Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.2.3.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.1.; 2.5.11.2.; 3.12.

2020 m. gruodžio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. ir nukentėjusiojo V. B. atstovės advokatės Lionės Musteikienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, T. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kurią T. T. privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 12 d. 23 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 16.33 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, T. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 13 d.

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: priteista iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. B. 12 650 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 200 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš T. T. nuspręsta išieškoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 50,34 Eur už automobilio nuvežimo iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidas.

Iš T. T. nuspręsta išieškoti Valstybės naudai išlaidas – 274,56 Eur už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. T. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 12 d., apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Be to, T. T. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 12 d., apie 22.06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 154 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. V., bei atsitrenkė į automobilio „Ford Galaxy“ kairę pusę, ko pasekoje automobilis „Ford Galaxy“ nuo smūgio atsitrenkė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), sieną, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „BMW“ keleiviui V. B. dėl nosies kaulų ir pertvaros, viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžio, abiejų akių obuolių sumušimo, ragenų nubrozdinimo, kraujo išsiliejimo priekinėse kamerose ir stiklakūniuose, lęšių panirimo, kraujosruvų akiduobėse ir kituose minkštuose veido audiniuose bei veido viršutinės dalies odos nubrozdinimo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o R. V. dėl kairiojo klubo sumušimo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo nuosprendį pakeisti: paskirtą subendrintą bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą nustatyti sumokėti per 24 mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei priteisti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. B. 2 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3.1. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo dalyje dėl bausmės skyrimo už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą ir dėl netinkamo baudžiamojo proceso ir civilinio kodekso normų, reglamentuojančių ieškinio priteisimą, taikymo. Apeliantas sutinka su jam už BK 281¹ straipsnio l dalyje numatytos veikos padarymą paskirtos bausmės rūšimi – bauda, tačiau teigia, kad teismas, paskirdamas tokio dydžio baudą, visiškai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, realiai gaunamas pajamas ir nepagrįstai nustatė, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius. Nurodo, kad jis yra jaunas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nekilnojamojo turto, gyvena su tėvais, jo motina M. T. yra neįgali (nustatytas 40 proc. darbingumas). Dėl to teigia, kad jis neturi nei santaupų, nei galimybės pasiskolinti pinigų, todėl nustatytu terminu yra nepajėgus sumokėti paskirtą baudą. Mano, kad vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, būtų teisinga jam paskirtos baudos sumokėjimą nustatyti per ilgesnį terminą – per 24 mėnesius.

3.2. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas priteisė per didelę sumą nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Sutinka, jog yra pagrindas neturtinei žalai kilti, nes nukentėjusiajam V. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau mano, jog teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį – 15 000 Eur, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, netinkamai vadovavosi teismų praktika analogiškose bylose. Nurodo, kad jis jau V. B. yra atlyginęs 2 350 Eur, galimai V. B. sužalojimo pobūdžiui ir mastui įtakos turėjo ir netaisyklinga nukentėjusiojo sėdėjimo eismo įvykio metu automobilyje padėtis (V. B. buvo pasilenkęs, reguliavo radiją). Dėl to apeliantas mano, kad teismo nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis) taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti šios žalos dydį, ir turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017). Pažymi, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis, nenustačius jokių ypatingų aplinkybių, žymiai viršija paprastai teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžio ribas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017 (5000 Eur), 2K-359-697/2017 (8000 Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K- 20-689/2020 (8 000 Eur) ir kt.). Taip pat mano, kad teismo nurodyta aplinkybė dėl sunkių pasekmių nėra pakankama nukrypti nuo teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), nes kiekvienu atveju, kai yra padaromas sunkus kūno sužalojimas, pasekmės yra sunkios ir ilgalaikės. Teigia, kad teismas turėjo tinkamai įvertinti paties nukentėjusiojo išskirtinai neatsargų elgesį, kai suprasdamas visą riziką, pats įsėda į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, todėl turi prisiimti ir dėl tokio išskirtinai rizikingo elgesio kilusias pasekmes. Teigia, kad dėl eismo įvykio kilimo ir sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai atsiradimo sąlyga buvo ne tyčiniai, o neatsargūs jo (apelianto) veiksmai, o ypač sunkūs padariniai sveikatai, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos nuosprendyje, buvo padaryti oro pagalvės, kuri iš esmės yra skirta transporto priemonėmis važiuojančių asmenų apsaugojimui. Mano, kad šiuo atveju 5 000 Eur neturtinės žalos dydis, įvertinus skundžiamame nuosprendyje nurodytus kriterijus kartu su kitais apeliaciniame skunde nurodytais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, užtikrintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą bei skirtingų interesų pusiausvyrą bei atitiktų teismų praktikai panašiose pagal aplinkybes šios kategorijos bylose. Kadangi jis nukentėjusiajam jau 2 350 Eur yra sumokėjęs, iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti priteista 2 650 Eur V. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. B. atstovė adv. L. Musteikienė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti nukentėjusiajam V. B. 47 650 Eur neturtinės žalos iš draudimo bendrovės „ADB „(duomenys neskelbtini)“.

4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam V. B., keistina dėl neteisingai parinktų kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas, priteisdamas 12 650 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės, pažeidė įstatymo reikalavimus ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl patirtų sužalojimų ir liekamųjų reiškinių. Nors teismas nurodė, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų neteko 90 proc. darbingumo, tačiau tinkamai neįvertino sveikatos sužalojimo liekamuosius reiškinius, nulėmusius tokias pasekmes. Nurodo, kad nukentėjusysis, būdamas jaunas (26 metų), sveikas ir darbingas, dėl sukelto eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tapo neįgalus, prarado regėjimą – kaire akimi jis mato 0,006, o dešine akimi į priekį mato 20 cm, jam nustatytas specialus poreikis, neteko 90 procentų darbingumo, perspektyvų, kad jis ateityje galės matyti, praktiškai nėra. Patirtas sužalojimas sukėlė kardinalius nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius, po kurių jis negali užsiimti ne tik mėgstama veikla, bet ir dirbti, išlaikyti šeimą, pasirūpinti mažamečiais vaikais ir sugyventine, tinkamai atlikti tėvo pareigų. Teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį daugiausiai dėmesio skyrė paties nukentėjusiojo veiksmams, jog žinodamas, kad T. T. neblaivus, sėdo į jo vairuojamą automobilį, bei į jo netaisyklingą sėdėjimą automobilyje, tačiau visiškai nevertino to, kad V. B. buvo prisisegęs saugos diržą, jog pats buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir galėjo tinkamai neįvertinti T. T. būsenos dėl girtumo. Pažymi, kad Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Teigia, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog pasveikimo galimybės, t. y. tai, kad V. B. ateityje galės matyti, praktiškai nėra. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį šių kilusių padarinių ateities požiūriu nevertino. Teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį rėmėsi išskirtinai baudžiamosiose bylose priteisiamų žalų dydžiais analogiškose bylose, tačiau nesivadovavo civilinėse bylose priteisiamų žalų dydžiais dėl eismo įvykių metu patirtų žalų. Pažymi, kad civilinėse bylose eismo įvykio metu sunkiai sutrikdžius sveikatą neturtinės žalos dydis viršija 35 000 Eur ir siekia 84 000 Eur (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-90/2008, 3K-3-402-421/2016). Be to, teismas rėmėsi 2012-2017 metų kasacinio teismo praktika, neįvertindamas, jog šiuo metu Lietuvoje pragyvenimo lygis yra žymiai padidėjęs.

4.2. Taip pat atstovė skunde teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, daug dėmesio skyrė paties nukentėjusiojo veiksmams, jog V. B. neatkalbinėjo T. T. nuo vairavimo, nesutrukdė jam vairuoti, pats savanoriškai sėdo į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, jog sužalojimų pobūdžiui, mastui įtakos galimai turėjo netaisyklinga V. B. sėdėjimo padėtis. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo aspektu teismų praktikoje kaip didelis nukentėjusių asmenų neatsargumas pripažįstamas nukentėjusiųjų važiavimas automobilyje neprisisegus saugos diržų, o šiuo atveju V. B. automobilyje sėdėjo prisisegęs saugos diržą. Tai, kad jis buvo pasilenkęs pareguliuoti radiją, negali būti pripažįstama dideliu nukentėjusiojo neatsargumu. Atstovė skunde pažymi, kad eismo įvykį nulėmė būtent nuteistojo veiksmai, kurie susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo padariniais. Dėl to atstovė skunde teigia, kad teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, neteisingai parinko kriterijus, į kuriuos atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir nepagrįstai sumažino nusikalstamos veikos pasekmių reikšmę, nes būtent kilusios pasekmės, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, kilusios pasekmės ateities požiūriu yra pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

5. Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė T. T. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą dėl priteistos žalos dydžio sumažinimo atmesti, o prašymą dėl baudos sumokėjimo termino nustatymo tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nuteistojo T. T. ir nukentėjusiojo V. B. atstovės adv. L. Musteikienės apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniais skundais neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės, kvalifikacija, nuteistasis ir nukentėjusiojo atstovė nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžiu, nuteistasis taip pat prašo nustatyti ilgesnį terminą sumokėti jam paskirtą baudą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Nuteistasis T. T. apeliaciniu skundu sutinka su jam pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių rūšimis ir dydžiais, tačiau prašo nustatyti ilgesnį nei du mėnesius terminą paskirtai baudai sumokėti.

10. BPK 352 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nei BPK, nei BVK nuostatos nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas ilgesnis nei įstatymo nustatytas 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą, taip pat nei BPK, nei BVK nuostatos nenustato maksimalių terminų, per kuriuos gali būti savanoriškai sumokama nuosprendžiu paskirta bauda. Taigi, ilgesnis nei 2 mėnesių termino savanoriškai sumokėti baudą nustatymas priskirtas teismo prerogatyvai.

11. Atsižvelgiant į tai, kad Nuteistasis T. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė nustatyti ilgesnį nei du mėnesius terminą paskirtai baudai sumokėti, nuteistajam paskirtos baudos dydis nėra labai didelis, nuteistasis yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 2 mėnesių terminą savanoriškai sumokėti baudą. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ir nustatyti kitą terminą sumokėti paskirtą baudą. Be to, kaip minėta, nuosprendžio vykdymo metu nuteistasis turi galimybę prašyti nuosprendį priėmusio teismo nustatyti kitą – ilgesnį terminą sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą.

12. Nuteistasis ir nukentėjusiojo atstovė apeliaciniais skundais nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžiu.

13. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

14. Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 50 000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu sutikslinęs civilinio ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 47 650 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas šią sumą sumažino iki 15 000 Eur ir priteisė 12 650 Eur iš T. T. civilinę atsakomybę apdraudusios ADB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis skunde teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nustatytas nepakankamai įvertinus neatsargų paties nukentėjusiojo V. B. elgesį, o tuo tarpu nukentėjusiojo atstovė skunde teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, nes teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, liekamuosius reiškinius ir pan.

15. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje.

16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

17. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, o teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.

18. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

19. Pagal teismų praktiką esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos sutrikdymo padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti ten, kur atlyginimas didesnis, įgyti turto ir pan.).

20. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020).

21. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.282 straipsnyje numatyta sąlyga, kada žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas – tai nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose nukentėjusio asmens didelis neatsargumas pripažįstamas tada, kai nukentėjęs asmuo savanoriškai sėda į neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, neatkalba neblaivaus asmens nuo vairavimo ir pan.

22. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu V. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 450/2020 (03) (t. 1, b. l. 98-99) nurodyta, kad V. B. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų ir pertvaros, viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimai, abiejų akių obuolių sumušimas, ragenų nubrozdinimas, kraujo išsiliejimas priekinėse kamerose ir stiklakūniuose, lęšių panirimas, kraujosruvos akiduobėse ir kituose minkštuose veido audiniuose bei veido viršutinės dalies odos nubrozdinimas. Dėl akių sužalojimo V. B. liko aklas. V. B. padarytas akių sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, jų sunkumo nėra. Akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, patyrė ir šiuo metu patiria nepatogumus (po eismo įvykio jis nedarbingas buvo daugiau kaip 6 mėnesius, jam buvo atliktos kelios akių operacijos), jis neteko 90 procentų darbingumo, jam nustatytas neįgalumas, taip pat jam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b. l. 83, 84-85). Byloje esanti faktinė medžiaga, kuri pagrindžia civilinio ieškinio dalyką, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, taip pat iš jos matyti, kad atgauti regėjimą nukentėjusiajam praktiškai nėra galimybės. Normalaus gyvenimo perspektyvų dėl patirtų sužalojimų nėra, o tai reiškia jog, nukentėjusysis V. B., būdamas jauno amžiaus (26 m.) toliau kenčia, išgyvena dėl gyvenimo ateityje, tinkamo šeimos aprūpinimo, tėvo pareigų vykdymo. Šias paminėtas aplinkybes apylinkės teismas tinkamai įvertino ir į jas atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį.

23. Taip pat sprendžiant dėl V. B. priteistino neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatė ir paties nukentėjusiojo V. B. didelį neatsargumą, kuris lėmė neturtinės žalos dydžio sumažinimą. Byloje nustatyta, kad V. B. kartu su nuteistuoju girtavo ne vieną dieną, nors nukentėjusysis žinojo, kad jam kitą dieną reikės vykti į darbą, taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusysis sutiko važiuoti kartu su T. T. namo, nors žinojo, kad T. T. vairuos automobilį neblaivus. Taip pat byloje nustatyta, jog V. B. neatkalbinėjo T. T. nuo vairavimo, nesutrukdė jam vairuoti, pats savanoriškai sėdo į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad sužalojimai V. B. buvo padaryti oro pagalvės, kuri iš esmės yra skirta transporto priemonėmis važiuojančių asmenų apsaugojimui, tačiau V. B. sužalojimų pobūdžiui, mastui įtakos galėjo turėti ir netaisyklinga nukentėjusiojo sėdėjimo padėtis – byloje nustatyta, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo pasilenkęs, todėl automobilių susidūrimo metu suveikusi oro pagalvė sužalojo tuo metu pasilenkusio nukentėjusiojo veidą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad neturtinės žalos dydžio sumažinimą lėmė paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Nukentėjusiojo atstovė skunde teigia, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą, dėl ko jos nuomone didelio nukentėjusiojo neatsargumo nėra, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne saugos diržo segėjimas ar nesegėjimas eismo įvykio metu lėmė neturtinės žalos dydžio sumažinimą, o tai, kad nukentėjusysis savanoriškai sėdo į akivaizdžiai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį (kartu su T. T. prieš pat išvykimą iš Telšių vartojo alkoholinius gėrimus), nebandė atkalbėti jo nevairuoti automobilio neblaiviam.

24. Nukentėjusiojo atstovė skunde dėl didesnio neturtinės žalos dydžio remiasi teismų praktika, suformuota ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir civilinėse bylose (3K-3-298/2007, 3K-3-90/2008, 3K-3-402-421/2016). Nors skunde nurodytose civilinėse bylose suformuotoje teismų praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai žymiai viršija 30 000 Eur dydį, tačiau šiuose sprendimuose nurodytos įvykių faktinės aplinkybės visai kitokios nei T. T. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje tiriamo įvykio aplinkybės. Pvz., byloje Nr. 3K-3-90/2008 ir 3K-3-402-421/2016 eismo įvykiai buvo padaryti užsienio valstybėse (Lenkijoje ir Vokietijoje), be to, visose trijose civilinėse bylose, nurodytose nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde, nustatyta, kad kaltininkai eismo įvykius padarė atlikdami jiems pavestas pareigas, t. y. darbo metu, nebūdami apsvaigę nuo alkoholio, nebuvo nustatyti nukentėjusių asmenų didelis neatsargumas eismo įvykio metu. Pastebėtina, kad minėti sprendimai civilinėse bylose buvo priimti pakankamai seniai (2007, 2008, 2016 metais), nuo šių sprendimų praėjo pakankamai nemažas laiko tarpas, teismų praktika yra pasikeitusi, todėl apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo atstovės nurodytais pavyzdžiais dėl didesnės neturtinės žalos dydžio priteisimo nesivadovauja. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-361/2020, kurioje taip pat buvo konstatuotas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, Klaipėdos apygardos teismas nukentėjusiam asmeniui atlygintinos neturtinės žalos dydį nuo 4 000 Eur padidino iki 8 000 Eur. Taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2012-2017 metų Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse suformuota praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu, nes ir 2017-2020 metų apeliacine ir kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykio metu nukentėjusiesiems sukelto sunkaus sveikatos sužalojimo priteisti neturtinės žalos dydžiai nuo 5 000 iki 31 500 Eur, o kai yra konstatuojamas ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydžiai neviršija 17 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-361/2020).

25. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (akių sužalojimai), taikytą gydymą, į liekamuosius reiškinius (nukentėjusysis liko aklas ir atgauti regėjimą nėra praktiškai galimybės), jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, prarastą darbingumą, nustatytą neįgalumą, į padarytų sužalojimų sunkumą (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl akių sužalojimų), taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), nuteistojo turtinę padėtį (jaunas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje), į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, kai nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-110-699/2017, 2K-25-489/2017, 2K-576/2014, 2K-151/2013, 2K-149/2013, 2K-554/2012, 2K-299/2012, 2K-162/2012, apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-361/2020 ir kt. – priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 4 000 Eur iki 17 000 Eur) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. padarytos neturtinės žalos atlygintiną dydį nustatė 15 000 Eur. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Taip pat dar daugiau padidinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, kaip to prašo nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes nustatytas paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas.

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.36)-PT-5862 dėl 81,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl T. T. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. T. šiuo metu niekur nedirba, nors yra darbingas, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, išlaikytinių neturi, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta ir pagal paties nuteistojo T. T., apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo T. T. Valstybės naudai priteisia 81,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo T. T. ir nukentėjusiojo V. B. atstovės advokatės Lionės Musteikienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo T. T. Valstybės naudai 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.