę dideli nepatogumai, nebuvo, jie atsirado vėliau jau ieškovui pačiam naudojant automobilį pagal tiesioginę paskirtį galimai dėl natūralaus nusidėvėjimo.
21. Ieškovas Š. B. prašo priteisti iš atsakovės A. D. už kondicionavimo sistemos gedimo paiešką, nustatymą ir remontą - 649,49 Eur (2019-06-25 - 99,83 Eur ir 50,00 Eur, 2019-07-19 - 219,67 Eur, 2020-05-26 - 279,99 Eur) (b. l. 18a, 20, 20a). Kaip jau pažymėta auksčiau, ieškovas teismui į bylą nepateikė jo turtinės žalos dydžio detalizacijoje (b. l. 95) nurodytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 279,99 Eur sumos, todėl minėta suma pašalintina iš detalizacijos, nes ji nėra niekuo pagrįsta, net neaišku, koks remontas buvo atliktas. Ieškovas nurodė, jog tik įsigijus automobilį, atsirado problemos su kondicionavimu, vėdinimu. Tačiau minėtas problemas jis galėjo pastebėti ir prieš perkant automobilį, nes jis su juo pavažiavo, apžiūrėjo, tai nėra joks paslėptas defektas ar trūkumas, tad jį kiekvienas vidutinis vartotojas žino ir gali lengvai patikrinti. Tačiau ieškovas nurodė, jog įsigyjant automobilį jis to netikrino, buvo karšta, važiavo atvirais langais, nesugalvojo patikrinti, pasitikėjo pardavėju. Tačiau pasitikėjimas turi būti iki tam tikro laipsnio, tačiau perkant 13 metų retos markės automobilį, ne iš automobilių pardavimo salono, kuris tikrai nėra naujas, nors ieškovas tai teigia, bet niekaip neįrodo, kas vertintina kritiškai ir atmestina, reikia itin atidžiai viską apžiūrėti bei patikrinti. Dar pageidautina, jog minėtas automobilis būtų patikrintas autoservise ir/arba interenete įsigyjant mokamą informaciją apie automobilį - automobilio eksploatavimo istoriją. Ieškovas tuo nepasirūpino, automobilio ir jo sistemų tinkamai neįvertino. Be to, eksploatuojant automobilį, kas metai prieš karštąjį sezoną rekomenduojama atlikti profilaktinę patikrą kodicionavimo sistemos. Specialistų teigimu, kondicionieriai genda ne dėl gamybos, o dėl netinkamos priežiūros. Ieškovas įsigijo 13 metų automobilį, nėra jokių duomenų ir galimybių nustatyti, kaip iki jo buvo prižiūrimas ir eksploatuojamas automobilis, tuo tarpu - ir kondicionavimo sistema. Ekspertizės akto 2.8.4. ir 2.8.7. punktuose nurodyta, jog išlaidos, susijusios su kondicionavimo sistemos gedimo pašalinimu, galimai susietos su kondicionavimo sistemos trūkumais, kurie buvo užfiksuoti atliekant diagnostiką 2019-06-12 ir 2020-10-16, jie, tikėtina, buvo automobilio pirkimo - pardavimo metu, tačiau iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti galimų defektų pobūdžio ir priežasties. Taigi, kaip ir nurodė ekspertas, negalima teigti, jog minėtas gedimas susijęs su vairo mechanizmo keitimu, jis galėjo atsirasti ir dėl automobilio eksploatacijos, netinkamos priežiūros. Atsakovė nurodė, jog kondicionieriumi nesinaudojo, apie jo gedimą nieko nežino. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo automobiliu pakaitomis naudojosi labai trumpą laiką, todėl galėjo to ir nepastebėti, pardavėjas negali pasakyti daugiau apie defektus, negu pats žino. Nustatytų klaidų lyginti su klaidomis, kurias parodė (duomenys neskelbtini) diagnostikos protokolas, taip pat negalima, nes kaip paminėta aukščiau, jis nėra patikimas įrodymas, jog tokie gedimai buvo, nes jų niekas netikrino realiai. O taip pat žinoma, jog buvo keistas akumuliatorius, taip pat buvo tvarkomas srovės nuotėkis ir panašiai, kas galėjo įtakoti klaidų atsiradimą diagnostikos protokoluose. Nors ieškovas teigia, jog šio gedimo priežastis yra vairo mechanizmo perkėlimas, tačiau vienareikšmiškai tai nustatyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kategoriškai teigti negalima.
22. Ieškovas Š. B. prašo priteisti iš atsakovės A. D. už termostato remontą - 135,02 Eur (b. l. 17a). Ekspertizės akto 2.8.2. punkte nurodyta, jog 2020-01-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AE Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išlaidos darbams ir detalėms/medžiagoms susietos su termostato (mazgo, kuris sureguliuoja variklio aušinimo skysčio cirkuliaciją ir jo temperatūrinį režimą) keitimu. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti termostato gedimo pobūdžio (mechaninis, elektroninis ar kt.), todėl negalima nustatyti ir jo priežasties. Vadinasi, gal minėtas gedimas ir galėjo būti automobilio pardavimo metu, bet tai nėra patikimai įrodyta, o ar tai susiję su vairo mechanizmo keitimu, negalėjo pasakyti net ekspertas. Tai gali būti susiję ir su automobilio natūraliu nusidėvėjimu, nes ieškovas įsigijo naudotą automobilį, ir jo markė ar klasė čia neturi jokios įtakos, kai nežinomos automobilio eksploatavimo sąlygos, todėl vienareikšmiškai tai nustatyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kategoriškai teigti negalima.
23. Ieškovas Š. B. prašo priteisti iš atsakovės A. D. už srovės nuotėkio remontą - 169,70 Eur (b. l. 19); oro pagalvių perspėjimo remontą - 139,76 Eur (b. l. 21); akumuliatoriaus keitimą, nors nurodoma, kad remontas,- 95,00 Eur (b. l. 19a, 21a); preliminarią patikrą - 19,84 Eur (b. l. 23). Ekspertizės akto 2.8.5 punkte nurodyta, jog su 2019-08-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, automobilio rida - 98831 km) nurodytos išlaidos darbams susietos su svorės nuotekio patikra, prietaisų skydelio nuėmimu ir pastatymu bei jo remontu, CD grotuvo ir monitoriaus gedimo nustatymu. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti galimų defektų pobūdžio ir priežasties. Vadinasi, negalima kategoriškai teigti, jog tai susiję su vairo mechanizmo perkėlimu, o ne su automobilio natūraliu nusidėvėjimu jį naudojant pagal paskirtį. Be to, ieškovas pats teismo posėdyje nurodė, jog pirkimo metu jokie įspėjimai prietaisų skydelyje nedegė, jie užsidegė vėliau, taigi teigti, jog minėti trūkumai buvo parduodant automobilį, negalima vienreikšmiškai teigti. Be to, CD grotuvą ieškovas galėjo patikrinti, tam nereikia jokių specialių žinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėti gedimai atsirado ieškovui jau nuvažiavus apie 3000 km, tai yra, naudojant automobilį pagal tiesioginę paskirtį ir jam natūraliai dėvintis. Ekspertizės akto 2.8.8 punkte nurodyta, kad 2019-07-25 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išlaidos darbams susietos su vairuotojo saugos oro pagalvių ritės taisymu. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti oro pagalvių galimų defektų pobūdžio ir priežasties. Taip pat pažymėtina, kaip ir aukščiau, kad minėti įspėjimai, ieškovo teigimu, parduodant automobilį nedegė, su kuo tai susiję, nėra kategoriškos išvados ir nustatyti neįmanoma, todėl teigti, jog tai išimtinai susiję su vairo perkėlimu, negalima. Be to, tai neįrodo faktinio oro pagalvių nebuvimo, kas jau būtų didelis trūkumas.
24. Taip pat ekspertizės akto 2.8.6 punkte nurodyta, kad 2020-01-06 PVM sąskaitoje faktūroje VLT Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19a) nurodyta, kad buvo keičiamas akumuliatorius. Šios išlaidos nėra tiesiogiai susisietos su automobilio trūkumais, galimai buvusiais jo pirkimo - pardavimo metu. Tai yra, šios išlaidos negali būti ir susietos su vairo mechanizmo perkėlimu, o tik su automobilio natūraliu nusidėvėjimu, jo naudojimu pagal paskirtį, todėl negali būti ir priteisiamos iš atsakovės ieškovui. Ekspertizės akto 2.8.10 punkte nurodyta, kad 2019-07-31 PVM sąskaitoje faktūroje SOS Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23) nurodyti darbai susieti su automobilio apžiūra bei kompiuterine diagnostika. Minėta diagnostika atlikta automobilio ridai esant 97745 km, t. y., nuvažiavus apie 2000 km, todėl įvertinti, ar ji susijusi su vairo perkėlimu ir vėliau automobiliui nustatytais trūkumais/gedimais, neįmanoma, nes byloje nustatyta, jog pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas į jokį autoservisą dėl diagnostikos nesikreipė, jam reikėjo tik specialaus autoserviso, o įsigijęs jis kreipėsi į bet kurį, kuris tik priėmė, ieškojo trūkumų/gedimų ir galimai nori transporto priemonę susiremontuoti kito asmens sąskaita. Beje, PVM sąskaitose - faktūrose (b. l. 17, 18) atlikti darbai išimtinai susiję su įprasta automobilio eksploatacija, ką patvirtino ir ekspertas (ekspertizės akto 2.8.3 punktas), todėl minėtų išlaidų, patikslinęs ieškinį, ieškovas iš atsakovės priteisti ir neprašo.
25. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog jis pirko naudotą automobilį už žemesnę, nei naujo automobilio, kainą, todėl tikėtis tokio pat, kaip naujo automobilio (gamyklinio standarto), jis negalėjo. Be to, nors jis pavažiavo automobiliu, tačiau nesikreipė į jokius specialistus, kad padėtų įvertinti automobilio būklę, nepasikvietė apie tai nusimanančių žmonių. Jis teigė, jog apžiūrėjo, trūkumų nebuvo automobilis jam tiko, jis nusipirko. Minėtą automobilį iš karto pradėjo naudoti pagal paskirtį, automobilio rida ekspertizės metu buvo 109309 km, t. y., jis jau buvo pravažiavęs virš 13000 km, todėl teigti, jog dėl vairo mechanizmo perkėlimo jis negali eksploatuoti automobilio pagal tiesioginę paskirtį, negali, nes jo toks teiginys, atmestinas, kaip nepagrįstas niekuo. Eksperto išvadose nurodyta, jog pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galimai buvo trūkumai dėl stabdžių vamzdelių ir artimųjų šviesų žibintų (jeigu nebuvo pakeista iki 2020-10-16), tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovas dėl to žalos priteisti neprašo, todėl teismas dėl to ir nepasisako.
26. Teismo nuomone, logiška, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Taigi, ieškovas, kaip pirkėjas ir vartotojas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą 13 metų senumo automobilį, kad ilgą laiką eksploatuotas automobilis, jo mazgai, detalės yra nusidėvėję, gali būti remontuoti arba remontuotini ir turi būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų automobilio technine būkle. Akcentuotina, kad šioje situacijoje taip pat yra svarbu tai, kad prieš sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas turėjo ne tik galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle, bet ir atsisakyti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Darytina išvada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Manytina, jog atidus ir rūpestingas pirkėjas analogiškoje, kaip ši, situacijoje būtų kreipęsis į specialistus dėl automobilio būklės įvertinimo, o ne apsiribojęs vien tik išorine vizualia automobilio apžiūra ir bandomuoju važiavimu.
27. Taip pat atkreiptinas dėmesys dar į tai, jog ieškovas, naudodamas automobilį pagal paskirtį, turėjo eismo įvykius. Nors jis tai neigia, tačiau tai užfiksavo ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek fotonuotraukose atsakovės atstovės ir trečiojo asmens prašymu. Ekspertizės akto 2.4.6 punkte nurodyta, kad priekinio bamperio dažytas paviršius turi lanko formos įtrūkimus (15 nuotrauka, įtrūkimų plotą apriboja raudonos brūkšninės linijos). Ant priekinio bamperio apdailos, ties priekiniu valstybinio numerio ženklu yra įbrėžimas (16 nuotrauka, pažymėta raudona rodykle), o šio ženklo kairė pusė yra deformuota. Iš priekinio bamperio apdailos pažeidimų, užfiksuotų 15-16 nuotraukose, bei priekinio valstybinio numerio ženklo deformacijos pobūdžio ir lokalizavimo, spręstina, jog daugiau tikėtina, kad šie apgadinimai susidarė dėl trijų atskirų išorinių poveikių. Šie trūkumai yra estetinio pobūdžio, pastebėti šiuos trūkumus galima vizualiai apžiūrint automobilio išorę. 2.4.7 punkte nurodyta, kad priekinio kairio rato padangos šoniniame paviršiuje yra du įdrėskimai (17-18 nuotraukos, geltonos rodyklės), subraižytas šio rato ratlankis. Eksperto nuomone, šie trūkumai nevertinami reikalavimų atžvilgiu kaip dideli arba pavojingi trūkumai. Pastebėti šiuos trūkumus galima vizualiai apžiūrint automobilio ratus. 2.4.8 punkte trūksta vienos priekinio dešinio rato tvirtinimo veržlės (19 nuotrauka, raudona rodyklė). Šio rato padangos šoniniame paviršiuje yra įdrėskimas (20 nuotrauka, geltona rodyklė), subraižytas šio rato ratlankis. Eksperto nuomone, šie padangos išorinio paviršiaus ir ratlankio trūkumai nevertinami Reikalavimų atžvilgiu, kaip dideli arba pavojingi trūkumai. Tvirtinimo veržlės nebuvimas pagal Reikalavimų 2 priedo 5.2.1 a) vertinamas kaip didelis trūkumas. Pastebėti šiuos trūkumus galima vizualiai apžiūrint automobilio ratus.
28. 2.4.12 punkte nurodyta, kad deformuotas užpakalinis valstybinio numerio ženklas – 27 nuotrauka. Šis trūkumas yra estetinio pobūdžio, pastebėti šį trūkumą galima vizualiai apžiūrint automobilio išorę. 2.4.13 punkte nurodyta, kad nedega kairys ir dešinys stabdymo signalai – 28 nuotrauka (dega tik vidurinis (papildomas) stabdymo signalas). Šie neatitikimai pagal Reikalavimų 2 priedo 4.3.1 a) vertinami kaip dideli trūkumai. Pastebėti šiuos trūkumus galima vizualiai apžiūrint automobilį iš išorės, kai nuspaustas stabdžių pedalas. Byloje nustatyta, kad ieškovas, po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo įregistruodamas automobilį, pakeitė valstybinius numerius. Iš eksperto išvadų bei jo padarytų nuotraukų matyti, kad valstybiniai numeriai aplankstyti, todėl akivaizdu, jog ne prieš pirkimą, o jau po automobilio įsigijimo ieškovas, pats eklspoatuodamas automobilį, turėjo eismo įvykius ir ne vieną (apgadinimai susidarė dėl trijų atskirų išorinių poveikių), nors jis tai neigia, teigdamas, jog joks įvykis neįregistruotas policijoje. Tačiau ne visi eismo įvykiai yra registruojami policijoje, o kad jie buvo, konstatavo ekspertas, todėl juo teismui netikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, todėl minėtas ieškovo argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas. Byloje nėra duomenų ir nežinoma, kada minėti eismo įvykiai įvyko ir kokio pobūdžio buvo, nes net stabdymo signalai nedega, padanga, ratlankis pažeisti, nėra tvirtinimo varžto. Nors ieškovas teigia, kad padangas pirko dėvėtas, tačiau mažai tikėtina, jog tiek nudėvėtas, su tokio gylio įbrėžimais ieškovas būtų pirkęs, todėl šis jo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Taip pat dėl tvirtinimo varžto, jis teigia, jog jis buvo priklijuotas, nukrito keičiant padangas, tačiau mažai tikėtina, kad priklijuotas varžtas būtų tiek laiko laikęsis ir nenukritęs, kiek kilometrų yra pravažiavęs ieškovas, o tik keičiant ratus, galimai jį galėjo sugadinti ir autoserviso darbuotojai, keitę padangas, todėl minėtas ieškovo argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Šitaip deformavus automobilį, akivaizdu, jog galėjo atsirasti ir elektros nuotėkis, ir kiti elektros bei kitų mechanizmų sutrikimai, todėl negalima teigti, jog ieškovo nurodyti gedimai, už kuriuos prašo turtinės žalos, buvo dar parduodant automobilį, jie galėjo atsirasti ir dėl automobilio natūralios eksploatacijos, dėl eismo įvykių ar net dėl intervencijos į automobilį, kai ieškovas, nusipirkęs automobilį, kreipėsi į įvairius autoservisus, ieškojo gedimų, kai ką taisė, kaip pats nurodė, net nežino, ką ten karpė ar keitė, todėl prašoma priteisti žala negali būti susijusi su atsakove ir priteista iš jos, nes nėra tai patikimai pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
29. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl automobilio grąžinimo ir reikalavimo grąžinti pinigus bet atlyginti remonto išlaidas tik 2019-08-20, t. y., po trijų mėnesių nuo automobilio įsigijimo, per tą laiką jau remontavęs automobilį, todėl natūralu, kad atsakovė nesutiko priimti atgal automobilio, nes net neaišku, kas jam buvo daryta. Taip pat ieškovas teismo buvo net kelis kartus įpareigotas patikslinti, detalizuoti žalą, jis kelis kartus ją tikslino, tačiau, akivaizdu, jog su teisininkais nesitarė, teisme atstovavo pats save, dėl to į advokatą ar advokato padėjėją nesikreipė, nors teismas ir siūlė pasinaudoti teisine pagalba.
30. Teismas taip pat pastebi, kad 2019-05-21 sudarant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį galiojo privalomoji techninė apžiūra, atlikta 2019-04-16; buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; techninė apžiūra galioja iki 2021-04-16 (b. l. 76). Kitas aspektas tas, jog, kaip žinoma, Jungtinėje Karalystėje eismas vyksta kairiąja eismo juosta ir automobilio vairas montuojamas dešinėje automobilio pusėje. Pritaikant automobilį mūsų regiono valstybių eismui, automobilio vairas montuojamas kairėje automobilio pusėje, atitinkamai pertvarkomi kiti automobilio elementai: tam tikra elektros instaliacija, perdedamas skydelis, kt. Taigi, pertvarkant tokį automobilį, jo pertvarkymo darbai neišvengiami. Atlikus vairo perkėlimą, buvo atlikta ekspertizė Latvijos Respublikoje, automobilis buvo pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas (b. l. 99-100). Pabrėžtina, kad prieš perkant automobilį, ieškovui buvo nurodyta, jog automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės, registruotas Latvijos Respublikoje, o po to Lietuvoje, tai patvirtino teismo posėdyje pats ieškovas. Tai įrodo, jog ieškovas automobilio pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu turėjo galimybę sužinoti, kad jo perkamas automobilis anksčiau dalyvavo eisme Jungtinėje Karalystėje, buvo pagamintas ten vykstančiam eismui ir neabejotinai yra modifikuotas. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad sudarant pirkimo - pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti tiek Latvijos, tiek ir Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė bendrąja/plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytas trūkumas, kad automobilis perdarytas iš Jungtinės Karalystės eismui pritaikyto automobilio, negali būti vertinamas kaip esminis automobilio trūkumas, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti esminį sutarties pažeidimą ar visų ieškovo nurodomų gedimų/trūkumų priežastį. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teisminę praktiką, vairo mechanizmo perkėlimas nėra trūkumas (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą ciivlinėje byloje Nr. e2A-256-577/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-753-460/2020; kt.). Kad tai trūkumas, turi įrodyti ieškovas, bet jis nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog atlikti remonto darbai ir prašoma už juos priteisti žala yra susijusi būtent su vairo mechanizmo perkėlimu, o ne su natūraliu automobilio nusidėvėjimu, eismo įvykiais ar pan.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019-05-21. Ieškovas automobilį apžiūrai (kompiuterinei diagnostikai) pateikė 2019-06-12, t. y. daugiau nei po trijų savaičių nuo automobilio pirkimo dienos. Akcentuotina, kad per šį daugiau nei trijų savaičių laikotarpį ieškovas nedaug pravažiavo. Vertinant laikotarpį ir pravažiavimo dydį, spręstina, kad beveik mėnesio laikotarpis nėra tas laiko tarpas, kad galėtų konstatuoti faktą, kad automobilis sugedo iš karto/staiga po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Kaip jau ištirta, automobiliu pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, tai yra automobilis užsivedė ir važiavo, automobilio techninė apžiūra galiojo, pirkėjas automobilį apžiūrėjo, išbandė, pripažino, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus: variklis veikė, stabdžiai stabdė. Beje, pagal paskirtį ieškovas automobilį naudoti gali ir sėkmingai naudoja iki šiol, jis nepateikė įrodymų, jog automobilis šiuo metu neužsiveda, nevažiuoja, neveikia jo stabdžiai ar pan.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ne kartą kreipėsi į įvairius autoservisus dėl gedimų paieškos, jų remonto, t. y., jam eksploatuojant automobilį ne kartą buvo atlikta intervencija į jį, kas taip pat galėjo būti vėlesnių gedimų ar trūkumų priežastimi, t. y., trūkumai/gedimai galėjo būti susiję ir su ieškovo atliktais veiksmais. Teismo vertinimu, nors ir (duomenys neskelbtini) 2019-06-12 diagnostikos protokole buvo konstatuotos klaidos, tačiau nebuvo nustatyta, jog tai gedimai, be to, tai buvo nustatyta po beveik mėnesio laiko nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, jau po to, kai ieškovas kurį laiką naudojosi automobiliu pagal paskirtį. Be to, nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio gedimai yra esminiai, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, tik tiek, kad ieškovas patyrė nuostolius, šalindamas dalį trūkumų/gedimų, ir neįrodė, jog jie susiję su vairo mechanizmo perkėlimu. Atsakovė ar trečiasis asmuo automobiliu pakaitomis naudojosi labai trumpą laiką, automobilio defektų galėjo ir nepastebėti, be to, atsakovė ir neturėjo galimybės atskleisti daugiau, nei pati žinojo. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad pagal teisės aktų reikalavimus pareiga atskleisti informaciją nėra absoliuti, ji yra apribota laikotarpiu, per kurį pardavėjas buvo priemonės savininkas bei apribota pardavėjo žinojimo faktu (CK 6.431¹ straipsnis). Vairo keitimas nėra laikomas trūkumu per se. Ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, daug bendravo su E. G., kuris atsakovės paprašytas, padėjo jai parduoti automobilį, atvyko į Šiaulius, apžiūrėjo automobilį, jį išbandė, įsitikino, jog automobilis gali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, o dabar teigia, jog jam eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikia brangaus remonto. Pažymėtina, kad ieškovas, pirkdamas naudotą (13 metų) automobilį, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiškai naują. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Pripažintina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi, ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas nepateikė byloje įrodymų, kad vairo mechanizmo pakeitimas atliktas netinkamai, jog jis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, ką patvirtina automobilio įregistravimas VĮ Regitra bei nuvažiuoti kilometrai (rida), kuriuos ieškovas nuvažiavo automobiliu iki ekspertizės atlikimo, kas įrodo, jog automobiliu tikrai galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad jo įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų įprastų kokybės reikalavimų.
33. Ieškovas, kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko 1208,81 Eur nuostolių atlyginimą (b. l. 95), tačiau neįrodė, jog jo nurodyti automobilio gedimai ir prašomi priteisti nuostoliai yra susiję su priežastimi, kurią nurodo ieškovas (vairo mechanizmo perkėlimu). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ieškovas pirko 2006 metų gamybos automobilį, t.y. 13 metų transporto priemonę, tad akivaizdu, kad automobilis nėra naujas, jis nusidėvėjęs, tačiau juo tikrai galima naudotis pagal paskirtį. Tai, kad automobiliu tikrai galima naudotis ir ieškovas juo važinėja, patvirtina paties ieškovo pridedama dokumentai, t.y. sąskaitos, iš kurių matyti, kad ieškovas Š. B. minėtai transporto priemonei montavo naujas padangas, keitė akumuliatorių, oro filtrą, stabilizatoriaus traukes ir pan., t.y. atliko eilinį remontą, kuris būtinas eksploatuojant bet kurį pakankamai seną automobilį.
34. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo <...> turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kurioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Prieš pirkdamas automobilį ieškovas jo techninės būklės pas specialistus neįvertino, į specialistus kreipėsi jau praėjus kuriam laikui nuo automobilio įsigijimo ieškodamas automobilio trūkumų/gedimų, kad surinktų papildomus įrodymus, jog visi automobilio trūkumai/gedimai yra būtent nuo vairo mechanizmo perkėlimo, ypač, kai (duomenys neskelbtini) 2019-09-12 tai patvirtino (b. l. 26). Pažymėtina, jog automobilio pirkimo - pardavimo metu ieškovui buvo pasakyta ir jis žinojo, jog automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės, tai pats pripažino teismo posėdyje,- kas įrodo, jog ieškovas pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu turėjo galimybę sužinoti, jog automobilis „angliškas“. Nežiūrint į tai, parduota transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą kodekso nuostatą, darytina išvada, jog ieškovui įsigyjant daug metų eksploatuojamą automobilį su beveik 100000 km rida, jis negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Ieškovas, pirkdamas 13 metų automobilį nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nepatikrinęs jo autoservise prisiėmė riziką už kilusias pasekmes, be to, neaišku, kada turėjo eismo įvykius, kas taip pat galėjo įtakoti kai kuriuos automobilio trūkumus/gedimus. Be to, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 4 dalimi, atsakovė nebuvo profesionali pardavėja (kaip, beje, ir trečiasis asmuo E. G., kuris tarpininkavo parduodant automobilį), jai nebuvo ir neturėjo būti žinomi ieškovo nurodyti bei ekspertizės akte nurodyti daikto trūkumai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovė ar trečiasis asmuo automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog automobilio pirkimo - pardavimo sandorio metu įsigytas daiktas neatitiko standarto, kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto aprašymą, kainą ir kitus reikšmingus faktorius.
35. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas analogišką ginčą dėl žalos, atsiradusios nupirkus automobilį su nuslėptais trūkumais, atlyginimo, 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr e2A-380-340/2019 konstatavo, jog jei „ieškovams buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo, <...> pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, gedimai pasireiškė ieškovams jau eksploatuojant įsigytą transporto priemonę,<...> nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų nurodyti gedimai atsirado iki ginčo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovus bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus (CPK 178 straipsnis).“
36. Akcentuotina, jog kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, pirkdamas 13 metų naudotą transporto priemonę, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, atsakovei A. D. nebuvo žinoma apie jokius automobilio defektus, automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, ji galiojo, jokie trūkumai nenustatyti. Taigi ieškovui Š. B. neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui – atsakovei A. D. iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, tai pat kad jie susiję su vairo mechanizmo perkėlimu, negali kilti atsakovės atsakomybė dėl ieškinyje nurodomų tariamų defektų, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
37. Ieškovas Š. B. taip pat reikalauja 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paaiškinęs, jog patyrė stresą, buvo skaudu išgyventi, kankino nemiga, depresija, bet į gydytojus dėl nervinių sutrikimų nesikreipė. O neturtinės žalos dydį pasirinko atsižvelgdamas į teismų praktiką.
38. CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015; kt.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Be to, neturtinė žala priteisiama, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė.
39. Ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, privalėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos. Ieškovo teiginiai, jog žala turi būti priteista, nes jis patyrė stresą, buvo skaudu, atsirado miego sutrikimų, kankino depresija, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovui padaryta neturtinė žala, jo įvertinta 3500 Eur. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015; 2016 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016; kt.). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas), o jis nagrinėjamu atveju neįrodė.
40. Be to, byloje nenustatyta, jog ieškovui buvo parduotas nekokybiškas daiktas (prekė), ieškovo nurodyti ir eksperto užfiksuoti automobilio trūkumai/gedimai galėjo atsirasti ir dėl netinkamo naudojimo (pvz.: eismo įvykių) ar natūralaus nusidėvėjimo (13 metų automobilis). Atskirai pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, jog po automobilio įsigijimo jis patyrė ypatingus išgyvenimus dėl to, kad negalėjo naudotis nusipirktu automobiliui ir dėl to jam reikėjo nuomotis kita transporto priemonę ar pan. Byloje nustatyta, jog automobiliu jis naudojosi pagal paskirtį pakankamai ilgą laikotarpį ir jau yra nuvažiavęs nemažai. Kaip jau teismas yra nurodęs, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patirtų išgyvenimų jis susirgo, sutriko jo sveikata ar patyrė kitus nepatogumus, išskyrus ieškinyje nurodytus motyvus. Neturtinę žalą ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovės patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl pagrindo pripažinti, kad ieškovas patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardyto pobūdžio neturtinę žalą, nėra.
41. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti turtinę žalą, neturtinę žalą ir palūkanas nėra,- ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Atsakovei byloje atstovavo advokatė, ji teikė teisines paslaugas (ruošė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į prašymą dėl eskpertizės skyrimo, atstovavo teismo posėdžiuose bei dalyvavo ekspertizės atlikime). Atsakovės prašymas dėl 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 61, 184-196), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinio netenkinus, iš ieškovo atsakovei priteistinos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, jų neginčijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
44. Ieškinio netenkinus, iš ieškovo valstybei priteistinos 23,90 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,90 Eur (dvidešimt trijų eurų, 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.