Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. Komisijos sprendime nėra analizuojami Agentūros veiksmai, sąlygoję atitinkamus pareiškėjos sprendimus vykdomoje gyvulininkystės veikloje ir nebuvo įvertinta, ar Agentūros neveikimas turėjo įtakos neigiamo sprendimo pareiškėjai priėmimą. Pareiškėja, persvarsčiusi veiklos vykdymo aplinkybes, 2018 m. vasario 1 d. pateikė prašymą Agentūrai, prašydama leisti pakeisti pardavimo pajamų struktūrą nekeičiant paraiškoje suplanuotų įsipareigojimų vykdyti veiklą gyvulininkystės sektoriuje. Pareiškėja pažymėjo, kad iki šios dienos nėra gavusi Agentūros atsakymo į pateiktą prašymą, todėl Agentūra ne tik apribojo galimybes pareiškėjai vykdyti veiklą, bet ir sudarė sąlygas, kuriomis pareiškėja buvo priversta imtis papildomos veiklos, kad galėtų finansuoti vykdomos pieninės gyvulininkystės veiklą. Agentūra netinkamai administravo pareiškėjai suteiktą paramą, nesiėmė visų galimų veiksmų sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti veiklą bei priemonių užtikrinančių geresnius veiklos rodiklius, todėl pareiškėja turėjo priimti individualius vykdomos gyvulininkystės veiklos sprendimus, kuriuos Agentūra klaidingai traktuoja kaip pažeidimus.

4. Pareiškėjos vertinimu, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Komisija klaidingai interpretavo ir kvalifikavo teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, jų visumą. Komisijos sprendime yra perrašomos Agentūros sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas, nėra vertinami pareiškėjos argumentai ir dėl jų nėra pasisakoma. Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, be kita ko, nes Komisija netyrė pareiškėjos pateiktų įrodymų ir reikalavimų pagrįstumo, o atmetė juos nepateikdama priimto sprendimo motyvacijos. Agentūros atliktų patikrų vietų duomenys neobjektyvūs, rezultatai paremti subjektyvia Agentūros darbuotojų nuomone ir faktinių aplinkybių iškraipymu. Pareiškėja atliktų patikrų ataskaitų nėra fiziškai pasirašiusi, o parašai buvo uždėti ant Agentūros darbuotojo tuščio planšetinio kompiuterio ekrano. Suformulavus ataskaitas, pareiškėjos parašas elektroninėmis priemonėmis buvo perkeltas ant kitų patikrų ataskaitų.

5. Komisijos sprendime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja nesiverčia gyvulininkyste, nes gyvulių neturėjo nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ir vietose, kuriose buvo laikyti gyvuliai, gyvulių laikymo požymių nerasta, neatitinka faktinės situacijos, yra klaidingai interpretuojami. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. spalio 31 d. gyvulių neturėjo, bet gyvulininkystės veikla nenutrūko, nes buvo auginami pašarai ir rekonstruojami ūkiniai pastatai planuojamų įsigyti gyvulių laikymui. Pareiškėja turėjo pati savo nuožiūra disponuoti gyvuliais. Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad Agentūra nusprendė susigrąžinti 30 000 Eur paskirtos paramos, nors pareiškėja ir taip yra sumokėjusi 42 600 Eur nuosavų lėšų už krautuvą.

8. Agentūra 2018 m. kovo 2 raštu Nr. KM-150 „Dėl projekto įgyvendinimo“ informavo pareiškėją, kad šiuo metu vyksta įtariamo pažeidimo tyrimas ir apie priimtą sprendimą pareiškėja bus informuota pasibaigus tyrimui. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamo pažeidimo tyrimas pasibaigė tuo, jog Agentūra priėmė sprendimą dėl skolos sugrąžinimo, kurį pareiškėja šiuo metu ir ginčija, todėl Agentūrai nebuvo prasmės papildomai siųsti dar kartą atsakymą dėl pareiškėjos 2018 m. vasario 1 d. pateikto prašymo, nes pareiškėjos prašymas šiuo atveju tapo neaktualus. Atsakovo vertinimu, Agentūros sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra pagrįstas ir motyvuotas, priimtas įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Komisijos sprendimas, kaip nurodė atsakovas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo teisinio pagrindo nėra.

10. Agentūra akcentavo, kad pareiškėja, pateikdama paraišką bei prisiimdama įsipareigojimus, privalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir veiklą vykdyti, taip, kaip numatyta paraiškoje bei verslo plane. Pareiškėja pardavė karves neįspėjusi Agentūros, o su prašymu kreipėsi tik 2018 m. vasario 1 d., prašydama vietoje paraiškoje numatytos pieninės ir mėsinės gyvulininkystės veiklos leisti vykdyti mėsinę gyvulininkystę. Pagal viešosios įstaigos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenis nustatyta, kad gyvuliai registre buvo registruoti iki 2017 m. gruodžio 23 d. Buvo inicijuota patikra vietoje, kurios metu užfiksuotos aplinkybės, turėjusios įtakos Agentūros sprendimo priėmimui, t. y. gyvulių laikymo vietoje nėra, šėryklų, girdyklų nėra, dalyje tvarto įrengti gardai naminiams švelniakailiams gyvūnams laikyti, jokia ūkinė veikla pastatuose nėra vykdoma. Pagal pareiškėjos pateiktą projektą gyvuliai turėjo būti laikomi tvarte, tačiau nei gyvūnų, nei gyvūnų laikymo požymių nebuvo matyti.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūros tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną, t. y. šiuo atveju Agentūros tikrintojas užfiksavo faktus, kurie buvo nustatyti atliktų patikrų vietoje metu (2018 m. vasario 19-21 d.; 2018 m. birželio 25 d. – liepos 4 d.; 2019 m. vasario 18 d. – kovo 5 d.). Pareiškėja neturėjo sąlygų gyvuliams laikyti, nes patikrų vietoje metu buvo nustatyta, jog nėra požymių, kad buvo auginami gyvuliai, už paramos lėšas įsigytos technikos nėra projekto įgyvendinimo vietoje, ji nenaudojama. Agentūrai kilo pagrįstų įtarimų, kad pareiškėja vykdo fiktyvią gyvulininkystės veiklą. Agentūros siųstų paklausimų ir pranešimų pareiškėja neatsiimdavo iš pašto, jie sugrįždavo atgal, todėl įtarta, kad pareiškėja dažnai būna išvykusi į užsienį. Be to, 2018 m. birželio 25 d. – liepos 4 d. patikros metu pareiškėjos atstovas I. M. patvirtino, jog pareiškėja išvykusi į užsienį ir ten gyvena. Agentūra negali kontroliuoti ir nekontroliuoja pareiškėjų gyvenamosios vietos, parama gali būti skirta ir ūkininkams vykdantiems veiklą, tačiau gyvenantiems kitoje vietovėje. Vertinant visumą aplinkybių, į atstumą yra atsižvelgiama kaip į rizikos kriterijų. Šiuo atveju visuma aplinkybių bei Agentūros surinkti įrodymai suponuoja išvadą, kad pati pareiškėja veiklos nevykdo. Atsakovas pažymėjo, jog atlikus ŽŪIKVC duomenų analizę, matyti, kad gyvuliai įsigyti tik formaliai ir iš susijusių asmenų, taip pat pateikusių paraiškas paramai gauti paramą.

12. Agentūros patikrų vietoje metu yra užfiksuota, kad teleskopinis krautuvas yra ne pareiškėjos projekto įgyvendinimo vietoje. 2018 m. vasario 19-21 d. patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog teleskopinis krautuvas yra laikomas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lytagra“ Marijampolės filiale adresu (duomenys neskelbtini). Vizualiai apžiūrėjus teleskopinį krautuvą matyti, kad jis pastatytas tarp kitos parduodamos technikos, už stiklo palikta techninė specifikacija kaip informacija pirkėjams, nustatytos motovalandos – 6,7. Už paramos lėšas įsigyta investicija buvo ne projekto įgyvendinimo vietoje. 2018 m. birželio 25 d. – liepos 4 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad teleskopinis krautuvas laikomas taip pat ne pareiškėjos ūkyje, o dėdės A. B. kolektyviniame sode adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. Panaudos ar nuomos sutarčių, suteikiančių teisę naudotis minėtu sklypu, pareiškėja nepateikė. 2019 m. vasario 18 d. – kovo 5 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad teleskopinis krautuvas laikomas (duomenys neskelbtini) sodyboje, su kuria dėl krautuvo laikymo susitarta žodžiu, panaudos sutarties pareiškėja nepateikė. Pareiškėjų prisiimti įsipareigojimai bei atsakomybė už juos numatyta paramos sutartyje, kurioje taip pat numatyta, kad pareiškėjas, siekdamas projekto tikslų, rezultatų ir uždavinių, privalo projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta paramos sutartyje, aprašyta paraiškoje ir verslo plane bei be Agentūros sutikimo neperduoti investicijų tretiesiems asmenims. Pareiškėja laikė techniką ne projekto įgyvendinimo vietoje, o pas trečiuosius asmenis, taip neužtikrindama nuostatos, kad už paramos lėšas įsigytos investicijos būtų naudojamos tik projekte numatytai veiklai vykdyti. Agentūros atliktų patikrų vietoje metu buvo akivaizdžiai užfiksuoti faktai, kurie patvirtina, jog įsigyta investicija nėra laikoma projekto įgyvendinimo vietoje, gyvulininkystės veikla taip pat nėra vykdoma.

13. Pažymėjo, kad pareiškėja paraiškoje įsipareigojo viešinti gautą paramą, tačiau visų trijų Agentūros patikrų vietoje metu buvo nustatyta, jog viešinimo stendo projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo. Pareiškėja tik po pranešimo išsiuntimo ir pakartotinai atvykus 2019 m. vasario 26 d. parodė kieme ant ūkinio pastato durų kabantį viešinimo stendą, nors tuo adresu pareiškėja negyvena ir nevykdo jokios veiklos. Nurodė, kad Agentūra turi užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą, todėl įtariant, kad padarytas pažeidimas, turi užtikrinti, kad situacija yra išnagrinėta ir priimtas tinkamas sprendimas.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos veiklos realumo, visų pirma nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.4 punktą numatyta, jog laikoma, kad verslo planas tinkamai įgyvendinamas, kai pareiškėjas tampa aktyviu ūkininku, pasiekti verslo plane suplanuoti rodikliai (ekonominio gyvybingumo, ūkio SP, SGV skaičiaus ŽŪN plotas (ha) pajamos, kt.). Pareiškėjos verslo plane nustatytas tikslas 3.1 – „gauti didesnes pajamas“ „kurti konkurencingą ir gyvybingą ūkį“. Pareiškėjos pateiktoje paraiškoje projektui „Planuojamos investicijos į žemės ūkio techniką“ IV dalyje „Projekto aprašymas“ nurodyta, kad projektas reikalingas siekiant spartinti ūkio modernizavimą“, projekto tinkamos finansuoti išlaidos (VI dalis) – nauja žemės ūkio technika (teleskopinis krautuvas). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunktį pareiškėja įsipareigojo projekto laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos ir sąlygų.

18. Teismas įvertino, kad Agentūra surinko pakankamai netiesioginių įrodymų, jog pareiškėjos įsitraukimo į ūkio reikalus nebuvo pakankamo lygio, kad ji būtų laikoma aktyvia ūkininke. Teismas pažymėjo, pareiškėja neneigia, jog dažnai būdavo užsienyje – tai patvirtino ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu (paaiškino, kad vykdavo aplankyti giminių). Pareiškėja skunde nurodė, kad nepakankamai pelninga gyvulininkystės veikla lėmė papildomų vienkartinių darbų paieškas. 2018 m. balandžio 19 d. pranešime pareiškėja neneigia, kad dirba kitą darbą, kuris, pareiškėjos nuomone, netrukdo ūkininkauti. Dviejų iš trijų patikrų metu (2018 m. vasarį, 2018 m. birželio 25 d. – liepos 4 d.) pareiškėja negalėjo dalyvauti, nes buvo išvykus į užsienį. Antrosios patikros metu paaiškino, kad yra užsienyje, kada planuoja grįžti nenurodė. Patikros ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjos atstovas (A. B.) paaiškino, jog pareiškėja gyvena Anglijoje. Skunde teismui pareiškėja šių aplinkybių neskundė. Patikros ataskaita buvo pateikta pareiškėjai, pareiškėja teigia ją pasirašiusi, dėl ataskaitos pastabų ji neteikė, nors informaciniame pranešime nurodyta, kad galima skųsti Agentūros direktoriui. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas I. M. paaiškino, kad pareiškėja jam dokumentus perduodavo (duomenys neskelbtini), taigi realios veiklos nėra matęs. Agentūros siunčiama korespondencija ne visada pasiekia pareiškėją. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja skunde pripažino, jog ūkyje jai padeda giminės. Nagrinėjimo Komisijoje metu jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjos ūkiu rūpinasi jos dėdė. Taigi, teismas sutiko su Agentūros argumentais, kad galvijų auginimas yra kasdienis procesas, o aptartos aplinkybės rodo, jog pareiškėja neužsiima aktyviu ūkininkavimu.

21. Veiklos rezultatų pagal verslo planą pareiškėja taip pat nepasiekė. Pirmiausia, kaip nurodė teismas, nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. spalio 31 d. pareiškėja apskritai gyvulių neturėjo. Pareiškėja projekte numatytą veiklą turėjo vykdyti iki pateikė paskutinį mokėjimo prašymą. Skunde teismui nurodė, kad paskutinį mokėjimo prašymą pateikė 2018 m. balandžio 29 d. Taigi, teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad po paskutinės paraiškos pateikimo įsigijo gyvulius, nekeičia vertinimo. Agentūros sprendime nurodyta, kad pajamų iš gyvulininkystės negavo, nors pagal verslo planą 2016 m. turėjo gauti 975,00 Eur pajamų, 2017 m. 2 765,00 Eur, 2018 m. 3 250 Eur pajamų, taip pat numatyti pieno pardavimo kiekiai. Pareiškėja per visą laikotarpį neįvykdė verslo plane numatytų rodiklių. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja ir neginčija to, netgi pati remiasi aplinkybe, kad veikla negeneruoja pajamų ir dėl to jai reikia ieškoti papildomo darbo. 2018 m. pabaigoje turėjo tik 2 gyvulius, kuriuo įsigijo tik 2018 m. spalio 31 d. Tuo tarpu pagal verslo plane numatytus rodiklius 2018 m. (kontrolės laikotarpiu) turėjo turėti bent 5.

28. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino tikrosios faktinės situacijos, įrodymus ištyrė selektyviai, iš esmės atkartojo Agentūros ir Komisijos sprendimuose nurodytus motyvus, o patį sprendimą grindė prielaidomis. Be to, pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime daromos išvados iš esmės prieštarauja aktualiam teisiniam reglamentavimui.

30. Pareiškėja vertina, jog teismas, konstatuodamas nepakankamą pareiškėjos įsitraukimą į ūkio veiklą, nepagrįstai rėmėsi ir kitais Agentūros selektyviai pateiktais argumentais ir užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi pareiškėjos ūkio veiklos vykdymo niekaip nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo dalyvauti dviejų patikrų metu, nes būtent tuo laikotarpiu buvo išvykusi į užsienį.

33. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad Agentūros sprendime yra pažymima (ir Agentūra neneigia), kad pareiškėja yra pasiekusi verslo plane numatytus rodiklius, kurie atitinkamai rodo, jog gyvulininkystės veikla yra vykdoma tinkamai, t. y. taip kaip yra numatyta verslo plane, todėl visiškai nesutiktina su faktinėms aplinkybėms prieštaraujančia pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja pagal verslo planą nepasiekė veiklos rezultatų, ar juo labiau, kad netapo aktyvia ūkininke, kaip tai apibrėžiama Reglamento (ES) 1307/2013 9 straipsnyje.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat išdėsto argumentus dėl neteisingų duomenų atliekant patikras ir prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjos į bylą pateiktų įrodymų, todėl padarė klaidingą išvadą dėl Agentūros veiksmų teisėtumo ir patikrų vietoje ataskaitų objektyvumo.

36. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Agentūros sprendimu pareiškėjai buvo skirta griežčiausia sankcija (visos išmokėtos paramos susigrąžinimas), turėjo vertinti, ar egzistuoja objektyvus teisinis (būtent teisinis) pagrindas pripažinti pareiškėją nepasiekus verslo plane numatytų rodiklių bei sukūrus dirbtinį atitikimą paramos sąlygoms (šiuo atveju, pareiškėjos vertinimu, turėjo būti nustatoma, kad pareiškėja nevykdo visiškai jokios gyvulininkystės veiklos, o ne konstatuoti pavieniai tokios veiklos pažeidimai). Teismas, be kita ko, turėjo įvertinti, ar pakankamai motyvuotai ir pagrįstai remiamasi Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3. papunkčio nuostata (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos bei suplanuoti rodikliai nėra pasiekti) ar šis 56.2.3. papunkčio nuostatų pažeidimas pats savaime sąlygoja griežčiausią sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimą. Pareiškėja teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo ginčo esmės ir nuo tų pažeidimų, kuriais grindžiamas pareiškėjos skundžiamas Agentūros sprendimas, objektyvaus įvertinimo.