Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir atsakovė, Agentūra, CPVA) 2022 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) taikė pareiškėjai valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – ir pareiškėja, Direkcija, LAKD) 5 proc. finansinę korekciją nuo pareiškėjos ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 28 d. sutarties Nr. S-1151 (toliau – ir Sutartis) vertės, tenkančios projektui „(duomenys neskelbtini)“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), t. y. nuo 12 507,60 Eur. Finansinė korekcija nuo minėtos sumos sudaro 625,38 Eur.

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Agentūros Sprendimą; 2) priteisti iš Agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėja įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) įgyvendinamame Projekte. Pirkimas neskaidytas į dalis. Maksimali sutarties vertė – 4 840 000,00 Eur (įskaitant PVM). Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai. Atlikus Pirkimo procedūras, su tiekėju AB „(duomenys neskelbtini)” 2021 m. liepos 8 d. buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo sutartis Nr. S-767 (toliau – Preliminarioji sutartis). Pradinė Preliminariosios sutarties vertė – 4 840 000,00 Eur su PVM. LAKD atliko atnaujinto varžymosi procedūras pirkime „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atnaujintas pirkimas). Atnaujintame pirkime pareiškėja su tiekėju AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Sutartį. Sutarties vertė – 12 507,61 Eur su PVM. Pažymėjo, kad 2022 m. birželio 8 d. paaiškinimuose Nr. 2-8512 LAKD taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygų 51 p. ir Preliminariosios sutarties 12.5 p. nuostatos nuostatas LAKD nustatė atsižvelgdama į turimą teisminę patirtį, kur buvo sprendžiamas ginčas dėl galimai suderintų rangovų veiksmų konkursuose. LAKD 2022 m. vasario 3 d. per CPV IS Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus patikrai. Atlikus Pirkimo dokumentų patikrą CPVA kilo įtarimas, kad Pirkimas atliktas galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas. CPVA 2022 m. birželio 2 d. el. laišku kreipėsi į LAKD ir prisegtu paklausimu paprašė paaiškinti, kodėl Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose buvo nustatyti subtiekėjų pasitelkimą / dalyvavimą ribojantys reikalavimai. LAKD pateikė 2022 m. birželio 8 d. paaiškinimus Nr. 2-8512 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų“. CPVA įvertino Pirkimo dokumentus, LAKD paaiškinimus ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė pareiškėjai įtarimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Įtarimas) bei pradėtą pažeidimo tyrimą. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2022 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu. Atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą CPVA priėmė skundžiamą Sprendimą.

2.2. Sprendime CPVA pripažino, jog LAKD nepadarė VPĮ 86 str. 3 d., 17 str. 1 d. ir 17 str. 3 d. pažeidimų dėl Pirkime taikytos kainodaros. CPVA sprendė, jog „šiuo aspektu (dėl Atnaujinto pirkimo kvietimo sąlygų) Perkančioji organizacija, laikėsi VPĮ 86 str. 3 d. nuostatų bei 17 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei nepažeidė VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją ir nebuvo padarytas pažeidimas kaip jis suprantamas pagal 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 str. 36 d.“ Nagrinėjamu atveju nei VPĮ, nei ES teisė nedraudžia pirkimo sąlygose nustatyti tam tikrų apribojimų, tačiau toks reikalavimas turi būti suderinamas su proporcingumo principu ir nukreiptas į bendrojo intereso siekimą. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija. Priešingai nei Sprendime nurodė CPVA, Pirkimo sąlygose pareiškėjas nenumatė absoliutaus draudimo teikti pasiūlymus ar būti subtiekėju, tačiau įtvirtino tam tikrus saugiklius, siekiant užtikrinti tiek VPĮ, tiek ESTT išaiškinimuose įtvirtintą tikslą – saugoti sąžiningą konkurenciją. Būtent dėl šios priežasties įtvirtintas apribojimas – teikti siūlymą ir kaip tiekėjui, ir tuo pačiu metu būti subtiekėju kito tiekėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju kaip analogija turėtų būti vertinamos situacijos, kuomet draudžiama tiekėjui teikti pasiūlymą viešojo pirkimo konkurse tiek savarankiškai, tiek kaip tiekėjų grupei, o tokio Perkančiosios organizacijos įtvirtinto draudimo tikslas – užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir galimiems neteisėtiems susitarimams. Pareiškėjo vertinimu ginčijamos Pirkimo sąlygos atitiko bendruosius teisės principus, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, todėl CPVA Sprendimas yra nepagrįstas.

2.3. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 51 p. įtvirtino tam, kad būtų išvengta horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningo konkurencijos pažeidimų, sudarant draudžiamus susitarimus. Šią aplinkybę LAKD nurodė ir savo 2022 m. birželio 8 d. paaiškinimuose. Pareiškėjo įsitikinimu ši priemonė yra proporcinga atsižvelgiant į pirkimo objektą, kuriuo LAKD įsigyja Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 10,75 km esančios sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo, įrengiant žiedinę sankryžą, darbus. Šių perkamų darbų tikslas – padidinti regionų judumą, plėtojant regionų jungtis su ES transeuropiniu transporto tinklu. Atitinkamai, Pirkimo dokumentuose atitinkamos sąlygos subtiekėjų pasitelkimui įtvirtintos ne savitiksliai, ne siekiant dirbtinai sumažinti konkurenciją, tačiau priešingai – siekiant užkirsti kelią išvengti horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningos konkurencijos pažeidimų sudarant draudžiamus susitarimus. Šiuo atveju, CPVA Įtarime, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, tik formaliai nurodė, kad pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai, o taip pat ir dirbtinai mažinama konkurencija. Vis tik, CPVA tokių savo teiginių niekaip nepagrindė, tokiu būdu nukrypdama nuo teismų praktikos ir joje suformuluotų įrodinėjimo paskirstymo taisyklių. Aktualioje ir šiuo atveju taikytinoje praktikoje pabrėžiama, kad būtent pirkimo sąlygas kvestionuojančiam subjektui tenka pareiga pagrįsti tokio pažeidimo padarinius. Pareiškėjo įsitikinimu, nors CPVA Pirkimo dokumentus tikrino vykdydama jai teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, tačiau tai neatleidžia jos nuo bendrosios įrodinėjimo pareigos (ABTĮ 56 str. 5 d.) ne tik apsiriboti nuostatomis, įtvirtinančiomis viešųjų pirkimų principus, tačiau konkrečiai įrodyti, kad ginčijamomis Pirkimo dokumentų nuostatomis yra nepagrįstai, neproporcingai ribojama konkurencija. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju CPVA tokios pareigos priimdama skundžiamą Sprendimą neįgyvendino.

2.4. Ginčijamas nuostatas Pirkimo dokumentuose LAKD nustatė atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017. Minėtoje byloje kasacinis teismas, be kitų išaiškinimų, nurodė, kad jeigu tiekėjas pats savarankiškai gali pateikti pasiūlymą, tai jo ėjimas į subrangą gali reikšti tik bandymą susimažinti atsakomybę, taip pat, iškraipyti konkurenciją. Vadovaudamasis šiais ir kitais kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, Pareiškėjas Pirkimo dokumentuose ir nurodė CPVA ginčijamas sąlygas, apribojančias galimybę tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą, būti subtiekėju kituose pasiūlymuose. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu subjektas, viename ar keliuose pasiūlymuose esantis subtiekėju, negali dalyvauti viešajame pirkime kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Tokios Pirkimo dokumentų nuostatos atitinka kasacinio teismo minėtos nutarties civilinėje byloje išaiškinimus. Perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentuose nustačiusi reikalavimus, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas negali būti subtiekėju, laikėsi VPĮ 17 str. 1 d., 3 d. bei 49 str. 1 d. reikalavimų, tinkamai įgyvendino Perkančiajai organizacijai įtvirtintų reikalavimų užtikrinti viešųjų pirkimų konkursų skaidrumą siekiant išvengti bet kokių galimai neleistinų susitarimų tarp tiekėjų, būtent tokių, kuriuos kaip negalimus įvardijo kasacinis teismas.

2.5. Tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti tik vieną pasiūlymą. Reikalavimas vienam tiekėjui teikti tik vieną pasiūlymą galioja visiems konkurso dalyviams, nei vienam nesudaromos labiau arba mažiau palankios sąlygos negu kitiems, todėl CPVA nepagrįstai dėl tokių sąlygų, kurios pagal teismų praktikos išaiškinimus yra leidžiamos, pritaikė Pareiškėjui ženklią finansinę korekciją. Sprendime atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju nesutampa CPVA minėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės, todėl skundžiamame Sprendime šia nutartimi vadovautasi nepagrįstai. Pareiškėjo įsitikinimu, CPVA naudojamoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo vertinta ir atsakinėta į klausimą, ar galima viešųjų pirkimų sąlygose numatyti sąlygą, pagal kurią vienas tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai tik vieną pasiūlymą, o bet kuris tiekėjas, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras teikėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subrangovas/subteikėjas. Be to, pastaruoju kasacinio teismo išaiškinimu, kuriuo vadovavosi atsakovas, taip pat pabrėžta perkančiosios organizacijos pareiga aiškintis ir rūpintis, kad būtų užkardytos galimybės konkurse dalyvaujantiems asmenims paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas neįvertino esminės aplinkybės, kuri skiria Pirkimo atvejį nuo kasaciniame teisme nagrinėto atvejo, kadangi kasacinio teismo nagrinėtos bylos situacijoje tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti todėl, kad konkurso sąlygos nenumatė tokio ribojimo. Tuo tarpu, Pareiškėjo organizuotuose pirkimuose toks apribojimas ir yra įtvirtintas. CPVA veiksmai vertinant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl tai sudaro pagrindą skundžiamą Sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą. CPVA pateikė nepagrįstą Pareiškėjo Pirkimo dokumentuose numatytų Pirkimo sąlygų aiškinimą, kuris prieštarauja ne tik teismų praktikai, tačiau, kaip bus nurodoma toliau, neatitinka ir paties kompetentingo subjekto – Viešųjų pirkimų tarnybos – pateiktų pavyzdinių pirkimo dokumentų nuostatų.

2.6. Įtvirtindama ginčijamas Pirkimo nuostatas LAKD vadovavosi pavyzdinėmis viešai skelbiamomis Viešųjų pirkimų tarnybos pirkimo dokumentų nuostatomis, todėl turėjo pagrįstą lūkestį tikėti, kad Pirkimo dokumentuose įtvirtintos sąlygos yra tinkamos. Pareiškėjas Pirkimo dokumentuose numatė tokias sąlygas, kurias kaip pavyzdines siūlo Viešųjų pirkimų tarnyba, be to, tokias pačias, kurias nusimato ir CPVA savo organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad LAKD buvo nubausta nepagrįstai. CPVA Sprendimą pagrindė prieštaringa pozicija dėl tariamų Pareiškėjo pažeidimų. CPVA Sprendimo argumentai dėl finansinės korekcijos pritaikymo neatitinka Sprendime išdėstytos CPVA pozicijos. Įvertinus Sprendimo turinį matyti, kad CPVA pateikia prieštaringą ir nenuoseklią poziciją dėl tariamo pažeidimo. Viena vertus, CPVA Sprendime argumentuoja, jog Pareiškėjas Pirkime įtvirtino nuostatas, ribojančias konkurenciją ir dėl to skiria Pareiškėjui sankciją – 5 % dydžio finansinę korekciją. Kita vertus, tame pačiame Sprendime CPVA konstatuoja, jog Pirkime buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija. Pastaroji aplinkybė patvirtina, ne tik tai, kad CPVA pozicija yra nenuosekli, tačiau ir tai, kad CPVA tariamus pažeidimus nustatė formaliai. CPVA tik deklaratyviai konstatavo tariamą VPĮ 17 str. 1 d., 3 d., 49 str. 1 d. įtvirtintų principų pažeidimą. CPVA nemotyvavo kokiais realiais neigiamais padariniais pasireiškė tokių sąlygų įtvirtinimas. Priešingai nei įrodinėja CPVA, Pareiškėjas, įtvirtindamas konkrečių formuluočių Pirkimo sąlygas, vadovavosi tiek teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl analogiškų formuluočių teisėtumo, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos viešai prieinamomis pavyzdinėmis pirkimų taisyklėmis.

2.7. Sprendimu CPVA pritaikė Perkančiajai organizacijai neproporcingai didelę – 5 % finansinę korekciją nuo Sutarties vertės (Sutarties vertė – 12 507,60 Eur, pritaikyta finansinė korekcija – 625,38 Eur.). Pareiškėjo vertinimu ši sankcija turi būti panaikinta. Kita vertus, jeigu teismas nuspręstų (su kuo Pareiškėjas kategoriškai nesutinka), kad Pareiškėjui finansinė korekcija turi būti taikoma, jos dydis vis tiek neatitinka proporcingumo principo ir turi būti mažinamas. CPVA argumentai dėl finansinės korekcijos taikymo nepaneigia jos neproporcingumo. Sprendimu skirdamas finansinę sankciją pareiškėjui atsakovas pats konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos vykdytame Pirkime nebuvo padaryta konkurencijos pažeidimų. Tai reiškia, kad CPVA finansinę korekciją Perkančiajai organizacijai paskyrė neproporcingai.

2.8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovė Agentūra pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Paaiškino, kad Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą atliko tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021 m. balandžio 25 d., Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. balandžio 28 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „(duomenys neskelbtini)“, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikusi Pirkimo procedūras, Perkančioji organizacija vadovaudamasi Pirkimo procedūrų rezultatais, kartu su tiekėju AB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau – AB „(duomenys neskelbtini)“) 2021 m. liepos 8 d. pasirašė Preliminariąją pirkimo sutartį, kurios pradinė Preliminariosios sutarties vertė – 4.840.000,00 Eur su PVM. Atlikusi atnaujinto varžymosi procedūras pirkime „(duomenys neskelbtini)“, CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atnaujintas pirkimas), Perkančioji organizacija su Atnaujintą pirkimą laimėjusiu tiekėju AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau –Tiekėjas) 2021 m. rugsėjo 28 d. pasirašė Sutartį, kurios vertė – 12.507,61 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 12.507,60 Eur. Projekto vykdytojas apie nustatytą pažeidimą projekte buvo informuotas CPVA 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu (toliau – CPVA raštas) per Europos sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014).

3.1. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, Sprendimo turinys leido pareiškėjui identifikuoti ir suprasti Sprendime nurodytų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos Sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti Sprendimą skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Sprendimui atitinkant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) teisės normas, ginčas iš esmės apsiriboja Sprendimo teisėtumu nustatant pažeidimo padarymo aplinkybes ir kvalifikuojant pažeidimą pagal atitinkamas VPĮ teisės normas.

3.2. Įtarimas pareiškėjui buvo pareikštas Perkančiajai organizacijai Pirkimo dokumentuose nustačius ribojančias ir neproporcingas sąlygas, draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju, ir ribojančias subrangovų pasitelkimą sutarties vykdymo metu. Įtarta, kad Perkančioji organizacija, nustačiusi Pirkimo dokumentų 51 p. ir preliminariosios pirkimo sutarties projekto 12.5 p. sąlygas, galimai pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus. Projekto vykdytojas 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2-8512 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų“ pateikė paaiškinimą. Pažymėtina, kad Įtarimas pareikštas dėl subrangos ribojimo Pirkimo dokumentų 51 p. nustatyta sąlyga, apskritai, neišskiriant pasitelkiamos subrangos paskirties, t. y. subranga darbams atlikti ar subranga rėmimuisi kito ūkio subjekto pajėgumais, ar abu atvejai vienu metu. Sprendime įtarimo apimtis susiaurinta nebuvo ir Sprendimu nebuvo pasisakoma siauriau ar atmetama dalis įtarimo aplinkybių, taigi Sprendime kaip ir Įtarime, buvo pasisakoma dėl subrangos ribojimo abiem subrangos pasitelkimo atvejais ir kai remiamasi subrangovo pajėgumais, ir kai nesiremiama bei abiejose Pirkimo vykdymo stadijose iki sutarties sudarymo ir vykdant Sutartį. Analizuojant Pirkimo sąlygų 51 p. ir Preliminariosios pirkimo sutarties projekto 12.5 p. (toliau – Ginčo sąlygos) reikalavimų turinį, matyti aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą ar ne (toliau – Vidinis ribojimas). Ginčo sąlygomis nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent pasiūlymo savarankiškai neteikia ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subrangovas. Vidinis ribojimas pasireiškia, kaip horizontaliu ribojimu teikti pasiūlymą būnant ir tiekėjų grupės nariu, taip ir vertikaliu ribojimu pateikus pasiūlymą draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subrangovu. Šiuo atveju ribojimą Perkančioji organizacija nustatė neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subrangovo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. Perkančiosios organizacijos ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant objektyvių priežasčių dėl tokio draudimo, kaip nustato savo pavyzdinėse atviro konkurso pirkimo sąlygose VPT. Esant tokiai situacijai pareiškėjo argumentai, kad Vidinis ribojimas leido visiems suinteresuotiems bet kokiomis kooperacijos formomis tiekėjams pateikti pasiūlymus, yra nepagrįsti, o pradinė Pirkimo sąlygų situacija skunde interpretuojama išskirtinai sau naudingų išvadų, kad nebuvo padarytas pažeidimas, linkme, teikiant šalutinius, pareiškėjo siekiamą gynybinę kryptį pateisinančius, argumentus. Ginčo sąlygomis ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Ginčo sąlygomis nustatyti reikalavimai pagrįstai Sprendime konstatuoti ribojančiais konkurenciją.

3.3. Tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą. Pareiškėjo pateikiama tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime logika kooperuojantis yra paremta negatyvia ir pesimistine rinkos dalyvių elgesio prognoze, nuneigiant nekaltumo prezumpciją jau pradiniame dalyvavimo viešajame pirkime etape. Toks pareiškėjo pateikiamas rinkos dalyvių dalyvavimo motyvų apibūdinimas, manytina, yra per daug nutolęs nuo tikrųjų, dalyvaujančių viešajame pirkime kooperuojantis su kitais rinkos dalyviais, tiekėjų siekių ir yra skirtas papildomai pateisinti nepagrįstą ribojimą dalyvauti tiekėjams Pirkime, jiems kooperuojantis. Pareiškėjo teikiama subjektyvi rinkos logikos interpretacija, neparemta jokiais įrodymais, išreiškiančiais statistinius, ekonominius ar finansinius viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų rodiklius, darančius įtaką viešųjų pirkimų subjektų kooperacijai, negali būti tinkamu pagrindu Ginčo sąlygose esančiam ribojimui pateisinti ar jam įtvirtinti. Pareiškėjas remiasi menamu tiekėjų rinkodariniu elgesio modeliu, kuris bet kokią vidinę kooperaciją traktuoja kaip rinkos sąlygomis netvarią ir taip besikooperuojančius tiekėjus – kaip veikiančius nesiekiant sau teisėtos verslinės naudos. Šiuo atveju tiekėjas, teikiantis pasiūlymą ir siekiantis susidaryti papildomą progą laimėti viešąjį pirkimą tiek savarankiškai, tiek būnant subtiekėjo ryšyje, nėra nesiekiantis teisėtos verslinės naudos ar veikiantis ne pagal rinkos logiką. Toks tiekėjas, atvirkščiai, žinodamas rinkos subtilybes, renkasi tokius savo elgesio variantus, kurie leis rinkos sąlygomis, dalyvaujant viešajame pirkime, užsitikrinti įvairias galimybes dalyvauti įgyvendinant viešojo pirkimo objektą ir gauti dalį pajamų. Galiausiai pasisakytina, kad pareiškėjo argumentas dėl ekonominio ir finansinio tiekėjų elgesio pasirinkimų logiškumo nėra tinkamas VPĮ pažeidimui pateisinti ir nėra įtvirtintas teismų praktikoje ir VPĮ kaip pateisinanti sąlyga tokiam ribojimui Pirkimo sąlygose įvesti. Perkančioji organizacija negali savavališkai spręsti, kuris kooperacijos būdas jai priimtiniausias ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyminio pagrindo. Ginčo sąlygomis neribojamas to paties subrangovo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose, tačiau tai nereiškia, kad subrangovas, žinodamas kelių tiekėjų kainų pasiūlymus negalėtų jomis manipuliuoti ar jo ekonominis elgesys būtų paremtas mažesnių kainų siūlymu, siekiant dalyvauti įgyvendinant pirkimo objektą su bet kuriuo iš pasirinktų tiekėjų, tačiau šitoje sąlygos dalyje pareiškėjas prieštaravimo neįžvelgia, nors atsakovas tuo nori pabrėžti, kad Ginčo sąlygos neapsaugo nuo sąžiningai konkurencijai prieštaraujančio elgesio, taigi yra iš esmės beprasmiškai ribojančios tiekėjų dalyvavimą Pirkime. Remiantis pareiškėjo interpretacija, prieitina prie išvados, kad vieni subjektai, būdami subrangovo vaidmenyje ir pateikę savarankiškus pasiūlymus, sudarys draudžiamus susitarimus, tačiau kiti subjektai, neteikdami savarankiško pasiūlymo, tokių susitarimų nesudarys. Toks nelygiavertis tokių pačių subjektų, dalyvaujančių pirkime tame pačiame subtiekėjo vaidmenyje, tačiau vieniems pateikus savarankišką pasiūlymą, kitiems jo nepateikus, traktavimas neatitinka VPĮ 17 str. 1 d. nurodytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika bei vėlesni teismų ir kompetentingų institucijų pateikti išaiškinimai neleido įtvirtinti tokių ribojimų, kurie buvo įtvirtinti Ginčo sąlygose, taigi tokie ribojimai buvo draudžiami.

3.4. Pareiškėjas teigia, kad Ginčo sąlygas įtvirtino vadovaudamasis LAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017. Šioje byloje nebuvo nagrinėtos potencialių pirkimo sąlygų įtvirtinimo galimybės ir nebuvo nurodyti privalomi nurodymai atsakovui (šios bylos pareiškėjui) ateityje tam tikras pirkimo sąlygas įtvirtinti ar jomis privalomai vadovautis. Šios pareiškėjo minimos bylos rezultatas – bylos perdavimas nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, taigi LAT šia nutartimi netgi nekonstatavo privalomų nurodymų pareiškėjui konkrečiame ginče, jau nekalbant apie nurodymus, išeinančius už konkretaus ginčo ribų – šio Pirkimo aplinkybių, kurios negalėjo būti aptartos laike. Pastebėtina, kad išaiškinimų, kokius pareiškėjas įvardija savo skundo 2.36 p., LAT neteikė. Apibendrinant pasisakytina, kad pareiškėjo subjektyvus bandymas suvokti LAT nutarties taikymo ribas ir turinį, įgalino pareiškėją įteisinti nepagrįstai ribojančias subtiekimą Pirkimo sąlygas, kurias pareiškėjas siekia pateisinti nesamais LAT išaiškinimais ir neatitinkančiu kasacinio teismo kompetencijos nurodymų, privalomų visiems subjektams, reikšmės išplėtimu. Teismo sprendimas privalomas visiems vykdyti tiek kiek jis susijęs su ginčo šalims duotais privalomais įpareigojimais, kai toliau teismo sprendimo privalomumas, ginče nedalyvavusiems subjektams, nėra taikomas, tačiau pareiškėjo manymu, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 LAT pareiškėją įpareigojo taikyti menamas Pirkimo sąlygas, kurių LAT netgi nebuvo konstatavęs. Atsakovas įsitikinęs, kad pareiškėjas tokiu būdu Ginčo sąlygoms teikia teisėtumo ir imperatyvumo įspūdį, nors tokio nėra ir negali būti. Pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, negalėjo žinoti ar būtent minėtoje nutartyje nurodyti tiekėjai dalyvaus Pirkime ir būtent Pirkime bus nusprendę pakartotinai sudaryti draudžiamą konkurencijos prasme susitarimą. Šiuo atveju pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti, kokie tiekėjai dalyvaus ir, kad pvz. kiti tiekėjai nebus sudarę draudžiamų susitarimų kitomis kooperacijos formomis, pvz. dirbtinai jungiantis į stambią tiekėjų grupę, nors ir nepateikdami pasiūlymo su kitu savarankišku dalyviu, būdami jo subrangovais. Pareiškėjui objektyviai nežinant dalyvausiančių tiekėjų Pirkime, pareiškėjas neproporcingai ir nelygiavertiškai traktavo kitus rinkos dalyvius ir kiti tiekėjai buvo baudžiami už kitų rinkos subjektų, netgi nesusijusių su Pirkimu, veiksmus. Šio Pirkimo atveju Perkančioji organizacija nebuvo kompetentinga spręsti sąžiningos konkurencijos pažeidimų, įvardytų nutartyje ir juos identifikuoti pagal KĮ, ar pagal KĮ spręsti VPĮ teisinio reguliavimo ir jame numatytų ribojimų ir priemonių taikymą. Tiekėjų, tarpusavyje sudariusių subrangos sutartis, dalyvavimas tame pačiame pirkime subrangos santykiuose, gali būti tik galimų slaptų susitarimų požymiu, tačiau ne savaime pačiu susitarimu ar konkurenciją ribojančio elgesio rezultatu, todėl dauguma pareiškėjo teikiamų argumentų labiau grindžiami išankstine išvada, nukreipiančia į Ginčo sąlygų pateisinimą, nenurodant įstatyminio ribojančios sąlygos pagrindo, taigi tokie argumentai nepagrindžia skundo pagrįstumo.

3.5. Ginčo sąlygos gali būti vienodai taikomos tik tų dalyvių, kurie būdami subtiekėjais, neteiktų pasiūlymo savarankiškai, atžvilgiu, kai kitiems dalyviams, siekiantiems pateikti savarankišką pasiūlymą ir būti kito dalyvio subtiekėju, ar vėliau, sudarius sutartį, pasitelkti subtiekėjais kitus dalyvius, Pirkimo sąlygos reikštų apribojimą pasinaudoti esamomis kooperavimosi formomis VPĮ. Laikytina, kad toks Pareiškėjo argumentas negali būti tinkamu pagrįsti neteisėtos Pirkimo sąlygos taikymą, vien tuo aspektu, kad neteisėtumas taikomas visiems dalyviams vienodai. Sprendime nurodoma, kad Pirkime konkurencija buvo užtikrinta, t. y. Pirkime dalyvavo 7 tiekėjai, prie Pirkimo buvo prisijungę 12 tiekėjų, atmestų pasiūlymų nebuvo. Ši aplinkybė reikšminga apskritai vertinant padaryto pažeidimo aplinkybes ir yra bendrai Pirkimą apibūdinanti aplinkybė, kai skiriant finansinę korekciją nei jos dydžiui, nei pažeidimo nustatymui reikšmingos ir lemiamos įtakos nedaro, nes Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – Gairės) už šį pažeidimą nustatyta viena galima 5 proc. finansinė korekcija, taigi nustačius pažeidimą lengvinančios ar sunkinančios pažeidimą aplinkybės nedaro jokios įtakos pažeidimo kvalifikavimui, taigi tokie pareiškėjo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą. Sprendime ši aplinkybė nereiškia Sprendimo prieštaringumo, nes konkurencija Pirkime buvo užtikrinta esamomis Pirkimo sąlygomis, tačiau tai nereiškia, kad konkurencija nebuvo apribota platesniu aspektu, įtraukiant ir potencialių tiekėjų suinteresuotumą pateikti pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygas nesant įtrauktų Ginčo sąlygų.

3.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo įtakos konkurencijai Pirkime ir Pirkimo rezultatams nebuvimo, dėl negalėjimo nustatyti finansinio poveikio rizikos, pažeidimo formalumo ir pateiktų pasiūlymų kiekio, yra teisiškai nereikšmingi, nes nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas sąlygojo neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dėl subrangovų pasitelkimo, nustatymą, dėl ko suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime, taigi jų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas dalyvavusių tiekėjų, pateiktų pasiūlymų kiekio ir pan. aplinkybėmis. Nusprendęs neteikti pasiūlymo tiekėjas, nebegali būti identifikuojamas Pirkime ir jo veiksmų, tokių kaip pretenzijų, užklausų ir pasiūlymo teikimas, poveikio Pirkimui nėra įmanoma nustatyti, nes atgrasytas tiekėjas pirkimo procedūrose nesudalyvauja, t. y. tiekėjas, atsisakęs dalyvauti Pirkimo procedūrose negali tapti viešojo pirkimo teisinio santykio dalyviu, todėl pareiškėjo pateikiamos išvestinės aplinkybės dėl kitų tiekėjų dalyvavimo Pirkimo procedūrose, nėra susijusios su konkurenciją ribojančio reikalavimo poveikio apimtimi ar daroma įtaka Pirkimo procedūroms bei neigiamų pasekmių masto neapibūdina, be to, neigiamų pasekmių poveikio nesumažina. Vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir pirkimo procedūrų rezultatais neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės. Skiriant finansinę pataisą tik konkreti ir aiški aplinkybė, nurodyta pačiose Gairėse, gali lemti taikytinos finansinės pataisos dydį. Tokiu atveju laikoma, kad teisės pažeidimas padarytas, tačiau yra lengvinanti/sunkinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. CPVA teisingai pritaikė Gairių punktą, kuris detalizuoja pareiškėjo padaryto pažeidimo rūšį ir turinį. Kito Gairių punkto pareiškėjas nenurodė, todėl esant konstatuotam viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimui negalima tokia situacija, kad pažeidimas, turintis finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžeto lėšoms, būtų nenustatomas ar jam nebūtų taikoma finansinė korekcija pagal padaryto pažeidimo sunkumą. Pastebėtina, kad 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali ir Gairėse mažesnio dydžio pataisos normos nėra, todėl CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodo, kad pareiškėjas turi reikiamus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, todėl šiuo atveju nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, dėl to prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas neturi būti tenkinamas.

3.7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo Direkcijai taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 12 507,60 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, atliko tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS ) paskelbtas 2021 m. balandžio 25 d.

5.1. Pareiškėja kartu su tiekėju AB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau – AB „(duomenys neskelbtini)“) pasirašė Preliminariąją sutartį, kurios vertė – 4 840 000 Eur su PVM.

5.2. Po Atnaujinto pirkimo, pareiškėja ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Sutartį, kurios vertė – 12 507,61 Eur su PVM.

5.3. Agentūra 2022 m. birželio 2 d. el. laišku kreipėsi į pareiškėją prašydama paaiškinti, kodėl Pirkimo sąlygose buvo nustatyti subtiekėjų pasitelkimą / dalyvavimą ribojantys reikalavimai.

5.4. Pareiškėja 2022 m. birželio 8 d. pateikė paaiškinimus Nr. 2-8512 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų“ (toliau – ir Paaiškinimai). Agentūra pareiškė pareiškėjai Įtarimą apie pradėtą pažeidimo tyrimą.

5.6. Agentūra, įvertinusi surinktą medžiagą, 2022 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimu pritaikė pareiškėjai finansinę korekciją 625,38 Eur, pažymėdama, kad pareiškėjos viešojo pirkimo ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimas jokiais aspektais nediferencijuotas, nenurodytos objektyvios priežastys dėl tokio draudimo, todėl pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytą perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje. Apie priimtą Agentūros sprendimą raštu buvo informuota pareiškėja.

6. Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjos viešojo pirkimo Projekte nustatytas absoliutus ribojimas nepažeidžia VPĮ nuostatų, ar atliekant viešo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją buvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, ar pagrįstai pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija.

7. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.), kurio 17 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; būtų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

7.1. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

7.2. Su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

7.3. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

7.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (32 straipsnio 1 dalis, (pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VPĮ 47 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

7.5. Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

7.6. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis, Metodika). Metodikos 8 punktas nustato kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus. Metodikos 8.4 punkte nustatyta, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui; pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį (Metodikos 8.5 punktas). Taigi, bendrąja prasme, Perkančioji organizacija gali nustatyti kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju pirmiausiai turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

8. Pareiškėjos teigimu, Pirkimo sąlygų 51 punkte įtvirtino tam, kad būtų išvengta horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningo konkurencijos pažeidimų, sudarant draudžiamus susitarimus. Šias nuostatas pareiškėja nustatė atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 (toliau – ir Nutartis), t. y. pareiškėjas Pirkimo dokumentuose ir nurodė Agentūros ginčijamas sąlygas, apribojančias galimybę tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą, būti subtiekėju kituose pasiūlymuose. Tokiu būdu subjektas, viename ar keliuose pasiūlymuose esantis subtiekėju, negali dalyvauti viešajame pirkime kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris.

8.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2022 m. birželio 2 d. el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama paaiškinti situaciją dėl pagrindinės Sutarties vertės apskaičiavimo ir pakeistų Pirkimo sąlygų. Pareiškėja pateiktuose Paaiškinimuose paaiškino pradinės Sutarties vertės apskaičiavimą. Paaiškino, kad Konkurso sąlygų (viešasis pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini)) 51 punkte ir preliminarios sutarties XII. 5 punkte keliamų reikalavimų tikslas yra išvengti horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningos konkurencijos pažeidimų sudarant draudžiamus susitarimus. Taip pat siekiama užtikrinti, kad į sutarties vykdymo procedūrą nebūtų įtraukiami subrangovai, kurie įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Panaikinus šį reikalavimą, kiltų rizika, kad subrangovais būtų pasitelkiami tiekėjai, kurie netaiko privalomų „apsivalymo“ priemonių, kurių tinkamumu perkančioji organizacija negalėtų iš anksto įsitikinti bei įvertinti. Pareiškėja rėmėsi Nutarties išaiškinimais. Pareiškėja nesutiko su tuo, kad T3 kriterijus buvo pakeistas, kadangi tiekėjai skirtingai suprato žodžių „esami įsipareigojimai“ reikšmę. Visiems atnaujinto varžymosi dalyviams buvo išsiųstos vienodos (su patikslinta formuluote (esami ir būsimi) atnaujinto varžymosi sąlygos. Be to, perkančioji organizacija turi vadovautis tiksliau suformuluotomis sąlygomis, kokios buvo taikomos sudarant preliminariąją sutartį. Dėl specialisto pareiškėja pasisakė, kad Sutarties vykdymo metu jis kuravo (prižiūrėjo) (duomenys neskelbtini) m. pietinio apvažiavimo ruožo statybos darbus. Agentūra dėl Pirkimo sąlygose nustatytų subtiekėjų pasitelkimo/dalyvavimo ribojančių reikalavimų pareiškė pareiškėjai Įtarimą ir to pasekoje priėmė ginčijamą Sprendimą.

8.2. Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų 51 p. nurodyta, kad „<..> Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“. Preliminarios pirkimo sutarties 12.5. p. numatyta, kad „Papildomai pasitelkiamu subteikėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris arba asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus".

8.3. Agentūra Sprendime pasisakė, jog nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, nes tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti kaip savarankiškai, taip ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. Teismui įvertinus Pirkimo sąlygų 51 p. ir Preliminariosios pirkimo sutarties 12.5. p. nuostatas matyti, jog pareiškėja, nustatydama tokias sąlygas, apribojo dalyvių galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme, todėl apribojo potencialių dalyvių konkurenciją.

8.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, perkančiosioms organizacijoms nesuteikta teisės riboti tiekėjų galimybės kooperuotis, siekiant laimėti viešojo pirkimo konkursą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-43/2012 ir Nr. 3K-3-415/2013). Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą). Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, 32 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013). Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo, net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose. Aptariamo ribojimo draudimu siekiama kuo platesnės tiekėjų konkurencijos, suteikiant naudos ne tik ūkio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms, taip pat viešųjų pirkimų procedūrų atvėrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. Sprendimas S. C. 2 ir M. L., C-94/12, nepaskelbtas Rinkinyje).

8.5. Ši kasacinio teismo pozicija atitinka Teisingumo Teismo praktiką. Teisingumo Teismas laikosi požiūrio, kad pagal Europos Sąjungos teisę nereikalaujama, kad asmuo, pageidaujantis sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija, galėtų tiesiogiai atlikti darbus (teikti paslaugas) naudodamasis savo ištekliais tam, kad būtų pripažintas ūkio subjektu, turinčiu teisę dalyvauti konkurse (Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. Sprendimas C., C‑305/08, Rink. 2009, p. I‑12129). Sistemingas daugiskaitos vartojimas Direktyvos 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje („gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais“) rodo, jog šiomis nuostatomis iš principo nedraudžiama kandidatams remtis kelių kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant savo atitiktį minimaliems pajėgumo reikalavimams. A fortiori minėtose nuostatose nėra jokio principinio draudimo kandidatams kartu su savo pajėgumais nurodyti ir vieno ar kelių kitų ūkio subjektų pajėgumus[29], kad būtų tenkinami perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai (Teisingumo Teismo Sprendimas S. C. 2 ir M. L., C-94/12).

8.6. Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad patronuojančiajai bendrovei, kuri pati darbų neatlieka, negalima drausti dalyvauti viešajame darbų pirkimo konkurse remiantis tuo, kad darbus atliekančios jos pavaldžios bendrovės yra atskiri juridiniai asmenys, jeigu tokia kontroliuojančioji bendrovė gali įrodyti, jog iš tiesų gali naudotis pavaldžių bendrovių ištekliais, būtinais sutarčiai vykdyti. Teisingumo Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija privalo vertinti tai pačiai grupei priklausančių įmonių techninį, finansinį ir ekonominį pajėgumą, o patronuojančioji įmonė – tiekėjas tokį pajėgumą turi įrodyti, taip pat parodyti, kad jis valdo savo patronuojamųjų įmonių lėšas, reikalingas viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (Teisingumo Teismo 1994 m. balandžio 14 d. Sprendimas B. N. G. I, C‑389/92, Rink. 1994, p. I‑1289; 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimas B. N. G. II, C‑5/97, Rink. 2007, p. I‑7549).

8.7. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą bei aukščiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl sąlygų, kuriomis ribojama subranga, darytina išvada, kad pareiškėja neturėjo teisės numatyti sąlygas, ribojančias pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme. Nors pareiškėja tokį ribojimą sieja su Nutarties išaiškinimais, tačiau kaip nustatyta, kad Nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Taigi, Nutartimi nebuvo nustatytos pareiškėjai pirkimo sąlygos, kuriomis ji turėtų vadovautis, taip pat nebuvo nustatyti įpareigojimai pareiškėjai, kadangi byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos teigimu, kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nurodė, kad jeigu tiekėjas pats savarankiškai gali pateikti pasiūlymą, tai jo ėjimas į subrangą gali reikšti tik bandymą susimažinti atsakomybę, taip pat, iškraipyti konkurenciją, tačiau nesutiktina su šiais pareiškėjos skundo argumentais. Nutartimi nagrinėti trečiųjų asmenų veiksmai dėl pirkimo objekto, kurie nevertinti kaip subranga, nustatyta, kad neteisingai buvo nurodyta tiekėjų ir trečiųjų asmenų teisinių santykių kvalifikacija. Šiuo atveju pareiškėja negalėjo žinoti, ar pirkimo dalyviai, kurie būtų dalyvavę Pirkime bei buvę subtiekėjais kito dalyvio pasiūlymuose, būtų sudarę draudžiamus susitarimus konkurencijos prasme, kurie buvo sudaryti nagrinėtoje kasacinio teismo Nutartyje. Tai reiškia, jog tokiu būdu pareiškėja, nustatydama sąlygas, ribojančias subrangą, apribojo pirkimo dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime, kas atsakovei sudarė pagrindą Sprendime pripažinti, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, bei VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog galiojančiuose teisės aktuose ar įstatymuose nėra numatyta pareiga apriboti subrangą teikiant pasiūlymus dalyvaujant Pirkime, tokiu būdu siekiant išvengti draudžiamų susitarimų, bei keičiant Pirkimo sąlygas. Sutiktina su atsakove, kad tiekėjų, tarpusavyje sudariusių subrangos sutartis, dalyvavimas tame pačiame pirkime subrangos santykiuose, gali būti tik galimų slaptų susitarimų požymiu, tačiau ne savaime pačiu susitarimu ar konkurenciją ribojančio elgesio rezultatu. Nurodytų aplinkybių kontekste, pareiškėjos skundo argumentai, susiję su subtiekėjo dalyvavimu viešajame pirkime kaip atskiro tiekėjo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio subtiekėjai negalėtų dalyvauti viešajame pirkime kaip atskiri tiekėjai, tokiu būdu neapribojant konkurencijos nei atskiriems tiekėjams, nei subtiekėjams.

8.8. Be to, pareiškėja teismo posėdyje pripažino, kad viešojo pirkimo Projekte buvo nustatytas absoliutus draudimas, jo nediferencijuojant, nenurodant draudimo objektyvių priežasčių, todėl pareiškėja, nustatydama absoliutų draudimą, apribojo dalyvių galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme, tokiu būdu apribojo potencialių dalyvių konkurenciją. Šiais veiksmais pažeidė VPĮ nuostatas, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

9. Pareiškėjos manymu, tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti tik vieną pasiūlymą, todėl Agentūra Sprendime nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, kadangi nesutampa Agentūros nustatytos ir šios bylos faktinės aplinkybės.

9.1. Tačiau, įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį aiškiai matyti, jog pareiškėja, nustatydama absoliutų ribojimą vienam tiekėjui pateikti vieną pasiūlymą, apribojo tiekėjų galimybę būti subtiekėjais. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėja apribojo galimybę tiekėjams kooperuotis teikiant pasiūlymus ne tik kaip tiekėjams, bet ir kaip subtiekėjams. Tokiu nustatytu ribojimu, pareiškėja taip pat apribojo tiekėjams teikti pasiūlymus kaip subtiekėjams. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 buvo nurodyta, jog <...> dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami <…>. Todėl, minėtoje nutartyje ir buvo įvertinta tai, kad konkurencija yra užtikrinama tuomet, kai tiekėjas yra pateikęs pasiūlymą tiek atskirai, tiek, kaip subrangovas, nebent nustatomos tam tikros aplinkybės susijusios su jų veiksmų neteisėtumu. Agentūrai nustačius, jog pareiškėja įtvirtindama Pirkimo sąlygas, kurios apribojo tiekėjų dalyvavimą Pirkime, teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

9.2. Teismo vertinimu, pareiškėja apribojo tiekėjų konkurenciją dalyvauti Pirkime nustatydama draudimą dalyvauti subtiekėjams bei jiems teikti pasiūlymus, tačiau Sprendime pažymėta, kad tiekėjų konkurencija buvo užtikrinta. Sutiktina su atsakove, kad ši aplinkybė nereiškia Sprendimo prieštaringumo. Pareiškėja vienu atveju apribojo tiekėjų konkurenciją, todėl ir Sprendime nurodytas šis pažeidimas, tačiau kitu atveju Agentūra Sprendime nurodė, jog konkurencija buvo užtikrinta, nes Pirkime dalyvavo 7 tiekėjai, prie Pirkimo buvo prisijungę 12 tiekėjų, atmestų pasiūlymų nebuvo. Konkurencijos užtikrinimas buvo vertinamas sprendžiant dėl pareiškėjai taikomos finansinės pataisos dydžio, t. y. konkurencija buvo užtikrinta tuo aspektu, kad Pirkime dalyvavę ir prisijungę tiekėjai, turėjo galimybę dalyvauti Pirkime pareiškėjos nustatytomis Pirkimo sąlygomis. Šiuo atveju ši aplinkybė buvo vertinama tik dėl finansinės pataisos normos dydžio taikymo, nustačius, jog pačiame Pirkime konkurencija nebuvo užtikrinta.

10. Pareiškėjos manymu, paskirta finansinė korekcija yra neproporcinga.

10.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 311 p. nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

10.2. Gairių 1.1 skirsnio antroje pastraipoje nurodyta, kad pažeidimas gali būti arba nebūti tiksliai įvertinamas kiekybiškai. Finansinis pažeidimo poveikis tiksliai įvertinamas kiekybiškai, jei tai įmanoma, remiantis atskirais išnagrinėtais atvejais, siekiant apskaičiuoti tikslią Komisijai netinkamai deklaruotų kompensuotinų išlaidų sumą; šiais atvejais finansinę pataisą būtina apskaičiuoti tiksliai. Vis dėlto laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa.

10.3. Gairių 1.1 skirsnio trečioje pastraipoje nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį.

10.4. Gairių 1.4 skirsnio „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „<...>jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

10.5. Pareiškėja vykdė tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu, o Pirkimo objekto į atskiras dalis neskaidė. Agentūra Sprendime dalyje dėl finansinės korekcijos pažymėjo, jog buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai; pasiūlymus Pirkime pateikė septyni tiekėjai, iš viso prie Pirkimo buvo prisijungę 12 tiekėjų, todėl minimali konkurencija užtikrinta buvo; atmestų pasiūlymų nebuvo; dėl nurodytų aplinkybių Agentūra taikė 5 proc. pataisos normą nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 12 507,60 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 625,38 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjai taikyta mažiausia finansinė korekcija pagal Gairių 1.4 skirsnio reikalavimus. Įvertinus pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, teismo nuomone, Agentūros skundžiamu Sprendimu pareiškėjai taikyta 5 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga pareiškėjos padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neatitikties proporcingumo principo reikalavimams atmestini.

11. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Agentūra Sprendimu tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

12. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neįgyja teisės į išlaidų atlyginimą.

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.