Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 12 dienų. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams 8 dienoms bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant G. G. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 10 mėnesių nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Volvo S80“, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti.

Iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteista A. G. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiosios A. G. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: 2019 m. vasario 6 d., apie 5.00 val., Minijos gatvėje, ties pastatu Nr. 3, Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,21 promilės), vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. vietovės reljefą, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei namo sieną. Eismo įvykio metu sužalotos automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės S. N., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. G., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir A. P., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“), 117 p. („Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...> Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos“), 119 p. („Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“), 127 p. („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“), 14 p. („Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Be to, G. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: 2017 m. birželio 23 d., apie 23.28 val., prie viešbučio „Amberton Klaipėda“, esančio adresu Naujojo Sodo g. 1C, Klaipėda, prie įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, iš K. R. už 100 Eur neteisėtai įgijo du užspaudžiamus polietileninius maišelius su juose esančia 1,679 g baltos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje buvo 0,69 g narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas tikslo jos parduoti ir kitaip platinti, šią narkotinę medžiagą laikė ir gabeno automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai tą pačią dieną, apie 23.40 val., ties Žvejų g. ir Teatro g. sankryža Klaipėdoje jį sulaikė policijos pareigūnai ir šio automobilio kratos metu minėtą narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

2. Apeliantė skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį ir iš atsakovo G. G. priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2.1. Argumentuoja, jog teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas žalos atlyginimo sumas. Apeliantei priteistas neturtinės žalos atlyginimas vos viršija minimalų neturtinės žalos dydį: baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2009 nukentėjusiajam priteista suma – 25 000 Lt (7 240 Eur), Nr. 2K-50/2010 – 20 000 Lt (5 792 Eur), Nr. 2K-211/2011 – 31 547,20 Lt (9 136 Eur), Nr. 2K-453/2011 – 65 000 Lt (18 825,30 Eur), Nr. 2K-370/2012 – 25 000 Lt (7 240 Eur), Nr. 2K-374/2012 – 70 000 Lt (20 273,40 Eur); Nr. 2K-95/2013 – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), Nr. 2K-61-696/2016 – 17 377,20 ir 18 459,22 Eur, Nr. 2K-225-895/2016 – 35 000 Eur, Nr. 2K-362-697/2018 – 15 000 Eur. Kasacinė nutartyje Nr. 2K-370/2012 konstatuota, jog „susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt (8 688Eur) iki 80 000 Lt (23 169 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.)“. Taigi, nukentėjusiajai A. G. priteisto žalos atlyginimo suma yra netgi daug mažesnė nei dar 2012 metais teismų priteisiamo tokios žalos atlyginimo vidurkis. Akivaizdu, jog priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka šios dienos realijų ir teismų praktikos.

2.2. Minėtose kasacinio teismo bylose nukentėjusiesiems buvo priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, nors sužalojimai pagal savo sunkumą prilygsta apeliantės sužalojimams arba yra net mažesni. Nagrinėjamu atveju jai buvo padaryti tokie sužalojimai: kaklo trečio slankstelio priekinis išnirimas, trečio ir ketvirto slankstelių kairės pusės lankų ir sąnarinių ataugų lūžiai su kairės pusės nugaros nervų šaknelių pažeidimu. Dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų ji patyrė stresą, baimę, įtampą, fizinį skausmą, iki šiol jaučia skausmus po miego ar atlikusi staigesnius judesius. Iš gydytojų D. S.-U. ir J. M. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad apeliantė po patirtos traumos priversta nuolat vartoti vaistus, neteko atitinkamų organizmo funkcijų, turi vengti sportinių užsiėmimų, nuolat patiria skausmus, susilpnėję raumenys. Taip pat apeliantė kaklo srityje turi neišnykstantį randą, kuris jai kaip jaunai merginai sukelia ypatingai didelį psichologinį diskomfortą. Iš rentgeno nuotraukų matyti, jog ji iki gyvenimo pabaigos bus priversta savo kakle nešioti specialius įtvarus, niekada negalės patirti jokių fizinių krūvių kaklo srityje, niekada negalės mėgautis pramogomis, kurios gali sukelti bet kokio pobūdžio krūvį kaklui (slidinėti kalnų slidėmis, čiuožinėti pačiūžomis ant ledo, leistis vandens kalneliais ir kt.). Akivaizdu, jog ji negalės aktyviai sportuoti, ilsėtis, dirbti, negalės net patogiai išsimiegoti ir iš esmės negalės gyventi visaverčio gyvenimo.

2.3. Be to, nuo 2010 iki 2019 metų minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje pakilo nuo 231,70 Eur (800 Lt) iki 555 Eur (pagal ankstesnę mokestinę sistemą – 430 Eur), t. y. beveik 2 kartus, o vidutinis darbo užmokestis – nuo 602 Eur (2 082 Lt) iki 1 262,7 Eur. Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė, matydama, kad kaltinamasis buvo neblaivus, sėdo į automobilį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji davė nuoseklius parodymus, kad G. G. įvykio dieną matė pirmą kartą, asmeniškai su juo nebendravo ir visiškai nesuprato, jog jis buvo neblaivus. Todėl teismo motyvai, jog iš dalies ji pati kalta, yra nepagrįsti. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nesilaikė BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų, netinkamai individualizavo žalos dydį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį vertina kaip neatitinkantį teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

3. Nuteistojo G. G. gynėjas advokatas M. Kepenis atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.

3.1. Nurodo, jog CK nenustato neturtinės žalos atlyginimo minimumo ar maksimumo. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (kasacinė nutartis Nr. 2K-244/2011). Tai, jog pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ne analogiškos.

3.2. Apylinkės teismas aiškinosi, vertino individualias, svarbias patirtos neturtinės žalos dydžiui aplinkybes: A. G. sukeltos pasekmės nėra susijusios su labai dideliais sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad jos sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai; nukentėjusiajai nereikia pagalbinių priemonių judėti, jos judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad ji privalėtų nuolat vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas. Teismas atkreipė dėmėsį ir į nukentėjusiosios ypač neatsakingą elgesį. Matydama, kad G. G. akivaizdžiai neblaivus, ji sėdo į jo vairuojamą automobilį. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, tačiau akivaizdu, jog tai jos ir jos atstovo advokato pasirinkta taktika. Įvykio dieną G. G. kraujyje rasta 2,21 promilės alkoholio, taigi jo neblaivumas turėjo būti akivaizdus iš kalbos ir veiksmų. Be to, A. G. nuosekliai ir aiškiai atsimena visas įvykio aplinkybes, vadinasi, įvykio dieną ji buvo sąmoninga ir turėjo suprasti G. G. esant neblaivų. Teismas tinkamai individualizavo ir motyvavo A. G. patirtą neturtinę žalą, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės neatitinka teismų praktikos panašiose bylose, vertintinas kaip neparįstas.

4. Civilinė atsakovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog atsakovė išmokėjo nukentėjusiajai A. G. 6 000 Eur dydžio sumą, taip kompensuodama jos patirtą neturtinę žalą dėl eismo įvykio. Toks įvertinimas yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklą bei neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų ir atitinka aktualią teismų praktiką.

4.1. Nukentėjusioji su savo draugėmis į kaltinamojo automobilį įsėdo apie 2.00 val., o įvykis įvyko apie 5.00. Mažai tikėtina, kad per tris valandas, kaltinamajam aktyviai bendraujant su kita nukentėjusiąja S. N., apeliantė nesugebėjo suprasti, kad transporto priemonę vairavęs G. G. yra neblaivus, todėl tęsti kelionę yra pavojinga ir rizikinga. Toks nukentėjusiosios elgesys buvo rizikingas ir labai neatsargus. Dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo įvykio dalyvio protingumo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto. Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lemia žalos atsiradimą ar sudaro sąlygas jai atsirasti. Aptariamu atveju vairuotojo organizme užfiksuotas alkoholio kiekis buvo pakankamas, kad normaliai atidus asmuo pastebėtų apsvaigimo nuo alkoholio požymius ir elgdamasis protingai bei rūpestingai atsisakytų vykti su tokiu asmeniu. Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lemia žalos atsiradimą ar sudaro sąlygas jai atsirasti. Teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybės, apeliantės paaiškinimus, jos patirtus sužalojimus, sveikatos būklę po sužalojimų ir jos ypač neatsakingą elgesį įvykio metu, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir pagrįstai įvertino apeliantės patirtą neturtinę žalą 6 000 Eur dydžio suma.

5. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – tenkinti iš dalies ir priteisti apeliantei ne mažiau kaip 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliantė skunde nesutinka tik su priteisto jai neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji A. G. pareiškė 30 000 Eur sumos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nuosprendžiu apylinkės teismas šią sumą sumažino iki 6 000 Eur, atsižvelgdamas į jos sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiosios turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Teismas motyvavo, jog ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje. Tačiau, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiajai nereikia pagalbinių priemonių judėti, jos judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad ji privalėtų nuolat vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Atkreipė dėmesį ir į pačios nukentėjusiosios ypač neatsakingą elgesį – matydama, kad kaltinamasis yra akivaizdžiai neblaivus, ji sėdo į jo vairuojamą automobilį. Teismas, remdamasis šiais motyvais ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Iš šios sumos atėmęs draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ A. G. išmokėtą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, teismas iš draudimo bendrovės priteisė neatlygintą neturtinės žalos sumą, t. y. 4 000 Eur.

8. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas 6 000 Eur neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jos atlyginimą, nepakankamai įvertino aplinkybes, sietinas su eismo įvykio metu kilusiais padariniais nukentėjusiajai A. G.. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

9. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jos gyvenimui, kokybei. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu A. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 411/2019(03) (5 t., b. l. 81). Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, jų sunkumo nėra. Akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, gyvybės ir patiria realius nepatogumus dėl besitęsiančio gydymosi, nustatyto nedarbingumo ir neįgalumo. Apeliaciniame skunde nurodomos apeliantės tolesnio normalaus gyvenimo perspektyvos dėl patirtų sužalojimų nėra geros, o tai sustiprina kolegijos manymą, jog ši jauna moteris toliau kenčia ir išgyvena, mąsto, kaip patirti sunkūs sužalojimai palies jos gyvenimą ateityje.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės su skundu pateiktus naujus įrodymus, t. y. 2019 m. lapkričio 12 ir 15 d. Medicinos dokumentų išrašuose, 2019 m. gruodžio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendime Nr. STS-4604 ir šios tarnybos 2019 m. gruodžio 20 d. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1616, Darbingumo lygio pažymoje Nr. 3835, Neįgaliojo pažymėjime Nr. 1251815 užfiksuotą jos gydymosi eigą, konstatuotą 50 procentų darbingumą, leistinas jai darbo sąlygas bei neįgalumą (6 t., b. l. 128, 129, 130–131, 147–148, 149, 150, 151) ir kartu įvertinusi byloje esančią faktinę medžiagą apie jai nustatytą sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (5 t., b. l. 81), turi pagrindą daryti išvadą, jog apeliantės sveikatos būklė praėjus nuo eismo įvykio daugiau nei 10 mėnesių išliko komplikuota. Apeliantė tapo neįgali, mažiausiai iki šių metų lapkričio 27 d. išliks darbinga tik 50 procentų, toliau turės tęsti gydymąsi ir turės ribotas fizines galimybes dirbti. Nors apylinkės teismas tokių naujų faktinių duomenų neturėjo, tačiau ir turėtų buvo pakankamai įžvelgti, jog eismo įvykio metu kilę padariniai stipriai pakeis nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ir sugrįžimo į normalų gyvenimą perspektyvas. Taigi šioje byloje kilusios pasekmės yra sunkios, reikalaujančios ne tik pačios apeliantės pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nes jos patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, darbo veiklai ir ateities šeiminiams santykiams yra akivaizdūs.

11. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti ten, kur atlyginimas didesnis, įgyti turto ir pan.).

12. Teisėjų kolegija nagrinėjamu konkrečiu atveju vertina visumą aplinkybių, spręsdama dėl maksimaliai teisingo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013).

13. Kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes, laikydamasi teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, atsižvelgdama į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus ir kartu į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo jai tapus iš dalies nedarbingai ir neįgaliai, taip pat į nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jo neatsargią kaltę, asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį ir nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 8 000 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2017-11-16 įstatymo Nr. XIII-769 (nuo 2018-11-01) redakcija). Pažymėtina, jog ši draudimo bendrovė išmokėjo A. G. 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dar iki nuosprendžio priėmimo, todėl bendra apeliantei šioje byloje atlygintina neturtinė žala sudaro 10 000 Eur (2 000 Eur + 8 000 Eur = 10 000 Eur) (5 t., b. l. 134). Dar daugiau padidinti apeliantei priteistinos neturtinės žalos dydį kolegija nemato pagrindo, kadangi, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, ji sėdo į akivaizdžiai neblaivaus nuteistojo vairuojamą automobilį.

14. Apeliantės atstovas advokatas M. Urbonavičius apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. balandžio 16 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 913127, kurio suma 300 Eur, už dokumento surašymą ir atstovavimą (6 t., b. l. 152). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Šioje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nukentėjusiosios A. G., apeliacinės instancijos teismas jį tenkino iš dalies. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir A. G. atstovas advokatas M. Urbonavičius. Šis advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą ir dalyvavo jį nagrinėjant, todėl prašoma 300 Eur suma yra ne per didelė, pagrįsta ir reali. Šios proceso išlaidos, kurias apeliantė patyrė dėl atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų, tenkinus apeliacinį skundą (iš dalies), priteistinos iš nuteistojo G. G..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti ir iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai A. G. priteisto 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 8 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo G. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato atstovavimui apmokėti A. G. naudai.