- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-256-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18855-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Laktina“
- Kategorijos
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 2.6Prievolių teisė
- 8.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Z. (I. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Laktina“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 20 d. tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Laktina“ sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovės 4 500 Eur, atsakovei grąžinant transporto priemonę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skelbimų tinklapyje „Autoplius“ radęs skelbimą apie parduodamą visureigį „Mitsubishi Pajero 3.2.1“, jį apžiūrėjo ir 2017 m. sausio 20 d. nusipirko iš atsakovės UAB „Laktina“ automobilį Mitsubishi Shogun už 4 500 Eur. Po sutarties sudarymo ieškovui grįžtant namo nukrito valytuvai, po kelių dienų nebeveikė posūkiai, avarinis; pradėjo detonuoti variklis. Autoservise paaiškėjo, kad automobilis turi daug defektų, netinkamas eksploatacijai. Be to, Sutartyje klaidingai nurodytas ridos matavimo vienetas; nenurodyta, jog automobilis buvo pertvarkytas (dešinės pusės vairas pakeistas į kairę), nėra informacijos apie elektros instaliacijos problemas. Ieškovas apie trūkumus informavo atsakovą telefonu, pareiškė pretenziją. Teigia, jog transporto priemonės nebūtų pirkęs, jei būtų žinojęs nuslėptą informaciją. Aptikti defektai laikytini esminiais, kurie pakeičia automobilio vertę.
2. Atsakovė UAB ,,Laktina“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad perduotų daiktų trūkumų faktą privalo įrodyti pirkėjas, tačiau su ieškiniu pateikti dokumentai trūkumų nepatvirtina. Serviso paraiškoje išvardinti trūkumai, jei būtų patvirtinti įrodymais, nesudarytų pagrindo naikinti sutartį, nes jie lengvai pašalinami, yra akivaizdūs. Žibintų trūkumai nustatyti dar 2015 m. gruodžio 15 d., yra nedideli, nedaro transporto priemonės neatitinkančios techniniams reikalavimams, be to akivaizdūs. Vairo pakeitimas nelaikytinas trūkumu; jis atliktas tinkamai; priešingu atveju automobilis nebūtų įregistruotas. Be to, apie vairo pusės pakeitimą atsakovei nebuvo žinoma. Transporto priemonėje, kurią ieškovas apžiūrėjo, išbandė, aiškiai nurodyta, kad rida skaičiuojama ne kilometrais, bet myliomis. Ieškovas prieš mokėdamas už transporto priemonę turėjo galimybę ją patikrinti servise, bet šia teise nepasinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 5,56 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad nupirkto automobilio trūkumus turi įrodyti pirkėjas. Kadangi teisės aktuose nenumatyta, kad sutartyje turi būti nurodyta apie vairo keitimą, teismas sprendė, jog atsakovas teisės aktų nepažeidė. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pardavėjui buvo žinoma apie vairo keitimą; liudytojas N. R. (R.), t. y. asmuo, pardavęs transporto priemonę atsakovei, patvirtino faktą, kad atsakovė nežinojo apie vairo keitimo faktą. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad pareiga atskleisti informaciją nėra absoliuti, ji yra apribota laikotarpiu, per kurį pardavėjas buvo priemonės savininkas bei apribota pardavėjo žinojimo faktu. Konstatavo, kad vairo keitimas nėra laikomas trūkumų per se; o ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis atliktas netinkamai. Pažymėjo, kad ieškovas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnyje numatytos teisės tinkamai patikrinti daiktą. Teismas, įvertinęs tai, kad standartinės formos sutartyje rida pažymėta kilometrais, padarė išvadą, kad dėl to ir atstumas buvo nurodytas kilometrais, o ne myliomis. Atkreipė dėmesį, kad sutartį pildė ne transporto priemonės pardavėjas. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas I. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliaicnis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, visus ieškovo pasisakymus vertino atsakovo naudai; teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, sprendimas grindžiamas prielaidomis, ir tai sąlygojo neteisingų išvadų padarymą, neteisėto sprendimo priėmimą.
4.2. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos trūkumai. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų ar defektų, nuslėpė informaciją dėl vairo pakeitimo, ridos, bei kitų defektų. Jei ieškovas būtų turėjęs tokią informaciją prieš sandorio pasirašymą, būtų tokio automobilio nepirkęs. Ieškovas už automobilį sumokėjęs 4 500 Eur turėjo pagrįstų lūkesčių įsigyti visiškai funkcionuojantį be esminių trūkumų, automobilį. Visi aptikti defektai yra pripažįstami esminiais trūkumais.
Atsiliepimas
4.3. Atsakovas suteikė klaidingą informaciją nurodydamas, kad parduodamas automobilis Mitsubishi Pajero. Ieškovas tik po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo sužinojo, kad automobilis Mitsubishi Shogun yra vienas iš tos markės modelių, gaminamų ir naudojamų Jungtinės Karalystės rinkoje. Žinodamas visą informaciją ieškovas nebūtų pirkęs tos markės modelio.
4.4. Prieš pasirašydama sutartį atsakovė patikino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Faktas, kad jis patikrino automobilį prieš sutarties sudarymą, nepašalina atsakovės atsakomybės už netinkamos kokybės daikto su paslėptais trūkumais perdavimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad parduotų daiktų trūkumų faktas nėra įrodytas.
5. Atsakovė UAB ,,Laktina“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas neįrodė nei vieno iš nurodytų trūkumų; be to, didelė dalis išvardintų trūkumų nėra esminiai, lengvai pašalinami. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodomi trūkumai nustatyti praėjus daugiau nei metams, yra nedideli, nedarantys transporto priemonės neatitinkančios techniniams reikalavimams, be to, akivaizdūs.
5.2. Tiek sutartyje, tiek transporto priemonėje jos rida nurodyta kilometrais. Apie ridos skaičiavimus myliomis atsakovei nežinoma, o ieškovas šios aplinkybės taip pat neįrodė.
5.3. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinės transporto priemonės vairo keitimą. Be to, atsakovė nežinojo, kad vairas keistas. Transporto priemonės vairo keitimas nelaikytinas transporto priemonės trūkumu. Ant transporto priemonės buvo užrašyta Mitsubishi shougun; šio modelio automobiliai gaminami būtent Didžiosios Britanijos rinkai; techniniame pase taip pat nurodyta kilmės šalis. Pasak atsakovės, ieškovas, būdamas apdairus, negalėjo nežinoti, kad tokio automobilio vairo kilmė - dešinė pusė. Į bylą pateiktas skelbimas jokių aplinkybių nepatvirtina, nes neaišku, kas jį patalpino.
Motyvuojamoji dalis
5.4. Ieškovas nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise prieš sudarydamas Sutartį transporto priemonę patikrinti servise. Ieškovas nėra profesionalus pardavėjas. Teismas pagrįstai ieškovo elgesį įvertino kaip aplaidų bei neatsakingą.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Transporto priemonė gali būti naudojama tam, kam ji paprastai naudojama, todėl įstatymo reikalavimai, keliami daiktų kokybei ginčo atveju nebuvo pažeisti. Transporto priemonė pagaminta prieš 12 metų, todėl turi būti įvertintas natūralus daikto nusidėvėjimas.
5.6. Galimybė atsisakyti sutarties yra išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. Ieškovui nepateikus įrodymų apie tariamus esminius gedimus ir jų mąstą, kuriuos pats ieškovas be faktinio ir teisinio pagrindo įvardijo kaip esminius sutarties pažeidimus, pagrindo konstatuoti galimai esant tokius gedimus bei tenkinti ieškovo reikalavimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nebuvo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Byloje nustatyta, jog 2017 m. sausio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš atsakovės nusipirko automobilį Mitsubishi Shogun, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 500 Eur. Sutartyje nurodyta automobilio rida – 131 800 km, pažymėta, kad galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, duomenys apie transporto priemonės trūkumus nenurodyti. Ieškovas (pirkėjas), teigdamas, kad nusipirko netinkamos kokybės prekę, kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, perkeldamas ją ieškovui; nevertino aplinkybių, kad pirkėjas nebuvo informuotas apie ridos, vairo neatitikimus, užslėptus automobilio defektus; teismas padarė neteisingą išvadą, kad vairo keitimas nėra laikomas trūkumu.
8. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę.
9. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
10. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
12. Be to, pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatas, pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
13. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
14. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, jog nupirkto automobilio trūkumus turi įrodyti pirkėjas, t.y. ieškovas, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.
15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, visų pirma, aiškiai neįvardino konkrečių automobilio trūkumų, kurie jo manymu yra esminiai, sudarantys pagrindą atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui nebuvo atskleisti trūkumai, susiję su vairo mechanizmu, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisais; kad iškart po sutarties sudarymo nukrito valytuvai, po kelių dienų nebeveikė posūkiai, avarinis; automobilio variklis pradėjo detonuoti. Be to, ieškinyje teigiama, jog paaiškėjo, kad automobilio ridos matavimo vienetas ne kilometras, o mylia; pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta apie automobilio pertvarkymą (vairo perkėlimą iš dešinės į kairę pusę). Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliau aptarė ieškovo nurodytas vairo keitimo bei ridos neatitikimo aplinkybes. Apeliaciniame skunde, ieškovas nors mini ir kitus defektus (be vairo keitimo ir ridos), tačiau konkrečiai jų neįvardina, deklaratyviai teigia, kad visi aptikti defektai pripažįstami esminiais trūkumais; kad teismo išvada, jog automobilis atitiko savo paskirtį, nes juo buvo galima važiuoti, neatitinka tikrovės.
16. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2015 m. gruodžio 15 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 010-0290800, kurioje patvirtinta, kad transporto priemonė Mitsubishi Shogu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus; ir nors nustatyti priekinių žibintų, stabdymo signalo žibintų, galinių rūko žibintų (jų sureguliavimo) trūkumai, pastabose nurodyta, kad tai nedideli trūkumai, kuriuos būtina pašalinti. Taigi, net ir pripažįstant, kad automobilio perdavimo metu trūkumai, susiję su žibintais, egzistavo, jie nelaikytini esminiais.
17. Taip pat ieškovas pateikė UAB „Klaipėdos Eoltas“ patikros raštą (2017 m. vasario 10 d.), kuriame išvardinti defektai „st. Diskų ovalumas, po rankinio stringa ratai; nepritvirtintas st. Suportas; nusimovusi granatos guma; stabilizat. vidinės įvorės; nulūžusi pakabos spyruoklė; ratų suvedimas“; UAB „Inschape motors“ 2015 m. vasario 17 d. Paraišką-sutartį, kurioje yra įrašai apie atliktą testą (nurodyta, jog po trynimo lieka įvairios klaidos, susijusios su oro pagalvėmis). Pažymėtina, kad šių trūkumų ieškovas ieškinyje iš esmės neaptarė, įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jų įtaką automobilio eksploatacijai; duomenų, kad pastebėti defektai negali būti atsiradę dėl natūralaus daikto nusidėvėjimo, kuris būtų savaime suprantamas, nepateikė.
18. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vairo keitimas nėra laikomas trūkumu, tačiau ir apeliaciniame skunde jokių argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie vairo keitimo įtaką automobilio eksploatacijai, nenurodė. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvoje transporto priemonė pirmą kartą įregistruota 2011 m. sausio 29 d., o techninės apžiūros metu ji buvo pripažinta atitinkančia techninius reikalavimus (t.y. transporto priemonės perdirbimas, jei toks buvo atliktas, nelaikytas defektu). Teigdamas, kad trūkumai, kurie pakeičia automobilio vertę ir lemia, jog jo neįmanoma eksploatuoti, pripažįstami esminiais, apeliantas jokių įrodymų apie tokių automobilių vertės skirtumus, draudimą eksploatuoti, nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas suteikė klaidingą informaciją, nurodydamas, kad parduodamas automobilis Mitsubishi Pajero, taip pat neįrodytas. Visų pirma, jau pirkimo – pardavimo sutartyje įrašyta, kad parduodamas automobilis Mitsubishi Shogan. Be to, aplinkybė, kad techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurioje yra ne tik automobilio pavadinimas, bet ir jo kilmės šalis, pateikė ieškovas, leidžia daryti išvadą, kad šie duomenys ieškovui pirkimo metu buvo (turėjo būti) žinomi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai dėl vairo pakeitimo, kaip trūkumo, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Ieškovas viena iš netinkamos kokybės daikto pardavimo aplinkybe nurodo automobilio ridos neatitikimus. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios ieškinio aplinkybės, atsižvelgė į tai, kad standartinės formos ginčo sutartyje rida buvo pažymėta kilometrais, taip pat į tai, kad ieškovas pripažino, jog tiek jis, tiek jo brolis prieš pirkdami apžiūrėjo transporto priemonę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė iš esmės neneigia fakto, kad pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta rida neatitinka faktinės dėl sutartyje ir transporto priemonėje skirtingų atstumo matavimo vienetų, visgi, neturi pagrindo pritarti, kad toks neatitikimas laikytinas esminiu.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
21. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo materialinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.