Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-267-883/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-05
Bylos Nr.
2A-267-883/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01758-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
Š. B.
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-267-883/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01758-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 3.3.1.18.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. G. dėl nuostolių (turtinės žalos) ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Š. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. D. 1 370,83 Eur nuostolių atlyginimo, kurį vėliau sumažino iki 1 208,81 Eur, 3 500,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ieškojo įsigyti specifinį automobilį, kuris turėtų istorinę išliekamąją vertę. Skelbimų portale pastebėjo, jog parduodamas automobilis Jaguar XK (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) už 9 000 Eur. Automobilis buvo su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais. (duomenys neskelbtini) telefonu susisiekė su E. G., kuris nurodė, jog automobilis idealus, neturi trūkumų, defektų, jis skubiai parduodamas, atvežtas iš Latvijos Respublikos, gautas už skolas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) atvyko į Šiaulius ir apžiūrėjo Automobilį – variklis ir stabdžiai veikė normaliai, langai buvo atidaryti, kondicionieriaus nejungė, garsinio signalo neišbandė, langų nedarinėjo. Apžiūros metu paaiškėjo, kad E. G. parduoda ne savo, o sesers automobilį, todėl derėtis negalima. E. G. su savimi jau turėjo užpildytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta. Ieškovas prašė leisti automobilį patikrinti specializuotame autoservise Vilniuje, tačiau E. G. su tuo nesutiko. E. G. siūlė automobilį patikrinti Šiauliuose esančiame bet kuriame autoservise, bet ieškovas nesutiko, nes autorizuoto autoserviso Šiauliuose nėra. Ieškovui automobilis tiko, patiko, nutarė pirkti, pinigus sumokėjo grynaisiais. Jau grįžtant į Vilnių pastebėjo, jog neveikia kondicionierius, vėliau pradėjo degti lemputė perspėjimo – pėsčiųjų apsaugos sistema „cruise control”, nors anksčiau nedegė. (duomenys neskelbtini) nuvyko į UAB „Stop – Servis“, kur atliekant diagnostiką buvo nustatyta daug tikėtinų gedimų, o jų remontuoti autoservisas nesiėmė. Vėliau ieškovas kreipėsi į UAB „Autoexpert LT“, ten atliko diagnostiką, rado klaidų, atliko būtiniausius darbus: garsinio signalo ir oro pagalvių ritės taisymą, pašalino kai kuriuos gedimus elektros instaliacijoje, tačiau vis tiek neveikė eilė transporto priemonės funkcijų, ieškovas manė, jog automobilis gali staiga neužsivesti, nes sutrinka elektronika ir patikimai atstatyti jo numatytų funkcijų neįmanoma. Nuardžius panelę ir kitas apdailos detales, matėsi, kad transporto priemonės mazgai neatitinka gamyklinių standartų, buvo fiksuoti trūkumai elektros instaliacijoje, apšvietimo ir signalizavimo įtaisuose, vairo mechanizme, saugos sistemose. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į Jaguar autorizuotą servisą Vilniuje UAB „Inchcape motors”, kuris nustatė, jog automobilis buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje, vėliau vairo mechanizmas buvo perkeltas į kairę pusę, o autorizuotas servisas neapsiėmė remontuoti perdirbto automobilio. Ieškovas pasijutęs apgautas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pardavėją su reikalavimu nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus bei remonto išlaidas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsakė, kad su reikalavimu nesutinka. Ieškovas nurodė, kad Automobiliui tvarkė gedimus pagal prioritetus, tvarkė kondicionavimo sistemą, tepalą keitė, galiniams ratams montavo padangas, nurodė manantis, kad vairo perkėlimas sąlygojo eilę defektų, automobilio geometrija išsiderino. Ieškovas nurodė, kad Automobilis naudotas tik 13 metų, jis yra aukštos klasės, o ieškovas tikėjosi, jog automobilis bus be trūkumų, tikėjosi įsigyti išskirtinę, kolekcinę transporto priemonę, o sužinojus, kad ji perdirbta – šis lūkestis buvo pažeistas, nes automobilis nebegali būti laikomas kolekciniu. Ieškovas nurodė, kad jis ilgai negalėjo užregistruoti automobilio, nes pardavėjas neatsiliepė, tai sukėlė stresą, todėl automobilį registruojant pakeitė valstybinius numerius. Kai paaiškėjo Automobilio trūkumai, buvo skaudu, ieškovas labai išgyveno, todėl prašė neturtinės žalos.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei A. D. nuosavybės teise priklausė Automobilis, kurį nusprendusi parduoti, paprašė, kad tuo pasirūpintų jos brolis E. G.. (duomenys neskelbtini) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė A. D. tiesiogiai su pirkėju, t. y. ieškovu, nekontaktavo, pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį jį pateikė savo broliui, t. y. trečiajam asmeniui E. G.. Atsakovė A. D. taip pat nedalyvavo, kai pirkėjas apžiūrinėjo automobilį, jį išbandė. A. D. tik žinoma, kad automobilis buvo geros būklės. Po trijų mėnesių ji sulaukė ieškovo reikalavimo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti sumokėtus pinigus už automobilį bei atliktą remontą. Su pateiktu reikalavimu atsakovė nesutiko, informavo pirkėją, kad jam buvo parduotas ne naujas, o naudotas automobilis, kad pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ir daikto nepriekaištingo veikimo, kaip perkant naują automobilį, nes eksploatavimo eigoje mechanizmai dėvisi. Daugiau jokių pretenzijų ar skambučių atsakovė A. D. iš ieškovo nesulaukė, ieškovas Š. B. ir toliau eksploatuoja automobilį, juo važinėjasi daugiau nei metus laiko nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas pirko 2006 metų gamybos automobilį, t. y. 13 metų senumo transporto priemonę, tad akivaizdu, kad automobilis nėra naujas ir yra nusidėvėjęs, tačiau juo tikrai galima naudotis pagal paskirtį. Tai, kad automobiliu tikrai galima naudotis ir ieškovas juo važinėja, patvirtina paties ieškovo pridedama dokumentai, t. y. sąskaitos, iš kurių matyti, kad ieškovas Š. B. minėtai transporto priemonei montavo naujas padangas, keitė akumuliatorių, oro filtrą, stabilizatoriaus traukes ir pan., t. y. atliko eilinį remontą, kuris būtinas eksploatuojant bet kurį pakankamai seną automobilį. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, priešingai, nei pateikdamas pretenziją, nei pareikšdamas ieškinį nenurodė, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, įsigydamas naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio būklė būtų įvertina profesionalo, kad automobilis būtų patikrintas kompetentingų asmenų, todėl prisiėmė su tuo susijusios rizikos dalį. Ieškovas Š. B. nurodė, kad esminis automobilio defektas yra tas, kad automobilis yra perdirbtas, t. y. vairas perkeltas iš dešinės pusės į kairę, tačiau teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-256-577/2019) formuoja praktiką, kad vairo keitimas nėra laikomas trūkumų per se. Ieškovas savo ieškiniu taip pat prašė priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, deklaratyviai nurodydamas, kad ieškovas patyrė daug išgyvenimų, neapibrėžtumo, baimės (atsirado miego sutrikimai) bei ilgalaikė emocinė depresija, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius savo teiginius, nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei A. D. iš ieškovo Š. B. 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nupirkto daikto kokybės, t. y. dėl paslėptų daikto trūkumų, galimai atsiradusių dėl vairo mechanizmo perkėlimo iš automobilio dešinės pusės į kairę nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šiuo atveju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 yra nurodyta, kokie duomenys privalo būti nurodyti motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Minėtame įsakyme ir jokiame kitame teisės akte nėra nurodyta, kad turi būti privalomai nurodyta apie vairo mechanizmo keitimą. Taigi atsakovė, nenurodžiusi apie vairo mechanizmo keitimą, jokių teisės aktų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, nors ir teigia, kad apie vairo perkėlimą jam niekas nieko nesakė ir prieš pirkdamas automobilį nieko nežinojo, tačiau tokią aplinkybę paneigia jo paties duoti paaiškinimai teismo posėdyje davus priesaiką. 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad jis su E. G. kelis kartus kalbėjo telefonu, detaliai viską klausinėjo, E. G. teigė, jog automobilis buvęs atvežtas iš Jungtinės Karalystės, registruotas Latvijos Respublikoje, o po to tik Lietuvoje. Pats sakė, jog skelbime fotonuotraukose automobilis buvo su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais. Visiems žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia, jog Jungtinėje Karalystėje eismas vyksta kaire kelio puse, o automobiliuose vairo mechanizmas yra dešinėje automobilio pusėje. Ieškovas, išgirdęs, jog automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, ne kartą pirkęs - pardavęs automobilius, turėjo susivokti, jog minėto automobilio vairas tikrai turėjo būti kitoje – dešinėje pusėje, kad norint jį registruoti Latvijoje ar Lietuvoje, jis turėjo būti perkeltas. Todėl jo argumentas, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ginčo automobiliui vairo mechanizmas buvo perkeltas, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį automobilis kompetentingų institucijų buvo pripažintas tinkamu naudoti tiek Latvijos, tiek ir Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, jai galiojo techninė apžiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytas trūkumas, kad automobilis perdarytas iš Jungtinės Karalystės eismui pritaikyto automobilio, negali būti vertinamas kaip esminis automobilio trūkumas, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti esminį sutarties pažeidimą ar visų ieškovo nurodomų gedimų priežastį. Pažymėjo, kad pagal formuojamą teisminę praktiką, vairo mechanizmo perkėlimas nėra trūkumas (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-256-577/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-753-460/2020; kt.). Kad tai trūkumas, turi įrodyti ieškovas, bet jis nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog atlikti remonto darbai ir prašoma už juos priteisti žala yra susijusi būtent su vairo mechanizmo perkėlimu, o ne su natūraliu automobilio nusidėvėjimu, eismo įvykiais ar pan.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prieš pirkdamas automobilį ieškovas Automobilio techninės būklės pas specialistus neįvertino, į specialistus kreipėsi jau praėjus kuriam laikui nuo Automobilio įsigijimo ieškodamas automobilio trūkumų, kad surinktų papildomus įrodymus, jog visi automobilio trūkumai yra būtent nuo vairo mechanizmo perkėlimo. Pažymėtina, jog automobilio pirkimo–pardavimo metu ieškovui buvo pasakyta ir jis žinojo, jog automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės, tai pats pripažino teismo posėdyje, o tai įrodo, jog ieškovas pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu turėjo galimybę sužinoti, jog automobilis „angliškas“. Nežiūrint į tai, parduota transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui įsigyjant daug metų eksploatuojamą automobilį su beveik 100 000 km rida, jis negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Ieškovas, pirkdamas 13 metų automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nepatikrinęs jo autoservise prisiėmė riziką už kilusias pasekmes, be to, nėra duomenų apie eismo įvykius, kas taip pat galėjo įtakoti kai kuriuos automobilio trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala yra padaryta, o tai įrodyti turi tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas), ko jis nagrinėjamu atveju neįrodė. Byloje nenustatyta, jog ieškovui buvo parduotas nekokybiškas daiktas (prekė), ieškovo nurodyti ir eksperto užfiksuoti automobilio trūkumai/gedimai galėjo atsirasti ir dėl netinkamo naudojimo (pvz.: eismo įvykių) ar natūralaus nusidėvėjimo (13 metų automobilis). Atskirai pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, jog po automobilio įsigijimo jis patyrė ypatingus išgyvenimus dėl to, kad negalėjo naudotis nusipirktu automobiliui ir dėl to jam reikėjo nuomotis kita transporto priemonę ar pan. Byloje nustatyta, jog automobiliu jis naudojosi pagal paskirtį pakankamai ilgą laikotarpį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas Š. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pats 2020 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje nurodė žinojęs, kad automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės, registruotas Latvijos Respublikoje, o po to tik Lietuvoje, ieškovas niekada to nesakė (nei teismo posėdžio metu, nei kitu metu). Pirmosios instancijos teismas net nenurodė teismo posėdžio protokolo laiko, kuomet ieškovas taip galėjo pasakyti.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus telefoninių pokalbių įrašus, iš kurių galima įsitikinti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo prieš sandorį ir po sandorio nedavė jokių tiesioginių ar netiesioginių užuominų apie tai, kad automobilis yra iš Jungtinės Karalystės, „angliškas“ ar dar kaip nors. Pokalbyje, kuris įvyko jau po sandorio t. y., paklausus E. G. kaip galėjo patikrinimo metu nepastebėti, kad vairas perkeltas, jis atsakė, kad į automobilio vidų neįlįsi, t. y. laikėsi pozicijos, kad nieko nežinojo ir nežino apie automobilio kilmę. Prieš sandorį taip pat atvirai buvo klausiama ar nėra paslėptų trūkumų ir atsakyta, kad tokių nežino, nors byloje nurodo, kad apie vairo perkėlimą žinojo.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ekspertizės akto išvadą, nes neturėdamas techninių žinių vadovavosi prielaidomis t. y. 2020 m. lapkričio 4 d. ekspertizės akto tiriamąja dalimi, o ne eksperto išvada pateikta išvadų dalyje. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje, bet tai nebuvo padaryta, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnio 14 dalį. Nagrinėjamose eksperto išvadose nurodoma, kad automobilis turėjo ir turi esminių trūkumų: panaudoti ne gamintojo numatyti stabdžių vamzdeliai ir jie sujungti ne gamintojo būdu ir patikimai neužtvirtinti, panaudoti artimųjų šviesų žibintai, skirti eismui kaire kelio puse ir todėl netinkami eismui dešine kelio puse, esančios laidų pynės yra perdirbtos ir dėl to, tikėtina, pasireiškia/gali pasireikšti tam tikri šio automobilio elektronikos sutrikimai, kad trūkumų šalinimas, kuriuos atliko ieškovas, buvo būtinas saugiam eksploatavimui ir jie, tikėtina, atsirado iki pirkimo-pardavimo.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnį ir 213 straipsnį, nes ieškovo suformuluoti ir teismo posėdžio metu įteikti teismui klausimai, kuriuos jis pageidavo pateikti ekspertui, nebuvo pavesti ekspertui atsakyti. Be to, teismas nesuteikė ieškovui teisės susipažinti su klausimais, kuriuos suformulavo ekspertui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja CPK 263 straipsnio 2 daliai. Teismas sprendimo 27-28 punktuose rėmėsi prielaidomis, kurios net nebuvo nagrinėtos teismo posėdyje t. y. iš deformuotų valstybinių registracijos numerių, kitų detalių įbrėžimų, kurie yra estetinio pobūdžio, padarė išvadą, kad automobilis turėjo eismo įvykių ir dėl to galėjo atsirasti elektros ir kitų mechanizmų sutrikimų.

Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovės naudai. Šalių pasisakymų klaidinantis citavimas, įrodymų pasirinkimas ir jų vertinimas, materialinės ir procesinės teisės normų taikymas, argumentacija, aplinkybių painiojimas laiko atžvilgiu (pvz. artimų šviesų žibintų defektavimo UAB „Sostenoje“ data, diagnostikos atlikimo ir akumuliatoriaus keitimo UAB „Stop-Servis“ laiko eiliškumas), yra aiškiai vienpusiški, patvirtinantys vienos iš bylos šalių poziciją, o taip pat sumenkinant priešingą poziciją, sukuriant neigiamą emocinį krūvį prieš ieškovą. Teismas nepageidavo, kad byloje būtų skiriama ekspertizė, baugino jos galima kaina (iš pradžių teigė, kad pagal analogiją ji gali kainuoti iki 800 Eur, vėliau – iki 4 000 Eur) ir turėjo išankstinį nusistatymą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vairo mechanizmo perkėlimas nėra trūkumas ir šiai išvadai paremti nepagrįstai rėmėsi apygardos teismų nutartimis (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-256-577/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-753-460/2020; kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, nes iš esmės analogiška byla buvo išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek vertinant atskirus įrodymus, tiek jų visumą, akivaizdu, kad automobilis turėjo paslėptų trūkumų, jų nebuvo galima nustatyti be specialios diagnostikos įrangos (eksperto išvados 4-5 punktas) ir apie juos nebuvo pasakyta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad informavo apie automobilio kilmę (iš Jungtinės Karalystės) ar apie vairo perkėlimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prieš įsigydamas automobilį apeliantas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomojo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę.

Pirmosios instancijos teismas pateikė tik bendro pobūdžio svarstymus dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, tačiau nenurodė motyvų ir argumentų dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių bei motyvuotai nepagrindė.

Atsiliepimas

Atsakovė A. D. atsiliepimu į ieškovo Š. B. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinio skundo argumentai dėl to, ar ieškovui buvo žinoma apie Automobilio vairo perkėlimą nėra reikšmingi. Vairo perkėlimas pats savaime nėra laikomas trūkumu ar defektu. Tokią praktiką formuoja ir teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-256-577/2019, kurioje teismas konstatavo, kad vairo keitimas nėra laikomas trūkumų per se. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vairo perkėlimas yra atliktas netinkamai. Priešingai – ginčo automobilis visiškai atitiko techninės apžiūros reikalavimus ir automobilį galima sėkmingai naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. G. teismui pateikė įrodymus apie tai, kad ginčo automobiliui Latvijoje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo tikrinama, ar vairo perkėlimas atliktas tinkamai ir ar automobilį galima eksploatuoti pagal paskirtį. Maža to, byloje buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, kuri taip pat nepatvirtino fakto, kad vairo perkėlimas buvo netinkamas ar sąlygojo vienų ar kitų defektų susidarymą.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus telefoninių pokalbių įrašus, tačiau tai, kad teismas sprendime detaliai neaptarė telefoninių pokalbių tarp ieškovo ir trečiojo asmens nereiškia, kad teismas jų neįvertino ir dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Įstatyme reikalaujama sprendimą argumentuoti glaustai, t. y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. A. ir kt. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-164/2008).

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto vertinimu, yra nepagrįsti, nes Ekspertizės aktas yra vientisas procesinis dokumentas, kuriame išvadų dalis yra grindžiama ir tiriamąja dalimi, nes teisinę reikšmę turi ne tik Ekspertizės akto išvados, bet ir tiriamojoje dalyje nurodyto atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai vadovavosi Ekspertizės aktu kaip vientisu dokumentu ir atsižvelgė tiek į tiriamąją dalį, tiek į eksperto pateiktas išvadas.

Apeliantas atliktos Ekspertizės akto išvadas interpretuoja sau palankia linkme ir cituodamas Ekspertizės akto išvadas, nurodo tik dalį sakinio. Apeliantas nurodo, kad eksperto išvadose nurodoma, jog automobilis turėjo ir esminių trūkumų, tačiau ekspertas savo išvadose nurodė, kad automobilis turėjo tuos trūkumus, jei automobilyje nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki (duomenys neskelbtini) nebuvo pakeista stabdžių pavaros (vamzdelių) konstrukcija ir jei nebuvo pakeisti abu priekiniai žibintai. Ieškovas teismui pateikė duomenis, kad po transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobilį ne vieną kartą remontavo, atliko tam tikrus darbus, todėl tai nepaneigia tos aplinkybės, kad trūkumai atsirado pačiam apeliantui netinkamai eksploatuojant automobilį. Be to, ieškovas minėtą automobilį iš karto pradėjo naudoti pagal paskirtį, automobilio rida ekspertizės metu buvo 109 309 km, t. y., jis jau buvo pravažiavęs virš 13 000 km, todėl teigti, jog dėl vairo mechanizmo perkėlimo jis negali eksploatuoti automobilio pagal tiesioginę paskirtį, negali. Be to, iš UAB „Inchcape motors“ diagnostikos protokolo matyti, jog prie ridos 95 619 km nėra užfiksuota nei vienos klaidos, klaidos fiksuotos prie 375 km ar 384 km, tai gamyklinės klaidos, kurios vėliau dingo, ir prie apie 102 000 km ir daugiau, todėl pirkimo–pardavimo metu galimai gedimų (trūkumų), dėl kurių negalima buvo eksploatuoti automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį ar eksploatuojant būtų buvę dideli nepatogumai, nebuvo, jie atsirado vėliau jau ieškovui pačiam naudojant automobilį pagal tiesioginę paskirtį galimai dėl natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat, pažymėta, jog klaidos diagnostikos protokole galėjo būti užfiksuotos ir nebūtinai esant trūkumui (defektui), bet dingus elektros įtampai (pvz., išsikrovus akumuliatoriaus baterijai arba ją atjungus) – ypač klaidos, kurių kodo pirmas ženklas yra „U“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas keitė akumuliatorių ir klaidos galėjo atsirasti dėl to.

Atmestinas apelianto argumentas dėl CPK 42 straipsnio ir CPK 213 straipsnio pažeidimo, nes CPK 212 straipsnis nustato, kad galutinius klausimus ekspertui suformuluoja teismas, o šalių pasiūlytų klausimų atmetimą teismas privalo motyvuoti. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl šalina ieškovo klausimus, kurie nėra susiję nei su šalių ginču, nei su ekspertizės atlikimo tikslu.

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 27-28 punktuose rėmėsi prielaidomis, kurios nebuvo nagrinėtos teismo posėdyje, t. y. iš deformuotų valstybinių registracijos numerių, kitų detalių įbrėžimų, kurie yra estetinio pobūdžio. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo teismas, byloje nustatyta, kad ieškovas po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įregistruodamas automobilį pakeitė valstybinius numerius. Iš eksperto išvadų bei jo padarytų nuotraukų matyti, kad valstybiniai numeriai aplankstyti, todėl akivaizdu, jog ne prieš pirkimą, o jau po automobilio įsigijimo ieškovas pats eksploatuodamas automobilį turėjo eismo įvykius ir ne vieną (apgadinimai susidarė dėl trijų atskirų išorinių poveikių), nors jis tai neigia, teigdamas, jog joks įvykis neįregistruotas policijoje. Tačiau ne visi eismo įvykiai yra registruojami policijoje, o kad jie buvo, konstatavo ekspertas, todėl juo teismui netikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, todėl minėtas ieškovo argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pabrėžtina, kad ieškovas byloje nebuvo pareiškęs nušalinimo teisėjai, tokių aplinkybių nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovui nepalankų teismo sprendimą apeliantas savo skunde iškėlė argumentą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir tendencingas. Aplinkybė, jog buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Apeliantas nenurodė nei vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, nepateikė įrodymų realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą, nurodo tik savo paties nuomonę ir jos pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas.

11.8. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020 suformuota praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Apelianto nuodytos Lietuvos Aukščiausio Teismo bylos ratio decidendi nėra tapatus su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas ja neprivalėjo vadovautis. Svarbu tai, kad apeliantas automobilį nuo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo dienos eksploatuoja jau beveik 2 metus, iki ekspertizės atlikimo šiuo automobiliu jau buvo pravažiavęs daugiau nei 13 690 km.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako (CPK 329 straipsnis).

Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl nupirkto daikto kokybės, t. y. dėl paslėptų daikto (transporto priemonės) trūkumų, galimai atsiradusių dėl vairo mechanizmo perkėlimo iš automobilio dešinės pusės į kairę, dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.431¹ straipsnis), kuria ieškovas Š. B. įsigijo iš atsakovės A. D. naudotą (2006 m. gamybos) automobilį Jaguar XK (duomenys neskelbtini). Įsigijęs automobilį, jo valstybinius numerius pakeitė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Sutartyje nebuvo nurodyti jokie transporto priemonės trūkumai, Sutartyje atsakovė su trečiuoju asmeniu įrašė prierašą „su transporto priemonės trūkumais susipažinęs, pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu“. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad transporto priemonei techninė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), ji galioja iki (duomenys neskelbtini), transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Iš Latvijos Respublikos Kelių eismo saugumo direkcijos kvito matyti, kad Latvijos Respublikoje buvo atlikta perdarytos transporto priemonės Jaguar XK techninė ekspertizė, išvada – transporto priemonė atitinka KET reikalavimus ir techninių normatyvų reikalavimus, už ją sumokėjo E. G.. Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nusikalstamų veikų skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovas Š. B. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo jam parduodant automobilį, bet buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, siūlant kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovas minėtą nutarimą apskundė prokurorui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 30 d. nutarimu netenkinti Š. B. skundo atsisakyta tenkinti ieškovo skundą, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi taip pat atmestas Š. B. skundas. Iš UAB „Inchcape motors” pažymos matyti, kad automobilis buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje. Ieškovas Š. B., nusipirkęs automobilį, atliko diagnostiką ir atliko kai kuriuos automobilio remonto ar detalių keitimo darbus, už kuriuos iš atsakovės A. D. prašo priteisti 1 208,81 Eur turtinės žalos, susijusios su preliminaria patikra ir gedimų paieška, kondicionavimo sistemos, termostato, srovės nuotėkio, oro pagalvių perspėjimo remontu, akumuliatoriaus keitimu. Iš Ieškovo Š. B. reikalavimo, siųsto atsakovei A. D. ir E. G., matyti, jog jis kreipėsi į atsakovę, ketindamas jai grąžinti automobilį ir reikalaudamas atlyginti 9 700 Eur nuostolius. Atsakovei A. D. atsakymu į reikalavimą atsisakius tai padaryti, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl įsigyto automobilio trūkumų

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus, o pardavėjas turi įrodyti aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Teisėjų kolegija iš ieškovo ieškinyje nurodomų argumentų daro išvadą, kad ieškovas esminiais automobilio trūkumais, kuriuos žinodamas šis nebūtų sudaręs automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, laiko faktą, kad automobilio kilmės šalis yra Jungtinė Karalystė ir kad automobilis yra perdarytas bei pritaikytas eismui dešiniąja kelio puse, kadangi mano, jog toks automobilio perdarymas sąlygojo eilę automobilio defektų, t. y. neveikė automobilio kondicionierius, garsinis signalas, sugedo termostatas, atsirado elektros srovės nuotėkis, atsirado oro pagalvių sistemos perspėjimas.

Byloje dalyvaujantys asmenys (ieškovas ir trečiasis asmuo) skirtingai aiškina, kokia informacija buvo pateikta ieškovui prieš sudarant Automobilio pirkimo sutartį. Ieškovas teigia, kad telefoninių pokalbių metu detaliai klausinėjo, kokia yra Automobilio būklė, kokia Automobilio istorija, ir nebuvo netgi užsimenama, jog Automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės ir kad Automobilis perdarytas perkeliant vairą. Trečiasis asmuo nurodė, kad prieš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą jis buvo ieškovui nurodęs, jog automobilis yra „angliškas“, kad vairas jau yra perkeltas iš dešinės pusės į kairę pusę. Sprendžiant, kokia tiksliai informacija buvo nurodyta ieškovui, ar jam buvo atskleistas faktas apie Automobilio perdarymą eismui dešiniąja puse, atsižvelgtina į tai, kad nėra galima tiksliai nustatyti, koks pokalbis vyko tarp ieškovo ir trečiojo asmens sutarties pasirašymo dieną, susitikimo metu jie kalbėjosi dviese niekam negirdint, o dabar yra skirtingose pusėse ir abiejų pokalbyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai skiriasi.

Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien automobilio perdarymo faktas negali būti laikytinas esminiu automobilio trūkumu, kadangi perdarytam automobiliui, skirtam eismui kairiąja kelio puse, atlikus reikiamą techninę ekspertizę, tokia transporto priemonė, gali būti registruojama eismui dešiniąja kelio puse įprasta tvarka. Iš byloje esančio Latvijos Respublikos Kelių eismo saugumo direkcijos kvito matyti, kad Latvijos Respublikoje buvo atlikta perdarytos transporto priemonės Jaguar XK techninė ekspertizė, išvada – transporto priemonė atitinka KET reikalavimus ir techninių normatyvų reikalavimus, ji gali dalyvauti eisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar ieškovui buvo atskleistas faktas apie Automobilio vairo perdarymą eismui dešiniąja kelio puse.

Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad transporto priemonės trūkumai, už kurių šalinimą ieškovas prašo priteisti turtinės žalos (kondicionavimo sistemos, termostato, elektros srovės nuotėkio, oro pagalvių perspėjimo remontas, akumuliatoriaus keitimas) vertinant juos atskirai tiek pagal jų poveikį galimybei naudotis daiktu pagal jo paskirtį, tiek pagal šių trūkumų pašalinimo kainą nėra esminiai, reikšmingai apribojantys ieškovo galimybę naudotis transporto priemone pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie trūkumai buvo pašalinti iš viso už 1208,81 Eur, tai sudaro tik apie 13 proc. automobilio vertės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas automobiliu iki šiol naudojasi, nuo (duomenys neskelbtini)., kuomet įsigijo ginčo automobilį, iki (duomenys neskelbtini), kuomet buvo surašytas eksperto V. M. ekspertizės aktas (toliau – Ekspertizės aktas), ieškovas ginčo automobiliu nuvažiavo virš 13 000 km. Teisėjų kolegija pastebi, kad ginčo automobiliui buvo atlikta pirminė privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatytas trūkumas – nebuvo pateiktas draudimo liudijimas. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta pakartotinė ginčo automobilio privalomoji techninė apžiūra, kurios metu trūkumų nebuvo nustatyta, o ieškovas gali toliau naudotis ginčo automobiliu pagal paskirtį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors ieškovo įsigytas automobilis ir turėjo trūkumų, jie buvo pašalinti už santykinai nedidelę kainą bei netrukdė naudotis automobiliu pagal jo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizėje ieškovo nurodytų automobilio trūkumų priežastis nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, ekspertas negalėjo nurodyti, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai kilo būtent dėl vairo mechanizmo keitimu. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad ieškovas įsigijo ne naują, o 13 metų naudotą automobilį, pravažiavusį apie 96 000 km, todėl pabrėžtina, kad tiek dėl nuvažiuoto atstumo, tiek dėl ilgo laiko tarpo, kuriuo buvo eksploatuojamas ginčo automobilis, dėl natūralaus susidėvėjimo galėjo susidėvėti įvairūs ginčo automobilio techniniai mazgai. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, didžiąją dalį ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos sudarančių trūkumų ieškovas galėjo pastebėti pats būdamas apdairus automobilio įsigijimo metu – išbandydamas kaip veikia kondicionierius, garsinis signalas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo automobilis yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius, jog Automobilis yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, aplinkybės dėl trūkumų atsiradimo momento nėra teisiškai reikšmingos.

Dėl ekspertizės akto išvados vertinimo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Ekspertizės akto išvadą, nes neturėdamas techninių žinių vadovavosi prielaidomis t. y. Ekspertizės akto tiriamąja dalimi, o ne eksperto išvada pateikta išvadų dalyje. Ieškovas argumentavo, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje, bet tai nebuvo padaryta (CPK 218 straipsnio 14 dalis).

Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodyta pozicija. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą, jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas vertina ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo ekspertizės aktas yra vientisas procesinis dokumentas, kuriame išvadų dalis yra grindžiama ir tiriamąja dalimi, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo ekspertizės akto išvados, bet ir tiriamojoje dalyje nurodyto atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Siaurinamasis teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas iš esmės paneigtų teismo ekspertizės akto įžanginės ir tiriamosios dalies reikšmę ir būtinybę teismo ekspertizės aktą vertinti kaip vientisą procesinį dokumentą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Ekspertizės akto išvados tiriamąja dalimi, o ne tik išvadomis.

Ieškovas apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad nagrinėjamose eksperto išvadose buvo nurodyta, kad automobilis turėjo ir turi esminių trūkumų: panaudoti ne gamintojo numatyti stabdžių vamzdeliai ir jie sujungti ne gamintojo būdu ir patikimai neužtvirtinti, panaudoti artimųjų šviesų žibintai, skirti eismui kaire kelio puse ir todėl netinkami eismui dešine kelio puse, esančios laidų pynės yra perdirbtos ir dėl to, tikėtina, pasireiškia/gali pasireikšti tam tikri šio automobilio elektronikos sutrikimai ir jie, tikėtina, atsirado iki pirkimo-pardavimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie ieškovo įvardinti automobilio trūkumai nebuvo šios bylos vertinimo objektu ir nėra ieškinio reikalavimo dalyku, kadangi ieškovas dėl jų žalos priteisti neprašė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių automobilio trūkumų nepasisakė.

Dėl teismo šališkumo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovės naudai. Ieškovas teismo šališkumo faktą iš esmės grindžia tuo, kad proceso metu bylą nagrinėjęs teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš ieškovą, o tai pasireiškė tuo, kad teismas klaidingai citavo šalių pasisakymus, rinko įrodymus ir juos vertino atsakovės naudai, nenorėjo skirti ekspertizės ir baugino jos kaina ir pan.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad apeliantas teismo šališkumą byloje grindžia tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas arba nepalankaus apeliantui sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas byloje nebuvo pareiškęs nušalinimo teisėjai, tokių aplinkybių nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o argumentus dėl teisėjos šališkumo nurodė tik priėmus jam nepalankų sprendimą. Be to, apeliantas nenurodė nei vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, nepateikė įrodymų realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą, nurodė tik savo paties nuomonę ir jos pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pateikė tik bendro pobūdžio svarstymus dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, tačiau nenurodė motyvų ir argumentų dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių bei motyvuotai nepagrindė, kodėl neturtinė žala nepriteistina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad su tuo nėra pagrindo sutikti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, žalos padarymo faktą turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas), o jis nagrinėjamu atveju to neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sprendime paaiškino, kad byloje nenustatyta, jog ieškovui buvo parduotas nekokybiškas daiktas (prekė), ieškovo nurodyti ir eksperto užfiksuoti automobilio trūkumai/gedimai galėjo atsirasti ir dėl netinkamo naudojimo ar natūralaus nusidėvėjimo (13 metų automobilis). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, jog po automobilio įsigijimo jis patyrė ypatingus išgyvenimus dėl to, kad negalėjo naudotis nusipirktu automobiliui ir dėl to jam reikėjo nuomotis kita transporto priemonę ar pan. Byloje nustatyta, jog automobiliu jis naudojosi pagal paskirtį pakankamai ilgą laikotarpį ir jau yra nuvažiavęs nemažai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškinyje neturtinės žalos padarymo faktą motyvavo ir tuo, kad ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti išskirtinę, kolekcinių transporto priemonių kategorijai priskirtiną transporto priemonę, nes ieškovo automobilio Jaguar XK coupe su aliuminio kėbulu yra pagamintas ribotas kiekis. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad transporto priemonė su perkeltu vairo mechanizmu iš dešinės pusės į kairę nebeatitinka originalo sąvokos, todėl nebegali būti priskiriama prie kolekcinių automobilių kategorijos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškovo argumentas yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, kadangi nors ieškovas teigė, kad turėjo lūkestį įsigyti kolekcinį automobilį, tačiau jį aktyviai dėvėjo, per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki Ekspertizės akto surašymo juo nuvažiavo 13 000 km ir juo toliau naudojasi, taip pat, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sprendimo 27 punkte, ieškovas su ginčo automobiliu turėjo eismo įvykių ir tuo mažino automobilio vertę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovui buvo parduota netinkamos kokybės transporto priemonė, ieškovas neįrodinėjo, kad transporto priemone negalėjo naudotis ar dėl to patytė sunkumų, taip pat neįrodė, jog turėjo lūkestį automobilį įsigyti kolekcionavimo tikslais.

Dėl bylos procesinės baigties

1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2. Nepatenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 400,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Š. B. atsakovės A. D. naudai 400,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė – ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė