- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-380-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00054-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. M., D. M.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir D. M. ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos, atsiradusios nupirkus automobilį su nuslėptais trūkumais, atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. M. ir D. M. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo D. J. (toliau – atsakovas) 2 552 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovė A. M. iš atsakovo 2017 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo transporto priemonę CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Pradėjus eksploatuoti transporto priemonę paaiškėjo, kad ji buvo parduoda nuslėpus esminius transporto priemonės trūkumus, kurie nebuvo nurodyti pirkimo pardavimo sutartyje. Autotransporto serviso UAB „Merseda“ darbuotojai, 2017 m. rugsėjo 22 d. įvertinę transporto priemonės būklę, nustatė šiuos trūkumus: 1) transporto priemonėje bėga aušinimo skystis pro autonominę automobilio šildymo sistemą; 2) susidėvėjęs alkūninis velenas, tarpinių sutrūkinėjimas, poveržlių trūkumas balansyre; 3) tepalo didelis klampumas. Šių nustatytų trūkumų remontas buvo įvertintas 1 240 Eur. Ieškovų teigimu, atsakovas tyčia nuslėpė esminį transporto priemonės trūkumą – variklio gedimą (susidėvėjimą), kuris buvo nuslėptas pripylus į transporto priemonę tepalų priedų, dėl ko transporto priemonės pirkimo metu nebuvo įmanoma net teoriškai suprasti ar identifikuoti galimą variklio trūkumą, kuris pasireiškė tepalo lemputės signalizavimu.
3. Ieškovai paaiškino, kad 2017 m. spalio 4 d. išsiuntė atsakovui pretenziją dėl nustatytų transporto priemonės trūkumų bei pareikalavo grąžinti už transporto priemonę sumokėtus pinigus arba atlyginti patirtus nuostolius bei išlaidas teisinei pagalbai. Atsakovas su pretenzija nesutiko. Ieškovai, siekdami saugiai ir tinkamai naudotis nusipirkta transporto priemone, privalėjo pakeisti automobilio variklį kitu, nes negęstanti tepalo slėgio lemputė signalizavo apie tai, kad variklis apskritai gali sugesti nebepataisomai ir eksploatuoti tokią transporto priemonę būtų pavojinga. Pirmajame automobilių servise UAB „Merseda“ buvo skaičiuojamas tik apatinės variklio dalies remontas. Pasitarus su kitais specialistais ir įvertinus tai, kad kapitalinis viso variklio remontas viršytų transporto priemonės kainą, buvo nuspręsta keisti variklį kitu – naudotu, kuris turi mažesnę pravažiavimo ridą. Naudoto variklio kaina 800 Eur, variklio pakeitimo darbai ir privalomosios keisti dalys – 1 452 Eur.
4. Ieškovai pažymėjo, kad pardavėjas nuslėpė esminius perkamos transporto priemonės trūkumus – variklio defektus, pasireiškiančius tinkamo tepalo trūkumu (naudojant kitas medžiagas tikslu sutirštinti tepalą), aušinimo skysčio praleidimu, slėgio nebuvimu ir pan. Žinant šiuos trūkumus ieškovai nebūtų pirkę šios konkrečios transporto priemonės, tačiau nusipirkę su tyčia paslėptais defektais buvo priversti keisti nupirktos transporto priemonės variklį, dėl ko patyrė nuostolius, kuriuos prašo jiems atlyginti (CK 6.327 straipsnio 1 - 4 dalys, 6.333 straipsnio 1 dalis).
5. Ieškovai paaiškino, kad prašomą atlyginti žalą (2 552 Eur) sudaro jų tiesioginės išlaidos, patirtos taisant atsakovo nuslėptą transporto priemonės trūkumą (įsigyjant variklį, jį keičiant). Taip pat ieškovai patyrė ir išlaidas teisinei pagalbai, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas D. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad transporto priemonės pirkimo metu ieškovams buvo pasiūlyta patikrinti transporto priemonės techninę būklę pasirinktame autoservise, nes pardavimo metu jos amžius viršijo 10 metų, o rida buvo 369 090 km. Ieškovai jiems pasiūlyta galimybe nepasinaudojo, skubino transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovas paaiškino, kad visiškai įvykdė prievoles, kurios jam yra nustatytos sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį – transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje pažymėjo visus privalomus nurodyti transporto priemonės trūkumus.
8. Atsakovo teigimu, visi ieškovų nustatyti transporto priemonės trūkumai yra normalios automobilio eksploatacijos pasekmė. Ieškovų pateiktame 2017 m. rugsėjo 22 d. defektacijos lape faktiškai nurodyti trūkumai atitinka susidėvėjimo požymius (autonominės šildymo sistemos vamzdeliai pažeisti korozijos, alkūninio veleno indėklų susidevėjimas, balansiro tarpinių sutrūkinėjimas). Šiame akte nėra nurodytas nei vienas trūkumas, kuris būtų gamyklinis defektas ar netipinis gedimas. Ieškinio argumentai dėl galimo tepalo klampumo taip pat nepagrįsti, nes nepateikti duomenys, koks tepalas buvo naudotas įsigytoje transporto priemonėje, kiek nustatytas tepalo klampumas buvo neįprastas, kaip jis buvo pamatuotas (procentais ar kartais).
9. Atsakovo manymu, vertinant ieškovų įrodymus, kuriais grindžiamas jų ieškinio reikalavimas, būtina atkreipti dėmesį į pateiktų įrodymų patikimumą. Kaip matyti iš jau minėto UAB „Merseda“ 2017 m. rugsėjo 22 d. defektacijos akto, įmonė trūkumus nustatė nuėmusi karterį. Defektacija buvo atlikta praėjus vienuolikai dienų po automobilio eksploatavimo. 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad (praėjus dar beveik trims mėnesiams) atliekant transporto priemonės apžiūrą jau kitoje įmonėje vėl buvo nuimtas transporto priemonės karteris ir jame rasta daug metalo drožlių, kurių nebuvo rasta 2017 m. rugsėjo 22 d. apžiūros metu. Taip pat nesuprantamas ieškovų veiksmų nuoseklumas, kai jie 2017 m. rugsėjo 11 d. įsigiję transporto priemonę, ją 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikia remontuoti UAB „Merseda“ (ši įmonė suremontuoja transporto priemonę), 2017 m. spalio 4 d. pateikia pretenziją atsakovui ir nurodo, kad be atliktų transporto priemonės darbų yra būtina atlikti papildomus remonto darbus, kurių vertė 1 240 Eur. Be to, kaip matyti iš ieškovų pateiktų įrodymų, 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovai įsigyja variklį už 800 Eur, o vėliau 2017 m. gruodžio 15 d. suremontuoja automobilį UAB „Kraisleriukas“ už 1 452 Eur. Išlaidos variklio įsigijimui ženkliai viršija išlaidas variklio pakeitimui (500 Eur) ir išlaidas transporto priemonės remontui (952 Eur). Tai įrodo, kad ieškovų veiksmai nenuoseklūs bei prieštarauja jų nurodytiems teiginiams, kad variklio pakeitimas buvo ekonomiškai naudingesnis, nei jo remontas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas paaiškino, kad jis nėra profesionalus automobiliais prekiaujantis asmuo, parduotą transporto priemonę naudojo savo asmeninėms reikmėms, visas jam žinomus trūkumus įvardino pirkimo pardavimo sutartyje, sudarė pirkėjams sąlygas apžiūrėti perkamą transporto priemonę ir patikrinti ją jų pasirinktame autoservise. Tiek pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir vėliau transporto priemonė buvo tinkama naudoti pagal savo paskirtį ir buvo naudojama. Pirkėjai, įsigydami naudotą, senesnę nei 10 metų transport priemonę, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovams tenka ir atsakomybė už tai, kad įsigydami senesnį nei 10 metų automobilį, nesiėmė jokių priemonių jo būklei nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė A. M. ir atsakovas D. J. 2017 m. rugsėjo 11 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas už 3 400 Eur pardavė ieškovei 2007 m. laidos automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rida įsigijimo dienai buvo 369 090 km. Ieškovė pirko transporto priemonę kartu su sutuoktiniu D. M. už bendras šeimos lėšas, todėl sutuoktinis šio byloje įtrauktas bendraieškovu. Atsakovas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje patvirtino, kad transporto priemonė turi tam tikrus defektus ir juos išvardino, t. y. įbrėžimai ant automobilio kapoto, riekia keisti atraminius guolius ir variklio pagalvę. Šalys susitarė, kad jokia garantija transporto priemonei nebus taikoma. Ieškovų teigimu, po kelių dienų važiuojant įsigyta transporto priemone užsidegė tepalo lemputė, todėl siekiant nustatyti to priežastį jie kreipėsi į UAB „Merseda“, kuri nustatė visą eilę transporto priemonės gedimų. 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „Merseda“ defektacijos lape nurodyta, kad yra aušinimo skysčio pratekėjimas, kylant darbinei variklio temperatūrai tepalo slėgis mažėja, todėl užsidega tepalo lemputė, o to priežastis yra alkūninio veleno įdėklų susidėvėjimas, balansiro tarpinių sutrūkinėjimas ir poveržlių trūkumas. Defektacijos lape taip pat nurodyta, kad nuėmus karterį įtarimų kėlė padidėjęs tepalo klampumas, galimai buvo naudotas tepalų priedas, tirštinantis tepalą, dėl ko padidėja slėgis ir variklis dirba tolygiau. Defektacijos lape taip pat nurodyta, kad tik patikrinus variklio vidų buvo galima identifikuoti minėtus trūkumus, o apžiūrint išoriškai jų nustatyti neįmanoma. Ieškovai 2017 m. spalio 4 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudami atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas 1 240 Eur bei 300,08 Eur serviso darbų kaštų arba grąžinti pirkėjai sumokėtus 3 400 Eur ir kompensuoti 300,08 Eur serviso darbų kaštų.
13. Teismas konstatavo, kad pagal šią šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį pirkėjai, nusipirkę transporto priemonę, įgijo teises naudotis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo būdais. Pažymėjo, kad specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Šie pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami ir su nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Byloje būtina įvertinti, ar įsigytas daiktas atitinka standartą, kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto aprašymą, kainą ir kitus reikšmingus faktorius.
14. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatė, kad ieškovai patys pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, ieškovas pats su draugu, nusimanančiu automobiliuose, asmeniškai sutikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę ir statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitiktį ieškovų poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo, taip pat nepasinaudojo galimybe transporto priemonę papildomai patikrinti pasirinktame automobilių servise, nors tokią galimybę realiai turėjo, o atsakovas nurodė, kad siūlė tokia galimybe pasinaudoti.
15. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog į sutartą automobilio apžiūros ir pardavimo vietą pardavėjas (atsakovas) atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieškovas apžiūrėjo ir išbandė, ir kuriuo, sudarius pirkimo pardavimo sutartį, išvažiavo, rodo, jog pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo.
16. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad ieškinyje nurodyti įsigytos transporto priemonės trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.
17. Teismas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, kad ieškovai įsigijo dešimties metų senumo automobilį, kuriam buvo atlikta techninė apžiūra, kad automobilio rida buvo 369 090 km, ieškovai po jo įsigijimo automobilį eksploatavo, jokių automobilio trūkumų nepastebėjo iki tol, kol po keleto dienų užsidegė tepalo lemputė, taip pat įvertinęs ieškovų pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. KR 0000227 duomenis, padarė išvadą, kad nurodyta PVM sąskaita faktūra neįrodo, jog ieškovų nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jiems naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.
18. Vadovaudamasis CK 6.328 straipsnio nuostata, teismas sprendė, kad ieškovams įsigyjant eksploatuotą automobilį, jie negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl ieškovai turėjo patys įvertinti automobilio techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. Teismas sprendė, kad ieškovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi ir pirkdami senesnį kaip dešimties metų automobilį su labai didele rida (369 090 km), savo rizika jo nepatikrino autoservise.
19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė pirkta iš atsakovo, kuris nėra profesionalus pardavėjas, atsakovas pardavė savo keturis metus eksploatuotą automobilį. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas būtų slėpęs automobilio trūkumus ir būtų elgęsis nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad atsakovas turėjo žinoti apie variklio defektą, nes naudojo tepalo priedą. Teismas padarė išvadą, kad vien UAB „Merseda“ autoservise dirbančio liudytojo T. S. parodymų, kad pirštais patikrinus automobilio tepalą matėsi padidėjęs jo klampumas ir tai greičiausia dėl įpilto tepalo priedo, kuris gerina variklio darbą, nes padidina tepalo slėgį, nepakanka išvadai dėl netinkamo tepalo.
21. Teismas sprendė, kad faktą, jog atsakovas galėjo nežinoti apie galimą variklio gedimą arba jis atsirado vėliau iš dalies patvirtina ir UAB „Merseda“ defektacijos lapas, kuriame nurodyta, kad tik išardžius ir patikrinus variklio vidų buvo galima identifikuoti minėtus trūkumus, o apžiūrint išoriškai jų nustatyti neįmanoma.
22. Teismas konstatavo, kad byloje taip pat nėra duomenų, kada variklio gedimas atsirado, ar buvo būtina keisti transporto priemonės variklį. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrindė būtinumo keisti automobilio variklį bei nepateikė įrodymų, jog sumokėjo už naują variklį. UAB „Merseda“ defektacijos lape nurodyta, kad defektacijos lape nurodytų trūkumų pašalinimas preliminariai kainuos 1 240 Eur, t. y. būtų pakeičiamas alkūninis velenas, įdėklai ir tepalo siurblys. Tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškovai pasirinko brangesnį variantą ir pakeitė visą variklį, kurio pakeitimas su kitais darbais kainavo 2 252 Eur. Be to, į šią kainą yra įtrauktas ir variklio pagalvės keitimas, nors pagalvės gedimas buvo nurodytas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje ir ieškovai pirko automobilį su šiuo gedimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus, bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
24. Ieškovų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.333 ir 6.334 straipnių nuostatas. Spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės būklės (kokybės), pernelyg sureikšmino transporto priemonės amžių ir ridą, kuri transporto priemonės pirkimo metu buvo nemaža, tačiau tai nereiškia, jog tokio senumo automobilyje esantys ir galintys atsirasti gedimai yra sąlygoti būtent transporto priemonės amžiaus ir ridos.
24.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pažymėjo, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie būtų tinkamai prižiūrėję parduotą transporto priemonę – jog laiku buvo keičiama variklio alyva, filtrai ir pan.
24.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino autoserviso UAB „Merseda“ defektacijos akto duomenis, taip pat ten dirbančio liudytojo T. S. parodymus, patvirtinančius, jog transporto priemonės tepalo klampumas buvo padidėjęs. Kadangi ieškovai neturi specialių žinių tam, kad galėtų nustatyti transporto priemonės tepalo tirštumo lygį, todėl apeliacinės instancijos teismui bus pateiktas automobilio variklio alyvos tyrimas.
24.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas galėjo nežinoti apie galimą variklio gedimą. Atsakovas tyčia nuslėpė variklio priedo naudojimo faktą.
24.5. Pirmosios instancijos teismas negalėjo subjektyviai vertinti automobilio variklio priedo naudojimo pasekmių transporto priemonės būklei bei turėjo remtis kvalifikuoto meistro (liudytojo) T. S. parodymais, nes šis asmuo matė patį variklį, jo gedimus, tepalo būklę.
24.6. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-178-372/2017, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas atvejis, kai vilkiko esminiai trūkumai buvo pastebėti tik jį pradėjus naudoti ir atlikus variklio išardymo darbus.
Atsiliepimas
25. Atsakovas atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į ieškovų apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovams atiteko pareiga įrodyti, kad įsigytos transporto priemonės trūkumai buvo esminiai, dėl kurių negalima buvo įprastai eksploatuoti įsigytos transporto priemonės, kad atsakovas apie šiuos trūkumus žinojo jos pardavimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
25.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad būtent ieškovai netinkamai realizavo jiems nustatytas pareigas pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu, t.y. nepasinaudojo jiems suteikta galimybe patikrinti įsigyjamą, senesnę nei dešimties metų transporto priemonę pasirinktame autoservise, todėl turi prisiimti tokių savo veiksmų riziką.
25.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinyje nurodytų transporto priemonės trūkumų, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus (2017 m. rugsėjo 22 d. UAB “Merseda” defektacijos aktą, išvadas, UAB “Kraisleriukas” PVM sąskaitos faktūros Nr. KR 0000227 duomenis, UAB „Merseda“ autoservise dirbančio liudytojo T. S. parodymus) bei pagrįstai sprendė, jog atsakovas galėjo ir nežinoti apie galimą variklio gedimą, kuris buvo nustatytas tik išardžius ir patikrinus variklio vidų.
25.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl transporto priemonės variklio tepalo klampumo, priedų naudojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
26. Apeliacinis skundas atmetamas.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
28. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
29. Ieškovai kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo pateikė naujus įrodymus – alyvos bandymų protokolus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir vertinti apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Ieškovų teigimu, naujais įrodymais jie įrodinėja aplinkybes dėl transporto priemonės variklio alyvos klampumo.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų prašomi prijungti prie bylos nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, jų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, pateikti bandymų protokolai nėra pakankamai informatyvūs ir išsamūs, nėra pateikti įrodymai, kad bandymus atlikusi ekspertė turi atitinkamą kvalifikaciją nurodyto pobūdžio tyrimų atlikimui. Bandymų protokoluose nėra nurodyti duomenys, kokios konkrečios transporto priemonės variklio alyva buvo tiriama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir priėmus naujus įrodymus, vien bandymų protokolai nepatvirtintų aplinkybių, kad ginčo transporto priemonės variklio alyva buvo maišoma su atitinkamu priedu, kad nustatytas alyvos klampumas galėjo turėti tiesioginę įtaką ieškinyje nurodytų transporto priemonės trūkumų atsiradimui iki ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktų naujų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys buvo atstovaujamos advokatų, sprendžia, kad ieškovų prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos netenkinamas.
32. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Toks prašymas grindžiamas argumentais, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai viename iš teismo posėdžių dalyvavo be atstovo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti teise užduoti klausimus atsakovui.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų prašymą, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai rašytinių ir kitų įrodymų, ieškovams buvo suteikta galimybė duoti žodinius paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai turėjo galimybę apeliaciniame skunde pateikti visus argumentus, susijusius su atsakovo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, todėl nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, laiko, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymo ir bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 30 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje patys ieškovai sutiko bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, neteikė teismui prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, atlikti atsakovo apklausą dalyvaujant jų atstovui, todėl vien deklaratyvus pareiškimas, kad jų teisė užduoti klausimus atsakovui buvo pažeista, nesudaro pagrindo nuo bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos.
35. Dėl apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde ieškovai kelia klausimą dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šios bylos šalims bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog ieškinyje nurodyti trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės perdavimo.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia ieškovai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir išaiškinimais, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu būtent ieškovai turėjo įrodyti, kad transporto priemonės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovas nuslėpė nuo jų tuo metu jau buvusius esminius daikto trūkumus, dėl kurių buvo apsunkintas transporto priemonės naudojimas pagal įprastinę paskirtį bei patirtos papildomos išlaidos, kurias prašoma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, kad perdavė pirkėjui (ieškovei) tinkamos kokybės daiktą, įstatymų nustatyta tvarka atskleidė pirkimo pardavimo sutartyje reikalaujamus transporto priemonės trūkumus.
37. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo transporto priemonė pirkimo – pardavimo metu atitiko techninius reikalavimus, jos techninė apžiūra galiojo. Iki transporto priemonės pardavimo automobilio rida buvo 369 090 km, automobilis buvo dešimties metų senumo. Į sutartą automobilio apžiūros ir pardavimo vietą pardavėjas (atsakovas) atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieškovas apžiūrėjo ir išbandė, ir kuriuo, sudarius pirkimo pardavimo sutartį, išvažiavo. Atsakovas pirkimo pardavimo sutartyje nurodė privalomus duomenis apie parduodamą transporto priemonę ir jos trūkumus, t. y. kad transporto priemonė turi tam tikrus defektus – įbrėžimus ant automobilio kapoto, riekia keisti atraminius guolius ir variklio pagalvę. Šalys susitarė, kad jokia garantija automobiliui nėra taikoma. Ieškovai neginčija fakto, kad transporto priemonės pirkimo metu atsakovas jiems pasiūlė apžiūrėti perkamą transporto priemonę pasirinktame autoservise, tačiau jie tokia galimybe nepasinaudojo, patys su draugu, nusimanančiu automobiliuose, asmeniškai sutikrino transporto priemonės fizinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.
38. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliantų nerūpestingas elgesys (siūlymo detaliai patikrinti perkamą automobilį kokiame nors automobilių servise atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodymo faktą. Teisėjų kolegija vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai, kaip pirkėjai, turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą dešimties metų senumo automobilį su 369 090 km rida iš neprofesionalaus pardavėjo, ir būti atidesni bei rūpestingesni (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Neabejotina, kad dalis ieškinyje nurodytų trūkumų, jeigu tokie transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu būtų buvę, autoservise galėjo būti nustatyti apžiūrėjus ir patikrinus automobilio variklį. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, atsisakydami apžiūrėti gan seną automobilį pasirinktame autoservise, prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės ir, tuo pačiu, dėl galimybės įrodyti, kad šie trūkumai buvo automobilio pirkimo metu.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu. Priešingai, remiantis atsakovo ir jo sutuoktinės paaiškinimais, kurių ieškovai neginčija, ieškovei parduota transporto priemonė iki pirkimo pardavimo sandorio sudarymo buvo naudojama atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, šiuo automobiliu keturis metus važinėjo atsakovo sutuoktinė, transporto priemonė buvo prižiūrima, tepalo lemputė niekada nedegė, automobilis buvo senas ir daug pravažiavęs, todėl sutuoktiniai nusprendė jį parduoti ir nusipirkti naujesnį. Taigi tarp šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis neatitinka vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties požymių ir tokių sutarčių ypatumus įtvirtinančios CK nuostatos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikytinos.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai neįrodė fakto, kad iki transporto priemonės pardavimo atsakovas naudojo variklio tepalo priedą, kurį naudojant siekė nuslėpti variklio defektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „Mersida“ defektacijos lapas, kuriame pateiktas komentaras (nuomonė) dėl galimo variklio tepalo klampumo, nei UAB „Kraisleriukas“ PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta pastaba, jog nuėmus tepalo karterį buvo pastebėta daug variklio metalo drožlių, nei liudytojo T. S. paaiškinimai dėl galimo variklio tepalo naudojimo, nepatvirtina paties fakto, kad pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu transporto priemonė turėjo nuslėptus defektus, susijusius su variklio technine būkle, kurie buvo atsiradę iki daikto pardavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai neprašė skirti ekspertizės automobilio variklio gedimo priežasčiai nustatyti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog variklio keitimo darbai buvo būtini tolimesniam transporto priemonės tinkamam eksploatavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas pardavė kokybišką automobilį, atitinkantį įprastus tokiems automobiliams keliamus kokybinius reikalavimus, kuris galėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir kurios kokybė byloje nėra paneigta jokiais kitais leidžiamais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
41. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybės, kad ieškovams buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo bei tai, kad pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, gedimai pasireiškė ieškovams jau eksploatuojant įsigytą transporto priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų nurodyti gedimai atsirado iki ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovus bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus (CPK 178 straipsnis).
42. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir ar neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo atmetami ir šiuo pagrindu, kaip nepagrįsti.
43. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-178-372/2017, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Atitinkamai, nagrinėdama bylą teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nes kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantų nurodytoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nagrinėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lyginant jas su nagrinėjama byla, nėra tapačios ar esmingai panašios, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio teismo nutartimi vadovautis.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
45. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas ieškovų apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus region apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš apeliantų jo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai situacijai, klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.