- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2-3033-1144/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10573-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Ieškovas
- G. K., A. V.
- Atsakovas
- J. K.
dalyvaujant ieškovams G. K. ir A. V., jų atstovei advokatei S. Ž., atsakovės J. K. atstovui advokatui M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir A. V. ieškinį atsakovei J. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo nustatyti naudojimosi 0,1576 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal (duomenys neskelbtini) A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, pagal kurį ieškovui A. V. paskirti naudotis 278 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“; ieškovei G. K. paskirti naudotis 158 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir 45 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 74 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 657 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“; ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 364 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (A. V. dalis – 84 kv. m., G. K. dalis – 60 kv. m., J. K. dalis – 220 kv. m.). Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai ir paaiškino, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka jų turimas nuosavybės dalis, taip pat yra atsižvelgta į šalių turimus statinius, jų vietą, sudarant sąlygas į juos patekti. Žemės sklypo dešinėje pusėje esanti žemė yra pati naudingiausia, ja naudojasi visi bendraturčiai. Raudona linija plane pažymėtas šlaitas, žemiau jo esanti žemė taip pat padalinta proporcingai tarp bendraturčių. Atsakovės planas yra netinkamas, kadangi nėra paliktas priėjimas prie gyvenamojo namo. Dėl to ieškovai negalėtų eksploatuoti pastato, remontuoti jį. Atsakovo atstovo nurodoma ankstesnė tvarka pagal pateiktą projektą nėra registruota viešajame registre.
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. paaiškino, kad ieškovai tvarko visą sklypą, pjauna žolę, sugrebia lapus, taiso bortelius prie kelio, statė tvorą. Atsakovė žemės sklypo netvarko. Tarp bendraturčių kylančius klausimus ieškovas sprendžia su atsakovės sūnumi, kuris dažnai lankosi pas atsakovę. Ieškovai nori nusistatyti tvarka, kad kiekvienas iš jų turėtų ir žinotų savo dalį, kurią galėtų prižiūrėti, leisti laisvalaikį, sutvarkyti aplinką. Ieškovas nesinaudoja nei vienu statiniu žemės sklypo plane pažymėtu indeksais „N“. Anksčiau buvo vienas jam priklausantis statinys, tačiau ieškovas jį nugriovė dėl pavojingos statinio būklės. Statinio vietoje likusių lentų ieškovas nepašalino, nes jo manymu, pašalinus lentas, gali nuslinkti žemyn nuo šlaito šalia esantis atsakovei priklausantis statinys. Atsakovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas, kuriame ieškovui priskirta žemės sklypo dalis pažymėta B, ieškovo netenkina, nes praktiškai visa paskirta žemės sklypo dalis patenka į stačiausią šlaitą, o naudingos žemės lieka apie 1 metrą pločio. Atsakovės plane ieškovui taip pat priskiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „E“, kurioje yra atsakovės garažas.
Ieškovė G. K. paaiškino, kad butą gyvenamajame, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijo jos tėvai, jiems mirus, šis turtas atiteko ieškovei pagal rentos sutartį. Visą žemės sklypą dengia medžiai, kuriuos reikia genėti, yra seni vaismedžiai. Visą žemės sklypą ji tvarko kartu su ieškovu A. V. grėbia lapus, šluoja kiemą. Pageidauja nustatyti naudojimosi tvarką, kad kiekvienas iš bendraturčių galėtų tvarkytis savo dalį, įsirengti poilsio zoną. Atsakovė naudojasi statiniais, kurie yra ieškovų pateikto žemės sklypo plano, pažymėto geltona spalva ir indeksu „E“. Šioje vietoje yra ieškovės garažas ir malkinė. Atsakovės teikiamame plane ieškovei priskirta sklypo dalis pažymėta indeksu „A“ nenaudinga, didelė dalis sklypo yra šlaite.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal 2022 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. V. parengtą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planą, pagal kurį ieškovui A. V. paskirti naudotis 261 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir 40 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; ieškovei G. K. paskirti naudotis 219 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 764 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir 27 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 265 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“ (A. V. dalis – 61 kv. m., G. K. dalis – 44 kv. m., J. K. dalis – 160 kv. m.).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė naudojimosi žemės sklypu tvarką sieja su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pasidalijimo projektu, kuris yra VĮ „Registrų centre“ archyvinėje byloje. Pagal šį projektą „A“ dalimi buvo naudojamasi bendrai, „B“ dalimi naudojosi L., „C“ dalimi N., „D“ dalimi Š.. Atsakovė žemės sklypo dalis įsigijo iš Š. ir L.. Atsakovė faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovės statinys pažymėtas „N“, t. y. į dešinę nuo gyvenamojo namo sulig tvora iki žemės sklypo ribos ir dalimi, kurioje yra atsakovės statinys pažymėtas „N“ iki raidės „D“ atsakovės pateiktame plane.. Ieškovų planas netinkamas dėl to, kad atsakovė turėdama maždaug 1,5 karto didesnį žemės sklypo plotą, turėtų naudotis neracionaliai plane išdėstyta sklypo dalimi su daug besisukančių kampų. Atsakovės pateiktame plane atsakovei priskirta vientisa žemės sklypo dalis. Kitiems bendraturčiams šis planas racionalesnis, nes jiems priskirtos sklypo dalys su daugiau naudingos žemės esančios iki šlaito nei ieškovų plane. Atstovas patvirtino, kad ieškovų pateiktame plane atsakovei priskirtinose žemės sklypo dalyse esančiais statiniais pažymėtais indeksu „N“ naudojasi atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. V. dalinės nuosavybės teise priklauso 181/788 dalys žemės sklypo, ieškovei G. K. dalinės nuosavybės teise priklauso 263/1576 dalys žemės sklypo, atsakovei J. K. dalinės nuosavybės teise priklausė 131/1576 ir 315/788 dalių žemės sklypo, Lietuvos Respublikai dalinės nuosavybės teise priklausė 95/788 dalys, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė atsakovei J. K. žemės sklypo dalį 0,0190 ha ploto, esančią (duomenys neskelbtini), už 1 001,13 Eur kainą. Nekilnojamojo turto registre yra registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 23/100 dalys priklauso ieškovui A. V., 1/6 dalis ieškovei G. K., 43/300 ir 23/50 dalys atsakovei J. K. bei atitinkamomis dalimis pastato priklausiniai inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, stoginė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei registre nurodyti sunaikinti pastatai – ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. V. nuosavybės teise priklauso pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. K. nuosavybės teise priklauso pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; kt.).
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Dėl atsakovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano
Pagal atsakovės siūlomą 2022 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. V. parengtą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planą, ieškovui A. V. paskirta naudotis 261 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir 40 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“, plane mėlyna spalva.
Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „E“, yra statinys, pažymėtas indeksu „N“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad šiuo statiniu naudojasi atsakovė (2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 36 min. 00 sek.). Ieškovai taip pat patvirtino, šią aplinkybę, todėl ginčo dėl to nėra. Taigi teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą planą, atsakovės naudojamas statinys, pažymėtas indeksu „N“ patektų į ieškovui A. V. paskirtą atskirai naudoti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „E“. Teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Nagrinėjamu atveju ieškovui A. V. paskyrus žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu „E“, ant kurios stovi atsakovės naudojamas statinys, pažymėtas indeksu „N“, būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės tinkamai naudotis šia žemės sklypo dalimi, tai neatitiktų racionalaus daikto naudojimo kriterijaus bei nurodytos teismų praktikos suformuluotų išaiškinimų. Ta aplinkybė, kad atsakovė atstovas siūlo ieškovui A. V. perleisti šį statinį nėra reikšminga, nes ieškovas su atsakove nėra sudarę jokio susitarimo dėl šio statinio perleidimo. Kita vertus ieškovas nepageidauja priimti ir naudoti šį statinį.
Dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus.
Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 23/100 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovui A. V., 1/6 dalis ieškovei G. K., 43/300 ir 23/50 dalys atsakovei J. K.. Pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą atsakovei paskiriama naudotis 764 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėtina indeksu „D“, plane šviesiai žalia spalva. Iš plano matyti, kad paskirta naudotis žemės sklypo dalis ribojasi su gyvenamuoju namu, plane pažymėtame indeksu „G“, koordinačių taškuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą planą, kiti gyvenamojo namo bendraturčiai, t. y. ieškovai šioje byloje, netektų galimybės patekti prie gyvenamojo namo (pastato) bendrųjų konstrukcijų (pamatų, išorinių sienų). Tokiu būdu būtų suvaržyta bendraturčių teisė vykdyti įstatyme nustatytą pareigą tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (pastato konstrukcijas) (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
Atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad tarp žemės sklypo bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri iš esmės atitinka byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pasidalijimo projektą, paneigia ieškovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jie prižiūri, tvarko iš esmės visą bendraturčiams priklausantį žemės sklypą, o ne tik kurią nors konkrečią žemė sklypo dalį.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, įstatymų nuostatas bei nurodytą teismų praktiką, atsakovės pateiktas 2022 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. V. parengtas naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planas, negali būti tvirtinamas, todėl atmetamas.
Dėl ieškovų pateikto naudojimosi žemės sklypu plano
Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, pagal (duomenys neskelbtini) A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą. Pateiktame plane tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, aiškus bendraturčiui tenkančios dalies dydis, išsidėstymas ir ribos, skiriančios bendraturčių naudojamas dalis, todėl planas atitinka teisėtumo kriterijų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei J. K. dalinės nuosavybės teise priklauso 951 kv. m. žemės sklypo, ieškovui A. V. – 362 kv. m. žemės sklypo, ieškovei G. K. – 263 kv. m. žemės sklypo. Pagal planą ieškovui A. V. paskirta atskirai naudotis 278 kv. m. žemės sklypo dalimi, kas sudaro 76,80 proc. jam priklausančios sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui), ieškovei G. K. paskirta atskirai naudotis 158 kv. m. žemės sklypo dalimi ir 45 kv. m. žemės sklypo dalimi, iš viso 203 kv. m., kas sudaro 77,19 proc. jai priklausančios sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui) o atsakovei J. K. – 74 kv. m. žemės sklypo dalimi ir 657 kv. m. žemės sklypo dalimi, iš viso 731 kv. m., kas sudaro 76,87 proc. jai priklausančios sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Taigi, pagal planą paskirtos atskirai naudotis daikto dalys, atitinka dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir nėra pagrindo spręsti, kad ieškovams sukuriama ženkliai palankesnės naudojimosi tvarka, ignoruojant kito bendraturčio – atsakovės interesus.
Pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovei paskiriama atskirai naudotis plane indeksais „B“ ir „C“ pažymėtos žemės sklypo dalys (chaki spalva). Bylos šalių, jų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad šiose žemės sklypo dalyse esančiais išlikusiais statiniais, pažymėtais indeksais „N“, naudojasi atsakovė. Nors žemės sklypo plane dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, ties šlaito viršaus briauną žyminčia linija buvo ieškovo A. V. naudojamas statinys pažymėtas indeksu „N“, tačiau ieškovo paaiškinimai ir į bylą foto nuotraukos pavirtina, kad šis statinys nugriautas, o likusių medinių lentų ieškovas nešalino siekdamas išvengti šalia esančio atsakovės naudojamo statinio griūties. Ieškovas taip pat nurodė, kad jokių reikalavimų į likusias medines lentas nereiškia. Taigi pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą visi atsakovės naudojami statiniai plane pažymėti indeksais „N“ yra atsakovei paskirtose žemės sklypo dalyse, pažymėtose indeksais „B“ ir „C“. Ieškovės G. K. naudojami statiniai, pažymėti indeksais „N“ ir „MN“, yra šiai ieškovei paskirtoje atskirai naudoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „E“ (geltona spalva). Tokiu būdu ieškovei G. K. ir atsakovei J. K. yra užtikrinamas tiek tinkamas patekimas į šiuos statinius iš bendrai naudojamos dalies plane, pažymėtos indeksu „A“, tiek galimumas statinius naudoti, juos prižiūrėti. Be to, iš ieškovų siūlomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad ant bendraturčiams bendrai paskiriamos naudotis žemės sklypo dalies „A“ (žalia spalva) yra bendraturčiams priklausantis gyvenamasis namas pažymėtas indeksu „2G“. Šioje žemės sklypo dalyje koordinačių taškuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) yra palikta bendrai naudojama žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo namo dešinės pusės sienos, todėl gyvenamojo namo bendraturčiai turės galimybę laisvai patekti prie gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (pamatų, išorinių sienų) ir įgyvendinti įstatyme numatytas bendraturčių pareigas, susijusias su statinio priežiūra bei remontu. Šiuo atveju sprendžiama, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka patogumo ir efektyvumo kriterijus.
Ieškovai paaiškino, kad dešinėje pusėje esanti žemė yra naudingiausia, nes žemės sklypą dalina šlaitas, kurio viršaus briauna plane pažymėta raudona linija su vertikaliais brūkšniais. Ieškovų paaiškinimais, žemiau šlaito viršaus esančios žemės sklypo dalies, naudoti pagal paskirtį iš esmės negalima. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal ieškovų pateiktą planą, teismo vertinimu, bendraturčiams bus proporcingai jų turimai nuosavybės daliai paskiriama atskirai naudotis naudingiausia žemės sklypo dalimi bus įgyvendintas proporcingumo kriterijus.
Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad pagal ieškovų pateiktą žemės klypo naudojimosi tvarkos planą atsakovei paskiriama žemės sklypo dalis turi daug sukimosi kampų nėra pagrindas atmesti ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos planą, kadangi tokį atsakovei paskiriamos naudotis žemės sklypo formą plane lemia atsakovės naudojamų statinių išsidėstymas žemės sklype.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrins visų bendraturčių interesų proporcingumo principą, užkirs kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali (patogi) ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui, todėl ieškovų ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas visiškai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 1 694,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos, 341,50 Eur išlaidos už žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų parengimą, iš viso 2 110,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal (duomenys neskelbtini)A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą:
ieškovui A. V. paskirti naudotis 278 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“;
ieškovei G. K. paskirti naudotis 158 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir 45 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“;
atsakovei J. K. paskirti naudotis 657 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir 74 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“;
ieškovams A. V., G. K. ir atsakovei J. K. paskirti bendrai naudotis 364 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 110,50 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.