- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Bylos Nr.
- 2-14187-545/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Edvinas Naraškevičius
dalyvaujant ieškovei R. L.
atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui
uždarame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:
1) uždrausti naudoti ieškovės R. L. atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose;
2) priteisti ieškovei R. L. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos – 10 000,00 Eur už neteisėtą atvaizdo panaudojimą;
3) priteisti ieškovei R. L. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos po 800,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini)d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje-2023-12-20 d.;
4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas- 1310 Eur (446 Eur+864 Eur) žyminio mokesčio, 600 Eur teisininkės paslaugų (b.l. 64-75, dok-169664; b.l. 119; b.l. 123-125, dok-189926).
Patikslintame ieškinyje (b.l. 64-75, dok-169664) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad 2022-02-24 d. buvo sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė buvau priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavėjos pareigose, nustatant 2103,49 Eur mėnesinį darbo užmokestį, su galimais priedais, išmokant 2 (du) kartus per mėnesį, nustatant 5 (penkių) darbo dienų/40 (keturiasdešimt) darbo valandų savaitę.
Remiantis Darbo sutarties 1.3 p. nuostatomis – galimi priedai, todėl tikslu vystyti savo automobilių pardavimų strategiją ieškovė parengė pardavimų veiklos planą, t.y. parengė filmuotą reklamą, ją patalpino TIK TOK platformoje, šios reklamos pagrindu pasikeitė ieškovės automobilių pardavimų statistika, kas įtakojo gaunamą didesnį atlyginimą.
(duomenys neskelbtini)d. darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės pagal DK 57 str. l. l. p. Darbo sutarties nutraukimo momentu, ieškovei buvo išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei pusės vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Darbo sutarties nutraukimo momentu buvo susitarta pašalinti iš socialinių tinklų mano sukurtą reklaminį vaizdo įrašą TIK TOK platformoje bei visas kitas reklamas, kokios jos bebūtų, t.y vidiniam ir/ar išoriniam reklamos panaudojimui, taip pat buvo susitarta, kad atsakovas nenaudos šio ir kitų įrašų savo reikmėms be mano sutikimo. Tačiau ieškovės atvaizdas internetiniuose tinklalapiuose (tiek atsakovo tinklalapyje, tiek kitose medijose), buvo patalpintas be ieškovės sutikimo, todėl su pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydama pašalinti neteisėtai patalpintą atvaizdą iš internetinių tinklalapių, atlyginti patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Ieškovės atvaizdas patalpintas internetiniuose tinklalapiuose buvo panaudoti komerciniais ir reklamos tikslais, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų ir taip didinti atsakovo pajamas. Ieškovės atvaizdas buvo patalpintas internetinėse svetainėse, skatinant vartotojus naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis, taigi atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką. Minėto įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. nurodyta, kad reklama draudžiama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Ieškovei yra padarytas pažeidimas poveikio pozityviems visuomeniniams santykiams, geriems papročiams, tradiciškai priimtinam elgesiui ir kt. Atsakovas klaidino vartotojus, reklamavo savo paslaugas pažeisdamas Reklamos įstatymo nuostatas, būdamas verslo subjektu, siekė sau kuo didesnės ekonominės naudos, be to, visa tai darė sistemingai. Atsakovo padarytas pažeidimas yra laikomas didelio masto. Ieškovės atvaizdas buvo patalpintas internetiniuose tinklalapiuose, t.y. informacija internete yra prieinama žymiai didesnei daliai vartotojų negu spausdintuose leidiniuose. Be to, atsakovas informaciją pateikė internetiniuose tinklalapiuose prieinamuose nacionaliniu, o ne regioniniu mastu.
Tačiau iki šio momento reklaminis vaizdo įrašas transliuojamas visuose socialiniuose tinkluose, naudojant ieškovės atvaizdą. Ieškovė nurodė, kad ji ne kartą prašė ir reikalavo atsakovę pašalinti sukurtą ir jos atvaizdą naudojamą reklamą, tačiau atsakovė prašymus ignoruoja. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovės teisę į atvaizdo panaudojimą be jos sutikimo, savo finansinės naudos gavimui.
Šalies argumentai
Ieškovė pasirėmė ir teismų praktika, kurioje nurodoma, kad privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia tai, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų (LAT 2002 m. vasario 12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-437/2002; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-2/2008). Sąlygų visumos, dėl kurių teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, nėra (Konvencijos 8 str. 2 d.).
Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str.). Galiojančio CK 2.22 str. 1 d. įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu - tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą interneto puslapyje.
Šiuo metu ieškovės atvaizdas yra naudojamas internetiniuose puslapiuose: Facebook, YouTube, tačiau šiam veiksmui atlikti, t. y. vaizdas kartu su asmens atvaizdu paviešinti, yra būtinas asmens sutikimas. Tokio sutikimo nebuvo duota. Nagrinėjamu atveju ieškovės atvaizdas Google paieškos sistemos rezultatuose yra vaizdo įrašas su nuorodomis į skirtingus tinklapius.
Vaizdo internete yra laisvai prieinama ir neribotai, nemokamai platinama kaip nemokamų vaizdo platformų įrašas, tikslu didinti atsakovo pelną, t.y. automobilių pardavimų skaičių. Šie vaizdo įrašai dėl asmens atvaizdo naudojimo nėra tas atvejis iš išvardytų CK 2.22 str. 2 dalyje, kai nereikia asmens sutikimo ir atsakovė prieš panaudodamas vaizdo įrašą su tikslu naudoti saviems tikslams, privalėjo gauti ieškovės sutikimą. Dėl to, nesant ieškovės sutikimo, jos atvaizdo paviešinimas saviems tikslams reiškia CK 2.22 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės į atvaizdą pažeidimą.
Kadangi ieškovės teisė į atvaizdą yra pažeista, ieškovė prašo papildomai taikyti ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo institutą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad žalą sudaro pajamos, kurias ji būtų gavusi jeigu vaizdo įrašai būtų platinami su jos sutikimu. Ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad kuo greičiau užkirsti kelią jos teisių pažeidimui, tačiau atsakovė ginčo vaizdo įrašų iš platformos Facebook nepašalino iki šiol.
DK 24 str. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tačiau atsakovės elgesys, nutraukus darbo sutartį, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, t.y. socialiniuose tinkluose toliau platindamas filmuotą medžiagą su ieškovės atvaizdu, vystė savo bendrovės reklamą, ko pasėkoje turėjo didesnius pardavimo rodiklius, tikėtina ir ženkliai didesnį pelną, kuris gali būti traktuojamas kaip nepagrįstas praturtėjimas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, kiekvieną mėnesį jai buvo išmokamas atlyginimo priedas 400,00 Eur už Tik Tok platformoje platinamus vaizdo įrašus, kurie buvo ieškovės darbo strategija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė be ieškovės sutikimo platino vaizdo įrašus kituose socialiniuose tinkluose, privalo atlyginti turtinę žalą, t.y. išmokėti negautus atlyginimo priedus, nuo darbo sutarties nutraukimo momento, t.y. (duomenys neskelbtini)d. iki vaizdo įrašų ištrynimo dienos. Kadangi ieškovei už vaizdo įrašų platinimą Tik Tok platformoje buvo mokamas 400,00 Eur priedas prie atlyginimo, tai šią sumą galima įvardinti kaip atskaitos tašką dėl visų kitų likusių socialinių tinklalapių įkainių. Vaizdo įrašai buvo platinami You Tube, Facebook tai skaičiuojama, kad atsakovė turėtų sumokėti po 800,00 Eur (2 x 400,00 Eur) į mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė turtinę žalą priteisti iki 2023-12-20 d. (sprendimo priėmimo šioje byloje).
Be to, ieškovė prašė priteisti ir 10000 Eur neturtinės žalos.
Neturtinės žalos priteisimas atlieka ir prevencinį vaidmenį, t. y. turi užkirsti kelią pažeidimams ateityje. Nustatant ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą yra svarbios aplinkybės, kad jos atvaizdas interneto svetainėse buvo naudojamos ne mažiau kaip 3 mėnesius, ieškovės atvaizdas buvo patalpinti turint išimtinai komercinį interesą, t. y. reklamuoti atsakovės verslą. Atsakovė be ieškovės sutikimo viešai paskelbė bei panaudojo mano atvaizdą (filmuotą medžiagą) savo verslo reklamai ir taip pažeidė mano teisę į atvaizdą (CK 2.22 str. 1 d.), įskaitant, bet neapsiribojant, kad pažeidimo mastą didina tai, kad atvaizdas buvo patalpintas intelektiniuose tinklapiuose, kurių prieinamumas vartotojams yra itin platus, todėl ir teisė į atvaizdą pažeista platesniu mastu, todėl atsakovės veiksmus reiktų vertinti padarytų pažeidimų Reklamos įstatymo reikalavimų kontekste. Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. nurodyta, kad reklama draudžiama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Ieškovės atvaizdas reklamos tikslais buvo panaudotas be jos sutikimo, todėl atsakovės veiksmai reiškia ir ieškovės teisių pagal Reklamos įstatymą pažeidimą, ir šios teisės, remiantis šio įstatymo 28 straipsniu, ginamos tolau būdu: asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) reklamos naudojimo nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną, du ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą. Taigi šiuo atveju laikytina, kad yra ieškovės teisių į atvaizdą pažeidimų, numatytų CK ir Reklamos įstatyme sutaptis, todėl į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant klausimą, ar neteisėtų veiksmų nutraukimas yra pakankama satisfakcija ieškovei, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, šiuo atveju kelių pažeidimų sutaptis patvirtina, kad ieškovės teisių pažeidimas nelaikytinas nereikšmingu, smulkiu, o yra žymus, padarytas ignoruojant asmens, kaip išskirtinio subjekto, neturtines vertybes.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, be to, patikslintam ieškiniui turėtų būti taikomas CPK 412 str. ir ieškinys paliktas nenagrinėtas (b.l.78-80, dok-173990).
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.78-80, dok-173990). bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad pagal CK 2.22 str. prasmę asmuo, duodantis sutikimą naudoti atvaizdą, gali jį kvalifikuoti, nustatyti tam tikras išimtis ar sąlygas, t. y. duoti sutikimą panaudoti jo atvaizdą tik konkrečiam tikslui arba nustatyti tam tikras jo atvaizdo panaudojimo sąlygas, arba duoti bendro pobūdžio sutikimą, nenurodant tikslo, kuriam jo atvaizdas gali būti panaudotas, ir nenustatant jo atvaizdo panaudojimo sąlygų (LAT 2002 m. vasario 12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-437/2002; 2003 m. sausio m. 15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-91/2003). Asmuo, sutikdamas naudoti savo atvaizdą reklamai ir būdamas informuotas apie komercines panaudojimo aplinkybes, savo valia nusprendžia dėl jam priklausančių teisių įgyvendinimo. Prieš išreikšdamas savo valią, jis turi apsispręsti, ar jam tinka dalyvauti komercinėje veikloje, ar jam priimtina reklamuoti konkretų asmenį, prekę ar paslaugą, taip pat svarstyti kitas jam aktualias aplinkybes, taip pat dalyvavimo tokioje veikloje sąlygas.
Šiuo atveju, šalys žodžiu susitarė dėl vaizdo įrašų socialinėms platformoms reklamai kūrimo, ieškovės dalyvavimo filmavimuose ir jos atvaizdo naudojimo reklamai, t.y. ieškovė filmavosi žinodama, jog jos atvaizdas bus panaudotas būtent atsakovės paslaugoms reklamuoti ir tai ieškovei buvo priimtina. Kaip matyti iš ieškovės konkliudentinių veiksmų ir šalių susirašinėjimo, ieškovė džiaugėsi filmuojamais įrašais, skatino jų įkėlimą į socialines platformas, nuolat klausdavo ar atsakovė patenkinta kokybe ir t.t.
Šalies argumentai
Ieškovės ieškinyje pateikiama pozicija yra tiesiogiai sau prieštaringa. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje nurodo, kad darbo santykių metu pati sąmoningai kūrė ir platino vaizdo įrašus reklamuoti darbdavio vykdomą veiklą ir tai patvirtina rašytinis susirašinėjimas.
Tačiau ieškovė nepaisant ieškinio pradžioje savo pateiktos pozicijos ir aukščiau pridedamų įrodymų, vėliau ieškinyje teigia, kad ieškovės atvaizdas buvo patalpintas be jos sutikimo, o vėliau dar pažymi, kad sutikimas buvo atšauktas nutraukus darbo santykius su atsakove. Kyla klausimas kaip galėtų būti atšaukiamas sutikimas, kuris tariamai pagal ieškovę net nebuvo duotas.
Taigi, ieškovė pati nurodo, jog kūrė ir platino internete vaizdo įrašus su savo atvaizdu ir iš pačios ieškovės teiginių matyti, jog ji pati norėjo viešinti savo atvaizdą, reklamuoti atsakovės teikiamas paslaugas. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, jog ieškinyje vardinamus reklamos kūrimo ir publikavimo veiksmus atliko prieš savo valią. Dėl šių aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės sutikimas kurti ir publikuoti profesionalius vaizdo įrašus socialinėse platformose su jos atvaizdu yra akivaizdus, neterminuotas ir išplaukiantis iš jos pačios konkliudentinių veiksmų, pridedamo susirašinėjimo ir nurodomų ieškinio argumentų.
Ieškovė bando įrodyti dvi priešingas aplinkybes, kad: a) nutraukusi darbo santykius atšaukė darbdaviui (atsakovei) duotą sutikimą publikuoti reklamą su jos atvaizdu; b) darbdavys (atsakovė) sutikimo nebuvo gavęs ir (ar) Ieškovė veikė prieš savo valią (jeigu laikyti, jog ieškovė nuo pat reklamos turinio įkėlimo į socialinius tinklus nebuvo davusi tam savo sutikimo, nors pati kėlė šiuos vaizdo įrašus į socialinius tinklus, tai reikštų, jog ji tariamai veikė prieš savo valią).
Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog atšaukė savo duotą sutikimą/jo nedavė ar jį buvo davusi terminuotam laikui, tačiau tokių įrodymų nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ji nepateikia ir ieškinį grindžia tik žodiniais argumentais.
Svarbu paminėti, kad teismų praktikoje nustatyta, kad neterminuotas sutikimas gali būti atšauktas tik tuo atveju, jeigu atvaizdo savininko gyvenimo aplinkybės iš esmės pasikeičia ir atvaizdo naudojimas dėl itin svarbių aplinkybių pažeidžia kitas vertybes, sudarančias bendrosios asmens teisės į privatų gyvenimą turinį (LAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-22/2012). Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose reklamuojami automobiliai, ieškovė pristato ir reklamuoja atsakovės teikiamas paslaugas, taigi toks turinys akivaizdžiai niekaip nepažeidžia ieškovės garbės ir orumo. Atsakovė laiko, kad nėra svarbių priežasčių dėl kurių atvaizdo naudojimas pažeistų kitas vertybes ir nėra nustatytas ieškovės gyvenimo aplinkybių esminis pasikeitimas, kad tokie vaizdo įrašai kaip nors galėtų ieškovei pakenkti. Todėl darytina išvada, kad ieškovė išreiškė savo neterminuotą sutikimą, kad jos atvaizdas bus naudojamas atsakovės paslaugų reklamai ir atsakovė šio susitarimo nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, ieškovė pateikia dvi skirtingas savo pozicijas nurodydama, kad darbo užmokesčio priedus gavo už parduotus automobilius, tačiau vėliau teigia, kad šiuos priedus gavo už vaizdo įrašus.
Tokia skirtinga ieškovės pozicija tik dar kartą patvirtina, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Iš ieškinio taip pat nėra aišku, kokiu būdu buvo apskaičiuota ir kokiu pagrindu yra reikalaujama turtinė žala (negautos pajamos). Ieškovė nepateikia nei reikalavimo pagrindą, nei dydį, pagrindžiančių įrodymų, nors tai privalo pateikti. Pažymėtina, kad negali būti priteisiamas reikalavimas dėl žalos remiantis tik žodiniais šalies paaiškinimais.
Nepaisant skirtingos ieškovės pozicijos dėl priedų prie jos darbo užmokesčio mokėjimo pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodo, jog a) jai buvo sumokėtas papildomas užmokestis už jos papildomą darbą (profesionalių vaizdo įrašų, skirtų socialinėms platformoms kūrimą ir filmavimąsi juose) ir vertinant aplinkybę, kad b) ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl nepakankamo darbo užmokesčio nei darbo atsakovės bendrovėje laikotarpiu, nei po jo – galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė tinkamai ir pilnai atsiskaitė su ieškove už socialinėms platformos skirtus ir atitinkamą mėnesį ieškovės sukurtus vaizdo įrašus, o ne jų platinimo periodą ar socialinių platformų, kuriose jie buvo platinami, rūšį/kiekį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog darbo užmokesčio priedai buvo mokėti tik būtent vaizdo įrašų platinimui išskirtinai Tik Tok platformoje.
Pažymi, kad atsakovė geranoriškai pašalino vaizdo įrašus iš socialinių platformų, nepaisant to, kad už šiuos vaizdo įrašus buvo pilnai ir tinkamai sumokėjusi ieškovei, kaip už reklamą. Kaip matyti iš šalių susitarimo dėl sutarties nutraukimo, šalys nesitarė, kad atitinkami vaizdo įrašai bus pašalinti ir atsakovas tai padarė remdamasi tik gera valia. Net ir ištrynus pasirinktus vaizdo įrašus, reklamos socialinėje erdvėje dar rodomos, kadangi taip veikia socialinių tinklų reklamos įrankiai, t.y. nors vaizdo įrašas yra ištrintas, kurį laiką jis gali būti vartotojams atvaizduojamas automatiškai.
Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (LAT 2013 m. liepos 25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-417-2013). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Kaip matyti iš byloje pateiktų susirašinėjimų ir ieškovės veiksmų, akivaizdu, kad ieškovė sutiko su viešinimu ir dėl to patyrė tik teigiamas emocijas, o ne atvirkščiai. Šiuo atveju galima pagrįstai laikyti, kad ieškovė nepatyrė neturtinės žalos ir jos atvaizdo viešinimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių.
Pažymi, kad teismų praktikoje nustatyta, kad net ir teismui nusprendus, kad atvaizdo savininko gyvenimo aplinkybės ir dėl to duotas sutikimas naudoti atvaizdą pažeidžia kitas bendrosios teisės į privatų gyvenimą vertybes, atvaizdo naudotojo veiksmai nelaikytini neteisėtais ir atvaizdo savininko pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą gintina bendraisiais civilinių teisių gynimo būdais – nutrauktina teisė naudoti atvaizdą (CK 1.138 str. 1 d. 5 p. ), įpareigojant nenaudoti atvaizdo, todėl atvaizdo naudotojui negali kilti jokia atsakomybė atlyginti turtinę ir netutinę žalą.
Kadangi šalys neturi sudariusios rašytinio susitarimo dėl papildomo ieškovės darbo (kad tai papildomas darbas, ieškovė nurodo ieškinyje) – šiuo atveju turėtų būti vertinama pati susitarimo logika ir konkliudentiniai šalių veiksmai: a) reklama (vaizdo įrašai) buvo kuriami darbo santykių metu, darbdavio naudai; a) reklama (vaizdo įrašai) buvo perduoti darbdaviui; c) už reklamą (vaizdo įrašus) buvo apmokama, išmokant kaip priedą prie darbo užmokesčio.
Iš minėtų aplinkybių galima pagrįstai laikyti, jog reklaminiai klipai yra su darbo santykiais susijęs darbdavio naudai sukurtas produktas, už kurį buvo tinkamai ir pilnai sumokėta ieškovei. Nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, kurios leistų teigti, jog darbdavys (atsakovė) turėtų ištrinti vaizdo įrašus nutrūkus darbo santykiams su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Teisė į atvaizdą yra pripažįstama privataus gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka, asmens atvaizdas gali būti paviešinti tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje.
CK 2.22 str. 1 d. įtvirtinta konkretesnė teisės į atvaizdo, kaip privataus gyvenimo dalies apsaugos ir gynimo, nuostata, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šiuo atveju, įskaitant ir siekiant užfiksuoti asmens atvaizdą filmavimo būdu, būtina gauti asmens sutikimą.
Sprendžiant šalių ginčą teismas pažymi, kad asmens teisė į atvaizdą – asmeninė neturtinė teisė, kurią gina įstatymai. CK 1.114 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė teisė saugo asmenines turtines teises ir vertybes, t.y. asmens teisę į atvaizdą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavėjos pareigose, jai buvo nustatytas 2103,49 Eur mėnesinis darbo užmokestis, buvo galimi priedai. (duomenys neskelbtini)d. darbdavio įsakymu darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės, pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. nuo (duomenys neskelbtini)d. (b.l.11-12).
Ieškovės teigimu, dirbant pas atsakovę, ji parengė filmuotą reklamą, reklamuojant automobilius pardavimui, reklamą talpino TIK TOK platformoje, šios reklamos pagrindu pasikeitė ieškovės automobilių pardavimų statistika, kas įtakojo gaunamą didesnį atlyginimą. Už šį papildomą darbą ieškovei buvo mokamas kas mėnesį 400 Eur papildomas atlygis už sukurtus vaizdo įrašus savo esme- komercine automobilių reklama.
Ieškovės teigimu, jai dirbant pas atsakovę darbdaviui buvo duotas žodinis sutikimas vaizdo įrašus su automobilių reklama talpinti į socialinį tinklą TIK TOK tikslu padidinti automobilių pardavimus. Vaizdo įrašus su automobilių reklama į socialinį tinklą TIK TOK ieškovė talpino pati, šis papildomas darbas buvo atlygintinas (kaip jau minėta-400 Eur kas mėnesį). Tačiau po darbo sutarties nutraukimo darbdavys negavo jos sutikimo naudoti ieškovės sukurtus vaizdo įrašus reklamuojant automobilius pardavimo tikslu socialiniame tinkle TIK TOK ar kituose socialiniuose tinkluose, su darbdaviu žodžiu buvo sutarta dėl tokių vaizdo įrašų su jos atvaizdu pašalinimo iš socialinių tinklų.
Ieškovės teigimu, ką patvirtina ir bylos medžiaga, darbdavys pašalimo vaizdo įrašus su ieškovės atvaizdu iš socialinio tinklo TIK TOK, tačiau įkėlė į kitus tinklus-Facebook bei YouTube. Ieškovė nurodė, kad jos atvaizdas vaizdo įrašuose matosi, jei suvesti Google paieškos sistemos rezultatus, tuomet rodomos nuorodos į skirtingus YouTube tinklalapius. Socialiniame tinkle YouTube matyti vaizdo įrašų su ieškovės atvaizdu įkėlimo datos- 2023-02-27, 2023-02-28. Atsakovė pašalino nurodytus vaizdo įrašus tik bylą nagrinėjant teisme-2023-10-12 d., t.y. YouTube vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu be ieškovės sutikimo buvo patalpinti nuo 2023-02-27 d. iki 2023-10-12 d. (b.l. 97-103, dok-176426; b.l. 113-116, dok-179094). Tačiau kitame internetiniame tinklalapyje Facebook nurodyti įrašai įkelti (duomenys neskelbtini)d. ir yra iki šiol (b.l. 116-118, dok-179094). Taigi, faktas, kad po darbo sutarties nutraukimo vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu buvo patalpinti į internetinius tinklus YouTube (nuo 2023-02-27 d. iki 2023-10-12 d.) bei Facebook (nuo (duomenys neskelbtini)d. iki šiol) yra įrodytas ( CPK 178 str.).
Byloje atsakovė atsikirtinėjo į patikslintą ieškinį tuo, kad ieškovė sutiko su atvaizdu naudojimu reklamose, jai už tai buvo mokami priedai, kaip atlygis už nufilmuotą reklamą, šalys nesitarė, kad atitinkami ieškovės vaizdo įrašai bus pašalinti, bet atsakovė tai padarė gera valia (b.l.36). Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš ieškovės pateikto el. susirašinėjimo su atsakovės darbuotojais ją atleidžiant iš darbo momentu (pvz. 2022-11-06 d. ir kiti) (b.l.13-21), ieškovė teigia :“Beje video ir tiktok vis dar neištrinti“ (kalba netaisyta, b.l. 13); „kalbėjau su J. tai sakė kai viska dokumentacija bus sutvarkyta ištrinta“ (kalba netaisyta, b.l. 14); 2022-11-28 d.- „J., sutarėme, kad visi video, kuriuose matosi mano veidas, bus ištrinti. Kai mane atleidote, buvo sutarta, kad ištrinsite visus vaizdo įrašus, ir Ž., ir jūs sakėte, kad tai padarysite.Tai padarėte Tiktok‘sad, bet liko dar skelbimai. Ir aš tuo visai nesidžiaugiu“; analogiški prašymai buvo pateikti 2023-01-20 d., 2023-01-22 (kalba netaisyta, b.l. 21, b.l. 55, 58).
Taigi, šis šalių el. susirašinėjimas įrodo, kad ieškovė pretenzijų jai dirbant pas atsakovę dėl vaizdo įrašų su jos atvaizdu patalpinimo į TikTok nereiškė, po atleidimo iš darbo patvirtino, kad iš šio socialinio tinklo jos daryti vaizdo įrašai buvo pašalinti. Tačiau ieškovės sutikimo patalpinti ginčo vaizdo įrašus su jos atvaizdu reklamuojant automobilius komerciniais tikslais į kitus tinklus- YouTube, Facebook nebuvo, todėl ji ne kartą prašė buvusio darbdavio (atsakovės) ginčo įrašus ištrinti.
CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. Šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-278-403/2020; Vilniaus apygardos teismo 2023-12-05 d. nutartis civ.byloje e2A-2234-603/2023).
Nagrinėjamoje byloje teismas visų įrodymų visuma vertina, kad ieškovės sutikimas talpinti ginčo vaizdo įrašus su jos atvaizdu jai dirbant pas atsakovę buvo duotas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, jai talpinat juos į socialinį tinklą TikTok, o nutraukius darbo sutartį- sutikimas buvo atšauktas el. susirašinėjimo su atsakovės metu, aptartas teismo sprendime, dėl socialinių tinklų Facebook bei YouTube.
Dėl to teismas nesutinka su atsakovės teigimu, jog neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovės atvaizdą nurodytuose socialinėse tinkluose (Facebook bei YouTube) panaudota be ieškovės žinios ir sutikimo, atsakovės komerciniais tikslais. Byloje nėra ieškovės rašytinio ar kito sutikimo atsakovei neatlygintinai jos atvaizdą skaitmeninti, padaryti prieinamą viešai (internete).
Teismas, svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu be jo sutikimo padarytoje ir platinamoje nuotraukoje ar vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas. Sutikimas naudoti atvaizdą nereikalingas, jei dėl asmens vaizdavimo būdo ar atvaizdo kokybės konkretaus asmens fotografijoje neįmanoma identifikuoti. Toks sutikimas teisine prasme reikšmingas tuo atveju, kai iš panaudoto atvaizdo ar iš jo dalies galima identifikuoti patį asmenį, jį fotografuojant/filmuojant pilnu planu, kuriame matosi asmens veidas, jo bruožai, nes asmens atvaizdas atskleidžia jo unikalias savybes ir yra vienas iš esminių asmenybės atributų.
Teismų praktikoje aiškinama, kad asmens atvaizdas atskleidžia unikalias asmens savybes ir yra vienas pagrindinių asmenybės atributų. Fizinio asmens nuotrauka ar jos dalis, įskaitant atskiras kūno dalis (veidą, rankas, kojas, vaizdą iki juosmens ir pan.), iš kurių būtų galima identifikuoti konkretų asmenį, gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Toks aiškinimas suponuoja, jog asmeniui užtikrinama teisė kontroliuoti jo atvaizdo naudojimą, apibrėžti konkrečias ribas, terminus, prieštarauti atvaizdo naudojimui, atgaminimui, tačiau taip pat suteikiama teisė leisti atvaizdą atgaminti ir jį parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kita vertus paminėtinas aspektas, numatytas CK 2.22 str. 2 d., jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jei tai žemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ginčo vaizdo įrašuose ieškovė yra puikiai identifikuojama, t. y. atpažįstama, o požymių numatytų CK 2.22 str. 2 d., dėl kurių sutikimas nereikalingas, nėra.
Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Įstatymai numato du atskirus sutikimus. Pirma, sutikimas būti fotografuojamam/filmuojamam, antra – sutikimas, kad ta fotografija ar vaizdo medžiaga būtų naudojama. Tai reiškia, kad jeigu asmuo neprieštaravo, kad jį fotografuotumėte (kaip nagrinėjamu atveju), tai nereiškia, kad jis sutiko, kad šią nuotrauką bus naudojama viešai, nes tam būtinas atskiras sutikimas. Nagrinėjamu atveju tokio ieškovės sutikimo dėl vaizdo įrašo viešo naudojimo atsakovės komerciniais tikslais nebuvo duotas.
Teisės aktai nenustato reikalavimų sutikimo formai. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti bet kokia forma: žodžiu, raštu ar net konkliudentiniais veiksmais: jei fotografuojamas asmuo, tam neprieštarauja – laikoma, kad jis sutinka. Tai išaiškinta ir teismo praktikoje (LAT 2020-10-28 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K3-278-403/2020, 2012-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-22/2012, 2010-08-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-358/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Apie sutikimą būti filmuojamam yra pakankamas neprieštaravimas, tačiau fotografijos ar vaizdo naudojimui komerciniais tikslais yra reikalingas arba rašytinis arba kitoks aiškiai ir suprantamai išreikštas sutikimas, kuriame būtų nurodyta, kur ir kokiu tikslu nuotraukos bus naudojamos. Vėliau nuotrauka ar vaizdo įrašai gali būti naudojami tik tokiais tikslais ir tik ten, kaip nurodyta sutikime.
Naudoti asmens atvaizdą, vaizdo įrašą komercinėje veikloje (verslo reklamoje) galima tik su asmens sutikimu, jeigu toje nuotraukoje ar vaizdo galima identifikuoti asmenį. Galimybės identifikuoti asmenį nereikėtų vertinti labai siaurai. Jeigu viešame renginyje nuotraukas ar vaizdo naudojamos komerciniais tikslais ir jose galima atpažinti asmenis, tam reikalingas šių asmenų sutikimus.
Nagrinėjamu atveju teisė į atvaizdą ir jos apsauga galioja ir socialiniuose tinkluose. Tai reiškia, kad prieš skelbdamas ieškovės vaizdo įrašus (atvaizdą) socialiniuose tinkluose (Facebook, YouTube), atsakovė turėjo užsitikrinti, kad ieškovė duotų tam sutikimą, nes jos atvaizdą yra galima identifikuoti.
Ieškovės reklaminius vaizdo įrašus atsakovė panaudojo komerciniais tikslais, reklamuojant veiklą ir parduodamus automobilius. Taip pat nesvarbu, ar nauda gaunama pinigais, ar tai yra kitokia ekonominė nauda, pvz., objektas panaudojamas reklamoje, kuri reklamą užsakančios komercinės įmonės naudai konkrečios piniginės išraiškos neturi, tačiau prisideda prie reklamos užsakovo reputacijos, žinomumo, taigi ir teikia reklamos užsakovui ekonominę naudą. Nagrinėjant atvejus dėl galimų asmens teisės į atvaizdą pažeidimų teismai laikosi pozicijos, jog asmens teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą, yra svarbesni teisiniai gėriai nei komercinė nauda. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo nutartyse (LAT 2020-10-28 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-278-403/2020; 2023-01-26 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-42-684/2023).
Panaudojus asmens atvaizdą be jo ar įgaliotų atstovų sutikimo, pagal CK 6.245 str. 4 d. kyla deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.
CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).
Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.)
Turtinė žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).
Faktas, kad atsakovė paviešino atvaizdus be asmens sutikimo yra pagrindinė ir esminė sąlyga atsakomybei atsirasti, tuo tarpu pažeidus teisę į atvaizdą, fizinis asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Pažymėtina, jog šiuo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl pareigą ją paneigti turi skleidėjas, nagrinėjamu atveju -atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ .
Pažymėtina ir tai, kad įprastai už atvaizdo panaudojimą ar naudojimą reklamos tikslais yra atlyginama. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju turtine žala pripažįstamos ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs jos teisių į atvaizdą. Tai pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi jeigu jos nuotraukos socialiniuose tinkluose būtų platinamos su ieškovės sutikimu, pripažintinos žala.
Kaip jau minėta, pagal CK 2.22 str. 3 d., fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Padarytos žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir padarinius bei pažeidėjo turtinę padėtį.
Pastebėtina, kad kaip yra išaiškinta teismų praktikoje reikalavimams ginti teisę į fizinio asmens atvaizdą, kaip asmeninei neturtinei teisei, netaikoma ieškinio senatis, t. y. asmens teisės kreiptis į teismą dėl šio pažeidimo neriboja jokie terminai, tačiau dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo asmuo turėtų kreiptis per trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (CK 1.125 str. 8 d.). (LAT 2008-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Dėl turtinės žalos dydžio (po 800 Eur kas mėnesį)
Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ji kas mėnesį gaudavo atlyginimo priedą, kuriuo dydis yra 400 Eur, už TikTok platformoje platinamus vaizdo įrašus, kurie buvo ieškovės darbo strategija. Šio fakto neigia ir atsakovė procesiniuose dokumentuose-atsiliepimuose bei atsakovės atstovas (duomenys neskelbtini)d. teisminio nagrinėjimo metu. Tai patvirtina ir ieškovės gaunamų pajamų pažymos (b.l.37, 43, 44, 60-61).
(duomenys neskelbtini)d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės turtinės žalos po 800,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini)d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje-2023-12-20 d., t.y. už (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji susitarė su atsakovė dėl 400 Eur atlygio kas mėnesį už ginčo vaizdo įrašų platinimą tik vienoje socialinėje platformoje TikTok.
Nagrinėjamu atveju atsakovė po ieškovės atleidimo iš darbo platino ginčo vaizdo įrašus dviejose platformose- YouTube, Facebook, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės po 800 Eur (2 platformos x 400 Eur) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje-2023-12-20 d.
Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies.
Visų pirma, atsakovės (duomenys neskelbtini) d. įsakymu darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) d., todėl priteistinas laikotarpis sudaro terminą nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2023-12-20 d., t.y. (duomenys neskelbtini) dienos. Kaip nustatyta byloje, dirbant pas atsakovę ieškovė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą, kad ginčo įrašai būtų platinami socialiniame tinkle TikTok ir reiškia turtinius ir neturtinius reikalavimus pradedant nuo darbo sutarties nutraukimo. Darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) d., todėl nuo šios dienos, o ne nuo įsakymo priėmimo ((duomenys neskelbtini) d.) turtinė žala ir skaičiuojama.
Visų antra, teismo vertinimu, priteistinos turtinės žalos dydis sudaro ne 800 Eur, o 400 Eur per mėnesį. Būtent 400 Eur per mėnesį ieškovė gaudavo kaip papildomą atlygį už reklaminių vaizdo įrašų patalpinimą į socialinį tinklą TikTok.
Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų pagal sutartį sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais (LAT 2008-02-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl ginčo reklaminių vaizdo įrašų įkėlimą tik į TikTok platformą, nes, kaip jau minėta, ieškovei dirbant pas atsakovė darbo laikotarpiu į kitą platformą Facebook nurodyti įrašai taip pat įkelti (duomenys neskelbtini) d. ir ieškovė jokių pretenzijų tam nekėlė, pvz., padidinti atlygį iki 800 Eur už dvi platformas. Teismas pažymi, kad byloje atsakovė (darbdavys) nefiksavo papildomo susitarimo dėl vaizdo įrašų, faktiškai sumokant 400 Eur per mėnesį, tačiau šį faktą pripažino ir šį faktą teismas laiko nustatytu, nes jis patvirtintas ir ieškovės darbo pažymos (b.l. 37, 43, 44, 60-61). Šias įrodymais paneigiamas atsakovės teiginys, jog ieškovės žalos dydis neįrodytas (CPK 17 str.).
Kitą vertus, vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu buvo patalpinti į internetinius tinklus YouTube nuo 2023-02-27 d. iki 2023-10-12 d., t.y. ne nuo (duomenys neskelbtini)d. iki 2023-12-20 d., kaip to prašo ieškovė, o į Facebook nuo (duomenys neskelbtini)d. iki šiol, todėl teismo priteistina po 400 Eur turtinės žalos nuo (duomenys neskelbtini)iki 2023-12-20 d., už (duomenys neskelbtini)dienas, viso 5238,70 Eur ((duomenys neskelbtini). x 400 = 5200 Eur+ 37,70 Eur (400 Eur : 31 už gruodį =12,90 Eur x 3 d.)
Teismų praktikoje išaiškinta, kad įvertintina, jog tokių paslaugų kaina yra šalių susitarimo dalykas, kuris priklauso nuo daugelio argumentų ir nėra konkretaus, fiksuoto dydžio, kuris būtų nustatytas ir reglamentuotas (Kauno apygardos teismo 2014-10-28 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2A-1714-173/2014).
Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis.
Pagal CPK 176 str. l d. įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009-04-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10000 Eur neturtinės žalos.
Teismas, svarstant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgia į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-01-20 d., 2004-12-13 d., 2006-08-19 d., 2010-02-03 d. nutarimai; LAT 2013-07-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Taigi, teisę į neturtinę žalą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.), kurios samprata apibrėžta CK 6.250 str. ir nurodyta, kad žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejai.
Lietuvos CK 6.250 str. 1 d. išaiškina neturtinę žalą kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.250 str. pakanka vien fakto, kad neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasėkoje nukentėjusiam asmeniui buvo sudaryti nepatogumai.
Dėl neturtinės žalos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-337/2006 konstatavo, kad „tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksniai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje“.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti ieškovas (LAT 2006-06-12 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Teismas, nustatydamas aplinkybes, nurodytas CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2., 1.5. str., CPK 3 str.), vadovaujasi teismo praktika, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais teismų praktikoje pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo pinigine išraiška atitinka nurodytus kriterijus, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas (LAT 2009-11-19 nutartis civ.byloje Nr. 2A-584/2009, 2009-06-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-256/2009).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (LAT 2015-02-25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 ; 2014-05-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-288/2014).
Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-538-794/2018).
Įvertindamas neturtinę žalą teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); 7) konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių, kurių sąrašas nėra baigtinis, visumą (LAT nutartys, priimtos civ.bylose Nr. 3K-3-103/2009; Nr. 3K-3-371/2003; Nr. 3K-3-450/2006; Nr. 3K-3-210/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-22 nutartis civ.byloje Nr. e2A-603-826/2018).
Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (LAT 2015-12-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).
Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta (LAT 2013-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-476/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra duomenų apie ieškovės patirtus intensyvius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas ieškinyje nurodytas žalingas pasekmes, taip pat kad ieškinyje nurodytos pasekmės kilo būtent dėl ginčo vaizdo įrašų patalpinimo į YouTube, Facebook platformas.
Ieškovė nepateikė teismui įrodymų ir dėl sveikatos būklės ar sveikatos pablogėjimo (CPK 12 str., 178 str.). Be to, byloje nesurinka įrodymų, kuriomis grindžiama neturtinė žala ir jos dydis.
Taigi, ieškinyje nurodyti neigiami ieškovės išgyvenimai negali būti laikomi ieškinyje įvardintų neteisėtais atsakovės veiksmų pasekmėmis, todėl ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmetami.
Dėl ieškinio reikalavimo uždrausti
Ieškovė ieškiniu prašo uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti ieškovės R. L. atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose.
Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant teisme ((duomenys neskelbtini)d.) ieškovės vaizdo įrašai, reklamuojant atsakovės automobilius, yra patalpinti į socialinius tinklus Facebook, YouTube t.y. naudojami komerciniais, reklamos ir kitais tikslais.
Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civ, byloje Nr. 2A-723-601/2023).
Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, nes, kaip nustatyta byloje, ir dėl to nėra ginčo, šiuo metu ginčo vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu yra patalpinti į Facebook platformą, atsakovė šio pažeidimo nepašalino. Teisminio nagrinėjimo metu ((duomenys neskelbtini) d.) atsakovės atstovas nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu ir nematė draudimo to nedaryti, todėl teismas sprendžia uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti ieškovės R. L. atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Žemesnės instancijos teismas
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Civilinėje byloje gauti ieškovės R. L., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas :
-ieškovė patyrė 1910 Eur bylinėjimosi išlaidų: 446 Eur žyminio mokesčio (300 Eur už turtinius reikalavimus, 146 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą), 864 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą priteisti 800 Eur periodines išmokas už trejus metus CPK 85 str. 1 d. 4 p. pagrindu, viso 1310 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur teisininkės J. K. M. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu (b.l. 10; b.l. 29; 119, b.l.123-125, dok-188926).
-atsakovė patyrė 250 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (dok- 191709).
Ieškinį patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., žyminio mokesčio suma sudarys 264 Eur (146 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą (uždraudimą) + 118 Eur nuo priteistinos sumos (5238,70 Eur x 3 proc. x 75 proc.)), kuris iš atsakovės priteistinas ieškovės naudai (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu (2023-11-30) patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti neturtinę žalą, skaičiuojant po 800 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo priėmimo (2023-12-20), kas sudaro (duomenys neskelbtini). Šis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, priteista 5238,70 Eur (po 400 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2023-12-20 d. už (duomenys neskelbtini) ), o buvo prašoma -10838,60 Eur (po 800 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini)d. iki 2023-12-20). Mokėtinas žyminis mokestis sudaro 118 Eur (4 Eur žyminio mokesčio nepriteistina), kuris ir priteistinas iš atsakovės; dalyje dėl kitos dalies- 122 Eur žyminio mokesčio priteisimo prašymas atmestinas.
Ieškovė už šį ieškinio reikalavimą sumokėjo 864 Eur žyminio mokesčio (b.l. 119).
Lietuvos CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.
Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 620 Eur (864 Eur-(118+4) Eur-122 Eur) žyminio mokesčio.
Lietuvos CPK 87 str. 3 d. numato, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestas, prašymas priteisti 300 Eur žyminio mokesčio atmestinas.
Ieškovė patyrė 600 Eur teisininkės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų (ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir kt.) parengimu.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad atlyginimas už procesinio dokumento parengimą, kuris buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies.
CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnio 1 dalyje.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant šias proceso teisės normas ir pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-106-248/2016; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-197-313/2016).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką ieškovės reikalavimas dėl 600 Eur teisinių išlaidų priteisimo atmestinas.
Sprendžiant atsakovo advokatų/padėjėjų pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. (CPK 98 str. 2 d.). Byloje ieškinys patenkintas iš dalies: vienas reikalavimas patenkintas 100 proc. (dėl uždraudimo), antras reikalavimas dėl turtinės žalos patenkintas 50 proc., trečias reikalavimas- dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, t.y. ieškinys patenkintas 50 proc., reiškia, kad atsakovei priteistina 125 Eur advokato padėjėjo išlaidų (250 Eur x 50 proc.).
Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį- 1 tomas, trukmę- byla pradėta 2023-06-23 d., baigta 2023-12-20 d., į ieškinio sumą, bei į tai, kad atsakovės dalyvavo visuose posėdžiuose, surašė procesinius dokumentus, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, yra minimalios, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės priteistinos 50 proc. atsakovės turėtų advokato padėjėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu bei atstovavimu byloje, viso 125 Eur (250 Eur x 50 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.)
Valstybė patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių į valstybės pajamas nepriteistinos, nes ieškinys patenkintas iš dalies: vienas reikalavimas patenkintas 100 proc. (dėl uždraudimo), antras reikalavimas dėl turtinės žalos patenkintas 50 proc., trečias reikalavimas- dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, t.y. ieškinys patenkintas 50 proc., reiškia, mokėtinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šalims sudaro po 3,32 Eur (6,64 Eur: 2), o tai yra mažiau nei 5 Eur iš kiekvienos šalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), naudoti ieškovės R. L. a. k. (duomenys neskelbtini), atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), 5238,70 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis Eur 70 ct) turtinę žalą už neteisėtą ieškovės atvaizdo naudojimą nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2023-12-20 d., 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio, ieškovės R. L. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti R. L. a. k. (duomenys neskelbtini), 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt Eur) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės R. L. a. k. (duomenys neskelbtini), 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur) advokato padėjėjo išlaidų atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.