Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-530-629/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-12
Bylos Nr.: eA-530-629/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10046-2023-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės, „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas: viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eA-530-629/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10046-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir Agentūra) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą (sprendimo numeris: IT03) įpareigoti Administraciją grąžinti 9 990,00 Eur dydžio išlaidų sumą (toliau – ir Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas); 2) netenkinus pirmojo prašymo reikalavimo, pakeisti Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą (sprendimo numeris: IT03) – netaikyti finansinės korekcijos arba nustatyti mažesnę finansinę korekciją.

2. Administracija, paduodama teismui prašymą, nurodė šias pagrindines aplinkybes bei argumentus:

2.1. Administracija, siekdama įgyvendinti Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto numeris: 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011) (toliau – ir Projektas), skelbiamų derybų būdu inicijavo viešąjį pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Viešasis pirkimas).

2.2. 2021 m. balandžio 16 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje. Administracija skelbimu nurodė, kad siūlymai ir kiti reikalingi dokumentai gali būti teikiami nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai).

2.3. 2021 m. gegužės 5 d. savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“) pateikė paraišką skelbimo apie Viešąjį pirkimą viešinimo visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ paslaugai įsigyti. Minėtoje visuomenės informavimo priemonėje visuomenė mato skelbimą tik tais atvejais, kai skelbimas yra iškeltas pagrindiniame visuomenės informavimo priemonės puslapyje. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paraiškoje nurodė, kad paraiškos prieduose pateiktų straipsnių tekstai turi būti įkelti į pagrindinį visuomenės informavimo priemonės puslapį ir išlaikyti ne mažiau nei 24 (dvidešimt keturių) valandų laikotarpį. 2021 m. gegužės 6 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ (www.delfi.lt.). Administracija, skelbdama apie Viešojo pirkimo pradžią, nurodė, kad pasiūlymų teikimo terminas yra nustatytas iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai). Skelbimo apie Viešajį pirkimą, paskelbto Administracijos interneto svetainėje, ir skelbimo apie Viešąjį pirkimą, paskelbto visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, turinys yra tapatus. Pagrindiniame visuomenės informavimo priemonės „Delfi“ puslapyje skelbimas apie Viešajį pirkimą išliko ne trumpiau nei 24 (dvidešimt keturių) valandų laikotarpį. Suėjus minėtam laikotarpiui, suinteresuoti asmenys galėjo rasti skelbimą apie Viešąjį pirkimą per papildomą paiešką. Vieno skelbimo visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ viešinimo paslaugos kaina siekė 700,00 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM).

2.4. 2021 m. gegužės 5 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė paraišką skelbimo apie Viešajį pirkimą viešinimo visuomenės informavimo priemonėje „Aruodas“ (www.aruodas.lt) paslaugai įsigyti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ minėtoje paraiškoje nurodė, kad skelbimas yra skirtas informuoti visuomenę apie Viešąjį pirkimą. Skelbimai apie Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Aruodas“ buvo viešinami nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. Vieno skelbimo visuomenės informavimo priemonėje „Aruodas“ viešinimo paslaugos kaina siekė 405,00 Eur + PVM.

2.5. Vykdydama Viešąjį pirkimą, 2021 m. liepos 22 d. Administracija sudarė nekilnojamojo turto, t. y. buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), pirkimo-pardavimo sutartį (pirkimo-pardavimo sutarties numeris: 8-6260) (toliau – ir Buto pirkimo-pardavimo sutartis). Buto įsigijimo kaina – 99 900,00 Eur, t. y. minėta kaina neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos Buto rinkos vertės. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Administracija pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą (prašymo numeris: MP013) (toliau – ir Mokėjimo prašymas).

2.6. Atlikdama Administracijos vykdytų socialinių būstų viešųjų pirkimų auditus, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė) nustatė, kad, vykdydama Viešąjį pirkimą, Administracija nustatė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminus. 2023 m. kovo 30 d. Valstybės kontrolės pastebėjimu (pastebėjimo numeris: EX.5) informavo Agentūrą apie audito rezultatus (toliau – ir Valstybės kontrolės 2023 m. kovo 30 d. pastebėjimas).

2.7. Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktus audito duomenis, Agentūra įregistravo įtarimą apie pažeidimą (numeris: IT03) (toliau – ir Įtarimas) ir pradėjo tyrimą. Agentūra Įtarimu nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ (www.delfi.lt) paskelbtame skelbime nurodytas Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminas, t. y. 8 (aštuonios) dienos nuo skelbimo apie pradėtą Viešąjį pirkimą paskelbimo dienos, neatitinka Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu (nutarimo numeris: 1036) (toliau – ir Aprašas), nustatytų reikalavimų. Minėtais veiksmais Administracija neužtikrino lygiateisiškumo principo reikalavimų, t. y. visų potencialių pirkėjų lygių galimybių teikti siūlymus. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Agentūra Įtarimu konstatavo, kad toks pažeidimas negalėjo būti ištaisytas Viešojo pirkimo vykdymo metu, ir todėl yra pagrindas pradėti pažeidimo tyrimą. 2023 m. lapkričio 15 d. Agentūra raštu informavo Administraciją apie tai, kad Agentūra pradėjo vykdyti pažeidimo tyrimą (toliau – ir Agentūros 2023 m. lapkričio 15 d. raštas).

2.8. Įvykdžiusi pažeidimo tyrimą, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu konstatavo, kad Administracija, vykdydama Viešąjį pirkimą, nustatė Aprašo reikalavimų neatitinkančius Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminus ir taip atliko pažeidimą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu taikė finansinę korekciją, t. y. įpareigojo Administraciją per 90 (devyniasdešimt) dienų grąžinti 9 990,00 Eur dydžio sumą.

2.9. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad, vykdydama Viešąjį pirkimą, Administracija nustatė Aprašo nuostatų neatitinkančius Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminus ir taip pažeidė Aprašo nuostatas.

2.10. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai vertino, kad visų Administracijos skelbimų apie Viešąjį pirkimą viešinimo terminas turėjo atitikti Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų terminą. Aprašas nereguliuoja minimalaus skelbimų apie viešuosius pirkimus viešinimo termino tais atvejais, kai minėti skelbimai yra viešinami skirtingose visuomenės informavimo priemonėse. Aprašas neįtvirtina reikalavimo paskelbti visus skelbimus apie viešuosius pirkimus skirtingose visuomenės informavimo priemonėse tą pačią dieną ir viešinti juos visą Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų terminą. Administracija, viešindama skelbimus apie Viešąjį pirkimą skirtingose visuomenės informavimo priemonėse, užtikrino tinkamą Aprašo nuostatų įgyvendinimą.

2.11. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai sprendė, kad, vykdydama Viešąjį pirkimą, Administracija pažeidė lygiateisiškumo principo reikalavimus. Viešojo pirkimo metu Administracija užtikrino lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimus. Visiems Viešojo pirkimo kandidatams buvo sudarytos tos pačios sąlygos teikti siūlymus. Administracija siekė Viešuoju pirkimu sudominti kuo didesnį potencialių kandidatų skaičių, t. y. informaciją apie vykdomą Viešąjį pirkimą Administracija viešino skirtingose visuomenės informavimo priemonėse. Administracija sąmoningai įsigijo skelbimų apie Viešąjį pirkimą viešinimo paslaugas visuomenės informavimo priemonėse vėliau, nei skelbimas apie Viešąjį pirkimą buvo patalpintas Administracijos interneto svetainėje. Administracijai vėliau paskelbus skelbimus apie Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėse, minėti skelbimai sulaukė didesnio visuomenės suinteresuotumo. Nėra jokių duomenų, kad Viešojo pirkimo metu Administracijos atlikti veiksmai darė neigiamą įtaką Viešuoju pirkimu suinteresuotų asmenų skaičiui. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog, vykdydama Viešojo pirkimo procedūras, Administracija pažeidė lygiateisiškumo principo reikalavimus.

2.12. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pažeidžia perkančiųjų organizacijų, vykdančių viešuosius pirkimus, lygiateisiškumą. Ne visos perkančiosios organizacijos, vykdančios viešuosius pirkimus, turi atliekamų (papildomų) finansinių išteklių viešinti skelbimus apie vykdomus viešuosius pirkimui ne trumpiau nei Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų terminą. Agentūros argumentai, susiję su Aprašo nuostatų turiniu, paneigia perkančiųjų organizacijų lygiavertes sąlygas vykdyti viešuosius pirkimus. Jei Administracija turėtų viešinti skelbimą apie Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ tokį patį laikotarpį, kokį skelbimą apie Viešąjį pirkimą Administracija viešino Administracijos interneto svetainėje, minėta viešinimo paslaugos kaina prilygtų 20 000 Eur + PVM sumai.

2.13. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai taikė 10 (dešimties) proc. dydžio finansinę korekciją. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių sprendimą taikyti minėto dydžio finansinę korekciją. Agentūra nevertino realaus ir (ar) potencialaus pažeidimo poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Agentūra nepagrįstai neįvertino individualios situacijos aplinkybių.

2.14. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų teisės aktų reikalavimų. Agentūra tik formaliai įvertino faktines situacijos aplinkybes ir netinkamai atliko pažeidimo tyrimą. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atsiliepime į skundą prašė atmesti Administracijos prašymą.

4. Agentūra, paduodama atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

4.1. Administracija, siekdama įgyvendinti Projektą, skelbiamų derybų būdu inicijavo Viešąjį pirkimą.

4.2. 2021 m. balandžio 16 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje. 2021 m. gegužės 6 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ (www.delfi.lt.). Minėtuose skelbimuose Administracija nurodė, kad siūlymai ir kiti reikalingi dokumentai gali būti teikiami iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai).

4.3. Vykdydama Viešąjį pirkimą, 2021 m liepos 22 d. Administracija sudarė nekilnojamojo turto, t. y. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (pirkimo-pardavimo sutarties numeris: 8-6459). Buto įsigijimo kaina – 99 900,00 Eur, t. y. minėta kaina neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos minėto buto rinkos vertės. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Administracija pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą.

4.4. Atlikdama Administracijos mokėjimo prašymo atitiktį teisės aktų reikalavimams, Valstybės kontrolė nustatė, kad, vykdydama Viešąjį pirkimą, netinkamai nustatė Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Valstybės kontrolė pastebėjimu (pastebėjimo numeris: EX.5) informavo Agentūrą apie atliktą pažeidimą ir siūlė taikyti 10 (dešimties) proc. dydžio finansinę korekciją.

4.5. Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktus duomenis, Agentūra įregistravo įtarimą apie pažeidimą (numeris: IT03) ir pradėjo tyrimą.

4.6. Atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra nustatė, kad skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje Administracija paskelbė 2021 m. balandžio 16 d. Tuo metu skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ (www.delfi.lt.) Administracija paskelbė 2021 m. gegužės 6 d. Tiek Administracijos interneto svetainėje, tiek visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ paskelbtuose skelbimuose Administracija nurodė, kad kandidatai gali teikti Administracijai Viešojo pirkimo pasiūlymus iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai). Administracijos skelbime, išviešintame visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, nustatytas Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminas trunka tik 8 (aštuonias) dienas nuo minėto skelbimo išviešinimo dienos. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Agentūra konstatavo, kad Administracijos skelbime, išviešintame visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, nustatytas siūlymų teikimo terminas neatitinka Aprašo nuostatose įtvirtintų reikalavimų. Minėtas terminas yra 4 (keturiomis) dienomis trumpesnis nei Aprašo nuostatose įtvirtintas privalomas minimalus 12 (dvylikos) dienų terminas. Tokiais veiksmais Administracija neužtikrino kandidatų, kurie galėjo susipažinti su skelbimu Administracijos interneto svetainėje, ir kandidatų, kurie galėjo susipažinti su skelbimu visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, lygiateisės padėties. Ginčo, kad skelbimų apie Viešąjį pirkimą tekstas yra tapatus, nėra.

4.7. Įvertinusi nustatytus duomenis, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu konstatavo, kad Administracija, vykdydama Viešąjį pirkimą, nustatė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius siūlymų teikimo terminus ir pažeidė lygiateisiškumo principą. Remdamasi minėta aplinkybe, Agentūra taikė 10 (dešimties) proc. dydžio finansinę korekciją, t. y. 9 900 Eur sumą. 2023 m. lapkričio 28 d. Agentūra informavo Administraciją apie minėtą sprendimą.

4.8. Nepriklausomai nuo aplinkybės, kur skelbimas apie Viešąjį pirkimą buvo išviešintas, Administracija turėjo pareigą užtikrinti, kad minėtame skelbime nurodytas siūlymų teikimo terminas atitiktų Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų terminą. Pareiškėjo pateiktas Aprašo nuostatų aiškinimas prieštarauja lygiateisiškumo principui, nes neužtikrina kandidatų vienodos galimybės dalyvauti Viešojo pirkimo procedūrose. Potencialūs kandidatai galėjo sužinoti apie Viešąjį pirkimą naudodamiesi skirtingomis visuomenės informavimo priemonėmis – tiek Administracijos interneto svetaine, tiek kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Potencialūs kandidatai gali naudotis tik viena visuomenės informavimo priemone ir nesinaudoti kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Minėtos aplinkybės sudaro poreikį nustatyti bent minimalius Aprašo reikalavimus atitinkančius skelbimo viešinimo terminus ir užtikrinti kandidatų vienodas galimybes susipažinti su Viešuoju pirkimu. Atlikdama Viešojo pirkimo auditą, Valstybės kontrolė laikėsi tos pačios pozicijos.

4.9. Administracija pati nusprendė viešinti skelbimus apie Viešąjį pirkimą skirtingose visuomenės informavimo priemonėse ir skirti viešinimui pasirinktą finansinių išlaidų sumą. Tokie Administracijos sprendimai negali pateisinti teisės aktų pažeidimo. Viešojo pirkimo metu atliktas lygiateisiškumo principo pažeidimas yra absoliutaus ir objektyvaus pobūdžio, todėl minėto pažeidimo vertinimui nėra svarbios jokios šalutinės aplinkybės.

4.10. Administracija padarė teisės aktų, taikomų įgyvendinant Projektą, pažeidimą. Pažeidimas buvo atliktas Administracijos, kaip ekonominės veiklos vykdytojo, veiksmais. Administracijos teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nėra Administracijos kaltės, yra teisiškai nereikšmingi. Administracijos atliktas pažeidimas turi finansinį poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams. Nagrinėjamu atveju reikšmės neturi aplinkybė, kad realūs, tiesioginiai padariniai Viešojo pirkimo vykdymui ir (ar) Europos Sąjungos teikiamos paramos naudojimui, galbūt nekilo ir (ar) minėti padariniai yra neakivaizdūs. Atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra nustatė visas privalomas pažeidimo kvalifikavimo sąlygas ir pagrįstai taikė finansinę korekciją.

4.11. Administracija padarė pažeidimą, t. y. sutrumpino Viešojo pirkimo pasiūlymo pateikimo terminą 4 (keturiomis) dienomis. Atsižvelgdama į minėtą aplinkybę, Agentūra, vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo (sprendimo numeris: C(2019) 3452), kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu (įsakymo numeris: 1K-316) (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), nuostatomis, įvertino visas finansinio korekcijų dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes. Agentūra įvertino visas svarbias aplinkybes ir užtikrino finansinės korekcijos dydžio atitiktį proporcingumo principui.

4.12. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus teisės aktų reikalavimus. Pažeidimo tyrimo metu Agentūra suteikė Administracijai galimybę pateikti papildomus paaiškinimus, ir Administracija teikė minėtus paaiškinimus. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu įvertino visas aktualias faktines aplinkybes. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nešališkai ir objektyviai įvertino Administracijos veiksmus. Nustatytas faktines aplinkybes Administracija neabejotinai žinojo. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nurodė visus teisinius argumentus, pagrindžiančius Agentūros vertinimą. Administracija neabejotinai suvokė Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo motyvų esmę ir turinį. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu aiškiai nurodė Administracijos pareigą grąžinti netinkamas finansuoti išlaidas ir minėto sprendimo apskundimo tvarką. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu neperžengė teisės aktų nuostatomis suteiktų kompetencijų ribų ir vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu. Administracijos argumentai dėl Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo atitikties individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų yra išimtinai deklaratyvūs. Administracija tik deklaratyviai nesutinka su Agentūros nustatytu pažeidimu. Vien tai, kad Administracija nesutinka su Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, savaime nereiškia, kad Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, paduodamas atsiliepimą į skundą, prašė tenkinti Administracijos prašymą.

6. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, paduodamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias pagrindines aplinkybes ir argumentus.

6.1. Administracija, siekdama įgyvendinti Projektą, skelbiamų derybų būdu inicijavo Viešąjį pirkimą. Administracijos direktorius 2020 m balandžio 1 d. įsakymu (įsakymo numeris: 30-731/20) sudarė socialinio būsto pirkimo komisiją, nustatančią galutinį paraiškos pateikimo terminą (toliau – ir Administracijos direktoriaus 2020 m balandžio 1 d. įsakymas).

6.2. 2021 m. balandžio 16 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje. 2021 m. gegužės 6 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ (www.delfi.lt.). Minėtuose skelbimuose Administracija nurodė, kad siūlymai ir kiti reikalingi dokumentai gali būti teikiami iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai).

6.3. Vykdydama Viešąjį pirkimą, 2021 m liepos 22 d. Administracija sudarė nekilnojamojo turto, t. y. Buto, pirkimo-pardavimo sutartį (pirkimo-pardavimo sutarties numeris: 8-6260). Buto įsigijimo kaina – 99 900,00 Eur, t. y. minėta kaina neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos Buto rinkos vertės. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Administracija pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą.

6.4. Įvertinusi Mokėjimo prašymą, Agentūra įregistravo įtarimą apie pažeidimą (numeris: IT03) ir pradėjo tyrimą. 2023 m. lapkričio 15 d. Agentūra raštu informavo Administraciją apie tai, kad Agentūra pradėjo vykdyti pažeidimo tyrimą.

6.5. Įvykdžiusi pažeidimo tyrimą, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu konstatavo, kad Administracija, vykdydama Viešąjį pirkimą, nustatė Aprašo reikalavimų neatitinkančius Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminus ir taip atliko pažeidimą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu taikė finansinę korekciją, t. y. įpareigojo Administraciją per 90 (devyniasdešimt) dienų grąžinti 9 990,00 Eur dydžio sumą.

6.6. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai sprendė, kad, vykdydama Viešąjį pirkimą, Administracija pažeidė lygiateisiškumo principo reikalavimus. Viešojo pirkimo procedūrų metu Administracija laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Viešojo pirkimo metu Administracija užtikrino lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimus. Visiems Viešojo pirkimo kandidatams buvo sudarytos tos pačios sąlygos teikti siūlymus. Administracija siekė Viešuoju pirkimu sudominti kuo didesnį potencialių kandidatų skaičių, t. y. informaciją apie vykdomą Viešąjį pirkimą Administracija viešino skirtingose visuomenės informavimo priemonėse. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai neatsižvelgė į Viešojo pirkimo paskirtį.

6.7. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai taikė 10 (dešimties) proc. dydžio finansinę korekciją. Agentūra nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių sprendimą taikyti minėto dydžio finansinę korekciją. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nevertino jokių individualių faktinės situacijos aplinkybių ir nepagrindė sprendimo taikyti išimtinai 10 (dešimties) proc. dydžio finansinę korekciją. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nevertino realaus ir (ar) potencialaus pažeidimo poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

6.8. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų teisės aktų reikalavimų. Agentūra tik formaliai įvertino faktines situacijos aplinkybes ir netinkamai atliko pažeidimo tyrimą. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

II.

7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė Administracijos prašymą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1. Administracija, siekdama įgyvendinti Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto numeris: 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011), skelbiamų derybų būdu inicijavo viešąjį pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“. 2021 m. balandžio 16 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje. 2021 m. gegužės 6 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ (www.delfi.lt.). Minėtuose skelbimuose Administracija nurodė, kad siūlymai ir kiti reikalingi dokumentai gali būti teikiami iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai).

8.2. Vykdydama Viešąjį pirkimą, 2021 m liepos 22 d. Administracija sudarė nekilnojamojo turto, t. y. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (pirkimo-pardavimo sutarties numeris: 8-6260). Buto įsigijimo kaina – 99 900,00 Eur, t. y. minėta kaina neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos Buto rinkos vertės. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Administracija pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą (prašymo numeris: MP013.4) (toliau – ir Mokėjimo prašymas).

8.3. Atlikdama Administracijos pateiktų mokėjimo prašymų auditus, Valstybės kontrolė nustatė, kad, viešindama skelbimą apie Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, Administracija nustatė netinkamą siūlymų pateikimo terminą. Administracijos nurodytas siūlymo teikimo terminas yra 4 (keturias) dienas trumpesnis nei Aprašo nuostatose įtvirtintas privalomas minimalus 12 (dvylikos) dienų terminas. Audito metu Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad skelbimus apie Viešąjį pirkimą Administracija išviešino savo interneto svetainėje ir visuomenės informavimo svetainėje „Delfi“ skirtingu metu. Tokiais veiksmais Administracija pažeidė Aprašo nuostatas, o Agentūra neįgyvendino Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) 1303/2013) nuostatose nurodytų reikalavimų. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes Valstybės kontrolė pasiūlė Agentūrai taikyti 10 proc. dydžio finansinę korekciją (Audito pastebėjimų suvestinės numeris: AIR-PS-PPR-CPVA-DT).

8.4. Įvertinusi Viešojo pirkimo dokumentus, Administracijos paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu konstatavo, kad Viešojo pirkimo procedūrų metu Administracija netinkamai nustatė siūlymų teikimo terminus ir taip pažeidė Aprašo nuostatas bei lygiateisiškumo principą. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. pažymėjo, kad Administracija nustatė trumpesnį siūlymo teikimo terminą nei Aprašo nuostatose įtvirtintas minimalus siūlymo teikimo terminas, t. y. 12 (dvylika) dienų. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu taikė 10 proc. (9 990 Eur) finansinę pataisą nuo sudarytos Buto pirkimo-pardavimo sutarties vertės, t. y. nuo 99 900,00 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog, viešindama skelbimą apie Viešąjį pirkimą savo interneto svetainėje, Administracija nustatė tinkamą siūlymų pateikimo terminą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2021 m. gegužės 6 d. Administracija išviešino skelbimą apie Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“.

10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų vykdymo metu pareiga užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų reikalavimų įgyvendinimą tenka perkančiajai organizacijai.

11. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, pagal kuriuos yra vertinama daugumos viešųjų pirkimų proceso elementų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Viešųjų pirkimų principai yra tiesiogiai skirti apginti pažeistas tiekėjų teises viešųjų pirkimų srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimas, nepriklausomai nuo kitų teisės normų pažeidimų, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismui pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą visą viešojo pirkimo procedūrų laikotarpį, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose.

12. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siūlymų pateikimo terminas yra susijęs su konkurencijos užtikrinimu viešųjų pirkimų metu ir siekiu užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Kuo yra ilgesnis siūlymų teikimo terminas, tuo daugiau galimybių tiekėjai turi tinkamai ir laiku parengti bei teikti pasiūlymus. Didesnis dalyvių skaičius pirkime, t. y. platesnė konkurencija, visada užtikrina galimybes perkančiajai organizacijai gauti mažesnes pasiūlymų kainas ir užtikrinti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą.

13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. gegužės 6 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ (www.delfi.lt.). Minėtame skelbime Administracija įvardijo, kad siūlymai ir kiti dokumentai gali būti teikiami iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai), t. y. Administracija nustatė 8 (aštuonių) dienų terminą siūlymams pateikti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 6 d. Administracija taip pat paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėje „Aruodas“ (www.aruodas.lt). Minėtame skelbime Administracija įvardijo, kad siūlymai ir kiti dokumentai gali būti teikiami iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai), t. y. Administracija taip pat nustatė 8 (aštuonių) dienų terminą siūlymams pateikti.

14. Vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija apie skelbiamas derybas turi paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tais atvejais, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1 000,00 eurų, apie skelbiamas derybas perkančioji organizacija gali paskelbti skelbdama tik perkančiosios organizacijos interneto svetainėje. Skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur turi būti tapatus. Skelbiamų derybų atveju kandidatas pasiūlymą ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus turi pateikti per perkančiosios organizacijos skelbime nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos.

15. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad visi skelbimai apie viešuosius pirkimus negali būti viešinami trumpesnį nei Aprašo nuostatose įtvirtintą terminą. Aprašo nuostatų loginis aiškinimas sudaro pagrindą spręsti, kad viešųjų pirkimų metu perkančioji organizacija turi išviešinti bent dviejuose skirtinguose viešojo pirkimo viešinimo šaltiniuose (perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje). Perkančioji organizacija gali viešinti informaciją apie viešąjį pirkimą ir kitose viešojo pirkimo viešinimo šaltiniuose, tačiau visais atvejais skelbimų apie viešuosius pirkimus terminas turi atitikti teisės aktų nuostatose įtvirtintus terminus.

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatų išaiškinimus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, viešindama skelbimus apie Viešąjį pirkimą trumpesnį terminą nei įtvirtina Aprašo nuostatos, Administracija netinkamai nustatė siūlymų teikimo terminus ir taip pažeidė Aprašo nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Administracijos teiginiai, jog Administracija, viešindama skelbimą apie Viešąjį pirkimą viešojo informavimo priemonėje „Delfi“, patirtų dideles išlaidas, nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Aplinkybė, kad Administracija paskelbė skelbimą apie Viešąjį pirkimą konkrečioje visuomenės informavimo priemonėje, nesudaro pagrindo Administracijai nesilaikyti Aprašo nuostatose įtvirtintų reikalavimų. Administracija galėjo paskelbti skelbimus apie Viešąjį pirkimą ne tik Administracijos interneto svetainėje, tačiau ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Administracija turėjo savarankiškai įsivertinti rizikas, kylančias dėl netinkamo Pirkimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad viešindama skelbimus apie Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėse, Administracija, nustatydama trumpesnį siūlymų teikimo terminą nei įtvirtina Aprašo nuostatos, neužtikrino potencialių kandidatų lygiateisiškumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paraiška dėl Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo pateikta tik paskutinę siūlymų teikimo dieną, t. y. 2021 m. gegužės 14 d. Administracija neužtikrino potencialių kandidatų vienodų galimybių dalyvauti Viešojo pirkimo procedūrose, t. y. tinkamai ir laiku parengti bei pateikti siūlymus.

19. Vadovaudamasis Reglamento (ES) 1303/2013 nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos Sąjungos investicijų fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai, nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą, padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

20. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Administracija atliko nacionalinės teisės pažeidimą, nes nustatė Aprašo reikalavimų neatitinkantį siūlymų teikimo terminą. Minėtas pažeidimas buvo atliktas Viešojo pirkimo vykdymo metu, įgyvendinant Projektą.

21. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad finansinės korekcijos taikymui nėra reikalaujama nustatyti ekonominės veiklos vykdytojo kaltę (tyčią ar aplaidumą).

22. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeidimas yra pripažįstamas tik tada, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Pažeidimas pripažįstamas atliktu, jeigu jis gali turėti poveikio Europos Sąjungos biudžetui, tačiau nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Vien Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės pažeidimo faktas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti „pažeidimą“ pagal Reglamento (ES) 1303/2013 nuostatas, jeigu atliktas nacionalinės teisės pažeidimas negalėjo sukelti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

23. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad net ir formalūs viešųjų pirkimų dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, o esantys dalyviai gali patirti realių kliūčių pateikti tinkamą pasiūlymą. Net ir formalūs viešųjų pirkimų trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti aplinkybę, kad viešieji pirkimai buvo atlikti pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie viešųjų pirkimų trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.

24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Administracijos atliktas pažeidimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Administracijos įgyvendinamas Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Pats Administracijos atliktas Aprašo nuostatų ir lygiateisiškumo principo pažeidimas galėjo sukelti konkurencijos pusiausvyros pažeidimo riziką, nes, neatlikus pažeidimo, potencialūs kandidatai tikėtinai galėjo pateikti daugiau siūlymų už mažesnę kainą.

25. Įvertinęs administracinės bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo Administracijos atliktą pažeidimą.

26. Vadovaudamasis Gairių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, jo sunkumą ir fondo finansinius nuostolius, turi būti taikoma fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) korekcija. Pažeidimo sunkumas įvertinamas pirmiausia atsižvelgiant į konkurencijos lygį, skaidrumą, lygiateisiškumą. Už nustatytą sutrumpintą pasiūlymų pateikimo terminą turi būti taikoma 10 proc. dydžio finansinė korekcija.

Žemesnės instancijos teismas

27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu įvertino visas finansinės korekcijos dydžiui įtaką darančias aplinkybes. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pritaikė proporcingą finansinę korekciją. Administracinėje byloje nenustatytas nei teisinis, nei faktinis pagrindai mažinti taikytos finansinės korekcijos dydį.

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, taip pat administracinis sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo principais.

29. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad individualaus administracinio akto nuostatose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, pateikiamos taikomos teisės aktų nuostatos, argumentai bei įrodymai, sudarantys pagrindą viešojo administravimo subjektui priimti individualų administracinį aktą. Individualus administracinis aktas taip pat turi atitikti motyvuotumo reikalavimą – individualaus administracinio akto motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, individualus ir pakankamas. Individualaus administracinio akto priėmimo faktinį pagrindą ir individualią argumentaciją turi žinoti ne tik viešojo administravimo subjektas, priimantis minėtą aktą, tačiau ir asmuo, dėl kurio minėtas aktas yra priimamas.

30. Įvertinęs administracinės bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nurodė faktinį ir teisinį sprendimo pagrindus, sprendimo motyvus. Administracija žinojo Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo faktinį ir teisinį pagrindus, apskundimo tvarką.

31. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti Administracijos prašymą.

III.

32. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Administracijos prašymą.

33. Administracija, paduodama apeliacinį skundą, įvardija skunde nurodytas aplinkybes ir nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

33.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Administracija pažeidė Aprašo nuostatas ir lygiateisiškumo principą.

33.2. Viešindama skelbimus apie Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėse, Administracija siekė sulaukti kuo daugiau potencialių kandidatų pasiūlymų. Administracija neturėjo siekio formaliai patalpinti skelbimą apie Viešąjį pirkimą bet kurioje visuomenės informavimo priemonėje.

33.3. Aprašo nuostatos įtvirtina reikalavimą perkančiosioms organizacijoms užtikrinti bent du viešųjų pirkimų viešinimo šaltinius, t. y. Administracija turėjo išviešinti skelbimus apie Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Skelbimo apie viešuosius pirkimus nuostatose nurodytas siūlymų teikimo terminas negali būti trumpesnis nei Aprašo nuostatose įtvirtintas minimalus 12 (dvylikos) dienų terminas. Aprašo nuostatose įstatymų leidėjas nesuformulavo imperatyvaus reikalavimo perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, kad visi perkančiųjų organizacijų skelbimai apie viešuosius pirkimus būtų viešinami ne trumpiau nei Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų 12 (dvylikos) dienų terminą.

33.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino aplinkybę, kad 2021 m. balandžio 16 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje. Administracija minėtu skelbimu nurodė, kad siūlymai gali būti teikiami nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai). Nustatytas terminas atitinka Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų 12 (dvylika) dienų terminą. Visų Administracijos išviešintų skelbimų apie Viešąjį pirkimą turinys yra toks pats.

33.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti finansinę korekciją.

33.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Administracijos tariamai atliktas Aprašo pažeidimas daro poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie tai, kad tariamai atliktas pažeidimas sukėlė ir (ar) galėjo sukelti žalą Europos Sąjungos biudžetui.

33.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, kad Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu taikė proporcingą finansinę korekciją. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į individualias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti taikytos finansinės korekcijos dydį. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių sprendimą taikyti išimtinai 10 proc. dydžio finansinę korekciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Administracija įsigijo Butą siekdama užtikrinti socialinio būsto laukiančių asmenų poreikius.

33.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nurodė, kad Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Taip pat SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo prijungti prie administracinės bylos naujus įrodymus.

Atsiliepimas

35. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, paduodamas apeliacinį skundą, įvardija atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

35.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Administracija pažeidė Aprašo nuostatas ir lygiateisiškumo principą.

35.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, kad visų Administracijos skelbimų apie Viešąjį pirkimą viešinimo terminas turėjo atitikti Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų terminą. Aprašo nuostatos įtvirtina reikalavimą perkančiosioms organizacijoms užtikrinti bent du viešųjų pirkimų viešinimo šaltinius, t. y. Administracija turėjo išviešinti skelbimus apie Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Skelbimo apie viešuosius pirkimus nuostatose nurodytas siūlymų teikimo terminas negali būti trumpesnis nei Aprašo nuostatose įtvirtintas minimalus 12 (dvylika) dienų terminas. Aprašas neįtvirtina reikalavimo paskelbti visus skelbimus apie viešuosius pirkimus skirtingose visuomenės informavimo priemonėse tą pačią dieną ir viešinti juos visą Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų terminą. Aprašo nuostatose įstatymų leidėjas nesuformulavo imperatyvaus reikalavimo perkančiosioms organizacijoms užtikrinti aplinkybės, kad visi perkančiųjų organizacijų skelbimai apie viešuosius pirkimus būtų viešinami ne trumpiau nei Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų 12 (dvylikos) dienų terminą. Viešindama skelbimą apie Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje, Administracija nurodė terminą, atitinkantį Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų siūlymų teikimo terminą, ir taip užtikrino tinkamą Aprašo nuostatų įgyvendinimą.

35.3. Pirminio vertinimo metu Agentūra nenustatė ir nepagrįstai neinformavo Administracijos apie atliktus teisės aktų pažeidimus. Atlikdama pirminį vertinimą, Agentūra nenustatė jokių Aprašo nuostatų pažeidimų ir neteikė Administracijai jokių rekomendacijų. Agentūra nustatė Aprašo nuostatų pažeidimą tik tada, kai Valstybės kontrolė atliko Mokėjimo prašymo auditą.

35.4. Vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Projekto vykdymas sudaro galimybes mažas pajamas gaunantiems asmenims ar namų ūkiams nuomotis butus iš Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė siekia socialinės visuomenės naudos. Vykdydama Viešąjį pirkimą, Administracija, siekdama mažinti socialinę atskirtį ir padėti asmenims, gaunantiems mažas pajamas, išsinuomoti butus mažesnėmis nei rinkos kainomis, turi įsigyti reikalingą nekilnojamąjį turtą. Minėtų butų įsigijimas nėra paprastas, nes asmenys nėra suinteresuoti parduoti butus socialinėms reikmėms, o visi reikalingo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai vyksta privačioje rinkoje.

35.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti finansinę korekciją. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos pažeidimui pagal Reglamento (ES) 1303/2013 nuostatas kvalifikuoti.

35.6. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu tik formaliai konstatavo, kad Administracijos tariamai atliktas teisės aktų pažeidimas sukėlė žalą Europos Sąjungos biudžetui. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie tai, kad tariamai atliktas pažeidimas sukėlė ir (ar) galėjo sukelti žalą Europos Sąjungos biudžetui. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika.

35.7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Gairių nuostatomis, tik formaliai įvertino taikytos finansinės korekcijos dydžio atitiktį proporcingumo principui, tačiau nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į individualias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti taikytos finansinės korekcijos dydį. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių sprendimą taikyti išimtinai 10 proc. dydžio finansinę korekciją.

36. Atsakovas viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“, paduodama atsiliepimus į Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus, prašo atmesti Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus.

Atsiliepimas

37. Agentūra, paduodama atsiliepimus į apeliacinius skundus, įvardija atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

37.1. Pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus ir tinkamai taikė aktualų teisinį reguliavimą. Administracija ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nenurodė jokių argumentų, paneigiančių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė Administracijai ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepalankų sprendimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos įrodymus.

37.2. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės nustato, kad Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi pareigą patikrinti Projekto išlaidų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Agentūra, kaip įgyvendinanti institucija, turi įsitikinti, kad Projektą vykdančios Administracijos patirtos išlaidos nepažeidžia teisės aktų nuostatų ir gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Nustačiusi, kad teisės aktai buvo pažeisti, Agentūra inicijuoja pažeidimo tyrimą. Pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai Agentūrai. Nei viena kita institucija pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles neturi kompetencijos atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti/nenustatyti pažeidimo. Minėta Agentūros pareiga negali būti aiškinama siaurinamai. Agentūra gali pradėti pažeidimo tyrimus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl viešųjų pirkimo sąlygų atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams net ir tais atvejais, kai, prieš tai atlikusi išankstinę pirkimo patikrą, Agentūra neteikė pastebėjimų dėl viešųjų pirkimo sąlygų teisėtumo. Administracija, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti Projektui finansuoti skirtas lėšas, skiriamas iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, nes Administracijos patirtos išlaidos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir yra netinkamos finansuoti. Europos Sąjungos lėšų įgyvendinimo kontrolės funkciją Agentūra vykdo tiek mokėdama Projekto įgyvendinimui skirtas paramos lėšas, tiek po minėtų lėšų išmokėjimo. Agentūra turi priimti motyvuotą sprendimą dėl neteisėtai panaudotų Europos Sąjungos lėšų susigrąžinimo ir atlikti teisės aktų numatytas lėšų susigrąžinimo procedūras, nepriklausomai nuo pažeidimo padarymo momento.

37.3. Nepriklausomai nuo aplinkybės, kur skelbimas apie Viešąjį pirkimą buvo išviešintas, visais atvejais Administracija turėjo pareigą užtikrinti, kad minėtame skelbime nurodytas siūlymų teikimo terminas atitiktų Aprašo nuostatose įtvirtintą minimalų terminą. Pareiškėjo pateiktas Aprašo nuostatų aiškinimas prieštarauja lygiateisiškumo principui, nes neužtikrina kandidatų vienodos galimybės dalyvauti Viešojo pirkimo procedūrose. Potencialūs kandidatai galėjo sužinoti apie Viešąjį pirkimą naudodamiesi skirtingomis visuomenės informavimo priemonėmis – tiek Administracijos interneto svetaine, tiek kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Potencialūs kandidatai gali naudotis tik viena visuomenės informavimo priemone ir nesinaudoti kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Minėtos aplinkybės sudaro poreikį nustatyti bent minimalius Aprašo reikalavimus atitinkančius skelbimo viešinimo terminus ir užtikrinti kandidatų vienodas galimybes susipažinti su Viešuoju pirkimu. Atlikdama Viešojo pirkimo auditą, Valstybės kontrolė laikėsi tos pačios pozicijos. Minėtas aiškinimas neišplečia Aprašo nuostatų taikymo ir atitinka tikrąjį Aprašo nuostatų turinį.

37.4. Tiek Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino visas Administracijos nurodytas aplinkybes. Vien aplinkybė, kad skelbimą apie Viešąjį pirkimą Administracija paskelbė skirtingose visuomenės informavimo priemonėse, savaime nepaneigia nustatyto pažeidimo.

37.5. Administracijos atliko teisės aktų, taikomų įgyvendinant Projektą, pažeidimą. Pažeidimas buvo atliktas Administracijos, kaip ekonominės veiklos vykdytojo, veiksmais. Administracijos teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nėra Administracijos kaltės, yra teisiškai nereikšmingi. Administracijos atliktas pažeidimas turi finansinį poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams. Nagrinėjamu atveju reikšmės neturi aplinkybė, kad realūs, tiesioginiai padariniai Viešojo pirkimo vykdymui ir (ar) Europos Sąjungos teikiamos paramos naudojimui, galbūt nekilo ir (ar) minėti padariniai yra neakivaizdūs. Atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra nustatė visas privalomas pažeidimo kvalifikavimo sąlygas ir pagrįstai taikė finansinę korekciją.

37.6. Gairių nuostatos aiškiai įtvirtina prezumpciją, kad Administracijos atlikto pažeidimo pobūdis daro neigiamą finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Vien aplinkybė, kad realūs, tiesiogiai padariniai Europos Sąjungos biudžetui nekilo, nereiškia, kad Administracijos atliktas pažeidimas nesukėlė rizikos Europos Sąjungos biudžetui. Administracijos atliktas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu – minėtas pažeidimas galėjo paveikti Viešųjų pirkimų rezultatą ir sukelti žalą Europos Sąjungos biudžetui. Žala Europos Sąjungos biudžetui gali būti ir neakivaizdi. Vadovaudamasis aktualiomis teisės normomis ir teismų praktika, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino taikytos finansinės korekcijos pagrįstumą ir teisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

37.7. Administracija atliko pažeidimą, t. y. sutrumpino Viešojo pirkimo siūlymo teikimo terminą 4 (keturiomis) dienomis. Atsižvelgdama į minėtą aplinkybę, Agentūra, vadovaudamasi Gairių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, įvertino visas nustatyto pažeidimo aplinkybes ir finansinio korekcijų dydžiui nustatyti reikšmingus faktus. Agentūra užtikrino finansinės korekcijos dydžio atitiktį proporcingumo principui. Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė taip pat siūlė taikyti 10 (dešimties) proc. finansinę korekciją.

37.8. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus teisės aktų reikalavimus. Pažeidimo tyrimo metu Agentūra suteikė Administracijai galimybę pateikti papildomus paaiškinimus, ir Administracija teikė minėtus paaiškinimus. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu įvertino visas aktualias faktines aplinkybes ir jas susiejo su taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Nustatytas faktines aplinkybes Administracija neabejotinai žinojo. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nešališkai ir objektyviai įvertino Administracijos veiksmus. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nurodė visus teisinius argumentus, pagrindžiančius Agentūros vertinimą. Administracija neabejotinai suvokė Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo motyvų esmę ir turinį. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu aiškiai nurodė Administracijos pareigą grąžinti netinkamas finansuoti išlaidas ir minėto sprendimo apskundimo tvarką. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu neperžengė teisės aktų nuostatomis suteiktų kompetencijų ribų ir vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu. Administracijos argumentai dėl Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo atitikties individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų yra išimtinai deklaratyvūs. Administracija tik deklaratyviai nesutinka su Agentūros nustatytu pažeidimu. Vien tai, kad Administracija nesutinka su Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, savaime nereiškia, kad Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

38. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, paduodama atsiliepimą į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, prašo tenkinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą.

39. Administracija, paduodama atsiliepimą į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

39.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo visų administracinės bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas teikia prioritetą formai prieš turinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į anksčiau suformuotą teismų praktiką ir nepagrįstai nevertino aplinkybes, kad vien formalus nukrypimas nuo konkrečios viešųjų pirkimų procedūros ar jų vykdymo eigos, nedarančios įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, nesudaro pagrindo pripažinti teisės aktų pažeidimo. Administracija nesiekė padaryti Agentūros nurodomo pažeidimą, ir jokios neigiamos pasekmės neatsirado ir negalėjo atsirasti. Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas pagrindžia aplinkybę, kad Agentūra gali priimti visiškai nemotyvuotą sprendimą ir nepagrįstai susigrąžinti Projekto vykdymui reikalingas lėšas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesigilino į susidariusią situaciją ir netinkamai įvertino ginčo aplinkybes.

Atsiliepimas

39.2. Tiek Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai neįvertino taikytos finansinės korekcijos dydžio proporcingumo ir teisingumo. Net ir nustatę, kad už tariamai atliktą pažeidimą Gairės nustato fiksuotą taikytinos finansinės korekcijos dydį, Agentūra ir pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą individualias tariamai atlikto pažeidimo savybes ir, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, nukrypti nuo Gairėse nurodyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia. Nagrinėjamu atveju nei Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atskirai neįvertino aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą mažinti taikytos finansinės korekcijos dydį. Toks formalus skiriamos finansinės korekcijos nustatymas, vadovaujantis vien Gairių nustatytais dydžiais, nesuderinamas su teismų formuojama praktika.

39.3. Atlikdama pirminį Viešojo pirkimo atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams vertinimą ir neteikdama Administracijai jokių pastebėjimų, Agentūra suteikė Administracijai teisėtą lūkestį tikėtis, kad Administracija vykdo Projektą laikydamasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Agentūra atliko savarankišką projekto vykdymo priežiūros procedūrą, tačiau neteikė Administracijai jokių pastabų, pasiūlymų ar rekomendacijų apie Viešojo pirkimo atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Minėta aplinkybė sudarė Administracijai pagrįstą pagrindą manyti, kad pirminio vertinimo Agentūra tinkamai įvertino Projekto eigą, ir Administracija gali tęsti Projekto vykdymą. Pirminio vertinimo metu atlikdama viešųjų pirkimų kontrolę, Agentūra turėjo pareigą pastebėti tariamai atliktą pažeidimą ir apie tai informuoti Administraciją Agentūra rūpestingai neatliko pareigos atlikti pažeidimo tyrimą ir taip neužtikrino tinkamos tariamai atlikto pažeidimo prevencijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

40. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo (sprendimo numeris: IT03) pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas atmetė Administracijos prašymą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju Administracija atliko Aprašo nuostatų ir lygiateisiškumo principų pažeidimus, todėl Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pagrįstai taikė finansinę korekciją, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Administracinėje byloje nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų ribas, taip pat aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu, teisėjų kolegija administracinę bylą nagrinėja apeliacinių skundų ribose.

Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus prie administracinės bylos

43. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo teismo prijungti prie administracinės bylos papildomus įrodymus.

44. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas iš naujo, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas pagal administracinėje byloje esančius įrodymus. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas įprastai gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tik ta apimtimi, kuria administracinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2025 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2044-1188/2025; kt.).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalis, teikdama apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie administracinės bylos naujus įrodymus, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius aplinkybę, kad nauji įrodymai negalėjo būti pateikti teismui administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ar kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

47. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo prijungti prie administracinės bylos naujus duomenis apie Agentūros atliktą patikrą vietoje – Agentūros atliktos patikros vietoje ataskaitas ir Agentūros siūlomas rekomendacijas. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad proceso šalys teikė (mėgino teikti) minėtus duomenis pirmosios instancijos teismui. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikiami duomenys administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo vertinami. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, teikdamas prašymą prijungti prie administracinės bylos minėtus duomenis, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių galimybę spręsti, kad nauji įrodymai negalėjo būti pateikti teismui administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ar kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo prijungti prie administracinės bylos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikiamų duomenų, todėl šis prašymas netenkinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

48. Administracija ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, paduodami apeliacinius skundus, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinės bylos įrodymus ir dėl to netinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atlikdamas įrodymų vertinimą, teismas vertina tam tikrų aplinkybių egzistavimą. Nustatydamas administracinės bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus tarpusavio prieštaravimus, logiškumą, administracinės bylos duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2024 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-908-1047/2025; kt.).

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu. Teismo vidinis įsitikinimas yra administracinės bylos įrodymais pagrįsta teismo išvada ir nėra išankstinis teismo įsitikinimas ir (ar) nuojauta. Išnagrinėjęs reikšmingus faktus, iškėlęs ir ištyręs tikėtinas versijas, teismas įvertina kiekvieną administracinės bylos įrodymų atskirai ir visą įrodymų visumą. Vertindamas administracinės bylos įrodymus, teismas vadovaujasi tiek įstatymų nuostatose įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Atlikęs įrodymų vertinimą, teismas grindžia atliktas išvadas administracinės bylos įrodymais. Administracinės bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo nesaisto ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2172-261/2021; 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; kt.).

51. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, proceso šalių argumentus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsamiai, objektyviai bei tinkamai įvertino visus aktualius duomenis ir taikė ginčo sprendimui aktualias teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino surinktų administracinės bylos įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, tarpusavio prieštaravimus, logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė administracinės bylos įrodymus, turinčius reikšmę administracinės bylos nagrinėjimui. Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys nepaneigia minėtos išvados. Administracija ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodo tik abstraktaus pobūdžio argumentus, išreiškiančius nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktomis išvadomis. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertino administracinės bylos įrodymus kitaip nei Administracija ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos įrodymus ir dėl to netinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

Dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje ir sudaryti visiems tiekėjams vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-196-789/2025; kt.).

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas reikalavimus tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek viešųjų pirkimų dalyviams viešuosius pirkimus reguliuojančiuose teisės aktuose, siekė užtikrinti viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslą. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas nėra savitikslės ir formalios taisyklės, sudarančios perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams pareigas atitikti teisės aktų nuostatų reikalavimus ar atitinkamas viešųjų pirkimų sąlygas. Viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas yra svarbus tiek, kiek minėtas reguliavimas padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025; kt.).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų principais turi būti vadovaujamasi aiškinant ir taikant visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatų turinį, inter alia (be kita ko) tiek tarptautinių ir supaprastintų, tiek klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų procedūrų nuostatas. Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešųjų pirkimų sutarties sudarymo arba viešųjų pirkimų pabaigos kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Viešųjų pirkimų principų laikymasis garantuoja viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų įgyvendinimą, nesąžiningos konkurencijos viešųjų pirkimų procedūros prevenciją ir viešojo intereso apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022; kt.).

55. Aprašo (2022 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo (nutarimo numeris: 1036) redakcija) 3 punktas nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios teisės normos, kurių kontekste yra vertinami daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų. Viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes tiesiogiai apginti tiekėjų pažeistas teises viešųjų pirkimų srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nepriklausomai nuo kitų teisės normų pažeidimų, sudaro pakankamą pagrindą reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024).

57. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai išreiškia pareigą vertinti tapačius reiškinius vienodai ir nevertinti skirtingų situacijų vienodai, jei priešingas vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą Arnold André, C-434/02; kt.).

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai paprastai išreiškia viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių – perkančiosios organizacijos ar subjekto, viešuosiuose pirkimuose priimančio visuotinai privalomojo elgesio taisykles (įstatymo leidėjo ar viešojo administravimo subjekto) – pozityviąją arba aktyviąją (lygiateisiškumo principas) pareigą ir negatyviąją arba pasyviąją (nediskriminavimo principas) pareigą, t. y. viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių pareigas imtis veiksmų bei vengti priemonių, galinčių nulemti teisiniu požiūriu nelygiavertę viešųjų pirkimų dalyvių padėtį arba diskriminuojančių skirtingus viešųjų pirkimų dalyvius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-786-624/2025; kt.).

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą viešųjų pirkimų metu ir nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose prevenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012; kt.).

60. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu konstatavo, kad Administracija, skelbiamų derybų būdu vykdydama Viešąjį pirkimą, nustatė trumpesnį viešųjų pirkimų pasiūlymų teikimo terminą nei nustato Aprašo nuostatos.

61. Aprašo 26 punktas nustato, kad apie skelbiamas derybas perkančioji organizacija turi paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tais atvejais, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1000 eurų, apie skelbiamas derybas gali būti skelbiama tik perkančiosios organizacijos interneto svetainėje. Skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur turi būti tapatus.

62. Aprašo 28.2 punktas nustato, kad skelbiamų derybų atveju kandidatas pasiūlymą ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus turi pateikti per perkančiosios organizacijos skelbime nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 12 (dvylika) dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos, kai nuosavybėn perkamas būstas ar nekilnojamieji daiktai nuomojami, išskyrus Aprašo 28.3 papunktyje nurodytą atvejį, ar įsigyjama teisių į juos.

63. Sistemiškai vertindama Aprašo 3 punkto, Aprašo 26 punkto ir Aprašo 28.2 punkto nuostatas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, įtvirtindamas minėtas Aprašo nuostatas, įstatymų leidėjas siekė užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje. Aprašo 26 punkto ir Aprašo 28.2 punkto nuostatose įtvirtinti reikalavimai yra skirti sudaryti visiems viešųjų pirkimų tiekėjams vienodas ir konkurencingas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tai reiškia, kad minėtos Aprašo nuostatos nėra savitikslės ir formalios taisyklės, įtvirtinančios tik formalų reikalavimą perkančiosioms organizacijoms nustatyti viešųjų pirkimų pasiūlymo teikimo terminus. Perkančiosios organizacijos, skelbdamos apie derybas, turi paskelbti skelbimą tiek perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, tiek bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje, užtikrinti visų skelbimų apie derybas identišką turinio ir nustatyti vienodus terminus viešųjų pirkimų dalyviams parengti viešųjų pirkimų pasiūlymus.

64. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Administracija, skelbdama apie derybas, pažeidė Aprašo nuostatas ir pareigą užtikrinti viešųjų pirkimų dalyvių lygiateisiškumą. 2021 m. balandžio 16 d. Administracija paskelbė skelbimą apie Viešąjį pirkimą Administracijos interneto svetainėje. Įvardytu skelbimu Administracijos nustatytas Viešojo pirkimo pasiūlymų terminas truko nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., t. y. terminas buvo žymiai ilgesnis nei Aprašo 28.2 punkto nuostatose įtvirtintas viešųjų pirkimų pasiūlymų teikimo terminas. 2021 m. gegužės 6 d. Administracija paskelbė skelbimą apie inicijuotą Viešąjį pirkimą visuomenės informavimo priemonėse „Delfi“ ir „Aruodas“. Įvardytais skelbimais Administracijos nustatyti Viešojo pirkimo pasiūlymų terminai truko nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., t. y. terminai buvo reikšmingai trumpesni nei Aprašo 28.2 punkto nuostatose įtvirtintas viešųjų pirkimų pasiūlymų teikimo terminas. Viešųjų pirkimų dalyvių, galėjusių susipažinti su Viešuoju pirkimu per Administracijos interneto svetainę, ir viešųjų pirkimų dalyvių, galėjusių susipažinti su Viešuoju pirkimu per visuomenės informavimo priemones, galimybės parengti ir pateikti Viešojo pirkimo pasiūlymus laiko atžvilgiu reikšmingai skyrėsi. Viešųjų pirkimų dalyvių, galėjusių susipažinti su Viešuoju pirkimu per visuomenės informavimo priemones, galimybės parengti ir pateikti Viešojo pirkimo pasiūlymus laiko atžvilgiu buvo nepagrįstai ribojamos. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti tiek Aprašo nuostatų, tiek viešųjų pirkimų dalyvių lygiateisiškumo principo pažeidimą.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentai, jog perkančiosios organizacijos, skelbdamos apie viešuosius pirkimus visuomenės informavimo priemonėje, gali patirti reikšmingus finansinius nuostolius, nedaro reikšmės teisinės situacijos vertinimui. Aplinkybė, kad Administracija, skelbdama apie derybas ilgesnį terminą, galėjo patirti didesnes finansines išlaidas, negali sudaryti pagrindo Administracijai nesilaikyti Aprašo nuostatų ir esminių viešųjų pirkimų principų. Administracija nagrinėjamu atveju savarankiškai pasirinko skelbti apie derybas visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ ir „Aruodas“ ir savarankiškai nusprendė prisiimti su tuo susijusias finansines pasekmes.

66. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Administracija netinkamai nustatė viešųjų pirkimų pasiūlymų teikimo terminus ir taip pažeidė lygiateisiškumo principą.

Dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo

67. Reglamento (ES) 1303/2013 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius.

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, kontrolės įgyvendinimo procedūra. Pažeidimo tyrimo procedūra yra skirta užtikrinti projekto, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinimui skirtų išlaidų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025; kt.).

69. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu (2022 m. gruodžio 10 d. nutarimo (numeris: 528) redakcija) (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), 9.3.7 papunktis nustatė, kad įgyvendinančioji institucija atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui. Ginčo metu įgyvendinančiosios institucijos pareigas vykdė Agentūra.

70. Projekto administravimo ir finansavimo taisyklių (2022 m. lapkričio 11 d. – 2023 m. spalio 31 d. įsakymo (įsakymo numeris: 1K-316) redakcijos) 295 punktas nustatė, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.

71. Administracija ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nagrinėjamu atveju kildina Administracijos teisėtus lūkesčius iš to, kad, atlikdama patikrą vietoje, Agentūra nenustatė jokių Viešojo pirkimo pažeidimų ir nepateikė Administracijai jokių rekomendacijų ar pastabų.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atlikdama projektų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis, patikrinimus, įgyvendinančioji institucija privalo atidžiai, nuodugniai ir rūpestingai vykdyti savo pareigas. Vis dėlto, vien aplinkybė, jog patirtų išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti pirminio vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, savaime neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės vėliau atlikti pažeidimo tyrimą. Tai, kad įgyvendinančioji institucija atliko išankstinę viešųjų pirkimų dokumentų patikrą ir nepareiškė perkančiajai organizacijai pastabų, savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos atsakomybė už teisės aktų nuostatų laikymąsi pasibaigė. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo patikrinimo vykdymo pradžios ir pažeidimo nustatymo momento, perkančioji organizacija negali turėti teisėtų lūkesčių tikėtis, kad ji įgijo teisę naudotis Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis, jeigu įgyvendinančioji institucija nustato pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-325-662/2024; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025; kt.).

73. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracija atliko Aprašo nuostatų ir lygiateisiškumo principo pažeidimus. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog, atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra sąmoningai aplaidžiai vykdė savo nustatytas funkcijas, piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais ir (ar) atliko kitus teisės aktų pažeidimus. Minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą spręsti, kad Administracija negalėjo įgyti teisėtus lūkesčius tikėtis, jog, patikros vietoje metu Agentūrai nenustačius jokių pažeidimų, Viešojo pirkimo procedūros atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

74. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų argumentus, kad nagrinėjamu atveju Agentūra netinkamai atliko pažeidimo tyrimą ir taip pažeidė Administracijos teisėtus lūkesčius.

Dėl finansinės korekcijos

75. Reglamento (ES) 1303/2013 2 straipsnio 36 punktas nustato, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Reglamento (ES) 1303/2013 2 straipsnio 37 punktas įtvirtina, kad ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.

76. Reglamento (ES) 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis.

77. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pažeidimais yra nustatomas tais atvejais, kai yra trys būtinosios sąlygos: 1) ūkio subjektas savo veiksmais ar neveikimu atlieka teisės pažeidimą; 2) atliekamas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinius ir investicijų fondus pažeidimas; 3) atliktas pažeidimas sukėlė realią ar potencialią žalą Europos Sąjungos biudžetui (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą byloje Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 2023 m. birželio 8 d. sprendimą byloje ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451; kt.).

78. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ekonominės veiklos vykdytojo kaltę (tyčią ar aplaidumą) darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; kt.).

79. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Administracija, veikdama kaip ekonominės veiklos vykdytojas, atliko Aprašo nuostatų ir lygiateisiškumo principo pažeidimą. Administracijos kaltė dėl atlikto pažeidimo neturi reikšmės pažeidimo kvalifikavimui. Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad, nenustačiusi Administracijos kaltės, Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai taikė finansinę korekciją.

80. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pažeidimas yra tik tada, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų yra padaroma arba gali būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Pažeidimas pripažįstamas atliktu, jeigu atliktas Europos Sąjungos teisės arba valstybių narių nacionalinės teisės pažeidimas gali daryti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pažeidimui konstatuoti nėra būtina įrodyti konkretų pažeidimo finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, ECLI:EU:C:2016:562, 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, ECLI:EU:C:2017:940; kt.).

81. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, kad teisės aktų pažeidimas nesukėlė jokių konkrečių, apčiuopiamų padarinių, savaime nereiškia, kad neigiami padariniai apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato galimybės netaikyti finansinės korekcijos, jeigu yra nustatomi iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023; kt.).

82. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Administracija, vykdydama Viešąjį pirkimą, nustatė Aprašo nuostatų reikalavimus neatitinkančius Viešojo pirkimo pasiūlymų teikimo terminus. Atliktas pažeidimas reikšmingai apribojo dalies potencialių Viešojo pirkimo dalyvių galimybes pateikti Viešojo pirkimo pasiūlymus ir Administracijai pasirinkti racionaliausią Viešojo pirkimo pasiūlymą. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, finansavus visas Viešojo pirkimo metu Administracijos faktiškai patirtas išlaidas Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis, Administracijos atliktas pažeidimas galėjo sukelti žalą Europos Sąjungos biudžetui. Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų argumentai nepaneigia minėtų išvadų. Tiek Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino pažeidimo keliamą žalą Europos Sąjungos biudžetui.

83. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų argumentus, kad nagrinėjamu atveju Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai taikė finansinę korekciją.

84. Reglamento (ES) 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba EJRŽF finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą.

85. Gairių 1.1 skirsnis nustato, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa.

86. Gairių 1.4 skirsnis nustato, kad jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

87. Gairių 2.1.4 skirsnis nustato, kad, kai direktyvose nustatyti terminai sutrumpinami 30 (trisdešimt) proc. arba daugiau (bet mažiau nei 50 (penkiasdešimt) proc.) arba nebuvo pratęsti terminai, nors pirkimo dokumentuose buvo padaryta esminių pakeitimų, taikoma fiksuota 10 (dešimties) proc. dydžio finansinė pataisa.

88. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. spalio 4 d. prejudicinio sprendimo byloje Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853; kt.).

89. Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 7 priedo 10 punktas nustato, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

90. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, atsižvelgdama į Administracijos atliktų pažeidimų sunkumą ir pobūdį, t. y. nustatytų viešųjų pirkimų pasiūlymų teikimo termino nustatymo pažeidimus, taikė fiksuotą 10 proc. dydžio finansinę korekciją.

91. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Administracija, įgyvendindama Projektą, siekė užtikrinti būtinuosius socialinius visuomenės poreikius, t. y. užtikrinti visuomenės galimybes įgyti socialinius būstus. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pažeidimų tyrimo metu Administracija vengė bendradarbiauti su Agentūra. Administracija skelbė informaciją apie Viešąjį pirkimą daugiau nei vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tačiau, vykdydama Viešąjį pirkimą, Administracija atliko Aprašo nuostatų ir lygiateisiškumo principo pažeidimus. Atlikdama minėtus pažeidimus, Administracija reikšmingai apribojo dalies potencialių Viešojo pirkimo dalyvių galimybes teikti Viešojo pirkimo pasiūlymus. Viešojo pirkimo metu buvo užtikrinta tik minimali potencialių Viešojo pirkimo dalyvių konkurencija. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindą spręsti, kad Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu taikytos 10 proc. finansinės korekcijos dydis turi būti mažinamas.

92. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat teisės aktų nuostatose nustatytais kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti nustatytos finansinės korekcijos dydžio. Nustatytas finansinės korekcijos dydis yra suderinamas su finansinių korekcijų tikslais ir yra proporcingas Administracijos atliktiems pažeidimams.

Dėl skundžiamo administracinio sprendimo atitikties individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams

93. VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

94. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

95. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto nuostatose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, pateikiamos taikomos teisės aktų nuostatos, argumentai bei įrodymai, sudarantys pagrindą viešojo administravimo subjektui priimti individualų administracinį aktą. Individualus administracinis aktas taip pat turi atitikti motyvuotumo reikalavimą – individualaus administracinio akto motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, individualus ir pakankamas. Individualaus administracinio akto priėmimo faktinį pagrindą ir individualią argumentaciją turi žinoti ne tik viešojo administravimo subjektas, priimantis minėtą aktą, tačiau ir asmuo, dėl kurio minėtas aktas yra priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-105-822/2025; kt.).

96. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka visus VAĮ nuostatose ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytus reikalavimus. Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nurodė visas sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas ir nurodė išsamius sprendimo motyvus. Administracijos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtų išvadų.

97. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta Administracijos apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju Agentūra 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Dėl administracinės bylos procesinės baigties

98. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė Administracijos prašymą. Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistu, o Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus.

Palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė