Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1222-921/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-1222-921/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10573-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: J. K.
Ieškovas: G. K., A. V.

Civilinė byla Nr. e2A-1222-921/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10573-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3033-1144/2022 pagal ieškovų G. K. ir A. V. ieškinį atsakovei J. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami nustatyti naudojimosi 0,1576 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal 2022 m. vasario 28 d. A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą. Ieškovai pagal minėtą planą prašė: ieškovui A. V. paskirti naudotis 278 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“; ieškovei G. K. paskirti naudotis 158 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir 45 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 74 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 657 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“; ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 364 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka jų turimas nuosavybės dalis, taip pat yra atsižvelgta į šalių turimus statinius, jų vietą, sudarant sąlygas į juos patekti. Ieškovai teigė, kad žemės sklypo dešinėje pusėje esanti žemė yra pati naudingiausia, todėl ja paskirta naudotis visiems bendraturčiams. Raudona linija plane pažymėtas šlaitas. Žemiau šlaito esanti žemė tarp bendraturčių taip pat padalinta proporcingai. Atsakovės atstovo nurodyta 1974 m. žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra registruota viešajame registre. Pažymėjo ir tai, kad ieškovai tvarko visą žemės sklypą, t. y. pjauna žolę, grėbia lapus, atlieka kitus darbus, o atsakovė žemės sklypo visai netvarko.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ matininko D. V. parengtą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių schemą. Atsakovė pagal minėtą schemą prašė: ieškovui A. V. paskirti naudotis 261 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, ir 40 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; ieškovei G. K. paskirti naudotis 219 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 764 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, ir 27 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 265 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“.

4. Nurodė, kad atsakovė naudojimosi žemės sklypu tvarką sieja su 1974 m. žemės sklypo pasidalijimo projektu, kuris yra VĮ Registrų centro archyvinėje byloje. Pagal šį projektą: žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, buvo naudojamasi bendrai, „B“ dalimi naudojosi J. L., „C“ dalimi – Z. A. N., o „D“ dalimi – S. Š.. Atsakovė gyvenamojo namo dalis įsigijo iš S. Š. ir J. L., todėl naudojosi ir naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ ir „D“. Ieškovų planas netinkamas, kadangi atsakovė, turėdama maždaug 1,5 karto didesnį žemės sklypo plotą, turėtų naudotis neracionaliai plane išdėstyta žemės sklypo dalimi su daug besisukančių kampų. Atsakovės pateiktoje schemoje jai yra priskirta vientisa žemės sklypo dalis. Be to, atsakovės pateiktas planas kitiems bendraturčiams taip pat yra racionalesnis, nes jiems priskirtos sklypo dalys su daugiau naudingos žemės, esančios iki šlaito, nei ieškovų plane.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2022 m. vasario 28 d. A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą: ieškovui A. V. paskyrė naudotis 278 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“; ieškovei G. K. paskyrė naudotis 158 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, ir 45 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; atsakovei J. K. paskyrė naudotis 657 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, ir 74 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; ieškovams A. V., G. K. ir atsakovei J. K. paskyrė bendrai naudotis 364 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Priteisė iš atsakovės J. K. ieškovams G. K. ir A. V. 2 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės J. K. 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu teismas taip pat nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 23/100 dalys minėto gyvenamojo namo, ieškovei G. K.– 1/6 dalis, o atsakovei J. K. – 43/300 ir 23/50 dalys. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir pastato priklausiniai inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, stoginė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. V. nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei G. K. nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ matininko D. V. parengtą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių schemą, nustatė, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „E“, kuri skiriama naudoti ieškovui A. V. yra statinys, pažymėtas indeksu „N“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad šiuo statiniu naudojasi atsakovė. Taigi, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal minėtą planą, atsakovės naudojamas statinys, pažymėtas indeksu „N“, patektų į ieškovui A. V. paskirtą atskirai naudoti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „E“.

8. Teismas nustatė ir tai, kad, pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, atsakovei skiriama naudotis 764 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“. Teismo vertinimu, nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiti gyvenamojo namo bendraturčiai, t. y. ieškovai, netektų galimybės patekti prie gyvenamojo namo (pastato) bendrųjų konstrukcijų (pamatų, išorinių sienų). Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu būtų suvaržyta bendraturčių teisė vykdyti įstatyme nustatytą pareigą tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (pastato konstrukcijas).

9. Teismo vertinimu, ieškovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jie tvarko visą žemės sklypą, paneigia atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, jog tarp žemės sklypo bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri iš esmės atitinka byloje pateiktą 1974 m. žemės sklypo pasidalijimo projektą.

10. Teismas nusprendė, kad atsakovės pateiktas 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ matininko D. V. parengtas naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planas negali būti tvirtinamas.

11. Teismas, vertindamas ieškovų pateiktą 2022 m. vasario 28 d. A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, konstatavo, kad jame yra tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, aiškus kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies dydis, išsidėstymas ir ribos, skiriančios bendraturčių naudojamas dalis. Teismo vertinimu, ieškovų pateiktas planas atitinka teisėtumo kriterijų. Be to, teismas padarė išvadą, kad, pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo planą, šalims paskirtos atskirai naudotis žemės sklypo dalys atitinka jų dalis bendrosios nuosavybės teisėje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovams sukuriama ženkliai palankesnė naudojimosi tvarka, ignoruojant kito bendraturčio (atsakovės) interesus.

12. Pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovei paskiriama atskirai naudotis plane indeksais „B“ ir „C“ pažymėtomis žemės sklypo dalimis. Teismas iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatė, kad šiose žemės sklypo dalyse esančiais išlikusiais statiniais, pažymėtais indeksais „N“, naudojasi atsakovė. Teismas nustatė ir tai, kad plane žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, ties šlaito viršaus briauną žyminčia linija, buvo ieškovo A. V. naudojamas statinys, pažymėtas indeksu „N“. Minėtas statinys šiuo metu nugriautas. Likusių medinių lentų ieškovas nešalino, siekdamas išvengti šalia esančio atsakovės naudojamo statinio griūties. Ieškovas taip pat nurodė, kad jokių reikalavimų į likusias medines lentas nereiškia. Taigi, pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, visi atsakovės naudojami statiniai, plane pažymėti indeksais „N“, yra atsakovei paskirtose žemės sklypo dalyse, pažymėtose indeksais „B“ ir „C“. Ieškovės G. K. naudojami statiniai, pažymėti indeksais „N“ ir „MN“, yra šiai ieškovei paskirtoje atskirai naudoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „E“. Ieškovei G. K. ir atsakovei J. K. yra užtikrinamas tiek tinkamas patekimas į šiuos statinius iš bendrai naudojamos dalies, kuri plane yra pažymėta indeksu „A“, tiek galimybė minėtus statinius naudoti ir juos prižiūrėti. Be to, iš ieškovų siūlomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano nustatyta, kad šalims bendrai paskiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje „A“ yra bendraturčiams priklausantis gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu „2G“. Šioje žemės sklypo dalyje (koordinačių taškuose nuo Nr. 4 iki Nr. 33) yra palikta bendrai naudojama žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo namo dešinės pusės sienos. Taigi, gyvenamojo namo bendraturčiai turės galimybę laisvai patekti prie gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (pamatų, išorinių sienų) ir įgyvendinti įstatyme numatytas bendraturčių pareigas, susijusias su statinio priežiūra bei remontu. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka patogumo ir efektyvumo kriterijus.

13. Ieškinį patenkinęs visiškai, iš atsakovės ieškovams teismas priteisė 2 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (75 Eur žyminis mokestis, 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 341,50 Eur išlaidos už žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų parengimą). Teismas valstybei iš atsakovės priteisė 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: 1) pridėti prie bylos 1974 m. pareiškimą ir A. V. nugriauto sandėliuko nuotraukas; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tuo atveju, jeigu bus nustatyti procesiniai trūkumai, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

14.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, neįvertinta jau egzistuojanti sklypo naudojimosi tvarka, pažeistos atsakovės teisės, jai naudotis priskirtoje sklypo dalyje paliekant ieškovui A. V. priklausantį ir naudotą nekilnojamąją turtą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

14.2. Apeliantės nuomone, ieškovų pateiktas 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi esminių trūkumų, nes nėra nurodyta, kokiais kadastriniais duomenimis vadovaujantis jis yra atliktas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta kadastro duomenų nustatymo data 2005 m. gruodžio 6 d. Atsakovės nuomone, ieškovų pateiktas 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka 2005 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo plano, kuriuo buvo nustatyti kadastriniai duomenys. Pažymi, kad žemės sklypo kadastrinių duomenų plano byloje nėra, yra tik pirmas puslapis. Dėl šios priežasties nėra galimybės patikrinti ieškovų pateikto 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano teisingumo. Atsakovė teigia, kad nurodyti trūkumai yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų pateiktas planas, kurio pagrindu buvo nustatyta naudojimosi tvarka, yra teisiškai ir faktiškai klaidingas, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, turi būti panaikintas skundžiamas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, tačiau ją taikė neteisingai. Teismas visiškai neatsižvelgė į sklypo naudojimosi tvarką, kuri bendraturčių buvo nustatyta dar 1974 m. ir kurios buvo laikomasi iki šiol. Dar 1974 m. buvo nustatyta, kad: žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, naudojasi J. L., kuriai priklausiusią namo dalį įsigijo atsakovė; dalimi, pažymėta indeksu „C“, naudojasi Z. A. N., kuriam priklausiusią namo dalį įsigijo ieškovė G. K.; dalimi, pažymėta indeksu „D“, naudojasi S. Š., kuriai priklausiusią namo dalį įsigijo atsakovė. Taigi, atsakovė naudojosi ir naudojasi 1974 m. plane indeksais „B“ ir „D“ pažymėtomis žemės sklypo dalimis, o ieškovė G. K. – dalimi, pažymėta indeksu „C“. Tai patvirtina, kad žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri galioja iki šiol, bendraturčiai nusistatė dar 1974 m. Atsakovė nemato priežasčių šią tvarką keisti, o ieškovai savo ieškinyje nenurodo priežasčių dėl ko ši tvarka turėtų būti keičiama.

14.4. Teismas, nurodydamas, kad atsakovės pateiktas 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ matininko D. V. parengtas naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planas negali būti tvirtinamas, todėl atmetamas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovė pažymi, kad ji nebuvo pareiškusi byloje savarankiškų reikalavimų ir planą teikė tik kaip siūlomą variantą, norėdama bylą užbaigti taikiai. Atsakovė taip pat sutiko, kad jos pasiūlyto plano sprendiniai gali būti koreguojami. Atsakovė byloje prašė ieškinį atmesti, o ne nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo jokio pagrindo priimti sprendimą dėl atsakovės pateikto plano.

14.5. Teismas žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal 2022 m. vasario 28 d. A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovės nurodytus plano esminius trūkumus. Ties atsakovei priklausančiais garažais, pažymėtais indeksais „N“, esančiais žemės sklypo dalyje „C“ (taškuose, pažymėtuose indeksais „8-30-9-28“), nėra paliktas bent 1 metro atstumas. Dėl šios priežasties atsakovė negalės prieiti prie savo pastatų ir įgyvendinti savo teisių, susijusių su jų priežiūra bei remontu. Tuo tarpu prie ieškovės G. K. pastatų, pažymėtų indeksais „N“ ir „NM“, kurie yra žemės sklypo dalyje „E“, yra paliktas 1 metro atstumas nuo pastatų (taškuose, pažymėtuose indeksais „27-26-13“). Atsakovės nuomone, taip yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Tai taip pat yra savarankiškas pagrindas pripažinti sprendimą nepagrįstu ir jį panaikinti.

14.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas pažeidžia atsakovės teises, nes jai paskirtoje naudotis dalyje liko ieškovo A. V. nugriauto sandėliuko pamatai ir tvora. Teismas konstatavo, kad atsakovei priskirtoje žemės sklypo dalyje yra ieškovo A. V. pastato liekanos. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nešalino lentų tam, kad nenugriūtų šalia esantis atsakovei priklausantis sandėliukas. Atsakovė visą bylos nagrinėjimą teigė, kad jai nereikia A. V. paslaugų ir ji nesutinka gauti naudojimuisi žemės sklypo dalies, kurią pati turės tvarkyti, pašalindama A. V. pastato pamatus ir tvorą, t. y. patirs papildomų išlaidų ir nepatogumų.

14.7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į šalių procesinį aktyvumą, pateiktų procesinių dokumentų kokybę bei į atsakovės atstovo argumentus, nurodytus baigiamųjų kalbų metu. Ieškovai, gavę atsakovės atsiliepimą, pateikė 2021 m. lapkričio 22 d. patikslintą ieškinį ir naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Naujas planas buvo koreguotas būtent pagal atsakovės pateiktas pastabas. Atsakovės nuomone, tai patvirtina, kad ieškovų pateiktas pradinis ieškinys ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas buvo nepagrįsti, todėl už jų paruošimą iš atsakovės negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, atsakovės nuomone, be pagrindo vyko 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdis, todėl už ieškovų atstovės dalyvavimą minėtame teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos taip pat negalėjo būti priteistos iš atsakovės. Atsakovė teigia, kad ieškovai turėtų padengti jos patirtas atstovavimo išlaidas už pradinio atsiliepimo parengimą ir dalyvavimą 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdyje. Taigi, ieškovų bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos 1 391,50 Eur (1 210 Eur už ieškinio parengimą ir 181,50 Eur už pradinio plano parengimą), o atsakovei iš ieškovų turėjo būti priteista 240 Eur bylinėjimosi išlaidos (160 Eur už atsiliepimo paruošimą ir 80 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje). Atitinkamai turėtų būti perskaičiuotas ir žyminis mokestis bei teismo išlaidos. Atsakovės nuomone, teismas galėjo dar labiau nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų, nes ieškovai nesutiko su atsakovės siūlymu bylą perduoti teisminei mediacijai.

Atsiliepimas

14.8. Atsakovės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, patikėjo ieškovų paaiškinimais ir nematė (ar nenorėjo matyti) akivaizdžių rašytinių įrodymų. Apeliantė nori pati duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu. Dėl šių priežasčių, apeliantė mano, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, apeliantė prašo pridėti prie bylos A. V. nugriauto sandėliuko nuotraukas. Atsakovė pažymi, kad ji negalėjo tikėtis, jog teismas sandėliuko likučius vertins kaip lentas, todėl poreikis pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po sprendimo priėmimo. Taip pat, gavus skundžiamą sprendimą, iškilo būtinybė ieškoti ir pateikti papildomų dokumentų iš archyvo. Atsakovė teikia 1974 m. pareiškimą, kuris taip pat patvirtina, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar 1974 m. Minėtas įrodymas yra būtinas byloje, norint teisingai ją išnagrinėti.

15. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą teismo prašo: apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, be pagrindo neatsižvelgė į tarp bendraturčių egzistuojančią ir nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, tokiu būdu nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jokios faktinės naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nėra. Žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti nustatyta arba notarine tvarka patvirtinta sutartimi, arba teismo sprendimu. Šiuo atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka niekada nebuvo patvirtinta nei notaro sutartimi, nei teismo sprendimu. Atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojama 1974 m. sutartis taip pat negali būti laikoma bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu. Kaip matyti iš sutarties turinio, minėta sutartimi pirkėjui J. K. pardavėja J. L. suteikė teisę naudotis atitinkama sodo-daržo dalimi. Tai nelaikytina visų bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Minėta sutartis negali būti taikoma dabartinių žemės sklypo savininkų atžvilgiu. Byloje yra pateiktas tik 1974 m. žemės sklypo pasidalinimo projektas, kuris niekada nebuvo patvirtintas ir dėl jo tarp pastato bendraturčių niekada nebuvo susitarta.

15.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą ieškinį, nevertino bylos duomenų, pagrindžiančių 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ydingumą. Byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, jog žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti 2005 m. gruodžio 6 d., kuriais vadovaujantis ir buvo parengtas ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Pateiktas planas yra teisingas ir atspindintis visų žemės sklype esančių statinių išdėstymą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra nurodytos visos koordinatės, todėl žemės sklypo planą bei jo koordinačių teisingumą šioje byloje galėjo vertinti visos šalys. Pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme iš viso nekėlė jokių klausimų dėl plano koordinačių egzistavimo byloje, jų teisingumo ar pažymėtų statinių vietos teisingumo. Tai sudaro pagrindą nevertinti naujai apeliaciniame skunde keliamų atsakovės motyvų.

15.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo patogumo ir efektyvumo kriterijais, kadangi ties atsakovei priklausančiais garažais, kurie pažymėti indeksais „N“, esančiais sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „ C“, nėra paliktas bent 1 metro atstumas. Ieškovai pripažįsta, jog atsakovės naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“, nėra palikta 1 metro atstumo prie garažų. Tačiau pažymi, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, kuri ribojasi su žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, ir tuo pačiu su atsakovės naudojamais statiniais, yra paskirta bendram visų bendraturčių, įskaitant atsakovę, naudojimui. Todėl atsakovė, naudodamasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, bei bendrai su kitais bendraturčiais žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, turės visas galimybes prieiti prie minėtų garažų, taip pat turės visas galimybes juos tinkamai eksploatuoti. Pažymi, kad G. K. išimtiniam naudojimui paskiriant žemės sklypo dalį „E“, kurioje yra jai priklausantys statiniai, iš vienos statinių pusės (ties taškais, kurių indeksai „11-28-27“) taip pat nėra paliktas 1 metro atstumas. Ieškovė prie statinių sienos taip pat turės galimybę patekti iš visų bendraturčių naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl patogumo ir efektyvumo kriterijų netaikymo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinkantys plano duomenų.

Šalies argumentai

15.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių pažeidžia atsakovės teises dėl to, kad jos naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, yra neva ieškovo A. V. nugriauto sandėliuko pamatai bei tvora. Pažymi, kad nurodomas sandėliukas ir tvora niekada nebuvo įteisinti ir teisiškai registruoti, t. y. minėti statiniai buvo savavališka statyba. Be to, byloje nėra ginčo, kad A. V. nebuvo atsakovės nurodomo sandėliuko bei tvoros statytoju. Atsakovės naudojimui yra pagrįstai paskiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, kadangi būtent atsakovė naudojasi šioje dalyje esančiu sandėliuku, tokiu būdu yra užtikrinamas atsakovės patekimas į jos naudojamą statinį.

15.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei yra paliekamas po nugriauto sandėliuko lentomis esantis sąvartynas, dėl kurio ji patirs nuostolių, kas neva pažeidžia atsakovės teises. Pažymi, kad jei po sandėliuko lentomis yra sąvartynas, tai jis buvo padarytas pačios atsakovės, už ką ji ir turi būti atsakinga.

15.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, konstatuodamas, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatyta pagal atsakovės planą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pažymi, kad ne vienoje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi teisę nustatyti naudojimosi tvarką pagal bet kurios iš proceso šalių pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nepriklausomai nuo to, ar byloje buvo pareikštas priešieškinis, ar planas teiktas su atsiliepimu į ieškinį.

15.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Aplinkybė, kad, atsižvelgiant į atsakovės pastabas bei dėl pasikeitusių ginčo žemės sklypo savininkų, buvo koreguojamas pirminis naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, tik įrodo ieškovų lankstumą, siekiant nustatyti visų bendraturčių interesus atitinkančią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

15.8. Ieškovai prašo netenkinti apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų pridėjimo prie bylos. Atsakovė turėjo galimybę gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme visus su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Pažymi, kad byloje buvo pateikti visi galimi dokumentai, abi proceso šalys, įskaitant atsakovę, turėjo visas galimybes teikti paaiškinimus ir kitus įrodymus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir pridėti prie bylos atsakovės prašomus rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: 1974 m. pareiškimą ir nugriauto sandėliuko nuotraukas. Apeliantė prašo pridėti teikiamus įrodymus prie bylos. Nurodo, kad prašomos pridėti prie bylos nuotraukos patvirtina, kad žemės sklype, ieškovui nugriovus sandėliuką, liko ne tik lentos, bet ir metalinis rėmas bei sąvartynas. Atsakovė pažymi, kad poreikis pateikti nuotraukas iškilo vėliau, nes ji negalėjo tikėtis, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo nugriautą sandėliuką vertins tik kaip lentas. Be to, apeliantė teikia ir pareiškimą, kuris, jos teigimu, patvirtina, kad tarp bendraturčių dar 1974 m. buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovės nuomone, minėtas pareiškimas būtinas byloje, siekiant ją teisingai išnagrinėti.

19. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovės prašymu pridėti prie bylos naujus įrodymus nesutinka. Pažymi, kad ieškovas A. V., nagrinėjant bylą iš esmės, teikė paaiškinimus, tarp jų ir dėl sandėliuko, t. y. kodėl jį nugriovus nebuvo pašalintos lentos. Pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su tokiais motyvais, turėjo visas galimybes teikti pirmosios instancijos teismui duomenis, tačiau to nepadarė. Ieškovų nuomone, visus su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus atsakovė turėjo galimybę gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl to nėra pagrindo šių įrodymų pridėti prie bylos apeliaciniame procese.

20. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, t. y. tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios jai trukdė tokio pobūdžio ir turinio įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad naujų įrodymų pateikimo poreikis atsirado tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kurioms patvirtinti teikiami nauji įrodymai, buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Taigi, visi atsakovės teikiami įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

22. Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad ji nori pasisakyti teismo posėdžio metu dėl nagrinėjamų klausimų. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas patikėjo ieškovais ir nematė (ar nenorėjo matyti) akivaizdžių rašytinių įrodymų, esančių byloje. Ieškovai su atsakovės prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nesutinka. Pažymi, kad šalys, įskaitant ir atsakovę, turėjo visas galimybes teikti paaiškinimus ir kitus įrodymus pirmosios instancijos teisme. Mano, kad dėl to nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui A. V. priklauso 181/788 dalys žemės sklypo, ieškovei G. K. – 263/1576 dalys žemės sklypo, atsakovei J. K. – 321/1576 dalys ir 315/788 dalys žemės sklypo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruoti tokie nesunaikinti pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. V. nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 23/100 dalys gyvenamojo namo ir 23/100 dalys kitų inžinerinių statinių. Ieškovei G. K. nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1/6 dalis gyvenamojo namo ir 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių. A. J. K. nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso 43/300 ir 23/50 dalys gyvenamojo namo, 43/300 ir 23/50 dalys kitų inžinerinių statinių.

26. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal 2022 m. vasario 28 d. A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė, be kita ko, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

27. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

28. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

29. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

30. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

31. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

32. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

33. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

34. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, jame neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, neįvertinta jau egzistuojanti žemės sklypo naudojimosi tvarka. Be to, apeliantė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nors ir nurodė kasacinio teismo praktiką, tačiau ja tinkamai nesivadovavo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

35. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis) – šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis.

36. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas – pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė šalių, jų atstovų paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išdėstytomis jai nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

38. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė nutarties 29–31 punktuose nurodytus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ir (ar) įrodymų vertinimo taisykles (CK 1.5 straipsnis, 4.81 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, vertino ir lygino ginčo šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto ekonomiškumo, proporcingumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pripažinti ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarko projektą priimtinu, nuosekliai išplaukia iš byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų.

39. Sutiktina su apeliantės teiginiais, kad teismų praktikoje yra nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Tačiau nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri buvo susiformavusi (nusistovėjusi) tarp bendraturčių nuo 1974 m.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis numato, kad bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos CK ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.81 straipsnio 2 dalis numato, kad bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra pateikusi į bylą 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projektą. Atsakovės atstovas 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad 1974 m. žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės atstovas duomenų, jog minėta žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo (yra) įregistruota VĮ Registrų centre, nepateikė. Tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame procese. Priešingai, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 23 d. išrašas (su istorija) patvirtina, kad žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka niekada VĮ Registrų centre nebuvo įregistruota.

42. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina ir tai, kad žemės sklypo bendraturčiai iki šiol vadovaujasi žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri nusistovėjo nuo 1974 m. Atsakovės teigimu, ieškovai nenurodo, kodėl ši tvarka turi būti keičiama. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais taip pat nesutinka.

43. Byloje esančiame 1974 m. liepos 10 d. žemė sklypo pasidalijimo projekte nurodyta, jog: 1) žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, naudojamasi bendrai; 2) žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, naudojasi J. L.; 3) žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, naudojasi A. Z. N.; 4) žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, naudojasi S. Š.. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji įsigijo J. L. namo dalį, kuri naudojosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, ir S. Š. namo dalį, kuri naudojosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“. Tuo tarpu ieškovė G. K. įsigijo Zigmanto A. N. namo dalį, kuris naudojosi žemė sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“. Atsakovė tvirtina, kad ji iki šiol naudojasi žemės sklypo dalimis, kurios 1974 m. žemės sklypo naudojimosi projekte pažymėtos indeksais „B“ ir „D“, o ieškovė G. K. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“.

44. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių iki šiol yra susiklosčiusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tokia, kokia buvo nurodyta 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys iki šiol vadovaujasi 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Priešingai, nustatyta, jog abu ieškovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, teismo posėdžių metu teigė, jog iš esmės visą žemės sklypą tvarko jie, t. y. pjauna žolę, grėbia lapus, atlieka kitus veiksmus, susijusius su žemė sklypo priežiūra. Ieškovai teigė, jog atsakovė žemės sklypo visai netvarko, dėl šios priežasties ir kilo jiems būtinybė nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovų paaiškinimais yra paneigti atsakovės atstovo teiginiai, kad tarp žemės sklypo bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri iš esmės atitinka byloje pateiktą 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projektą.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šiuo metu nėra nusistovėjusi žemė sklypo naudojimosi tvarka tokia, kokia nurodyta 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte, patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateikta 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ žemė sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema, kurią pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai vertino. Teisėjų kolegija, palyginusi 2022 m. kovo 18 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą su 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projektu, nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) 2022 m. kovo 18 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodyta, jog atsakovei skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“. Minėta žemės sklypo dalis iš esmės apima 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte nurodytas žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „B“, „C“ ir „D“. Pastarosiomis žemės sklypo dalimis, vadovaujantis pačios atsakovės teiginiais, turėtų naudotis atsakovė ir ieškovė G. K.; 2) 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, kuri nurodyta kaip bendrojo naudojimo dalis, atsakovės pateiktoje 2022 m. kovo 18 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje yra pažymėta indeksais „A“ ir „B“. Minėtos dalys skiriamos naudotis ieškovams A. V. ir G. K.. Taigi, pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, kuri visiškai neatitinka 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte nurodytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad pati atsakovė, teikdama tokį įrodymą, t. y. 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, iš esmės pripažino, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nusistovėjusi nuo 1974 m. Taigi, dar ir dėl to, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypo tvarkos, neturi jokio pagrindo.

46. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis racionalumo ir patogumo principais, galima nukrypti nuo taisyklės, reikalaujančios atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Tvarkos keitimo reikalaujančiai šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

47. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 25 punkte, nustatyta, kad ieškovui A. V. nuosavybės teise priklauso tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo dalys, taip pat kiti nekilnojamieji daiktai (jų dalys), esantys (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, tuo atveju, jeigu ir būtų pagrindas daryti išvadą, kad bendraturčiai dar 1974 m. buvo susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neabejotinai buvo pagrindas ją keisti. Kaip ne kartą minėta, 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte yra išskirtos keturios žemės sklypo dalys, kurios pažymėtos indeksais „A“, „B“, „C“ ir „D“. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog, pagal 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projektą, ji naudojasi žemės sklypo dalimis, minėtame projekte pažymėtomis indeksais „B“ ir „D“ (kuriomis anksčiau naudojosi J. L. ir S. Š.). Tuo tarpu ieškovė G. K. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ (kuria naudojosi Z. A. N.). Iš 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekto nustatyta, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, yra bendro naudojimo. Atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, kad tarp bendraturčių nuo 1974 m. yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka, visiškai nenurodo, kuria žemės sklypo dalimi pagal 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projektą naudojasi ir (ar) turi naudotis ieškovas A. V.. Taigi, palikus galioti žemės sklypo naudojimosi tvarką tokią, kokia buvo nurodyta 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte, ieškovas A. V. netektų galimybės naudotis jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, taip pat ieškovui A. V. būtų apribota galimybė naudotis žemės sklype esančiais ir jam nuosavybės teise priklausančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais (jų dalimis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikė savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą (žr. nutarties 45 punktą), taip pat yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog tokiu būdu ir pati atsakovė pripažino, jog yra pagrindas keisti 1974 m. liepos 10 d. žemės sklypo pasidalijimo projekte nurodytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

48. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovų pateiktas 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi trūkumų, neatitinka patogumo ir efektyvumo kriterijų, nes jame nėra numatytas atsakovei 1 metro atstumas prieiti prie jai priklausančių pastatų, esančių žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“.

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, pagal ieškovų pateiktą 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“, paskirta naudotis atsakovei. Minėtoje žemės sklypo dalyje yra atsakovės naudojami pastatai, pažymėti indeksais „N“. Sutiktina su atsakove, kad jos naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“, nėra paliktas 1 metro atstumas prie pastatų, pažymėtų indeksais „N“ (prie kraštinių, pažymėtų taškuose Nr. „8-30“ ir Nr. „9-28“). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, kuri ribojasi su žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, ir tuo pačiu su atsakovės naudojamais statiniais, yra paskirta bendram visų bendraturčių naudojimui. Taigi, atsakovė kartu su kitais bendraturčiais, turėdama galimybę naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, turės visas galimybes nevaržomai prieiti prie jos naudojamų pastatų, esančių žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“, ir tokiu būdu juos, esant poreikiui, tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti.

50. Atsakovė teigia, kad ieškovų ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypo tvarka pažeidžia jos teises dėl to, kad jos naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, yra ieškovo A. V. nugriauto sandėliuko pamatai (lentos) ir tvora.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, pagal ieškovų pateiktą 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovei taip pat skiriama naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, ties šlaito viršaus briauną žyminčia linija buvo ieškovo A. V. naudojamas statinys, pažymėtas indeksu „N“. Minėtas statinys šiuo metu yra nugriautas, tačiau lentos nėra pašalintos. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, nepaliko šių lentų atsakovės nuosavybėn, o, vertindamas 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tik konstatavo faktą, kad žemės sklypo dalyse, pažymėtose indeksais „B“ ir „C“, yra tik atsakovės naudojami statiniai, o ieškovo naudojamas statinys, kuris buvo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, šiuo metu yra nugriautas. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog nugriovus statinį žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, liko nepašalintos lentos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad statinys buvo pastatytas savavališkai, tačiau neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis naudojosi minėtu statiniu, kaip ir neginčija aplinkybės, kad minėtą statinį nugriovė būtent jis, o ne kitas asmuo. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo sprendžiamas tik klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, joje nebuvo keliami klausimai dėl žemės sklypo sutvarkymo, taip pat ir lentų, tvoros ar kitų žemės sklype likusių daiktų pašalinimo. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, nesutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas jai naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, paliko jai ieškovo nugriauto sandėliuko lentas, tvorą ir (ar) pareigą susitvarkyti žemės sklypo dalį ir (ar) vietą, kur buvo ieškovo naudotas ir šiuo metu nugriautas sandėliukas. Pažymėtina, kad tarp bendraturčių kilę klausimai gali būti sprendžiami bendraturčių sutarimu arba kreipiantis į teismą (CK 4.75, 4.98 straipsniai).

52. Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes pasisakė dėl jos pateikto 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ matininko D. V. parengto naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių plano (schemos). Atsakovė teigia, kad ji nebuvo pareiškusi byloje savarankiškų reikalavimų ir savo planus teikė tik kaip siūlomą variantą, norėdama užbaigti ginčą taikiai. Su šiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Analogiškas išaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti taikomas ir nagrinėjant bylas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo. Taigi, tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, turi įvertinti visus šalių į bylą pateiktus naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo variantus ir iš jų parinkti visoms šalims priimtiniausią.

54. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad atsakovės atstovas, duodamas paaiškinimus, pasisakė ne tik dėl ieškovų pateikto 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, bet ir dėl atsakovės pateiktos 2022 m. kovo 18 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos, kuri parengta UAB „Geoera“ matininko D. V.. Atsakovės atstovas 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė priežastis dėl kurių, jo nuomone, atsakovės pateiktas planas yra geresnis nei ieškovų. Be to, iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas dėl atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi plano teikė klausimus ir ieškovams. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teismui nesakė, kad atsakovė nepageidauja, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal jos teikiamą žemės sklypo schemą. Priešingai, kaip minėta anksčiau, atsakovės atstovas 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent atsakovės siūlomas planas yra geresnis (racionalesnis) nei ieškovų.

55. Taigi, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 52–54 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esant atsakovės pateiktai 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ matininko D. V. parengtai žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemai, taip pat 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovui dėl minėtos schemos teikiant paaiškinimus, pagrįstai minėtą schemą, priimdamas ginčijamą sprendimą, analizavo ir įvertino. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikta 2022 m. kovo 18 d. UAB „Geoera“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema negali būti tvirtinama. Šios išvados nei ieškovai, nei atsakovė neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

56. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad ieškovų pateiktas 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi trūkumų, nes nėra nurodyta, kokiais kadastro duomenimis vadovaujantis jis buvo atliktas. Atsakovė teigia, kad nėra galimybės patikrinti ieškovų 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano teisingumo, nes byloje nėra viso žemės sklypo kadastro duomenų plano, yra tik pirmo puslapio nuotrauka. Nurodo ir tai, kad, prieš nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, turėjo būti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. Mano, kad nurodyti trūkumai yra savarankiškas pagrindas pripažinti, kad ieškovų planas, kurio pagrindu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, yra teisiškai ir faktiškai klaidingas, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas.

57. CPK 306 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

58. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, nenustatė, kad atsakovė ir (ar) jos atstovas teismo posėdžių metu būtų reiškęs prieštaravimus dėl ieškovų pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano ydingumo, t. y. kad jis neatitinka kadastro duomenų. Kaip ir nereiškė jokių prieštaravimų, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas negali būti tvirtinamas dėl priežasčių, susijusių su kadastro duomenimis ir (ar) būtinybe juos patikslinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovai 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą kartu su patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. vasario 28 d. Minėto plano antroje pusėje yra nurodytas plotas, koordinačių žiniaraštis ir kiti duomenys. Bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje. Atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo visas galimybes patikrinti ieškovų kartu su patikslintu ieškiniu pateiktą žemės sklypo planą, kadastro duomenų teisingumą bei pateikti į bylą tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo analizuoti ir (ar) vertinti apelianto naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė duomenų apie ieškovų pateiktą 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano ydingumą nepateikė ir apeliaciniame procese. Teisėjų kolegija, nesant duomenų, taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakove ir padaryti išvadą, kad ieškovų pateiktas 2022 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra ydingas, parengtas nesivadovaujant 2005 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

59. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į šalių aktyvumą, taip pat priežastis dėl ko buvo teikiami patikslintas ieškinys ir naujas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovės jiems priteisė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

60. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, kurios taikomos sprendžiant šį klausimą tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 302 straipsnis), tiek ir kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

61. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).

62. Kaip nurodyta nutarties 59 punkte, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į jos atsakovo nurodytus argumentus ir ieškovų prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti.

63. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyto ieškovų elgesio, t. y. tai, kad ieškovai teikė ieškinį, kurį vėliau tikslino, nėra pagrindo laikyti netinkamu, sukeliančių abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

65. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 42 straipsnyje yra numatyta, kad ieškovas, be kita ko, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio.

66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovams poreikis kreiptis į teismą kilo būtent dėl to, jog nepavyko su atsakove susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tai lėmė šalių tarpusavio ginčus. Taigi, teismas iš esmės pripažino, kad ieškovų kreipimasis į teismą buvo pagrįstas – tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl teisės. Atsižvelgiant į tai, ieškovų pagrįstas kreipimasis į teismą, nepaisant to, kad ieškovai vėliau ieškinį tikslino ir teikė naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, negali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse.

67. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, netinkamai aiškino ar taikė CPK 93 straipsnio normas.

68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodyta, kad šalys turėjo realias galimybes išspręsti tarp šalių kilusį ginčą taikiai, pasinaudodamos teismine mediacija, tačiau nesąžiningai šia teise nepasinaudojo ir dėl to šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

69. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo

70. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.

72. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 1 200 Eur advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovams iš atsakovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 600 Eur (šešis šimtus eurų), bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė