Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir D. M. ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atsiradusios nupirkus automobilį su nuslėptais trūkumais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo 2552 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad ieškovė iš atsakovo 2017-09-11 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo transporto priemonę CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pradėjus eksploatuoti transporto priemonę nustatyta, kad ji buvo parduoda nuslėpus esminius transporto priemonės trūkumus dėl ko pirkėjas patyrė nuostolių. Autotransporto serviso UAB „Merseda“ darbuotojai 2017-09-22 nurodė, kad transporto priemonėje bėga aušinimo skystis pro autonominę automobilio šildymo sistemą; susidėvėjęs alkūninis velenas, tarpinių sutrūkinėjimas, poveržlių trūkumas balansyre, tepalo didelis klampumas. Taip pat buvo įvertinta ir šių remontuotinų išlaidų sąmata - 1240 eurų. Atsakovas tyčia nuslėpė esminį šios transporto priemonės trūkumą - esminį variklio gedimą (susidėvėjimą), kuris buvo nuslėptas pripylus tepalų priedų, dėl ko pirkėjui nebuvo įmanoma net teoriškai suprasti ar identifikuoti galimą variklio trūkumą, kuris pasireiškė tepalo lemputės signalizavimu, o pirkėjas to neįrašė į pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovai, siekdami saugiai ir tinkamai naudotis nusipirkta transporto priemone, privalėjo pakeisti automobilio variklį kitu, nes negęstanti tepalo slėgio lemputė signalizavo savininkui apie tai, kad variklis apskritai gali sugesti nebepataisomai ir eksploatuoti tokią transporto priemonę būtų pavojinga. Pirmajame automobilių servise UAB „Merseda“ buvo skaičiuojama tik apatinės variklio dalies remontas. Pasitarus su kitais specialistais ir įvertinus, kad kapitalinis viso variklio remontas viršytų pačio automobilio kainą, buvo nuspręsta keisti variklį kitu - naudotu, kuris turi mažesnę pravažiavimo ridą. Naudoto variklio kaina 800 Eur, pakeitimas ir privalomosios keisti dalys 1452 Eur. Akivaizdu, kad pardavėjas nuslėpė esminius perkamos transporto priemonės trūkumus - variklio defektus pasireiškiančius tinkamo tepalo trūkumu (naudojant kitas medžiagas tikslu sutirštinti tepalą), aušinimo skysčio praleidimu, slėgio nebuvimu ir pan. Žinant šiuos trūkumus pirkėjas nebūtų pirkęs šios konkrečios transporto priemonės, tačiau nusipirkęs su tyčia paslėptais defektais buvo priverstas keisti patį automobilio variklį. Ieškovai, pirkdami automobilį, nesitikėjo, kad perka automobilį su esminiu trūkumu, atsakovas apdairiai ir faktiškai apgaule, sutirštindamas tepalą variklyje su tam skirtais priedais, paslėpė esminį trūkumą - variklio susidėvėjimą. Šis susidėvėjimas yra esminis, nes dėl šios priežasties variklis tampa nebenaudotinas, arba naudotinas su didelėmis sąnaudomis viršijančiomis įprastinį naudojimą. Ieškovai nepiktnaudžiauja ir nesiekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tiesiog siekia, jog atsakovas kompensuotų atsiradusius tiesioginius nuostolius, kurie buvo patirti dėl atsakovo nesąžiningumo, neinformavimo ieškovo apie esminius automobilio trūkumus. Jeigu atsakovas būtų sąžiningai atskleidęs visus perkamo automobilio trūkumus, šios bylos nebūtų. Žala padaryta ieškovams yra tiesioginės išlaidos susijusios su atsakovo neteisėtai nuslėpto trūkumo taisymu, t. y. automobilio meistrų paslaugų pirkimu, kito variklio pirkimu, variklio keitimu. Taip pat ieškovai patyrė ir išlaidas teisinei pagalbai gauti, todėl iš viso ieškovai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 2552 eurų žalos.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui buvo pasiūlyta patikrinti transporto priemonės techninę būklę pasirinktame autoservise, nes pardavimo metu jos amžius viršijo 10 metų, o rida buvo 369 090 km. Tačiau ieškovai to neketino daryti ir skubino pirkimo sutarties sudarymą. Atsakovas visiškai įvykdė prievolės, kurios yra nustatytos, sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Visi trūkumai, kurie privalomai turi būti nurodyti sutartyje buvo pažymėti. Šalys labai aiškiai susitarė, kad jokia garantija automobiliui nėra taikoma. Visi trūkumai, kuriuos nurodė ieškovai, rodo, kad jie yra normalios automobilio eksploatacijos pasekmė. Ieškovų pateiktas 2017-09-22 Defektacijos lapas patvirtina tai, kad tai yra susidėvėjimo požymiai, nėra nurodytas nei vienas trūkumas, kuris būtų gamyklinis defektas ar netipinis gedimas. Nors ieškinyje labai akcentuojamas tepalo klampumas, būtina įvertinti tokio teiginio patikimumą. Visų pirma, specialisto išvada - UAB „Merseda“ teiginiai, nėra niekuo pagrįsti. Ieškovai nepateikia jokių duomenų, koks tepalas buvo naudotas jo įsigytame automobilyje. Be to, nėra jokių duomenų, kiek tas klampumas buvo neįprastas: procentais ar kartais ir kaip buvo tai pamatuota. Būtina atkreipti dėmesį į kitas svarbias detales vertinant ieškovų pateiktų įrodymų patikimumą. Kaip matyti iš jau minėto UAB „Merseda“ 2017-09-22 Defektacijos akto - įmonė trūkumus nustatė nuėmusi karterį. Pažymėtina, kad defektacija buvo atlikta praėjus 11 dienų po automobilio eksploatavimo. 2017-12-15 (praėjus dar beveik 3 mėnesiams) jau kitoje įmonėje nurodoma, kad vėl buvo nuimtas karteris ir jame rasta daug metalo drožlių. Atrodytų, kad jei vieną kartą nuimamas karteris, tai sekantį kartą jį nuėmus, jei automobilis nebuvo eksploatuotas, jokių pašalinių objektų neturėtų būti. Jei metalo drožlės nėra pašaliniai objektai, tuomet tai jau ieškovų veiksmų eksploatuojant transporto priemonę pasekmė. Taip pat nesuprantamas ieškovų veiksmų nuoseklumas. 2017-09-11 įsigijus transporto priemonę, ją 2017-09-22 pateikia remontuoti UAB „Merseda“. Pagal pateikus dokumentus, įmonė suremontuoja transporto priemonę. Vėliau, 2017-10-04 pateikia pretenziją atsakovui ir nurodo, kad be šių atliktų darbų yra būtina atlikti papildomus remonto darbus, kurių vertė 1240 Eur. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2017-11-24 ieškovai įsigyja variklį už 800 Eur, o vėliau 2017-12-15 suremontuoja automobilį UAB „Kraisleriukas“ už 1452 Eur. Iš pateiktos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo keičiamas variklis (500 Eur be PVM) ir atliekami kiti remonto darbai. Taigi išlaidos variklio įsigijimui ir jo pakeitimui ženkliai viršijo išlaidas jo remontui. Tai dar kartą įrodo, kad ieškovų veiksmai nenuoseklūs bei prieštarauja jų nurodytiems teiginiams, kad variklio pakeitimas buvo ekonomiškai naudingesnis nei jo remontas. Kitas ypatingai svarbus momentas yra tai, kad trūkumai, kuriuos nustatė remonto bendrovės buvo nustatyti tik pakėlus automobilį, nuėmus karterį, patikrinus automobilio vidų. Šie trūkumai yra susiję su natūraliu susidėvėjimu, kurių neįgudęs remontininkas negali nustatyti nespecializuotoje vietoje, todėl ir atsakovas negalėjo jų nustatyti savarankiškai. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, jog jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Be to, ne tik pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau ir vėliau automobilis buvo tinkamas naudoti pagal savo paskirtį ir buvo naudotas. Pirkėjas įsigydamas naudotą, senesnį nei 10 metų automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, be to, nebuvo patekęs į autoįvykį jį eksploatuojant. Todėl ieškovams tenka ir atsakomybė už tai, kad įsigydami senesnį nei 10 metų automobilį, nesiėmė jokių priemonių jo būklei nustatyti. Atsakovas savo prievolės įvykdė tinkamai, sudarė visas sąlygas ir rekomendavo tikrinti automobilį bet kuriame autoservise, nurodė jam žinomus automobilio trūkumus, todėl civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma, nesant privalomų sutartinės atsakomybės elementų, o būtent netinkamo veikimo bei kaltės. Atsakovas negali atsakyti už pirkėjų neatidumą, nerūpestingumą ar pernelyg didelius lūkesčius įsigyjant senesnį nei 10 metų pakankamai intensyviai eksploatuotą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas D. J. 2017 m. rugsėjo 11 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovas pardavė ieškovei 2007 m. laidos automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3400 Eur, kurio rida įsigijimo dienai buvo 369090 km. Ieškovė pirko automobilį kartu su sutuoktiniu už bendras lėšas, todėl D. M. šio byloje įtrauktas bendraieškovu. Atsakovas Sutartimi pirkėjai patvirtino, kad transporto priemonė turi tam tikrus defektus ir juos nurodė sutartyje, t. y. jis nurodė, kad yra įbrėžimai ant automobilio kapoto, riekia keisti atraminius guolius ir variklio pagalvę. Šalys susitarė, kad jokia garantija automobiliui nėra taikoma. Ieškovo teigimu po kelių dienų važiuojant automobiliu užsidegė tepalo lemputė ir siekdamas nustatyti to priežastį jis kreipėsi į UAB „Merseda“, kuri nustatė visą eilę automobilio gedimų. 2017 m. rugsėjo 22 d. defektacijos lape UAB „Merseda“ nurodė, kad yra aušinimo skysčio pratekėjimas, kylant darbinei variklio temperatūrai tepalo slėgis mažėja, todėl užsidega tepalo lemputė, o to priežastis yra alkūninio veleno įdėklų susidėvėjimas, balansiro tarpinių sutrūkinėjimas ir poveržlių trūkumas. Defektacijos lape taip pat nurodyta, kad nuėmus karterį įtarimų kėlė padidėjęs tepalo klampumas, galimai buvo naudotas tepalų priedas, tirštinantis tepalą, dėl ko padidėja slėgis ir variklis dirba tolygiau. Defektacijos lape taip pat nurodyta, kad tik patikrinus variklio vidų buvo galima identifikuoti minėtus trūkumus, o apžiūrint išoriškai jų nustatyti neįmanoma.

Ieškovė 2017 m. spalio 4 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudama atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas 1240 Eur bei 300,08 Eur serviso darbų kaštų arba grąžinti pirkėjai sumokėtus 3400 Eur ir kompensuoti 300,08 Eur serviso darbų kaštų, nurodydama, jog eksploatuojant automobilį užsidegė jo tepalo lemputė, o autoservise patikrą atlikę meistrai nustatė visą eilę automobilio trūkumų, nurodytų 2017 m. rugsėjo 22 d. minėtame defektacijos lape.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio nuostatos numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Pagal šią šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai, nusipirkę automobilį, įgijo teises naudotis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo būdais. Pažymėtina, kad specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Šie pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami ir su nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Kadangi pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu tik tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė minėtą pareigą. Byloje privalu įvertinti, ar daiktas atitinka standartą, kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto aprašymą, kainą ir kitus reikšmingus faktorius. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynimo būdais. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnis). Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, apklausiant ieškovą, jis ir ieškovė patys pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, ir jis pats su draugu nusimanančiu automobiliuose asmeniškai sutikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę ir statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą ieškovų poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo, taip pat nepasinaudojo galimybe automobilį papildomai patikrinti automobilių servise, nors tokią galimybę realiai turėjo, o atsakovas nurodė, kad siūlė tokia galimybe pasinaudoti. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, jog į sutartą automobilio apžiūros ir pardavimo vietą pardavėjas (atsakovas) atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieškovas apžiūrėjo ir išbandė, ir kuriuo, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, išvažiavo, rodo, jog pagal paskirtį įsigytas automobilis pirkimo-pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovų nurodomi įsigyto automobilio gedimai ir atlikti remonto darbai – pirktas naujas variklis, jis pakeistas ir kt. Atsakovas teigia, kad gedimai atsirado po daikto perdavimo ieškovams, todėl jis nėra už juos atsakingas. Šiuo atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.

Byloje nėra nustatyta, kad ieškovų įsigytas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz. negalėjo būti eksploatuojamas, daužtas ir pan.). Šalys patvirtino, kad automobilio techninė apžiūra galiojo. Po sandorio automobiliu išvažiavo pirkėjai ir jokių jo trūkumų nepastebėjo. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimą dėl įgytos transporto priemonės užslėptų trūkumų, apie kuriuos nežinojo ir negalėjo žinoti transporto priemonės įsigijimo metu, patirtų 2552 Eur nuostolių, kuriuos jiems turi atlyginti atsakovas, atsakingas už parduoto daikto kokybę. Atsakovas neginčijo, jog jam buvo pateikta pretenzija ir pranešta apie sugedusį automobilį, tačiau neigė, jog pardavimo metu automobilis turėjo kokių nors trūkumų, buvo netinkamos kokybės. Šias aplinkybes tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė G. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodę, jog automobilis buvo prižiūrimas, juo keturis metus važinėjo G. J., kuri nurodė, kad tepalo lemputė niekada nedegė, automobilis buvo senas ir daug pravažiavęs, todėl jie nusprendė jį parduoti ir nusipirkti naujesnį. Pažymėtina, jog ieškovai įsigijo dešimties metų senumo automobilį, kuriam buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, automobilio rida buvo 369090 km, ieškovai po jo įsigijimo automobilį eksploatavo. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas, jokių automobilio trūkumų jis nepastebėjo iki tol, kol po keleto dienų užsidegė tepalo lemputė. Iš tiesų, ieškovų pateiktos PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įsigijimo automobilis „Chrysler“ buvo remontuotas, tačiau PVM sąskaita faktūra neįrodo, jog ieškovų nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jiems naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Įrodymas, patvirtinantis transporto priemonės defektus, galėtų būti ekspertizės aktas ar kiti patikimi įrodymai, neabejotinai patvirtinantys automobilio defektų atsiradimą iki jo perdavimo ieškovams. Tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta.

Be to, CK 6.328 straipsnyje numatyta, kad pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Todėl ieškovams įsigyjant jau anksčiau eksploatuotą automobilį, jie negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovai turėjo patys įvertinti automobilio techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Elgdamiesi neapdairiai ieškovai turi prisiimti savo veiksmų riziką. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausiamas atsakovas nurodė, kad siūlė ieškovams patikrinti automobilio būklę servise, tačiau jie atsisakė, o ieškovas nurodė, kad tokio pokalbio neatsimena ir patvirtino, kad nebuvo prašoma automobilio patikrinti specializuotame servise. Taigi, šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi ir pirkdami senesnį kaip 10 metų automobilį su labai didele rida (369090 km) savo rizika jo nepatikrino autoservise.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendroji taisyklė, kuomet pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, o taip pat numatyti nurodytų teisių gynimo būdai. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė pirkta iš atsakovo, kuris nėra profesionalus pardavėjas, jis pardavė savo 4 metus eksploatuotą automobilį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų slėpęs automobilio trūkumus ir būtų elgęsis nesąžiningai. Priešingai, jis šalių sutartyje nurodė, kad automobilis turi trūkumus ir juos išvardijo, siūlė ieškovams automobilį patikrinti autoservise, o tai rodo, kad jis automobilio trūkumų neslėpė, o kaip tik elgėsi sąžiningai.

Nors ieškovas teigia, kad atsakovas turėjo žinoti variklio defektą, nes naudojo tepalo priedą, tai nėra patvirtinta patikimais įrodymais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. S., kuris dirba servise UAB „Merseda“ nurodė, kad patikrinus automobilio tepalą matėsi padidėjęs jo klampumas ir tai greičiausia dėl įpilto tepalo priedo, kuris gerina variklio darbą, nes padidina tepalo slėgį. Tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nebuvo atliktas tepalo sudėties tyrimas, o tepalo klampumą, kaip nurodė liudytojas, patikrino pirštais. Tokių įrodymų išvadai dėl netinkamo tepalo, teismo vertinimu, nepakanka. Faktą, kad atsakovas galėjo nežinoti apie galimą variklio gedimą arba jis atsirado vėliau iš dalies patvirtina ir UAB „Merseda“ defektacijos lapas, kuriame nurodyta, kad tik išardžius ir patikrinus variklio vidų buvo galima identifikuoti minėtus trūkumus, o apžiūrint išoriškai jų nustatyti neįmanoma. Be to, priedų variklio darbui pagerinti, net jeigu jie buvo naudoti, negalima vertinti tik kaip bandymą nuslėpti variklio gedimą. Kaip teismo posėdžio metu liudytojas T. S. paaiškino, jie parduodami detalių parduotuvėse ir degalinėse ir skirti pagerinti variklių darbą bei pilami į daugelį senesnių automobilių.

Byloje taip pat nėra duomenų, kada gedimas atsirado ir ar buvo būtina keisti automobiliui variklį. Teismo posėdžio metu liudytojas T. S. nurodė, kad naudojant tepalo priedus automobilį buvo galima eksploatuoti, tačiau neaišku, kada jis būtų sugedęs, nes dėl automobilio senumo, didelės ridos buvo susidėvėję alkūninio veleno įdėklai ir sutrūkinėjusios balansiro tarpinės. Taigi, automobilį buvo galima eksploatuoti, o variklio trūkumai buvo atsiradę dėl nusidėvėjimo.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog atsakovas pardavė automobilį su paslėptais defektais, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, ir yra atsakingas dėl ieškovų patirtų išlaidų automobilio remontui, todėl ieškovų ieškinį atmeta.

Paminėtina ir tai, kad ieškovai nepagrindė būtinumo keisti automobilio variklį bei nepateikė įrodymų, jog sumokėjo už naują variklį. Kaip jau minėta, UAB „Merseda“ defektacijos lape nurodyta, kad defektacijos lape nurodytų trūkumų pašalinimas preliminariai kainuos 1240 Eur, t. y. būtų pakeičiamas alkūninis velenas, įdėklai ir tepalo siurblys. Tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškovai pasirinko brangesnį variantą ir pakeitė visą variklį, o bendrų darbų kaina 2252 Eur. Be to, į šią kainą yra įtrauktas ir variklio pagalvės keitimas, nors pagalvės gedimas buvo nurodytas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje ir ieškovai pirko automobilį su šiuo gedimu.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovų atsakovui priteisiama 100 Eur jo patirtų išlaidų už teisines paslaugas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 284 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. M. ir D. M. atsakovui D. J. po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.