- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2-163-477/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00825-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- N. G., A. N.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
- Advokatai
- Tomas Šedbaras, Svetlana Pronina
atsakovei N. G. (prisijungusi per ZOOM), jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai (prisijungusi per ZOOM),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. N. ieškinį atsakovams N. G., A. N., trečiajam asmeniui notarei A. S. dėl ne santuokos metu įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti, kad ji gyvendama kartu su V. N. ne santuokoje, bendrąja daline nuosavybe įgijo 1/2 dalį į visą V. N. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą įskaitant pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje. I. N. prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį šio V. N. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto : žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais ir jame esančiais kilnojamais daiktais, esančiais(duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini); automobilio Hyundai Santafe, (duomenys neskelbtini) automobilio Opel Sintra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 9 677.49 eurų piniginių lėšų.
I. N. ieškinyje nurodė, kad nors su V. N. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau po santuokos nutraukimo praėjus kuriam laikui, ieškovė ir V. N. ėmė gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Iš esmės ieškovė ir V. N. gyveno šeimyninį gyvenimą iki pat jo mirties. Visas turtas, automobiliai ir piniginės lėšos į kurių dalį ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę, yra įgytas ir sukauptas ieškovei ir V. N. kartu gyvenant ir dirbant, bei vedant bendrą ūkį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. N., ieškovės sūnus, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė tenkinti pilnai.
Atsakovė N. G. - ieškovės dukra, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su
ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. N. G. nurodė, kad po to, kai tėvai nutraukė santuoką, jie gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė. Ieškinyje nurodytas nekilnojamas turtas, automobiliai ir piniginės lėšos, buvo įgyti ir sukaupti V. N.. Ieškovė prie šio turto įgijimo ir sukaupimo neprisidėjo, todėl jis buvo registruotas V. N. vardu. Ieškinyje nurodytos piniginės lėšos, taip pat buvo laikomos V. N. priklausiusioje banko sąskaitoje. Šias pinigines lėšas uždirbo išimtinai V. N..
Atsiliepimas
Tretysis asmuo notarė A. S., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palieka teismo nuožiūra spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ir tenkinimo.
Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai.
Atsakovas A. N., posėdžio metu atsiliepimą palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Atsakovė N. G. ir jos atstovė, bylos nagrinėjimo metu, atsiliepimą palaikė, prašė ieškinį atmesti.
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.
Ieškovės pakviesti liudytojai N. A., M. V. P. B., R. V., F. S., N. Z., V. O., P. B. - ieškovės kaimynai ir pažįstami parodė, kad ieškovė ir V. N., po santuokos nutraukimo, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį.
Atsakovės N. G. pakvieti liudytojai N. S., A. S., N. K., Z. S, A. M. – V. N. artimi giminaičiai, N. G. – atsakovės N. G. sutuoktinis parodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir V. N. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė atvykdavo į V. N. sodybą aplankyti anūkų. Po santuokos nutraukimo, V. N. palaikė artimus santykius su keliomis moterimis. Visus verslo reikalus, V. N. tvarkė pats, piniginėmis lėšomis gautomis iš verslo, disponavo tik jis. Liudytojai taip pat parodė, kad mirus V. N., I. N. atsisakė jį laidoti nurodžiusi, kad V. N. yra jos buvęs vyras. V. N. savo lėšomis laidojo ir jo kapą tvarkė jo sesuo N. S. ir jos sutuoktinis A. S., prie V. N. laidotuvių prisidėjo jo dukra N. G..
Dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo.
. Galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir anksčiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Tokių asmenų santykiams reglamentuoti skirtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyriaus ,,Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normos, tačiau kol nėra priimto ir įsigaliojusio įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, minėtos normos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką) /Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-133-421/2019/. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, atsižvelgiant į šios nutarties 24 punkte išvardytus kriterijus. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta/Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-133-823/2020/.
Kaip matyti, ieškinio reikalavimai iš esmės yra grindžiami ieškovės paaiškinimais ir jos pakviestų byloje liudytojų parodymais.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dėl jos buvusio sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta jų santuoka. Iš karto po santuokos nutraukimo, V. N. išvyko dirbti į kitą valstybę. Po kurio laiko jam grįžus į Lietuvą, ieškovė ėmė vėl gyventi su V. N. Bendro gyvenimo metu, ieškovė su buvusiu sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, kartu augino vaikus, pirko nekilnojamąjį turtą, vykdavo kartu į kitas valstybes, kuriose vertėsi įvairia komercine veikla. Nors kaip nurodė ieškovė, ją ir buvusį sutuoktinį siejo stiprus emocinis ir dvasinis ryšis, santuoka tarp jų nebuvo atkurta dėl V. N. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinyje nurodyti žemės sklypai, sodyba esanti(duomenys neskelbtini), du automobiliai ir piniginės lėšos esančios V. N. sąskaitoje, yra įgyti jos ir V. N. bendrai. Teismo posėdžio metu I. N. parodė, kad jos pajamos buvo minimalios, ilgą laiko tarpą ji nedirbo, turėjo neįgalumą gaudavo iki 200 litų mėnesio pajamas. Teisme I. N. patvirtino, kad piniginėmis lėšomis ir kitais materialiais daiktais neprisidėjo prie ieškinyje nurodyto turto sukūrimo. Ieškovė nurodė, kad jos indėlis į bendro su V. N. turto sukūrimą, pasireiškė jos fiziniu darbu remontuojant sodybą esančią (duomenys neskelbtini), auklėjant ir rūpinantis bendrais su V. N. vaikais, atliekant įvairius buitinius darbus.
Ieškovės pakviesti liudytojai N. A., M. V; P. B., R. V., F. S., N. Z., V. O., P. B. yra I. N. kaimynai ir pažįstami, Šie liudytojai patvirtino, kad ieškovė ir V. N., iki pat jo mirties(duomenys neskelbtini), gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma šių liudytoju senai gyvena ne Lietuvoje, nėra su ieškove ir jos mirusiu buvusiu sutuoktiniu V. N. susiję artimais ryšiais. Šių liudytojų parodymai yra abejotini, todėl teismo vertinimu, negali būti laikomi pakankamu pagrindu spręsti, kad V. N. ir I. N., po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) iki V. N. Mirties (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo sudarę susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.
Tokią teismo išvadą pagrindžia kitos byloje nustatytos aplinkybės.
Ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas, automobiliai yra registruoti V. N. vardu, piniginės lėšos į kurių dalį reiškia reikalavimą I. N. yra V. N. priklausiusioje banko sąskaitoje. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu, šias aplinkybes ieškove paaiškino tuo, kad visas nekilnojamas turtas ir piniginės lėšos buvo registruotas V. N. vardu ir jo valdomas pagal ieškovės ir V. N. žodinį susitarimą, nes ieškovė nemoka lietuvių kalbos.
Šį ieškovės paaiškinimą iš dalies paneigia tai, kad ieškovė reikšdama ieškinį, nežinojo kokiame banke ir kokia pinigu suma yra saugoma V. N. priklausiusioje sąskaitoje. Tik bylos nagrinėjimo metu teismui išdavus ieškovei liudijimą gauti duomenis apie V. N. sąskaitoje esančias pinigines lėšas, buvo nustatyta kokiame banke ir kokia pinigų suma yra V. N. priklausiusioje sąskaitoje. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti už kokias kainas ir kokiomis sąlygomis, buvo įsigyti ieškinyje nurodyti žemės sklypai, sodyba esanti (duomenys neskelbtini). bei du automobiliai.
Ieškovės ir jos pakviestų liudytojų parodymus paneigia atsakovės N. G. pakviestų liudytojų N. S. – V. N. sesers, A. S. - V. N. sesers sutuoktinio, N. K. – V. N. tetos, Z. S. ir A. M. artimų – V. N. giminaičių, N. G. – atsakovės N. G. - V. N. dukters sutuoktinio parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad šių liudytojų parodymai byloje labiau patikimi nei ieškovės pakviestų liudytojų parodymai, nes jie yra susiję su V. N. artimais giminystės ryšiais ir apie jo gyvenimą po santuokos nutraukimo, žino iš paties V. N.. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti atsakovės N. G. pakviestų liudytojų parodymais, Ieškovė taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl šių liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo jos pakviestų liudytojų parodymų.
Šie liudytojai parodė, kad ieškovė ir V. N., po santuokos nutraukimo gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė. Po santuokos nutraukimo, V. N. įvairiais savo gynimo periodais ir iki pat mirties, palaikė artimus santykius su keliomis moterimis, su viena iš jų planavo sudaryti santuoką. Šie liudytojai patvirtino, kad visais verslo reikalais užsiėmė V. N., piniginėmis lėšomis gautomis iš verslo, disponavo tik jis. Ieškovė epizodiškai lankydavosi sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), kur gyveno V. N. Šie jos apsilankymai buvo susiję su ten vykusiomis šeimos šventėmis ar V. N. šeimos narių, tame tarpe jo vaikų ir anūkų susitikimais. Ieškovė neturėjo pakankamai pajamų, kuriomis būtų galėjusi prisidėti prie ieškinyje nurodyto V. N. priklausiusio turto sukūrimo. I. N. darbu ar kitaip neprisidėjo prie ieškinyje nurodyto turto įgijimo ar sukūrimo. Ieškovė tik labai epizodiškai atlikdavo nereikšmingus buities darbus, kuomet lankydavosi sodyboje, kurioje gyveno V. N.. Šie liudytojai taip pat parodė, kad I. N. nesirūpino V. N. laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu. Tokį savo elgesį ji paaiškino tuo, kad V. N. nėra jos vyras. V. N. laidotuvėmis ir jo kapo sutvarkymu, savo lėšomis rūpinosi jo sesuo N. S., jos sutuoktinis A. S., prie šių laidotuvių prisidėjo V. N. dukra - N. G.. Šias aplinkybes teisme iš esmės patvirtino ir ieškovė, tik patikslino, kad V. N. laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu nesurūpino todėl, kad tam neturėjo pinigų. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų iki V. N. Mirties (duomenys neskelbtini), ji gyveno atskirai nuo V. N., (duomenys neskelbtini), o V. N. gyveno sodyboje esančioje(duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šių ieškovės parodymų, ji su V. N. apie penkis metus kartu negyveno, tačiau pretenzijų į ieškinyje nurodytą turtą, kuris buvo registruotas V. N. vardu, nereiškė. Be to, I. N. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje akcentavo, kad ieškinį reiškia dėl to, kad sumažintu dukters – atsakovės N. G. paveldimo turto dalį. Šios aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina, kad I. N. nelaikė, kad ieškinyje nurodytas V. N. vardu registruotas turtas ir piniginės lėšos, yra bendroji dalinė jos ir V. N. nuosavybė.
Ieškovės pateiktos fotonuotraukos, kuriose kaip matyti yra užfiksuotos įvairios šventinės situacijos, kuriose dalyvauja ieškovė, jos buvęs sutuoktinis, jų vaiaki, anūkai ir kiti šeimos nariai. Teismo vertinimu, šios nuotraukos patvirtina atsakovės N. G. ir jos pakviestų liudytojų parodymus, kad ieškovė ir V. N. bendravo, tačiau šis bendravimas buvo susijęs su jų vaikais ir kitais giminaičiais, bet nepatvirtina, kad tokiu būdu jie kūrė bendrą dalinę nuosavybę.
Ieškovė pagrisdama ieškinį taip pat pateikė įvairius kvitus, pažymas, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose mokėtoju ir sutarties šalimi yra nurodytas V. N. Vien tokių dokumentų turėjimas nepatvirtina, kad nurodyti mokėjimai buvo atlikti iš ieškovės ir V. N. bendrų lėšų.
Visuma byloje nustatytų aplinkybjų patvirtina, kad ieškovė ir V. N. nebuvo sudarę susitarimo dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo ir tokios nuosavybės nesukūrė.
Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Utenos apylinkės teismo 2021-11-24 nutartimi, ieškovės atstovo prašymu, byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškinys yra atmestas pilna apimtimi, todėl sprendimui įsiteisėjus, Utenos apylinkės teismo 2021-11-24 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovės N. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovės N. G. atstovė rengė ir pateikė atsiliepimus į ieškinį, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo 10 teismo posėdžių. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iš ieškovė priteistinos išlaidos atsakovės N. G. advokato pagalbai apmokėti.
N. G. patyrė išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu – už VĮ Registrų centras ir dokumentų vertimą, kurios patenkinus ieškinį, priteistinos iš ieškovės.
Byloje susidarė 29,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 29,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6 503,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,29 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-11-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.