Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Pareiškėjo nuomone, Sprendime atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, nes nesutampa faktinės aplinkybės. Atsakovas neįvertino esminės aplinkybės, kadangi kasacinio teismo nagrinėtoje byloje tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se (savaime) nėra neteisėti todėl, kad konkurso sąlygos nenumatė tokio ribojimo. Pareiškėjo organizuotuose pirkimuose toks apribojimas ir yra įtvirtintas.

8. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimu pritaikyta neproporcingai didelė – 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės (Sutarties vertė – 12 507,60 Eur, pritaikyta finansinė korekcija – 625,38 Eur.). Jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjui finansinė korekcija turi būti taikoma, jos dydis vis tiek neatitinka proporcingumo principo ir turi būti mažinamas. CPVA argumentai dėl finansinės korekcijos taikymo nepaneigia jos neproporcingumo. Atsakovas pats konstatavo, kad vykdytame Pirkime nebuvo padaryta konkurencijos pažeidimų, todėl CPVA finansinę korekciją pareiškėjui paskyrė neproporcingai.

10. Atsakovo vertinimu, Sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus. Įtarimas pareiškėjui buvo pareikštas Pirkimo dokumentuose nustačius ribojančias ir neproporcingas sąlygas, draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai, taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju, ir ribojančias subrangovų pasitelkimą sutarties vykdymo metu. Įtarta, kad Perkančioji organizacija, nustačiusi Pirkimo dokumentų 51 punkto ir Preliminariosios sutarties projekto 12.5 punkto sąlygas, galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus. Sprendime, kaip ir Įtarime, buvo pasisakoma dėl subrangos ribojimo abiem subrangos pasitelkimo atvejais ir kai remiamasi subrangovo pajėgumais, ir kai nesiremiama, bei abiejose Pirkimo vykdymo stadijose iki sutarties sudarymo ir vykdant sutartį. Matyti aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą ar ne (toliau – ir Vidinis ribojimas). Šiuo atveju ribojimą Perkančioji organizacija nustatė neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subrangovo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. Perkančiosios organizacijos ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant objektyvių priežasčių dėl tokio draudimo, kaip nustato pavyzdinėse atviro konkurso pirkimo sąlygose VPT. Pirkimo sąlygomis ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl nustatyti reikalavimai pagrįstai Sprendime pripažinti ribojančiais konkurenciją.

II.

14. Teismas aptarė ginčui aktualias VPĮ 17 straipsnio 3 dalies, 47 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 3 dalies nuostatas bei teismų praktiką ir pažymėjo, kad Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

18. Teismas citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią perkančiosioms organizacijoms nesuteikta teisė riboti tiekėjų galimybę kooperuotis, siekiant laimėti viešojo pirkimo konkursą; perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-43/2012 ir Nr. 3K-3-415/2013) bei ESTT 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino, C-94/12, 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą CoNISMa, C‑305/08, 1994 m. balandžio 14 d. sprendimą Ballast Nedam Groep I, C‑389/92, 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimą Ballast Nedam Groep II, C‑5/97.

23. Teismo vertinimu, pareiškėjas apribojo tiekėjų konkurenciją dalyvauti Pirkime, nustatydamas draudimą dalyvauti subtiekėjams bei jiems teikti pasiūlymus, tačiau Sprendime pažymėta, kad tiekėjų konkurencija buvo užtikrinta. Teismas sutiko su atsakovu, kad ši aplinkybė nereiškia Sprendimo prieštaringumo. Pareiškėjas vienu atveju apribojo tiekėjų konkurenciją, todėl ir Sprendime nurodytas šis pažeidimas, tačiau kitu atveju CPVA Sprendime nurodė, jog konkurencija buvo užtikrinta, nes Pirkime dalyvavo 7 tiekėjai, prie Pirkimo buvo prisijungę 12 tiekėjų, atmestų pasiūlymų nebuvo. Konkurencijos užtikrinimas buvo vertinamas sprendžiant dėl pareiškėjui taikomos finansinės pataisos dydžio, t. y. konkurencija buvo užtikrinta tuo aspektu, kad Pirkime dalyvavę ir prisijungę tiekėjai turėjo galimybę dalyvauti Pirkime pareiškėjo nustatytomis Pirkimo sąlygomis. Šiuo atveju ši aplinkybė buvo vertinama tik dėl finansinės pataisos normos dydžio taikymo, nustačius, jog pačiame Pirkime konkurencija nebuvo užtikrinta.

24. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų dėl finansinės korekcijos neproporcingumo, aptarė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 311 punkto, Gairių 1.1 ir 1.4 skirsnių nuostatas ir nurodė, kad pareiškėjas vykdė tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu, o Pirkimo objekto į atskiras dalis neskaidė. CPVA Sprendime dėl finansinės korekcijos pažymėjo, jog buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai; pasiūlymus Pirkime pateikė septyni tiekėjai, iš viso prie Pirkimo buvo prisijungę 12 tiekėjų, todėl minimali konkurencija užtikrinta buvo; atmestų pasiūlymų nebuvo; dėl nurodytų aplinkybių CPVA taikė 5 proc. pataisos normą nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 12 507,60 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 625,38 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikyta mažiausia finansinė korekcija pagal Gairių 1.4 skirsnio reikalavimus. Įvertinus pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, teismo nuomone, CPVA Sprendimu pareiškėjui taikyta 5 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neatitikties proporcingumo principo reikalavimams atmesti.

III.

26. Direkcijos vertinimu, teismas netinkamai įvertino Pirkimo sąlygų 51 punktą ir Preliminariosios sutarties 12.5 punktą bei neteisingai sprendė, kad Pirkimo sąlygos tariamai neproporcingai apribojo tiekėjų konkurenciją. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo sąlygos buvo proporcingos Pirkimo objektui, todėl nepagrįstai ir formaliai sprendė, jog šiomis nuostatomis Direkcija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 49 straipsnio 1 dalies nuostatas. Priešingai nei nurodė teismas (sprendimo 8, 7 p.), Direkcija turėjo teisę numatyti sąlygas, kuriomis siekė užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir Pirkimo skaidrumą, išvengiant bet kokių galimų neleistinų susitarimų tarp tiekėjų.

27. Direkcija laikosi pozicijos, kad Nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs nepaisant to, kad byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nustatydama Pirkimo dokumentų 51 punktą ir Preliminariosios sutarties 12.5 punktą, Direkcija vadovavosi Nutarties išaiškinimais (48–59 p.), pagal kuriuos yra draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas Nutartimi grąžintą bylą, be kita ko, Direkcijai skyrė 20 000 Eur baudą dėl nustatytų pažeidimų (dėl to, kad Direkcija neužtikrino, jog pirkime nebus sudaryti draudžiami susitarimai tarp tiekėjų). Pareiškėjas atsižvelgė į šią aplinkybę ir įtvirtino atitinkamas Pirkimo sąlygas, t. y. nustatė reikalavimus, kurie leido tiekėjams pateikti tik vieną pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis (tiekėjas) bus atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės parteris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Tai užkirto kelią situacijoms, kuomet dėl tiesioginio ar netiesioginio ūkio subjektų bendradarbiavimo nesąžiningai būtų paveikiamas esamų ar potencialių konkurentų elgesys Pirkime. Direkcija kaip perkančioji organizacija negali sukontroliuoti galbūt neteisėtų tiekėjų susitarimų viešuosiuose pirkimuose. Todėl, siekdama skaidrių ir konkurencijai neprieštaraujančių viešųjų pirkimų, Direkcija įtvirtino ribojimus, neleidžiančius tiekėjams iš anksto sudaryti konkurencijos teisės prasme draudžiamų susitarimų. Pareiškėjo vertinimu, tokios priemonės yra proporcingos ir pateisinamos siekiamo tikslo ir Pirkimo objekto prasme, todėl skundžiamas CPVA Sprendimas turi būti panaikintas.

28. Pareiškėjas pažymi, kad pati CPVA, vertindama kaip netinkamas Pirkimo sąlygas, savo organizuojamuose pirkimuose įtvirtino analogišką nuostatą, už kurios neatitikimą VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 49 straipsnio 1 dalies reguliavimui pareiškėjui pritaikė finansinę korekciją. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė. CPVA funkcijos, be kita ko, yra viešųjų pirkimų priežiūra (CPVA įstatų 11.6.1 p.) bei paskesnė pirkimų priežiūra (CPVA įstatų 11.6.2 p.). Būdama už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakinga institucija, CPVA turi pareigą savo pačios veikloje, be kita ko, ir viešųjų pirkimų vykdyme, elgtis teisėtai ir skaidriai bei taikyti tokias viešųjų pirkimų sąlygas, kurios atitinka VPĮ reikalavimus. Šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet CPVA iš Direkcijos reikalauja veiksmų ir elgesio, kurio pati CPVA nesilaiko.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties (taigi nėra faktinio atsakomybės pagrindo). CPVA Sprendime nenurodytos neigiamos pasekmės, kurias būtų sukėlę tariamai neteisėti Direkcijos veiksmai. Be to, pati CPVA nurodė, kad nėra ir paties neteisėto veiksmo, nes minimali konkurencija buvo užtikrinta. Pirkime dalyvavo pakankamai didelis tiekėjų skaičius, nei vienas iš jų nereiškė pretenzijų dėl ginčo Pirkimo sąlygų nei Pirkimo metu, nei po jo. Atitinkamai, Direkcija neatliko neteisėtų veiksmų, jos veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir dėl to atsakomybės taikymas, nesant administracinio nusižengimo sudėties, yra nepagrįstas.

34. Pareiškėjo vertinimu, Direkcijos padarytas VPĮ pažeidimas (jeigu toks būtų pripažintas) buvo formalus, mažareikšmis ir nesukėlė jokių neigiamų finansinių pasekmių Sąjungos biudžetui, tokių nenurodė ir CPVA. Nesant neigiamų pasekmių pareiškėjui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Pirkimo dalyviai nekėlė jokių klausimų ar pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų. Pirkime tarp tiekėjų egzistavo normali konkurencija, buvo pakankama pasiūlymų įvairovė. Ginčo sąlygos neturėjo jokios realios reikšmės nei tiekėjų konkurencijai, nei Pirkimo baigčiai. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pažeidimas buvo formalus, nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių bei spręsti dėl finansinės sankcijos individualizavimo. Ginčo atveju egzistavo visi pagrindai, dėl kurių būtų galima mažinti pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Ginčas byloje kilo dėl CPVA 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 panaikinimo, kuriuo pareiškėjui Direkcijai taikyta 5 proc. finansinė korekcija (625,38 Eur) nuo pareiškėjo ir AB ,,VIAMATIKA“ 2021 m. rugsėjo 28 d. sutarties Nr. S-1151 vertės, tenkančios projektui „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 202 Vaidotai-Baltoji Vokė 10,75 km esančios sankryžos su Kalno g. rekonstravimas įrengiant žiedinę sankryžą“, projekto Nr. 06.2.1-TID-V-507-01-0010, t. y. nuo 12 507,60 Eur.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas, Pirkimo sąlygų 51 punkte nustatydamas ribojimus teikti pasiūlymą tiekėjui, kai pasiūlymą teikiantis atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju ir Preliminariosios sutarties 12.5 punkte nustatydamas sąlygą, kad papildomai pasitelkiamu subtiekėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris arba asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus, nustatė absoliutų draudimą, apribojo dalyvių galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme, tokiu būdu apribojo potencialių dalyvių konkurenciją. Teismas konstatavo, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas, be kita ko, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikyta mažiausia finansinė korekcija pagal Gairių 1.4 skirsnio reikalavimus, o įvertinus pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjui taikyta 5 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Pirkimo sąlygų 51 punktą ir Preliminariosios sutarties 12.5 punktą bei neteisingai sprendė, kad Pirkimo sąlygos tariamai neproporcingai apribojo tiekėjų konkurenciją. Pareiškėjo vertinimu, finansinė korekcija yra neproporcinga ir pažeidžia konstitucinius sankcijų už teisės pažeidimus diferencijavimo (individualizavimo) bei in dubio pro reo principus, buvo paskirta nesant pažeidimo sudėties, pritaikyta vadovaujantis rekomendacinio pobūdžio teisės aktu (PAFT), todėl nėra teisinio pagrindo atsakomybei taikyti. CPVA atsakomybę pareiškėjui taikė už veiksmus, kurie Gairėse nėra numatyti kaip pažeidimo sudėtis, taikė analogiją. Pareiškėjo vertinimu, padarytas VPĮ pažeidimas (jeigu toks būtų pripažintas) buvo formalus, mažareikšmis ir nesukėlė jokių neigiamų finansinių pasekmių Sąjungos biudžetui, egzistavo pagrindai mažinti finansinės korekcijos dydį.

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo vykdyto Pirkimo Nr. 543306 dokumentų 51 punkte nurodyta sąlyga, jog: „<...> Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“. Preliminarios pirkimo sutarties 12.5 punkte numatyta, kad: „Papildomai pasitelkiamu subteikėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris arba asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus“. CPVA Sprendimu, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, sprendė, kad Perkančioji organizacija (pareiškėjas), nustatydama ribojančias ir neproporcingas sąlygas, draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai, taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju, ir ribojančias subrangovų pasitelkimą sutarties vykdymo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais.

42. Finansinė korekcija pareiškėjui taikyta vadovaujantis PAFT 311 punktu, 7 priedo 6 ir 10 punktais, Gairių 1.1 punktu bei pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nepagrįstai apribojama subranga, siūlant taikyti 5 proc. finansinę korekciją. CPVA atsižvelgė į tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai, pasiūlymus Pirkime pateikė septyni tiekėjai, iš viso prie pirkimo buvo prisijungę dvylika tiekėjų, todėl minimali konkurencija užtikrinta buvo, atmestų pasiūlymų nebuvo ir sprendė, kad taikoma 5 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 12 507,60 Eur . Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 625,38 Eur.

43. VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

44. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

45. Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 51 punktu ir Preliminariosios sutarties 12.5 punktu buvo pažeisti aptarti VPĮ įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją, VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pareiškėjas nustatė absoliutų ribojimą Pirkimo sąlygų 51 punkte nurodydamas, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju. Analogiškas ribojimas numatytas ir Preliminarios pirkimo sutarties 12.5 punkte, kad: „Papildomai pasitelkiamu subteikėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris arba asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus“. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023, kuri panaši faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, yra pasisakęs, kad bendrovė, pirkimo sąlygose nustatydama iš esmės analogišką ribojimą: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“ nepagrįstai apsprendė subrangovų pasitelkimo galimybes, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei VPĮ nustatytais pagrindais.

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl buvo nustatytas draudimas tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju. Aptariamas ribojimas buvo nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant argumentų kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą; Pareiškėjas neįrodė nustatyto subrangos ribojimo būtinumo ir proporcingumo. Nors tam tikri subrangos ribojimai galėtų būti galimi dėl siekio išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo pakankamas pagrindas iš anksto, neturint jokių pagrįstų įrodymų, Pirkimo dokumentuose nustatyti aptartą ribojimą. Dėl šio ribojimo nustatymo buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima laikyti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad jo siekiamų tikslų Pirkime nebuvo galima pasiekti be ginčo sąlygos. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo argumentai dėl jo teisminės patirties ir Nutarties, kaip šiai bylai aktualios teismų praktikos taikymo.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl nustatyto pažeidimo mažareikšmiškumo, formalumo ir to, kad jis nesukėlė realių pasekmių, minimali konkurencija buvo užtikrinta ir tai iš esmės patvirtino pats atsakovas, pažymi, jog nėra pagrindo nustatytą pažeidimą laikyti tik mažareikšmiu ir formaliu bei finansinės korekcijos netaikyti.

48. Nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gauta nauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, jog finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) bei Reglamentą Nr. 2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą), darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą.

49. Pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 kvalifikavimui Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neteikia reikšmės tokioms aplinkybėms, kurios yra susijusios su viešojo pirkimo procedūros atitiktimi nacionalinei teisei ar ją aiškinančiai praktikai, tokios aplinkybės gali tik turėti įtakos finansinio koregavimo apimčiai.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad įgyvendinančioji institucija pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinoms netinkamomis finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

51. Tikrindama pirkimą, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, įgaliotoji institucija turi pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir nuodugniai jį atlikti, tačiau vertinant, be kita ko, tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga tinkamai suforminti pirkimo sąlygas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis pagrindų išvadai, jog viešojo paslaugų pirkimo taisyklių pažeidimas kyla iš įgyvendinančiosios institucijos veiksmų, nebuvo nustatyta. Aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pažeidimas buvo padarytas kitų valstybės institucijų (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos) veiksmais, šioje byloje taip pat nebuvo nustatyta. Įvertinus tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas būtent pareiškėjo veiksmais.

52. Pažymėtina, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, taip pat reikia įvertinti tai, ar, atsižvelgiant į viešojo pirkimo aplinkybes, negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima atmesti galimybės, kad subrangos apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad nesant apribojimo, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasitelkti subrangovus. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Pareiškėjas Pirkimo sąlygų 51 punkte ir Preliminarios sutarties 12.5 punkte apribojęs subrangą, pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo sąlygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti VPĮ nustatyti principai.

55. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl finansinės korekcijos būtinumo ir proporcingumo, pažymėtina, jog Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

56. Finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, kuriame nustatyta, kad kai nustatomas nepagrįstas subrangos apribojimas – pirkimo dokumentuose (pvz., techninės specifikacijos) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio, taikoma 5 procentų pataisos norma. Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teisėjų kolegija nenustatė.

57. Pareiškėjas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo užduodant klausimus: Ar vertinant viešojo pirkimo sąlygos, pagal kurią tas pats ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą pirkime, vienu metu negali būti pirkimo dalyvis ir kito dalyvio subrangovas, ir viešojo pirkimo sąlygos, pagal kurią vykdomos sutarties metu draudžiama papildomai pasitelkiamu subrangovu nurodyti pirkimo dalyvį, kuris yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, teisėtumą turi būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24) 63 ir / ar 71 straipsniai ir atsižvelgiama į šias normas aiškinančią ESTT jurisprudenciją? Ar atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2014/24 63 straipsnyje buvo nustatyta nauja teisinė tvarka, kuria nustatomi atvejai, kai gali būti ribojama galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, taikant ir aiškinant Direktyvos 2014/24 63 straipsnį yra aktuali ESTT jurisprudencija (pvz., 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15), kurioje buvo pateikti išaiškinimai dėl Direktyvos 2004/18 48 straipsnio normos turinio? Ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje įtvirtinti nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principai bei įtvirtintas draudimas dirbtinai riboti konkurenciją turi būti aiškinami taip, kad su šiomis normomis suderinama tokios viešojo pirkimo sąlygos, pagal kurias tas pats ūkio subjektas vienu metu negali būti pirkimo dalyvis ir kito dalyvio subrangovas, ir kuriomis siekiama sudaryti sąlygas viešajame pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų skaičiui ir / ar sudaryti palankesnes sąlygas viešajame pirkime dalyvauti mažoms ir vidutinėms įmonėms? Ar Gairių 2 dalyje 13 eilutėje nurodytą pažeidimo atvejį reikia aiškinti taip, kad po tokiu pažeidimo atvejo aprašymu patenka ir draudimas subrangovu pasitelkti tame pačiame pirkime savarankišką pasiūlymą pateikusį dalyvį (konkurentą)? Ar Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą reikia aiškinti taip, kad draudimas subrangovu pasitelkti tame pačiame pirkime savarankišką pasiūlymą pateikusį dalyvį (konkurentą) laikytinas pažeidimu, už kurį taikytina vienoda 5 proc. finansinė korekcija, nepriklausomai nuo šio pirkimo vertės, dalyvių skaičiaus, darbų pobūdžio, pateiktų pretenzijų (ar ieškinių) dėl tokio draudimo aplinkybės ir kitų su šiuo pirkimu susijusių aplinkybių?

58. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

59. Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Nagrinėjamoje byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, tokio pobūdžio klausimai jau spręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, ESTT praktika, kuria remiamasi byloje, iš esmės nėra pasikeitusi, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.

61. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su prašymu administracinės bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės kolegijos sudėtimi turėtų suformuoti ir apibendrinti aktualią teismų praktiką bei šioje byloje pateikti aiškų ir teisėtą išaiškinimą, ar nuostatos, kurias Direkcija (ir kitos perkančiosios organizacijos) numatė / numato savo pirkimo dokumentuose, tiek pagal VPĮ, tiek pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir jų pagrindu suformuotą praktiką yra teisėtos, leidžiamos bei kokia apimtimi.

62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje aptartas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai, įvertinus byloje nagrinėjamus klausimus, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją (ABTĮ 42 str. 2 d.).

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis bei vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika. Todėl byloje konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir finansinės korekcijos taikymo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.