- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2234-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21268-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- D. T., uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“
- Atsakovas
- A. C., L. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų L. Š., A. C. (A. C.), D. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų D. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“ ieškinį atsakovams A. C. ir L. Š. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo, paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, įpareigojimo tokius duomenis paneigti bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – D. J., 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. T. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Investicijos ir partneriai“ pateikė ieškinį, kurį patikslinę prašė:
1.1. įpareigoti atsakovus L. Š. bei A. C. nutraukti neteisėtus veiksmus: 1) uždrausti atsakovams L. Š. ir A. C. bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai ar neviešai demonstruoti, platinti ieškovo D. T. atvaizdą, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d. filmuotą vaizdo įrašą(us); 2) įpareigoti atsakovus L. Š. ir A. C. ištrinti visus 2022 m. rugsėjo 13 d. požeminiuose garažuose (bendrojo naudojimo patalpose), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – požeminiai garažai), filmuotus vaizdo įrašą(us) ir jų kopiją (kopijas), kuriame(iuose) užfiksuotas ieškovas D. T., iš, įskaitant, bet neapsiribojant, telefonų, kompiuterių, kitų įrenginių ar laikmenų;
Šalies argumentai
1.2. pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovo L. Š. 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau ir - bendrija) visuotiniame susirinkime nurodyti teiginiai, jog: D. T. ir UAB „Investicijos ir partneriai“ yra aferistai, UAB „Investicijos ir partneriai“ siūlė L. Š. kyšį, t. y. parkavimosi vietą / nedidelį butą mainais, jog įtikintų garažų savininkus, D. T. 2022 m. rugsėjo 13 d. sužalojo trečiojo asmens D. J. krūtinę, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo D. T. garbę ir orumą bei UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją;
1.3. įpareigoti atsakovą L. Š. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovo D. T. garbę ir orumą bei ieškovo UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją adekvačiu 2022 m. rugsėjo 15 d. visuotiniam susirinkimui būdu, t. y. išsiunčiant (el. paštu ir registruotu laišku) visiems 2022 m. rugsėjo 15 d. 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotiniame susirinkime dalyvavusiems asmenims pranešimą L. Š. vardu ir jame paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS 2022-09-15 aš, 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) L. Š., vykusio bendrijos visuotinio susirinkimo metu nurodžiau teiginius, susijusius su D. T. bei UAB „Investicijos ir partneriai“. Pranešu, kad aš paskleidžiau tikrovės neatitinkančius ir D. T. garbę ir orumą bei UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius, jog: D. T. ir UAB „Investicijos ir partneriai“ neva yra aferistai; UAB „Investicijos ir partneriai“ neva siūlė L. Š. kyšį, t. y. parkavimosi vietą / nedidelį butą mainais, kad įtikintų garažų savininkus; D. T. 2022-09-13 neva sužalojo D. J. krūtinę“;
1.4. priteisti solidariai iš atsakovų L. Š. ir A. C. ieškovo D. T. naudai 6000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą pažeidimo;
1.5. priteisti iš atsakovo L. Š. ieškovo D. T. naudai 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo pažeminimo;
1.6. priteisti iš atsakovo L. Š. ieškovo UAB „Investicijos ir partneriai“ 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl dalykinės reputacijos pažeminimo;
1.7. priteisti iš atsakovų L. Š. ir A. C. ieškovų D. T. ir UAB „Investicijos ir partneriai“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė kad:
2.1. ieškovė, UAB „Elitinė mada“ ir 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2005 m. rugsėjo 2 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria UAB „Elitinė mada“ neatlygintai perdavė ieškovui UAB „Investicijos ir partneriai“ UAB „Elitinė mada“ turėtas teises ir pareigas pagal UAB „Elitinė mada“ ir 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2005 m. birželio 21 d. sudarytą sutartį, kurios tikslas yra ieškovui UAB „Investicijos ir partneriai“ panaudoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), statinio virš garažų statybai ir įregistruoti statytojo nuosavybės teisę į statinį. Atitinkamas statybos leidimas statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), galioja;
2.2. nepaisant to, kad statybos yra galimos ir turi būti vykdomos, tarp 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos po jos vadovybės pasikeitimo bei piktybiškų veiksmų ir ieškovės susiklostė konfliktiniai santykiai. Bendrija (jos vadovybė) ir toliau visomis išgalėmis siekia trukdyti ieškovei vykdyti teisėtas ir suderintas daugiabučio gyvenamojo namo statybas. Ieškovas D. T., būdamas ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovu, kartu su UAB „Fosus“ saugos bendrovės darbuotojais, 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 10 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), į požeminių garažų (boksų) bendrąjį koridorių, siekdamas padėti ieškovės pasamdytai UAB „GeoGroup“ darbuotojui (matininkui) išmatuoti požeminių garažų statinio altitudes, kadangi prieš tai matininkas buvo iš bendrųjų koridorių savavališkai išvarytas jam nežinomų asmenų. Nuvykus į garažų bendrojo naudojimo koridorius iš karto prie jų prisistatė du darbo drabužius vilkintys asmenys, esantys kelių garažų boksų savininkais – A. C. ir D. J.. Pastarieji asmenys grubiai elgėsi ir nuolat tvirtino, kad ieškovas neturi teisės ten būti: uždarinėjo metalinius pravažiavimo vartus, esančius bendrojo naudojimo koridoriuose, išjunginėjo šviesą bendrojo naudojimo koridoriuose, kad būtų tamsu, o ieškovės pasamdytas matininkas negalėtų atlikti savo darbo. Šie asmenys nuolat skambindavo 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkui L. Š. ir konsultavosi telefonu, ką jiems daryti, klausė bendrijos pirmininko jiems duodamų nurodymų. Po pokalbių su L. Š. sugrįžę asmenys susitarė, kad vienas provokuos ieškovą D. T., o kitas filmuos. Su trečiuoju asmeniu D. J., kuris uždarinėjo metalinius vartus ir išjunginėjo šviesą, įvyko susistumdymas, t. y. ieškovas D. T. atstūminėjo į jį einantį (besirėžiantį) ir besikeikiantį D. J., tačiau smurto iš nė vienos pusės nebuvo. Tuo tarpu atsakovas A. C. visą incidentą (stumdymąsi, pokalbius) filmavo, nors tiek UAB „Fosus“ darbuotojai, tiek pats D. T. ne kartą nurodė, jog filmuoti privatų asmenį be jo sutikimo yra draudžiama, t. y. šis aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo nesutikimą būti filmuojamu. Galiausiai paaiškėjo, jog D. J. ir A. C. tokių veiksmų ėmėsi siekdami daryti vaizdo įrašus negatyviame kontekste apie ieškovus ir vėliau juos išviešinti;
2.3. adresu (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)progimnazijos“ salėje) 2022 m. rugsėjo 15 d. įvyko bendrijos viešas susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl kreipimosi į įvairias institucijas dėl ieškovės turimo statybos leidimo bandymo nuginčyti bei kitų bendrijos pradėtų teisminių procesų, kuriais siekiama sustabdyti teisėtas statybas. Bendrijos pirmininkas L. Š. viso vykusio susirinkimo metu be pagrindo ir įrodymų žemino ieškovus, t. y. nurodė, jog ieškovė šiam siūlė kyšį – parkavimosi vietą / nedidelį butą mainais už tai, jog šis įtikintų bendrijos narius (garažų boksų savininkus), ieškovus nuolatos vadino aferistais, gyvuliais, o galiausiai visiems susirinkusiems (t. y. apie 70-čiai žmonių) parodė be ieškovo D. T. sutikimo filmuotą vieną iš vaizdo įrašų, rodomą vaizdo įrašą nuolat stabdydamas, negatyviai komentuodamas ir pareikšdamas, jog ieškovas D. T. neva sutrikdė D. J. sveikatą. Atsakovai dėl leidimo platinti vaizdo įrašą ar jį demonstruoti viešai nepasiteiravo, o ieškovas D. T. šią informaciją sužinojo visiškai atsitiktinai, t. y. iš pažįstamo asmens, kuris dalyvavo minėtame bendrijos susirinkime. Kaip minėta, sutikimas filmuoti taip pat nebuvo duotas. Ieškovų teigimu, atsakovai savo veiksmais ne tik pažeidė ieškovo D. T. teisę į atvaizdą bei jo garbę ir orumą, tačiau ir ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją, siekdami kuo labiau kompromituoti ieškovus ir sužlugdyti planuojamos statybos darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. C. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. atsakovas yra vieno iš požeminių garažų savininkas, garažų bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkas bei 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys. Pažymėjo, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. dirbo savo garaže, kuomet į garažo patalpas pradėjo veržtis ieškovas D. T. su dviem apsauginiais ir matininku. Ieškovas nurodė, kad turi teisę įeiti į garažų patalpas, nes yra garažo savininkas ir garažų bendrijos narys, jam priklauso garažas, be to, reikia atlikti matavimus dėl garažų patalpose ketinamų atlikti statybos darbų, platinamo įvažiavimo, griaunamos sienos, statomos atramos. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad yra bent vieno garažo savininkas. Tuo tarpu atsakovas su kitu garažo savininku trečiuoju asmeniu D. J. bandė paaiškinti, kad ieškovas D. T. ir su juo atvykę asmenys neturi teisės įeiti į garažų patalpas ir čia atlikti bet kokius darbus, kadangi nėra garažų savininkai. Skambino bendrijos pirmininkui, siūlė palaukti, kol jis atvyks, ir su juos spręsti visus rūpimus klausimus, tačiau ieškovas nenorėjo girdėti pasiūlymų, elgėsi agresyviai, jėga brovėsi į garažų patalpas, pradėjo stumdyti, trenkė atsakovui, o po to ir D. J. į krūtinę;
3.2. siekdamas apsaugoti garažų savininkų interesus, savo ir D. J. sveikatą, ėmė filmuoti agresyvius ir neteisėtus ieškovo veiksmus. Bendrijos pirmininkas nedavė nurodymų filmuoti ieškovą D. T., nesitarė su trečiuoju asmeniu D. J. provokuoti ieškovą. Ieškovo įrašas byloje patvirtina, kad trečiasis asmuo D. J. neprovokavo ieškovo, tik nesutiko įleisti į patalpas pašalinių asmenų ir prašė palaukti, kol atvyks bendrijos pirmininkas. Todėl ieškovo argumentai, kad filmuoti ieškovą atsakovas pradėjo susitaręs su trečiuoju asmeniu D. J., jog pastarasis provokuos ieškovą, o atsakovas neva filmuos, nepagrįsti. Žinoma, kad ieškovė UAB „Investicijos ir partneriai“ neteisėtai, t. y. be garažų savininkų sutikimo, siekia virš požeminių garažų pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Tuo tarpu dauguma garažų savininkų nesutinka, kad be jų sutikimo virš garažų butų statomas daugiabutis gyvenamasis namas, griaunamos garažų sienos, statomos atramos, keičiamos garažų bendrojo naudojimo objektų konstrukcijos;
3.3. be to, ieškovas neprisistatė UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovu, nepaaiškino, kokias pareigas užima šioje bendrovėje, nepateikė jokių įgaliojimus patvirtinančių dokumentų. Ieškinyje įvardindamas save UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovu ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu jis atstovauja UAB „Investicijos ir partneriai“ ir nepateikia jokių įrodymų. Ieškovas nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovas neturėjo teisės įeiti gražų patalpas, nes ieškovai nėra garažų savininkai. Be to, ieškovė UAB „Investicijos ir partneriai“ nėra gavusi garažų savininkų sutikimo pastatyti virš garažų daugiabutį gyvenamąjį namą, todėl šios bendrovės atstovai taip pat neturi teisės įeiti į garažų patalpas, jose atlikti matavimus ir kitus su daugiabučio gyvenamojo namo statyba susijusius darbus. Tokie veiksmai pažeidžia atsakovo ir kitų garažų savininkų teises, todėl yra neteisėti. Atsakovo teigimu, kiekvienas garažų savininkas turi pareigą rūpintis bendra nuosavybe, ją saugoti ir imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Ieškovas D. T. akivaizdžiai elgėsi neteisėtai, todėl ieškovo neteisėtiems veiksmams užfiksuoti ir buvo daromas vaizdo įrašas;
3.4. buvo siekiama užfiksuoti ne ieškovo D. T. atvaizdą, bet jo neteisėtus veiksmus, kurie kėlė grėsmę ne tik garažų savininkų turtiniams interesams, bet ir tiesioginę grėsmę atsakovo ir D. J. sveikatai. Kartu su ieškiniu pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad filmuojami buvo išskirtinai neteisėti D. T. veiksmai, pažeidžiantys garažų savininkų teises. Kadangi vaizdo įraše užfiksuoti D. T. veiksmai garažų patalpose pažeidė garažų savininkų nuosavybės teises ir kėlė grėsmę garažų savininko D. J. sveikatai, vaizdo įrašas buvo atliktas teisėtai, o ieškovo teisė į atvaizdą nebuvo pažeista. Be to, vaizdo įrašas patvirtina, kad ieškovas neprieštaravo būti filmuojamas, žodžiu sutiko, kad būtų filmuojamas, o tai patvirtina kartu su atsiliepimuo pridedamas vaizdo įrašas. Minėtos aplinkybės paneigia teiginius, jog ieškovas filmuotas neteisėtai, pažeidžiant jo teisę į atvaizdą;
3.5. nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad vaizdo įrašas buvo neteisėtai išplatintas. Vaizdo įrašas nežemina ieškovų garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos, nes jame yra užfiksuoti tik ieškovo D. T. neteisėti veiksmai. Ieškovas matė, kad yra filmuojamas, todėl turėjo galimybę kontroliuoti savo veiksmus, už kuriuos pats yra atsakingas. Vaizdo įraše užfiksuoti neteisėti veiksmai yra nukreipti prieš garažų savininkų nuosavybes teises ir interesus. Garažų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisėms įgyvendinti yra įsteigta garažų savininkų bendrija, todėl įrašas teisėtai perduotas garažų savininkų interesus atstovaujančiam bendrijos pirmininkui;
3.6. kadangi nepažeista ieškovo D. T. teisė į atvaizdą, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo argumentai, kad filmavimo metu jis patyrė stresą, nepatogumus ir tokiu būdu patirta 6000 Eur neturtinė žala. Kadangi ieškovas sutiko būti filmuojamas, visa rizika dėl filmavimo metu patirto streso ir nepatogumų tenka pačiam ieškovui.
4. Atsakovas L. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:
4.1. ieškovai neturi jokio teisinio pagrindo įeiti į požeminių garažų patalpas, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis į garažų patalpas pateko neteisėtai, tačiau nutylėdami bylai reikšmingas aplinkybes klaidina teismą ir siekia pateikti save kaip nuo bendrijos ir jos narių neva neteisėtų veiksmų nukentėjusius asmenis. Tuo tarpu bendrija ir garažų savininkai yra priversti ginti savo nuosavybę ir teisėtus interesus nuo ieškovų, kurie neteisėtai, be garažų savininkų sutikimo virš požeminių garažų siekia pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Išduodant statybos leidimą požeminių garažų savininkų sutikimas nebuvo gautas, toks sutikimas iki šiol nėra išduotas. Pagal 2008 m. gruodžio 3 d. išduotą statybos leidimą ieškovė UAB „Investicijos ir partneriai“ virš požeminių garažų siekia pastatyti trijų korpusų, atitinkamai 9, 5 ir 7 aukštų, su 72 butais ir 639,41 kv. m. komercinėmis patalpomis daugiabutį gyvenamąjį namą. Nurodė, kad pagal 2005 m. birželio 15 d. bendrijos ir UAB „Elitinė mada“, kuri savo teises 2005 m. rugsėjo 2 d. perleido UAB „Investicijos ir partneriai“, sudarytą sutartį buvo numatyti įsipareigojimai suderinti statinio projektą su garažų savininkais. Tačiau prieš išduodant statybos leidimą požeminių garažų savininkai nebuvo supažindinti su daugiabučio gyvenamojo namo virš požeminių garažų statybos projektu ir nedavė savo sutikimo. Tuo tarpu 2022 m. vasarą ieškovė, neturėdama garažų savininkų sutikimo, pradėjo vykdyti neteisėtus statybos veiksmus, dėl kurių bendrija kreipėsi į Valstybinę statybos inspekciją. 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo sušauktas požeminių garažų savininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta nesutikti su daugiabučio namo statybomis virš požeminių garažų ir imtis teisinių veiksmų dėl 2008 m. gruodžio 3 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo. Todėl ieškovų argumentai, kad UAB „Investicijos ir partneriai“ turi teisę virš požeminių garažų vykdyti teisėtas ir suderintas statybas, yra nepagrįsti;
4.2. ieškovai be garažų savininkų sutikimo požeminių garažų patalpose negali vykdyti jokių statybos darbų ar atlikti kokius nors su statybos darbais susijusius veiksmus, todėl 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovės atstovas D. T., ieškovų pasamdyti apsauginiai ir matininkas neturėjo teisės įeiti į požeminių garažų patalpas ir šiose patalpose atlikti matavimo darbus. Bendrija ir jos nariai yra suinteresuoti ne rengti provokacijas, o saugoti garažų savininkų turtą bei ginti bendrijos interesus. Atvykę asmenys nenorėjo klausyti garažų savininkų paaiškinimų ir prašymų, D. T. jėga įsiveržė į patalpas, prieš garažų savininkus A. C. ir D. J. naudojo smurtą, kartu su matininku neteisėtai atliko matavimus;
4.3. ieškovas, siekdamas patekti į garažų patalpas, sąmoningai ėmėsi melo ir apgaulės, kadangi suprato, jog neturi teisėto būdo patekti į požeminių garažų patalpas. Taigi šiuo atveju provokacijas rengė ne atsakovai, bet patys ieškovai. Filmuojant ieškovų neteisėtus veiksmus telefonu nebuvo pažeistos ieškovo teisės į atvaizdą, kadangi vaizdo įrašas darytas siekiant užfiksuoti neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš garažų savininkų nuosavybę ir bendrijos interesus. Atsakovas, būdamas bendrijos nariu, kartu su kitais bendrijos nariais turi bendrą pareigą rūpintis bendros nuosavybės išsaugojimu, todėl požeminių garažų teritorijoje pastebėjęs vagystę ar bet kurį kitą pažeidimą privalo imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią pažeidimui ir apsaugoti garažų savininkų nuosavybę bei bendrijos interesus. Tuo tarpu ieškovo veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti ir kėlė grėsmę garažų savininkų interesams, todėl jie buvo pagrįstai ir teisėtai filmuojami;
4.4. vaizdo įrašas taip pat teisėtai perduotas ir atsakovui II, kadangi pastarasis kaip bendrijos pirmininkas jis yra atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą bei turi teisę ir pareigą žinoti apie neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš bendrijos narių interesus, taip pat imtis atitinkamų priemonių jiems apsaugoti. Bendrija dėl ieškovų neteisėtų veiksmų kreipėsi į policiją ir pateikė ieškovų neteisėtus veiksmus patvirtinantį vaizdo įrašą;
4.5. ieškovų reikalavimas pripažinti bendrijos visuotiname susirinkime atsakovo išsakytus teiginius neatitinkančiais tikrovės ir juos paneigti yra visiškai nepagrįstas. Pirma, 2022 m. rugsėjo 15 d. vyko ne bendrijos visuotinis susirinkimas, o garažų savininkų susirinkimas. Antra, ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovas paskleidė apie ieškovus tikrovės neatitinkančią, jų garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, platino apie ieškovus kompromituojančią vaizdo medžiagą. Ieškovų atžvilgiu nėra viešai išsakyti įžeidžiantys žodžiai, todėl ieškovų teiginiai apie jų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimą yra tik jų subjektyvi nuomonė. Taip pat kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas D. T. 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo ir dabar yra UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovas, taip pat tai, kokiu pagrindu D. T. atstovauja minėtai bendrovei. Ieškovė UAB „Investicijos ir partneriai“ nepateikė jokių įrodymų apie savo dalykinę reputaciją, kadangi bendrovėje dirba tik vienas asmuo, ji nevykdo veiklos, nėra sukūrusi jokios dalykinės reputacijos.
5. Trečiasis asmuo 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateiktu atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jo netenkinti atsakovų A. C. ir L. Š. atsiliepimuose į ieškinį išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad palaiko atsakovų A. C. ir L. Š. poziciją ir byloje dalyvaus atsakovų pusėje.
6. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
7.1. įpareigojo atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus:
7.1.1. uždraudė atsakovams bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai ar neviešai demonstruoti, platinti ieškovo atvaizdą, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d. filmuotą vaizdo įrašą(us);
7.1.2. įpareigojo atsakovus ištrinti visus 2022 m. rugsėjo 13 d. požeminiuose garažuose filmuotus vaizdo įrašą(us) ir jų kopiją (kopijas), kuriame(iuose) užfiksuotas ieškovas D. T., iš, įskaitant, bet neapsiribojant, telefonų, kompiuterių, kitų įrenginių ar laikmenų;
7.2. priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo D. T. naudai 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą pažeidimų;
7.3. netenkino kitos ieškinio dalies;
7.4. priteisė iš ieškovo D. T. atsakovams L. Š. ir A. C. po 253,74 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.5. priteisė ieškovei UAB „Investicijos ir partneriai“, iš atsakovų L. Š. ir A. C. po 405,56 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.6. priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų D. T. ir UAB „Investicijos ir partneriai“ 44,39 Eur dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas D. T. nėra viešas asmuo, todėl jis gali būti viešoje vietoje filmuojamas tik tam tikrais atvejais. Vertindamas 2022 m. rugsėjo 13 d. įvykį teismas pažymėjo, kad prieš atlikdamas darbus požeminiuose garažuose (išmatuoti požeminių garažų statinio altitudes), ieškovas D. T. turėjo šiuos veiksmus suderinti su bendrija. Kadangi nėra duomenų, jog ketinami atlikti statybos darbai suderinti su bendrija, teismas pripažino atsakovą A. C. turėjus teisę filmuoti ieškovą garažų bendrijos patalpoje.
9. Teismo vertinimu, įstatymas leidžia filmuoti, jeigu filmuojantis asmuo mano, kad padaromas neteisėtas veiksmas. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas pripažino, kad ginčijamo filmavimo metu ieškovas elgėsi nesąžiningai, teigdamas, kad jam nuosavybės teise priklauso garažas, kai byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Laikė, kad ieškovas neturėjo teisės be bendrijos sutikimo patekti į garažo teritoriją, naudotis bendrijos elektros energija, juolab kad byloje yra aiškūs duomenys, jog statyba šiuo metu neleidžiama. Pažymėjo, kad nors Statybos leidimas yra galiojantis ir nenuginčytas, tačiau byloje yra ir duomenų, kad statyba yra neleidžiama dėl to, jog ieškovams nuosavybės teise arba kitais pagrindais nepriklauso žemės sklypas. Teismo vertinimu, ši esminė aplinkybė ieškovui D. T., kaip juridinio asmens atstovui, turėjo būti žinoma, juolab kad juridiniam asmeniui yra keliami aukštesni reikalavimai negu fiziniams asmenims.
10. Nors teismas ir laikė, kad filmuota ieškovą buvo teisėtai, tačiau kartu sprendė, kad atsakovai neprivalėjo šio vaizdo įrašo rodyti garažų savininkų susirinkime, kuriame dalyvavo apie 70 asmenų (garažų savininkų), kadangi tokio sutikimo viešai rodyti vaizdo įrašo ieškovas nedavė. Todėl tikslu apsaugoti ieškovo D. T. teisę nenaudoti vaizdo įrašo be ieškovo sutikimo, teismas įpareigojo atsakovus nutraukti tokius veiksmus.
11. Teismas taip pat tenkino reikalavimą įpareigoti ištrinti 2022 m. rugsėjo 13 d. vaizdo įrašą. Pažymėjo, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė neturintis vaizdo įrašo, kadangi pakeitė mobilųjį telefoną ir dėl to įrašai neišsisaugojo, tačiau tokių aplinkybių nėra galimybės objektyviai patikrinti, juolab kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad vaizdo įrašai nėra išsaugoti.
12. Teismas nurodė, kad teisinio pagrindo pagrindo rodyti vaizdo įrašą 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime nebuvimas sudaro pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidžiant teisę į atvaizdą. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas rėmėsi tuo, kad ieškovas ir pats prisidėjo prie filmavimo atlikimo, kuomet neturėdamas pagrindo pradėti statybos darbų su apsaugos darbuotojais ir matininku atvyko į garažų teritoriją, todėl sprendė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu prašomą priteisti 6000 Eur neturtinės žalos sumą sumažinti iki 3000 Eur.
13. Spręsdamas dėl teismo posėdžio metu duotų liudytojų parodymų teismas pažymėjo, jog tik vienas liudytojas A. J. parodė, kad susirinkimo metu buvo išsakyti ieškovo nurodomi žodžiai: „aferistai“, „gyvuliai“, „kyšis“. Teismas nurodė, kad šie parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs dėl liudytojo ir ieškovo tarpusavio santykių (liudytojas yra ieškovo draugas ir verslo partneris), todėl sprendė, kad šio liudytojo parodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog žodžiai buvo išsakyti susirinkimo metu. Todėl netenkino ieškinio reikalavimo dalies, kurioje prašoma pripažinti šiuos teiginius neatitinkančius tikrovės ir žeminančiais ieškovo D. T. garbę ir orumą bei UAB „Investicijos ir parneriai“ dalykinę reputaciją. Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovas L. Š. kaip garažų bendrijos pirmininkas, turėjo teisę žodžiu kritikuoti ieškovų veiksmus ir juos neigiamai vertinti, juolab kad saviraiškos laisvė nėra ribojama, o bylos medžiaga pagrindžia, kad iki šiol tarp bendrijos ir statytojų (ieškovų) yra konfliktiniai santykiai dėl ieškovės ketinimo statyti gyvenamąjį namą.
14. Teismas prašomo paneigti teiginio „D. T. 2022-09-13 sužalojo D. J. krūtinę“ nevertino kaip neatitinkančio tikrovės. Įvertinęs vaizdo įrašą, iš kurio matyti, jog vienas smūgis buvo stiprus, trečiojo asmens paaiškinimus, jog patyrė fizinį skausmą, teismas laikė, kad buvo pagrindas susirinkimo metu išsakyti tokį teiginį. Pažymėjo, kad šiuo teiginiu buvo konstatuotas faktas, jog įvykusio susistumdymo metu buvo sužalota D. J. krūtinė.
15. Tenkindamas ieškinio reikalavimus iš dalies, teismas nustatė, kad patenkintas ieškovų vienas neturtinis ir vienas turtinis reikalavimas ir proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
16. Atsakovas A. C. pateiktu apeliaciniu skundu prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo dalis: a) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. uždrausti jam bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai ar neviešai demonstruoti, platinti ieškovo atvaizdą, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d. filmuotą vaizdo įrašą (-us) ir įpareigoti atsakovą ištrinti visus 2022 m. rugsėjo 13 d. požeminiuose garažuose filmuotus vaizdo įrašą (-us) ir jų kopiją (kopijas), kuriame (-iuose) užfiksuotas ieškovas, iš, įskaitant, bet neapsiribojant, telefonų, kompiuterių, kitų įrenginių ar laikmenų; b) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą pažeidimų; c) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 4) priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; 5) priteisti atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
16.1. byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas A. C. vaizdo įrašą inicijavo ir jį parodė 2022 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo metu, todėl ši teismo išvada nepagrįsta. Priešingai nei nustatyta byloje, vaizdo įrašą, kurį ieškovai gavo iš policijos ir teismui pateikė kartu su ieškiniu, garažų savininkų susirinkime parodė bendrijos pirmininkas L. Š.. Ieškovai susirinkime nedalyvavo, todėl nematė, kas rodė vaizdo įrašą susirinkusiems. Atsakovas paaiškindamas teismui nurodė, kad po to, kai ieškovas sudavė jam du smūgius į krutinę, jis pajuto fizinį skausmą, išsigando ir saugodamas save nuo tolesnių ieškovo veiksmų, perdavė D. J. telefoną ir paprašė filmuoti ieškovo veiksmus, paskui filmavo pats. Bendrijos pirmininkas (atsakovas L. Š.) paprašė, kad atsakovas perduotų jam vaizdo įrašą tikslu perduoti policijai. Atsakovas L. Š. skambino policijai, pranešė apie įvykį ir policija paprašė atsiųsti vaizdo įrašą elektroniniu paštu. Atsakovas L. Š. nesakė, kad vaizdo įrašą panaudos kur nors kitur ir neprašė leidimo rodyti vaizdo įrašą susirinkime. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad vaizdo įrašą galėjo paleisti atsakovas A. C., be to, atsakovas L. Š. prisipažino, jog vaizdo įrašą 2022 m. rugsėjo 15 d. susirinkime rodė būtent jis;
Žemesnės instancijos teismas
16.2. pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas A. C. turėjo pagrindą filmuoti ieškovą, tačiau jis turėjo teisę filmuoti ieškovą ne tik dėl to, kad ieškovas neteisėtai atvyko į garažų teritoriją atlikti su statybos darbais susijusius veiksmus, bet ir dėl to, kad ieškovas smurtavo, sukėlė D. J. fizinį skausmą. Ieškovas sutikimą davė, tai užfiksuota vaizdo įraše. Be to, asmens sutikimo demonstruoti vaizdą nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su asmens tarnybine padėtimi. Ieškovas D. T. į garažų teritoriją atvyko ne kaip privatus asmuo, o kaip ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovas ir bandė atlikti jam pavestas funkcijas, kas sudaro pagrindą teigti, jog ieškovo veiksmai buvo susiję su tarnybine padėtimi. Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiuo atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją, tačiau nenurodė kuo atsakovo A. C. padaryti ir teismo sprendime aprašyti keturi vaizdo įrašai žemina ieškovų garbę, orumą ar dalykinę reputaciją;
16.3. teismas nepagrįstai uždraudė bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai ar neviešai demonstruoti, platinti ieškovo filmuotą vaizdo įrašą. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo teisinis pagrindas rodyti vaizdo įrašą, kadangi jame buvo užfiksuotas konfliktas ir neteisėti veiksmai garažų savininkų teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad vaizdo įrašai būtų demonstruoti kitur nei susirinkime ar ketinama vaizdo įrašą demonstruoti kitur, be to, demonstruotas tik vienas vaizdo įrašas;
16.4. apylinkės teismas sprendimu įpareigojo atsakovą A. C. ištrinti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovas, tačiau, viena vertus, nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovui numatytas įpareigojimas ištrinti teisėtai ir pagrįstai padarytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti neteisėti veiksmai. Kita vertus, atsakovas A. C. nebuvo teismo paklaustas apie tai, ar šiuo metu turi vaizdo įrašus ir ar gali įrodyti, kad jų neturi. Be to, nėra aišku, kaip galima objektyviai įrodyti aplinkybę, kad atsakovui įsigijus naują telefono aparatą nei sename, nei naujame telefonų aparatuose neišliko vaizdo įrašų;
16.5. teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas A. C. turėjo teisę filmuoti ieškovą, taigi, atsakovas A. C. neatliko neteisėtų veiksmų. Neįrodyta, kad atsakovas A. C. vaizdo įrašus kam nors demonstravo, o vaizdo įrašas teisėtai ir pagrįstai perduotas bendrijos pirmininkui, kadangi įvykis tiesiogiai susijęs su bendrija ir jos interesais. Ieškovai neįrodė jiems padarytos žalos, kadangi nenustatyta, kuo vaizdo įrašai žemina ieškovų garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Taigi nenustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti;
16.6. iš sprendimo motyvų nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatytas 3000 Eur neturtinės žalos dydis, kuo remiantis nustatyta neturtinė žala.
Šalies argumentai
17. Atsakovas L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys atsakovo L. Š. atžvilgiu bei priteistos bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš ieškovų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
17.1. nepritartina apylinkės teismo išvadai, jog be ieškovo sutikimo 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime parodant vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuoti neteisėti ieškovo veiksmai, buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą ir tokiu būdu padaryta neturtinė žala. Pagal CK 2.22 straipsnio nuostatas ir šių nuostatų aiškinimą bei taikymą reglamentuojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti; tuo atveju, jeigu fotografuojama ar vaizdo įrašas yra daromas tikslu apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, fotografuojamo ar filmuojamo asmens teisė į atvaizdą nėra ginama. Byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad filmuoti neteisėti ieškovo veiksmai, pažeidžiantys garažų savininkų teises, todėl, įvertinęs ieškovo D. T. veiksmus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas I turėjo teisę filmuoti ieškovą. Taigi atsakovo veiksmai demonstruojant susirinkime vaizdo įrašą, yra teisėti, kadangi jame, išskyrus neteisėtus ieškovo veiksmus, už kuriuos jis pats atsakingas, nėra užfiksuota kitų duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą. Todėl jei ir buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, tai tik dėl paties ieškovo neteisėto elgesio, o ne dėl to, kad neteisėti ieškovo veiksmai buvo užfiksuoti ir teisėtai parodyti garažų savininkams, turintiems teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie tokius neteisėtus veiksmus;
17.2. priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo L. Š. veiksmai demonstruojant vaizdo įrašą 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime, buvo teisėti. Atsakovo vertinimu, jis turėjo teisę garažų savininkų susirinkimo metu parodyti (demonstruoti) vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti neteisėti ieškovo veiksmai, keliantys grėsmę garažų savininkų teisėms, kadangi vaizdo įrašas parodytas siekiant apsaugoti garažų savininkų teises ir interesus. Todėl ir apylinkės teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus, kurių nėra, yra nepagrįstas. Be to, po 2022 m. rugsėjo 15 d. vaizdo įrašas neplatintas ir nedemonstruotas kitiems asmenims, nėra nustatyti tęstiniai veiksmai, susiję su vaizdo įrašo demonstravimu;
Atsiliepimas
17.3. atsakovas L. Š. nepagrįstai įpareigotas ištrinti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovas. Ieškovas D. T. ne tik neprieštaravo, bet ir žodžiu sutiko būti filmuojamas, ką patvirtina atsakovo A. C. su atsiliepimu į ieškinį pateiktas vaizdo įrašas. Atsakovas L. Š. vaizdo įrašą perdavė policijai, o pastaroji įrašo kopiją perdavė ieškovams. Kitų įrašų atsakovas neturi, todėl negali jų ištrinti. Be to CK 2.22 straipsnio nuostatos nedraudžia teisėtai, esant vaizdo įraše užfiksuoto asmens sutikimui, padaryto vaizdo įrašo, laikyti, nes tokie veiksmai nepažeidžia teisės į atvaizdą. Todėl ir teismo įpareigojimas ištrinti vaizdo įrašus ir jų kopijas yra teisiškai nepagrįstas;
17.4. taikydamas atsakovo atžvilgiu deliktinę civilinę atsakomybę, teismas turėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi atsakovo L. Š. veiksmai demonstruojant vaizdo įrašą buvo teisėti. Teismas, priteisdamas ieškovui 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, visiškai neišnagrinėjo ir neįvertino žalos atsiradimo aplinkybių, t. y. teismas nenustatė, kaip pasireiškė ieškovo patirta neturtinė žala, kokie įrodymai ją patvirtina ir kokiais kriterijais remiantis buvo nustatytas ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl parodyto vaizdo įrašo susirinkimo metu patyrė kokią nors žalą, todėl žalos atlyginimas apskritai negalėjo būti priteistas. 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime parodytame vaizdo įraše nebuvo užfiksuota ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija, tik paties ieškovo neteisėtas elgesys. Be to, ieškovas buvo teisėtai filmuojamas ir tam ne tik neprieštaravo, bet ir leido jį filmuoti. Atsakovas II kaip bendrijos pirmininkas, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vaizdo įrašą parodyti garažų savininkams ir tokiu būdu informuoti apie jų teisėms grėsmę keliančius ieškovo veiksmus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog vaizdo įrašas sužlugdė jos reputaciją;
17.5. teismo priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neįrodytas, nepagrįstas jokiais kriterijais, neatitinka teismų praktikos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas dėl vaizdo įrašo paviešinimo garažų savininkų susirinkime patyrė neturtinę žalą, taip pat nebuvo nustatyta, jog rodant vaizdo įrašą atsakovas būtų žeminamas tokiais žodžiais, kuriuos nurodė. Ieškovas negalėjo pajusti ir pažeminimo, kadangi vaizdo įraše nebuvo užfiksuota ir nebuvo pateikta susirinkime ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija, nepateikti jokie duomenys, jog vaizdo įrašas sužlugdė ieškovės reputaciją. Kadangi ieškovas nepagrindė neturtinės žalos, teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstos. Nors atsakovas nesutinka, kad pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, jeigu toks pažeidimas būtų ir konstatuotas, teismo priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai neproporcingas tariamam pažeidimui ir neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje už gerokai sunkesnius teisės į atvaizdą pažeidimus priteisiamas ženkliai mažesnis neturtinės žalos dydis.
18. Apeliantai (ieškovai) atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo teismo atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir tenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepime ieškovai nurodo, kad:
18.1. nors atsakovas būtinybę filmuoti įrodinėja statybų neteisėtumu, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką vaizdo įrašo darymas ir viešinimas be sutikimo pateisinamas tik kai atskleidžiami įstatymų pažeidimai ar nusikalstamos veikos. Ieškovas buvo filmuojamas ir vėliau jo atvaizdas viešai demonstruotas susirinkimo metu ne su tikslu atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kadangi ieškovai nėra įtariami dėl jokių nusikalstamų veikų padarymo;
18.2. atsakovo L. Š. apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. pati bendrija yra pasirašiusi galiojantį susitarimą su ieškove dėl statybų, o susitarime suteikti visi sutikimai atlikti darbus. Be to, ieškovas, veikdamas įmonės vardu, veikė bendrose patalpose – koridoriuose tarp boksų, kurie nėra rakinami ir prieinami visiems. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad ieškovas tą pačią dieną kai buvo filmuojamas, įsigijo vieną iš požeminių garažų ir buvo ne tik ieškovės atstovas, bet ir vieno iš garažų savininkas.
18.3. tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija priėmė nurodymą nėra reikšminga nagrinėjamos bylos įvykiams. Nurodymų priėmimo metu jokie apribojimai nebuvo taikomi, ir tai, jog atsakovų nuomone, statybos pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį ar kitą teisės aktą, negalėjo būti pagrindas viešai demonstruoti ieškovo atvaizdo;
18.4. ieškovas nedavė sutikimo būti filmuojamas, o sutikimas būti filmuojamu nesudaro pagrindo laikyti, jog duotas sutikimas viešai rodyti užfiksuotą atvaizdą. 2023 m. birželio 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. L. aiškiai nurodė, jog A. C. paleido vaizdo įrašą ir toks teiginys buvo pasakytas posėdyje dalyvavusio atsakovo A. C. akivaizdoje. Atsakovas A. C. niekaip neprieštaravo, neteikė liudytojui S. L. jokių patikslinančių klausimų, taip pat neklausė kitų liudytojų analogiškų klausimų, kad būtų paneigtos liudytojo S. L. įvardintos aplinkybės dėl vaizdo įrašą rodžiusių asmenų. Patys atsakovai savo pasisakymais aiškiai pripažino, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. bendrijos susirinkime vaizdo įrašą rodė kartu, bet tik atsakovas II neigiamai komentavo apie ieškovus, kol buvo rodomas vaizdo įrašas;
18.5. pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, dėl ko detaliau pasisakyta apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
19. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir:
1) pripažinti, kad atsakovo L. Š. 2022 m. rugsėjo 15 d. 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotiniame susirinkime nurodyti teiginiai, jog: 1.1. D. T. ir UAB „Investicijos ir partneriai“ yra aferistai (analogiški epitetai); 1.2. UAB „Investicijos ir partneriai“ siūlė atsakovui L. Š. kyšį (analogišką neteisėtą atlygį), t. y. parkavimosi vietą / nedidelį butą mainais, jog įtikintų garažų savininkus; 1.3. D. T. 2022 m. rugsėjo 13 d. sužalojo D. J. krūtinę, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo D. T. garbę ir orumą bei UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją;
2) įpareigoti atsakovą L. Š. savo sąskaita per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovo D. T. garbę ir orumą bei ieškovo UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją adekvačiu 2022 m. rugsėjo 15 d. visuotiniam susirinkimui būdu, t. y. išsiunčiant (el. paštu ir registruotu laišku) visiems 2022 m. rugsėjo 15 d. 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotiniame susirinkime dalyvavusiems asmenims pranešimą L. Š. vardu ir jame paskelbiant paneigimą;
3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 6000 Eur (vietoj 3000 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą pažeidimų, iš atsakovo L. Š. ieškovo naudai 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo pažeminimo bei iš atsakovo L. Š. ieškovės naudai 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl dalykinės reputacijos pažeminimo;
4) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovų ieškovų naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
20. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad:
20.1. pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad ieškovas būtų sutikęs būti filmuojamas. Ieškovas buvo filmuojamas, o vėliau vaizdo įrašas viešai demonstruotas kitiems asmenims ne teisėsaugos institucijų reikalavimu, kadangi ieškovas nėra įtariamas jokių nusikalstamų veikų padarymu. Priešingai, būtent atsakovas A. C. ir trečiasis asmuo D. J. siekė išprovokuoti ieškovą atlikti pažeidimus ir tai užfiksuoti, jog tokio vaizdo pagrindu galėtų iškelti baudžiamąją bylą. Tai patvirtina faktai, jog vaizdo įrašo pagrindu atsakovas L. Š. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Priešingai, būtent pačių A. C. ir D. J. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl savavaldžiavimo (2023 m. birželio 2 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato nutarimas). Taigi ieškovas negalėjo būti filmuojamas teisėsaugos institucijų reikalavimu. Tuo tarpu apylinkės teismas filmavimo teisėtumą nustatė nesiremdamas jokia teisės norma ar teismų praktika, vertindamas, jog įstatymas leidžia filmuoti, jeigu filmuojantis asmuo mano, kad padaromas neteisėtas veiksmas ir kad buvo daromas teisės pažeidimas;
20.2. neobjektyvus manymas, kad daromas teisės pažeidimas nėra vienas iš tų atvejų, leidžiančių filmuoti, ypač kai teisėsauga nenustatė jokių pažeidimų ieškovo veiksmuose, o priešingai, veiksmų neteisėtumą nustatė ieškovą filmavusių asmenų;
Žemesnės instancijos teismas
20.3. teismas sprendimu menamai darytą pažeidimą ieškovo veiksmuose nustatė be jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų apie sprendime minimą būtinybę darbus derinti su bendrija ar gauti bendrijos sutikimą patekti į garažų teritoriją. Garažų savininkų bendrija yra pasirašiusi galiojantį susitarimą su ieškove, atstovaujama ieškovo, dėl statybų, o susitarime yra suteikti visi sutikimai atlikti darbus (2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. birželio 21 d. susitarimai, kuriais bendrija suteikė ieškovei žemę ir teisę naudotis visomis bendrijos ir jos atskirų narių patalpomis, į jas patekti; galiojantis statybos leidimas). Be to, ieškovai veikė bendrose patalpose, koridoriuose tarp boksų, kurie nėra rakinami ir yra prieinami visiems. Teismas taip pat nepaneigė fakto, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 13 d. įsigijo vieną iš garažų, t. y. buvo ne tik ieškovės atstovas, bet ir vieno iš garažų savininkas;
20.4. apylinkės teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Taikydamas CK 6.253 straipsnio 5 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti nukentėjusio asmens (ieškovo) kaltus veiksmus, kuriais jis prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad menamas „prisidėjimas prie filmavimo“ laikytinas atitinkančiu įstatyme nustatytą sąlygą dėl kaltų veiksmų prisidedant prie nuostolių. Kita vertus, iš ieškovo pusės iš viso nebuvo jokio prisidėjimo prie filmavimo, kadangi prisidėjimas yra suprantamas kaip aktyvūs veiksmai, kurių šiuo atveju nebuvo, nes ieškovas prieštaravo filmavimui. Bylos dokumentai nepatvirtina, kad ieškovas negalėjo atvykti į garažus ir juose daryti statybos darbus;
20.5. teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl atsakovo L. Š. viešų teiginių. Keli liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas L. Š. apkaltino ieškovus neva siūlius kyšį, taip pat ieškovų atžvilgiu viešai išsakė neigiamus ir įžeidžiančius epitetus. Todėl visų liudytojų parodymų kontekste nebuvo pagrindo atmesti liudytojo A. J. parodymų. Byloje nėra ginčo, kad vieši atsakovo L. Š. teiginiai neatitiko tikrovės ir nėra įrodymų, jog ieškovai elgėsi kaip sukčiai, aferistai ar bandė papirkti atsakovą L. Š., atliko bet kokius kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių juos būtų galima viešai neigiamai charakterizuoti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas L. Š. viešai apkaltino ieškovą sužalojus trečiąjį asmenį D. J.. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pagal vaizdo medžiagą vertinti, ar ieškovas stipriai, ar nestipriai atsistūminėjo nuo D. J., o stūmimo stiprumas negali būti objektyviai nustatomas iš vaizdinės medžiagos. Tuo tarpu jokių kitų objektyvių įrodymų apie menamus sužeidimus, skausmo sukėlimą į bylą nebuvo pateikta. Pats D. J. 2023 m. birželio 21 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jokių sužalojimų nepatyrė;
20.6. nesutiktina su teismo išvadomis, jog saviraiškos laisvė nėra ribojama. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Akivaizdu, jog L. Š. viešame susirinkime nurodyti teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą bei ieškovės dalykinę reputaciją, todėl visus su tuo susijusius reikalavimus pirmos instancijos teismas turėjo tenkinti;
20.7. apylinkės teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, neįvertino bylos sudėtingumo bei kad ieškovus atstovavo keli advokatai. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų procesinio elgesio. 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog A. C. naikina įrodymus, t. y. ištrynė visus 2022 m. rugsėjo 13 d. darytus vaizdo įrašus, jų buvo bent penki, nors byloje likę tik keturi. Be to, teismui reikalaujant pateikti bendrijos susirinkimo dalyvių sąrašą L. Š. jo nepateikė nurodydamas, kad neturi, tačiau vėliau susirinkimo dalyvių sąrašą pateikė į bylą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir tenkintų/atmestų reikalavimų santykį, kadangi buvo patenkinti du neturtiniai reikalavimai ir pusė turtinio, o tuo tarpu atmesti du neturtiniai reikalavimai ir 2,5 turtinio.
Atsiliepimas
21. Atsakovas A. C. pateiktu atsiliepimu prašo netenkinti ieškovų apeliacinio skundo ir priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodoma, jog:
Šalies argumentai
21.1. ieškovai klaidina apeliacinės instancijos teismą arba prastai susipažino su pirmos instancijos teismo sprendimu, kadangi apylinkės teismas nurodė, jog ieškovas leido būti filmuojamas. Taip pat priešingai nei teigia ieškovai, byloje nustatyta, jog ieškovas į garažų teritoriją atvyko kaip UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovas, t. y. jo veiksmai buvo susiję su tarnybine padėtimi atstovaujant ieškovę;
21.2. tai, kad teisėsaugos institucijos neįvertino pateikto vaizdo įrašo kaip turinčio nusikalstamos veikos požymių dar nepaneigia fakto, kad vaizdo įrašas nesudaro nusikalstamos veikos sudėties. Užfiksuota, kad ieškovas abiem rankomis smūgiuoja D. J. į krūtinę, tad tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais;
21.3. ieškovas klaidingai nurodo, kad įvykio dieną įsigijo vieną iš požeminių garažų. Teismo posėdyje ieškovės verslo partneris A. J. parodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. apie pietus įsigijo vieną iš garažų ir juo leido naudotis ieškovui, tačiau ieškovas į bendrijos teritoriją atlikti veiksmus atvyko apie 10 val., nors garažas įsigytas tik per pietus;
21.4. ieškovai nenurodė kokie atsirado nuostoliai ir kodėl atsiradusius nuostolius įvertino būtent 6000 Eur suma, taip pat nėra duomenų apie padarytą žalą ir jos dydį. Be to, priešingai nei teigia ieškovai, atsakovas I įrašų nesunaikino ir neištrynė, kadangi įrašų nepavyko išsaugoti pakeitus mobilųjį telefoną.
Atsiliepimas
22. Atsakovas L. Š. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo teismo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:
Šalies argumentai
22.1. ieškovai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes dėl ieškovo filmavimo požeminiuose garažuose. Iš byloje pateiktų keturių vaizdo įrašų matyti, kad ieškovas nei žodžiu nei kitais veiksmais neprieštaravo būti filmuojamas. Vaizdo įrašai patvirtina, kad buvo filmuoti išskirtinai neteisėti ieškovo veiksmai, nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas yra vienas iš garažo savininkų, savavališkai įėjo į patalpas, atidarė kitam garažų savininkui priklausančio garažo duris, rodydamas ir meluodamas, kad tai jo garažas, nepaisė prašymų palaukti bendrijos pirmininko ir su juo išsiaiškinti situaciją, kartu su atvykusiu asmeniu atliko matavimus garažų patalpose, be to nuolat stumdė D. J.. Ieškovai į bylą nėra pateikę garažų savininkų susirinkimo sprendimo dėl garažų savininkų sutikimo leisti ieškovei virš požeminių garažų statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Dėl visų šių minėtų aplinkybių bei neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas L. Š. turėjo teisę rodyti vaizdo įrašą garažo savininkų susirinkimo metu siekiant apsaugoti savininkų teises ir interesus;
22.2. nepagrįstas ieškovų prašymas padidinti neturtinės žalos atlyginimo sumą, kadangi teismas apskritai neturėjo pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimo. Visa tariama ieškovo žala atsirado dėl jo kaltės ir neteisėtų veiksmų, už kuriuos jam pačiam tenka visa tariamos žalos atsiradimo rizika, todėl iš atsakovų negalėjo būti priteistas joks žalos atlyginimas;
22.3. ieškovai neįrodė, jog atsakovas L. Š. susirinkimo metu viešai išsakė ieškinyje nurodytus teiginius. Ieškovų nurodyti liudytojai patvirtino, jog susirinkimo dalyviai neigiamai reagavo į vaizdo įraše užfiksuotus ieškovo veiksmus, tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtent atsakovas L. Š. ieškovus vadino itin įžeidžiančiais epitetais. Pažymėtina, kad atsakovas L. Š. neturi poreikio ir savo aplinkoje apskritai nevartoja tokių žodžių, kokius jam bando priskirti ieškovai. L. Š. yra R. K. paramos fondo direktorius, pagal pareigas daugiausiai bendrauja su vėžiu sergančiais vaikais ir jų tėveliais, taip pat su tais, kurie padeda vaikams pasveikti, t. y, gydytojais, klinikų vadovais, paramą teikiančiais verslininkais, savanoriais ir kitais geros valios žmonėmis. Todėl atsakovui L. Š. nėra įprasta ir nėra poreikio ką nors vadinti nepadoriais žodžiais.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateiktu atsiliepimu į ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus prašo teismo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, ieškovų apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti bendrijos naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime bendrija nurodo, jog:
23.1. atsakovas L. Š. ėjo bendrijos pirmininko pareigas 1 metus ir 10 mėn., t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo, kuriuo išrinktas bendrijos pirmininku, iki 2023 m. birželio 21 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo, kuriuo buvo atšauktas iš bendrijos pirmininko pareigų. Išimtinai atsakovas II siekė palaikyti konfliktinius santykius su ieškovais, kurstė bendrijos narius prieš atsakovus ir palaikė nepagrįstą poziciją, neva bendrija nėra davusi sutikimo gyvenamųjų namų statybai;
Žemesnės instancijos teismas
23.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bendrija yra davusi 2004 m. balandžio 12 d. visuotinio susirinkimo metu sutikimą statyboms, sutikimas nėra apribotas ir priklauso nuo statybos leidimo. Galiojančiame 2008 m. gruodžio 3 d. statybos leidime statytoju nurodyta ne tik ieškovė, bet ir bendrija. Tai, kad atsakovas L. Š. nebuvo rūpestingas ir išimtinai bendrijos interesais veikiantis pirmininkas (juridinio asmens vadovas) patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimas už akių, civilinėje byloje Nr. e2-3290-1094/2023, kuriuo visiškai tenkintas ieškovo A. J. ieškinys prieš Bendriją, kai jos pirmininkas tuo metu buvo atsakovas L. Š.. Teismas nurodytu sprendimu nusprendė, kad „ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovės pirmininkas (t. y. bendrijos tuometis pirmininkas L. Š.) pažeidė lojalumo pareigą ir neveikė išimtinai atsakovės t. y. bendrijos interesais“. Būtent ieškovas kaip teisėtas ieškovės atstovas atvyko į požeminių garažų patalpas atlikti statybos darbus. Tą patvirtino ir patys atsakovai vykusio teismo posėdžio metu. Tačiau atsakovas L. Š., kol ėjo bendrijos pirmininko pareigas, sistemingai ir neteisėtais veiksmais trukdė ieškovams vykdyti statybos darbus ir tokiu būdu kenkė pačios bendrijos interesams (nes jis su statybomis jau buvo sutikęs). Nors ieškovai turėjo visus būtinus leidimus atlikti statybos darbus virš požeminių garažų, dėl piktavališkų atsakovo L. Š. veiksmų ieškovai patyrė nepatogumus ir prieš juos nukreiptus tyčinius veiksmus, kas lėmė konfliktinių santykių kurstymą tarp bendrijos narių ir ieškovų;
23.3. pasisakant dėl atsakovo L. Š. apeliacinio skundo argumentų, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas A. C. turėjo teisę filmuoti ieškovą. Be to, visi bendrijos sutikimai ieškovams buvo išduoti gerokai iki ginčo įvykių, leidžiantys atvykti į požeminių garažų patalpas atlikti statybos darbus. Pažymėtina, jog 2022 m. gruodžio mėnesio dokumento pagrindu teikiami argumentai dėl veiksmų, vykusių 2022 m. rugsėjo mėnesį. Savaime suprantama, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimai atgal negalioja. Sutiktina su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovas L. Š. įpareigotas įvykdyti ieškovų įpareigojimus pašalinti vaizdinę medžiagą, kadangi nei teismas, nei kitos institucijos nekonstatavo, jog atsakovai tikrai sunaikino filmuotą medžiagą. Papildomai pažymėtina, jog ieškovai pateikė visus įmanomus surinkti įrodymus dėl neturtinės žalos atlyginimo;
23.4. bendrija sutinka su ieškovų pateiktais apeliacinio skundo argumentais. Pažymi, jog bendrijos susirinkimai yra vieši, juose dalyvauja visi pageidaujantys, dėl to sutiktina su ieškovais, kad vaizdo įrašas be ieškovo sutikimo viešai negalėjo būti demonstruojamas;
23.5. pasisakydama dėl atsakovo A. C. apeliacinio skundo argumentų bendrija nurodo, kad pagrįstai nustatyta, jog susirinkimo metu vaizdo įrašą leido būtent atsakovas A. C.. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino atsakovą A. C. rodžius vaizdo įrašą. Priešingai nei teigia atsakovas A. C., ieškovas nedavė sutikimo būti filmuojamas ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad toks sutikimas buvo duotas. Akivaizdu, kad atsakovo A. C. argumentai pagrįsti vaizdo įraše pasakytais žodžiais, paimtais iš ilgos diskusijos (vykusio „žodžių karo“). Nei viename vaizdo įraše nefiksuota, kad ieškovas sutinka būti filmuojamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. uždraudė atsakovams bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai ar neviešai demonstruoti, platinti ieškovo atvaizdą, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d. filmuotą vaizdo įrašą (-us), įpareigojo atsakovus ištrinti visus 2022 m. rugsėjo 13 d. požeminiuose garažuose filmuotus vaizdo įrašą (-us) ir jų kopiją (kopijas), kuriame (-iuose) užfiksuotas ieškovas, iš, įskaitant, bet neapsiribojant, telefonų, kompiuterių, kitų įrenginių ar laikmenų; 2) priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą pažeidimų; 3) priteisė iš ieškovo atsakovams po 253,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė ieškovei UAB „Investicijos ir partneriai“, iš atsakovų po 405,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų 44,39 Eur dokumentų siuntimo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, grįsdami tuo, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. filmuota medžiaga pažeidžia ieškovo D. T. teisę į atvaizdą. Taip pat įrodinėjo, kad atsakovas L. Š. neteisėtais veiksmais – rodydamas vaizdo įrašą ir jį negatyviai komentuodamas pažemino ieškovo D. T. garbę ir orumą, o ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją.
27. Pirmosios instancijos teismas laikė atsakovą A. C. turėjus teisę filmuoti ieškovą D. T. garažų bendrijos patalpoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaizdo įrašo nebuvo pagrindo rodyti bendrijos susirinkime, atsakovams uždrausta demonstruoti 2022 m. rugsėjo 12 d. filmuotą vaizdo įrašą su ieškovo D. T. atvaizdu ir atsakovai įpareigoti ištrinti iš laikmenų vaizdo įrašą. Nustatęs neteisėtus atsakovų veiksmus teismas išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
28. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas pilna apimtimi, t. y. nesutinkama tiek su patenkintais, tiek su atmestais ieškinio reikalavimais. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl visų ieškinyje reikštų reikalavimų.
Dėl teisės filmuoti (ne)buvimo
29. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas A. C. nepažeidė ieškovo D. T. teisės į atvaizdą jį filmuodamas garažų bendrijos patalpose. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs 2022 m. rugsėjo 13 d. įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovas D. T. kartu su matininku ketino atlikti statybos darbus (išmatuoti požeminių garažų statinio altitudes). Teismas laikė, kad ieškovas D. T. neturėjo teisės be bendrijos sutikimo patekti į garažo teritoriją, statybos darbų nederino su bendrija. Sprendimą šioje dalyje ginčija ieškovai, teigdami, atsakovo A. C. subjektyvus įsitikinimas apie daromą teisės pažeidimą nėra aplinkybė, leidžianti filmuoti, be to, teismas minimą pažeidimą ieškovo veiksmuose nustatė be pagrindo.
30. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
31. CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. Šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kuriais įvertinti atsakovo A. C. veiksmai, susiję su filmavimu, ieškovų apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog atsakovo A. C. veiksmai filmuojant ieškovą D. T. nelaikytini neteisėtais.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu tarp ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ ir trečiojo asmens 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos jau buvo susiklostę konfliktiški santykiai dėl ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ ketinamų vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybų. Minėtą aplinkybę nurodė ieškovai ieškinyje, teigdami, kad trečiasis asmuo 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (jo vadovybė) visais būdais siekia sukliudyti statybas, o šią aplinkybę patvirtinto ir atsakovai. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovas D. T. 2022 m. rugsėjo 13 d. atvyko su matininku į požeminių garažų (boksų) bendrąjį koridorių, tikslu įgyvendinti su statybomis susijusius darbus, t .y. kaip nurodo, išmatuoti požeminių garažų statinio altitudes. Kadangi tarp ketinančios vykdyti statybas ieškovės ir trečiojo asmens (valdybos, taip pat garažų savininkų) jau anksčiau buvo susiklostę priešiški santykiai, tarp požeminių garažų koridoriuje buvusių žmonių kilo konfliktas (kaip matyti iš paaiškinimų ir filmuotos medžiagos, ir susistumdymas), kuris ir buvo filmuojamas.
34. Nors šalys skirtingai aiškina įvykio aplinkybes, pvz. ieškovai nurodo, kad buvo tikslingai provokuojami, o tuo tarpu atsakovas A. C. teigia, jog ieškovas D. T. su matininku ir apsauginiu pradėjo veržtis į garažo patalpas, tačiau nagrinėjamu atveju šie paaiškinimai vertinant filmavimo (ne) teisėtumą neturi teisinės reikšmės. Įvykis buvo filmuojamas atsakovo kaip vieno iš požeminių garažų savininko, garažų bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininko, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, prieštaravo ketinamiems atlikti matavimo darbams. Taigi pritartina atsakovui A. C., kad tokiu būdu jis siekė nufilmuoti jo įsitikinimu ieškovo D. T. ketinamus atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu siekdamas apsaugoti ne tik savo, bet ir kitų garažų savininkų interesus. Iš vaizdo įrašų matyti ne tik apsižodžiavimas, tačiau ir tarpusavio susistumdymas (ieškovas pastumia trečiąjį asmenį D. J.), tai, kad atsakovas A. C. siekia uždaryti pagrindinius garažo vartus, tokiu būdu taip pat išreikšdamas prieštaravimą, kad ieškovas įeitų į bendras patalpas. Taigi vertintina, kad vykęs konfliktas buvo filmuotas ir tikslu tokiu būdu užfiksuoti ieškovo agresyvius veiksmus, tai, kad ieškovas, nepaisydamas atsakovo, ketino atlikti matavimo darbus, t. y. tokius veiksmus, kuriems prieštaravo 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Ieškovas D. T. nurodo atstovaujantis trečiąjį asmenį UAB „Investicijos ir partneriai“, taigi ir minėta aplinkybė pagrindžia, jog nesutikdamas su UAB „Investicijos ir partneriai“ ketinamais atlikti statybos darbais, kurių dalį įgyvendinti atvyko ieškovės atstovas D. T., atsakovas, būdamas vienas iš garažo savininkų, turėjo teisę filmuoti jo manymu atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl jų ketinimo atlikti kilusį konfliktą. Ieškovas D. T. neįrodinėjo ir negrindė, jog buvo atvykęs kaip privatus asmuo, priešingai, ieškovas D. T. laikosi pozicijos, kad yra UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovas, taigi atliko pastarosios pavestas funkcijas.
35. Ginčydami teismo argumentus, kuriais teigiama, jog ieškovas D. T. be bendrijos sutikimo neturėjo teisės patekti į garažų teritoriją, apeliantai įrodinėja, kad tokią teisę ieškovė UAB „Investicijos ir partneriai“ turėjo kaip statytoja ir jai, turinčiai statybų leidimą, nebuvo būtina tokius veiksmus derinti su bendrija, be to, ieškovas D. T. galėjo patekti ir kaip garažo savininkas. Šie teiginiai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad filmuodamas atsakovas A. C. atliko neteisėtus veiksmus. Visų pirma, kaip jau minėta, tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl ketinamų atlikti statybų, atsakovai teigė, kad ieškovė nėra gavusi garažų savininko sutikimo statyti virš garažų daugiabutį, todėl atsakovas, laikydamasis tokios pozicijos, kurią, kaip matyti iš bylos duomenų, ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, palaikė ir 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, filmavo jo manymu atliekamus neteisėtus veiksmus. Antra, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ieškovas D. T. nebuvo jo nurodyto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Nors ieškovas atsakovui A. C. prieš įeidamas į garažų teritoriją teigė priešingai, tai vėlgi atsakovui sukėlė pagrįstas abejones ieškovo veiksmai, kuriuos, vertindamas kaip neteisėtus, atsakovas A. C. filmavo. Taigi apeliantai ir šiais argumentais nepagrindė, jog atliko teisėtus, atsakovui nekeliančius abejonių jų teisėtumu veiksmus, dėl ko jie, siekiant apsaugoti savo ir kitų savininkų interesus ir buvo filmuojami.
36. Apeliantai teisūs, teigdami, kad asmuo gali būti filmuojamas su asmens sutikimu. Kaip minėta, ši nuostata įtvirtinta ir CK 2.22 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliantai nurodo, kad sutikimo nedavė ir teismas tai pagrįstai konstatavo, tačiau iš teismo sprendimo matyti, jog teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, nustatė, kad Nr. 2 vaizdo įraše ieškovas sutiko būti filmuojamas. Taigi iš tiesų apeliantas D. T. sutikimą davė, patvirtindamas žodžiais „galite filmuoti“, o teismo nustatytos aplinkybės ieškovas nepaneigė.
37. Kaip jau buvo minėta, CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Apeliantai, teikdami apeliacinį skundą, remiasi argumentu, jog veikė bendrose patalpose, koridoriuose tarp boksų, kurie nėra rakinami ir yra prieinami visiems, taigi pripažindami ir laikydami filmavimo vietą vieša vieta. Minėta aplinkybė vėlgi paneigia, jog atsakovas A. C. neturėjo teisės filmuoti ieškovo ir jo atliekamų veiksmų.
38. Taigi apibendrinant darytina išvada, jog vertindamas atsakovo teisę filmuoti teismas pagrįstai tokių veiksmų nepripažino neteisėtais ir ieškinio šioje dalyje netenkino.
Dėl teisės rodyti filmuotus vaizdo įrašus (ne)buvimo
39. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas A. C. turėjo teisę filmuoti ieškovą D. T. ir jo veiksmus, pritarė ieškovams, kad atsakovai neprivalėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. filmuotos medžiagos rodyti 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusiame garažų savininkų susirinkime, todėl tokius atsakovų veiksmus pripažino neteisėtais ir įpareigojo juos nutraukti. Šiuo aspektu nesutinka atsakovai, nurodydami, kad vaizdo įrašų turinys pagrindžia visų savininkų teisę žinoti apie ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ bei jos atstovo D. T. veiksmus, įvykusius garažų savininkų teritorijoje. Teisėjų kolegija pritaria atsakovų argumentams.
40. Byloje ginčo nėra dėl faktinės aplinkybės, jog A. C. vaizdo įrašai buvo rodomi 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusiame garažų savininkų susirinkime. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abu atsakovai neturėjo teisinio pagrindo rodyti vaizdo įrašo garažų savininkų susirinkime, todėl jų neteisėti veiksmai sudaro pagrindą priteisti neturtinę žalą (dėl neturtinės žalos ir jos vertinimo bus pasisakyta vėlesniais argumentais). Tačiau atsakovas A. C. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ir jis rodė vaizdo įrašą, kadangi nei liudytojų parodymai, nei atsakovų paaiškinimai tokios faktinės aplinkybės nepagrindžia. Taigi vertinant teisės rodyti filmuotus vaizdo įrašus (ne) pagrįstumą, visų pirma kartu svarbu įvertinti ir tai, kuris iš atsakovų (ar abu atsakovai) rodė garažų savininkų susirinkime ginčo vaizdo įrašus.
41. Byloje ginčo nėra, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. įvyko bendrijos viešas susirinkimas, kurio metu be kita ko buvo rodomi ir atsakovo A. C. filmuoti 2022 m. rugsėjo 13 d. vaizdo įrašai. Byloje esantys dokumentai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo laikyti, jog vaizdo įrašas buvo rodomas ir atsakovo A. C.. Visų pirma, atsakovas L. Š. paaiškino, kad vaizdo įrašą susirinkime rodė jis. Taip pat atsakovas L. Š. nei procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose neteigė, jog vaizdo įrašą garažų savininkų susirinkime rodė atsakovas A. C.. Antra, ieškovai nedalyvavo garažų savininkų susirinkime, todėl teigdami, kad vaizdo įrašą rodė ir atsakovas, rėmėsi dalyvavusio susirinkime asmens teiginiais, o ne tai, ką ieškovas D. T. betarpiškai išgirdo. Trečia, ir trečiasis asmuo D. J. nepatvirtino, jog atsakovas A. C. rodė vaizdo įrašą susirinkime. Trečiasis asmuo paaiškino, kad dalyvavo susirinkime, o per televizorių buvo rodomas ginčo įrašas ir pasakojama, kaip elgiasi statytojai. Penkta, nors teismas nurodė, kad aplinkybę, jog vaizdo įrašą rodė atsakovas A. C., patvirtino liudytojai, tačiau išklausius liudytojų parodymus tokia aplinkybė nenustatyta. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovas A. C., tik vienintelis liudytojas iš visų apklaustų paaiškino, kad jei neklysta, vaizdo įrašą paleido atsakovas. Taigi kitiems liudytojams tokios aplinkybės nepatvirtinus, nėra pagrindo laikyti, jog iš tiesų atsakovas A. C. paleido ginčo vaizdo įrašą. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad vaizdo įrašą paleido ir atsakovas A. C., todėl vertintina, kad šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įrodyta laikė nepagrįstai.
42. CK 2.22 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiška nuostata taikytina ir vaizdo įrašui.
43. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, juose užfiksuoti statytojo, su kuriuo susiklostę konfliktiški santykiai, veiksmai, o juos atsakovas A. C. vertino kaip neteisėtus. Aptariant faktines aplinkybes nustatyta, o ginčo dėl to ir nekilo, kad vaizdo įrašai filmuoti garažų savininkų teritorijoje. Taigi pritartina atsakovams, kad savininkai turėjo teisę žinoti apie jų garažų teritorijoje įvykusius įvykius. Be to, ieškovai nurodo, kad vaizdo įrašas buvo rodomas 2022 m. rugsėjo 15 d. bendrijos susirinkime. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaizdo įrašas buvo rodomas kitoje (-se) vietoje (-se) nei bendrijos narių susirinkimas. Ieškovai šios aplinkybės neįrodinėja. Tai pagrindžia aplinkybę, jog iš tiesų vaizdo įrašas buvo rodomas ne bet kokiam asmenų ratui ir ne bet kokioje vietoje, o konkrečiai apibrėžtam asmenų ratui – garažų bendrijos nariams, dalyvavusiems susirinkime, kuriuos vienija bendras interesas – teisė žinoti apie statytojo veiksmus jiems priklausančių garažų teritorijoje. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas (-ai) ketina vaizdo įrašus rodyti ir ateityje, minėta aplinkybė taip neįrodinėjama.
44. Vaizdo įrašų turinys neatitinka ir CK 2.22 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo. Byloje nenustatyta, kad vaizdo įrašas žemintų ieškovo D. T. garbę ir orumą. Kita vertus, sutiktina su atsakovų pozicija, kad demonstruojamame vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai, už kuriuos yra atsakingas pats ieškovas. Be to, byloje nenustatyta, kad tokie įrašai yra rodomi ar platinami, rodomi neapibrėžtam asmenų ratui, kaip tai nurodo ieškovas.
45. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog atsakovas L. Š., neatliko neteisėtų veiksmų parodęs vaizdo įrašą 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų bendrijos narių susirinkime, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą šioje dalyje. Teisėjų kolegija laiko, kad išdėstytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti.
Dėl įpareigojimo ištrinti įrašus
46. Atsakovai nesutinka su apylinkės teismas sprendimo dalimi, kuria atsakovai įpareigoti ištrinti 2022 m. rugsėjo 13 d. požeminiuose garažuose filmuotus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas ieškovas D. T., iš, įskaitant, bet neapsiribojant telefonų, kompiuterių, kitų įrenginių ir laikmenų. Nesutikimą grindžia tuo, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių įpareigoti ištrinti teisėtai padarytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti teisėti veiksmai, be to, įrašų atsakovai neturi. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuo aspektu pritaria atsakovams.
47. Teismas reikalavimą šiuo aspektu tenkino remdamasis vieninteliu argumentu – objektyvios galimybės patikrinti, ar iš tiesų atsakovas A. C. nėra išsaugojęs vaizdo įrašų nebuvimu bei tuo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad vaizdo įrašai nėra išsaugoti.
48. Vertintina, kad nenustačius aplinkybės, jog atsakovai turi ginčo vaizdo įrašus, nėra pagrindo tenkinti šio ieškovų reikalavimo. Apeliantas A. C. nurodė, kad buvo pakeistas telefonas į naują ir vaizdo įrašai neišliko, tuo tarpu apeliantas L. Š. paaiškino, jog vaizdo įrašus perdavė policijai, o ieškovai iš pastarosios vaizdo įrašus ir gavo. Taigi nepatikrinęs šių aplinkybių teismas nepagrįstai sprendė atsakovus įpareigoti pašalinti vaizdo įrašus. Kita vertus, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovai, nėra aišku ir dėl kokių priežasčių atsakovai įpareigoti ištrinti vaizdo įrašus. Aukščiau nurodytais argumentais pritarta pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vaizdo įrašai padaryti teisėtai, taigi ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovus pašalinti teisėtai padarytus vaizdo įrašus.
Dėl reikalavimų, susijusių su teiginiais ir teiginių paneigimo
49. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų reikalavimo 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovo L. Š. 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotiniame susirinkime nurodytus teiginius, jog: D. T. ir UAB „Investicijos ir partneriai“ yra aferistai, UAB „Investicijos ir partneriai“ siūlė L. Š. kyšį, t. y. parkavimosi vietą / nedidelį butą mainais, jog įtikintų garažų savininkus, D. T. 2022 m. rugsėjo 13 d. sužalojo trečiojo asmens D. J. krūtinę, pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo D. T. garbę ir orumą bei UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją. Teismas rėmėsi tuo, kad išsakytus neigiamo pobūdžio teiginius susirinkime patvirtino iš visų apklaustų vienintelis liudytojas A. J., kurio parodymai dėl draugystės ir verslo santykių su ieškovu D. T. negali būti vertinami objektyviai. Taip pat teismas laikė, kad buvo pagrindas išsakyti ir teiginį, jog „D. T. 2022-09-13 sužalojo D. J. krūtinę“, kadangi šiuo teiginiu buvo konstatuotas susistumdymo metu atsitikęs faktas.
50. Su šia teismo sprendimo dalimi ir pirmosios instancijos teismo teiginiais nesutinka ieškovai, teigdami, jog nebuvo pagrindo nesiremti liudytojo A. J. parodymais, o atsakovas L. Š. išsakė neigiamo pobūdžio teiginius, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo D. T. garbę ir orumą, o ieškovo UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją.
51. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 44 punktas).
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, pritaria skundžiamo teismo sprendimo argumentams, jog apeliantai nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovas L. Š. išsakė viešai ieškinyje nurodytus argumentus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovai pirmosios instancijos teismo išvadas šioje sprendimo dalyje ginčija remdamiesi tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. J. parodymų teismo posėdžio metu. Tačiau išklausęs minėto liudytojo bei kitų liudytojų parodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iškeltomis abejonėmis liudytojo A. J. paaiškinimais. Iš tiesų, ieškovų nurodomus galimai 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime išsakytus neigiamo pobūdžio teiginius teismo posėdyje patvirtino tik vienintelis liudytoju apklaustas A. J., kuris pripažino, jog su ieškovu D. T. yra daugiau nei verslo partneriai. Ieškovas D. T. ar kitas ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ atstovas 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime nedalyvavo, todėl betarpiškai išsakytų neigiamų epitetų negirdėjo. Tuo tarpu 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti ir M. N., R. J. ir A. V., kurie nepatvirtino, jog būtų išsakyti ieškinyje nurodyti neigiamo pobūdžio teiginiai. Pastarieji liudytojai nurodė, kad teigiamai ieškovai nebuvo apibūdinti dėl ketinamų vykdyti statybų, tačiau nepamena, kad ieškovai būtų pavadinti „aferistais“ ar „sukčiais“, „gyvuliais“, o liudytojas M. N. nurodė, kad negirdėjo ir žodžio „kyšis“. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, nenustatyta, kad be liudytojo A. J. dar keli liudytojai būtų patvirtinę atsakovo galimai išsakytus ieškovų nurodomus neigiamus žodžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, natūralu, jog esant konfliktiniams santykiams ieškovai, kurių ketinamoms atlikti statyboms garažų savininkai (tarp jų ir atsakovai) nepritarė, nebuvo apibūdinami tik teigiamais epitetais, tačiau nesant neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad vertinant ieškovų veiksmus buvo pasitelkti ir nurodyti žodžiai, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas viešai išsakė būtent ieškovų nurodytus žodžius.
55. Apibendrinant išdėstytą laikytina, kad byloje nėra įrodytas duomenų paskleidimo apie ieškovus faktas, kuris, kaip nurodyta aukščiau, turi būti nustatytas vertinant galimą garbės ir orumo pažeidimą. Taigi įvertinęs liudytojo A. J. ryšius su ieškovu D. T., tai, jog byloje apart šio liudytojo parodymų nebuvo neginčijamais įrodymais nustatyta, kad atsakovas L. Š. pavartojo būtent tokius ieškovų nurodytus žodžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo A. J. parodymų vertino kaip objektyvių ir netenkino ieškovų reikalavimo.
56. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nėra pagrindo paneigti teiginio „D. T. 2022-09-13 sužalojo D. J. krūtinę“. Kaip jau buvo minėta nurodant kasacinio teismo praktiką, faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus, o tuo tarpu nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, jai dėl subjektyvaus vertinimo netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Atsakovas L. Š. neneigia išsakęs tokį teiginį. Vertintina, kad teiginys išsakytas remiantis faktine aplinkybe – kilusio konflikto metu įvykusio susistumdymo, ką pagrindžia ir rodytas vaizdo įrašas. Tuo tarpu žodis „sužalojimas“, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas vertinamąja sąvoka, subjektyvia atsakovo L. Š. nuomone, kuriai, kaip minėta, nėra taikomas tikslumo kriterijus. Be to, trečiasis asmuo D. J. teismo posėdžio metu nurodė patyręs fizinį skausmą. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ir tokio teiginio išsakymas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovo D. T. garbę ir orumą, o ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją.
57. Apibendrinant teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo pripažinti, kad ieškinyje nurodyti teiginiai pažeidžia ieškovo D. T. garbę ir orumą, o ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją ir kartu netenkino vieno iš pažeistų teisių gynimo būdo – įpareigojimo paneigti 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovo L. Š. 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotiniame susirinkime nurodytus teiginius.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą
58. Pirmosios instancijos teismas sprendė tenkinti iš dalies ieškovo T. T. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė iš atsakovų solidariai 3000 Eur neturtinės žalos, laikydamas, kad pažeista ieškovo D. T. teisė į atvaizdą.
59. Šioje dalyje sprendimą skundžia ieškovai, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, be to, nepagrįstai atmetęs ieškovų argumentus, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. bendrijos susirinkime išsakyti teiginiai pažeidė ieškovo D. T. garbę ir orumą, o ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ dalykinę reputaciją, nepriteisė dėl šių pažeidimų padarytos neturtinės žalos. Tuo tarpu atsakovai nesutinka su priteista neturtine žala ieškovui D. T., teigdami, jog teismas neturtinę žalą priteisė neišnagrinėjęs ir neįvertinęs žalos atsiradimo aplinkybių. Atsakovai teigia, jog neįrodytas ir neturtinės žalos dydis, jis nepagrįstas jokiais kriterijais, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šio teisinio reguliavimo taikymo praktikos.
60. Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkinimas kaip paskleistų duomenų padarinys.
61. Iš tiesų, teisūs atsakovai teigdami, kad spręsdamas dėl neturtinės žalos ir jos dydžio pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo CK 6.246-6.250 straipsniuose įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl jų nepasisakė, remdamasis tik argumentu, jog ieškovo D. T. teisė į atvaizdą pažeista. Tuo tarpu ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogau teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Kaip matyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, šiuo aspektu ieškovo D. T. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nevertintas.
62. Tačiau apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir vertintinų aplinkybių šiuo aspektu nepasisako, kadangi aukščiau nurodytais argumentais nepritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog vaizdo įrašai 2022 m. rugsėjo 15 d. susirinkime rodyti neteisėtai, taip pat nepritarta ir teismo argumentams, jog vaizdo įrašus rodė atsakovas A. C.. Tai sudaro pagrindą laikyti, jog nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas. Dėl nurodyto panaikintina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovui D. T. priteista iš atsakovų solidaliai 3000 Eur neturtinės žalos suma.
63. Vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų nebuvimas sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ir ieškovo D. T. reikalavimo priteisti iš atsakovo A. C. 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo pažeminimo bei ieškovės UAB „Investicijos ir partneriai“ reikalavimo priteisti atsakovo L. Š. ieškovės naudai 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl dalykinės reputacijos pažeminimo.
Dėl bylos baigties
64. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šiose dalyse: 1) netenkinti ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus; 2) ištrinti 2022 m. rugsėjo 13 d. filmuotus vauzdo įrašus iš visų laikmenų; 3) priteisti iš atsakovų ieškovui D. T. 3000 Eur dydžio neturtinę žalą ir šiose dalyse ieškovų ieškinio netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
65. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
67. Šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičia iš esmės apylinkės teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų atmestų reikalavimų daliai, todėl argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, neturi teisinės reikšmės. Kadangi pagal teisinį rezultatą ieškinys netenkintas pilna apimtimi, ieškovai neįgijo ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovams.
68. Atsakovai pateikė įrodymus (sąskaitą, apmokėjimą patvirtinančius kvitus), kad patyrė po 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), yra realios, būtinos, todėl kiekvienam atsakovui priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis jų patirtos teisinės pagalbos išlaidos, t. y. kiekvienam atsakovui priteistina iš kiekvieno ieškovo po 500 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme.
69. Kadangi ieškinys netenkintas visa apimtimi, ieškovai turi pareigą lygiomis dalimis atlyginti valstybei 53,28 Eur siuntimo išlaidų, t. y. kiekvienas po 26,64 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. Įvertinus galutinį teisinį rezultatą, laikytina, jog šiuo atveju buvo tenkinti atsakovų apeliaciniai skundai, taigi pastarieji ir įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
71. Atsakovas A. C. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro sumokėtas 286 Eur žyminis mokestis ir 850 Eur teisinės pagalbos išlaidos; viso – 1136 Eur. Byloje pateikti mokėjimus pagrindžiantys įrodymai. Atsakovas L. Š. sumokėjo 177 Eur žyminį mokestį ir 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą; viso – 977 Eur. Suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, jos yra realios, protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, todėl priteistinos pilna apimtimi.
72. Atsakovui A. C. priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis 1136 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t .y. iš kiekvieno po 568 Eur, o atsakovui L. Š. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 977 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 488,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
73. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patyrė ir trečiasis asmuo 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Kaip matyti iš pateikto atsiliepimo, trečiasis asmuo pakeitė poziciją ir yra ieškovų pusėje. Kadangi trečiasis asmuo suinteresuotu asmeniu yra ieškovų pusėje, o ieškovų apeliacinis skundas netenkintas, trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų apeliacinio skundo netenkinti, atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovų D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“, j. a. k. 300140133, atsakovui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“, j. a. k. 300140133, atsakovui A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“, j. a. k. 300140133, valstybei lygiomis dalimis 53,28 Eur (penkiasdešimt tris Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662“.
Priteisti iš ieškovų D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“, j. a. k. 300140133, atsakovui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 977 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir partneriai“, j. a. k. 300140133, atsakovui A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1136 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.