Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-723-601/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-27
Bylos Nr.: 2A-723-601/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01835-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Jurgita Sujetienė, Žibutė Budžienė
Ieškovas: D. A., K. A.
Atsakovas: L. M.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.18.2Vartojimo ranga
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-723-601/2023Teisminio proceso Nr.

2-69-3-01835-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.18.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. A. ir K. A. bei atsakovo L. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1644-950/2023 pagal ieškovų D. A. ir K. A. ieškinį atsakovui L. M. dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovo L. M. priešieškinį ieškovei K. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai - D. A. ir K. A. 2022 m. vasario 8 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. M. - 1 260,00 Eur sumą (kurią ieškovai sumokėjo atsakovui pagal pateiktą sąmatą), 3 200,00 Eur suma (reikalinga padengti važiuojamosios dalies atstatymo darbų kaštus), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas L. M. 2022 m. sausio 19 d. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės K. A. 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai nurodė, kad su atsakovu žodžiu susitarė, jog pastarasis gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme (toliau – ir objektas) atliks trinkelių klojimo darbus. Jokia rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. atvyko į objektą ruošti pagrindo trinkelių klojimui, nors objekte jau buvo paruoštas pagrindas trinkelėms kloti, kuris buvo tvarkingas ir tvirtas, su nuolydžiu į kelio pusę. Atsakovas nurodė, kad trinkelių klojimo darbams jis suteikia 5 metų garantiją tik su sąlyga, kai jis pats paruošę pagrindą trinkelių klojimui. Todėl buvo sutarta, kad objekte anksčiau įrengtą pagrindą trinkelių klojimui atsakovas perdarys iš naujo. Atsakovas paruoštą pagrindą trinkelėms kloti nukasė ir užpylė nauju, savo atsivežto žvyro ir skaldos sluoksniu. Tačiau tinkamo pagrindo trinkelių klojimui atsakovui paruošti nepavyko – žvyras ir skalda susimaišė su vandeniu ir žemėmis, visas kiemas pažliugo, susiformavo purvina masė, kiemas tapo negalimas naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, su atsakovu buvo sutarta, kad, kai įsivyraus minusinė oro temperatūra, bus užbaigiami darbai, taip pat taisomas brokas. Sutarė darbus tęsti 2021 m. gruodžio 7 d., o 2021 m. lapkričio 29 d. atsakovui grynais pinigais sumokėjo 1 260,00 Eur sumą. Sekančią dieną atsakovas el. paštu atsiuntė nepasirašytą sąmatą nurodytai sumai. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovas tęsti pradėtų darbų į objektą neatvyko, kada žada tai padaryti – nenurodė. Tuomet ieškovai suprato, kad atsakovas yra nesąžiningas asmuo, nesugebantis tinkamai atlikti to, ką pažadėjo. Pareikalavo, kad įvažiavimas būtų atstatytas į pradinę padėtį arba, kad būtų grąžinta 1 260,00 Eur suma. Pradžioje atsakovas ketino grąžinti gautus pinigus, tačiau vėliau atsisakė tai padaryti. Kadangi dėl atsakovo veiksmų objekto kiemas tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį, kreipėsi į MB „Apželdinimo idėjos“ dėl padarytos žalos įvertinimo. MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė trinkelių pagrindo tyrimą ir vertinimą, kad preliminari važiuojamosios dalies atstatymo darbų sąmata (darbas + medžiagos) sudaro 3 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovai prašė teismo tvarka priteisti iš atsakovo minėtas sumas (1 260,00 Eur + 3 200,00 Eur).

Šalies argumentai

4. Atsakovas L. M. su ieškovų D. A. ir K. A. ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nesutiko. Nurodė, kad su D. A. žodžiu susitarė kokius darbus atliks objekte: iki Naujųjų metų paruoš pagrindą trinkelėms kloti, o jau pavasarį suklos trinkeles ir užbaigs darbus. Į objektą atvyko 2021 m. lapkričio 29 d., atsivežė žvyro ir skaldos, būtiną techniką. Užpiltą žvyrą ir skaldą bandė suvibruoti, kad paviršius įgautų tvirtą pagrindą, tačiau nesėkmingai – buvo per daug drėgmės. Tuomet ieškovas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, reikalavo prakasti griovį vandens nubėgimui. Kadangi oro sąlygos jam neleido toliau tęsti darbų, todėl paaiškino ieškovui, jog derėtų palaukti tinkamų oro sąlygų ir tik tada toliau tęsti pradėtus darbus. Tačiau D. A. ir jo sutuoktinė K. A. tęsti darbų, tokia apimtimi ir terminais, kaip buvo sutarta, neleido. Be to, ieškovai pradėjo reikalauti grąžinti jam už medžiagas ir techniką sumokėtą 1 260,00 Eur sumą. Atsakovo įsitikinimu, visus pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus jis atlikto tinkamai ir kokybiškai, tam naudoto tinkamas ir geras medžiagas. Pradėtų darbų neužbaigė dėl ieškovų netinkamo elgesio bei nieko nepagrįsto draudimo dirbti. Ieškovai jam sumokėjo tik už atvežtas medžiagas ir panaudotą techniką, visos medžiagos liko objekte, nėra sugadintos, todėl jokios žalos jis ieškovams nepadarė ir neturi pareigos atlyginti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas, grįsdamas priešieškinio reikalavimą, nurodė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. darbus vykdė tinkamai ir kokybiškai. Už atliktą darbą užmokesčio tuo metu neprašė, kadangi darbai dar nebuvo baigti. Tačiau vėliau ieškovai jam užbaigti darbų neleido, pradėjo jį kaltinti darbus atlikus nekokybiškai. K. A. pradėjo reikalauti iš jo atlyginti neva patirtus nuostolius ir grąžinti 1 260,00 Eur sumą. Taip jų nuomonės išsiskyrė. Ieškovė 2021 m. gruodžio 8 d. socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią bei jį, kaip meistrą, žeminančią informaciją: socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „A“ buvo paskelbta žinutė, jog „ieškomi asmenys, nukentėję nuo L. M. ir informacija, padėsianti bendrame ieškinyje padarytai žalai atlyginti“. Be jo sutikimo buvo publikuojama jo atvaizdo nuotrauka. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „B“ paskelbta žinutė su analogiška informacija. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „C“ buvo paskelbta žinutė, jog yra nukentėjusi nuo jo, pateiktas gana šališkas darbų eigos aprašymas bei vertinimas, prie žinutės pridėtas vaizdo įrašas. Visos minėtos žinutės vėliau buvo ištrintos. Tačiau 2022 m. sausio 4 d. ieškovė K. A. tęsė neteisėtus veiksmus. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „D“ vėl be leidimo naudojo jo atvaizdo nuotrauką. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „E“ ieškovė nurodė ieškanti žmonių, nukentėjusių nuo jo, bei informacijos, padėsiančios bendrame ieškinyje padarytai žalai atlyginti. Ši informacija buvo ištrinta po 2–3 dienų. Be to, ieškovė, susiradusi jo motinos R. M. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, nusiuntė jai filmuotą vaizdo medžiagą su juo, šališkai nurodė įvykių aplinkybes, reikalavo įtikinti atlyginti padarytus nuostolius. Suradusi jo dėdės R. M. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, K. A. ėmėsi analogiškų veiksmų. Ieškovės žinutėse nurodyta informacija neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, menkina dalykinę reputaciją. Po ieškovės publikacijų buvo ir šiuo metu yra priverstas teisintis klientams ir kolegoms, girdėti daug nemalonių atsiliepimų. Sumažėjo klientų skaičius, jis prarado dalį savo pastovių pajamų. Jam ieškovės padarytą neturtinę žalą jis vertina 3 000,00 Eur suma, kurią vidutiniškai jis uždirba per mėnesį.

Šalies argumentai

6. Ieškovė K. A. su atsakovo L. M. pareikštu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovui netinkamai ir nekokybiškai atlikus darbus objekte bei nutraukus bet kokį bendravimą, ji socialinio tinklo „Facebook“ keliose grupėse parašė žinutes su prašymu atsiliepti žmones, kurie pažįsta atsakovą. Tokiu būdu ji ieškojo asmenų, galimai pažįstančių L. M., norėjo gauti jo kontaktus ir su juo susisiekti. Prie žinučių ji pridėjo ir L. M. nuotrauką, kuri buvo viešai patalpinta socialiniame tinkle „Facebook“. Nesiekė savo žinutėmis atsakovo įžeisti ar apšmeižti. Yra įsitikinusi, kad tiesiogiai nukentėjo nuo L. M. veiksmų, todėl tiesiog ieškojo žmonių, kurie galbūt taip pat buvo atsidūrę panašioje situacijoje. Taip elgėsi, nes atsakovas dingo, nebendravo, į pretenzijas nereagavo, telefono skambučius ir el. laiškus ignoravo, nors pažadėjo, tačiau pinigų negrąžino. K. A. patvirtino ir tai, kad buvo tiesiogiai susisiekusi su atsakovo motina ir dėde, bet jokiu būdu nešmeižė atsakovo, o tiesiog taip bandė ginčą spręsti taikiai, kad L. M. pradėtų bendradarbiauti ir bendrauti. Mano, kad jos žinučių turinys nebuvo skirtas įžeisti atsakovo garbę ir orumą, ji nenaudojo jokios netinkamos leksikos, savo mintis suformulavo ir išdėstė taip, jog atsilieptų žmonės, kurie galbūt yra nukentėję nuo atsakovo. Anot ieškovės, ji tiesiog išsakė savo nuomonę. Atsakovo nurodyta neturtinė žala yra neadekvačiai didelė, niekuo nepagrįsta, jis dėl jos padarytų įrašų jokių nepatogumų negalėjo patirti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, t. y. priteisė ieškovams D. A. ir K. A. iš atsakovo L. M. 2 009,30 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas tuo pačiu sprendimu priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovų D. A. ir K. A. priteisė lygiomis dalimis (po 232,20 Eur) bylinėjimosi išlaidas atsakovo L. M. naudai, o iš atsakovo L. M. 26,88 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybės naudai.

8. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovo susiformavo rangos teisiniai santykiai. Ir, nors prieš pradedant rangos darbus nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis bei sąmata, atsakovo įrengiamas pagrindas trinkelėms kloti turėjo atitikti įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus. Tuo tarpu civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys (fotonuotraukos; MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atliktas trinkelių pagrindo tyrimas ir vertinimas; V. B. 2021 m. gruodžio 16 d. esamų trinkelių pagrindų vertinimas; 2022 m. gegužės 23 d. antstolės Sonatos Vaicekauskienės parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 15, dalyvaujant statybos inžinieriui K. V.) leido teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad L. M. atlikti pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbai neatitiko tokiems darbams keliamų reikalavimų. Anot teismo, pagrindas trinkelėms kloti buvo įrengtas netinkamai, o jam įrengti panaudotos medžiagos – sugadintos, t. y. susimaišiusios su moliu, juodžemiu, kitu ne važiuojamajai daliai naudojamu gruntu. Teismo vertinimu, šią išvadą patvirtino ne tik anksčiau nurodyti rašytiniai įrodymai (liudijantys pagrindo trinkelėms kloti nekokybiškumą), tačiau ir faktinis ieškovų elgesys – ieškovai 2022 m. balandžio 8 d. sudarė naują rangos sutartį, t. y. apželdinimo paslaugų sutartį su MB „Apželdinimo idėjos“ dėl gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kiemo važiuojamosios dalies rekonstrukcijos ir už ją sumokėjo 3 500,00 Eur sumą (avansą). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovui L. M. tinkamai vykdžius pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus, to ieškovams iš naujo daryti nebūtų buvę jokio objektyvaus poreikio, kas reiškia, kad civilinėje byloje yra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėti atsakovo veiksmai.

9. Teismas laikė pagrįstu ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 009,30 Eur sumą. Anot teismo, atsakovas, netinkamai ir neprofesionaliai vykdydamas pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus, sugadino tam naudotas medžiagas, t. y. jo atvežtas žvyras ir skalda susimaišė su moliu, juodžemiu, kitu ne važiuojamajai daliai naudojamu gruntu. Medžiagos toliau naudoti tinkamos nebuvo, jos turėjo būti nukastos ir išvežtos, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovams jo gautą 1 260,00 Eur sumą. Be to, atsakovo L. M. netinkamai ir nekokybiškai vykdytų pagrindo trinkelėms kloti darbų rezultato pašalinimas (molio ir dolomito skaldos mišinio išvežimas) ieškovams kainavo 749,30 Eur sumą (2022 m. balandžio 8 d. sąmatos 4 eilutė), todėl šias išlaidas ieškovai taip pat patyrė išimtinai dėl atsakovo L. M. veiksmų, kurias atsakovas ir turi atlyginti ieškovams. Teismo įsitikinimu, nurodyti nuostoliai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo L. M. veiksmais, t. y. nulemti jo netinkamai ir nekokybiškai atliktų pagrindo trinkelės kloti įrengimo darbų, tuo tarpu atsakovo L. M. kaltė yra preziumuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalimi).

10. Teismas kitų ieškovų prašytų išlaidų nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad, nors ieškovai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad objekte dar prieš atsakovui pradedant darbus buvo įrengtas tinkamas ir kokybiškas pagrindas trinkelėms kloti, kurį L. M. nukasė, tačiau į bylą nepateikė jokių faktinių duomenų, kada ir prie kokių aplinkybių tas pagrindas trinkelėms kloti buvo įrengtas, kokia buvo jo įrengimo kaina, ar jis buvo įrengtas ieškovų lėšomis, ar iš tiesų jis buvo įrengtas tinkamai ir kokybiškai. Taigi, priteisti kitas MB „Apželdinimo idėjos“ 2022 m. balandžio 8 d. sąmatoje nurodytas sumas (už žvyrą, geotekstilę, dolomito skaldą, techniką, kt.) teismas nematė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes tokiu atveju ieškovai nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, t. y. susidarytų situacija, kad už MB „Apželdinimo idėjos“ visiškai naujai (naują; šiuolaikišką; t. t.) įrengtą pagrindą trinkelėms kloti sumokėtų išimtinai atsakovas L. M., o ne tokį darbų rezultatą gavę ieškovai.

11. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, konstatavęs, kad ieškovės K. A. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpinti įrašai negalėjo įžeisti atsakovo L. M., taip pat negalėjo pažeminti jo garbės ir orumo. Teismas pažymėjo, kad paties atsakovo L. M. elgesys – netinkamai objekte vykdyti pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbai – sąlygojo, kad ieškovė K. A. apie jį susidarė būtent negatyvią nuomonę. Negatyvios nuomonės išsakymas viešoje erdvėje nėra draudžiamas, jeigu tai daroma etiškai ir objektyviai, nesiekiant asmenį pažeminti ar sumenkinti. Teismo vertinimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėse ieškovės K. A. paskelbti įrašai neturi jokio įžeidžiančio ar žeminančio charakterio, juose nenaudojama jokia necenzūrinė ar įžeidžianti leksika, apie L. M. nepateikiama jokia asmeninė informacija, įrašai nėra nesąžiningi, išsigalvoti ar prasimanyti, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo. Ieškovės pateikta informacija „Facebook“ grupėse yra subjektyvi ieškovės nuomonė apie atsakovą ir jo darbo rezultatą dėl nepateisintų lūkesčių atsakovui įrengiant pagrindą trinkelėms kloti, todėl jai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Be to, ieškovės padarytų įrašų formuluotės liudija, kad jų tikslas buvo ne įžeisti ar pažeminti atsakovą, o sužinoti kitų (galimai kompetentingų) asmenų nuomonę apie susidariusią situaciją (įrašas grupėje „C“), gauti informacijos, reikalingos kreiptis į teismą (įrašai grupėse „E“, „B“ bei „A“).

12. Teismas laikė, kad atsakovo atvaizdo nuotraukų paviešinimas socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „D“, „C“, „E“, „B“ bei „A“, nors formaliai ir pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau šis pažeidimas, atsižvelgiant į visų nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių visetą, nepažemino ir negalėjo pažeminti atsakovo L. M. garbės ir orumo, kas suponuotų neturtinės žalos jam padarymą. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad ieškovės publikuota atsakovo nuotrauka buvo paties L. M. patalpinta socialiniame tinkle „Facebook“ ir buvo viešai prieinama visiems nurodyto socialinio tinklo naudotojams („profilio nuotrauka“). Ieškovės įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ panaudotose nuotraukose atsakovas nebuvo pavaizduotas žeminamai ar bet kokia kita negatyvia forma, jo nuotrauka nebuvo redaguota / pakeista siekiant įžeisti atsakovą ar pažeminti jo orumą. Atsakovo atvaizdo nuotrauka (greta ieškovės tekstinių įrašų) buvo skelbiama labai trumpą laiko tarpą, o vėliau pačios K. A. pašalinta. Liudytojais apklausti atsakovui artimi asmenys (motina R. M.; brolis J. M.; sugyventinė S. D.) nurodė, kad jų dėmesį išimtinai atkreipė ieškovės tekstiniai įrašai, o ne atsakovo atvaizdo nuotrauka. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, tariamai (3 000,00 Eur sumą siekiančiai) neturtinei žalai pagrįsti. Anot teismo, atsakovas, be savo subjektyvių paaiškinimų, nepateikė jokių duomenų, kurie liudytų, kad dėl ieškovės veiksmų (socialiniame tinkle „Facebook“ atliktų tekstinių įrašų bei jo atvaizdo nuotraukos paviešinimo) sumažėjo jo darbo veiklos apimtys, sumažėjo jo gaunamas uždarbis, užsakovai skubiai nutraukė pradėtus vykdyti darbus ar pan. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad dėl tariamo garbės ir orumo įžeidimo patyrė bent kokius nors asmeninius išgyvenimus ar nepatogumus (pvz. kurį laiką negalėjo rodytis viešumoje; turėjo pašalinti savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą; su juo nustojo bendrauti artimieji ar draugai; ir pan.).

13. Teismas šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsniu ir laikydamas, kad ieškovų ieškinys buvo patenkintas 45 proc. apimtimi (priteista 2 009,30 Eur suma iš reikalautos 4 460,00 Eur sumos), o atsakovo priešieškinis atmestas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę gauti 832,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (45 proc.), o atsakovas – 1 296,90 Eur (55 proc.). Įskaitęs ieškovų ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (832,50 Eur ir 1 296,90 Eur), teismas likusią bylinėjimosi išlaidų dalį (t. y. 464,40 Eur) priteisė atsakovui L. M. lygiomis dalimis po 232,20 Eur iš ieškovų D. A. ir K. A.. Tuo tarpu byloje susidariusias 26,88 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisė valstybės naudai iš atsakovo L. M., pažymėdamas, kad buvo patenkintas ieškovų ieškinys.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovai D. A. ir K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria priteistas ieškovams iš atsakovo 2 009,30 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat priteistas iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovai prašo priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti ieškovų pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo L. M.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad atsakovas netinkamai atliko rangos darbus ir tuo sukėlė ieškovams žalą bei pablogino padėtį žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau išnagrinėjęs bylą ieškovų naudai, negrąžino ieškovų į tą padėtį, kurioje jie būtų likę, jei apskritai nebūtų sudaryta rangos sutartis su atsakovu. Ieškovai liko su iškastu apie 30 centimetrų gylio pravažiavimu ir atstatyti kelią ieškovai turėjo savo lėšomis, t. y. ieškovų padėtis pablogėjo: jie ne tik negavo to, ko tikėjosi, ir to, dėl ko buvo susitarta su atsakovu – trinkelių dangos, bet dėl atsakovo vėlavimo atlikti rangos darbus, dėl atsakovo nebendradarbiavimo (ieškovų mobiliųjų telefonų numerius atsakovas užblokavo) ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl ginčo su atsakovu išsprendimo, o po to ir į kitus rangovus dėl privažiavimo atkūrimo – visą laiką neturėdami nei prieš tai buvusio privažiavimo kelio, nei tinkamai įrengtos trinkelių dangos. Todėl šiuo atveju turi būti atlyginta visa ieškovų patirta turtinė žala, kurią sudaro ne tik teismo priteista 1 260 Eur suma, kurią ieškovai sumokėjo atsakovui pagal rangos sutartį, bei 749,30 Eur suma už molio ir dolomito skaldos mišinio išvežimą, bet ir kitos išlaidos, kurias ieškovai patyrė dėl atsakovo netinkamai įrengto trinkelių pagrindo pašalinimo bei įvažiavimo į ginčo žemės sklypą atkūrimo į padėtį, buvusią prieš šalims sudarant 2021 m. lapkričio 27 d. žodinę rangos sutartį. Nuostolių dydį (3 200 Eur) pagrindžia 2022 m. balandžio 8 d. važiuojamosios dalies rekonstrukcijos rangos sutartis, sudaryta su MB Apželdinimo idėjos“, ir prie jos pridėta sąmata bei sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas (sumokėta 3 500 Eur avansas);

14.2. Net ir tuo atveju, jei ieškovai sutiktų su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad turi būti atlygintos tik ieškovų patirtos išlaidos už atsakovo supiltų medžiagų išvežimą, vien jų nukasimas taip pat sukėlė ieškovams išlaidų, kurios yra pažymėtos 2022 m. balandžio 8 d. sąmatos penktojoje eilutėje „Bobcat“, t. y. teismui priteisus ieškovų patirtas išlaidas molio ir dolomito skaldos mišinio išvežimui, turėjo būti priteistos ir „Bobcat“ ekskavatoriaus, kuris atsakovo paliktas statybines atliekas nukasė, išlaidos;

14.3. Pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu, kuris būdingas ginčuose, kuomet byloje yra pareikštas tik vienos šalies reikalavimas. Tačiau šioje byloje ieškovai yra pareiškę ieškinį ir atsakovas yra pareiškęs priešieškinį, kurių reikalavimai yra vienarūšiai – dėl piniginių lėšų pritiesimo. Dėl to teismui bylinėjimosi išlaidas paskirsčius tik proporcingai tenkinto ieškinio daliai, bet neatsižvelgus į tą aplinkybę, kad atsakovo priešieškinis buvo pilnai atmestas, buvo netinkamai ir neproporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, taip šiurkščiai pažeidžiant CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas bei ieškovų teises ir teisėtus interesus. Todėl, nesant ginčo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, priteisiant ieškovų naudai iš atsakovo 1 242,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai priteisiant iš ieškovų 774,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas L. M. prašo apeliantų Dainiaus ir K. A. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteisus MB „Apželdinimo idėjos“ 2022 m. balandžio 8 d. sąmatoje nurodytas sumas už žvyrą, geotekstilę, dolomito skaldą, techniką ir kt., ieškovai nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, t. y. susidarytų situacija, kad už MB „Apželdinimo idėjos“ visiškai naujai (naują; šiuolaikišką; t.t.) įrengtą pagrindą trinkelėms kloti sumokėtų išimtinai atsakovas L. M., o ne tokį darbų rezultatą gavę ieškovai;

15.2. Apeliantai neįrodė, kad prieš atsakovui pradedant darbus, ginčo sklype buvo įrengtas tinkamas ir kokybiškas pagrindas trinkelėms kloti;

15.3. Apeliantai į bylą nepateikė MB „Apželdinimo idėjos“ sąskaitos už pagrindo paruošimą, jos apmokėjimo kvito, pagrindo paruošimui panaudotų medžiagų sąrašo, kas leidžia atsakovui daryti prielaidą, kad MB „Apželdinimo idėjos“ neatliko ieškovo nurodytų darbų ir už juos nebuvo apmokama.

Šalies argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovas L. M. prašo:

- panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl ieškovams D. A. ir K. A. iš atsakovo L. M. priteistų 2 009,30 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų D. A. ir K. A. reikalavimą priteisti iš atsakovo L. M. 2 009,30 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atsakovo L. M. priešieškinį atmesti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priimti naują sprendimą, patenkinant atsakovo L. M. priešieškinį, t. y. priteisiant iš K. A. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. M. naudai;

- panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovui L. M. lygiomis dalimis (po 232,20 Eur) priteistų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų D. A. ir K. A. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš D. A. ir K. A. visas bylinėjimosi išlaidas L. M. naudai pagal pateiktus kvitus.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad supiltas žvyro ir skaldos kiekis yra per mažas trinkelių klojimui, tačiau neatkreipė dėmesio, jog atsakovas viso teisminio proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pagrindas trinkelėms kloti buvo tik pradėtas įrengti ir nebuvo užbaigtas dėl tarp šalių kilusio ginčo, kas neleidžia konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais padarė ieškovams žalą;

17.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas sugadino pagrindui trinkelėms kloti panaudotas medžiagas. Priešingai, kaip matyti iš MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atlikto atsakovo darbų kokybės vertinimo, buvo rasti du atskiri sluoksniai medžiagų, t. y. 7 cm žvyro ir 5 cm skaldos. Tuo tarpu 2022 m. gegužės 23 d., jau vykstant teisminiam procesui, antstolė Sonata Vaicekauskienė atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, o jame dalyvavusio statybų inžinieriaus K. V. vertinimu, objekte buvo rasta 30 cm gylio pagrindas, kuriame nėra frakcijų, sluoksniai persimaišę, todėl ant tokio pagrindo trinkelės negali būti klojamos, darbai atlikti netinkamai. Taigi, po 5 mėnesių pagrindo sluoksnis buvo net 2,5 karto didesnis. Kas atsakovui leidžia spręsti apie tai, kad po atsakovo atliktų darbų netinkamas gruntas, kuris buvo nuimtas nuo keliuko ir supiltas dešinėje keliuko pusėje, buvo grąžintas atgal. Vadinasi antstolė, atlikusi faktinių aplinkybių konstatavimą, užfiksavo ne tas aplinkybes, kurias buvo palikęs atsakovas po savo darbų, o pastorėjusią keliuko dangą, kuomet buvo pripilta daugiau medžiagų, jos sumaišytos, tačiau tai atliko ne atsakovas;

17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymu 2021 m. gruodžio 16 d. atliktą V. B. tyrimą (parengė „Esamų trinkelių pagrindų vertinimą“), kadangi V. B. neturi kvalifikacijos spęsti statybinių darbų kokybės klausimų;

17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo kaltę susiejo ir su ieškovų elgesiu jau nagrinėjant bylą teisme, kuomet ieškovai sudarė naują rangos sutartį su MB „Apželdinimo idėjos“ dėl važiuojamosios dalies rekonstrukcijos, nors pagal teisinį reglamentavimą, žalos atlyginimas yra siejamas su nustatytais kaltais veiksmais, kurių pasėkoje atsirado žala. Juolab, kad pats teismas sprendime padarė išvadą, jog priteisti MB „Apželdinimo idėjos“ 2022 m. balandžio 8 d. sąmatoje nurodytas sumas nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nes tokiu atveju ieškovai nepagrįstai parturtėtų atsakovo sąskaita;

17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 749,30 Eur už neva atsakovo sugadintų statybinių medžiagų išvežimą, nors medžiagas sugadino ne atsakovas, todėl ir apmokėti už jų išvežimą yra ne jo pareiga. Juolab, kad atsakovas supylė tik 12 cm sluoksnį medžiagų (7 cm žvyro ir 5 cm skaldos), o antstolė rado 30 cm sumaišytų medžiagų sluoksnį. Ir, nors nenustatyta kas supylė papildomas medžiagas, už jų išvežimą išlaidas atlyginti atsakovas įpareigotas nepagrįstai;

17.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „D“ įkeltą atsakovo nuotrauką be jokio tekstinio prierašo, taip pat grupėje „C“ detaliai aprašytą įvykių seką su vaizdo įrašais laikė ieškovės nuomone, o ne paskleista žinia. Juolab, kad ir byloje parodymus davę liudytojai J. M., R. M., R. M., R. Ž. nurodė, kad paskaitę „Facebook“ žinutes įvertino šią informaciją kaip faktą, o ne kaip nuomonę;

17.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė padarytos žalos atsakovo, kaip meistro, reputacijai, nors visi, kas perskaitė žinutes, susidarė nuomonę, kad atsakovas, kaip meistras, padarė klientei žalos, o „Facebook“ grupėje „C“ asmenys, perskaitę ieškovės žinutę, aptarinėjo įvykį, ginčijosi. Be to, byloje apklausti liudytojais J. M. ir R. M. patvirtino, kad atsakovui L. M. po ieškovės paskelbtų pranešimų sumažėjo darbų: liudytojas J. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog apie situaciją teiravosi tiek buvęs darbdavys, tiek kiti meistrai; visi jie buvo susidarę nuomonę, jog kažkas nutiko negero, Lukas pridarė žalos; liudytoja R. M. parodė, kad giminaičiai, kurie norėjo Luko paslaugų, po įvykio atsisakė jo paslaugų;

17.8. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškovės įrašas/jo konstrukcija neturi jokio įžeidžiančio ar žeminančio charakterio. Priešingai, vien tik grupių pavadinimų „E“, „D“ pasirinkimas, kurias savo įrašams pasirinko ieškovė, byloja apie tai, kad ieškovė norėjo sukelti neigiamas emocijas tekstą perskaičiusiems asmenims;

17.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai atliko darbus objekte ir tai buvo K. A. neigiamos nuomonės apie meistrą išsakymo priežastimi. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek aukščiau išdėstytuose apeliacinio skundo argumentuose apeliantas pagrindė, jog darbai buvo atlikti tinkamai, dėl medžiagų sumaišymo/sugadinimo nėra atsakovo kaltės. Be to, ieškovė paskleidė ne nuomonę, bet žinią, kurios paskleidimu atsakovui buvo padaryta žala, kurią ji ir turi pareigą atlyginti;

17.10. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad visi K. A. padaryti įrašai su patalpinta jo atvaizdo nuotrauka buvo ištrinti po 2–3 dienų, nors po 2–3 dienų buvo panaikinti įrašai tik grupėse „D“, „E“, tuo tarpu grupėse „A“, „B“, „C“ įrašai buvo panaikinti tik po 2 savaičių. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovė atsakovo dalykinę reputaciją žeminančią informaciją pateikė penkiose skirtingose „Facebook“ grupėse, kurias seka iš viso daugiau kaip 300 000 vartotojų, todėl atsakovui tai labai didelis potencialių klientų ratas. Negana to, teismas apskritai nieko nepasisakė apie ieškovės K. A. pateiktą vaizdo įrašą, kurį ji pateikė prie įrašo grupėje „C“, kurį matė ir jį komentaruose aptarinėjo įvairūs asmenys, kai sutikimo tokio įrašo darymui ir, juo labiau, platinimui atsakovas nebuvo davęs;

17.11. Pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl tariamo garbės ir orumo įžeidimo patyrė bent kokius nors asmeninius išgyvenimus ar nepatogumus. Vis dėlto, byloje tiek apklausti liudytojai, tiek pats atsakovas patvirtino, kad ieškovė socialiniame tinkle suformavo neigiamą nuomonę apie atsakovą, dėl ko jis turėjo aiškintis ir teisintis prieš jį pažįstančius asmenis, taip pat turėjo kuriam laikui panaikinti savo skelbimą, siūlantį meistro paslaugas, kas sukėlė jam dalykinės reputacijos pablogėjimą, neigiamas emocijas, išgyvenimus;

17.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo įrodyti būtent 3 000 Eur neturtinės žalos dydį, nors pagrįsti neturtinės žalos dydį civilinis įstatymas nereikalauja – neturtinė žala priteisiama vadovaujantis vyraujančia teismų praktika.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime ieškovai D. A. ir K. A. apeliacinės instancijos teismo prašo apelianto L. M. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti D. A. ir K. A. naudai bylinėjimosi išlaidas iš L. M.. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

18.1. Nėra pagrindo teigti, jog MB ,,Apželdinimo idėjos“ atliekant tyrimą medžiagos dar nebuvo susimaišę, kadangi plonesnis kelio sluoksnis buvo rastas dėl netolygaus medžiagų paskirstymo visame 32 m ilgio ir 4 m pločio kelio plote;

18.2. Atsakovo motyvai, neva ieškovai užvertė žemėmis jo rengtą trinkelėms kloti pagrindą, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys jo paties į bylą teiktiems įrodymams, o būtent 2022 m. sausio 5 d. darytoje nuotraukoje užfiksuotam vaizdui, kuriame matyti L. M. apeliaciniame skunde minimos sustumtos žemės krūvos, kas reiškia, kad 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovų pasamdyti papildomi rangovai, įrengę pralaidą vandeniui nutekėti, atsakovo sustumtų žemės krūvų neužstūmė ant trinkelių pagrindo; atsakovo įrengtas trinkelių pagrindas išliko nekeistas iki pat faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. gegužės 23 d. Juolab, kad MB ,,Apželdinimo idėjos“ savo tyrime nustatė tik apytikslį sluoksnio storį nurodydami, kad žvyro ir skaldos buvo ,,ne daugiau“ ir ,,mažiau“. Negana to, nors atsakovas daro prielaidą, kad jo nukastas keliukas buvo supiltas ant trinkelių pagrindo tokiu būdu sumaišant sluoksnius, ieškovai akcentuoja, kad toje vietoje, kurioje buvo supiltas kelias, vyravo juodos žemės. Tuo tarpu atkasusi keliuką antstolė užfiksavo tik žvyrą ir dolomitą, todėl nėra įmanoma, kad į šoną nustumtos keliuko žemės buvo supiltos ant atsakovo įrengto pagrindo;

18.3. Nors atsakovas tvirtina, kad pagrindas trinkelėms kloti buvo tik pradėtas įrengti ir nebuvo užbaigtas dėl tarp šalių kilusio ginčo, kas neva negalėjo sukelti ieškovams žalos, ieškovų įsitikinimu, žalos atsiradimo faktui aplinkybė, kad atsakovas nespėjo užbaigti darbų, esminės reikšmės neturi. Ieškovai žalą kildina iš netinkamos atsakovo kvalifikacijos ir neteisėtų veiksmų, kuriais buvo pažeisti normatyviniais statybos teisės aktais numatyti reikalavimai; atsakovui L. M. tinkamai vykdžius pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus, to ieškovams iš naujo daryti nebūtų buvę jokio objektyvaus poreikio;

18.4. Priešingai negu teigia atsakovas, būtent atsakovo pareiga yra apmokėti susidariusias išlaidas už sugadintų medžiagų išvežimą, kadangi sąskaitų už atsakovo neteisėtais veiksmais sugadintų medžiagų išvežimo apmokėjimas, būtų ne praturtėjimas atsakovo sąskaita, bet jo neteisėtų veiksmų pagrindu sukeltų nuostolių kompensavimas. Atsakovui L. M. tinkamai vykdžius pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus, to ieškovams iš naujo daryti nebūtų buvę jokio objektyvaus poreikio;

18.5. Nepagrįsta atsakovo pozicija, kad ieškovė paskleidė žinią, o ne nuomonę. Ieškovė savo nuomonę apie atsakovą atskleidė klausimo forma nurodydama „gal kažkas su šiuo asmeniu turėjote reikalų“? Ieškovė į „Facebook“ grupes, kuriuose neretu atveju renkasi bendraminčiai arba panašių paslaugų ieškantys žmonės įkėlė savo subjektyvų vertinimą apie atsakovo atliktus darbus ir jų kokybę. Vertintina ir aplinkybė, jog atsakovė šią informaciją dėjo ne į naujienų portalus, ką galbūt būtų galima prilyginti žinių skleidimui, bet į internetinio forumo tipo grupes, kurias naudoja asmenys, siekiantys apsikeisti savo subjektyviais pastebėjimais

18.6. Ieškovės socialiniame tinkle „Facebook“ patalpinti įrašai negalėjo įžeisti atsakovo, taip pat negalėjo pažeminti jo garbės ir orumo, kadangi socialinio tinklo „Facebook“ grupėse ieškovės paskelbti įrašai nėra nesąžiningi, išsigalvoti ar prasimanyti, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo. Ieškovės padarytų įrašų formuluotės liudija, kad jų tikslas buvo ne įžeisti ar pažeminti atsakovą, o sužinoti kitų (galimai kompetentingų) asmenų nuomonę apie susidariusią situaciją (įrašas grupėje „C“), gauti informacijos, reikalingos kreiptis į teismą (įrašai grupėse „E“, „B“ bei „A“). Juolab, kad šie įrašai buvo įkelti, atsižvelgus į tai, kad atsakovas nebekomunikavo ir nebendradarbiavo su ieškove. Be to, kitų asmenų komentarai po ieškovės įrašu ir netgi tyčiojimasis iš jos pačios taip pat patvirtina, kad atsakovo darbų vertinimas buvo subjektyvi ieškovės nuomonė, o ne faktų konstatavimas;

18.7. Teismo posėdžio metu apklausiant L. M. sugyventinę S. D. buvo paneigtas faktas, kad jis po minėto ginčo turi mažiau darbo ir dėl šios priežasties ilgesnį laiko tarpą praleidžia namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Ieškovas D. A. ir atsakovas L. M. žodžiu susitarė, jog atsakovas išklos trinkelėmis kiemą prie ieškovų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – objektas). 2021 m. lapkričio 29 d. atsakovas nukasė objekte esantį pagrindą ir užpylė jį nauju, savo atsivežto žvyro ir skaldos, sluoksniu. Dėl didelio kritulių kiekio ir drėgmės, atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. pradėtų pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbų neužbaigė (supiltas žvyras ir skalda nebuvo suvibruoti). 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovas D. A. atsakovui grynais pinigais sumokėjo 1 260 Eur. 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas el. paštu atsiuntė sąmatą, kurioje nurodyta:: žvyras (24 m³) - 340 Eur; skalda (24 m³) - 640 Eur; BOBCAT paslauga (8 val.) - 280 Eur (bendra suma – 1 260 Eur). 2021 m. gruodžio pradžioje tarp šalių kito ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Daugiau atsakovas objekte jokių darbų neatliko.

22. MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atliko atsakovo atlikto trinkelių pagrindo tyrimą ir vertinimą , kuriame nurodyta, kad :1) „minimalus pagrindas turėtų būti ne mažiau 40 cm žvyro važiuojamosios dalies įrengimui“; 2) dolomito ar granito skalda sutankinus turėtų būti padengta ne mažiau kaip 10 cm“; 3) „užpiltas pagrindas nevibruotas (esant dabartinėms oro sąlygoms privažiavimo prie namo nėra)“; 4) „prakasus įrengtą važiuojamosios dalies pagrindą aiškiai matosi, jog žvyro ne daugiau kaip 7 cm ir skaldos mažiau nei 5 cm“; 5) „didžioji dalis pagrindo susimaišiusi su moliu, juodžemiu, kitu ne važiuojamajai daliai naudojamu gruntu“; 6) „preliminari važiuojamosios dalies atstatymo darbų sąmata (darbas + medžiagos) - 3 200 Eur.

23. 2021 m. gruodžio 16 d. analogišką tyrimą atliko V. B. (individualios veiklos pažyma Nr. 889752, turintis želdynų dizaino inžinieriaus kvalifikaciją), kuris parengė „Esamų trinkelių pagrindų vertinimą“, kuriame nurodė, kad: 1) „nustatyta, kad žvyro sluoksnis yra tarpusavyje susimaišęs su dolomito skalda. Bendras jų aukštis siekia vos 29-30 cm (žvyro rekomenduojamas sluoksnis yra 40 cm, dolomito skaldos sluoksnis rekomenduojamas 20 cm). Teisingai ruošiant pagrindus yra būtina kiekvieną medžiagų sluoksnį sutankinti atskirai, atsižvelgiant į normatyvus“; 2) „išvados: įrengtų trinkelių pagrindų nuolydžiai nėra teisingi; neįrengtos paviršinio vandens surinkimo ir nubėgimo sistemos; panaudotų medžiagų kiekiai yra mažesni, nei rekomenduojama; medžiagų sluoksniai nėra sutankinti, todėl susimaišę tarpusavyje, bei vietomis su esamu moliu ir juodžemiu. Esami pagrindai nėra tinkamai įrengti trinkelių dangai, todėl turi būti visiškai pašalinti ir pakeisti naujais“. Pateikė sąmatą, pagal kurią tinkamo pagrindo trinkelėms kloti įrengimas kainuotų 5 419,50 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

24. Nuo 2021 m. gruodžio pradžios (apie 8 d.) iki sausio pradžios ieškovė K. A. atliko šiuos veiksmus (įrašai ir nuotraukos pašalinti po 2-14 dienų):

24.1. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „D“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka;

24.2. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „E“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka bei padarytas įrašas: „Ar kas nors turejote reikalų ar kaip kitaip nukentejote nuo L. M.? Ieskomi nukentėję asmenys ir bet kokia informacija, padesianti bendrame ieškinyje padarytai zalai atlyginti“;

24.3. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „C“ buvo padarytas įrašas: „L. M. Gal kazkas su siuo asmeniu turejote reikalu? Situacijai trumpai. Buvo sutarti darbai trinkelių klojimui. Pradziai turėjo paruošti pagrindą. Mūsų buvusi keliuką nugremze, uzpyle naujo zvyro ir dolomito. Viskas buvo daroma nekokybiškai, nes: 1) nebuvo padaryta nuolydžio nuo namo; 2) nepamatuotas, koks turi būti tikslus keliuko aukstis; 3) nebuvo iskastas lygiagrečiai griovys, krituliu vandeniui nubegti nuo keliuko tolyn. To pasekoje, visas vanduo užliejo naujai ispilta zvyra ir pasidare „buza“ ant kurioos pyle dolomita, nebuvo imanoma sutrombuoti su vibro plokšte. Esamu nauju „keliuku“ neimanoma ne tik pravaziuoti, bet ir praeiti, nes vanduo, buves sklypo kampe, užliejo visa plota, beveik iki namo pamatų. Pinigus uz naujas medžiagas pasieme, sąskaitos neisrase, nors zadejo. Nei pinigų negrazino, nei atstate gerbuvi i pries tai buvusia bukle. Irodymai, kad butent sis zmogus vykde darbus, ir kaip juos vykde - vaizdo irasuose“;

24.4. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „B“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka bei padarytas įrašas: „Sveiki. Ar kas nors turėjote reikalų ar kaip kitaip nukentejoje nuo L. M.? Ieskomi nukentėję asmenys ir bet kokia informacija, padesianti bendrame ieškinyje padarytai zalai atlyginti“;

24.5. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „A“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka bei padarytas įrašas: „Sveiki. Ar kas nors turėjote reikalų ar kaip kitaip nukentejoje nuo L. M.? Ieskomi nukentėję asmenys ir bet kokia informacija, padesianti bendrame ieškinyje padarytai zalai atlyginti“.

25. Ieškovas D. A. 2022 m. balandžio 8 d. sudarė Apželdinimo paslaugų sutartį su MB „Apželdinimo idėjos“ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kiemo važiuojamosios dalies rekonstrukcijos. Nurodyta važiuojamosios dalies rekonstrukcija turėjo būti vykdoma pagal 2022 m. balandžio 8 d. sąmatą (Sąmata važiuojamosios dalies atstatymui adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas), kurios vertė - 4 840 Eur;

26. 2022 m. balandžio 29 d. antstolė Sonata Vaicekauskienė atliko faktinių aplinkybių konstatavimą objekte, kuris buvo užfiksuotas 2022 m. gegužės 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 15. Vykdant faktinių aplinkybių konstatavimą dalyvavo statybos inžinierius K. V. (kvalifikacijos atestatas Nr. 4761). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas statybos inžinieriaus vertinimas, kad: „bendras vaizdas yra blogas; trinkelių klojimo pagrindų rekomendacijos yra nustatytos Statybos techniniame reglamente; jame nurodyta, kad trinkelių klojimo pagrindas turi būti ne mažiau kaip 30 cm smėlio ir žvyro mišinio ir 10 cm skaldos ir žvirgždo mišinio; objekte turėjo atrasti 40 cm gylio pagrindas, tačiau daugiausiai kas buvo rasta, tai 30 cm gylio pagrindas ir jame nėra frakcijų; frakcijos turi būti smėlis ir po to 10 cm skalda; tačiau objekte visi sluoksniai persimaišę, to būti negali, pirmiausiai pilasi smėlis, jis sutrombuojamas ir vėliau pilama skalda; tai kaip yra padaryta, trinkelės žemės sklype negali būti klojamos, darbai atlikti netinkamai“. Protokole taip pat nurodyta, kad įrengtas trinkelių klojimo plotas yra 174,31 m².

Dėl ieškovų nuostolių atlyginimo

27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

28. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo (verslininko) jiems padarytą žalą (1 260 Eur sumokėta atsakovui suma už medžiagas ir 3 200 Eur važiuojamosios dalies atstatymo kaštai), kuri pasireiškė dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų (nekokybiškai įrengto pagrindo trinkelėms kloti).

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 2 009,30 Eur (1 260 Eur – sumokėta atsakovui suma ir 749,30 Eur – nekokybiško darbų rezultato pašalinimas) žalą.

30. Abi šalys šioje sprendimo dalyje pateikė apeliacinius skundus: 1) ieškovai savo nesutikimą su sprendimu argumentuoja tuo, kad priteista suma negrąžina jų į padėtį iki žalos padarymo; 2) atsakovas savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nekokybiškai atliko pagrindo trinkelėms kloti darbus (sumaišė žvyrą su skalda ir kitais gruntais).

31. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis ir, kad ieškovai turi teisę prašyti nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus. Ginčo esmė – ar tinkamai teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir, ar pagrįstai pripažino atsakovą atlikus nekokybiškai darbus (sugadinus medžiagas), o jeigu taip, tai, ar priteista suma atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą.

32. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad minimalus pagrindas trinkelėms kloti važiuojamojoje dalyje turėtų būti 30 cm sutankinto žvyro ir 10 cm sutankintos skaldos bei šie sluoksniai turi būti nesusimaišę tarpusavyje ir atskirai sutankinti (suvibruoti). Byloje esantys įrodymai (ieškovų paaiškinimai, nuotraukos po atsakovo darbo, vaizdo įrašas atsakovui atliekant darbus, MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atliktas atsakovo atlikto trinkelių pagrindo tyrimas ir vertinimas, 2021 m. gruodžio 16 d. V. B. parengtas „Esamų trinkelių pagrindų vertinimas“, 2022 m. balandžio 29 d. antstolės Sonatos Vaicekauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 15) yra pakankami spręsti, kad atsakovas pagrindą trinkelėms kloti įrengė netinkamai (nekokybiškai), nes juose užfiksuota, kad: 1) supiltas žvyras ir skalda susimaišę tarpusavyje, 2) sluoksniai (žvyro, skaldos) nebuvo sutankinti, 3) didžioji dalis pagrindo susimaišiusi su moliu ir juodžemiu, 4) pagrindo storis netinkamas (nesiekia 40 cm). Kaip matyti, atsakovas, būdamas verslininku (savo srities specialistu), nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, pasirinkdamas laiką trinkelių pagrindo klojimui (šlapia, sninga), kas neabejotinai turėjo įtakos darbų kokybei, tačiau tokių veiksmų rizika tenka atsakovui, t. y. atsakovui tenka atsakomybė dėl tokių jo veiksmų.

34. Nepagrįstomis laikytinos atsakovo keliamos abejonės, kad galimai ieškovai po 2021 m. gruodžio 14 d. (MB „Apželdinimo idėjos“ atliko atsakovo atlikto trinkelių pagrindo tyrimo ir vertinimo) atgal supylė seną nukastą gruntą, taip sumaišydami gruntus. Pirmiausia, tam pagrįsti byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Antra, jau MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovo atliktame trinkelių pagrindo tyrime ir vertinime yra konstatuota, kad „didžioji dalis pagrindo susimaišiusi su moliu, juodžemiu, kitu ne važiuojamajai daliai naudojamu gruntu“. Trečia, tai, kad MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovo atliktame trinkelių pagrindo tyrime ir vertinime yra nurodyta, jog „prakasus įrengtą važiuojamosios dalies pagrindą aiškiai matosi, jog žvyro ne daugiau kaip 7 cm ir skaldos mažiau nei 5 cm“, o vėlesni tyrimai nustatė storesnį žvyro ir skaldos sluoksnį (iki 30 cm), nesudaro pagrindo išvadai, kad grunto sluoksnius sumaišė ieškovai. Iš 2021 m. gruodžio 14 d. atlikto tyrimo galima suprasti, kad buvo patikrinta tik viena įrengto pagrindo vieta, galimai labiausiai pažeista vandens (nuplauta; matyti iš pridėtos nuotraukos), kuri ir davė rezultatą - apie 12 cm storio sluoksnį. Tuo tarpu vėlesni tyrimai, kaip matyti iš jų aprašymų, buvo išsamesni (tikrintos įvairios vietos), todėl gautas rezultatas skyrėsi nuo 2021 m. gruodžio 14 d. atlikto tyrimo dėl įrengto pagrindo storio. Ketvirta, netgi nustačius, kad galimai ieškovai užpylė grunto ant atsakovo įrengto pagrindo (nors tai nenustatyta), tai nepašalintu atsakovo atsakomybės už netinkamai jo įrengtą pagrindą, nes jis buvo įrengtas netinkamai jau iki 2021 m. gruodžio 14 d.

35. Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad pagrindas trinkelėms kloti buvo tik pradėtas įrengti ir nebuvo užbaigtas dėl tarp šalių kilusio ginčo, todėl neužbaigti darbai nėra jau atliktų darbų trūkumas. Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodo, jog „nukasė buvusią keliuko dangą, vėliau supylė atsivežtą žvyrą, jo nepavykus sutankinti dėl atsiradusios drėgmės ant viršaus supiltas dolomito skaldos sluoksnis“ (apeliacinio skundo 3 psl.). Taigi, toks pagrindo įrengimas trinkelėms kloti (kaip nurodė atlikęs atsakovas) akivaizdžiai neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų (gamtinės sąlygos, sluoksnių storiai, jų išsidėstymas, sutankinimas). Nesuprantamas atsakovo teiginys, kad „pagrindas nebuvo užbaigtas“, kai dolomito skaldos sluoksnis jau buvo supiltas ant žvyro, kas reiškia, kad ši pagrindo dalis iki skaldos supylimo ir jos sutankinimo yra baigta (turėjo būti baigta), o tolimesni darbai yra (ir galimi) tik atsijų pylimas ir trinkelių klojimas.

36. Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai pripažino įrodymu 2021 m. gruodžio 16 d. atliktą V. B. tyrimą (parengė „Esamų trinkelių pagrindų vertinimą“), kadangi V. B. neturi kvalifikacijos spęsti statybinių darbų kokybės klausimų. CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip matyti iš V. B. pateikto diplomo, jis turi želdynų dizaino inžinieriaus kvalifikaciją, kas reiškia, jog jis turi tam tikrą kvalifikaciją vertinant žemės rūšis, gruntus, jų savybes. Be to, būtina pažymėti, kad V. B. atliktas tyrimas nėra susijęs su specialiomis žiniomis statybų srityje, to šioje byloje ir nereikėjo. Jo atliktas tyrimas tik patvirtina tuo metu buvusias reikšmingas bylai faktines aplinkybes dėl pagrindo medžiagų sluoksnių, jų storių, jų susimaišymo. Taigi, V. B. atliktas tyrimas „Esamų trinkelių pagrindų vertinimas“ laikytinas rašytiniu įrodymu, kuris neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintinas visų įrodymų visumoje.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą netinkamai įrengus pagrindą trinkelėms kloti, ko pasekoje buvo sugadintos medžiagos ir jas reikėjo (reikės) pašalinti, todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovų sumokėtą sumą už medžiagas ir samdytą techniką (1 260 Eur).

38. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo darbų rezultato pašalinimas sukėlė 749,30 Eur žalą ieškovams, kad šios išlaidos atsirado išimtinai dėl atsakovo veiksmų. Taip pat nepagrįstu laikytinas ieškovų (kaip apeliantų) argumentas, kad jiems nėra visiškai atlyginti patirti nuostoliai.

39. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Ieškovai pagrįstai nurodo, kad Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti ieškovams jų prašomų 3 200 Eur nuostolių, nėra pagrindo, nes:

40.1. šių nuostolių dydis nėra įrodytas. Ieškovai nurodo, kad šių nuostolių dydį jie grindžia 2022 m. balandžio 8 d. važiuojamosios dalies rekonstrukcijos rangos sutartimi ir prie jos pridėta sąmata bei sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu (sumokėta 3 500 Eur avansas) (apeliacinio skundo 38 punktas). Tačiau 2022 m. balandžio 8 d. Apželdinimo paslaugų (važiuojamosios dalies rekonstrukcijos) sutartyje ir prie jos pridėtoje sąmatoje darbų kaina yra 4 840 Eur, o ne reikalaujama 3 200 Eur suma, taigi, kaip susidaro reikalaujama suma, lieka neaišku;

40.2. priteisus prašomą sumą, ieškovai nepagrįstai praturtėtu, nes jie būtų sugrąžinti ne į buvusią iki žalos padarymo padėtį, o gautų visiškai naujai įrengtą pagrindą trinkelėms kloti, tam neišleidę pinigų. Ieškovų prašomus nuostolius priteisti būtų pagrindas, jeigu būtų nustatyta, kad buvo sugadintas tinkamai įrengtas trinkelėms kloti pagrindas, tačiau byloje nėra įrodymų, jog iki žalos padarymo buvo padarytas tinkamas pagrindas trinkelėms kloti (ieškovų pateiktos nuotraukos nėra pakankamos tą nepatvirtinti). Priešingai, ieškovų veiksmai - nesamdymas trinkelių suklojimui to asmens, kuris neva įrengė tinkamą pagrindą joms kloti, o paieška kito asmens trinkelėms kloti; pagrindo trinkelėms kloti įrenginėjimas, t. y. nukasimas seno grunto ir naujo pagrindo darymas - patvirtina, kad pagrindas, buvęs trinkelių klojimo vietoje, nebuvo tinkamas trinkelių klojimui;

40.3. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo trinkelėms kloti pagrindo įrengimo) ir reikalaujamos žalos. Nors ieškovai nurodo, kad 3 200 Eur žala yra už važiuojamosios dalies atstatymo darbų kaštai, tačiau akivaizdu, kad ieškovai siekia ne atstatyti važiuojamąją dalį į padėtį buvusią iki atsakovo žalos padarymo, kuri kaip nustatyta nėra tinkama trinkelių klojimui, o įrengti tinkamą pagrindą trinkelių klojimui, t. y. iš naujo perdaryti atsakovo netinkamai atliktą darbą. Pažymėtina, kad nustačius, kad tiek iki žalos padarymo, tiek po žalos padarymo, t. y. tiek buvęs, tiek esamas važiuojamosios dalies pagrindas nėra tinkami trinkelių klojimui, abiem atvejais ieškovams tektų (tenka) išlaidos (reikia sumokėti) už grunto nukasimą, įrenginėjant tinkamą pagrindą trinkelių klojimui. Atsakovas vieną netinkamą pagrindą pakeitęs kitu netinkamu pagrindu, niekaip nepakeitė ieškovų buvusios padėties, t. y. ieškovams išliko reikalingumas nukasti gruntą prieš rengiant tinkamą pagrindą. Tai reiškia, kad priteisus ieškovams iš atsakovo sumas (749,30 Eur) reikalingas grunto iškasimui ir išvežimui, ieškovai nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, t. y. dalis darbų būtų atlikta atsakovo sąskaita;

40.4 kaip matyti iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (prie jo pateikto vaizdo įrašo) 2022 m. balandžio 29 d. (kada buvo konstatuojamos faktinės aplinkybės) atsakovo įrengtas pagrindas trinkelėms kloti dar nebuvo nukastas, jis buvo sausas ir naudojamas, o pagal 2022 m. balandžio 8 d. Apželdinimo paslaugų (važiuojamosios dalies rekonstrukcijos) sutartį darbai (pagrindo trinkelėms kloti paruošimas) turėjo būti pradėti 2022 m. balandžio 10 d., o baigti 2022 m. gegužės 14 d. (duomenų apie darbų eigą nėra). Pažymėtina, kad patys ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą (37 punkte) nurodo, kad „L. M. rengtas pagrindas išliko nekeistas iki pat faktinių aplinkybių konstatavimo 2022-05-23 su antstole S. Vaicekauskiene“, kas leidžia spręsti, jog atsakovo įrengto pagrindo buvimas, priešingai nei savo procesiniuose dokumentuose nurodo ieškovai, nekėlė itin didelių nepatogumų ieškovams (ieškovai neskubėjo jo pakeisti).

41. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovams priteistinų nuostolių keistinas, priteistinų nuostolių dydį sumažinant iki 1 260 Eur (2 009,30 Eur - 749,30 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

42. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės K. A. pateiktos informacijos socialinio tinklo „Facebook“ grupėse (toliau – facebook grupės) apie atsakovą. Atsakovas mano, kad jo atvaizdo įkėlimas į facebook grupes ir ieškovės padaryti įrašai šiose facebook grupėse (nutarties 24.1. – 24.5. punktai), pažeidė jo garbę ir orumą, dalykinę jo reputaciją.

43. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovės, motyvuodamas tuo, kad facebook grupėse patalpinti įrašai ir atsakovo atvaizdas (nuotrauka) negalėjo įžeisti atsakovo L. M., taip pat negalėjo pažeminti jo garbės ir orumo.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Žemesnės instancijos teismas

45. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-109-684/2021).

47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-109-684/2021).

48. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje yloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

49. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022).

50. Taigi, nepriklausomai nuo to ar paskleista žinia, ar paskleista nuomonė, kurios žemina asmens garbę ir orumą, gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau bet kuriuo atveju turi būti nustatyta, kad paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą, o paskleista nuomonė neturi objektyvaus faktinio pagrindo, yra nesąžininga ir žemina asmens garbę ir orumą.

51. Atsižvelgiant į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose ir įvertinus facebook grupėse ieškovės padarytus įrašus, teisėjų kolegija sprendžia, kad:

50.1. trijose facebook grupėse padarytas įrašas „Ar kas nors turejote reikalų ar kaip kitaip nukentejote nuo L. M.? Ieskomi nukentėję asmenys ir bet kokia informacija, padesianti bendrame ieškinyje padarytai zalai atlyginti“, turi objektyvų faktinį pagrindą ir nėra nesąžiningas, nes nustatyta, kad atsakovas, būdamas verslininku, netinkamai atliko savo darbą, dėl ko ieškovė ir padarė įrašus facebook grupėse. Be to, įrašo turinys (jo klausiamoji forma) nelaikytinas žeminančiu atsakovo garbę ir orumą, nes jame nėra neigiamų frazių apie atsakovą. Tai, kad iš įrašo konteksto galima suprasti, jog atsakovas galimai padarė kažkam žalą, nėra pakankamas pagrindas tokį įrašą laikyti žeminančiu atsakovo garbę ir orumą, juo labiau, kai tai atitinką faktinę situaciją;

50.2. facebook grupėje „C“ padarytas įrašas „L. M.. Gal kazkas su siuo asmeniu turejote reikalu? Situacijai trumpai. Buvo sutarti darbai trinkelių klojimui. Pradziai turėjo paruošti pagrindą. Mūsų buvusi keliuką nugremze, uzpyle naujo zvyro ir dolomito. Viskas buvo daroma nekokybiškai, nes: 1) nebuvo padaryta nuolydžio nuo namo; 2) nepamatuotas, koks turi būti tikslus keliuko aukstis; 3) nebuvo iskastas lygiagrečiai griovys, krituliu vandeniui nubegti nuo keliuko tolyn. To pasekoje, visas vanduo užliejo naujai ispilta zvyra ir pasidare „buza“ ant kurioos pyle dolomita, nebuvo imanoma sutrombuoti su vibro plokšte. Esamu nauju „keliuku“ neimanoma ne tik pravaziuoti, bet ir praeiti, nes vanduo, buves sklypo kampe, užliejo visa plota, beveik iki namo pamatų. Pinigus uz naujas medžiagas pasieme, sąskaitos neisrase, nors zadejo. Nei pinigų negrazino, nei atstate gerbuvi i pries tai buvusia bukle. Irodymai, kad butent sis zmogus vykde darbus, ir kaip juos vykde - vaizdo irasuose“, atitinka tikrovę, nes nustatyta, kad atsakovas, būdamas verslininku, netinkamai atliko savo darbą, dėl ko ieškovė ir padarė įrašą. Be to, įrašo turinys (aprašymas darbų eigos, nurodomi darbų trūkumai) nelaikytinas žeminančiu atsakovo garbę ir orumą, nes jame nėra neigiamų frazių apie atsakovą, o tai, kad atsakovas pristatomas kaip nekokybiškai darbus atlikęs asmuo, nėra pakankamas pagrindas tokį įrašą laikyti žeminančiu atsakovo garbę ir orumą, juo labiau, kai tai atitinką faktinę situaciją.

52. Neturtinės žalos atsiradimą atsakovas taip pat sieja ir su ieškovės padarytu vaizdo įrašu, kuris buvo įkeltas į vieną iš facebook grupių bei atsakovo nuotraukos įkėlimu į visas 5 facebook grupes.

53. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

54. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuotraukos ir vaizdo įrašo įkėlimas į facebook grupes nepažemino ir negalėjo pažeminti atsakovo garbės ir orumo, kas suponuotų neturtinės žalos jam padarymą. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas buvo padarytas teisėtai, jį ieškovė padarė savo privačioje valdoje, atsakovo darbo metu pas ieškovę ir atsakovui neprieštaraujant (atsakovas atsakinėjo į ieškovės klausimus). Atsakovo nuotrauka paimta iš viešosios erdvės, t. y. tai paties atsakovo įkelta jo socialiniame tinkle „Facebook“ „profilio nuotrauka“, kuri prieinama visiems. Tiek panaudotame vaizdo įraše, tiek panaudotoje nuotraukoje atsakovas nėra pavaizduotas žeminančiai, iš jų negalima susidaryti neigiamos nuomonės apie atsakovą, nei vaizdo įrašas, nei nuotrauka nebuvo redaguota (pakeista), siekiant kaip nors neigiamai parodyti (įžeisti) atsakovą. Vaizdo įrašas ir nuotrauka buvo įkelti į facebook grupes, kuriuose ieškovė padarė įrašus, kurie nepripažinti žeminančiais atsakovo garbę ir orumą. Facebook grupėje „D“ buvo patalpinta atsakovo nuotrauka be jokio prierašo, tačiau ji buvo pašalinta po 2-3 dienų, todėl vertintina, kad visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (nustačius, jog atsakovas netinkamai atliko darbus, pinigų negrąžino) tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo garbė, orumas ar dalykinė reputacija buvo pažeminta.

55. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

57. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo keistina, priteistinų nuostolių dydį sumažinant iki 1 260 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo tarpu ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Teismo sprendimą pakeitus, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmojoje instancijoje ieškovai patyrė 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas patyrė 2 358 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalys neginčija patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, spręstina, kad ieškovas turi būti atlyginta 57 proc. ((1 260 + 3 000) x 100 / 7 460) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui 43 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, ieškovams iš atsakovo priteistina 1 054,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovų priteistina 1 013,94 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymą šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų, ieškovams iš atsakovo priteistina 40,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60. Apeliacinės instancijos teisme ieškovei patyrė 1 231 Eur (101 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 130 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (450 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 680 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą)) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio, t. y. turėjo sumokėti 55 Eur žyminio mokesčio (2 450,70 Eur ginčijama suma x 3 proc. x 75 proc.), o sumokėjo 101 Eur, todėl 46 Eur jiems gražintini (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu būdu ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1 185 Eur. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme payrė 150 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų.

61. Atsakovo apeliacinis skundas yra iš dalies patenkintas, t. y. patenkintas 15 proc. (749,30 Eur x 100 proc. / 5 009,30 Eur), todėl atsakovui iš ieškovų priteistina 22,50 Eur (150 Eur x 15 proc.). Ieškovų apeliacinis skundas yra atmestas, todėl ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą (450 Eur) ir sumokėtas žyminis mokestis (55 Eur) nepriteistinos. Tačiau ieškovams priteistinos 85 proc. bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą, t. y. 578 Eur (680 Eur x 85 proc.). Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme priteistina 555,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

62. Sudėjus priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, ieškovams iš atsakovo priteistina 596,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 15,32 Eur, o iš ieškovų valstybei priteistina 11,56 Eur. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 5,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo valstybei priteistina 25 proc. šių išlaidų, t. y. 1,48 Eur, o iš ieškovų valstybei priteistina 75 proc. šių išlaidų, t. y. 4,42 Eur. Taigi, viso iš atsakovo valstybei priteistina 16,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovų valstybei priteistina 15,98 Eur (iš kiekvieno po 7,99 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą.

Priteisti ieškovams D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

Priteisti ieškovams D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 298,03 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų;

Priteisti valstybei iš ieškovų D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 7,99 Eur (septynis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų;

Priteisti valstybei iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 16,80 Eur (šešiolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų;

Grąžinti ieškovui D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, permokėto už apeliacinį skundą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasJurgita Sujetienė