- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- e2-32-1008/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01666-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- UAB „Delkada“
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Gintaras Žičkus
- Kategorijos
- 2.5.11Pirkimas-pardavimas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Delkada“ atstovams direktoriui Andriui Katiliui, advokatui Dainiui Žiedui, atsakovui A. L., atsakovo atstovui advokatui Gintarui Žičkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Delkada“ ieškinį atsakovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Delkada“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. L. 6 006,01 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal atsakovo skelbimą apie parduodamą 2007 m. gamybos techniškai tvarkingą vilkiką DAF kreipėsi į atsakovą, apžiūrėjo parduodamą vilkiką, atliko kompiuterinę diagnostiką, atsakovui patikinus, jog vilkikas labai tvarkingas, įsigytas Vokietijoje iš DAF atstovo, nedegina tepalo ir aušinimo skysčio, kuro sąnaudos normalios, 2015-04-23 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš atsakovo A. L. naudotą vilkiką DAF FT-XF-105.510T. Išvažiavus juo į pirmąjį reisą paaiškėjo, kad vilkiko variklis yra sugadintas ir neatitinka pardavėjo deklaruotos būklės - degina tepalus, smarkiai eikvojamas aušinimo skystis. Vilkikui grįžus iš reiso ieškovė kreipėsi į DAF atstovus, už atliktą minimalų remontą sumokėjo 129,62 Eur. Dėl konkrečios variklio gedimo priežasties nustatymo ir remonto ieškovė kreipėsi į UAB „Autostilsas”, kur buvo atliktas defektavimas, kurio metu nustatyta, kad atjungtas aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio aušinimo skysčio lygio daviklis ir vietoje jo sumontuota varža, dėl ko variklio valdymo blokas negaudavo įspėjimo apie aušinimo skysčio trūkumą, ko pasekmėje įmanomas variklio perkaitimas ir greitas susidėvėjimas. Už remontą ieškovė sumokėjo 3142,19 Eur. Kadangi sumontuota varža (valdymo bloko apgavikas) neleido prieš perkant vilkiką atliktos kompiuterinės diagnostikos metu pamatyti, kad variklis defektuotas, eikvojamas aušinimo skystis, o atsakovas patikino ieškovę, kad vilkiko būklė gera, laikytina, kad atsakovas nuslėpė parduoto vilkiko trūkumą, todėl turi atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius, kuriuos sudaro ne tik remonto išlaidos, bet ir ieškovės 2 734,20 Eur negautų pajamų. Be to, ieškovės vairuotojas su iš atsakovo įsigytu vilkiku buvo sulaikytas Austrijoje dėl baudų, skirtų dar iki vilkiko įsigijimo, ir norėdamas tęsti kelionę, buvo priverstas sumokėti 240 Eur baudą, kurią taip pat prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad vilkiką DAF įsigijo savo veiklai Vokietijoje iš DAF atstovo, po įsigijimo jo neremontavo, jokių vilkiko gedimų ar trūkumų nepastebėjo. Kadangi vilkikas jo veiklai buvo per didelis, nusprendė jį parduoti ir įsigyti mažesnį. Pagal skelbimą vilkiką norėjo įsigyti ieškovė, šalys derėjosi dėl kainos, nes vilkikas yra naudotas, jam buvo reikalingos tam tikros einamosios investicijos, ieškovė turėjo galimybę vilkiką išbandyti, jos pageidavimu, jos pasirinktame autoservise, vilkikas buvo nuodugniai apžiūrėtas skirtingų sričių specialistų, atlikta kompiuterinė diagnostika. Daikto būklė ir kokybė ieškovę visiškai tenkino, todėl buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė, įsigydama naudotą daiktą negalėjo tikėtis nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip kad įsigyjant naują automobilį, todėl turi prisiimti riziką dėl galimų automobilio trūkumų. Be to, ieškovė neįrodė, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, apie ieškovės nurodytą trūkumą nieko nežinojo; nėra priežastinio ryšio tarp nustatyto gedimo ir ieškovės nurodytų remonto išlaidų, nes didelė jų dalis yra automobilio eksploatacinės išlaidos, nusidėvėjusių detalių pakeitimas, už ką atsakovas neprivalo mokėti. Nepagrįstu laikytinas ir reikalavimas dėl negautų pajamų bei baudos priteisimo, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės negautų pajamų realumą, o pateiktas baudos kvitas nepatvirtina, kad bauda paskirta už pažeidimą, padarytą tuo metu, kai vilkikas priklausė atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovas Andrius Katilius ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl atsakovo nuslėpto trūkumo, reikėjo perrinkti automobilio variklį, todėl mano, kad visos serviso sąskaitoje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas už vairo kolonėlės reguliavimą (15 eur), yra su tuo susijusios, todėl pagrįstos. Paaiškino, jog negautas pajamas skaičiuoja pagal automobilio nuvažiuotą kilometražą, kuris tuo laikotarpiu, kai buvo remontuojamas vilkikas, yra maždaug 9500 km mažesnis, nei tuo laikotarpiu, kai automobilis buvo suremontuotas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo vilkiką įsigijo Vokietijoje pagal skelbimą iš DAF atstovybės, pardavėjai garantavo, kad vilkikas tinkamas eksploatavimui. Įsigytu vilkiku buvo važiuojama į užsienio šalis ir jokių trūkumų nepastebėta. Kadangi transporto verslas nesisekė taip, kaip tikėjosi, nusprendė vilkiką parduoti. Prieš parduodant vilkiką ieškovei, jai buvo sudarytos sąlygos vilkiką patikrinti, garantijos ieškovei jis nesuteikė, todėl už vilkiko remontą neatsako. Ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodytos prekės – filtrai, tepalai ir kt. yra automobilio eksploatacinės išlaidos. Nesutiko ir su reikalavimu sumokėti baudą, nes dažniausiai užsienyje paskirtos baudos yra persiunčiamos per dvi savaites įmonei, o šiuo atveju praėjo net keli mėnesiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad išvažiavus į pirmą reisą su ginčo automobiliu, maždaug po 500 km pastebėjo, kad kaista variklis. Patikrinus, rado tuščią aušinimo skysčio bakelį, jį papildė ir važiavo toliau. Vėliau pradėjo trūkti tepalo, kiekvieno sustojimo metu reikėjo papildyti aušinimo skysčio bakelį, tepalus šiek tiek rečiau. Visą reisą papildydavo aušinimo skysčiu ir tepalais, kad palaikytų normalią temperatūrą. Skydelyje daviklis, kad trūksta aušinimo skysčio nebuvo užsidegęs, nors įprastai DAF automobiliams esant net nedideliam aušinimo skysčio trūkumui daviklis užsidega. Patvirtino, kad Austrijoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pagal automobilio valstybinius numerius reikalavo sumokėti prieš keletą mėnesių nesumokėtą kelių mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl nuostolių atlyginimo, pardavus netinkamos kokybės daiktą
CK 6.573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo gavėjas turi visas CK šeštojoje knygoje nustatytas pirkėjo teises dėl daikto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų.
Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo – pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. L. 2015-04-17 pateikė komercinį pasiūlymą ieškovei pirkti transporto priemonę DAF FTXF105.510T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 19360 Eur, kurią pagal 2015-01-15 sąskaitą buvo įsigijęs Vokietijoje. Ieškovei apžiūrėjus parduodamą vilkiką, atlikus kompiuterinę diagnostiką UAB „Autostilsas“, esminių gedimų, trūkumų nebuvo nustatyta. 2015-04-23 ieškovė (klientas), atsakovas (pardavėjas) ir UAB „Swedbank lizingas“ (pirkėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti pirkėjui UAB „Swedbank lizingas“ naudotą vilkiką DAF FTXT105.510T, pirmosios registracijos metai 2007, o pirkėjas UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perduoti šį vilkiką valdyti ir naudotis UAB „Delkada“. Šios sutarties 1.2 punkte numatyta, kad pirkėjas UAB „Swedbank lizingas“ neatsako klientui UAB „Delkada“ už daikto kokybę, komplektiškumą ir atitikimą sutarčiai, atitinkamas pretenzijas klientas reikš tiesiogiai pardavėjui A. L.. Sutarties 5.1.1. punkte numatyta, jog pardavėjas A. L. garantuoja ir patvirtina, kad turto kokybė atitinka komerciniame pasiūlyme nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Sutarties 5.1.3. punkte numatyta, kad pirkėjui ir klientui bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje Sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir/ar garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Pardavėjas garantijos turtui nesuteikė (Sutarties 5.3 punktas), jeigu pardavėjas perduoda turtą, neatitinkantį kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.330, 6.332, 6.334 ir kituose straipsniuose nurodytomis teisėmis. 2015-04-23 turto perdavimo – priėmimo aktu vilkikas buvo perduotas UAB „Delkada“. Pirmojo reiso metu (reiso pradžia 2015 m. gegužės 4 d.) paaiškėjo vilkiko trūkumai, ėmė kaisti vilkiko variklis, reikėjo nuolat pildyti aušinimo skysčiu, todėl vilkikui grįžus iš reiso ieškovė kreipėsi į UAB „Centrako“ problemai nustatyti. Už atliktą aušinimo sistemos patikrinimą, variklio tepalus, vairo kolonėlės reguliavimą ieškovė pagal PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 129,62 Eur, po patikrinimo nurodyta, jog reikalinga tolimesnė diagnostika – variklio ardymas. 2015-06-10 UAB „Autostilsas“ atliko vilkiko DAF XF 105 defektavimą ir nustatė, kad atjungtas aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio, aušinimo skysčio lygio daviklis ir vietoj jo sumontuota varža; vilkiko variklio cilindrų, stūmoklio žiedų, alkūninio veleno ir švaistiklinių indėklų susidėvėjimas. Pateikta išvada, kad dėl atjungto aušinimo skysčio lygio daviklio ir vietoje jo įmontuotos varžos, variklio valdymo blokas negaudavo įspėjimo apie aušinimo skysčio trūkumą, ko pasėkoje įmanomas variklio perkaitinimas ir greitas variklio susidėvėjimas. Už atliktą variklio perrinkimą ,detalių pakeitimą ieškovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „Autostilsas“ 3 142,19 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovė yra lizingo gavėja, todėl pagal CK 6.573 straipsnį bei Sutarties 1.2 punktą turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo – pardavimo sutarties. Nors pirkimo – pardavimo sutartyje ir teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad garantijos vilkikui nesuteikė, tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymą, t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už paslėptus daikto trūkumus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad vilkikas buvo su paslėptu trūkumu – atjungtas aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio, aušinimo skysčio lygio daviklis ir vietoj jo sumontuota varža, dėl ko variklio valdymo blokas negaudavo įspėjimo apie aušinimo skysčio trūkumą, ko pasėkoje įmanomas variklio perkaitinimas ir greitas variklio susidėvėjimas; šio trūkumo nebuvo galima pastebėti per įprastinę automobilio apžiūrą – kompiuterinę diagnostiką, nes trūkumas nebuvo nustatytas ir vilkiką patikrinus DAF atstovo UAB „Centrako“ servise, o buvo rekomenduota tolimesnė diagnostika – variklio ardymas, ir tik atlikus tolimesnę diagnostiką, trūkumas buvo nustatytas. Vilkiko pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015-04-23, o į pirmąjį reisą vilkikas išvyko jau 2015-05-04, ir pirmojo reiso metu paaiškėjo, kad kaista variklis, nuolat trūksta tepalų ir aušinimo skysčio. Byloje nustatytų aplinkybių visuma, t. y. atsakovas vilkiką Vokietijoje nusipirko jo nepatikrinęs ir jau po trijų mėnesių jį pardavė ieškovei, nors iki šiol tebesiverčia transportavimo veikla, vilkiko trūkumai pasimatė praėjus vos daugiau nei dešimt dienų nuo vilkiko pardavimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vilkikas jau perleidimo ieškovės nuosavybėn metu turėjo paslėptą trūkumą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad vilkikas jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu jau turėjo paslėptą trūkumą, kuris buvo diagnozuotas tik po specializuotos apžiūros ir kurio ieškovė negalėjo numatyti, tuo labiau kad atliko kompiuterinę diagnostiką prieš pirkdama vilkiką, teismas sprendžia, kad atsakovas nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
Ieškovė kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko reikalauti nuostolių atlyginimo, kas nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. atlyginti išlaidas daikto trūkumams pašalinti – sumokėti vilkiko remonto išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimui dėl remonto išlaidų priteisimo pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias už ginčo vilkiko remontą iš viso sumokėjo 3 271,81 Eur. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad 15 Eur už vairo kolonėlės reguliavimą, nesusijusios su vilkiko trūkumu, todėl šios sumos iš atsakovo priteisti nereikalauja. Atsakovas, nesutikdamas su reikalaujama priteisti suma teigė, kad dalis šių išlaidų yra eksploatacinės automobilio išlaidos, o kita dalis nepagrįstai reikalaujama iš jo, nes ieškovė iš esmės atliko kapitalinį variklio remontą ir dabar siekia, kad už tai sumokėtų atsakovas.
Teismų praktikoje žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki žalos padarymo. Pagal bylos medžiagą ginčo vilkikas iki remonto buvo eksploatuotas 8 metus, dėl to nusidėvėjo, todėl teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės reikalaujama priteisti vilkiko variklio remonto, detalių keitimo išlaidų suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į vilkiko nusidėvėjimą. Tačiau pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taigi nors nuostolių dydžio įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovei, atsakovas ginčydamas prašomų priteisti nuostolių sumą galėjo teikti teismui įrodymus apie nuostolių dydį, atsižvelgiant į detalių nusidėvėjimą, prašyti teismo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Teismas atsakovui ne vieną kartą siūlė paaiškinti su kuriomis ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodytomis remonto, detalių išlaidomis nesutinka ir kodėl, tačiau atsakovas nesutikimo motyvų nedetalizavo, įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti neteikė, laikėsi pozicijos, jog už daikto trūkumus apskritai neatsako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, 2016-10-11 UAB „Autostilsas“ pažymą apie remontui panaudotas detales, patvirtinančias, jog už vilkiko remontą – daikto trūkumų pašalinimą ji sumokėjo 3 271,81 Eur, iš šios sumos atėmus vairo kolonėlės reguliavimo išlaidas, kurių ieškovės atstovas teismo posėdyje atsisakė, ieškovei iš atsakovo priteistinos vilkiko remonto išlaidos, tačiau vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinus vilkiko eksploatacijos laiką iki remonto ir natūralų jo nusidėvėjimą, priteistina išlaidų suma mažintina iki 2 756,81 Eur.
Dėl negautų pajamų
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 24 d. nutarimas J. Z. v. UAB ,,Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas V. Š. v. A. N., A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.).
Ieškovė reikalaudama iš atsakovo priteisti negautas pajamas nurodė, kad dėl vilkiko remonto negalėjo jo naudoti pagal paskirtį ir gauti įprastų pajamų. Dėl vilkiko remonto ieškovė gegužės-birželio mėn. nuvažiavo 9 114 km mažiau, nei po remonto. Vieno nuvažiuoto kilometro vidutinis įkainis sudaro 0,72 Eur, iš jo atėmus išlaidas kurui 0,30 Eur/km bei 0,12 Eur/km kelių mokestį, negautos pajamos sudaro 2 734,20 Eur (9 114 x (0,72-0,30-0,12)). Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2015-01-15 Krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Finėjas“, pagal kurią ieškovė teikė UAB „Finėjas“ krovinių pervežimo paslaugas. Taip pat pateikė ieškovei priklausančių vilkikų nuvažiuoto atstumo periodų suvestines laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-08-31, reiso išlaidų aktus, kelių mokesčių vidutinio įkainio paskaičiavimą, kuriais remdamasi apskaičiavo reikalaujamą priteisti negautų pajamų sumą.
Ieškovės pateikti dokumentai iš tiesų patvirtina, kad ginčo vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo išvykęs į reisą nuo 2015-05-22 iki 2015-06-16, tuo metu kai buvo atliekamas jo defektavimas ir remontas. Ginčo vilkiko nuvažiuotų kilometrų pagal GPS suvestinės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-06-30 vilkikas nuvažiavo 15 296,60 km, o laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-08-31 24 410,30 km, t. y. 9 113,7 km daugiau. Tačiau iš reisų suvestinių taip pat matyti, kad ginčo vilkiko užimtumas ir po remonto nebuvo šimtaprocentinis. Teismui pateiktos Krovinių pervežimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB “Finėjas” 1.2, 2.3 punktuose numatyta, kad krovinio pervežimo užsakymas visais atvejais turi būti pateiktas raštu, o 4.1.1. numato, jog vežėjas neturint galimybių gabenti krovinio, privalo apie tai iš karto informuoti užsakovą. Šios sutarties 2.3 punkte taip pat numatyta, kad rašytiniame užsakyme turi būti nurodyta krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, pervežimo kaina ir kiti svarbūs duomenys. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2015-05-22 iki 2015-06-16 UAB “Finėjas” būtų pateikusi ieškovei užsakymą raštu, apie kurio negalimumą įvykdyti dėl vilkiko remonto ieškovė būtų informavusi užsakovą, ir iš kurio būtų galima apskaičiuoti reiso kilometražą ir jo kainą, taigi ir negautas ieškovės pajamas. Ieškovės pateikti paskaičiavimai, padaryti remiantis didesniu kilometražu ir galimais nuvažiuoti kilometrais, nesant duomenų, kad ieškovė buvo gavusi užsakymų, kuriuos atsisakė vykdyti, yra labiau hipotetinio pobūdžio. Todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad buvo numačiusi iš anksto gauti ir, kad esant normaliai veiklai galėjo gauti 2 734,20 Eur pajamų, t. y. neįrodė negautų pajamų realumo ir dydžio, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 734,20 Eur negautų pajamų priteisimo atmestinas.
Dėl sumokėtos baudos priteisimo
CK 6.50 straipsnis numato, jog prievolę visiškai arba iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja įregistruota nuo 2015-04-23. Baudos kvitas dėl pažeidimo pagal Austrijos kelių ir tiltų įstatymą už važiavimą apmuitinta atkarpa 240 Eur sumai išrašytas ir apmokėtas ieškovės 2015-06-24. Baudos kvite nurodyta, kad važiavimo apmuitinta atkarpa kontrolės atvejai: 2015-02-19, 2015-02-19, 2015-02-19 ir 2015-02-20. Liudytojas A. V. patvirtino, kad buvo sustabdytas Austrijos policijos pareigūnų ir sumokėjo 240 Eur baudą už prieš kelis mėnesius tuo pačiu vilkiku padarytus pažeidimus, nes kitaip jam neleido važiuoti toliau.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nors ir nesutiko su šiuo reikalavimu, jokių pagrįstų paaiškinimų ir dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovės sumokėta bauda buvo paskirta už pažeidimą, padarytą ne tuo metu, kai vilkikas priklausė jam, nepateikė, teismas sprendžia, jog ieškovė įvykdė prievolę sumokėti baudą už atsakovą, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos iš atsakovo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 240 Eur sumokėtos baudos.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginė prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų metines palūkanas, o jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų palūkanas.
Kadangi A. L. atsakovu patrauktas kaip fizinis asmuo, transporto priemonių pardavimas nėra atsakovo verslas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius 140 Eur žyminio mokesčio, 1 020,98 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 18 Eur vertimo išlaidų apmokėjimą, iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 178,98 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (48 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 565,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius 1 427,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį iš dalies atmetus (52 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 742,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Delkada“, j. a. k. 145657012, iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini):
2 756,81 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 81 ct) nuostolių atlyginimo; 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) sumokėtos baudos; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 996,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2015-09-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 565,91 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Delkada“, UAB „Delkada“, j. a. k. 145657012:
742,46 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.