Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Delkada“ ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-1008/2016 pagal ieškovės UAB „Delkada“ ieškinį atsakovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Delkada“ ieškiniu kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą prašydama iš atsakovo A. L. priteisti 6246,01 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „Delkada“ ir atsakovo A. L. apeliaciniai skundai atmestini

10. Šalių ginčas kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (LR CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

11. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (LR CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

12. Nagrinėjamu atveju parduoto daikto – vilkiko trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. L. 2015 m. balandžio 17 d. pateikė komercinį pasiūlymą ieškovei pirkti transporto priemonę DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 19360 Eur. Ieškovei apžiūrėjus parduodamą vilkiką, atlikus kompiuterinę diagnostiką UAB „Autostilsas“, esminių gedimų ar trūkumų nebuvo nustatyta. 2015 m. balandžio 23 d. ieškovė UAB „Delkada“ (klientas), atsakovas A. L. (pardavėjas) ir UAB „Swedbank lizingas“ (pirkėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti pirkėjui UAB „Swedbank lizingas“ naudotą vilkiką DAF (duomenys neskelbtini), o pirkėjas UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perduoti šį vilkiką valdyti ir naudotis UAB „Delkada“. 2015 m. balandžio 23 d. turto perdavimo – priėmimo aktu vilkikas buvo perduotas UAB „Delkada“. Pirmojo reiso metu (reiso pradžia 2015 m. gegužės 4 d.) paaiškėjo vilkiko trūkumai – ėmė kaisti vilkiko variklis, reikėjo nuolat pildyti aušinimo skysčiu, todėl, vilkikui grįžus iš reiso, ieškovė kreipėsi į UAB „Centrako“, kad būtų nustatyti vilkiko gedimai. Už atliktą aušinimo sistemos patikrinimą, variklio tepalus, vairo kolonėlės reguliavimą ieškovė pagal PVM sąskaitas faktūras serija CEN V Nr. 092333 ir Nr. 092334 sumokėjo 129,62 Eur, po patikrinimo nustatyta, jog reikalinga tolimesnė diagnostika – variklio ardymas. UAB „Autostilsas“ atliko vilkiko defektavimą ir 2015 m. birželio 10 d. defektavimo akte nustatė, kad: 1) atjungtas aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio, aušinimo skysčio lygio daviklis, vietoj jo sumontuota varža; 2) vilkiko variklio cilindrų, stūmoklio žiedų, alkūninio veleno ir švaistiklinių indėklų susidėvėjimas. Už atliktą variklio perrinkimą, detalių pakeitimą ieškovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT0006015 sumokėjo UAB „Autostilsas“ 3142,19 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką ir įstatymų normas, konstatuoja, kad ieškovė įrodė vilkiko trūkumų faktą, įrodė tai, kad automobilis buvo perduotas jai netinkamos kokybės, pateikė įrodymus apie tai, jog vilkikas neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.

13. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamos bylos atveju kolegija konstatuoja, kad ieškovė UAB „Delkada“, būdama apdairi ir rūpestinga, prieš įsigydama vilkiką, įsitikino įsigyjamo daikto kokybe – vilkiką patikrino autoservise, atliko kompiuterinę diagnostiką, jokių esminių automobilio trūkumų nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone vilkikas jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu jau turėjo paslėptą trūkumą, kuris buvo diagnozuotas tik po specializuotos apžiūros ir kurio ieškovė negalėjo numatyti, pirkėjui buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis, todėl būtent atsakovas (automobilio pardavėjas) turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: 1) vilkiko pirkimo – pardavimo sutarties 1.2 punkte buvo numatyta, kad automobilio pirkėja UAB „Delkada“ už daikto kokybę, komplektiškumą ir atitikimą sutarčiai, pretenzijas dėl daikto kokybės, komplektiškumo ir atitikimo sutarčiai reikš tiesiogiai pardavėjui A. L.; 2) 5.1.1. punkte buvo numatyta, jog pardavėjas A. L. garantuoja ir patvirtina, kad turto kokybė atitinka komerciniame pasiūlyme nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus; 3) 5.1.3. punkte buvo numatyta, kad pirkėjui ir klientui bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje Sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir/ar garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms; 4) 5.4. punkte buvo numatyta jeigu pardavėjas perduoda turtą, neatitinkantį kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.330, 6.332, 6.334 ir kituose straipsniuose nurodytomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas turėjo perduoti daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti pagal paskirtį, ir sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už paslėptus daikto trūkumus, už netinkamos kokybės daikto pardavimą, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad vilkikas buvo parduotas su paslėptu trūkumu.

14. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė, kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą, pasirinko reikalauti nuostolių atlyginimo, tai nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. atlyginti išlaidas daikto trūkumams pašalinti – sumokėti vilkiko remonto išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei UAB „Delkada“ iš atsakovo A. L. vilkiko remonto išlaidas, rėmėsi pateiktais rašytiniais dokumentais, liudijančiais daikto trūkumų pašalinimą, įvertino vilkiko nusidėvėjimą, vilkiko eksploatacijos laiką, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteistiną išlaidų sumą mažinti yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK. 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal minėtą įstatymo normą asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga. Ieškovė UAB „Delkada“, reikalaudama iš atsakovo priteisti negautas pajamas, nurodė, kad dėl remonto negalėjo vilkiko naudoti pagal paskirtį ir gauti įprastų pajamų – ieškovė gegužės-birželio mėn. nuvažiavo 9 114 km mažiau, nei po remonto; vieno nuvažiuoto kilometro vidutinis įkainis sudaro 0,72 Eur, iš jo atėmus išlaidas kurui 0,30 Eur/km bei 0,12 Eur/km kelių mokestį, negautos pajamos sudaro 2 734,20 Eur (9 114 x (0,72-0,30-0,12)). Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2015-01-15 Krovinių pervežimo sutartį Nr. EDST 15/01/05-01, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Finėjas“, pagal kurią ieškovė teikė UAB „Finėjas“ krovinių pervežimo paslaugas; pateikė ieškovei priklausančių vilkikų nuvažiuoto atstumo periodų suvestines (nuo 2015-05-01 iki 2015-08-31 bei nuo 2015-09-01 iki 2016-08-31), reiso išlaidų aktus, kelių mokesčių vidutinio įkainio paskaičiavimą, 2016 m. lapkričio 11 d. UAB „Finėjas“ pranešimą apie krovinių srautų, skirtų UAB „Delkada“, nukreipimą kitiems partneriams dėl vilkiko remonto, 2015 m. birželio 15 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. 156676. Ieškovės pateikti dokumentai iš tiesų patvirtina, kad ginčo vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išvykęs į reisą nuo 2015-05-22 iki 2015-06-16. Teismui pateiktos Krovinių pervežimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Finėjas“ 1.2, 2.3 punktuose numatyta, kad krovinio pervežimo užsakymas visais atvejais turi būti pateiktas raštu, o 4.1.1. numato, jog vežėjas neturint galimybių gabenti krovinio, privalo apie tai iš karto informuoti užsakovą. Šios sutarties 2.3 punkte taip pat numatyta, kad rašytiniame užsakyme turi būti nurodyta krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, pervežimo kaina ir kiti svarbūs duomenys. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2015-05-22 iki 2015-06-16 UAB „Finėjas“ būtų pateikusi ieškovei užsakymą raštu, apie kurio negalimumą įvykdyti dėl vilkiko remonto ieškovė būtų informavusi užsakovą, ir iš kurio būtų galima apskaičiuoti reiso kilometražą ir jo kainą, taigi ir negautas ieškovės pajamas. Ieškovės pateiktas 2015 m. birželio 15 d. krovinio pervežimo užsakymas Nr. 156676 skirtas krovinio pervežimui jau po vilkiko remonto. Ieškovės pateikti paskaičiavimai, nesant tikslių duomenų apie ieškovės gautus užsakymus, kuriuos ji atsisakė vykdyti dėl vilkiko remonto, tikslius reiso kilometražus, yra hipotetinio pobūdžio. Todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės UAB „Delkada“ reikalavimas dėl 2 734,20 Eur negautų pajamų priteisimo atmestinas.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.