Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui I. B., jo atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei, atsakovei G. P., jos atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei G. P. dėl žalos atlyginimo ir pagal I. B. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir G. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-05-22 nuosprendžiu G. P. pripažinta, kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas I. B., civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tauragės rajono apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-01-09 teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-145-204/2019, kurioje civilinio proceso tvarka spendžiamas I. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir G. P. sujungta su civiline byla Nr. e2-107-750/2020 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei G. P. dėl žalos priteisimo.

I. Ieškovo I. B. reikalavimai, argumentai

II. Ieškovo ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimai ir argumentai

Dėl ieškinio reikalavimų

Dėl turtinės žalos

Dėl neturtinės žalos

III. Atsakovės G. P. argumentai, procesinė pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintinas visiškai, I. B. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-204/2019 G. P. pripažinta, kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) str. 1 d. dėl autoįvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovas I. B., civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė G. P. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tarp jos neatsargių veiksmų bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Nuosprendžiu nustatyta, kad 2018-08-26 G. P. „(duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta 1,84 promilių etilo alkoholio, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau K.E.T) 14 punkto reikalavimus ir nesuvaldžiusi automobilio, atsitrenkė į šalikelėje esantį medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas I. B..

2018-10-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1793/2018 (03) nurodyta, kad I. B. eismo įvykio metu padarytos daugybinės veido ir galvos plaukuotosios dalies žaizdos bei kiti paviršiniai sužalojimai, daugybiniai kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo ir po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų sumušimas, dešinės pusės VIII, IX, X ir kairės pusės VIII šonkaulių lūžiai, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (baudžiamosios bylos Nr. 1-145-204/2019 1 t., 117-118 b. l.).

2020-02-14 Ekspertizės akto Nr. EG 2089/2020(03) ( toliau tekste – ekspertizės aktas) išvadose konstatuota, kad 2018-08-26 eismo įvykio metu I. B. nuskelti šešių dantų vainikai: 11 d., 21 d., 22 d., 25 d., 36 d., 37 d. ir pažeistas 46 dantis. Dėl 2018-08-26 eismo įvykio metu padarytų sužalojimų I. B. liko kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžimo padariniai, potrauminiai galvos smegenų kaktinių skilčių pakitimai, uoslės ir veido jutimo sutrikimai, susilpnėjęs dešinės akies regėjimas (nuo 1,0 iki 0,8) ir sumažėjęs akiplotis. 2017-04-21 I. B. patyrė nosies kaulų lūžį be poslinkio, kuris nesukėlė neigiamų pasekmių. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir bylos medžiagoje daugiau nėra jokių duomenų apie I. B. anksčiau iki 2018-08-26 eismo įvykio patirtą galvos traumą ar kitus sužalojimus, kurie galėtų turėti įtakos dabartinei I. B. sveikatos būklei bei eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmėms. I. B. 2020-08-19 atlikta stuburo operacija dėl juosmeninės dalies tarpslankstelinio disko išvaržos, kuri spaudė nugaros smegenis ir nervų šakneles. Stuburo degeneraciniai pakitimai ir tarpslankstelinio disko išvarža (protrūzija) I. B. diagnozuota 2017-12-27. Po eismo įvykio ši liga paūmėjo. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 13.1., ankstesnių ligų paūmėjimas neturi turėti įtakos vertinant sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą, todėl atliktos stuburo operacijos negalima sieti su 2018-08-26 eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. I. B. D. lygio pažymoje DL-1 Nr. 2523 nustatytas netektas 50% darbingumas susijęs ne tik su 2018-08-26 eismo įvykio metu padarytais sužalojimais (T90.2 - kaukolės ir veido kaulų lūžio padariniai, T90.5 - intrakranijinio sužalojimo padariniai, T91.2 - krūtinės ląstos lūžių padariniai), bet ir su stuburo patologija (M51.1 - juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija). I. B. D. lygio pažymoje DL-1 Nr. 1539 nustatytas netektas 45% darbingumas susijęs tiek su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais (T90.2, T90.5, T91.2, H47.2 - regos nervo atrofija), tiek ir su stuburo patologija (M51.1, M48.06 - stuburo stenozė, juosmens sritis). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2020-10-20 sprendimu priimtas naujas sprendimas: I. B. nustatytas 50% darbingumo lygis (50% netektas darbingumas) nuo 2020-07-20 iki 2022-07-19. Šis sprendimas yra viršesnis už ankstesnį NDNT teritorinio skyriaus sprendimą, kurio pagrindu išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1539.

20219-08-16 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu Nr. STS-2930 nuo 2019-07-25 iki 2020-07-24 (baudžiamoji byla Nr. 1-145-204/2019, III t. 134-135 b. l.) ir 2020-10-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu Nr. 2096 iki 2022-07-19 I. B. nustatytas 50 procentų darbingumas. Pagal 2020-10-20 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1455, atsižvelgiant į tai, kad taikant kompleksinį gydymą ir med. reabilitacijos priemones, tikėtinas sveikatos būklės pagerėjimas, įtakojantis darbingumą. O pagal 2020-07-28 rekomendaciją dėl pagalbos poreikio, konstatuota, kad kito asmens pagalba palengvintų kasdienę veiklą. Minėtame 2020-10-20 Darbingumo lygio vertinimo akto 25 punkte konstatuota, kad pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijus, pats didžiausias netektas darbingumas, tai yra nustatytas tik 50 procentų darbingumas yra dėl ieškovui diagnozuotos juosmens radikulopatijos dėl stuburo osteochondrozės, būklė po 2020-08-19 operacijos ir atitinkamai darbingumas pagal kitus patirtus sužalojimus nustatytas – nustatytas 90 ir 100 procentų. Pagal aktą vertinant darbo sąlygas ir pobūdį, ieškovas negali dirbti visą kūną veikiant vibracijos poveikiui, keliant sunkesnius nei 15 kg krovinius, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu.

G. P. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausė jos sutuoktiniui J. P.. Šis automobilis buvo 2018-03-16 sutartimi Nr. 01/172927027 draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Ši sutartis galiojo iki 2019-03-15.

I. B. nuo 2020-12-16 įregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis.

Dėl AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio

Kaip matyti iš bylos medžiagos, po eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas I. B. ir už kurį atsakovė G. P. pripažinta kalta, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ priimtais sprendimais dėl draudimo išmokų, ieškovui I. B. 7840,59 Eur, kuriuos sudaro 5000,00 Eur neturtinė žala, 1278,93 Eur gydymo išlaidos, 299,88 Eur kelionės (kuro) išlaidos, ir 1261,78 Eur dėl negautos pajamos už laikotarpį nuo 2018-08-26 iki 2019-02-01.

AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 4910,21 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pagal jos 2019-07-04 pateiktą pretenziją Nr. A1-5039, už I. B. gydymą laikotarpyje nuo 2018-08-01 iki 2019-07-01. Taip pat 2018-11-23 sprendimu – 1483,53 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pagal pateiktą pretenziją, už I. B. išmokėtas išmokas laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2018-09-15 iki 2019-02-01.

AB „Lietuvos draudimas“ 2018-11-23 ir 2019-07-29 atsakovei G. P. siuntė raginimus atlyginti žalą, kurią AB „Lietuvos draudimas“ po eismo įvykio išmokėjo I. B.. Atsakovė G. P. ieškovei atlygino 203,01 Eur žalos.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Kadangi nustatyta, jog atsakovė yra kalta dėl autoįvykio, kuriuo padaryta žala, transporto priemonę ji vairavo neblaivi, todėl ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės.

Atsakovė prašo ieškinį mažinti atsižvelgiant į jos blogą turtinę padėtį. Atsakovė šiuo metu nedirba, turto neturi, augina mažametį vaiką. Ieškovės kaip įmonės, turtinė padėtis be jokios abejonės yra ženkliai geresnė, nei atsakovės. Atsakovė automobilį vairavo neblaivi, o būtent ši įstatymo nustatyta aplinkybė suteikia regreso teisę ieškovui į atsakovę, priešingu atveju, tik draudimo įmonė būtų atlyginusi turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, todėl jos turtinė padėtis dedant pastangas, ateityje gali pasikeisti – pradėjus dirbti, įgijus išsilavinimą ar susiradus geriau apmokamą darbą. Nukentėjusiojo I. B. neatsargumas atsižvelgiant į jo veiksmų pobūdį – sutiko važiuoti neblaivaus asmens vairuojamu automobiliu, o ne trukdė vairuotojui kokiais nors aktyviais veiksmais ar kitaip esmingai įtakojo eismo įvykio kėlimą, vertintinas nustatant neturtinės žalos dydį, esant sąlygoms jį mažinant. Atsižvelgiant į prašomos priteisti žalos dydį ir nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovės priteistina ieškovės nukentėjusiajam asmeniui atlyginta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti 6092,23 Eur turtinės žalos iš atsakovų G. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodo, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai jam šios turtinės žalos neatlygino. Žalą sudaro nekompensuotos išlaidos dėl vaistų, dantų šepetėlio, kelionės išlaidos, negautos pajamos ir būsimos išlaidos dėl odontologinio gydymo ir nosies pertvaros tiesinimo. Savo ieškinį grindžia pateiktais įrodymais – medicininiais dokumentais, kuro, automobilio stovėjimo mokėjimo dokumentais.

Dėl medikamentų

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų dėl jo nurodytų neatlygintų išlaidų už medikamentus, ieškovas įgijo maisto papildus, vitaminus, vaistus bei dantų šepetėlį. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ gydytojo eksperto 2019-05-08 išvadoje, konstatuota, kad šie maisto papildai, vitaminai ir vaistai nuo peršalimo nėra susiję su eismo įvykiu ir skirti patirtiems sužalojimams gydyti, todėl jų bei dantų šepetėlio įsigijimo išlaidos, kompensuotos nebuvo. Akivaizdu, kad maisto papildai ir vitaminai naudojami ne tik po traumų, kokias patyrė ieškovas. Sutiktina ir su atsakovės teiginiu, kad dantų šepetėlis yra naudojamas nuolat ir sveikų žmonių, o tai, kad jis buvo įsigytas už 1,82 Eur, rodo, kad jis nebuvo specialios paskirties ieškovo patirtų sužalojimų pasekmėms šalinti. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, prašydamas priteisti šias išlaidas, privalo įrodyti, kad šie medikamentai, maisto papildai bei dantų šepetėlis buvo tiesiogiai skirti pasekmių po traumos šalinimui (CPK 179 str.). Ieškovas tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė atsakovės pateiktos eksperto išvados, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl kelionės išlaidų

Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad jis dėl stomatologinių paslaugų 2019-02-06, 2019-03-05, 2019-03-08, 2019-03-13, 2019-04-12, 2019-04-14 lankėsi R. Ž. įmonėje (Taikos pr. 40-12, Klaipėda), 2019-02-06, 2019-02-12, 2019-02-18 ir 2019-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019-02-06 vykta į abi įstaigas. Pagal pateiktus dokumentus ieškovas vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ masažo procedūroms 2019-04-26, 2019-05-22, 2019-06-17, į A. N. konsultacinę polikliniką 2018-10-16, 2019-01-11, 2019-01-25, 2019-04-18, 2019-12-03, į Radiologijos centrą 2019-01-22, į G. P. chirurginę kliniką Kaune 2019-04-10, į Klaipėdos universitetinę ligoninę 2018-10-17, 2018-10-19, 2018-11-08, 2018-11-09, 2019-03-13, 2019-04-17 ir 2019-06-10. Taigi, į medicinos įstaigas pagal ieškovo pateiktus dokumentus vyko 31 kartą.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui sumokėjo 260,27 Eur pagal 2019-05-08 gydytojo eksperto išvadą (Byla/subbyla N r. 2086959/1086188) ir 39,61 pagal Eur pagal 2020-02-14 išvadą, viso 299,88 Eur.

Kaip matyti iš draudiko gydytojo ekspertų išvadų, atsakovė (draudikas) į kelionės išlaidas neįtraukė kelionės išlaidų, vykstant reabilitacijai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėjo kelionės išlaidas 5 kartus vykstant į implantologijos įstaigą, 5 kartus į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, 2 kartus reabilitacijai į Palangą, 3 kartus į (duomenys neskelbtini)įstaigą, A. N. konsultacinę polikliniką, į G. P. chirurginę kliniką Kaune. AB „Lietuvos draudimas“ gydytojo eksperto 2020-02-14 išvadoje nurodyta kurios odontologijos paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu ir kurios išlaidos papildomai apmokėtos pagal gydytojo eksperto 2021-02-24 išvadą.

Teismo vertinimu, atsakovė AB „Lietuvos draudimas ieškovui atlygino visas pagrįstas kelionės išlaidas, o ieškovas prašydamas priteisti jam neatlygintas kelionės išlaidas, privalo nurodyti, kurios konkrečiai kelionės išlaidos jo manymu, buvo nepagrįstai neatlygintos ir įrodyti, kad šios išlaidos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu įvykiu. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų jis vyko į UAB „ Lorna“ reabilitacijai 2019 m. 04-06 mėn., kuomet jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir dėl kitų susirgimų, nesusijusiu su įvykusiu eismo įvykiu, todėl tokios išlaidos nepriteistinos. Vien kuro įsigijimo dokumentai nėra pakankamas pagrindas pagrįsti priteistinas kelionės išlaidas. Ieškovui nepateikus pakankamai įrodymų dėl papildomai priteistinų kelionės išlaidų, tokios išlaidos nepriteistinos.

Dėl būsimų gydymo išlaidų

Ieškovas nurodo, kad pagal sudarytą gydymo planą odontologinės išlaidos sudarys nuo 2345 iki 2874 Eur, todėl prašo priteisti šių išlaidų vidurkį 2609,05 Eur bei 1700 Eur dėl nosies pertvaros tiesinimo, šią išlaidų sumą grindžia atmintine pacientui. Dėl būsimų išlaidų priteisimo ieškovas remiasi teismų praktika, o būtent kasacine nutartimi Nr. 2K-7-85/2011.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su šiuo reikalavimu nesutinka, nes išlaidos dar nėra patirtos ir nėra aiškus jų dydis. Be to, nurodo, kad ieškovui trūkstant lėšų sveikatos sutrikdymui, susijusiam su nagrinėjamu įvykiu, gali suderinęs su AB „Lietuvos draudimas“ gydymo planą ir sąmatą, sudaryti gydymo paslaugų sutartį, kurios mokėtojas būtų AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovės G. P. teigimu, ieškovui draudikas jau yra atlyginęs visas pagrįstas išlaidas.

Nustatyta, kad ieškovui be kitų sužalojimų eismo įvykio metu buvo nuskelti 6 dantų vainikai, pažeistas vienas dantis bei veido kaulų lūžiai, tame tarpe nosies, dėl ko pasislinko nosies pertvara, turi problemų su uosle. Akivaizdu, kad tokios išlaidos, susijusios su minėtų sužalojimų pasekmių pašalinimu, yra būtinos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, jis jau lankėsi pas odontologus bei kitus gydymo specialistus ir jam buvo suteiktos stomatologinės paslaugas, už kurias dalį išlaidų draudikas jau kompensavo, dalies paslaugų nekompensavo kaip nesusijusių su įvykiu.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui papildomai išmokėjo (po patikslinto ieškinio gavimo) 1082 Eur už gydymo išlaidas (odontologines ir stomatologines paslaugas).

Ieškovas atnaujinus byloje įrodymų tyrimą ir pasiūlius pateikti papildomus įrodymus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-03-30 pažymą apie tai, kad dėl jo gydymosi klinikoje už gydymą sumokėta 1394 Eur, o sekantis gydymo planas suplanuotas už 1818 Eur. Vertinant pirminį ieškovo reikalavimą dėl to, kad jis turės vidutiniškai 2609,05 Eur odontologinių išlaidų ir pagal šiuo metu pateiktą ieškovo pažymą, akivaizdu, kad būsimų išlaidų dydis nėra aiškus. Be to, ieškovo pateiktoje pažymoje nėra nurodytos suteiktos konkrečios paslaugos bei konkretus tolimesnis gydymo planas, kas neleidžia identifikuoti paslaugų paskirties ir nuspręsti ar suteiktos paslaugos ir ateityje suteikiamos, yra susijusios su eismo įvykio pasekmių šalinimu ar dėl ieškovo dantų būklės.

Ieškovas dėl būsimų išlaidų priteisimo remiasi aukščiau nurodyta kasacine nutartimi, Tačiau priešingai nei nagrinėjamoje byloje, ieškovo nurodytoje byloje būsimos būtinos ir pagrįstos išlaidos buvo priteistos būtent dėl to, kad šios išlaidos, jų dydis nekėlė abejonių. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti ir iš ieškovo pateiktų dokumentų, gydymo suma keičiasi, patirtas išlaidas, susijusias su eismo įvykio padarinių šalinimu, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygina, ką patvirtina ir faktas dėl jau patirtų išlaidų atlyginimo. Be to atsakovė pasiūlė ieškovui, neturint pačiam lėšų tęsti gydymą, sudaryti susitarimą, pagal kurį atsiradusias pagrįstas išlaidas atsakovė kaip draudikas tiesiogiai atlygins paslaugas suteikusiai įstaigai. Toks atsakovės pasiūlymas, teismo vertinimu yra racionalus ir pagrįstas, nekeliantis abejonių dėl nukentėjusiojo interesų užtikrinimo atlyginant jam padarytą žalą. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų AB „Lietuvos draudimas“ jau sumokėjo ieškovui dalį išlaidų. Taigi, vertinant šį ieškovo reikalavimą, konstatuotina, kad esant abejonėms dėl būsimų išlaidų dydžio, toks ieškovo reikalavimas šiuo metu negali būti tenkinamas. Atsiradus tokio pobūdžio išlaidoms, ieškovui jas gali atlyginti draudimas ir neteisminiu keliu arba pateikus įrodymus priteisti teismas.

Analogiška situacija ir dėl būsimų išlaidų nosies operacijos atlikimui, priteisimo. Ieškovo pateikti duomenys dėl išlaidų dydžio yra orientacinio pobūdžio, be to nėra aišku, kodėl ši operacija negalėtų būti atliekama ir valstybinėje ligoninėje, kur galimai operacijos įkainiai gali siekti ženkliai mažesnę sumą. Kaip ir matyti, kad pagal ieškovo pateiktus paskutinius duomenis, po atliktos operacijos, 2021-04-06 Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše pažymėta, kad nosies pertvaros žymesnių iškrypimų nesimato, o uoslės galimybės įvertinti objektyviai negalima, nors pagal pakitimus tikėtina, kad uoslė pažeista visiškai ir negrįžtamai. Ieškovas šios reikalavimo dalies dėl būsimų išlaidų operacijai dėl nosies pertvaros tiesinimo neatsisakė, nenurodė, kad būtų patyręs kokias nors išlaidas dėl 2021-03-03 operacijos ir nepagrindė, kad jam būtina dar viena nosies pertvaros tiesinimo operacija, todėl ši reikalavimų dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Be to, po patikslinto ieškinio ieškovui draudikas papildomai išmokėjo 1121,61 Eur: 1082 Eur už gydymo išlaidas (odontologines ir stomatologines paslaugas), 39,61 Eur už kelionės (kuro) išlaidas bei 1064 Eur (1000 Eur neturtinės žalos ir 64 Eur dėl danties šalinimo). Šios išlaidos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Tauragės apylinkės teismo 2021-03-25 sprendimu pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį priteistos iš atsakovės G. P..

Dėl negautų pajamų

Ieškovas prašo už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-07-01 priteisti 566,58 Eur negautas pajamas, nes ir šiuo laikotarpiu buvo nedarbingas. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka dėl šio reikalavimo motyvuodama, kad atsižvelgiant į tai, kad VSDFV nereikalauja iš jos kompensuoti išmokų, išmokėtų ieškovui po 2019-02-01, nes ieškovo nedarbingumas po 2019-02-01 buvo tęsiamas dėl kitų susirgimų, o atsakovė G. P. nesutinka, nes mano, kad visos pagrįstos išlaidos ieškovui jau yra atlygintos.

VSDFV 2021-03 pažymoje Nr. (9.11E)DV _D- nurodyta, kad I. B. nuo 2019-02-01 iki 2019-04-26 išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nurodyta nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje ir ligos pagal Tarptautinę statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (toliau – TLK-10-AM) – S06.5, o nuo 2019-04-27 TLK-10-AM – M51.1. Pagal TLK-10-AM – S06.5 yra trauminė subdurinė hemoragija, o kodas M51.1. –tarpslankstelinio disko ligos.

Taigi, kaip matyti, iš pateiktų įrodymų, ieškovui dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2019-04-26. Ieškovui atsakovė „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1261,78 Eur dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018-08-26 iki 2019-02-01. Kaip matyti iš 2019-12-02 ieškovo patikslintame ieškinyje pateiktų skaičiavimų dėl negautų pajamų, kurių atsakovės neginčijo ir skaičiuojant tais pačiais pagrindais, 2019 m. vasario-kovo mėn. ir balandžio mėnesio 26 dienos, vertinant tikėtiną darbo užmokestį ir ieškovo gautas sodros išmokas dėl ligos, ieškovas neteko 406,70 Eur pajamų, kurios solidariai priteistinos iš atsakovių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 56000 Eur neturtinės žalos iš atsakovių G. P. ir AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovės su tokio dydžio reikalavimu nesutinka.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pagal teismų praktiką esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Didesnė žala, atitinkamai jos piniginis įvertinimas, yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos sutrikdymo padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Byloje nustatyta, kad ieškovui I. B. įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį patvirtina medicininiai dokumentai, specialisto išvada, ekspertizės aktas. Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, jų sunkumo nėra.

Akivaizdu, jog I. B. dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo, gydymo stacionare ir reabilitacijoje bei sužalojimų liekamųjų reiškinių, patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, patyrė ir šiuo metu patiria nepatogumus – po eismo įvykio buvo nedarbingas, neteko 50 procentų darbingumo, būdamas jauno amžiaus toliau kenčia, išgyvena dėl gyvenimo ateityje, tinkamo šeimos aprūpinimo, tėvo pareigų vykdymo.

Ekspertizės akte konstatuota, kad I. B. iki eismo įvykio, 2017-12-27, diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai ir tarpslankstelinio disko išvarža (protrūzija), po eismo įvykio ši liga paūmėjo. 2020-08-19 atlikta stuburo operacija dėl juosmeninės dalies tarpslankstelinio disko išvaržos, kuri spaudė nugaros smegenis ir nervų šakneles, o vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1. punktu, ankstesnių ligų paūmėjimas neturi turėti įtakos vertinant sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą, todėl atliktos stuburo operacijos negalima sieti su 2018-08-26 eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. I. B. nustatytas netektas darbingumas susijęs tiek su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, tiek ir su stuburo patologija (ankstesne liga).

Taigi, ieškovo dabartinės sveikatos būklės ir netekto darbingumo pasekmės, susijusios tiek su sužalojimais patirtais eismo įvykio metu, tiek su ankstesnėmis, dar iki eismo įvykio nustatytomis ligomis. Ieškovui nustatant darbingumo lygį, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatytas, prognozuojamas tikėtinas sveikatos būklės pagerėjimas, įtakojantis darbingumą. Ieškovas po įvykio dirbo, nors ir sutrumpintą darbo laiką, darbo neteko jo teigimu, dėl pablogėjusios sveikatos, atliktos stuburo operacijos. Neneigia, kad buvo išvykęs į užsienį atostogauti bei buvo siųstas darbo komandiruotei į Latviją. Vertinant šias aplinkybes konstatuotina, kad duomenų, jog ieškovas dėl patirtų sužalojimų neturi ir neturės normalaus gyvenimo perspektyvų, nėra.

Atsakovė padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio pripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.282 straipsnyje numatyta sąlyga, kada žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas – tai nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose nukentėjusio asmens didelis neatsargumas pripažįstamas tada, kai nukentėjęs asmuo savanoriškai sėda į neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, neatkalba neblaivaus asmens nuo vairavimo ir pan. (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2020-12-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-282/2020). Jeigu žala atsiranda iš dalies ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Todėl vertinamas nukentėjusio asmens neatsargumas, kaltininkės veiksmų neatsargi forma kaip aplinkybės, sudarančios prielaidas mažinti nustatomos neturtinės žalos dydį.

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016).

Nustatant ieškovo neturtinės žalos dydį vertinama ir atsakovės turtinė padėtis. A. G. P. augina mažametę dukrą, šiuo metu nedirba, nurodo, kad ją ir dukrą išlaiko sutuoktinis, kuris tik vienas šeimoje turi darbą. Su sutuoktiniu gyvena pas jo motiną, savo turto neturi, yra pablogėjusi sveikata. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės ir jos šeimos turtinė padėtis nėra itin gera. Be to, atsakovė yra atsakinga ir už turtinės žalos padarymą dėl eismo įvykio gydant nukentėjusįjį, atlyginant jo netektas pajamas ir paties nukentėjusiojo patirtą žalą. Taigi, priteisus šią atsiradusią turtinę žalą iš atsakovės (daugiau nei 10 000 Eur) ir vertinant tai, kad ieškovas ir ateityje gali patirti išlaidų dėl sveikatos atstatymo (pvz. dėl sužalotų dantų gydymo), jos turtinė padėtis dar labiau pablogės. Atsižvelgiama ir į tai, kad vien kaltininko prastesnė turtinė padėtis žalos atlyginimo priteisimo momentu, negali neproporcingai įtakoti nustatomos neturtinės žalos dydį. Atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, todėl jos turtinė padėtis dedant pastangas, ateityje gali pasikeisti – pradėjus dirbti, įgijus išsilavinimą ar susiradus geriau apmokamą darbą ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-02-27 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 apibendrino pagal formuojamą teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019), o kai yra konstatuojamas ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydžiai neviršija 17 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-110-699/2017, 2K-25-489/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-27-361/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-282/2020).

Minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-282/2020, nukentėjusiojo veiksmai taip pat buvo pripažinti neatsargiais sėdant į girto vairuojamą automobilį ir jam po įvykusio eismo įvykio buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (liko aklas, neteko 90 procentų darbingumo, nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šiuo atveju apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarytos neturtinės žalos atlygintiną dydį nustatė 15 000 Eur. Taigi, šiuo atveju, nukentėjusiajam, kuriam sužalojimo pasekmės sunkesnės – didesni liekamieji ir neatstatomi sveikatos sutrikdymo padariniai, nustatė ženkliai mažesnę neturtinę žalą, nei prašoma ieškovo priteisti neturtinė žala. Ieškovas turi specialybę, pagal ją dirbo, kad ir trumpesniu darbo laiko grafiku, buvo išvykęs komandiruotei į Latviją, atostogavo užsienyje ir nors šiuo metu ieškovas nedirba, tačiau esant tam tikroms sąlygoms, gali dirbti, tai yra nors ieškovo gyvenimo kokybė suprastėjo, normalaus gyvenimo perspektyvos dėl patirtų sužalojimų iš dalies yra. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui nustatytą nedarbingumą ir iš dalies gyvenimo kokybę ženkliai įtakojančiu veiksniu yra ir iki eismo įvykio nustatytas susirgimas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, teismų praktiką bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, vertinant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, neatsargią kaltės formą, nukentėjusiojo didelį neatsargumą, atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad I. B. nustatytinas patirtos neturtinės žalos dydis yra – 8 000 Eur. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovui maksimalią 5000 Eur dydžio draudimo išmoką, skirtą neturtinei žalai atlyginti, likusi 3000 Eur suma ieškovui priteistina iš atsakovės G. P..

Dėl teismo sprendimo išdėstymo dalimis

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (LAT nutartis Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovė G. P. šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, realizuotino turto neturi, augina mažametį vaiką, yra išlaikoma sutuoktinio, nuosavo gyvenamo būsto neturi. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, o ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina suma yra pakankamai didelė, kas tiesiogiai apsunkina teismo sprendimo vykdymą bei padidina jo neįvykdymo riziką.

Teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, laikydamasis šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir tuo pačiu siekdamas užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, nusprendžia, teismo sprendimo vykdymą atsakovei išdėstyti keturiems metams (48 mėnesiams), įpareigojant atsakovę G. P. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį sumokėti ieškovei ne mažiau kaip po 251 Eur, iki visiško šios priteistos žalos padengimo.

Toks teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesukels ieškovei ypatingų neigiamų padarinių ir neproporcingai nepažeis jos teisių, nes ieškovė yra finansiškai pajėgus verslo subjektas, kuriam priteistos žalos dydis nėra reikšmingas ir iš esmės neįtakojantis jo finansinės būklės, be to, minėta bendrovė priteistą sumą atgaus laipsniškai, kartu bus atsižvelgta ir į atsakovės finansinius sunkumus bei pagrįstą priteistos sumos mokėjimo išdėstymo poreikį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės G. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 271 Eur žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis. 96 straipsnis).

Ieškovui I. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (2021-02-25 Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (12.34Mr)PT-1396). Valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos byloje susidarė 616,50 Eur. Nurodytos patirtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl I. B. ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos proporcingai priteistinos iš atsakovių valstybei (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Ieškovo pareikštus reikalavimus sudarė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimai. Neturtinės žalos atlyginimą iš esmės ieškovas įrodė, teismas nustatė neturtinės žalos dydį, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš pareikštų 6092,22 Eur, teismas tenkino 406,70 Eur reikalavimą dėl negautų pajamų, tai yra iš esmės tenkino 7 procentus viso pareikšto turtinio reikalavimo, o iš viso 57 procentus ieškinio pareikštų reikalavimų. Tai yra, atlygintinos ieškovo I. B. atstovavimo išlaidos – 351,41 Eur sumai ( 57 procentai nuo 616,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš atsakovės G. P., 406,70 Eur negautos pajamos iš abiejų atsakovų solidariai, ieškovo atstovavimo išlaidos priteistinos iš AB „Lietuvos draudimas“ – 3,5 procentai išlaidų ( 21,58 Eur), iš atsakovės G. P. – 53,5 procentų (329,83 Eur ).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės G. P. AB „Lietuvos draudimas“ 12048 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur žyminio mokesčio.

Šiuo sprendimu iš atsakovės G. P. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistą 12048 Eur žalos atlyginimą išdėstyti keturių (4) metų laikotarpiui, t. y. įpareigojant atsakovę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį ieškovei sumokėti ne mažiau kaip po 251 Eur iki visiškos žalos atlyginimo.

406,70 Eur negautų pajamų solidariai iš atsakovių G. P. ir AB „Lietuvos draudimas“, likusioje dalyje I. B. ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei už antrinę teisinę pagalbą 21,58 Eur iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, 329,83 Eur iš atsakovės G. P. bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteikta antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.