Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-15 · Civilinė byla Nr. e2A-994-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
e2A-994-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00096-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
R. P.
Civilinė byla Nr. e2A-994-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00096-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10; 2.6.1.1; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4662-1144/2021 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. P. (toliau – atsakovas) 14 739,66 Eur negrąžintą kredito dalį; 1 198,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. sausio 12 d. Vartojimo kredito sutarties (toliau – Sutarties) nutraukimo dienos; 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (14 739,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2027 m. liepos 17 d.; 1 745,87 Eur tarpininkavimo mokestį; 18,10 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. sausio 12 d.; 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (14 739,66 Eur), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. liepos 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 398 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2021 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. P. 14 739,66 Eur negrąžintą kreditą, 1 198,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.), 302,00 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.), 17 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-03-17 – 14 064,69 Eur, 2021-04-17 – 13 962,72 Eur, 2021-05-17 – 13 859,31, 2021-06-17 – 13 754,43, 2021-07-17 – 13 648,07 Eur, 2021-08-17 – 13 540,20 Eur, 2021-09-17 – 13 430,80 Eur, 2021-10-17 – 13 319,85 Eur, 2021-11-17 – 13 207,33 Eur, 2021-12-17 – 13 093,22 Eur, 2022-01-17 – 12 977,49 Eur, 2022-02-17 – 12 860,12 Eur, 2022-03-17 – 12 741,09 Eur, 2022-04-17 – 12 620,37 Eur, 2022-05-17 – 12 497,94 Eur, 2022-06-17 – 13 373,78 Eur, 2022-07-17 – 12 247,86 Eur, 2022-08-17 – 12 120,15 Eur, 2022-09-17 – 11 990,64 Eur, 2022-10-17 – 11 859,29 Eur, 2022-11-17 – 11 726,08 Eur, 2022-12-17 – 11 590,98 Eur, 2023-01-17 – 11 453,97 Eur, 2023-02-17 – 11 315,02 Eur, 2023-03-17 – 11 174,10 Eur, 2023-04-17 – 11 031,18 Eur, 2023-05-17 – 10 886,24 Eur, 2023-06-17 – 10 739,24 Eur, 2023-07-17 – 10 590,16 Eur, 2023-08-17 – 10 438,97 Eur, 2023-09-17 – 10 285,64 Eur, 2023-10-17 – 10 130,14 Eur, 2023-11-17 – 9 972,43 Eur, 2023-12-17 – 9 812,49 Eur, 2024-01-17 – 9 650,28 Eur, 2024-02-17 – 9 485,78 Eur, 2024-03-17 – 9 318,95 Eur, 2024-04-17 – 9 149,75 Eur, 2024-05-17 – 8 978,15 Eur, 2024-06-17 – 8 804,12 Eur, 2024-07-17 – 8 627,63 Eur, 2024-08-17 – 8 448,64 Eur, 2024-09-17 – 8 267,11 Eur, 2024-10-17 – 8 083,01 Eur, 2024-11-17 – 7 896,30 Eur, 2024-12-17 – 7 706,95 Eur, 2025-01-17 – 7 514,91 Eur, 2025-02-17 – 7 320,15 Eur, 2025-03-17 – 7 122,64 Eur, 2025-04-17 – 6 922,33 Eur, 2025-05-17 – 6 719,18 Eur, 2025-06-17 – 6 513,15 Eur, 2025-07-17 – 6 304,20 Eur, 2025-08-17 – 6 092,29 Eur, 2025-09-17 – 5 877,38 Eur, 2025-10-17 – 5 659,43 Eur, 2025-11-17 – 5 438,39 Eur, 2025-12-17 – 5 214,22 Eur, 2026-01-17 – 4 986,87 Eur, 2026-02-17 – 4 756,30 Eur, 2026-03-17 – 4 522,46 Eur, 2026-04-17 – 4 285,31 Eur, 2026-05-17 – 4 044,80 Eur, 2026-06-17 – 3 800,88 Eur, 2026-07-17 – 3 553,51 Eur, 2026-08-17 – 3 302,63 Eur, 2026-09-17 – 3 048,20 Eur, 2026-10-17 – 2 790,17 Eur, 2026-11-17 – 2 528,48 Eur, 2026-12-17 – 2 263,08 Eur, 2027-01-17 – 1 993,92 Eur, 2027-02-17 – 1 720,95 Eur, 2027-03-17 – 1 444,11 Eur, 2027-04-17 – 1 163,35 Eur, 2027-05-17 – 878,61 Eur, 2027-06-17 – 589,84 Eur, 2027-07-17 – 296,95 Eur), 1 745,87 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,10 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.), 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 498,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 17 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K515956958 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. liepos 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K515956958 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 14 736,66 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui. Atsakovas taip pat prisiėmė pareigą mokėti 17,00 procentų dydžio metines palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, 2020 m. gruodžio 9 d. siųstu raštišku pranešimu vienašališkai su atsakovu sudarytą vartojimo sutartį nutraukė nuo 2021 m. sausio 12 d. Duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs byloje nėra.

6. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas konstatavo, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą ir palūkanas, todėl pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 14 739,66 Eur negrąžintą kreditą ir 1 198,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) (CK 6.870, 6.872 straipsniai).

7. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko todėl, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Pažymėjo, kad atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi.

8. Nagrinėjamu atveju siekdamas nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, teismas nusprendė ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuodamas konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.), t. y. 302,00 Eur (14 739,66 Eur negrąžinta kredito dalis × 17,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 44 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 17,00 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 17,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (14 739,66 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. vasario 26 d.) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 17 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, kurią galėjo tikėtis gauti 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 17,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (14 739,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

10. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildino aptartą reikalavimą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų teismas pripažino negaliojančia ex officio (savo iniciatyva) ir šį reikalavimą atmetė, papildomai nurodydamas, kad prašoma priteisti palūkanas už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis, 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno 2021 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 17 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 14 736,66 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2027 m. liepos 17 d., taip pat priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Anot apeliantės, tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma.

11.2. Apeliantė pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

11.3. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantė pažymi, kad teismui teiktose sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta visa mokama palūkanų suma. Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2027 m. liepos 17 d.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacijos objektas – kreditoriaus teisės į negautas pajamas (nuostolius) vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju taikymo bei aiškinimo klausimai.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas R. P. 2020 m. liepos 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K515956958, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 14 736,66 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui, ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovas nesumokėjo nė vienos įmokos. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. raštu įspėjo jį dėl susidariusio įsiskolinimo. Atsakovui nereaguojant į ieškovės raginimus, ieškovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį nuo 2021 m. sausio 12 d.

16. Ieškiniu apeliantė, be kita ko, prašė priteisti 17 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito 14 736,66 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. sausio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2027 m. liepos 17 d. (apeliacijos dalykas).

17. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2021 m. sausio 12 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) skaičiuoti atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz. e2A-933-413/2021, e2A-890-413/2021, e2A-738-413/2021; e2A-652-413/2021; e2A-700-413/2021; e2A-743-413/2021; e2A-948-601/2021, e2A-943-343/2021; e2A-927-480/2021; e2A-915-924/2021; e2A-878-601/2021, e2A-974-259/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, kreditorė, sudarydama sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

26. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (14 736,66 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal Sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės teisėto lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas ir apeliantės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas