- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-941-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00121-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-49-979/2020 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl draudiminės išmokos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje AB „Kelių priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 342,83 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio metu apgadinta kelio infrastruktūra kelyje Naujieji Valkininkai – Daugai – Alytus 42,278 – 42,298 kilometre, kaltininku pripažintas transporto priemonės VW PASSAT vairuotojas – atsakovas. Ieškovė dėl minėto eismo įvykio padarytos žalos išmokėjo trečiajam asmeniui AB „Kelių priežiūra“ (iki reorganizacijos VĮ „Kelių priežiūra“) 1342,83 Eur draudimo išmoką. Atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus, todėl ieškovė kreipėsi dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Pažymėjo, kad išmokėta draudimo išmoka (žala) paskaičiuota pagal pateiktą trečiojo asmens lokalinę sąmatą, išskaičiuojant 30 proc. turto nusidėvėjimą (398,76 Eur) ir pelną (87,08 Eur). Įvertinus, kad sugadintas turtas nebuvo suremontuotas iki ieškinio pareiškimo teisme, draudimo suma išmokėta be PVM (384,02 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo apskaičiuotas draudiminės išmokos dydis yra nepagrįstas. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimas buvo atliktas netinkamai ir formaliai, ieškovas nesiėmė visų būtinų priemonių nustatyti tikrąjį žalos dydį. Reiškiant reikalavimus atlyginti padarytą žalą, sugadintos kelio infrastruktūros detalės nebuvo pakeistos ar remontuotos. Eismo įvykio metu buvo kliudyta kelio infrastruktūra, tačiau nepagrįstai skaičiuota žala dėl kelio konstrukcijų (metalinių atitvarų, laikančių statramsčių) sunaikinimo (sulaužymo). Žalą skaičiuojama pagal lokalinę sąmatą, t. y. išlaidas, kurias patiria nukentėjęs asmuo dėl eismo įvykio padarinių likvidavimo. Duomenų apie tai, kad lokalinėje sąmatoje nurodytą informaciją draudiko atsakingas asmuo patikrino, ieškovas nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, iš atsakovo A. Š. 1342,83 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 18d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 16,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas žalos (nuostolių) dydį įrodinėjo pateiktais rašytiniais įrodymais (lokaline sąmata, defektiniu aktu, fotonuotraukomis), tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, kėlė abejones dėl netinkamo žalos nustatymo, nurodytų lokalinėje sąmatoje darbų būtinumo ir pagrįstumo, be to, akcentavo aplinkybes, kad žalos vertinimą (paskaičiavimą) galimai atliko nekompetentingas asmuo, tačiau savarankiško žalos paskaičiavimo nepateikė.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 25 d. kelyje Naujieji Valkininkai – Daugai - Alytus 42,278 – 42,298 km eismo įvykio metu apgadinta kelio infrastruktūra (Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-767-543/2018). Pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis apgadinti metaliniai kelio atitvarai (viso 20 metrų, t. y. važiuojant nuo Alytaus 4 vnt. (12 metrų) sijų dešinėje pusėje ir 2 vnt. (8 metrai) sijų kairėje pusėje, statramsčiai (6 vnt.) ir kelio sankasa (8 m²) (2018 m. birželio mėn. defektinis aktas, t. 1 b. l. 164, t. 2 b. l. 2, 5, 6). Paskaičiuotos eismo įvykio padarinių likvidavimo (metalinių atitvarų remontas) išlaidos – 1828,67 Eur (plius 384,02 Eur PVM), viso 2212,69 Eur (lokalinė sąmata Nr. 21 -EĮPL/AL 18, t. 1 b. l. 22), t. y. remonto darbų išlaidos, išlaidos statinio statybos darbams (statybvietės išlaidos), tiesioginės išlaidos (indeksas), pridėtinės išlaidos ir pelnas. Remonto darbai padariniams likviduoti: 1) atitvarų metalinių sijų pakeitimas (KP8-1-12); 2) kelio vienpusis aptvėrimas metalinėmis sijomis (KP19-2) 10 metrų 2 vnt.; 3) sulaužyto metalinio atitvaro statramsčio pakeitimas nauju (KP8-1-17) 6 vnt.; 4) šlaitų tvirtinimas 6 cm dirvožemio sluoksniu (K12-5) 0,08 m2. Paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmokos suma – 1342,83 Eur, t. y. metaliniai apsauginiai atitvarai įrengti 2006 m., todėl nuo 1828,67 Eur išskaičiuotas 30 proc. turto nusidėvėjimas (398,76 Eur) ir pelnas (87,08 Eur) (Žalos atlyginimo byla t. 1 b. l. 21, 30, 33, 34, 64–66).
7. Pažymėjo, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis). Taisyklių 13 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 15 punktą, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad eismo įvykio padarinių likvidavimo (remonto darbų) išlaidų lokalinė sąmata buvo sudaryta remiantis programos SISTELA duomenimis pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Statybos rekomendacijų R37-01 rekomendacijas Automobilių kelių apsauginiams atitvarams keliamus techninius reikalavimus, įvertinus faktą, kad dėl sugadinimų būtina keisti metalinius kelio atitvarus kartu su statramsčiais. Lokalinėje sąmatoje remonto darbai skaičiuoti bendrai, t. y. pagal bendrą metalinių sijų ilgį neišskiriant kelio pusių. Nurodė, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovui nesutikus su pateiktais duomenimis dėl draudimo išmokos dydžio, pats atsakovas privalėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus duomenis. Nesant kitų žalos dydį patvirtinančių dokumentų, teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo abejoti pateiktos lokalinės sąmatos įrodomąją reikšme žalos dydžiui nustatyti (CPK 177, 185, 197 straipsniai).
9. Teismas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, nepasirinko sugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į kelio atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio (motyvuojamosios dalies 1 pastraipa). Atsakovas administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pripažino, kad transporto priemonei užvažiavus ant kelkraščio, ją sumėtė, pamatęs priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę, siekdamas išvengti susidūrimo, vairą pasuko į kairę, po to į dešinę ir išvažiavus į priešingą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio (motyvuojamosios dalies 2 pastraipa). Pažymėjo, kad eismo įvykio vietos plane kelio infrastruktūros sugadinimai dešinėje kelio pusėje nuo Alytaus nėra atžymėti, eismo įvykio fotonuotraukos darytos fiksuojant transporto priemonę ir galimas slydimo žymes. Atkreipė dėmesį, kad iš karto po eismo įvykio, t. y. 2018 m. birželio 27 d., trečiojo asmens darbuotojas fiksavo eismo įvykio vietą, t. y. abi kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km atkarpos puses. Fotonuotraukoje Nr. 20180627_135303.jpg užfiksuota kelio dešinė pusė važiuojant nuo Alytaus, kelkraštyje matyti akivaizdūs transporto priemonės rato įspaudai, dalis kelkraščio grunto užnešta ant apsauginio kelio elemento sijos. Teismo nuomone, vien tai, kad policijos pareigūnų sudarytame eismo įvykio vietos plane nebuvo atžymos apie kelio dešinės pusės infrastruktūros apgadinimus, nėra pakankama pripažinti, kad atsakovas negalėjo sugadinti ir/ar sulaužyti kelio dešinės pusės atitvarų. Nustatytos aplinkybės ir atsakovo duoti paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad užfiksuoti kelio infrastruktūros sugadinimai abiejose kelio pusėse yra atsakovo veiksmų pasekmė.
10. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad išmokėta draudimo suma nebuvo panaudota sugadinto turto remontui, t. y. turtas po draudiminio įvykio nebuvo iškarto suremontuotas, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl žalos (nuostolių atlyginimo) ieškovei. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas patirtai žalai patvirtinti pateikė lokalinę sąmatą bei draudimo išmokos mokėjimą patvirtinantį pavedimą (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178, 197 straipsniai). Pagal draudimo sutarties nuostatas draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam draudiminio įvykio metu padarytą žalą, tačiau nėra pareigos kontroliuoti draudimo įmokos panaudojimo, t. y. kaip buvo panaudota draudimo išmoka, ar remonto darbai buvo atlikti iš karto po draudimo išmokos gavimo ar vėliau. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009). Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad sugadinto turto remonto darbai buvo atlikti (2019 m. spalio 18 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, t. 2 b. l. 4).
11. Teismas nurodė, kad aplinkybių, dėl kurių atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažintinas pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį šalys neįrodinėjo, teismas savo iniciatyva ex officio nenustatinėjo. Padarytos žalos, kurios dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovas nepaneigė ir neįrodė, kad priteista suma turėtų būti mažesnė, nes nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių žalos nustatymo ir dydžio paskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Žalos suma atitinka faktiškai išmokėtą draudimo išmoką, nėra nepagrįstai didelė ir neprotinga, ieškovas įgijo reikalavimo teisę dėl padarytos žalos išmokėtos sumos grąžinimo į atsakingą už žalos padarymą asmenį, todėl ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovas nei apie defektinį aktą, nei apie jo turinį ir kažkokias fotonuotraukas nėra pasisakęs nei ieškinyje, nei dublike, nei teismo posėdžių metu, tuo labiau šiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo konkrečios žalos (nuostolių) dydžio, todėl teismo išvada, kad ieškovas žalos (nuostolių) dydį įrodinėjo pateiktais rašytiniais įrodymais (lokaline sąmata, defektiniu aktu, fotonuotraukomis) yra niekuo nepagrįstas.
12.2. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.- 767-543/2018 yra sudarytas eismo įvykio vietos planas. Šiame plane institucija, be eilės kitų duomenų, yra sutartiniais ženklais atžymėjusi kelio infrastruktūros vietas (metalinių atitvaro vietas), kurias eismo įvykio metu kliudė automobilis VW Passat ir jas apgadino – signalinį stulpelį ir metalinę atitvaro siją, esančius tik kairėje kelio pusėje važiuojant nuo Alytaus. Institucijos pareigūnai eismo įvykio vietos plane objektyviai apibrėžė, kokius kelio infrastruktūros elementus kliudė atsakovas ir atitinkamai kokiems kelio infrastruktūros elementams padaryta žala. Be to, institucijos atstovai (liudytojai) D. T. bei R. V. eismo įvykio plane nurodytus duomenis patvirtino ir teismo posėdyje (2020-02-01 teismo posėdžio garso įrašas; atitinkamai laikas 09:00 - 09:34 ir 17:10 - 17:36).
12.3. Nei 2018 m. birželio mėn. defektiniame akte, nei lokalinėje sąmatoje Nr. 21-EĮPL/AL 18 nėra nurodyta, kad šiuose dokumentuose pateikti kelio infrastruktūros apgadinimai yra iš abiejų (t. y. kairės ir dešinės) kelio pusių, kaip teigia teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje. Lokalinėje sąmatoje esantys duomenys prieštarauja valstybės institucijos parengtame eismo įvykio vietos plane nurodytiems duomenims, susijusiems su kelio infrastruktūros apgadinimo mąsto dydžiu.
12.4. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į dėmesį į fotonuotrauką Nr. 20180627_135303. Ši fotonuotrauka yra fiksuota 2018 m. birželio 27 d., t. y. po dviejų dienų nuo eismo įvykio dienos, iš fotonuotraukoje užfiksuoto vaizdo objektyviai negalima spręsti, kad ant kelkraščio matosi transporto priemonės rato įspaudai, nes fotonuotraukoje nėra užfiksuotas joks automobilio padangos protektoriaus raštas ar rašto fragmentas. Be to, per vieną parą pravažiuoja šimtai automobilių, kurie gali palikti ratų pėdsakus ir ant kelio kelkraščių.
12.5. Jokių duomenų, kad būtent atsakovas būtų kliudęs dešinėje kelio pusėje buvusius atitvarus, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vieno kairėje kelio pusėje esančio metalinio atitvaro atstatymui į iki eismo įvykio buvusią padėtį būtų reikėję lokalinėje sąmatoje nurodytų piniginių lėšų ir darbų apimties.
12.6. VĮ ,,Kelių priežiūra“ eismo įvykio metu apgadinto turto (metalinių atitvarų) vertinimui nesamdė kvalifikuoto turto vertintojo ar eksperto, t. y. nesinaudojo teise, kuri yra numatyta TPVCAPDĮ 17 straipsnyje ir Taisyklių 27 punkte, o eismo įvykio metu apgadinto turto mastui nustatyti ir įvertinti pavedė savo darbuotojui, kelių tarnybos meistrui G. P., kuris kaip mokėjo bei suvokė, taip ir parengė defektinį aktą, pagal kurį neva buvo sudaryta lokalinė sąmata padarytai žalai apskaičiuoti. Defektinį aktą surašė asmuo, kuris neturėjo ne tik tam specialiųjų žinių, bet ir nebuvo nuvykęs į įvykio vietą iškart po jo padarymo, nes į įvykio vietą nuvyko po 2 dienų.
12.7. Ieškovas, kaip atsakingas draudikas, įstatyme nustatytų pareigų siekiant nustatyti tikrąjį nuostolių (žalos) dydį neatliko, t. y. nesiuntė eksperto apžiūrėti sugadinto ar sunaikinto turto, todėl šiuo konkrečiu atveju byloje nėra ir apgadinto turto ataskaitos, taip pat nėra jokių duomenų, kad sugadintas ar sunaikintas turtas buvo vertinamas turto vertintojo, kurį samdė nukentėjusysis asmuo.
12.8. Ieškovas sumokėjo tokią pinigų sumą, kurios paprašė trečiasis asmuo, bet prieš ją sumokėdamas nepatikrino ir nenustatė įstatymo nustatyta tvarka, ar trečiojo asmens nurodyta suma yra tikrai atsakovo veiksmais sukelta žala. Ginčo, kad atsakovas apgadino dalį trečiojo asmens turto, nėra. Tačiau ieškovas privalėjo nustatyti, kokią konkrečią dalį atsakovas apgadino ir tik už tą dalį sumokėti trečiajam asmeniui kompensaciją.
Atsiliepimas
13. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra, t. y. metaliniai kelio atitvarai, sijos, statramsčiai ir kelio sankasa. AB „Kelių priežiūra“ sudarė sąmatą, kuri patvirtina 2212,69 eurų žalą. Draudimo kompanija, apskaičiuodama draudimo išmokos dydį, iš apskaičiuotos žalos atėmė 30 procentų nusidėvėjimą (398,76 eurus), pelną (87,08 eurus), PVM (384,02 eurus) ir sumokėjo nukentėjusiajam 1342,83 eurų draudimo išmoką.
13.2. Visi defektiniame akte ir sąmatoje nurodyti sugadinimai priežastiniu ryšiu yra susiję su aktualiu eismo įvykiu, šią aplinkybę patvirtino apklaustas AB „Kelių priežiūra“ darbuotojas G. P., nurodydamas, kad visi infrastruktūros sugadinimai atsirado po atsakovo sukelto eismo įvykio.
13.3. Ieškovas pabrėžia, kad išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą patvirtina ieškovo į bylą pateikti įrodymai: sąmata, pranešimas apie priimtą sprendimą, draudimo išmokos sumokėjimo pažyma. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1314/2014).
13.4. Atsakovas teigia, kad žala padaryta mažesnė. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalis teigdama esant tam tikrą aplinkybę, privalo šį teiginį ir įrodyti. Atsakovas taip ir nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio teiginius dėl kitokio žalos dydžio. Ieškovas teikė šešis prašymus, atkreipdamas dėmesį į įrodinėjimo pareigą, tačiau atsakovas ignoravo procesinę įrodinėjimo pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Ieškovas (draudikas) pareiškė reikalavimą atsakovui (draudėjui) priteisti draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtą draudimo išmoką, kurią grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 14 d. ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir apeliantas A. Š. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 12 9397260), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.
18. 2018 m. birželio 25 dieną, apie 20:25 val., Alytaus rajone, kelio Valkininkų gel. st. – Daugai – Alytus 42,35 km, transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, būdamas neblaivus (nustatyta 1,40 promilių girtumas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, šlapią kelio dangą, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadinti kelio atitvarai, kelio sankasa ir signalinis stulpelis (administracinio nusižengimo byla Nr. 4-13-3-003092018-4, b. l. 1).
19. Alytaus apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-767-543/2018 A. Š. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą ir paskyrė jam administracinę baudą.
20. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip šios transporto valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, trečiajam asmeniui AB „Kelių priežiūra“ išmokėjo 1342,83 Eur draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykio metu atsakovas buvo neblaivus, todėl draudimo bendrovė, atlyginusi nukentėjusiam asmeniui žalą, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl išmokėtos trečiajam asmeniui 1342,83 Eur sumos atlyginimo.
Dėl įrodymų vertinimo
21. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas žalos dydį įrodinėjo lokaline sąmata, defektiniu aktu, fotonuotraukomis.
22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 22 punktas).
23. Kasacinis teismas taipogi yra išaiškinęs, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Tokiu būdu turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai bus pateikiami civilinės atsakomybės draudikui ir bus vieni iš įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, įskaitant ir padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
24. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
25. Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas 2018 m. birželio 25 d. administracinį nusižengimą padarė vairuodamas transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį būdamas neblaivus, šioje byloje pakartotinai nustatinėti nereikėjo (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ginčo dėl to, kad ieškovas turi teisę į išlaidų, turėtų atlyginant atsakovo veiksmais padarytą žalą, atlyginimą, byloje nekilo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl to, kadangi, jo vertinimu, nebuvo nustatytas tikrasis žalos dydis.
26. Iš byloje esančių duomenų ir liudytojų D. V., A. K., G. P. paaiškinimų matyti, draudimo bendrovė draudimo išmokos dydį paskaičiavo atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą ir vadovaudamasi surinktais dokumentais: lokaline sąmata, defektiniu aktu, policijos surinkta eismo įvykio medžiaga, fotonuotraukomis.
27. Lokalinę sąmatą Nr. 21-EĮPL/AL 18 sudarė trečiojo asmens AB „Kelių priežiūra“ darbuotoja D. V., kuri yra nekilnojamojo turto priežiūros specialistė, pagal pareigas atliekanti lokalinių sąmatų sudarymo darbus. Teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad lokalinė sąmata parengta suvedus duomenis pagal kodus į programą. Lokalinė sąmata rodo, kiek reikia medžiagų atlikti nurodytus darbus pinigine išraiška pagal vieningą sistemą SISTELA. Pagal šią sąmatą darbų kaina sudaro 2212,69 Eur. Lokalinė sąmata parengta pagal pateiktą defektinį aktą, kurį parengė AB „Kelių priežiūra“ Alytaus kelių tarnybos vyresnysis inžinierius G. P.. Minėtas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra įgijęs statybos bakalauro, kelių inžinerijos, kelininko kvalifikacijos išsilavinimą, pagal pareigas jam priklauso vykti į eismo įvykius ir fiksuoti turto sugadinimus, yra atestuotas, todėl pagal atliekamas pareigas nėra reikalinga turto vertintojo kvalifikacija. Pažymėjo, kad po 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio krašto kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai – Daugai – Alytus 42-43 kilometre 2018 m. birželio 27 d. vyko apžiūrėti eismo įvykio vietoje padarytų kelio infrastruktūros apgadinimų. Vaizdą fiksavo fotonuotraukose, matavo atstumus ir sudarė defektinį aktą. Defektiniame akte fiksuoti vizualiai matomi sugadinimai, pagal kuriuos, naudojantis SISTELA programa, nustatyta piniginė žalos išraiška ir sudaryta lokalinė sąmata. Sugadinimus fiksavo pagal vizualiai matytus neatitikimus kelių infrastruktūros normatyvams (elementų aukštį). Vizualiai buvo matyti abiejų kelio pusių atitvarų sugadinimai, t. y. metalinių sijų ir statramsčių, kelio sankasos apgadinimai. Šalikelėje apgadintas signalinis stulpelis atsistatė savaime, todėl defektiniame akte nebuvo fiksuotas. Kelio dešinė pusė važiuojant nuo Alytaus link Kaniūkų tilto fiksuota nuotraukoje Nr. 20180627_135303.jpg (4 vnt. sijų sugadinta – 12 metrų), atitinkamai kairė – Nr. 20180627_135909.jpg su matavimo rulete (rateliu) (2 vnt. sijų sugadinta –8 metrai), kelio kairės pusės šlaitas – Nr. 20180627_135946.jpg. Kelio infrastruktūros (įrenginių) sugadinimai atsirado po atsakovo eismo įvykio. Duomenų apie kitus įvykius ar sugadinimo faktus, nėra. Nebuvo fiksuota kaip tiksliai važiavo ir kur atsitrenkė atsakovo vairuojama transporto priemonė. Žalos dydis buvo iškarto nustatytas pagal lokalinę sąmatą. (t. 1, b. l. 21, 29, 31, 164).
28. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog draudimo bendrovė draudimo išmoką paskaičiavo vadovaudamasi trečiojo asmens specialistų, turinčių reikiamą kompetenciją ir išsilavinimą, parengtais dokumentais, be to, draudimo išmoka buvo sumažinta įvertinus turto nusidėvėjimą ir kitas aplinkybes, todėl apelianto argumentai, kad draudimo bendrovė turėjo pasitelkti turto vertintojus, šiuo atveju yra nepagrįsti.
29. 2019 m. spalio 18 d. Atliktų darbų priėmimo aktas N. 1 dėl eismo įvykio padarinių likvidavimo patvirtina aplinkybę, jog kelio atitvarų ir sijų darbai kainavo būtent tiek, kiek buvo paskaičiuota pagal lokalinę sąmatą (2 t., b. l. 4), t. y. sutvarkyti eismo įvykio metu apelianto padarytus kelio atitvarų sugadinimus trečiajam asmeniui kainavo daugiau, nei gauta iš ieškovo draudimo išmoka.
30. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Eismo įvykio vietos plano matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis judėjo nuo Alytaus lik Kaniūkų k. (dešine kelio puse). Nors eismo įvykio vietos plane nėra nurodyti dešinėje kelio pusėje padaryti kelio atitvarų sužalojimai, tačiau apelianto argumentus, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog jis apgadino abiejų pusių kelio atitvarus, paneigia paties apelianto administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai. Jis nurodė, kad transporto priemonei užvažiavus ant kelkraščio, jo automobilį sumėtė, pamatęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir siekdamas išvengti susidūrimo, vairą pasuko į kairę, po to į dešinę ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, po to nuvažiavo nuo kelio (adm. nusiž. bylos lapas 36). Be to, iš byloje esančios fotonuotraukos (t. 1, b. l. 68) aiškiai matyti dešinėje kelio pusėje, šalikelėje prie pat atitvarų automobilio ratų ir kelio atitvarų deformacijos žymės bei ant jų iš po automobilio ratų užneštos žemės. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad apelianto vairuojamas automobilis kliudė dešinėje kelio pusėje esančius kelio atitvarus, ir tik po to, kai jį sumėtė ir jis išvažiavo į priešingą eismo juostą, automobilis trenkėsi į kairėje kelio pusėje esančius atitvarus (CPK 185 straipsnis).
31. Apelianto argumentus, kad fotonuotraukos darytos praėjus dviem dienoms po eismo įvyko ir per tą laiką galėjo būti kitų įvykių, kurių metu galėjo būti apgadinti dešinės pusės atitvarai, paneigia į bylą pateikta 2018 m. birželio 26 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. draudiminių įvykių suvestinė, kurioje nurodyta, kad tame kelio ruože kitas įvykis buvo užfiksuotas tik 12018 m. liepos 27 d. (2 t., b. l. 11). Be to, atsakovo prielaidomis ir spėlionėmis grindžiami įrodymai neturi įrodomosios reikšmės, nes nepatvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
32. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog policijos pareigūnų sudarytame eismo įvykio vietos plane nebuvo atžymos apie kelio dešinės pusės infrastruktūros apgadinimus, nėra pakankama pripažinti, kad atsakovas negalėjo sugadinti ir/ar sulaužyti kelio dešinės pusės atitvarų. Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetas, paties atsakovo paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje, kaip minėta, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad užfiksuoti kelio infrastruktūros sugadinimai abiejose kelio pusėse yra atsakovo veiksmų pasekmė.
33. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tuo tarpu atsakovas iš esmės visiškai nusišalino nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo, užimdamas pasyvią poziciją ir formaliai prieštaraudamas dėl žalos dydžio, tačiau nepateikdamas tam jokių įrodymų.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.