- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-249-526/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-77-3-00011-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) vyriausioji specialistė 2025 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1349-2025 paskyrė V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 700 Eur baudą. Nutarime nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) (300102168) (toliau – Bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 2, 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2, 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1349-2025 paliktas galioti nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant jo kaltės ar suėjus administracinės atsakomybės senaties terminui, o nusprendus, kad jis padarė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį yra numatyta ANK 223 str. 2 d., paskirti jam švelnesnę baudą arba pakeisti į įspėjimą. Skunde V. V. nurodo, jog įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo faktiškai sustabdyta jau nuo 2022-01-01, per šį laikotarpį nebuvo sudaromos jokios ūkinės sutartys, nebuvo pajamų, todėl finansinės atskaitomybės dokumentų rengimas ir teikimas nebuvo tikslingas. Taip pat nurodo, jog finansinės ataskaitos nepateikimas nebuvo tyčinis. Pažymi, jog pažeidimas įvyko dėl objektyvių aplinkybių - įmonė faktiškai nebevykdo veiklos, o jis, kaip direktorius, nesiekė nuslėpti informacijos ar išvengti įsipareigojimų. Nurodo, jog pagal ANK 12 straipsnį atsakomybė kyla tik esant asmens kaltei. Pažymi, jog nusižengimas padarytas t. y. finansinė ataskaita registrų centrui turėjo būti pateikta už 2023 metus iki 2024-06-01. Nurodo, jog vadovaujantis ANK 34 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Kadangi įmonė veiklos nevykdo jau seniai, prašo teismo įvertinti, ar šis terminas nebuvo praleistas. Taip pat V. V. nurodo, jog apie finansinės ataskaitos pateikimo datą nebuvo gautas joks įspėjimas ar pranešimas iš Registrų Centro. Taip pat mano, jog jam paskirta bauda yra neproporcinga, kadangi įmonė UAB (duomenys neskelbtini) įm. k. (duomenys neskelbtini)veiklos nevykdo, nėra nukentėjusių asmenų ir nepadaryta žala. Mano, jog paskirta 700 eurų bauda yra per didelė ir neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų (ANK 22 str.). V. V. manymu, tikslinga taikyti švelnesnę sankciją, pavyzdžiui, įspėjimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį V. V. skundą Valstybės įmonės Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė nesutinka su apeliaciniu V. V. skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka ir užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1450 eurų.
8. ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Kai į vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) pagal įstatymus privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais) arba pateikti tvarumo ataskaitą (konsoliduotąją tvarumo ataskaitą), kartu su vadovybės ataskaita (konsoliduotąja vadovybės ataskaita) arba tvarumo ataskaita (konsoliduotąja tvarumo ataskaita) turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita), pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, juridinių asmenų registrui teikiami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
10. V. V. nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, per nustatytą laikotarpį – ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. – nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
11. V. V. skunde teigia, kad jis nėra kaltas už minėto administracinio nusižengimo padarymą, kadangi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo faktiškai sustabdyta jau nuo 2022-01-01, per šį laikotarpį nebuvo sudaromos jokios ūkinės sutartys, nebuvo pajamų, todėl finansinės atskaitomybės dokumentų rengimas ir teikimas nebuvo tikslingas. Tačiau Apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus.
12. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžiama, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).
Žemesnės instancijos teismas
13. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.
14. Teismų praktikoje, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos (,,išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557 /2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-397 /2007).
15. Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą ji išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.
16. Vadovaujantis reglamentavimu ir nuosekliai formuojama teismų praktika, sprendžiant, ar V. V. turėjo pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį, priešingai, nei teigiama skunde, turi būti atsižvelgiama ne į UAB (duomenys neskelbtini) faktinę veiklą, o į tai, jog V. V. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini)vadovu ir nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-1121/2021, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-503-1023/2023).
17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apygardos teismui nekyla abejonių, kad V. V. neįvykdė juridinio asmens vadovui įstatymuose numatytos imperatyvios pareigos, todėl tokie veiksmai vertintini kaip ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. nurodo, jog jo veiksmuose dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra tyčios, tačiau pažymėtina, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 2AT-56-495/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. AN2-116-885/2023).
18. Apeliaciniame skunde V. V. nurodo, jog vadovaujantis ANK 34 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos ir kadangi įmonė veiklos nevykdo jau seniai, prašo teismo įvertinti, ar šis terminas nebuvo praleistas. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 39 straipsniu administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo paaiškėjimo dienos. Finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas nėra vienkartinis veiksmas, o tęstinio pobūdžio pažeidimas, kuris tęsiasi tol, kol pareiga pateikti ataskaitas nėra įvykdyta. Pažeidimo padarymo momentas laikomas ne nuo tos dienos, kai baigėsi ataskaitų pateikimo terminas, o dienos, kai faktinis pažeidimas buvo nustatytas - tai yra, kai Registrų centras nustatė, jog ataskaitos nebuvo pateiktos. Todėl administracinės nuobaudos paskyrimo terminas V. V. šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo praleistas.
19. V. V. skunde taip pat nurodo, kad jam Institucijos priimtu nutarimu paskirta bauda per didelė ir neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų ir būtų tikslinga taikyti švelnesnę sankciją, pavyzdžiui, įspėjimą. Tačiau Apygardos teismo nuomone, ir šie S. V. V. apeliacinio skundo prašymai yra nepagrįsti.
20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
21. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi įvertino tai, kad V. V. dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, savo elgesio kritiškai nevertino, buvo nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį sunkinanti aplinkybė (administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), nenustatyta jokių asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šių aplinkybių pagrindu V. V. Institucijos nutarimu paskirta, o apylinkės teismo palikta galioti administracinė nuobauda - 700 Eur bauda - yra artima ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos minimaliai ribai, kurios dar labiau mažinti apygardos teismas neturi pagrindo.
22. Apygardos teismas konstatuoja, jog V. V. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, paskirta bauda yra mažesnė už ANK 223 str. 2 d. sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, todėl negali būti vertinama kaip per didelė ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, todėl jam paskirta bauda yra neteisinga, neteisėta ir neproporcinga, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo skundžiamą nutartį keisti. V. V. padarytas nusižengimas yra reikšmingas dėl įmonių finansinės atskaitomybės pateikimo svarbos visai šalies ūkio sistemai, už šio nusižengimo padarymą yra numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri šiuo atveju pagrįstai ir buvo taikyta šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Byloje nėra nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad 700 Eur baudos skyrimas V. V. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams ar kad asmeniui, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, būtų galima paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos.
23. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.