Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-763-642/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-16
Bylos Nr.: e2A-763-642/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01866-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: I. B., akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: G. P., akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-763-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01866-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.1.14.9; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-635/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei G. P. dėl žalos atlyginimo ir pagal I. B. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu G. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas I. B., civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamoji byla Nr. 1-145-204/2019, kurioje civilinio proceso tvarka nagrinėjamas I. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P., sujungta su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei G. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas I. B. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti 6 092,23 Eur turtinės žalos ir 56 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2.1. Ieškovas nurodė, kad draudikė AB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. liepos 2 d. išmokėjo 5 654,98 Eur, iš jų 4 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, už gydymo paslaugas ir medikamentus – 132,93 Eur, už kelionės išlaidas – 260,27 Eur, už negautas pajamas – 1 261,78 Eur (už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d.). Taip pat 2020 m. jam išmokėta papildomai 1 064 Eur (1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 64 Eur dėl danties šalinimo). Kadangi dalį žalos atlyginimo draudikas išmokėjo, todėl keičia ieškinio reikalavimo dydį (draudikui išmokėjus dalį žalos atlyginimo, ši patikslinto ieškinio dalis mažinama). Pažymėjo, kad sužalojimo pasekmės yra tęstinės, todėl jis nuolat lankosi pas gydytojus, kurie seka jo gydymosi procesą, derina laiką dėl operacijų (tuo tikslu (vykti) perka kuro, pastatęs automobilį turi susimokėti už automobilio stovėjimą), be to, nukentėjusiajam po eismo įvykio nustatytas neįgalumas ir tik 50 procentų darbingumas.

2.2. Dėl padarytos traumos jis patyrė be galo didelį fizinį skausmą. Dėl galvos sužalojimo buvo sukrėstos smegenys, neteko sąmonės, lūžo kaukolės skliautas, lūžo nosies kaulas, skruostikauliai ir viršutinis žandikaulis, šonkauliai, buvo sužaloti akipločiai, kurį laiką dvejinosi akyse, o dėl akių sužalojimo negrįžtamai sutriko regėjimas. Dėl po eismo įvykio likusių padarinių nustatytas tik 50 procentų darbingumas. Veido kaulai yra sutvirtinti sraigtais. Dėl sulaužytos nosies, jos pertvaros, neteko uoslės, kuri, pasak gydytojų, neatsinaujins. Dėl darytų operacijų liko matyti susiūti pjūviai. Eismo įvykio metu buvo išmušti priekiniai du dantys, jų šiuo metu dar negali sutvarkyti dėl ateityje būtinų veido operacijų išimti sutvirtinimo plokšteles. Neturtinės žalos dydžiui įtakos turi ne tik patirti išgyvenimai, skausmas bei operacijos, pooperacinės / atkūrimo procedūros, tačiau ir šios žalos įtaka ieškovo tolesniam gyvenimui, jo sveikatai. Operacijų metu buvo atliktos visiškos organizmo narkozės, po operacijos turėjo vartoti nuskausminamuosius, jam buvo atlikta ne viena kompiuterinė tomografija, rentgenogramos. Ateityje dar laukia veido sutvirtinimo plokštelių išėmimas ir plastinės operacijos dėl randų panaikinimo. Po eismo įvykio buvo koma, sąmonės netekimas, amnezija, o tai atsiliepia ir atsilieps tolesniam gyvenimui, jo kokybei, nes su koma, sąmonės netekimu yra susijęs ir atminties pablogėjimas. Taip pat posėdžio metu nurodė, kad nebegali su vaikais žaisti, skauda galvą, nugarą. Negali namuose dirbti darbų. Jam nustatytas 50 procentų darbingumas. Negali dirbti pavojingose vietose, sumažėjo įsidarbinimo galimybės, pasikeitė gyvenimo kokybė. Padaryta didelė neturtinė žala, ją vertina 60 000 Eur, o draudikui atlyginus 5 000 Eur neturtinę žalą, šia sumai mažina reikalavimą.

2.3. Ieškovas pažymėjo, kad draudikas nekompensavo 21,41 Eur turtinės žalos už pirktus vaistus, gydymą: „Magnis B6“ (maisto papildas) – 1,18 Eur; „Geležis plius“ (maisto papildai) – 1,18 Eur; „Influcid“ (nuo peršalimo) – 7,97 Eur; „Neurorubine“ (B grupės vitaminai) – 8,61 Eur; „Gripex“ (nuo peršalimo) – 2,47 Eur. Taip pat draudikas nekompensavo už pirktą dantų šepetėlį „Pierrot“ (higienos priemonė) – 1,82 Eur. Maisto papildai, vitaminai buvo vartojami gydytojams liepus stiprinti organizmą, raminti nervus, vaistai nuo peršalimo buvo perkami todėl, kad po nosies sužalojimo buvo jaučiami peršalimo simptomai. Dantų šepetėlis buvo naudojamas specialiai po sužalojimų išdaužus dantis jų higienai, valymui. Todėl patikslintu civiliniu ieškiniu prašė draudiko neišmokėtą sumą / kompensaciją – 23,23 Eur – už vaistus ir dantų šepetėlį priteisti iš civilinių atsakovių AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P.. Dėl dantų gydymo vyko į medicinos įstaigas. Iš viso odontologijos gydymo įstaigose sumokėjo 414 Eur. Šių išlaidų draudikas tai pat nekompensavo, todėl teismo prašė jas priteisti solidariai iš civilinių atsakovų.

2.4. Pirminiu civiliniu ieškiniu už keliones į gydymo įstaigas buvo pateikta kvitų (kuras už 523 Eur). Draudikas kompensavo tik 260,27 Eur kelionės išlaidų, todėl prašė priteisti 262,73 Eur solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P., nes šių išlaidų draudikas nekompensavo.

2.5. Iš (duomenys neskelbtini) klinikos 2019 m. kovo 13 d. gydymo plano matyti, kad bendra dantų gydymo suma sudaro nuo 2 345 iki 2 874 Eur. Šios gydymo išlaidos turi būti priteistos iš civilinių atsakovių kaip būsimos gydymo išlaidos. Kadangi kaina nurodyta nuo 2 345 Eur iki 2 874 Eur, tai nukentėjusysis prašė priteisti nurodytų kainų vidurkį – 2 609,05 Eur. Šių išlaidų draudikas nekompensavo, todėl teismo prašė jas priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P..

2.6. Dėl veido randų, kurie atsirado po eismo įvykio, panaikinimo ir dėl nosies pertvaros tiesinimo konsultuotis vyko pas plastikos chirurgą, už apžiūrą sumokėjo 40 Eur. 2019 m. balandžio 10 d. priešoperacinėje atmintinėje pacientui nurodyta, kad operacijos, t. y. nosies pertvaros tiesinimo, kaina 1 700 Eur. Nosies pertvaros tiesinimą yra tikslinga daryti po veido operacijos kartu su randų korekcija. Draudikas kompensavo tik 40 Eur, todėl patikslintu civiliniu ieškiniu prašė teismo priteisti 1 700 Eur turtinės žalos atlyginimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P..

2.7. Ieškovas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju. 2017 m. liepos 25 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyta, kad mėnesinis darbo užmokestis – 410 Eur, bet ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga. Be to, jis dažnai vykdavo į komandiruotes, dėl to jam buvo mokami komandiruotpinigiai. Dėl sužalojimo eismo įvykio metu jis nedirba nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d., todėl jam nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. susidarė negauto atlyginimo nuostolis – 1 287,09 Eur, kuris jam nedirbant tik didėjo. Draudikas tik iš dalies kompensavo jo negautas pajamas ir tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. – 1 261,78 Eur. Draudikas visiškai neatlygino negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kadangi jis buvo nedarbingas ir po 2019 m. vasario 1 d., todėl prašoma priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., kurias sudaro 566,58 Eur. Iš viso prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo iš civilinių atsakovų suma – 6 092,23 Eur.

3. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės G. P. 12 048 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur žyminį mokestį.

3.1. Ieškinyje ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad I. B., sužalotam eismo įvykio metu, išmokėjo – 5 654,98 Eur (4000 Eur dėl neturtinės žalos, 132,93 Eur gydymo išlaidų, 260,27 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidų ir 1261,78 Eur dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d.), Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pagal jos 2019 m. liepos 4 d. pateiktą pretenziją už I. B. gydymą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. – 4 910,21 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už I. B. išmokėtas išmokas laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. vasario 1 d. – 1483,53 Eur. Atsakovė žalos atlyginimo yra sumokėjusi 203,01 Eur.

3.2. Transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią eismo įvykio metu vairavo atsakovė G. P., valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjas J. P.. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio kaltininkė G. P. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į transporto priemonės valdytoją G. P..

3.3. Be to, ieškovė I. B. po pareikšto ieškinio papildomai išmokėjo 1 121,61 Eur (po patikslinto ieškinio gavimo): 1 082 Eur už gydymo išlaidas (odontologijos ir stomatologijos paslaugas), 39,61 Eur už kelionės (kuro) išlaidas bei 1 064 Eur (1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 64 Eur dėl danties šalinimo). Šios padarytos išmokos bus išieškomos iš G. P..

Atsiliepimas

2. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo I. B. ieškinį, prašydama ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja ekspertė įvertino ieškovo jau patirtas gydymo išlaidas ir tas, kurios buvo būtinos ir susijusios su nagrinėjamu įvykiu, nurodė kaip kompensuotinas, šios išlaidos ir buvo kompensuotos. Gydytojo nepaskirti maisto papildai ir vitaminai nėra būtinosios gydymo išlaidos (maisto papildus ir vitaminus vartoja ir sveiki žmonės). Vaistai nuo peršalimo nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu. Dantų šepetėlius naudoja ir sveiki žmonės, todėl jo pirkimas nėra būtinosios gydymo išlaidos.

4.2. Ieškovo Į. B. išlaidos odontologijos ir stomatologijos paslaugoms buvo įvertintos ir pagrįstos, o susijusios su nagrinėjamu įvykiu buvo kompensuotos. Ieškovo nurodomos būsimos išlaidos (2 609,05 Eur dėl odontologinio gydymo ir 1 700,00 Eur dėl nosies pertvaros tiesinimo) šuo metu negali būti kompensuojamos, nes tokių išlaidų jis dar nepatyrė ir neaišku ar patirs, o jei patirs, tai neaišku, ar būtent tokio dydžio. Ieškovas I. B., trūkstant lėšų su nagrinėjamu įvykiu susijusiems ir būtiniems sveikatos sutrikdymams gydyti, gali, suderinęs su AB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo planą ir sąmatą, sudaryti gydymo paslaugų sutartį, kurios mokėtoja būtų AB „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

4.3. Ieškovas prašė atlyginti papildomai 262,73 Eur dėl kelionės išlaidų. Savo vykimą į gydymo įstaigas įrodinėjo kuro čekiais (už 523 Eur), tačiau pagal tuos čekius pirktas kuras tikrai negalėjo būti naudojamas iškirtinai tik važinėjimams į gydymo įstaigas.

4.4. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ kompensavo ieškovui negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, kad dėl įvykio jis buvo nedarbingas ir po 2019 m. vasario 1 d., tačiau prima facie įrodymai patvirtina, kad ieškovo nedarbingumas buvo tęsiamas dėl kitų susirgimų.

4.5. AB „(duomenys neskelbtini)“ per kelis mokėjimus išmokėjo ieškovui iš viso 5 000 Eur dėl neturtinės žalos. Draudimo išmoka dėl neturtinės žalos buvo apskaičiuota atsižvelgiant į ieškovo sveikatos sutrikdymo mastą, sveikimo procesą ir pagijimo prognozes, taip pat į tai, kad pats ieškovas žalą patyrė ir dėl to, kad prisiėmė nepagrįstą riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis), t. y. važiavo automobiliu žinodamas, kad jo vairuotoja yra neblaivi, ir buvo neatsargus (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi įvykio metu), civilinės atsakomybės draudiko (šiuo atveju AB „(duomenys neskelbtini)“) maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 5 000 Eur dėl vieno įvykio, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, nebėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. P. pateikė atsiliepimą į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. B. ieškinį, su ieškiniu sutiko iš dalies. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

5.1. Atsakovė pripažino, kad dėl jos kaltės įvyko avarija, kurios metu buvo sužalotas I. B. bei susižalojo ir ji pati.

5.2. Būtina atsižvelgti į tai, kad I. B. taip pat buvo neblaivus, sutiko važiuoti kartu automobilyje, neprisisegė saugos diržo, tai rodo paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą. I. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai lėmė, jog ji priėmė sprendimą vairuoti automobilį, bijodama, kad kas nors nesugalvotų sėsti prie vairo.

5.3. Ji augina mažametę dukrą, šiuo metu neturi darbo, ją ir dukrą išlaiko sutuoktinis, jis tik vienas šeimoje turi darbą. Su sutuoktiniu gyvena pas jo motiną, savo turto neturi. Yra pablogėjusi sveikata. Šios aplinkybės rodo, kad jos ir jos šeimos materialinė bei turtinė padėtis bloga ir todėl teismas turi teisę mažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį prašo sumažinti iki 3 000 Eur arba atmesti, atitinkamai mažinant ir priteistiną ieškovui bylinėjimosi išlaidų sumą. Priteistos sumos išmokėjimo terminą nustatyti penkerius metus, kasmet mokant lygiomis dalimis.

5.4. Su ieškovo I. B. patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Mano, kad I. B. šį patikslintą civilinį ieškinį pateikė nepagrįstai, nes jam draudimo bendrovė yra atlyginusi turtinę žalą, ir sutinka sumokėti papildomai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalimis. Atsakovės nuomone, pats I. B. turi prisiimti atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių dalį, nes jis ir pats vartojo alkoholį, tačiau sutiko, jog ji vairuotų automobilį, sutiko važiuoti automobiliu, neprisisegė saugos diržo. Pažymėjo, kad jeigu draudikas ieškovui nuostolių, turtinės žalos neatlygino, tai tam ir nebuvo pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys patenkintas visiškai, I. B. ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė: AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės G. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ 12 048 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur žyminį mokestį. Iš atsakovės G. P. ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 12 048 Eur žalos atlyginimą išdėstė ketverių metų laikotarpiui, t. y. įpareigojo atsakovę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį ieškovei sumokėti ne mažiau kaip po 251 Eur iki visiškos žalos atlyginimo. Taip pat teismas nusprendė I. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. B. 3 000 Eur iš atsakovės G. P. neturtinei žalai atlyginti, 406,70 Eur negautų pajamų solidariai iš atsakovių G. P. ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Kitą I. B. ieškinio dalį teismas atmetė.

5. Teismas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio nurodė, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, po eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas I. B. ir už kurį atsakovė G. P. pripažinta kalta, ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ priimtais sprendimais dėl draudimo išmokų ieškovui I. B. 7 840,59 Eur. AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 4 910,21 Eur išlaidas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, taip pat 1 483,53 Eur išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovė G. P. ieškovei atlygino 203,01 Eur žalos. Kadangi nustatyta, jog atsakovė yra kalta dėl autoįvykio, kuriuo padaryta žala, transporto priemonę ji vairavo neblaivi, todėl ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės nukentėjusiajam asmeniui išmokėtas žalos atlyginimas.

6. Spręsdamas klausimą dėl I. B. ieškinio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo eksperto 2019 m. gegužės 8 d. išvadoje konstatuota, kad ieškovo nurodyti maisto papildai, vitaminai ir vaistai nuo peršalimo nėra susiję su eismo įvykiu ir nėra skirti patirtiems sužalojimams gydyti, todėl jų bei dantų šepetėlio įsigijimo išlaidos kompensuotos nebuvo. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti minėtas išlaidas, privalo įrodyti, kad šie medikamentai, maisto papildai bei dantų šepetėlis buvo tiesiogiai skirti pasekmėms po patirtos traumos šalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė atsakovės pateiktos eksperto išvados, todėl šią ieškovo reikalavimų dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas į medicinos įstaigas, pagal jo pateiktus dokumentus, vyko 31 kartą. Ieškovo pateikti kuro įsigijimo mokėjimo kvitai patvirtina, kad buvo įsigyta kuro už 523 Eur. Atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui sumokėjo iš viso 299,88 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui atlygino visas pagrįstas kelionės išlaidas, o ieškovas, prašydamas priteisti jam neatlygintas kelionės išlaidas, privalo nurodyti, kurios konkrečiai kelionės išlaidos, jo manymu, buvo nepagrįstai neatlygintos, ir įrodyti, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu įvykiu. Ieškovui nepateikus pakankamai įrodymų dėl papildomai priteistinų kelionės išlaidų, tokios išlaidos nepriteistinos.

Šalies argumentai

8. Ieškovas nurodė, kad pagal sudarytą gydymo planą odontologinės išlaidos sudarys nuo 2 345 Eur iki 2 874 Eur, todėl prašė priteisti šių išlaidų vidurkį – 2 609,05 Eur ir 1 700 Eur dėl nosies pertvaros tiesinimo, šią išlaidų sumą grindė atmintine pacientui. Teismas pažymėjo, kad būsimų išlaidų dydis nėra aiškus. Be to, ieškovo pateiktoje pažymoje nėra nurodytos suteiktos konkrečios paslaugos bei konkretus tolesnis gydymo planas, tai neleidžia identifikuoti paslaugų paskirties ir nuspręsti, ar suteiktos paslaugos ir paslaugos, kurios bus suteiktos ateityje, yra susijusios su eismo įvykio pasekmių šalinimu ar su ieškovo dantų būkle. Teismas konstatavo, kad, esant abejonių dėl būsimų išlaidų dydžio, toks ieškovo reikalavimas šiuo metu negali būti tenkinamas. Atsiradus tokio pobūdžio išlaidų, ieškovui jas gali atlyginti draudimas ir neteisminiu keliu arba pateikus įrodymus – priteisti teismas. Analogiška situacija ir dėl būsimų išlaidų nosies operacijai priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys dėl išlaidų dydžio yra orientacinio pobūdžio, be to, nėra aišku, kodėl ši operacija negalėtų būti atliekama ir valstybinėje ligoninėje, kur galbūt operacijos įkainiai gali siekti daug mažesnę sumą. Pažymima, kad, pagal ieškovo pateiktus paskutinius duomenis, po atliktos operacijos 2021 m. balandžio 6 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše pažymėta, kad nosies pertvaros didesnių iškrypimų nematyti, o uoslės galimybės įvertinti objektyviai negalima, nors pagal pakitimus tikėtina, kad uoslė pažeista visiškai ir negrįžtamai. Ieškovas šios reikalavimo dalies dėl būsimų išlaidų operacijai dėl nosies pertvaros tiesinimo neatsisakė, nenurodė, kad būtų patyręs kokių nors išlaidų dėl 2021 m. kovo 3 d. operacijos, ir nepagrindė, kad jam būtina dar viena nosies pertvaros tiesinimo operacija, todėl šią reikalavimų dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Dėl ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų teismas pažymėjo, jog ieškovui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2019 m. balandžio 26 d. Ieškovui atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 1 261,78 Eur dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovo patikslintame ieškinyje pateiktų skaičiavimų dėl negautų pajamų, kurių atsakovės neginčijo, 2019 m. vasario, kovo mėnesį ir iki balandžio mėnesio 26 dienos, vertinant tikėtiną darbo užmokestį ir ieškovo gautas „Sodros“ išmokas dėl ligos, ieškovas neteko 406,70 Eur pajamų, kurios solidariai priteistinos iš atsakovių.

10. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog I. B. dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo, gydymo stacionare ir reabilitacijos bei sužalojimų liekamųjų reiškinių patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimų dėl savo sveikatos, patyrė ir šiuo metu patiria nepatogumų – po eismo įvykio buvo nedarbingas, neteko 50 procentų darbingumo, būdamas jauno amžiaus toliau kenčia, jaudinasi dėl gyvenimo ateityje, tinkamo šeimos aprūpinimo, tėvo pareigų vykdymo.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad I. B. nustatytas netektas darbingumas susijęs tiek su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, tiek ir su stuburo patologija (ankstesne liga). Ieškovas po įvykio dirbo, nors ir trumpesnį darbo laiką, darbo neteko, jo teigimu, dėl pablogėjusios sveikatos, atliktos stuburo operacijos. Neneigia, kad buvo išvykęs į užsienį atostogauti ir buvo siųstas darbo komandiruotės į Latviją. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, konstatavo, kad duomenų, jog ieškovas dėl patirtų sužalojimų neturi ir neturės normalaus gyvenimo perspektyvų, nėra.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio pripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju vertinamas nukentėjusio asmens neatsargumas, kaltininkės veiksmų neatsargi forma kaip aplinkybės, sudarančios prielaidas mažinti nustatomos neturtinės žalos dydį. Nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas vertino ir atsakovės turtinę padėtį. Teismas konstatavo, jog vien kaltininko prastesnė turtinė padėtis žalos atlyginimo priteisimo momentu negali turėti neproporcingos įtakos nustatomos neturtinės žalos dydžiui. Pažymima, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, todėl jos turtinė padėtis dedant pastangas, ateityje gali pasikeisti – pradėjus dirbti, įgijus išsilavinimą ar susiradus geriau mokamą darbą ir pan. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, teismų praktiką bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, vertinant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir atsižvelgiant į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, neatsargią kaltės formą, nukentėjusiojo didelį neatsargumą, atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad nustatytinas I. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 8 000 Eur. Atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo ieškovui maksimalią 5 000 Eur dydžio draudimo išmoką, skirtą neturtinei žalai atlyginti, todėl likusi 3 000 Eur suma ieškovui priteistina iš atsakovės G. P..

13. Teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, laikydamasis šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir kartu siekdamas užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, nusprendė teismo sprendimo vykdymą atsakovei išdėstyti ketveriems metams (48 mėnesiams), įpareigojant atsakovę G. P. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį sumokėti ieškovei ne mažiau kaip po 251 Eur iki visiško priteisto žalos atlyginimo padengimo.

14. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad, AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės G. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 271 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui I. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl, I. B. ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos proporcingai priteistinos iš atsakovių valstybei. Teismas tenkino iš viso 57 procentus I. B. ieškinyje pareikštų reikalavimų. Todėl atlygintinos ieškovo I. B. atstovavimo išlaidos – 351,41 Eur (57 procentai nuo 616,50 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš atsakovės G. P., 406,70 Eur negautos pajamos – iš abiejų atsakovių solidariai, ieškovo atstovavimo išlaidas priteisė taip: iš AB „(duomenys neskelbtini)“ – 3,5 procento (21,58 Eur), iš atsakovės G. P. – 53,5 procento (329,83 Eur) išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) I. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą: 1. Priteisti papildomai iš atsakovės G. P. 52 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą apeliantui I. B.? 2. Priteisti papildomai iš atsakovių AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P. solidariai 4 220,88 Eur turtinės žalos atlyginimą apeliantui I. B.? 3. Priteisti iš atsakovių visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nekompensavo šių ieškovo patirtų išlaidų už medikamentus: „Magnis B6“ (maisto papildas) – 1,18 Eur, „Geležis plius“ (maisto papildai) – 1,18 Eur, „Influcid“ (nuo peršalimo) – 7,97 Eur, „Neurorubine“ (B grupės vitaminai) – 8,61 Eur, „Gripex“ (nuo peršalimo) – 2,47 Eur, nes neva nurodytus produktus vartoja ir sveiki žmonės. Apeliantas pažymi, kad maisto papildai, vitaminai buvo vartojami gydytojams liepus stiprinti organizmą, raminti nervus, vaistai nuo peršalimo buvo perkami todėl, kad po nosies sužalojimo buvo jaučiami peršalimo simptomai. Apelianto teigimu, sveikatai stiprinti, t. y. vaistams, apsilankymams pas gydytojus, sveikatos stiprinimo procedūroms, panaudotos lėšos gali būti priteisiamos iš atsakovo. Todėl ieškovo atveju jos turi būti pripažintinos sveikatos grąžinimui būtinomis išlaidomis. Dantų šepetėlis „Pierrot“ (higienos priemonė) (1,82 Eur) buvo naudojamas specialiai po sužalojimų, išdaužus dantis, jų higienai, valymui I. B. būnant stacionare. Todėl iš atsakovų solidariai prašoma priteisti iš viso už medikamentus ir dantų šepetėlį 23,23 Eur.

17.2. Apeliantas pažymi, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 17 Eur už automobilio stovėjimą (prie medicinos įstaigų, odontologijos įstaigų), papildomai už vaistų pirkimą – 36,06 Eur, iš viso 53,06 Eur. Šių išlaidų draudikas neatlygino, nors kvitai pateikti į bylą, dėl jų nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, teismo prašoma priteisti papildomai iš atsakovių solidariai 53,06 Eur turtinės žalos atlyginimą.

17.3. Teismas netenkino ieškovo patirtų išlaidų vykstant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar į odontologijos klinikas, vadovaudamasis AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo eksperto 2020 m. vasario 14 d. išvada, kurioje nurodyta, kad odontologijos paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su kilusio eismo įvykio pasekmėmis. Tačiau gydytojo eksperto išvada sudaryta 2020 m. vasario 14 d., o ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas 2020 m. gruodžio 16 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėta ekspertize, o ekspertizės išvados 1 p. nurodyta, kad eismo įvykio metu I. B. nuskelti šešių dantų vainikai: 11 d., 21 d., 22 d., 25 d., 36 d., 37 d., ir pažeistas 46 dantis. Todėl, atsižvelgiant į tai, teismo prašoma iš atsakovių solidariai priteisti patirtas kelionės (kuro) išlaidas (skirtumą tarp išleistų lėšų ir draudimo įstaigos atlygintų išlaidų), tai yra iš viso 626,59 Eur.

17.4. Dėl būsimų gydymo išlaidų apeliantas nurodė, kad papildomai ieškovas teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) klinikos raštą, kuriame nurodyta, kad „pacientas I. B. gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje ir už gydymą sumokėjo 1 394 Eur. Sekantis gydymo planas buvo suplanuotas už 1 818 Eur, bet jis dar nepradėtas ir pinigų pacientas už jį nesumokėjo“. Taigi, 2021 m. kovo 30 d. jau buvo aišku, kiek konkrečiai minėtai odontologijos klinikai reikės sumokėti už konkrečius darbus pagal odontologinį planą, o būtent – 1 818 Eur. Ieškovas pažymi, kad ieškovas neturi lėšų susimokėti už paslaugas, o paskui jau gauti patirtų išlaidų atlyginimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovui siekiant bendradarbiauti su atsakovo (draudiko) atstovais, jie nebuvo linkę bendrauti, bendradarbiauti ir apskritai su ieškovu kalbėtis. Todėl apeliantas prašo priteisti iš atsakovių solidariai 1 818 Eur būsimų išlaidų, nes jos laikytinos realiomis ir būtinomis ir traktuojamos kaip turtinė žala.

17.5. Apeliantas nurodo, kad iš 2021 m. balandžio 6 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad atlikta septoplastika – be efekto, kvapų neužuodžia. Tame pačiame 2021 m. balandžio 6 d. med. dokumente nurodyta, kad objektyviai įvertinti uoslę galimybės nėra, tačiau pagal pakitimus tikėtina, kad uoslė pažeista visiškai ir negrįžtamai. Nors gydytojo verdiktas, kad uoslė pažeista visiškai ir negrįžtamai, praktiškai kaip ir galutinis, tačiau ieškovas siekia atlikti dar kartą septoplastiką kitoje gydymo įstaigoje, kurios duomenis pateikė į bylą ir kurioje procedūra kainuoja 1700 Eur. Todėl ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovių solidariai 1700 Eur būsimų išlaidų, nes jos taip pat laikytinos realiomis ir būtinomis ir traktuojamos kaip turtinė žala.

17.6. Dėl neturtinės žalos apeliantas nurodė, kad, kaip matyti iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėstomų nukentėjusiojo, kaltinamosios ir liudytojo parodymų, visų pirma, ieškovas I. B. nepamena aplinkybių, susijusių su eismo įvykio kilimu, o antra, I. B. neišreiškė savo sąmoningos valios važiuoti automobiliu, kurį vairuotų neblaivus asmuo. Šias aplinkybes nuosekliai viso proceso metu dėstė ieškovas I. B..

17.7. Apeliantas pažymėjo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog I. B. suprato, jog G. P. vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, nes nėra jokių įrodymų nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje, juo labiau kad ji (G. P.) pati, kaip nurodė teismui, jautėsi blaivi, nes buvo pavartojusi tik vieną alkoholinį kokteilį nuo vakaro iki 5 val. ryto, o skirstytis pradėjo 8 val. ryte.

17.8. Ieškovas akcentuoja, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog I. B. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, o tai lėmė, kad atsakovė priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad I. B. buvo tiek apsvaigęs, jog net nesiorientavo aplinkoje, todėl negalėjo suvokti, koks asmuo jį veža, kur jį veža ir kt. I. B. dėl didelio neblaivumo tiesiog nesuvokė ir negalėjo išreikšti savo tikros sąmoningos valios dėl vykimo ir nesuvokė, kad G. P. taip pat yra neblaivi.

17.9. Apelianto vertinimu, nepagrįsta teismo išvada, kad pats ieškovas žalą patyrė ir dėl to, kad prisiėmė nepagrįstą riziką, t. y. važiavo automobiliu žinodamas, kad jo vairuotoja yra neblaivi, ir buvo neatsargus. Kadangi ieškovas neprisiėmė nepagrįstos rizikos, t. y. jis važiavo automobiliu nežinodamas ir nesuvokdamas, kad jo vairuotoja yra neblaivi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas I. B. buvo itin neatsargus.

17.10. Apeliantas pažymi, kad I. B. po eismo įvykio, dėl kurio kilimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta kalta G. P., liko liekamieji reiškiniai, neįgalumas (tik 50 procentų darbingumas), nukentėjusiajam sumažėjo galimybės dirbti ir uždirbti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, be to, I. B. gyvena su sužadėtine, kuri taip pat turi nepilnametį vaiką, kartu su sužadėtine ieškovas planavo susilaukti bendro vaiko Pagal specialybę I. B. yra elektrikas, tačiau dėl jam veido kaulus sutvirtinusių metalinių plokštelių jis nebegali dirbti darbo, susijusio su elektra. Be to, nukentėjusysis padėdavo ir savo vienišai mamai ūkyje, to nebegali daryti po eismo įvykio.

17.11. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame sprendime teismas pripažino, kad, be abejo, ieškovas patyrė ir fizinį skausmą, ir kitokių neigiamų pasekmių, susijusių su eismo įvykio kilimu, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai nustatė neteisingą eismo įvykio pasekmių satisfakciją pinigine išraška. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17.12. Sutiktina su tuo, kad I. B. ankstesnių ligų paūmėjimas neturi įtakos vertinant sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą, todėl atliktos stuburo operacijos negalima sieti su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Tačiau apeliantas pažymi, kad faktas, jog ekspertas pripažino, kad po eismo įvykio protrūzija I. B. paūmėjo, suponuoja išvadą, jog atsižvelgti į tai, sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra būtina, nes, logine seka vertinant eksperto išvadą, teigtina, kad jei nebūtų buvę eismo įvykio, I. B. minėta liga nebūtų paūmėjusi.

17.13. Apeliantas pažymėjo, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Atsiliepimas

16. Atsakovė G. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

18.1. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas labai aiškiai ir pagrįstai išdėstė poziciją, kad draudimo bendrovė atlygino ieškovui jo įrodymais pagrįstą žalą ir atlygino neturtinę žalą, atsižvelgdama į avarijos metu galiojusio įstatymo nuostatas ir paties ieškovo elgesį, veiksmus, pasekmes.

18.2. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad I. B. teigia, jog jis negali dirbti, nors, kiek rodo bylos dokumentai, jis nuolat dirba arba dirba su mažomis pertraukomis. Kita vertus, I. B. teigia, kad pasunkėjo jo galimybės bendrauti, keliauti, tačiau išaiškėjo, kad jis ir atostogų išvyksta, ir lėktuvais skraido. Be to, I. B. teismui ėmė teigti, kad jam išvaržos operaciją taip pat reikėjo daryti, nes tai avarijos pasekmė. Teismui teko paskirti ekspertizę, ji patvirtino, jog dėl išvaržos problemų turėjo ir stuburo liga I. B. sirgo iki avarijos ir jam operaciją reikėjo daryti anksčiau, nei įvyko autoįvykis. Tai rodo, kad ieškovas nėra teisingas ir objektyvus.

Šalies argumentai

18.3. I. B., prašydamas 60 000 Eur neturtinei (apeliaciniu skundu – 52 000 Eur) žalai atlyginti, neteikia įrodymų, kodėl tokia suma prašoma, nėra nė vieno argumento, kuriuo jis pagrįstų tokios sumos priteisimą teisiniu aspektu.

18.4. Teismas visiškai teisingai nurodė, kad ieškovas pats patyrė žalą dėl to, kad prisiėmė nepagrįstą riziką, t. y. važiavo automobiliu žinodamas, kad jo vairuotoja yra neblaivi, buvo itin neatsargus. Taip pat po avarijos nebuvo nustatyta, kad I. B. segėjo saugos diržą, nors diržą jis privalėjo prisisegti.

18.5. Priešingai, nei teigia apeliantas, ieškovas nors ir girtavo per visą naktį, tačiau nebuvo taip nusigėręs, kad nesuvoktų, jog ir atsakovė vartojo alkoholį ir tai darė jo draugijoje. Antra, atsakovė jautėsi gana gerai, tačiau jos sutuoktinis ir I. B. buvo apsvaigę, todėl atsakovė, bijodama, kad jie nesėstų už vairo, nutarė vairuoti pati, tai I. B. ne tik suvokė, bet ir buvo kartu, kai ji taip nusprendė.

Atsiliepimas

18.6. Atsakovė nurodo, kad nors ieškovas teigia neprisimenantis aplinkybių, bet ji prisimena, kad jos sutuoktinis ir pats ieškovas norėjo dar važiuoti į parduotuvę alaus. Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde rašomos aplinkybės apie tai, kad I. B. sėsdamas į mašiną kažko nesuvokė dėl girtumo, yra nepagrįstos. Be to, ji prisimena, kad ragino ieškovą prisisegti saugos diržą, tačiau ieškovas vis tiek to nepadarė.

18.7. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė pagrįstus ir argumentuotus motyvus, išanalizavo įrodymus, todėl priėmė sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

18.8. Atsakovė papildomai nurodo, kad teismas turi atmesti advokato prašymą priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas jo padėjėjai, nes advokatas, pasirašęs apeliacinį skundą, pinigų iš ieškovo nėra gavęs. Bent jau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.

17. Atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą:

19.1. Apeliaciniame skunde ieškovas deklaratyviai teigia, kad maisto papildus pirko neva gydytojams liepus stiprinti organizmą, raminti nervus, vaistai nuo peršalimo buvo perkami todėl, kad po nosies sužalojimo buvo jaučiami peršalimo simptomai, o dantų šepetėlis buvo naudojamas specialiai po sužalojimų, išdaužus dantis, jų higienai, valymui I. B. būnant stacionare. Atsakovė su tokiais ieškovo argumentais nesutinka, pažymėdama, kad byloje nėra jokių įrodymų apie gydytojų paskyrimą ar rekomendaciją dėl maisto papildų ir vaistų nuo peršalimo, o dantų šepetėlį žmonės naudoja nepriklausomai nuo to, ar jie yra stacionare, ar namie.

Šalies argumentai

19.2. Apeliantas skunde teigia, kad už prašomus priteisti 626,59 Eur važinėjo į medicinos centrą „(duomenys neskelbtini)“, pas odontologus, o tai reiškia, kad buvo nuvažiuota ne mažiau nei 5 000 km. Vidutinis atstumas nuo ieškovo gyvenamosios vietos iki medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir odontologijos klinikų yra apie 50 km, todėl už prašomą sumą jis galėtų važinėti pirmyn ir atgal ne mažiau kaip 50 kartų, o tai yra nerealu ir neįrodyta.

19.3. Apeliaciniame skunde ieškovas I. B. reikalauja papildomų 1 818 Eur dėl būsimų išlaidų odontologijos paslaugoms. AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo faktiškai patirtas išlaidas odontologijoms paslaugoms jau kompensavo ne ginčo tvarka (jau po sprendimo priėmimo ieškovas pateikė įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas odontologijos paslaugoms ir jos taip pat buvo kompensuotos). Pažymima, kad su minėtu eismo įvykiu susijusias ir faktiškai patirtas ieškovo išlaidas (su sąlyga, jei jos gerokai neviršija rinkoje esančių vidutinių kainų) AB „(duomenys neskelbtini)“ kompensuotų ne ginčo tvarka (kaip tai buvo daroma ir iki šiol), o tuo atveju, jei ieškovui neužtektų savo lėšų, jam užtektų pateikti tokių suteiktų paslaugų sąskaitas su prašymu, kad jas apmokėtų AB „(duomenys neskelbtini)“.

19.4. Apeliaciniame skunde ieškovas reikalauja 1 700 Eur dėl būsimų išlaidų nosies pertvaros operacijai. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal byloje pateiktus duomenis, nosies pertvaros operacija nėra būtina, o jos kaina yra tik orientacinė, teismas pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

21. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas I. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo solidariai iš atsakovų G. P. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti turtinės žalos atlyginimą – 4 220,88 Eur. Apeliantas nurodo, kad žalą sudaro nekompensuotos išlaidos dėl įsigytų medikamentų, kelionės išlaidos ir būsimos išlaidos dėl odontologinio gydymo ir nosies pertvaros tiesinimo. Dėl kiekvieno turtinės žalos reikalavimo apeliacinės instancijos teismas pasisakys detaliau.

Dėl išlaidų medikamentams

23. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, teigdamas, kad nurodytus produktus vartoja ir sveiki žmonės, nekompensavo ieškovo patirtų išlaidų, skirtų įsigyti: „Magnis B6“ (maisto papildas) – už 1,18 Eur? „Geležis plius“ (maisto papildai) – už 1,18 Eur? „Influcid“ (nuo peršalimo) – už 7,97 Eur? „Neurorubine“ (B gr. vit.) – už 8,61 Eur? „Gripex“ – už 2,47 Eur, dantų šepetėlį „Pierrot“ (higienos priemonė) – už 1,82 Eur.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti šias išlaidas, nepaneigė atsakovės pateiktos eksperto išvados ir nepateikė įrodymų, kad šie medikamentai, maisto papildai ir dantų šepetėlis buvo tiesiogiai skirti pasekmėms po traumos šalinti (CPK 179 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja ekspertė įvertino ieškovo patirtas gydymo išlaidas ir tas išlaidas, kurios buvo būtinos ir susijusios su nagrinėjamu įvykiu, nurodė kaip kompensuotinas. Ir nors apeliantas teigia, kad maisto papildai, vitaminai buvo vartojami gydytojams liepus stiprinti organizmą, raminti nervus, vaistai nuo peršalimo buvo perkami todėl, kad po nosies sužalojimo buvo jaučiami peršalimo simptomai, o dantų šepetėlis buvo naudojamas specialiai po sužalojimų, išdaužus dantis, jų higienai, valymui, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie gydytojų paskyrimą ar rekomendaciją vartoti maisto papildus ar vaistus nuo peršalimo, o dantų šepetėlį žmonės naudoja nepriklausomai nuo to, ar jie yra patyrę dantų traumą, ar gydosi stacionare, ar namie.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad papildomai vaistams jis išleido 36,06 Eur (kvitus pateikė su patikslintu ieškiniu), tačiau šių išlaidų draudikas neatlygino, o pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Iš pateiktų kvitų matyti, kad pirkti medikamentai: „Nimesil“, „Voltaren“, „Tvingestin“, „Aponil“. Atsižvelgiant į byloje pateiktą atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo eksperto 2019 m. gegužės 8 d. išvadą, pagal kurią buvo nuspręsta kompensuoti I. B. patirtas išlaidas už analogiškus vaistus nuo skausmo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. B. turi būti kompensuojamos ir pagrįstos minėtos papildomai patirtos išlaidos už medikamentus nuo skausmo. Pažymėtina, kad pagal pateiktą 2019 m. lapkričio 14 d. kvitą, kurio bendra suma – 11,20 Eur, įsigyta ne tik vaistų nuo skausmo „Nimesil“, bet ir maisto papildas „Čiobrelių ekstraktas plius propolis ir vitaminas C“ už 2,90 Eur. Byloje nėra duomenų, kad maisto papildai būtų tiesiogiai skirti pasekmėms po traumos šalinti, jie nepagrįsti medicininiais dokumentais ir nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. B. priteistina 33,16 Eur (36,06 Eur – 2,90 Eur) už papildomai patirtas išlaidas, skirtas medikamentams nuo skausmo įsigyti.

Dėl kuro išlaidų

26. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“, kompensuodama ieškovo I. B. patirtas kelionės išlaidas į gydymo įstaigas, ieškovui sumokėjo 260,27 Eur pagal 2019 m. gegužės 8 d. gydytojo eksperto išvadą ir 39,61 Eur pagal 2020 m. vasario 14 d. išvadą, iš viso 299,88 Eur.

27. Patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas I. B. reikalauja papildomai 626,59 Eur kelionės išlaidų kompensavimo, išlaidas įrodinėdamas kuro čekiais.

Žemesnės instancijos teismas

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas skunde teigia, kad už prašomus papildomai priteisti 626,59 Eur jis važinėjo į medicinos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir pas odontologus, tačiau, kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo eksperto išvadų, remiantis medicininiais dokumentais (pagal kuriuos nustatytas vykimo dažnumas ir tikslas), atstumais nuo gyvenamosios vietos iki konkrečios gydymo įstaigos ir transporto priemonės kuro sąnaudomis (skaičiuota norma 10–11 l dyzelino 100 km) buvo apskaičiuotos ir kompensuotos būtinos ir pagrįstos kelionės išlaidos – 299,88 Eur.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš draudiko gydytojo ekspertų išvadų, atsakovė (draudikas) į kelionės išlaidas neįtraukė kelionės išlaidų, vykstant reabilitacijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad, pagal pateiktus medicininius dokumentus ir kvitus už kurą, šios išlaidos buvo patirtos 2019 m. balandžio–birželio mėnesiais, t. y. jau iki 2020 m. vasario 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo eksperto išvados (byla / subbyla r. (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, ieškovo prašomos priteisti išlaidos draudiko eksperto turėjo būti vertintos kaip (ne)pagrįstos ir (ne)kompensuotinos, tačiau pagal ieškovo pateiktus dokumentus AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai prašomos priteisti kelionės išlaidos I. B. nebuvo atlygintos. 2020 m. vasario 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo eksperto išvados (byla / subbyla Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nuginčytos, o ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, kad prašomas priteisti išlaidas I. B. patyrė, vykdamas į gydymo įstaigas būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog vien kuro įsigijimo dokumentai nėra pakankamas pagrindas pagrįsti priteistinas kelionės išlaidas. Ieškovui nepateikus pakankamai įrodymų dėl papildomai priteistinų kelionės išlaidų, tokios išlaidos nepriteistinos.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas netenkino ieškovo patirtų išlaidų vykstant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar į odontologijos klinikas, vadovaudamasis AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo eksperto 2020 m. vasario 14 d. išvada, kurioje nurodyta, kad odontologijos paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su kilusiu eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Pažymėtina, kad minėtoje išvadoje gydytojas ekspertas išskyrė konkrečias odontologo paslaugas, kurios, gydytojo eksperto vertinimu, nėra tiesiogiai susijusios su kilusiu eismo įvykiu ir jo pasekmėmis, tačiau tai nereiškia, kad I. B. nebuvo priteistos pagrįstos kelionės išlaidos vykstant į odontologijos klinikas.

Dėl būsimų gydymo išlaidų

32. Teikdamas apeliacinį skundą, ieškovas I. B. prašo priteisti solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės G. P. papildomai 1 818 Eur už būsimas išlaidas odontologijos paslaugoms.

33. Apeliantas pažymi, kad 2021 m. kovo 30 d. jau buvo aišku, kiek konkrečiai UAB (duomenys neskelbtini) klinikai reikės sumokėti už konkrečius darbus pagal odontologinį planą, t. y. 1 818 Eur. Tačiau, ieškovo teigimu, jis neturi lėšų pirma susimokėti už paslaugas, o tik paskui gauti kompensaciją iš AB „(duomenys neskelbtini)“.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į AB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus ir juos pagrindžiančius byloje pateiktus duomenis, kad ieškovo faktiškai patirtas išlaidas odontologijos paslaugoms AB „(duomenys neskelbtini)“ jau kompensavo ne ginčo tvarka.

35. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pateiktas tolesnio gydymo planas neleidžia identifikuoti paslaugų paskirties ir nuspręsti, ar ateityje suteiktinos gydymo paslaugos bus tiesiogiai susijusios su eismo įvykio pasekmių šalinimu, be to, faktinių išlaidų odontologijos paslaugoms dydis gali skirtis, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 818 Eur būsimų išlaidų už odontologijos paslaugas negali būti tenkinamas.

36. Svarbu paminėti ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad tuo atveju, jei ieškovui neužtektų savo lėšų, jam tik reikėtų pateikti su eismo įvykiu susijusių suteiktų paslaugų sąskaitas su prašymu, kad jas apmokėtų AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į šiuos AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytus argumentus ir faktą, jog dalis faktiškai patirtų ieškovo išlaidų buvo atlyginta ne ginčo tvarka, apeliacinės instancijos vertinimu, nukentėjusiojo teisėti interesai bus užtikrinti, atlyginant jam padarytą žalą ne pagal gydymo planą, o pagal pagrįstas ir racionalias faktiškai suteiktas paslaugas, tiesiogiai susijusias su eismo įvykio pasekmių šalinimu.

37. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo priteisti 1 700 Eur dėl būsimų išlaidų nosies pertvaros operacijai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovo pateikti duomenys dėl išlaidų dydžio yra orientacinio pobūdžio, be to, nėra aišku, kodėl ši operacija negalėtų būti atliekama ir valstybinėje ligoninėje, kur galbūt operacijos įkainiai būtų mažesni.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir matyti iš 2021 m. balandžio 6 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų, ieškovo nosies pertvaros didesnių iškrypimų nematyti, objektyviai įvertinti uoslę galimybės nėra, tikėtina, kad uoslė pažeista visiškai ir negrįžtamai, tačiau operacija neindikuotina (nebūtina). Byloje nėra duomenų, kad po atliktos paskutinės operacijos – septoplastikos, kuri mediciniame išraše nurodyta kaip atlikta – be efekto, kvapų neužuodžia, ieškovas būtų siunčiamas ar būtų rekomenduojama atlikti dar vieną nosies operaciją.

39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas nepagrindė būtinų būsimų išlaidų nosies pertvaros operacijai, ir šią reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl neturtinės žalos

40. Ieškovas I. B. nesutinka su teismo sprendimu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Ieškovas I. B. prašė teismo priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų. Iki bylos nagrinėjimo paskutiniame teismo posėdyje AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiajam 5 000 Eur neturtinę žalą, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu papildomai dar priteisė iš atsakovės G. P. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti papildomai 52 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės G. P.. Ieškovas skunde teigia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, nes teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas patyrė žalą ir dėl to, jog prisiėmė nepagrįstą riziką, teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nepakankamai įvertino ieškovui padarytus sužalojimus, liekamuosius reiškinius ir pan.

41. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje.

42. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

43. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, o teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

44. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

45. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės (nusikalstama veika sukelti padariniai), kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jo gyvenimui, kokybei. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

46. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti ten, kur atlyginimas didesnis, įgyti turto ir pan.).

47. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020).

48. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.282 straipsnyje numatyta sąlyga, kada žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas – tai nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Pagal teismų praktiką, eismo įvykių bylose nukentėjusio asmens didelis neatsargumas pripažįstamas tada, kai nukentėjęs asmuo savanoriškai sėda į neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, neatkalba neblaivaus asmens nuo vairavimo ir pan.

49. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu I. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį patvirtina medicininiai dokumentai, specialisto išvada, ekspertizės aktas. Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, jų sunkumo nėra.

50. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių tai, jog I. B. dėl patirto fizinio skausmo, sunkaus kūno sužalojimo, atliktų operacijų, susijusių su eismo įvykio pasekmėmis, gydymo stacionare ir reabilitacijoje, sužalojimų liekamųjų reiškinių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, vidinį nerimą dėl savo sveikatos ir ateities. Akivaizdu, kad ieškovas ir šiuo metu jaučia nepatogumus dėl eismo įvykio padarinių – po eismo įvykio buvo nedarbingas, jis neteko 50 procentų darbingumo, būdamas jauno amžiaus toliau kenčia, jaudinasi dėl gyvenimo ateityje (gyvena su sužadėtine, kartu planavo susilaukti bendro vaiko), tinkamo šeimos aprūpinimo (pagal specialybę yra elektrikas, tačiau dėl jam veido kaulus sutvirtinusių metalinių plokštelių jis nebegali dirbti darbo, susijusio su elektra), tėvo pareigų vykdymo (turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą). Byloje esanti faktinė medžiaga, kuri pagrindžia ieškinio dalyką, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, taip pat iš jos matyti, kad ieškovas patyrė sunkių sužalojimų, kurių pagrindiniai yra susiję su gyvybiškai svarbiomis funkcijomis, t. y. galvos trauma. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir į jas atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį.

51. Taip pat, spręsdamas dėl I. B. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatė ir paties nukentėjusiojo I. B. didelį neatsargumą, kuris lėmė neturtinės žalos dydžio sumažinimą. Byloje nustatyta, kad I. B. kartu su atsakove G. P. eismo įvykio išvakarėse dalyvavo vakarėlyje, vartojo alkoholinius gėrimus. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu yra pagrindas daryti išvadą, kad I. B. sutiko važiuoti kartu su G. P. namo, nors žinojo, kad G. P. vairuos automobilį neblaivi. Byloje nėra duomenų, jog I. B. atkalbinėjo G. P. nuo vairavimo neblaiviai, nesutrukdė jai vairuoti, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad G. P. nesėstų prie vairo, pats savanoriškai sėdo į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis nepamena aplinkybių, susijusių su važiavimu automobiliu, eismo įvykio kilimu, neišreiškė savo sąmoningos valios važiuoti automobiliu, tačiau faktas, kad asmuo dėl girtumo praranda normalų kontaktą su aplinka ir dėl to nesuvokia savo veiksmų esmės, o vėliau neprisimena, ką darė, neatleidžia jo nuo atsakomybės už savo veiksmus, kadangi fiziologinis girtumas neeliminuoja nei pakaltinamumo, nei kaltės. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. B. automobiliu važiavo nesegėdamas saugos diržo, ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad I. B. nesilaikymas kelių eismo taisyklių reikalavimo (segėti saugos diržą) galėjo turėti įtakos jo sužalojimų pobūdžiui, mastui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai tik dar labiau sustiprina išvadą, kad dėl didelio neatsargumo pats I. B. nesiėmė aktyvių veiksmų ir visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta eismo įvykio ar sunkių eismo įvykio padarinių jo sveikatai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad neturtinės žalos dydžio sumažinimą lėmė paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas.

52. Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl didesnio neturtinės žalos dydžio ieškovas remiasi teismų praktika, suformuota baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtuose teismo sprendimuose nurodytos įvykių faktinės aplinkybės visai kitokios nei nagrinėjamoje I. B. byloje tiriamo įvykio aplinkybės. Pvz., tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2K-374/2012, tiek byloje Nr. 2K-95/2013 asmuo, viršydamas greitį, vairavo motociklą, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl to partrenkė per perėją ėjusį asmenį. Pastebėtina, kad minėtos teismo nutartys buvo priimtos pakankamai seniai (2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metais), nuo šių sprendimų praėjo pakankamai nemažas laiko tarpas, teismų praktika yra pasikeitusi, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytais pavyzdžiais dėl didesnio neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo nesivadovauja.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020, kurioje kasacinis teismas apibendrino pagal formuojamą teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019), o kai yra konstatuojamas ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neviršija 17 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-110-699/2017, 2K-25-489/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-27-361/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-282/2020).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai (ekspertizės aktas) patvirtina, jog I. B. nustatytas netektas darbingumas susijęs tiek su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, tiek ir su stuburo patologija (ankstesne liga). Be to, ieškovui nustatant darbingumo lygį, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatytas, prognozuojamas tikėtinas sveikatos būklės pagerėjimas, turintis įtakos darbingumui. Teismas taip pat nuosekliai įvertino ir atsakovės G. P. turtinę padėtį, t. y. atsižvelgė į tai, kad G. P. augina mažametę dukrą, nedirba, savo turto neturi, su sutuoktiniu gyvena pas jo motiną. Pažymėdamas, kad vien kaltininko prastesnė turtinė padėtis žalos atlyginimo priteisimo momentu negali turėti neproporcingos įtakos nustatomos neturtinės žalos dydžiui, įvertino ir tai, jog atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, todėl jos turtinė padėtis, dedant pastangas, ateityje gali pasikeisti – pradėjus dirbti, įgijus išsilavinimą ar susiradus geriau mokamą darbą ir pan.

55. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, atsižvelgiant į ieškovui I. B. padarytų sužalojimų sunkumą, atliktas operacijas, pritaikytą gydymą, jo patirtus vidinius išgyvenimus, nepatogumus, prarastą darbingumą, į liekamuosius reiškinius, į tai, kad duomenų, jog ieškovas dėl patirtų sužalojimų neturi ir neturės normalaus gyvenimo perspektyvų, nėra, taip pat į paties ieškovo didelį neatsargumą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), atsakovės G. P. turtinę padėtį (jauna, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, realizuotino turto neturi, augina mažametį vaiką, yra išlaikoma sutuoktinio, nuosavo gyvenamojo būsto neturi), į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kai nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai papildomai I. B. iš atsakovės G. P. priteisė 3 000 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl didinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kaip to prašo ieškovas apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, į patirtos turtinės žalos sumą neįtraukė dalies ieškovo patirtų išlaidų už įsigytus medikamentus, taigi dėl šios dalies priėmė nepagrįstą sprendimą – priteisė ieškovui mažesnį turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio keistina, solidariai iš atsakovių G. P. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 33,16 Eur už papildomai patirtas išlaidas, skirtas medikamentams nuo skausmo įsigyti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

57. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinyje patenkinta materialiojo reikalavimo dalis keičiasi labai nedaug, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59. Atsižvelgtina į tai, kad, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, teismo tenkintų reikalavimų dalis sudaro 0,4 procento, o iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų neproporcingai mažą priteistinų išlaidų dydį, lygiavertį mokėjimo administravimo kaštams. Prasidėjus vykdymo procesui, tokia suma galėtų išaugti keliasdešimt kartų, todėl toks itin mažų išlaidų priteisimas prieštarautų ekonomiškumo principui, reglamentuotam CPK 7 straipsnyje. Be to, atsakovai už atsiliepimus į apeliacinį skundą neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principais, itin mažos (po 1,40 Eur) bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos.

60. Teismas atkreipia dėmesį į atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog ieškovui bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, nes byloje nėra duomenų, kad advokatas ar advokato kontora gavo honorarą iš ieškovo už procesinių dokumentų paruošimą apeliacinės instancijos teismui ir atstovavimą šiame teisme. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių išlaidų pagrįstumo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo I. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti, papildomai rezoliucinėje dalyje nurodant:

„Priteisti I. B. 33,16 Eur (trisdešimt tris eurus šešiolika centų) turtinės žalos atlyginimą (už įsigytus medikamentus) solidariai iš atsakovių G. P. ir akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini).“

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra MaškevičienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė