Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą:

- pagal ieškovų - D. A. ir K. A. 2022 m. vasario 8 d. ieškinį atsakovui L. M. dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

- pagal atsakovo L. M. 2022 m. sausio 19 d. priešieškinį ieškovei K. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų ieškinio reikalavimai ir jų esmė,

Ieškovai - D. A. ir K. A. 2022 m. vasario 8 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. M. - 1 260,00 Eur sumą (kurią ieškovai sumokėjo atsakovui pagal pateiktą sąmatą), 3 200,00 Eur suma (reikalinga padengti važiuojamosios dalies atstatymo darbų kaštus), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir jų esmė,

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovo priešieškinis atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovų 2022 m. vasario 8 d. ieškinio reikalavimų pagrįstumo:

Iš ginčo šalių paaiškinimų ir civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

ieškovas D. A. ir atsakovas L. M. žodžiu susitarė, jog pastarasis Objekte (t.y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kieme) atliks trinkelių klojimo darbus;

2021 m. lapkričio 29 d. atsakovas atvyko į Objektą ruošti pagrindo trinkelių klojimui;

atsakovas nukasė anksčiau Objekte įrengtą pagrindą trinkelėms kloti ir užpylė jį nauju, savo atsivežto žvyro ir skaldos, sluoksniu;

dėl didelio kritulių kiekio ir drėgmės, atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. pradėtų pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbų neužbaigė;

2021 m. lapkričio 29 d. ieškovas D. A. atsakovui grynais pinigais sumokėjo 1 260,00 Eur sumą;

2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas L. M. el. paštu atsiuntė sudarytą sąmatą, iš ieškovo apimtai 1 260,00 Eur sumai pagrįsti. Sąmata sudarė: žvyras (24 m³) - 340,00 Eur; skalda (24 m³) - 640,00 Eur; BOBCAT paslauga (8 val.) - 280,00 Eur (bendra suma - 1 260,00 Eur);

atsakovas L. M. į Objektą daugiau atvykęs nebuvo, jokių darbų jis daugiau Objekte neatliko.

Visas šias faktines aplinkybes patvirtino tiek ieškovas D. A., tiek atsakovas L. M. (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Todėl nurodytos faktinės aplinkybės laikytinos visiškai nustatytomis.

Rašytinė civilinės bylos medžiaga liudija, kad ieškovai vėliau (t.y. po 2021 m. lapkričio 29/30 d.d.) atliko sekančius veiksmus:

D. A. užsakymu, MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atliko Trinkelių pagrindo tyrimą ir vertinimą, kuriuo konstatavo, kad Objekte pagrindas trinkelių klojimui yra įrengtas netinkamai, didžioji dalis pagrindo yra susimaišiusi su moliu, juodžemiu, kitu ne važiuojamajai daliai naudojamu gruntu. Preliminari važiuojamosios dalies atstatymo darbų sąmata (darbas + medžiagos) - 3 200,00 Eur;

analogišką tyrimą 2021 m. gruodžio 16 d. atliko ir V. B. (Ž. D.; individualios veiklos pažyma Nr. 889752), kuris parengė Esamų trinkelių pagrindų vertinimą. Nurodė, kad trinkelių pagrindų nuolydžiai nėra teisingi; neįrengtos paviršinio vandens surinkimo ir nubėgimo sistemos; panaudotų medžiagų kiekiai yra mažesni, nei rekomenduojama; medžiagos susimaišę tarpusavyje, bei vietomis su esamu moliu ir juodžemiu. Pagal parengtą sąmata, tinkamo pagrindo trinkelėms kloti įrengimas kainuotų 5 419,50 Eur sumą;

ieškovas D. A. 2022 m. balandžio 8 d. sudarė Apželdinimo paslaugų sutartį su MB „Apželdinimo idėjos“ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo važiuojamosios dalies rekonstrukcijos. Nurodyta važiuojamosios dalies rekonstrukcija turėjo būti vykdoma pagal 2022 m. balandžio 8 d. sąmatą (Sąmata važiuojamosios dalies atstatymui adresu: Juodelynės g. 107, Kaunas), kurios vertė - 4 840,00 Eur;

tą pačią dieną (t.y. 2022 m. balandžio 8 d.) MB „Apželdinimo idėjos“ išrašė sąskaitą-faktūrą APŽ Nr. 22/01 (3 500,00 Eur sumai);

nurodytą sąskaitą D. A. apmokėjo 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 380;

jau vykstant teisminiam procesui, antstolė S. V. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kuris buvo užfiksuotas 2022 m. gegužės 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 15. Vykdant faktinių aplinkybių konstatavimą dalyvavo statybos inžinierius K. V. (kvalifikacijos atestatas Nr. 4761). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas statybos inžinieriaus vertinimas, kad: „bendras vaizdas yra blogas; trinkelių klojimo pagrindų rekomendacijos yra nustatytos Statybos techniniame reglamente; jame nurodyta, kad trinkelių klojimo pagrindas turi būti ne mažiau kaip 30 cm. smėlio ir žvyro mišinio ir 10 cm. skaldos ir žvirgždo mišinio; Objekte turėjo atrasti 40 cm. gylio pagrindą, tačiau daugiausiai kas buvo rasta, tai 30 cm. gylio pagrindas ir jame nėra frakcijų; frakcijos turi būti smėlis ir po to 10 cm. skalda; tačiau Objekte visi sluoksniai persimaišę, to būti negali, pirmiausiai pilasi smėlis, jis sutrambuojamas ir vėliau pilama skalda; tai kaip yra padaryta, trinkelės žemės sklype negali būti klojamos, darbai atlikti netinkamai“.

Ieškovai 2022 m. vasario 8 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. M. - 1 260,00 Eur sumą (kurią ieškovai sumokėjo atsakovui pagal pateiktą sąmatą) ir 3 200,00 Eur suma (reikalinga padengti važiuojamosios dalies atstatymo darbų kaštus). Nurodytus reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas įsipareigojęs tinkamai įrengti pagrindą trinkelėms kloti bei vėliau sudėti trinkeles, to nepadarė. Jis netinkamai ir nekokybiškai įrengė pagrindą trinkelėms kloti, sugadino atsivežtas medžiagas, už kurias sumokėjo ieškovai, darbų neužbaigė. Todėl ieškovų nuomonę, atsakovas privalo grąžinti jam perduotą 1 260,00 Eur sumą, taip pat padengti 3 200,00 Eur sumą, už kurią bus įrengtas naujas pagrindas trinkelės kloti.

A. L. M nesutikimą su ieškovų pareikštais reikalavimais grindė tuo, kad visus pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus jis atlikto tinkamai ir kokybiškai, tam naudojo tinkamas ir kokybiškas medžiagas. Pradėtų darbų neužbaigė dėl ieškovų netinkamo elgesio bei nieko nepagrįsto draudimo dirbti. Ieškovai jam sumokėjo tik už atvežtas medžiagas ir panaudotą techniką, visos medžiagos liko Objekte, nėra sugadintos, todėl jokios žalos jis ieškovams nepadarė ir neturi pareigos ją atlyginti.

Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovų ir atsakovo susiformavo rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos CK 6.644 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.645 str. 1 d., rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovai (užsakovai) su atsakovu (rangovu) susitarė, kad pastarasis Objekte atliks trinkelių klojimo darbus, prieš tai įrengęs naują pagrindą trinkelių klojimui. Rašytinė rangos sutartis tarp ginčo šalių pasirašyta nebuvo, rangovas (atsakovas L. M.) sąmatos rangos darbų apimčiai / kainai užfiksuoti, neparengė. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat neginčijamai buvo nustatyta, kad atsakovas L. M. 2021 m. lapkričio 29 d. Objekte pradėjo įrenginėti pagrindą trinkelėms kloti, tačiau tą dieną pradėtų darbų neužbaigė, daugiau atvykęs į Objektą nebuvo. Už 2021 m. lapkričio 29 d. atliktą darbą (panaudotas medžiagas), ieškovai sumokėjo atsakovui 1 260,00 Eur sumą, kuriai pagrįsti atsakovas L. M. sąmatą parengė tik 2021 m. lapkričio 30 d.

Lietuvos Respublikos CK 6.663 str. 1 d. numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos neaptartos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad prieš pradedant rangos darbus nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis bei sąmata, atsakovo įrengiamas pagrindas trinkelėms kloti turėjo atitikti įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus. Tačiau civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys (fotonuotraukos; MB „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. gruodžio 14 d. atliktas Trinkelių pagrindo tyrimas ir vertinimas; V. B. (Ž. D.; individualios veiklos pažyma Nr. 889752) 2021 m. gruodžio 16 d. Esamų trinkelių pagrindų vertinimas; 2022 m. gegužės 23 d. antstolės S. V. parengtas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 15 (dalyvaujant statybos inžinieriui K. V.)) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad L. M. atlikti pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbai neatitiko tokiems darbams keliamų reikalavimų. Pagrindas trinkelėms kloti buvo įrengtas netinkamai, o jam įrengti panaudotos medžiagos - sugadintos (t.y. susimaišiusios su moliu, juodžemiu, kitu ne važiuojamajai daliai naudojamu gruntu). Šią išvadą patvirtina ne tik anksčiau nurodyti rašytiniai įrodymai (liudijantys pagrindo trinkelėms kloti nekokybiškumą), tačiau ir faktinis ieškovų elgesys - ieškovai 2022 m. balandžio 8 d. sudarė naują rangos sutartį, t.y. Apželdinimo paslaugų sutartį su MB „Apželdinimo idėjos“, dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo važiuojamosios dalies rekonstrukcijos ir už ją sumokėjo 3 500,00 Eur sumą (avansą). 2022 m. balandžio 8 d. sąmatoje, be kita ko, buvo numatytas L. M. sugadintų medžiagų išvežimas (4 eilutė) – molio ir dolomito skaldos mišinio išvežimas. Akivaizdu, kad atsakovui L. M. tinkamai vykdžius pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus, to ieškovams iš naujo daryti nebūtų buvę jokio objektyvaus poreikio. Todėl civilinėje byloje yra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - neteisėti atsakovo veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.)

Lietuvos Respublikos CK 6.665 str. 3 d. numato, kad jeigu rangos sutartimi sutartų darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Analogiška nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 2 d. - asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko ieškovai - D. A. ir K. A., prašydami priteisti iš atsakovo L. M. 1 260,00 Eur sumą (kurią ieškovai sumokėjo atsakovui pagal pateiktą darbų sąmatą) ir 3 200,00 Eur suma (reikalinga padengti važiuojamosios dalies atstatymo darbų kaštus).

Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (Lietuvos Respublikos CK 6.251 str.). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas laiko pagrįstu ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 260,00 Eur sumą. Atsakovas netinkamai ir neprofesionaliai vykdydamas pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus sugadino tam naudotas medžiagas, t.y. jo atvežtas žvyras ir skalda susimaišė su moliu, juodžemiu, kitu ne važiuojamajai daliai naudojamu gruntu. Medžiagos toliau naudoti tinkamos nebuvo, jos turėjo būti nukastos ir išvežtos (2022 m. balandžio 8 d. sąmatos 4 eilutė). Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovams jo gautą 1 260,00 Eur sumą. Be to, atsakovo L. M. netinkamai ir nekokybiškai vykdytų pagrindo trinkelėms kloti darbų rezultato pašalinimas (molio ir dolomito skaldos mišinio išvežimas) ieškovams kainavo 749,30 Eur sumą (2022 m. balandžio 8 d. sąmatos 4 eilutė). Šias išlaidas ieškovai taip pat patyrė išimtinai dėl atsakovo L. M. veiksmų. Todėl ieškovams iš atsakovo priteistina ir 749,30 Eur suma. Bendra ieškovams padarytos turtinės žalos suma, teismo vertinimu, yra 2 009,30 Eur (1 260,00 Eur + 749,30 Eur = 2 009,30 Eur) (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.).

Nurodyti nuostoliai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo L. M. veiksmais, t.y. nulemti jo netinkamai ir nekokybiškai atliktų pagrindo trinkelės kloti įrengimo darbų (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.). Skolininko (t.y. atsakovo L. M.) kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d.)

Likusioje dalyje teismas ieškovų ieškinį laiko nepagrįstu. Nors ieškovai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad Objekte dar prieš atsakovui pradedant darbus buvo įrengtas tinkamas ir kokybiškas pagrindas trinkelėms kloti, kurį L. M. nukasė, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kada ir prie kokių aplinkybių tas pagrindas trinkelėms kloti buvo įrengtas, kokia buvo jo įrengimo kaina, ar jis buvo įrengtas ieškovų lėšomis, ar iš tiesų jis buvo įrengtas tinkamai ir kokybiškai. Priteisti kitas MB „Apželdinimo idėjos“ 2022 m. balandžio 8 d. sąmatoje nurodytas sumas (už žvyrą, geoteksitilę, dolomito skaldą, techniką, kt.) nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nes tokiu atveju ieškovai nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, t.y. susidarytų situacija, kad už MB „Apželdinimo idėjos“ visiškai naujai (naują; šiuolaikišką; t.t.) įrengtą pagrindą trinkelėms kloti sumokėtų išimtinai atsakovas L. M., o ne tokį darbų rezultatą gavę ieškovai.

Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, 2022 m. vasario 8 d. ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. ieškovams - D. A. ir K. A. iš atsakovo L. M. priteistina 2 009,30 Eur turtinės žalos atlyginimo suma.

Ieškovams iš atsakovo taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl atsakovo 2022 m. sausio 19 d. priešieškinio reikalavimų pagrįstumo

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Apgavo“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka;

socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Aferistai, sukčiai, apgavikai“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka bei padarytas įrašas: „Ar kas nors turejote reikalų ar kaip kitaip nukentejote nuo L. M.? Ieskomi nukentėję asmenys ir bet kokia informacija, padesianti bendrame ieškinyje padarytai zalai atlyginti“;

socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Gerų meistrų kontaktai“ buvo padarytas įrašas: „LUKAS A. G. kazkas su siuo asmeniu turejote reikalu? Situacijai trumpai. Buvo sutarti darbai trinkelių klojimui. Pradziai turėjo paruošti pagrindą. Mūsų buvusi keliuką nugremze, uzpyle naujo zvyro ir dolomito. Viskas buvo daroma nekokybiškai, nes: 1) nebuvo padaryta nuolydžio nuo namo; 2) nepamatuotas, koks turi būti tikslus keliuko aukstis; 3) nebuvo iskastas lygiagrečiai griovys, krituliu vandeniui nubegti nuo keliuko tolyn. To pasekoje, visas vanduo užliejo naujai ispilta zvyra ir pasidare „buza“ ant kurioos pyle dolomita, nebuvo imanoma sutrombuoti su vibro plokšte. Esamu nauju „keliuku“ neimanoma ne tik pravaziuoti, bet ir praeiti, nes vanduo, buves sklypo kampe, užliejo visa plota, beveik iki namo pamatų. Pinigus uz naujas medžiagas pasieme, sąskaitos neisrase, nors zadejo. Nei pinigų negrazino, nei atstate gerbuvi i pries tai buvusia bukle. Irodymai, kad butent sis zmogus vykde darbus, ir kaip juos vykde - vaizdo irasuose“;

socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Moterų pokalbiai prie kavos puodelio“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka bei padarytas įrašas: „Sveiki. Ar kas nors turėjote reikalų ar kaip kitaip nukentejoje nuo L. M.? Ieskomi nukentėję asmenys ir bet kokia informacija, padesianti bendrame ieškinyje padarytai zalai atlyginti“;

socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Vaišvydava“ buvo paviešinta atsakovo L. M. nuotrauka bei padarytas įrašas: „Sveiki. Ar kas nors turėjote reikalų ar kaip kitaip nukentejoje nuo L. M.? Ieskomi nukentėję asmenys ir bet kokia informacija, padesianti bendrame ieškinyje padarytai zalai atlyginti“.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. A. patvirtino, kad tai ji padarė visus nurodytus įrašus, taip pat patalpino L. M. nuotrauką. Todėl nurodytos faktinės aplinkybės laikytinos visiškai nustatytomis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė K. A. taip pat tiesiogiai patvirtino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ ji susirado atsakovo motinos R. M. paskyrą ir atsakovo dėdės R. M. paskyrą, su jais buvo susisiekusi, siuntė jiems L. M. nuotrauką ir filmuotą vaizdo medžiagą (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

A. L. M 2022 m. sausio 19 d. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės K. A. 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šį savo reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė, be jo sutikimo, socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino jo atvaizdo nuotrauką. Be to, K. A. socialinio tinklo „Facebook“ 4 grupėse padarė tekstinius įrašus, kuriuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, menkina dalykinę reputaciją. Po ieškovės K. A. publikacijų buvo ir šiuo metu yra priverstas teisintis klientams ir kolegoms, girdėti daug nemalonių atsiliepimų. Sumažėjo klientų skaičius, jis prarado dalį savo pastovių pajamų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127/2018; ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t.y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394/2016; ir kt.).

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2019; ir kt.).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; ir kt.).

Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis.

Teismas, įvertinęs ieškovės K. A. įrašų socialinio tinklo “Facebook” grupėse tekstą, ryšį su pateikta informacija, įrašuose paskelbtus duomenis apie atsakovą L. M., daro išvadą, kad tai yra vertinamieji teiginiai ir K. A. įrašuose paskelbė savo subjektyvią nuomonę apie atsakovą ir jo darbo rezultatą (netinkamai įrengtą pagrindą trinkelėms kloti), kuri susiformavo kilus konfliktui ir nesutarimams su L. M.. Nors ieškovės išsakyta nuomonė turi neigiamą pobūdį, bet tai savaime neleidžia daryti išvados, kad ji žemina atsakovo L. M. garbę ir orumą, kenkia jo dalykinei reputacijai.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant ieškovų pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, buvo nustatyta, kad atsakovas L. M. netinkamai ir nekokybiškai atliko pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus. To pasėkoje, kilo konfliktas tarp jo ir užsakovų (D. A. ir K. A.) dėl atliktų darbų kokybės, tolesnis bendradarbiavimas nutrūko, ieškovų lūkesčiai gauti tinkamą darbo rezultatą buvo akivaizdžiai pažeisti.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo, kad visus įrašus socialiniame tinkle “Facebook” ieškovė K. A. padarė 2021 m. gruodžio mėn. 8 d. ir vėliau, t.y. po to, kai L. M. Objekte jau buvo atlikęs pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbus ir tokių darbų rezultatas akivaizdžiai neatitiko ieškovų lūkesčių. K. A. įrašuose jaučiama negatyvi jos nuomonė apie atsakovą L. M., bet ši nuomonė vertintina kaip visiškai subjektyvi, susiformavusi dėl nepateisintų lūkesčių atsakovui įrengiant pagrindą trinkelės kloti, todėl jai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Gerų meistrų kontaktai“ ieškovė K. A. detaliai ir gana plačiai aprašė susidariusią situaciją, išreiškė išimtinai subjektyvų situacijos vertinimą, be kita ko, norėjo sužinoti kitų (galimai kompetentingų) asmenų nuomonę apie šį įvykį. Pats įrašas / jo konstrukcija neturi jokio įžeidžiančio ar žeminančio charakterio, jame nenaudojama jokia necenzūrinė ar įžeidžianti leksika, apie L. M. nepateikiama jokia asmeninė informacija.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Aferistai, sukčiai, apgavikai“, „Moterų pokalbiai prie kavos puodelio“ bei „Vaišvydava“ buvo patalpintas tas pats tekstas, kuris vėl gi, atspinti subjektyvę ieškovės K. A. nuomonę, be to jame akivaizdžiai matomas tokio įrašo padarymo tikslas – siekiama gauti žinių / informacijos tam, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Toks informacijos rinkimo būdas asmeniui, kuris neturi teisinių žinių / teisinio išsilavinimo, gali būti savaime priimtinas. Bylos medžiaga liudija, kad šis ieškovės K. A. tikslas (kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo) buvo realus, jis materializavosi 2022 m. vasario 8 d. pareiškus teisme ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo L. M.. Pats įrašas / jo konstrukcija neturi jokio įžeidžiančio ar žeminančio charakterio, jame nenaudojama jokia necenzūrinė ar įžeidžianti leksika. Nors vienas tekstinis įrašas ir buvo patalpintas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, pavadintoje neigiamą pobūdį turinčiu pavadinimu - „Aferistai, sukčiai, apgavikai“, tai nelaikytina ypatingos reikšmės aplinkybe, kadangi tokį minėtos grupės pavadinimą sukūrė ne K. A..

Pažymėtina ir tai, kad paties atsakovo L. M. elgesys - netinkamai Objekte vykdyti pagrindo trinkelėms kloti įrengimo darbai - sąlygojo, kad ieškovė K. A. apie jį susidarė būtent negatyvią nuomonę. Negatyvios nuomonės išsakymas viešoje erdvėje nėra draudžiamas, jeigu tai daroma etiškai ir objektyviai, nesiekiant asmens pažeminti ar sumenkinti. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse ieškovės K. A. paskelbti įrašai nėra nesąžiningi, išsigalvoti ar prasimanyti, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo. Ieškovės padarytų įrašų formuluotės liudija, kad jų tikslas buvo ne įžeisti ar pažeminti atsakovą L. M., o visai kitas - sužinoti kitų (galimai kompetentingų) asmenų nuomonę apie susidariusią situaciją (įrašas grupėje „Gerų meistrų kontaktai“), gauti informacijos, reikalingos kreiptis į teismą (įrašai grupėse „Aferistai, sukčiai, apgavikai“, „Moterų pokalbiai prie kavos puodelio“ bei „Vaišvydava“).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės K. A. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpinti įrašai negalėjo įžeisti atsakovo L. M., taip pat negalėjo pažeminti jo garbės ir orumo (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).

A. L. M savo priešieškinį grindė ir tuo, kad ieškovė K. A. visuose socialiniame tinkle „Facebook“ darytuose įrašuose (grupėse - „Apgavo“, „Gerų meistrų kontaktai“, Aferistai, sukčiai, apgavikai“, „Moterų pokalbiai prie kavos puodelio“ bei „Vaišvydava“) išpublikavo ir jo nuotrauką, kas taip pat įžeidė jo garbę ir orumą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.22 str. 1 d. fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (Lietuvos Respublikos CK 2.22 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 2.22 str. 3 d. numato, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. A. L. M 2022 m. sausio 19 d. priešieškinyje materialinio teisinio reikalavimo nutraukti jo nuotraukos publikavimą socialiniame tinkle „Facebook“ nesuformulavo, nes pats nurodė, kad visi ieškovės K. A. padaryti įrašai su patalpinta jo atvaizdo nuotrauka buvo ištrintos po 2-3 dienų. Tačiau atsakovas laiko, kad jo atvaizdo nuotraukos paviešinimas, be jo sutikimo, taip pat pažemino jo garbę ir orumą. Teismas su tuo nesutinka.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė K. A. socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Apgavo“, „Gerų meistrų kontaktai“, Aferistai, sukčiai, apgavikai“, „Moterų pokalbiai prie kavos puodelio“ bei „Vaišvydava“, greta savo padarytų tekstinių įrašų, patalpino ir atsakovo atvaizdo nuotrauką. Iš to seka, kad vertinant išimtinai formaliai, ieškovė K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos CK 2.22 str. 1 d. nuostatas. Tačiau šis pažeidimas, atsižvelgiant į visų nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių visetą, nepažemino ir negalėjo pažeminti atsakovo L. M. garbės ir orumo, kas suponuotų neturtinės žalos jam padarymą.

Pirma, ieškovės publikuota atsakovo nuotrauka buvo paties L. M. patalpinta socialiniame tinkle „Facebook“ ir buvo viešai prieinama visiems nurodyto socialinio tinklo naudotojams („profilio nuotrauka“). Antra, ieškovės K. A. įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ panaudotose nuotraukose atsakovas L. M. nebuvo pavaizduotas žeminamai ar bet kokia kita negatyvia forma, jo nuotrauka nebuvo redaguota / pakeista siekiant įžeisti atsakovą ar pažeminti jo orumą. Trečia, atsakovo atvaizdo nuotrauka (greta ieškovės tekstinių įrašų) buvo skelbiama labai trumpą laiko tarpą, o vėliau pačios K. A. pašalinta. Ketvirta, liudytojais apklausti atsakovui artimi asmenys (motina R. M.; brolis J. M.; sugyventinė S. D.) nurodė, kad jų dėmesį išimtinai atkreipė ieškovės K. A. tekstiniai įrašai, o ne atsakovo atvaizdo nuotrauka.

Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad ieškovės K. A. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpinta atsakovo atvaizdo nuotrauka negalėjo įžeisti atsakovo, taip pat negalėjo pažeminti jo garbės ir orumo (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).

Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas L. M. nepateikė jokių įrodymų, tariamai (3 000,00 Eur sumą siekiančiai) neturtinei žalai pagrįsti. Atsakovas, be savo subjektyvių paaiškinimų, nepateikė jokių duomenų, kurie liudytų, kad dėl ieškovės K. A. veiksmų (socialiniame tinkle „Facebook“ atliktų tekstinių įrašų bei jo atvaizdo nuotraukos paviešinimo) sumažėjo jo darbo veiklos apimtys, sumažėjo jo gaunamas uždarbis, užsakovai skubiai nutraukė pradėtus vykdyti darbus ar pan. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad dėl tariamo garbės ir orumo įžeidimo patyrė bent kokius nors asmeninius išgyvenimus ar nepatogumus (pvz. kurį laiką negalėjo rodytis viešumoje; turėjo pašalinti savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą; su juo nustojo bendrauti artimieji ar draugai; ir pan.).

Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, atsakovo L. M. 2022 m. sausio 19 d. priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).

Paduodami ieškinį, ieškovai 2022 m. vasario 6 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 158,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat, ieškovai už teisines paslaugas (pagal 2022 m. balandžio 13 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį) sumokėjo advokato padėjėjui L. Z. bendrą 1 200,00 Eur sumą. Ieškovai patyrė 492,00 Eur kitų išlaidų (250,00 Eur už pretenzijos parengimą, ieškinio parengimą ir atsiliepimo parengimą P. G. pagal 2022 m. sausio 3 d. Paslaugų teikimo sutartį, 242,00 Eur už Pagrindo, ruošiamo trinkelėms kloti, tyrimą UAB „Amafora“ pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0845). Iš to seka, kad ieškovai nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 1 850,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (158,00 Eur + 1 200,00 Eur + 492,00 Eur = 1 850,00 Eur).

Paduodamas priešieškinį, atsakovas 2022 m. sausio 17 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 68,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat, atsakovas už teisines paslaugas (pagal 2022 m. sausio 17 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį) sumokėjo advokato padėjėjui Ž. C. bendrą 2 290,00 Eur sumą. Iš to seka, kad atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 2 358,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (68,00 Eur + 2 290,00 Eur = 2 358,00 Eur).

Teismas laiko, kad ieškovų - D. A. ir K. A. 2022 m. vasario 8 d. ieškinys buvo patenkintas 45 proc. apimtimi (priteista 2 009,30 Eur suma iš reikalautos 4 460,00 Eur sumos). A. L. M 2022 m. sausio 19 d. priešieškinis buvo atmestas. Todėl ieškovai turi teisę gauti proporcingą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (45 proc.) - 832,50 Eur. A. L. M turi teisę gauti proporcingą savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (55 proc.) - 1296,90 Eur. Įskaičius ieškovų ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (832,50 Eur ir 1 296,90 Eur), likusi bylinėjimosi išlaidų dalis (t.y. 464,40 Eur), atsakovui L. M., lygiomis dalimis - po 232,20 Eur, priteistina iš ieškovų - D. A. ir K. A..

Civilinėje byloje susidarė ir 26,88 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos, tenkinus ieškovų 2022 m. vasario 8 d. ieškinį, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo L. M. (Lietuvos Respublikos CK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 str. - 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovų - D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 8 d. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams - D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 009,30 Eur (dviejų tūkstančių devynių eurų ir 30 ct.) turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

A. L. M (a.k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 19 d. priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, iš ieškovų - D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - po 232,20 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus ir 20 ct.).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 88 ct.).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.