Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-197-544/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-10
Bylos Nr.: e2A-197-544/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: I. N.
Atsakovas: N. G., A. N.

Kategorijos

2.3.7Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos (partnerystė)

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-197-544/2023

teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00825-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.7.; 2.4.2.13.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-477/2022 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovams N. G., A. N., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei A. S. dėl ne santuokos metu įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. N. prašė pripažinti, kad ji, gyvendama kartu su V. N. ne santuokoje, bendrąja daline nuosavybe įgijo ½ dalį į visą V. N. vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje; priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį šio V. N. vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais ir jame esančiais kilnojamais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); automobilio Hyundai Santafe, v/n (duomenys neskelbtini); automobilio Opel Sintra, v/n (duomenys neskelbtini); 9 677,49 Eur piniginių lėšų.

2. Nurodė, kad ji ir V. N. susituokė (duomenys neskelbtini) 1980 metais jie iš K. grįžo gyventi į Lietuvą, kur susilaukė dviejų vaikų (atsakovų). Kadangi V. N. nesaikingai vartojo ir piktnaudžiavo alkoholiu, 1987 m. spalio 20 d. santuoką nutraukė, tačiau turto nepasidalijo. Jau po mėnesio V. N. atsiprašė, pažadėjo nebegerti, todėl jie toliau tęsė šeimos gyvenimą kartu vesdami bendrą ūkį: kartu gyveno ir vertėsi iš bendrų lėšų, augino vaikus, bendrai užsiėmė verslu, bendromis jėgomis, darbu ir lėšomis per gyvenimą įgijo įvairaus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

3. Ieškovės teigimu, po kartu pragyventų 42 metų (duomenys neskelbtini) V. N. mirė. Laikantis senųjų papročių, beveik visas užgyventas turtas per visą jų bendro gyvenimo laikotarpį buvo registruotas V. N. vardu. Tačiau pastarasis ne kartą yra išreiškęs savo valią tiek žodžiu, tiek raštu dėl to, kad dalis jo vardu registruoto turto po mirties atitektų ieškovei. Tokį faktą iliustruoja po mirties jo namuose rastas testamento projektas. Taigi V. N. nekilo abejonių, kad ji, ieškovė, buvo jo žmona de facto, o per ilgus bendro gyvenimo metus kartu užgyventas ir bendromis pastangomis bei lėšomis įgytas turtas yra bendroji nuosavybė ir priklauso abiem partneriams lygiomis dalimis.

4. Nurodė, kad V. N. galiojančio testamento nebuvo sudaręs, todėl jo turtas bus paveldimas pagal įstatymą. Pirmos eilės turto paveldėtojai yra ieškovės ir V. N. vaikai atsakovai N. G. ir A. N., kurie, pagal testamento registro duomenis, palikimą yra priėmę. Atsižvelgiant į tai, kad dukra N. G. pradėjo elgtis neatsakingai ir švaistyti šeimos turtą, atsirado poreikis reikšti ieškinį tam, jog būtų sumažinta dukros paveldimo turto dalis ir tokiu būdu išsaugotas per gyvenimą sukauptas turtas šeimoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas vertino, jog ieškinio reikalavimai iš esmės yra grindžiami ieškovės paaiškinimais ir jos pakviestų byloje liudytojų parodymais, tačiau liudytojai seniai gyvena ne Lietuvoje, nėra su ieškove ir jos mirusiu buvusiu sutuoktiniu V. N. susiję artimais ryšiais. Teismo nuomone, šių liudytojų parodymai yra abejotini, todėl negali būti laikomi pakankamu pagrindu spręsti, kad V. N. ir I. N. po santuokos nutraukimo 1987 m. spalio 20 d. iki V. N. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo sudarę susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.

7. Įvertinęs ieškinio pagrįstumą, teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas, automobiliai yra registruoti V. N. vardu, piniginės lėšos, į kurių dalį reiškia reikalavimą ieškovė, yra V. N. priklausiusioje banko sąskaitoje, tačiau ieškovė reikšdama ieškinį net nežinojo, kokiame banke ir kokia pinigų suma yra saugoma V. N. priklausiusioje sąskaitoje. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, už kokias kainas ir kokiomis sąlygomis buvo įsigyti ieškinyje nurodyti žemės sklypai, sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), bei du automobiliai.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės ir jos pakviestų liudytojų parodymus paneigia atsakovės N. G. pakviestų liudytojų N. S. – V. N. sesers, A. S. – V. N. sesers sutuoktinio, N. K. – V. N. tetos, Z. S. ir A.M. – artimų V. N. giminaičių, N. G. – atsakovės N. G. – V. N. dukters sutuoktinio parodymai. Laikė, jog šių liudytojų parodymai byloje labiau patikimi nei ieškovės pakviestų liudytojų parodymai, nes jie yra susiję su V. N. artimais giminystės ryšiais ir apie jo gyvenimą po santuokos nutraukimo žino iš paties V. N. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti atsakovės N. G. pakviestų liudytojų parodymais, ieškovė taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl šių liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo jos pakviestų liudytojų parodymų.

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad šie liudytojai parodė, jog ieškovė ir V. N. po santuokos nutraukimo gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė. Po santuokos nutraukimo V. N. įvairiais savo gyvenimo periodais ir iki pat mirties palaikė artimus santykius su keliomis moterimis, su viena iš jų planavo sudaryti santuoką. Šie liudytojai patvirtino, kad visais verslo reikalais užsiėmė V. N., piniginėmis lėšomis, gautomis iš verslo, disponavo tik jis. Ieškovė epizodiškai lankydavosi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur gyveno V. N. Šie jos apsilankymai buvo susiję su ten vykusiomis šeimos šventėmis ar V. N. šeimos narių, tame tarpe jo vaikų ir anūkų, susitikimais. Ieškovė neturėjo pakankamai pajamų, kuriomis būtų galėjusi prisidėti prie ieškinyje nurodyto V. N. priklausiusio turto sukūrimo ar įgijimo. Ji tik labai epizodiškai atlikdavo nereikšmingus buities darbus, kuomet lankydavosi sodyboje, kurioje gyveno V. N. Be to, šie liudytojai taip pat parodė, kad I. N. nesirūpino V. N. laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu. Tokį savo elgesį ji paaiškino tuo, kad V. N. nėra jos vyras. Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog nuo 2016 metų iki V. N. mirties (apie penkis metus) ji gyveno atskirai nuo V. N., tačiau pretenzijų į ieškinyje nurodytą turtą, kuris buvo registruotas V. N. vardu, nereiškė.

10. Teismas konstatavo, kad visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, jog ieškovė ir V. N. nebuvo sudarę susitarimo dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo ir tokios nuosavybės nesukūrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė I. N. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

12. Nurodo, kad teismas nesivadovavo ieškovės liudytojų parodymais, nes laikė juos neobjektyviais, tačiau, kodėl šių liudytojų parodymai yra neobjektyvus, teismas motyvų nepateikė. Ieškovės pakviesti liudytojai davė parodymus apie tuos laikotarpius, kai jie buvo (būdavo) Lietuvoje ir betarpiškai dalyvavo tose aplinkybėse, kurias liudijo. Todėl šių liudytojų nepatikimumui ir šių parodymų atmetimui teismas neturėjo jokio teisino ir faktinio pagrindo. Vien aplinkybė, kad ieškovės liudytojai šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, negali sudaryti pagrindo jų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Išvada dėl liudytojų (ne)patikimumo turi būti daroma atsižvelgus ne į liudytojų esamą gyvenamąją vietą ar giminystės ryšius, o į parodymų turinį, jų ryšį su byla, kaip tai numato įrodinėjimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

13. Teigia, jog teismo padaryta išvada, kad atsakovės kviestų liudytojų parodymai yra patikimesni dėl to, nes jie yra susiję giminystės ryšiais su V. N., yra paremta prielaidomis, prieštarauja logikai ir nukrypsta nuo teismų praktikos. Priešingai, įprastai itin artimais ryšiais susiję liudytojai turi polinkį liudyti šališkai, kadangi natūraliai yra suinteresuoti artimojo bylos dalyvio bylinėjimosi sėkme. Teismas besąlygiškai pasitikėjo atsakovės pakviestais liudytojais, nors buvo visos procesinės prielaidos nesivadovauti šių liudytojų parodymais dėl jų nepatikimumo. Aplinkybės, paneigiančios atsakovės liudytojų patikimumą, pirmosios instancijos teismui buvo įtikinamai atskleistos, pateikiant įrodymus proceso metu. Būtent apklausiant liudytojus buvo iš esmės pažeista jų apklausos tvarka, nuslepiant ir melagingai nurodant, kad liudijimai yra duodami iš atsakovės N. G. namų, kas leidžia pagrįstai įtarti, jog atsakovės liudytojai buvo paruošti liudyti, o ne liudijo tai ką žino. Be to, tai, kad visų nuotoliniu būdu duotų atsakovės liudytojų parodymų metu atsakovė būdavo ne su savo advokate, o savo sodyboje, taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė aktyviai darė poveikį savo kviestiems liudytojams.

14. Pažymi, jog visi atsakovės liudytojai, kuriuos teismas įvertino kaip patikimesnius dėl giminystės ryšio, buvo V. N. giminaičiai, kurie smerkė tokį ieškovės nusisukimą nuo dukros (atsakovės), kas jaučiasi jų tendencinguose parodymuose, todėl natūralu, kad šie liudytojai stojo į atsakovės pusę. Tuo tarpu teismas atmetė itin reikšmingus ieškovės nešališkų liudytojų parodymus, kurie liudijo ginčo įrodinėjimo dalykui reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendro turto kūrimu ir ūkio vedimu. Ieškovės kviesti liudytojai neturėjo jokio asmeninio ar emocinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi yra statybininkai, darbininkai ir kiti asmenys, kurie patys tiesiogiai dalyvavo liudijimo aplinkybėse (statybos darbų santykiuose) ir nurodė reikšmingas aplinkybes apie ieškovės bendrą dalyvavimą ginčo turto statybų ir finansinių atsiskaitymų reikaluose.

15. Apeliantės manymu, tai, kad jos pakviestų liudytojų parodymai nesutampa su atsakovės liudytojų parodymais, nėra pagrindas abejoti ieškovės liudytojais. Tuo tarpu teismui nagrinėjant klausimus, kas rado mirusį V. N., analizuojant dėl bendro verslo, V. N. vartoto alkoholio ir kt., tarp liudytojų parodymų buvo gausybė neatitikimų, išsiskyrė liudytojų parodymai, ar jie matė ieškovę sodyboje, ar ne. Akivaizdu, kad atsakovės liudytojai pateikė skirtingus liudijimus apie tas pačias aplinkybes, tačiau teismui vertinant atsakovės liudytojų parodymus akivaizdūs šių liudytojų tarpusavio parodymų nesutapimai nesukėlė jokių abejonių dėl atsakovės liudytojų duotų parodymų patikimumo.

16. Atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis atsakovės liudytojų liudijimų yra netiesioginiai parodymai, nes buvo liudijama ne tai, ką liudytojai tiesiogiai matė, bet buvo perpasakojama, ką pasakojo V. N. ar jo motina. Tuo tarpu ieškovės liudytojų parodymai, palyginus su atsakovės liudytojų parodymais, yra kur kas daugiau keliantys pasitikėjimą. Ieškovės liudytojų parodymai nebuvo tokie nenatūraliai detalūs ir tokie vienodi. Prieš posėdį ieškovės liudytojams duodant parodymus nebuvo ir negalėjo būti daromas joks poveikis iš jos pusės. Per ieškovės liudytojų parodymus ieškovė būdavo teismo posėdžių salėje, o liudytojai duodavo parodymus nuotoliniu būdu, ko negalima pasakyti apie atsakovės liudytojus. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pakankamai įtikinamus faktus atsakovės liudytojų parodymus pripažinti nepatikimais ir jais nesivadovauti.

17. Nurodo, kad teismas ignoravo ieškovės rašytinius įrodymus ir jų nevertino, dėl ko pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 14, 185, 197 straipsniai). Teismas nemotyvuotai atsisakė į bylą prijungti ieškovės ir atsakovo teiktus rašytinius įrodymus, kurie būtų papildomai pagrindę ieškinio reikalavimą. Ieškovės pastebėjimu, procesas buvo apsunkintas dėl jos senyvo amžiaus ir kalbos barjero teismo proceso metu, kadangi ji nesupranta lietuviškai, nes yra rusakalbė. Nors byloje buvo paskirtas vertėjas, tačiau senyvo amžiaus moteriai, kuri neturi jokios dalyvavimo teisme patirties, buvo sudėtinga suprasti greitai perteikiamą informaciją realiu laiku ir tai apsunkino reikšmingų įrodymų rinkimą. Be to, vertimo kokybė buvo labai prasta. Teisėjas į šias visas aplinkybes nežiūrėjo jautriai, procesą vedė pakeltu tonu. Ieškovė kurį laiką jautėsi sutrikusi ir sukrėsta dėl patirto atsakovės fizinio užpuolimo, dėl kurio gydėsi ligoninėje. Tai prisidėjo prie to, kad ieškovė galėjo ne viską adekvačiai suprasti, ir tai atitinkamai sąlygojo jos procesinį elgesį, apsunkino įrodymų rinkimą, jų vertės suvokimą ir pateikimą teismui.

18. Teigia, jog į bylą 2022 m. balandžio 7 d. prašymu buvo pateikti V. N. laiškai, rašyti sūnui atsakovui A. N., kurie rodo V. N. ir I. N. bendro ūkio vedimą, gyvenimą kartu, bendravimą, nors vėlesniu laikotarpiu kartais jie miegodavo ir atskirai. Teismas šiuos abejonių nekeliančius rašytinius įrodymus (laiškus) praignoravo ir visiškai nevertino.

Šalies argumentai

19. Pažymi, jog 2022 m. balandžio 7 d. su ieškovės pateiktu teismui prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo yra pateiktas video įrašas apie tai, kad šeima suvažiuoja į viensodį jį apžiūrėti. Teismas šio video įrašo nevertino ir į jį neatsižvelgė, apie jį nieko nepasisakė. Video įrašas patvirtina aplinkybę, kad N. gyveno kaip šeima, o sodybą rinkosi ir kūrė kartu. Be to, tiek su ieškiniu, tiek ir 2022 m. balandžio 7 d. teismui ieškovė pateikė šeimos nuotraukas, darytais įvairiais periodais ir įrodančias bendrą gyvenimą.

20. Apeliantės vertinimu, teismas sprendime nurodė, jog tai, kad į bylą buvo pateikti įvairūs mokėjimo dokumentai, neįrodo, jog už juos mokėjo ieškovė. Tačiau tokie nepagrįsti teismo teiginiai rodo, kad teismas nepakankamai atidžiai susipažino su į bylą pateiktais įrodymais.

21. Nurodo, kad ji 2022 m. gegužės 24 d. į bylą teikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina svarbias aplinkybes: Visagino ligoninės dokumentus, kurie įrodo, kad V. ir I. N. gyveno kaip vyras ir žmona, vienas kitu rūpinosi; 2004 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pardavėjai yra I. N. ir V. N., o notarė juos laikė sutuoktiniais; 2022 m. gegužės 17 d. VĮ (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. Paž-477(1118); orderį, kad I. N. 1984 m. gavo butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį privatizavo nepriklausomybės atkūrimo pradžioje V. N., tačiau to jis nebūtų galėjęs padaryti, jei nebūtų ten kartu gyvenęs su ieškove; (duomenys neskelbtini) centro V. N. asmens sveikatos istoriją; orderį Nr. 12490, kad I. N. 1992 m. rugpjūčio 8 d. buvo suteiktos dviejų kambarių gyvenamosios patalpos (butas) (duomenys neskelbtini), kurį vėliau privatizavo ieškovė ir kurį pardavę bei padovanoję butą (duomenys neskelbtini), I. N. ir V. N. pirko butus (duomenys neskelbtini); šiam pirkimui turėjo savo lėšų, todėl nebuvo jokio poreikio skolintis, skirtingai nei teigė atsakovės liudytojai savo parodymuose; 2018 m. gruodžio 4 d. sutartį-užsakymą pirkti langams (duomenys neskelbtini) statiniams, kuriame nurodyta, kad užsakovas ir gavėjas yra I. N. ir ji užsakymą apmokėjo; 2014 m. lapkričio 13 d. V. N. prekių užsakymo sutartį dėl langų gamybos, bet langus gavo ir už juos mokėjo I. N. Teismas privalėjo prijungti šiuos įrodymus, o to nepadarydamas pažeidė ieškovės procesines teises rinkti ir teikti įrodymus į bylą, kas iš dalies sąlygojo neteisingą ir nevisapusišką bylos išnagrinėjimą.

22. Teigia, jog visi atsakovės liudytojai nurodė, kad ieškovė niekada neturėjo savo pinigų, nuolat reikalavo jų iš V. N. Tačiau tokius įtartinai vienodus atsakovės pakviestų liudytojų parodymus paneigia šie įrodymai: (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių butas 1995 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir (duomenys neskelbtini) vieno kambario butas įsigytas 1995 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigyti I. N. pardavus butą (duomenys neskelbtini), ir V. N. savo mamai padovanojus butą (duomenys neskelbtini), ir už tai iš jos gavus pinigų; ieškovės asmeninės nuosavybės teise 1994 m. rugsėjo 15 d. buvo privatizuotas butas (duomenys neskelbtini), kuris parduotas 1995 m. rugpjūčio 22 d.; šis parduotas turtas leido ieškovei turėti savo kapitalo dalį; (duomenys neskelbtini) butas registruotas V. N. vardu galėjo būti jo privatizuotas tik dėl to, kad jis privatizavimo metu gyveno kartu su ieškove. Visus su tuo susijusius reikšmingus įrodymus teismas atsisakė įtraukti į bylą, nors jie aiškiai parodo, jog butų nekilnojamuosius sandorius ieškovė ir V.N. tvarkė kartu. Tai paneigia atsakovės liudytojų parodymus, kad ieškovė niekada neturėjo pinigų ir gyveno tik iš V. N. pinigų ir kad (duomenys neskelbtini) butai buvo įsigyti iš V. N. ir jo mamos pinigų.

23. Tvirtina, jog teismas ignoravo ir nevertino įrodymų bei faktų, kad ieškovė tiesiogiai dalyvavo nekilnojamojo turto sandoriuose, pirko, pardavė, dovanojo žemės sklypus. Šiais sandoriais ieškovė prisidėjo prie bendro turto gausinimo bei santaupų, kurie buvo registruoti V. N. vardu. Iš bendrai uždirbtų pinigų verčiantis šeimos verslu 2005 m. pora nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Sodybą sudaro žemės sklypas su statiniais ir žemės sklypas. Sodyba buvo nupirkta V. N. vardu, kadangi buvo manyta, jog ji bus perparduodama už didesnę kainą, kaip įprastai ir buvo daroma. Vėliau pora nutarė sodybą pasilikti sau, ją susiremontuoti ir ten kartu pasenti. Ieškovė su V. N. kartu atliko ir organizavo sodybos remontą, sodino daržus, pastatė šiltnamį. Ieškovei tekdavo aktyviai dalyvauti statybų darbuose, jas kontroliuoti ir komunikuoti su darbininkais, kai V. N. vėl piktnaudžiaudavo alkoholiu. Tai buvo laikotarpis, kai ieškovei teko prisidėti prie sodybos ir sklypo pagerinimų organizacine ir finansine prasme bei savo pačios fiziniu darbu. Šias aplinkybes papildomai paliudijo darbininkai ir statybininkai, kurie šioje sodyboje atliko samdomus darbus.

24. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja V. K. galėjo tiesiogiai paliudyti apie santykių buvimą su V. N., tačiau po atsakovės liudytojų apklausos būdo pakeitimo pati atsakovė prašė šios liudytojos nebeapklausti. Iš to galima daryti išvadą, jog atsakovės liudytojų teiginiai, kad V. N. turėjo ir kitų moterų, yra abejotini, nepatikimi, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, taigi, kitų V. moterų buvimo faktas byloje nebuvo įrodytas. Nagrinėjant bylą buvo kilęs klausimas, kodėl ieškovė neprisidėjo prie buvusio vyro laidotuvių. Tačiau mirusį V. N. rado jo sesuo su savo vyru, apie mirtį pranešė tik dukrai, sesuo nuo pat pirmos minutės ėmėsi iniciatyvos organizuoti laidotuves, ieškovė buvo šoko būsenoje, todėl nesiėmė per prievartą laidoti mirusįjį.

25. Taip pat pažymi, jog byloje yra du atsakovai, iš kurių vienas atsakovas A. N. sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad yra amoralu dalintis tėvų turtą dar esant gyvai mamai. Vien šiuo aspektu teismas neturėjo teisino pagrindo ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi, nes atsakovas yra ieškovės sūnus, visiškai palaikė ieškovės ieškinį dėl bendro gyvenimo, ūkio vedimo ir bendro turto sukūrimo su abiejų atsakovų tėčiu V. N. Svarbu ir tai, kad 2017 m. sausio 7 d. V. N. ranka surašė testamento projektą, kuriame išdėstė savo valią dėl jo vardu registruoto turto padalijimo tvarkos ir jį pasirašė. Tai rodo, kad ieškovė V.N. gyvenime iki pat jo gyvenimo pabaigos užėmė labai svarbią vietą. Testamente paminėta ieškovė, o ne menamos jo draugės, kurias atsakovės liudytojai bandė įtikinti teismą kaip realiai egzistuojančias.

Šalies argumentai

26. Apeliantės teigimu, visi rašytiniai įrodymai visiškai patvirtina ieškinio reikalavimus, jį daro pakankamai pagrįstu, kadangi paaiškina V. N. vardu gausiai sukaupto nekilnojamojo turto įgijimo pirminį lėšų šaltinį. Visos aplinkybės rodo ieškovės ir V. N. ne epizodinį bendrą veikimą, susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos bei siekį sukurti bendrą dalinę nuosavybę, kuri ir buvo sukurta buvusių sutuoktinių bendru darbu ir lėšomis. Įgyti turto objektai per eilę metų ir sandorių „susimaišė“ į vieną bendrą visumą, būtent tai ir paaiškina N. N. išreikštą valią testamentu palikti didžiąją dalį jo vardu registruoto turto ieškovei.

27. Nurodo, kad teismų praktikoje dėl bendro gyvenimo ir siekio sukurti dalinę nuosavybę kaip reikšminga aplinkybė yra išskirta bendro gyvenimo trukmė, kuri nagrinėjamu atveju yra įrodyta pradedant santuokos faktu, įvairiomis nuotraukomis iš skirtingų gyvenimo laikotarpių, uždaro šeimos švenčių rato, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Vien atsakovės pakviestų liudytojų subjektyvi nuomonė apie tai, kokiu būdu ieškovė ir V. N. turėjo vesti bendrą ūki, negali paneigti visų į bylą pateiktų rašytinių ir ieškovės liudytojų parodymų, kad ieškovė ir V. N. praktiškai visą gyvenimą praleido kartu, o visas užgyventas turtas atsirado kaip bendrų pastangų rezultatas.

28. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo civilinio proceso teisės pažeidimai lėmė, kad byla yra neteisingai išnagrinėta. Byloje buvo įrodyta aplinkybių visuma, kuri vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir žemesnių teismo instancijų praktika tokio pobūdžio bylose turi būti įrodyta, tačiau dėl netinkamo įrodymų tyrimo, vertinimo ir nepagrįstai aukštai užkelto įrodinėjimo standarto buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Atsiliepimas

29. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. N. nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, prašo priimti visus dokumentus, kurie nebuvo patekti, nes jie patvirtina ieškovės teiginius apie bendrą gyvenimą su V. N.. Pažymi, jog tėvai visada gyveno kartu, tvarkė namų ūkį, kartu kūrė statybas, nusipirko žemę. Tėvas nuolat žadėjo, kad jeigu jam kas nors atsitiks, jis viską paliks mamai. Kadangi jis staiga mirė, tai neturėjo laiko to įforminti. Mano, jog mama turi visas teises disponuoti savo turtu, kurį įgijo kartu su tėvu.

30. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė N. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Nurodo, kad teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančią medžiagą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.

32. Teigia, jog nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, neva byloje esančių įrodymų visuma patvirtino I. N. ir V. N. bendrą gyvenimą drauge bei ūkio tvarkymą. Priešingai nei nurodo apeliantė, aplinkybę, kad V. N. po santuokos nutraukimo gyveno atskirai nuo buvusios sutuoktinės, patvirtino liudytojai, kurie nurodė teismui, jog V. N. nuolat turėjo moterų, draugių, su kuriomis artimai bendravo po santuokos nutraukimo.

33. Atkreipia dėmesį į tai, kad, nors apeliantė teigia, neva gyveno kartu su V. N., vedė bendrą ūkį, tačiau vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Apeliantė, siekdama įrodyti buvus jungtinę veiklą, turėjo teismui pateikti įrodymus apie tai, kad tarp jos ir V. N. buvo sudarytas susitarimas įgyti nekilnojamojo, kilnojamojo turto objektus, pinigines lėšas, kad ji savo piniginiu įnašu ar darbu prisidėjo prie V. N. vardu registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų įgijimo. Tačiau byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, jog pastaroji prisidėjo prie žemės sklypų, transporto priemonių įsigijimo, kas teismui leido pagrįstai teigti, kad ieškovė visiškai neprisidėjo savo lėšomis prie V. N. turto įsigijimo, niekuomet nesiekė jo registruoti savo vardu, nereiškė buvusiam sutuoktiniui pretenzijų dėl turto registracijos jo vardu, dėl turto objektų dovanojimo kitiems asmenims, o lėšos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, atitekdavo tik V. N., dėl kurių ieškovė nereikšdavo jam pretenzijų ir jų nereikalavo.

34. Mano, jog teismas pagrįstai ir teisėtai įvertino apeliantės turtinę padėtį, t. y. kad ji savo asmeninėmis lėšomis negalėjo prisidėti ir neprisidėjo prie V. N. vardu registruoto turto įgijimo, nes jos gaunamų pajamų nepakako net būtinosioms išlaidoms savo poreikiams tenkinti. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog apeliantė nedalyvavo nekilnojamojo turto paieškose, įsigijime, negalėjo apibūdinti žemės sklypų, nežino jų paskirties, kainos, įsigijimo aplinkybių, kitų žemės sklypams nustatytų daiktinių teisių. Apeliantė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu, nei teikdama šį skundą negalėjo paaiškinti V. N. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmės, jų kiekio. Jai net nebuvo žinoma aplinkybių dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tam tikrų transporto priemonių, registruotų V. N. vardu, negalėjo jų nurodyti, nežinojo, kokie jų valstybiniai numeriai ir pan.

35. Tvirtina, jog apeliantė, prašydama priteisti jai ½ dalį V. N. turto, nepateikė įrodymų, kad tiek nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įgijimas, tiek turto statybos išlaidos apmokėtos iš jos asmeninių lėšų ir/ar kažkokių bendrų jos ir V. N. lėšų. Iš ieškovės banko sąskaitos niekada nebuvo atlikti jokie mokėjimai už V. N. įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, statybos darbus, medžiagas, turto išlaikymo išlaidas. Pati ieškovė savo ieškinyje patvirtino, jog ieškinio pateikimas buvo sąlygotas tikslu sumažinti atsakovės paveldimo turto dalį ir tokiu būdu išsaugoti per gyvenimą sukauptą turtą šeimoje, ypač anūkams, nors įstatymas nenumato pagrindo pripažinti asmeniui nuosavybės teisę į kitam asmeniui priklausantį turtą vien dėl to, kad šiam nepatinka kito asmens elgesys ar išsiskiria jų mąstymas, požiūris į vertybes ir pan. Šiuo atveju atsakovės N. G. asmeninio gyvenimo aplinkybės net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

36. Laiko, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, neva teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės į bylą teikiamus papildomus rašytinius įrodymus. Pastebi, jog apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, ir įrodymais, kurie nebuvo tirti byloje, taip pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

37. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet šis prašymas teismui neprivalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

39. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

40. Panevėžio apygardos teismui ieškovės atstovas 2023 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą iškviesti liudyti D. Š., kuri gali paliudyti faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir padėsiančias ją išnagrinėti iš esmės. Nurodo, kad liudytoja pažįsta ieškovę bei gali paliudyti, kad buvo vedamas bendras ūkis. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo apklausti liudytoja D. Š., nepagrindė, kodėl minėtos liudytojos neprašė apklausti pirmosios instancijos teisme, nors jame buvo apklausti ieškovės pakviesti liudytojai N. A., M.,V. P. B., R. V., F.S., N. Z., V. O., P. B., o bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką eilėje teismo posėdžių. Ieškovė savo poziciją turėjo galimybę išsamiai išdėstyti ir išdėstė apeliaciniame skunde, įskaitant aplinkybes dėl bendro ūkio vedimo su V.N.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl liudytojos apklausos, nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, nes byloje yra pakankamai duomenų skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti rašytinio proceso tvarka.

41. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinės bylos Nr. e2A-197-544/2023 nagrinėjimas iš esmės bei priimti apeliantės I. N. su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti (apeliacinio skundo 2 priedas: Visagino ligoninės dokumentai; 2004 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis; 2022 m. gegužės 17 d. VĮ (duomenys neskelbtini) pažyma; orderis apie buvo (duomenys neskelbtini) suteikimą; (duomenys neskelbtini) centro asmens sveikatos istorijos dalis; orderis apie buto (duomenys neskelbtini) suteikimą; 2018 m. gruodžio 4 d. sutartis – užsakymas; 2014 m. lapkričio 13 d. prekių užsakymo sutartis ir kt.). Dėl minėtų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, juos vertinant visų įrodymų visumoje, bus pasisakoma žemiau teismo nutartyje pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir teistumo.

42. Byloje kilo ginčas dėl nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo (atidalijimo).

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

44. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktas). Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nėra keliamas reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtą visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, o bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019 18 punktą ir jame nurodytą praktiką). Taigi, kartu gyvenantiems ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims nėra būtina sudaryti atitinkamų rašytinių susitarimų tam, kad jų bendromis pastangomis sukurtas, įgytas ar pagerintas turtas galėtų būti pripažintas jų bendrąja daline nuosavybe.

46. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad net ir sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

47. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismas pirmiausiai turi nustatyti, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors yra reikšmingas sprendžiant apie sugyventinių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

48. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016). Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

49. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė, kurios santuoka su V. N. nutraukta 1987 metais, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad ji, gyvendama kartu su V. N., bendrąja daline nuosavybe įgijo 1/2 dalį į visą V. N. vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei ½ dalį šio V. N. kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų banko sąskaitoje: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais ir jame esančiais kilnojamais daiktais, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); automobilio Hyundai Santafe, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio Opel Sintra, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) bei 9 677, 49 Eur piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino pripažinęs, kad ieškovė ir V. N. nebuvo sudarę susitarimo dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo ir tokios nuosavybės nesukūrė, teismas ieškovės paaiškinimų, jos kviestų liudytojų parodymų, nuotraukų, rašytinių įrodymų nelaikė pakankamais konstatuoti, kad V. N. ir I. N., po santuokos nutraukimo 1987 m. spalio 20 d. iki V. N. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo sudarę susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis ieškinyje nurodytų žemės sklypų V. N. vardu buvo įgyti jo asmeninėn nuosavybėn dovanojimo sutarčių, kurios nėra nuginčytos, pagrindu: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 2010 m. gegužės 21 d. notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartimi, kai V. N. asmeninėn nuosavybėn jį padovanojo jo motina P. N.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 7 d. notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartimi V. N. asmeninėn nuosavybėn padovanotas A. V.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 2007 m. liepos 24 d. d. notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartimi, kai V. N. asmeninėn nuosavybėn jį padovanojo G. Š. ir J. K.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio objekto kaip žemės sklypas specifiškumas lemia, jog jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis turtas įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą, todėl sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015). Kadangi šios nutarties 50 punkte nurodyti žemės sklypai V.N. buvo padovanoti, t. y. jo įgyti asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai, akivaizdu, kad ieškovė negalėjo prisidėti prie jų įgijimo turtu, darbu ar piniginiu įnašu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu pretenduoja į V. N. vardu registruotus žemės sklypus, kurie jam buvo dovanoti bei jo įgyti asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarčių pagrindu (CPK 178 straipsnis). Vien dėl šios aplinkybės vertinama, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, jog ji gyvendama kartu su V. N. bendrąja daline nuosavybe įgijo 1/2 dalį minėtų žemės sklypų, yra aiškiai nepagrįstas, todėl plačiau dėl šių žemės sklypų įgijimo metu egzistavusių faktinių aplinkybių nepasisakoma.

52. Nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) V. N. įgijo 2005 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 5000 Lt sumokėdamas pardavėjui prieš pasirašant sutartį; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) V. N. įgijo 2007 m. balandžio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš Lietuvos Respublikos valstybės už 35 000 Lt, kuriuos sumokėjo grynaisiais pinigais; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) V. N. įgijo 2012 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš A. S. už 3000 Lt, kuriuos sumokėjo pardavėjui grynaisiais pinigais, kas nurodyta notarine tvarka patvirtintose sutartyse. Pagal VĮ „Regitros“ duomenis V. N. asmeninės nuosavybes teise 2017 m. balandžio 2 d. nusipirko automobilį HYUNDAY SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , o automobilio Opel Sintra, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) registracijos data 2006 m. lapkričio 15 d.

53. Pažymėtina, kad ieškovės pareiga, siekiant nustatyti, jog nutarties 51 punkte nurodytas turtas įgytas gyvenant kartu su V.N. ir lygia dalimi priklauso jai dalinės nuosavybės teise, buvo įrodyti aplinkybes ne tik dėl bendro ūkio vedimo, bet ir patvirtinančias jų abiejų siekį, susitarimą šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį. Ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai, t. y. jog šalis siejo bendras interesas ir tikslas įgyti ginčo turtą ir šiam tikslui buvo kooperuojami šalių ištekliai (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga teko ieškovei, siekiančiai bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.

54. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, dalies jų nepriėmė ar dėl jų nepasisakė, nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės iškviestų liudytojų parodymams, o jos kviestų liudytojų parodymų iš esmės nevertino bei padarė nepagrįstas bei neteisėtas išvadas, kad ieškovė ir V. N. nebuvo sudarę susitarimo dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo ir tokios nuosavybės nesukūrė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės kviestų liudytojų parodymai yra patikimesni dėl to, nes jie yra susiję giminystės ryšiais su V. N., mano, jog priešingai, itin artimais ryšiais susiję liudytojai turi polinkį liudyti šališkai, gali būti laikomi subjektyviais, kadangi V. N. giminaičiai smerkė ieškovės (mamos) nusisukimą nuo dukros (atsakovės), stojo į atsakovės pusę, siekdami palankaus sprendimo giminei pagal kraują, dalis jų apklausti nuotoliniu būdu ir galimai jiems buvo daromas poveikis, tuo tarpu ieškovės prašymu apklausti liudytojai neturėjo jokio asmeninio ar emocinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi yra statybininkai, darbininkai ir kiti asmenys, kurie patys tiesiogiai dalyvavo statybos darbų santykiuose ir nurodė reikšmingas aplinkybes apie ieškovės bendrą dalyvavimą ginčo turto statybų ir finansinių atsiskaitymų reikaluose.

55. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

56.Pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus vertinant įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai teismų praktikoje patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai.

57. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašymu buvo apklausti liudytojais jos seni pažįstami, draugai, kaimynai, atsakovės pirmasis vyras, su kuriuo ieškovė palaiko draugiškus santykius (priešingai nei atsakovė), tuo tarpu atsakovės iniciatyva apklausti jos tėvo V. N. giminaičiai, dabartinis vyras, kurių parodymai palankūs išimtinai atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai vertintini atsargiai, kadangi visi jie susiję su kažkuria iš šalių artimais giminiškais ryšiais, draugiškais santykiais. Iš dalies sutinkama su ieškovės argumentais, kad atsakovės kviestų liudytojų parodymai gali būti subjektyvūs, kadangi liudytojai su atsakove yra artimai susiję giminystės, santuokiniais ryšiais, tačiau jie vien dėl to negali būti atmesti, bet turi būti vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste, lyginant juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais.

58. Ieškovei teigiant, kad jos iniciatyva apklausti liudytojai patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes dėl jos ir V. N. bendro gyvenimo, atkreiptinas dėmesys, kad dauguma liudytojų net nežinojo, jog jie yra išsiskyrę, o nuomonę, kad jie veda bendrą ūkį, buvo galima susidaryti ir vertinant, kad V. N. ir ieškovė turėjo įsigiję du butus šalia vienas kito ((duomenys neskelbtini)), buvę sutuoktiniai tarpusavyje bendravo, kadangi turėjo bendrų vaikų, dalyvaudavo bendrose giminių šventėse, V. N. tarpininkavo (buvo pardavėjų atstovu) ieškovei įsigyjant žemės sklypus 2008, 2011 metais. Ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimo, kieno lėšomis ir prie kokių aplinkybių tie sklypai įgyti. Nors liudytojai nurodė aplinkybes, jog ieškovė sodyboje dirbo, darė valgyti, skalbė, yra perdavusi darbuotojams pinigų už atliktus statybos darbus, sudarinėjo išlaidų apskaitą, derino darbų atlikimą, važiuodavo pirkti vinių, pastebėtina, kad byloje iš esmės nebuvo ginčijamas faktas, kad ieškovė tam tikrais laikotarpiais atvykdavo į sodybą, bendraudavo su V. N., giminaičiais, joje galėjo tvarkytis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė viešėdavo sodyboje, padėdavo tvarkytis buvusiam sutuoktiniui, dukrai, dalyvaudavo šventėse, savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji ženkliai ir reikšmingai savo darbu, piniginėmis lėšomis ar kitokios formos indėliu yra prisidėjusi prie statinių (duomenys neskelbtini) įgijimo, statybos darbų rekonstruojant pastatus ar jų apmokėjimo. Tai, kad ieškovė, būdama V. N. buvusia sutuoktine ir jų abiejų vaikų motina bei anūkų močiute, lankydavosi sodyboje, padėjo V. N. atlikti tam tikrus darbus, jo pavedimu mokėjo mokesčius ar nupirko tam tikrus įrenginius, su vaikais ir anūkais, kitais giminaičiais dalyvaudavo šventėse, labiau patvirtina buvus nenutrūkusius asmeninius ir šeimyninius ryšius, įprastą šeimos narių tarpusavio paramą bei pagalbą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovė ir V. N. buvo susitarę dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo, ginčo turto įgijimo po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise.

59. Kita vertus, atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai davė ieškovei nepalankius parodymus apie tai, kad: V. N. gyveno šalia ieškovės buto tik kad būtų arčiau vaikų, bet su ja bendro ūkio nevedė, turėjo kitų draugių, pradėjo supirkinėti bei pardavinėti sklypus, iš tos prekybos gyveno, praeityje padėjo ieškovei su jos verslu, skolino jai pinigus, sodybos statybos darbus vykdė savo bei mamos duotomis lėšomis, o, jeigu ieškovė ir atvažiuodavo, tai savo pinigais neprisidėjo, jų neturėjo (liudytoja N. S.); V. N. mama padėjo perkant sklypus 2004 metais, sesers vyras skolino 3000 Lt, vėliau sklypas parduotas sėkmingai, iš kur prasidėjo verslas su sklypais, nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), visus verslus vykdė V., ieškovė lankydavosi sodyboje, kai būdavo vaikai, anūkai, bendro ūkio su ieškove V. N. nevedė, turėjo draugių, ieškovė sodyboje nešienaudavo, sesers vyras prisidėjęs prie statybų, statė pečių, padėjo įsigyti malkų skaldymo aparatą, pirtis atvežta iš Baltarusijos, bendri pirkiniai buvo tik butai (liudytojas A. S.); apie 2004 metus V. N. su mama pirko žemę, 2005 metais pirko (duomenys neskelbtini), buvo sėkmingai už 0,5 milijono pardavęs žemę prie ežero, ieškovė pirties statybose nedalyvavo, iš Baltarusijos statybinių medžiagų atveždavo V. N., jis samdė meistrus, skolino ieškovei pinigų sklypų pirkimui, buvo kalbama, kad ieškovė juos padovanojo dukrai, ieškovė į sodybą atvažiuodavo tik kai susitardavo su V. N., prie sklypų pirkimo prisidėti negalėjo, nes neturėjo pinigų, jų reikalaudavo iš buvusio sutuoktinio, kuris jų tam tikroms reikmėms duodavo (liudytoja P. K.); visus žemių pirkimus atliko V. N. ir jo tėvai, jis su ieškove bendro ūkio nevedė, girdėjo, kad turėjo kitų moterų, ieškovė (duomenys neskelbtini) sklypo pirkime nedalyvavo, pirtis statyta V. N. lėšomis, nes buvo parduotas didelis sklypas, vežė medžiagas iš Baltarusijos, jis sodyboje gyveno, ieškovė gyveno bute, vis prašydavo jo paskolinti pinigų, jai V. padėdavo finansiškai, nematė, kad sodyboje ieškovė tvarkytųsi, padėdavo V. motina, dukra, šienavo G. (liudytoja Z. S.); V. N. paskutiniu metu turėjo draugę V., dažnai susitikinėjo, prieš tai buvo A., ieškovė iš V. N. prašydavo pinigų, konfliktuodavo, ten ji lankydavosi su draugėmis, bet sodybos raktų neturėdavo, yra buvusi pas V. N. vieno kambario bute (liudytoja A. M.).

60. Nors apeliantė teikia argumentus, kad atsakovės kviestų liudytojų parodymai prieštaringi dėl mirusiojo radimo, vežimo į ligoninę aplinkybių, alkoholio vartojimo, verslo sandorių sudarymo aplinkybių, asmenų lankymosi sodyboje dažnio, tačiau šios jos nurodomos faktinės aplinkybės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir neturi. Nors ieškovė kėlė abejones dėl dalies liudytojų parodymų, duotų apklausoje nuotoliniu būdu, patikimumo dėl jiems galimai atsakovės daromo poveikio, tačiau jų iš naujo apklausti nereikalavo, kiti liudytojai vėliau apklausti teismo posėdyje. Minėta, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad ji ne tik vedė bendrą ūkį su V. N., bet kad tarp jų buvo ir susitarimas konkretų turtą įsigyti po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvieno iš narių įnašo dydį, o jos kviestų liudytojų parodymai nepatvirtina, jog buvę sutuoktiniai po santuokos nutraukimo ir toliau gyveno drauge vedami bendrą ūkį bei nepagrindžia, kad ieškovė savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo/sukūrimo, o atsakovės kviesti liudytojai tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino.

61. Pastebėtina, kad ir pačios ieškovės teikti paaiškinimai dėl ginčo turto įsigijimo esminių aplinkybių nebuvo išsamūs, nuoseklūs, jų nepatvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Dėl žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo ir pagerinimo ieškovė procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodė, kad sklypą pirko už 10 000 Lt (nors įgytas už 5000 Lt), nežinojo, koks sklypo plotas, kokiems objektams statyti buvo išduoti statybos leidimai ir parengti projektai ir kas juos rengė. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl techninio projekto parengimo į architektą G. P. kreipėsi V. N., kuriam 2008 m. gruodžio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 128 pagal parengtą projektą statyti neypatingą kaimo turizmo pastatą (pirtį), kuris buvo pastatytas ir įrengtas. 2013 m. kovo 19 d. deklaracijoje apie kaimo turizmo pastato statybos užbaigimą nurodoma, kad jo savininku yra tik V. N. Vandens sistemos priėmimo–perdavimo aktą įrengus grežinį pasirašė taip pat V. N. Iš esmės abiejų šalių liudytojai nurodė, kad V.N. samdė statybininkus, jiems sumokėjo už darbą, rūpinosi statybos darbais ir pastato įrengimu bei apstatymu. Ieškovė dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2007 m. balandžio 12 d. už 35 000 Lt sumokant grynaisiais pinigais, įgijimo aplinkybių nieko negalėjo paaiškinti, negalėjo nurodyti kada, iš kokio asmens, už kokią kainą ir kokio dydžio sklypas buvo nupirktas ir kokia dalimi lėšų ji prisidėjo prie minėto sklypo įgijimo. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2012 m. spalio 25 d. iš A. S. už 3 000 Lt, sumokant pardavėjui grynaisiais pinigais, ieškovė nurodė, kad šį žemės sklypą pirko abu, tačiau taip pat negalėjo nurodyti tikslios sklypo kainos, ploto, pardavėjo, nežinojo, kad sklypui nustatytas servitutas bei nepagrindė, kokia savo lėšų dalimi prisidėjo prie šio sklypo įgijimo. Teismo posėdžio metu pati ieškovė yra nurodžiusi, kad jos pajamos buvo minimalios, ilgą laiką nedirbo, turėjo neįgalumą, gaudavo iki 200 litų pajamų per mėnesį bei kad piniginėmis lėšomis ir kitais materialiais daiktais neprisidėjo prie ieškinyje nurodyto turto sukūrimo. Ieškovė nurodė, kad jos indėlis į bendro su V. N. turto sukūrimą/įgijimą pasireiškė jos fiziniu darbu remontuojant sodybą esančią (duomenys neskelbtini) auklėjant ir rūpinantis bendrais su V. N. vaikais, atliekant įvairius buitinius darbus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, už kokias kainas ir kokiomis sąlygomis buvo įsigyti ieškinyje nurodyti žemės sklypai, sodyba bei du automobiliai, nežinojo jų valstybinių numerių, pavadinimų, gamybos metų, iš ko, kokia kaina ir kada jos įgytos, negalėjo jų apibūdinti. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad V. N. įsigyjant ginčo transporto priemones ieškovė jokia forma neprisidėjo. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad apie penkerius metus nuo 2016 metų iki V. N. mirties (duomenys neskelbtini) ji gyveno atskirai (duomenys neskelbtini), o V. N. gyveno sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) ir niekaip nepagrindė kokiu būdu ir kokia forma ji galėjo prisidėti prie automobilio įsigijimo 2017 metais.

62. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, jog po santuokos nutraukimo V.N. ir ieškovė privatizuotus butus perleido, abu 1995 m. kovo 16 d. ir 1995 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo- pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo po ½ dalį butų, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi tuo metu buvę sutuoktiniai aiškiai išreiškė valią turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė 2008 bei 2011 metais pirko net 5 žemės sklypus, kuriuos vėliau 2013 metais padovanojo atsakovei (dukrai)), o tai sudaro pagrindą spręsti, jog tuo laikotarpiu tiek ieškovė, tiek V. N. turtą įsigydavo savo asmeninėn nuosavybėn, juo disponuodavo savo nuožiūra ir neturėjo siekio ar susitarimo įsigyti turtą bendrojon dalinėn nuosavybėn. Tai, kad ieškovės atsakovei (dukrai) padovanotas turtas vėliau 2016 metais, t. y. kai pati ieškovė teigia nebegyvenusi su buvusiu sutuoktiniu, buvo dovanojamas V. N., o jo turtas 2019-2021 metais perleistas tretiesiems asmenims, niekaip nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės žemės sklypai buvo įsigyjami bei vėliau perleidžiami bendrais buvusių sutuoktinių verslo tikslais, ypač įvertinant, kad laikotarpiai tarp sudarytų sandorių ganėtinai ženklūs.

63. Apeliantė nurodo, kad ji turėjo savo kapitalo dalį, kadangi butai (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įsigyti jai pardavus butą (duomenys neskelbtini) ir V. N. savo motinai padovanojus butą (duomenys neskelbtini) ir už tai iš motinos gavus pinigų. Taip pat pažymi, kad teismo nebuvo įvertinta, jog ji nuolat dalyvavo nekilnojamojo turto sandoriuose, šiais sandoriais prisidėjo prie bendro turto gausinimo bei santaupų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad privatizuoti buvusių sutuoktinių butai buvo perleisti, tuo pačiu metu 1995 metais vyko dviejų butų (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimo sandoriai, taigi, labai tikėtina, jog iš butų pardavimo gautos lėšos panaudotos būtent šio turto, dėl kurio ginčo byloje nėra, įsigijimui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė 1995 m. sausio 25 d. buvo nusipirkusi žemės sklypą, kuris 2004 m. rugsėjo 20 d. parduotas (už 300 Lt), taip pat 2008 m. vasario 21 d. ieškovė įsigijo 2 žemės sklypus, 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsigijo 3 žemės sklypus, kurie 2013 m. rugsėjo 19 d. yra padovanoti dukrai N. G. (atsakovei), o pastaroji šiuos sklypus 2016 m. gruodžio 29 d. padovanojo tėvui V. N. Tačiau, kaip minėta, pati ieškovė teikė paaiškinimus, kad ji piniginėmis lėšomis neprisidėjusi prie ieškinyje nurodomo turto įsigijimo, be to, dovanojimo sandoriai nėra atlygintiniai ir sudaryti išimtinai ieškovės valia, todėl spręsti, kad ji turėjo piniginių lėšų verslo vystymui bei prisidėjo piniginėmis lėšomis prie bendro turto sukūrimo (ko ji ir nenurodo) nėra pagrindo. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad V. N. įgydavo ir perleisdavo žemės sklypus, iš ko, tikėtina, gaudavo pajamas, nuo jų mokėjo pajamų mokestį valstybei, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog šioje veikloje dalyvavo ir ieškovė, kad jie tuo metu vedė bendrą ūkį, o gautos iš pardavimų pajamos buvo vertinamos kaip jų bendras turtas. Nors apeliantė teigia, jog iš uždirbtų pinigų, verčiantis šeimos verslu, 2005 metais pora nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), kartu atliko ir organizavo sodybos remontą, sodino daržus, pastatė šiltnamį, pirtį ir iškasė tvenkinį („prūdą“), ieškovė vežiojo smėlį, betoną, vandenį, vežiojo darbininkus, pirko statybines medžiagas, ruošė maistą darbininkams, prisidėjo prie sodybos ir sklypo pagerinimų organizacine ir finansine prasme bei savo pačios fiziniu darbu, tačiau tokių jos paaiškinimų, kaip minėta, nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai.

64. Apeliantė teigia, kad teismas ignoravo jos pateiktus rašytinius įrodymus – V. N. rašytus laiškus sūnui, dukrai, tačiau susipažinus su jų turiniu matyti, kad dukrai rašytame laiške jokių aplinkybių apie V. N. santykius su ieškove, turto įsigijimo aplinkybes nenurodoma, o sūnui rašytuose laiškuose tik užsimenama, kad ieškovė nenakvoja sodyboje bei nurodoma apie jos sveikatos būklę, kas savaime taip pat nepatvirtina nei bendro ūkio vedimo, nei ieškovės indėlio į bendro su V. N. turto sukūrimą/įgijimą. Ieškovės pateiktose šeimos nuotraukose matyti, kad V.N. ir ieškovė įvairias laikotarpiais bendraudavo, dalyvavo bendrose šventėse, ieškovė lankėsi sodyboje, tačiau, kaip minėta, byloje neginčyta, kad jie palaikė santykius, bendravo dėl savo vaikų, o vienareikšmiškai konstatuoti, kad kartu gyveno, vedė bendrą ūkį nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimo laikotarpiu negalima, kaip ir spręsti dėl ieškovės indėlio į turto įsigijimą.

65. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 7 d. ieškovė į bylą pateikė video įrašą, kuriame matyti, kad buvo nuvykta į viensodį jį apžiūrėti, tačiau jis yra pateiktas nevalstybine kalba, vertimai teismui nepateikti, todėl toks įrodymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, be to, įraše matyti tik tai, kaip asmenų yra apžiūrinėjama įsigyta sodyba, galimai planuojami remonto, pagerinimo darbai, tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovė prie jų ateityje prisidėjo. Nors ieškovė pateikė kelis mokėjimo nurodymus apmokant už parduotą žemę, kai mokėtojais yra N. V., V. N., kuriuos galimai apmokėjo ji, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimai atlikti nedidelėmis sumomis, nesusiję su ieškinyje nurodomu turtu, be to, byloje neginčyta, kad ieškovė tiek su buvusiu sutuoktiniu, tiek su dukra praeityje palaikė draugiškus santykius ir jų prašymu tuos mokėjimus galėjo atlikti. Todėl tik tokie duomenys nepatvirtina jos indėlio įsigyjant ieškinyje nurodytą ginčo turtą.

66. Apeliantė akcentuoja, jog 2017 m. sausio 7 d. V. N. ranka surašė testamento projektą, kuriame išdėstė savo valią dėl jo vardu registruoto turto padalijimo tvarkos, nurodė, kad palieka savo sodybą, kurią padovanojo savo dukrai, R. ir jo vaikams, visą kitą nuosavybę palieka savo buvusiai žmonai I. N. P., jo dalys buto lieka I. N., žemė prie D. priklauso dukrai N. V. (N.), visus žemės sklypus, jam priklausančius, I. N. privalo pasidalinti po lygiai su vaikais. Tačiau iš šio testamento projekto turinio kaip tik matyti, kad V. N. visą jo vardu registruotą turtą vertina tik kaip savo asmeninę nuosavybę, dėl jo viso paveldėjimo jo mirties atveju duoda nurodymus ir nurodo galimus įpėdinius, tačiau neužsimena apie tai, kad jo vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir apeliantei.

67. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantei, kad jos pateikti įrodymai: Visagino ligoninės dokumentai, 2004 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2022 m. gegužės 17 d. VĮ (duomenys neskelbtini) pažyma, orderis apie buto (duomenys neskelbtini) suteikimą, (duomenys neskelbtini) centro asmens sveikatos istorijos dalis, orderis apie buto (duomenys neskelbtini) suteikimą, 2018 m. gruodžio 4 d. sutartis – užsakymas, 2014 m. lapkričio 13 d. prekių užsakymo sutartis, - patvirtina, jog ieškovė ir V.N. vedė bendrą ūkį bei kad egzistavo susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš Visagino ligoninės dokumentų matyti, jog V. N. 2016-11-25, 2016-11-26, 2017-01-09 paciento informavimo lape tenurodyta, kad informaciją apie jo buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje ir sveikatą galima teikti I. N. 2004 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjais yra nurodyti I. N. ir V. N., o parduodamas turtas įvardinamas kaip jiems priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau šis turtas įgytas po santuokos nutraukimo ir tokia nuosavybės forma negalėjo būti įgytas. Todėl tik dėl klaidos sutartyje spręsti, jog buvę sutuoktiniai vedė bendrą ūkį laikotarpyje nuo 2005 iki 2012 metų, kada buvo įgytas ieškinyje nurodomas turtas, nėra pagrindo. Ieškovės teikti įrodymai dėl butų jai suteikimo, V.N. atleidimo iš darbo aplinkybės bylai reikšmingų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia, juo labiau, kaip jau minėta, buvę sutuoktiniai abu privatizuotus butus perleido ir dar 1995 metais bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 2 butus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors (duomenys neskelbtini) centro V. N. asmens sveikatos istorijoje paciento adresas nurodytas ir (duomenys neskelbtini), tačiau šių butų ½ dalis jam priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl šie faktai taip pat niekaip nepatvirtina, jog buvę sutuoktiniai turto įsigijimo metu vedė bendrą ūkį ir siekė turtą, registruotą V.N. vardu, įsigyti bendrai. 2018 m. gruodžio 4 d. sutartyje-užsakyme dėl plastikinių langų nurodyta, kad užsakovas ir gavėjas yra I. N., nurodomas jos buto adresas, tačiau jame niekaip neatsispindi, jog plastikiniai langai bus naudojami sodyboje (duomenys neskelbtini), kaip kad teigia apeliantė. 2014 m. lapkričio 13 d. prekių užsakymo sutartyje dėl langų gamybos nurodoma, kad langus užsako V. N., gyv. (duomenys neskelbtini), dokumentą pasirašo kaip užsakovas I. N., prie užsakymo pridėtas kvitas. Nesant duomenų, kas atliko mokėjimą už langus, negalima spręsti, jog tai atlikta būtent ieškovės lėšomis ir kad tokiu būdu ji yra prisidėjusi prie statybos/įrengimo darbų sodyboje.

68. Ieškovė tik patikslintame ieškinyje ir tik gavusi duomenis iš bankų pareiškė reikalavimą priteisti jai pusę V.N. banko sąskaitoje buvusių 9 677, 49 Eur piniginių lėšų, tačiau teikdama pradinį ieškinį tokio reikalavimo nepareiškė, nes nežinojo, kiek piniginių lėšų ir kokiame banke turėjo V. N., negalėjo nurodyti lėšų kilmės, nors tokias aplinkybes turėjo žinoti, jei įrodinėja, kad ji daug metų gyveno kartu su V. N., vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis įgydavo eilę vertingų nekilnojamojo turto objektų, bendrai disponavo pajamomis. Iš byloje esančių įrodymų viseto labiau tikėtina atsakovės tvirtinimu ir tais bylos duomenimis, kurie tiesiogiai ir/ar netiesiogiai patvirtina, kad V.N. banko sąskaitoje lėšos galimai buvo sukauptos pardavus jam asmeninės nuosavybes teise priklausiusį turtą: 2018 m. sausio 11 d. parduotą garažą (duomenys neskelbtini) už 5 760 Eur, kuris jam buvo padovanotas 2016 m. gruodžio 7 d.; 2019 m. balandžio 25 d. parduotą garažą (duomenys neskelbtini) už 1500 Eur, įgytą kooperatyvo pažymos Nr. 276 pagrindu; 2019 m. rugsėjo 3 d. parduotą žemės sklypą, jam padovanotą atsakovės už 2 142 Eur; 2020 m. liepos 28 d. parduotą 1/3 dalį žemės sklypą, jam dovanotą atsakovės už 1 700 Eur; 2021 m. kovo 17 d. parduotas 1/3 dalis dviejų žemės sklypų už 1 300 Eur; 2021m. kovo 15 d. parduotą transporto priemonę Fiat Ducato už 2 000 Eur; 2021 m. balandžio 6 d. parduotą žemės sklypo dalį už 17 025 Eur. Kadangi pati ieškovė teigė nuo 2016 metų gyvenusi atskirai, tai bet kuriuo atveju nebūtų pagrindo spręsti, jog ji yra prisidėjusi prie šių piniginių lėšų sąskaitoje sukaupimo.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų netinkamo įvertinimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra pagrindo pripažinti tarp ieškovės ir V. N. buvus sudarytą žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus ir jos pakviestų liudytojų parodymus, kurie patvirtintų buvus bendrą minėtų asmenų susitarimą įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis ir bendrai vykdyti jungtinę veiklą. Be to, visų byloje esančių įrodymų kontekste pačios ieškovės paaiškinimai, jų prieštaringumas ir nenuoseklumas sudarė pagrindą abejoti jų patikimumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė byloje neįrodė, jog ji ir V. N. tarėsi ir susitarė jungtinės veiklos pagrindu bendrai įgyti ginčo turtą (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustačius, kad minėtus asmenis siejo bendras interesas ir tikslas sukurti (įgyti) konkretų turtą ir vykdyti bendrą veiklą, ieškovės pateikti įrodymai (mokėjimo kvitai, daiktų pirkimo dokumentai) nesudaro pagrįsto pagrindo ieškovės galimai patirtų išlaidų vertinti kaip įnašo į jungtinę veiklą įgyjant V. N. vardu įgytą ginčo turtą.

70. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė ir V. N. po santuokos nutraukimo ilgą laiką nepertraukiamai gyveno drauge kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, kiekvienas investavo lėšas ir atliekamu darbu bendrai tvarkė namų ūkį. Nenustatyta, kad ieškovė ir V. N. ginčo turto įsigijimo (sukūrimo) laikotarpiu gaudavo panašaus dydžio pajamas, turėjo bendrą verslą. Esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad ginčo turtas nebuvo įgytas ir sukurtas (pastatytas pastatas sodyboje) šalių bendrai, investavus į jį abiejų asmenų lėšas ir darbą, siekiant tenkinti bendrus poreikius ir kad jis, nors viešajame registre buvo registruotas V. N. vardu, faktiškai lygia dalimi priklausė ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise.

71. Apibendrindama tai, kas nurodyta aukščiau nutartyje, kolegija sprendžia, kad artu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys gali įgyti bendros dalinės nuosavybės teisę į tą turtą, kurį jie kūrė bendromis lėšomis ir pastangomis, o ne į visą vienas kito turtą. Taigi ieškovei, siekiančiai, kad V. N. vardu registruotas ginčo turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, teko pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias minėtų asmenų siekį konkretų daiktą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir savo įnašo dydį į tokio turto įsigijimą. Tačiau byloje iš esmės nėra įrodymų apie tai, kokias santaupas ar pajamas turėjo ieškovė ir, jei turėjo, kiek pinigų skyrė (sumokėjo) žemės sklypams ir sodybai įsigyti, išskyrus jos pačios bendro pobūdžio paaiškinimus apie pajamas už prieš dešimtmečius parduotus privatizuotus butus ir kad ginčo turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų. Byloje apklausti ieškovės pakviesti liudytojai bei rašytiniai įrodymai bent kiek patikimiau nepatvirtino buvus aiškų ieškovės ir V. N. susitarimą ginčo turtą įsigyti jų bendrosios dalinės nuosavybės teise, liudytojų parodymai šiuo aspektu mažai informatyvūs, epizodiški, prieštaravo atsakovės ir jos pakviestų liudytojų parodymams. Minėta, kad ir sutuoktiniai įstatyme numatytais atvejais gali turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, todėl tuo labiau tai padaryti santuoką nutraukę sutuoktiniai, nors jie ir gyventų kartu. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad ginčo turtas buvo įsigytas jos pastangomis ir/ar už jos lėšas ar prisidedant kitais būdais, netvirtinant, kad ginčo turtas vėliau iš esmės buvo pagerintas jos lėšomis, darbu ar kitu indėliu, teisėjų kolegija prieina išvados, kad ieškovė neįrodė egzistuojant pagrindą ginčo turtą pripažinti ieškovės ir V. N. bendrosios nuosavybės teisės objektais (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad nebuvo pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti.

72. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

73. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieškovės teiktų įrodymų, tačiau esminius įrodymus įvertino pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias materialinės teisės normas, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ji ir V. N. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo sudarę susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos. Kadangi atsakovė patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas