- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2-49-979/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00121-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl draudiminės išmokos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Kelių priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą (toliau – Ieškovas), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š.: 1) 1 342,83 Eur išmokėtą draudimo išmoką; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir dokumentų vertimo išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 12 9397260, draudimo liudijimas Nr.AJA0010872 apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio metu apgadinta kelio infrastruktūra kelyje Naujieji Valkininkai -Daugai-Alytus 42,278-42,298 kilometre, kaltininku pripažintas transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – atsakovas. Ieškovė dėl minėto eismo įvykio padarytos žalos išmokėjo 1 342,83 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui AB „Kelių priežiūra“ (iki reorganizacijos VĮ „Kelių priežiūra“). Atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus, todėl ieškovė kreipėsi žalos atlyginimo regreso tvarka. Pažymėjo, kad išmokėta draudimo išmoka (žala) paskaičiuota pagal pateiktą trečiojo asmens lokalinę sąmatą, išskaičiuojant 30 proc. turto nusidėvėjimą (398,76 Eur) ir pelną (87,08 Eur). Įvertinus, kad sugadintas turtas nebuvo suremontuotas iki ieškinio pareiškimo teisme, draudimo išmoka mokėta be PVM (384,02 Eur). Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį – turto vertinimo ataskaitos, pateikto žalos paskaičiavimo nepaneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės apskaičiuotas draudiminės išmokos dydis yra nepagrįstas. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimas buvo atliktas netinkamai ir formaliai, ieškovė nesiėmė visų būtinų priemonių nustatyti tikrąją žalos dydį. Reiškiant reikalavimus atlyginti padarytą žalą, sugadintos kelio infrastruktūros detalės nebuvo pakeistos ar remontuotos. Eismo įvykio metu kelio infrastruktūrą kliudė, tačiau nepagrįstai skaičiuota žala pagal kelio konstrukcijų (metalinių atitvarų, laikančių statramsčių) sunaikinimą (sulaužymą). Žalą skaičiuoja pagal lokalinę sąmatą, t. y. išlaidas, kurias patyria nukentėjęs asmuo dėl eismo įvykio padarinių likvidavimo. Duomenų, apie tai, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta informacija draudimo atsakingo asmens buvo patikrinta, ieškovė nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu pateikė rašytinius paaiškinimus ir informavo, kad procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo palaiko, prašo tenkinti ir priteisi iš atsakovo 1 342,83 turtinę žalą, t. y. išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo įvykio fakto neginčijo, buvo nubaustas administracine tvarka. Laiko, kad nepagrįstai paskaičiuotas žalos dydis dėl sugadintų 20 metrų sijų. Transporto priemonė kliudė vienu ratu ir nubrozdino kelio atitvarą, išvažiavo į kitą kelio pusę, kur vertėsi. Sijos sulenkimas matėsi vizualiai, bet ar tai buvo padaryta eismo įvykio metu, nėra nustatyta. Pažymėjo, kad žalos atlyginimo nevengė, iš karto po eismo įvykio 2018 m. liepos mėn. vyko į VĮ „Kelių priežiūra“ pasidomėti dėl žalos atlyginimo, buvo paaiškinta, kad dokumentai perduoti draudimui, pastarajam atlyginus padarytą žalą, regreso tvarka bus išieškota. Žalos dydis nebuvo žinomas. Apie žalos dydį sužinojo tik tuomet, kai gavo iš teismo procesinius dokumentus – teismo įsakymą dėl žalos priteisimo VĮ „Kelių priežiūra“ naudai. Nagrinėjant administracinę bylą buvo informuotas apie gautą VĮ „Kelių priežiūra“ raštą dėl žalos pagal pateiktą lokalinę sąmatą. Sutiko, kad padaryta minimali žala dėl apgadinto vienpusio atitvaro, kaina – 558,22 Eur, plius tvirtinimo elementai. Kelio atitvarai po draudimo išmokos galimo iki bylos nagrinėjimo nebuvo remontuoti ar pakeisti, galimai apgadinimai buvo menkaverčiai, nekeliantys pavojaus ir grėsmės kelio apsaugai.
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas A. Z. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas neginčija civilinės atsakomybės buvimo. Ginčas tarp šalių kilęs dėl teisingo žalos apskaičiavimo. Ieškovė, kaip atsakingas draudikas, netinkamai nustatė draudimo išmokos dydį ir nepagrįstai priėmė sprendimą išmokėti prašomą priteisti iš atsakovo regreso tvarka draudimo išmoką, kadangi yra aiškiai per didelė, pagrįsta tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Draudimo įvykio tyrimas atliktas formaliai, nesiimta būtinų priemonių nustatyti eismo įvykio metu kelio infrastruktūrai padarytos žalos tikrąjį laipsnį ir dydį. Duomenų apie tai, kad administruojant eismo įvykio metu padarytą žalą draudikas ar draudiko atstovas vyko į eismo įvykio vietą apžiūrėti sunaikinto ir/ar sugadinto turto, nėra, be kita ko, sunaikinto ir/ar sugandinto turto vertinimas nebuvo atliktas, nenustatyta kokia kelio infrastruktūra konkrečiai dėl šio eismo įvykio sunaikinta ir/ar sugadinta. Draudimo išmoka skaičiuota vadovaujantis tik nukentėjusiojo asmens pateikta lokaline sąmata, kurioje nurodytos kelio infrastruktūros detalių ir remonto darbų kainos. Neįvardyta kiek ir kokios kelio infrastruktūros sunaikinta ir/ar sugadinta. Lokalinėje sąmatoje nurodytų faktinių duomenų atitikimo tikrovei draudikas netikrino. Sąmatoje remonto išlaidos skaičiuojamos įvertinus tai, kad kelio įrenginiai keičiami, neva buvo sugadinti nepataisomai, nors po eismo įvykio iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo nei remontuoti senieji, nei pakeisti naujais. Pateiktose eismo įvykio vietos nuotraukose matyti, kad kelio infrastruktūros detalės nebuvo deformuotos ar sulaužytos, nesuvaldyta transporto priemonė ratu ar dugnu kliudė pirmosios sijos pradžia. Laiko, kad galėjo būti sunaikinta ir/ar sugadinta viena apsauginė sija. Nepagrįstai lokalinėje sąmatoje nurodyta 20 metrų, t. y. 2 vnt. po 10 metrų. Nurodyta žalos suma nėra realiai pagrįsta ir įrodyta. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio metu buvo padaryta ieškiniu prašoma priteisti žala.
Trečiojo asmens AB „Kelių priežiūra“ atstovė I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, kadangi yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai. Eismo įvykio išklotinėje policijos pareigūnų nustatyta, kad atsakovas padarė eismo įvykį ir kliudė kelio atitvarus. Atsakingas asmuo apžiūrėjęs eismo įvykio vietą, fiksavo sugadinimus, sudarė defektinį aktą, kuriuo remiantis SISTELOS sistemos duomenimis paskaičiuota lokalinė sąmata pagal vidutines rinkos kainas. Pažymėjo, kad defektinis aktas yra vidinis dokumentas, registruojama ir archyvuojamas vidinėje bendrovės valdymo sistemoje, atitinkamų reikalavimų nėra nustatyta, pildomas pagal šabloną. Nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinti 5 vnt. kelio atitvarų elementų (sijų), kurių kiekvienos ilgis 4 metrai, viso 20 metrų. Tokie kelių apsauginių atitvarų, atitinkamai jų elementų (ilgio) reikalavimai nustatyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rekomendacijose R37-01. Aplinkybė, kad sugadinti kelio apsauginiai atitvarai buvo suremontuoti (pakeisti) tik bylos nagrinėjimo metu, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo pagrįstumo. Visų kelio atitvarų savininkas yra Lietuvos automobilių direkcija, trečiasis asmuo pagal sudarytas sutartis vadovaujantis sudarytais planais ir grafikais, be kita ko, atitinkamai pagal gautas pinigines lėšas (biudžetinius asignavimus) atlieka įrenginių priežiūros darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. V., dirbanti AB „Kelių priežiūra“ nekilnojamojo turto priežiūros specialistė, pagal pareigas priklauso sudaryti darbų lokalines sąmatas, paaiškino, kad rengė 2018 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio padarinių 128 kelio 42,72 kilometre likvidavimo lokalinę sąmatą Nr.21-EĮP/AL 18 pagal pateiktą defektinį aktą, t. y. suvedė darbų ir medžiagų kiekius pagal kodus į programą, piniginė išraiška paskaičiuota automatiškai. Lokalinė sąmata rodo, kiek reikia medžiagų atlikti nurodytus darbus pinigine išraiška pagal vieningą sistemą SISTELĄ. Pažymėjo kad lokalinėje sąmatoje 1 punkte nurodytas darbų pavadinimo netikslumas, turi būti ne atitvarų metalinių sijų pakeitimas (kodas KP8-1-12), bet demontavimas. Darbai parenkami pagal programoje esantį kodą, korekcijų ir pataisymų daryti negalima. Pagal defektini aktą apgadinta buvo 20 metrų kelio atitvarų (metalinių sijų), programos duomenimis sijos ilgis 5 metrai, atitinkamai 4 vnt. Lokalinę sąmatą tvirtina techninio skyriaus viršininkas. Sudaryta lokalinė sąmata buvo perduota atsakingam darbuotojui A. K. tvarkyti draudimo išmokos gavimą. Programa nefiksuoja sąmatos rengimo datos, nes nėra tokios skilties. Kas rengė ir pateikė defektinį aktą, informavo žodžiu ar elektroniniu paštu, neatsiminė, galėjo būti kelių inžinierius arba meistras. Nuotraukų iš eismo įvykio vietos nematė.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K., dirbantis AB „Kelių priežiūra“ valdymo centro vadovas, iki reformos Alytaus regiono kelių priežiūros komercijos direktoriumi, paaiškino, kad pagal pareigas priklausė tvarkyti įmonėje draudimo dokumentus dėl žalos atlyginimo eismo įvykių metu, t. y. gautus dokumentus (lokalinę sąmatą) ir nuotraukas persiunčia draudimo kompanijai. Pažymėjo, kad žalos administravimui defektinis aktas nėra siunčiamas, tai vidinis įmonės dokumentas. Tokie dokumentai buvo archyvuojami tiesiog popierine forma, po reorganizacijos elektronine. Eismo įvykio vietoje nesilankė, sąmatą pateikė darbuotoja D. V., fotonuotraukas – G. P.. Atsakovas lankėsi įmonėje žalos atlyginimo klausimais, buvo paaiškinta apie mokėjimą. Žalos dydis buvo iškarto nustatytas pagal lokalinę sąmatą. Draudimo išmoka sumažinta įvertinus turto nusidėvėjimą. Nurodė, kad atsakovą buvo matęs įmonėje, domintis galimybe atlyginti žalą. Draudimo išmoka dar nebuvo gauta. Jeigu būtų atsiskaitęs iki draudimo išmokos išmokėjimo tiesiogiai, įmonė nebūtų rengusi dokumentų dėl draudimo išmokėjimo, be kita ko, gavusi pinigus, būtų nutraukusi žalos administravimą. Žala buvo žinoma, t. y. paskaičiuota iš karto po eismo įvykio pagal lokalinę sąmatą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. P., dirbantis AB „Kelių priežiūra“ Alytaus kelių tarnybos vyresniuoju inžinieriumi, paaiškino, kad išsilavinimas – statybos bakalauras, kelių inžinerija, kelininko kvalifikacija, baigė VGTU, pagal pareigas priklauso vykti į eismo įvykius ir fiksuoti turto sugadinimus, yra atestuotas, pagal atliekamas pareigas nėra reikalinga turto vertintojo kvalifikacija. Pažymėjo, kad po 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio krašto kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42-43 kilometre 2018 m. birželio 27 d. vyko apžiūrėti eismo įvykio vietoje padarytų kelio infrastruktūros apgadinimų. Vaizdą fiksavo fotonuotraukose, matavo atstumus ir sudarė defektinį aktą, kuriuos perdavė atsakingiems darbuotojams tolimesniems veiksmams, sudaryti sąmatą ir atitinkamai perduoti draudimui. Defektiniai aktai nėra atskirai saugomi ar apskaitomi įmonėje, paprastai būna prie kelio remonto dokumentų, atskirų pildymo reikalavimų nėra, pildomi pagal įmonės techninio projektavimo skyriaus pavyzdį. Defektiniame akte fiksuoti vizualiai matyti sugadinimai, pagal kuriuos naudojantis SISTELA programa nustatyta piniginė išraiška ir sudaryta lokalinė sąmata. Sugadinimus fiksavo pagal vizualiai matytus neatitikimus kelių infrastruktūros normatyvams (elementų aukštį). Vizualiai buvo matyti abiejų kelio pusių atitvarų sugadinimai, t. y. metalinių sijų ir statramsčių, kelio sankasos šalio apgadinimai. Šalikelėje apgadintas signalinis stulpelis atsistatė savaime, todėl defektiniame akte nebuvo fiksuotas. Kelio dešinė pusė važiuojant nuo Alytaus link Kaniūkų tilto fiksuota nuotraukoje Nr. 20180627_135303.jpg (4 vnt. sijų sugadinta – 12 metrų), atitinkamai kairė – Nr. 20180627_135909.jpg su matavimo rulete (rateliu) (2 vnt. sijų sugadinta –8 metrai), kelio kairės pusės šlaitas – Nr.20180627_135946.jpg. Kelio infrastruktūros (įrenginių) sugadinimai atsirado po atsakovo eismo įvykio. Duomenų, apie kitus įvykius ar sugadinimo faktus, nėra. Nebuvo fiksuota kaip tiksliai važiavo ir kur atsitrenkė atsakovo vairuojama transporto priemonė
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. T., dirbanti Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausioji patrulė, paaiškino, kad pagal iškvietimą vyko į eismo įvykį prie Kaniūkų tilto 2018 metais. Asmeniui buvo nustatytas neblaivumas, surašyti dokumentai, perduoti tyrėjams. Automobilis nuo kelio buvo nuslydęs griovyje, apgadintas, atvykusi greitoji rūpinosi vairuotoju, priešgaisrinė traukė iš griovio. Važiuota buvo nuo Alytaus link Nemuno, nuvažiavo į kairę kelio pusę, kliudė atitvarus ir vertėsi griovyje. Tikslių apgadinimų nepamena. Tarnybiniame pranešime turi būti pažymėta, eismo įvykio vietos plane (schemoje) užfiksuota. Prieš pildant eismu įvykio planą apžiūrėti apgadinimai, fiksuoti juodraštyje ir vėliau švarraštyje. Apžiūrint eismo įvykio vietą kelių priežiūros atstovai nedalyvauja, atsakingi tyrėjai jiems perduoda informaciją. Informacija, apie tolimesnius veiksmus ir tyrimą, nėra žinoma.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklaustas R. V., iki 2019 m. birželio 27 d. dirbęs Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausioji patruliu, paaiškino, kad apie eismo įvykį nelabai pamena. Eismo įvykis nebuvo įskaitinis. Patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, žinoma ir eismo įvykio plane padarytos atžymos atitiko įvykio vietos metu nustatytus apgadinimus. Eismo įvykio planas pildytas pagal nustatytus reikalavimus, t. y. pateikta informacija, susijusi su eismo įvykiu, apie apgadinimus, kelio ir šalikelės, griovio duomenys (plotis, gylis), pažymėtas objektas, kaip atskaitos taškas matuoti atstumams. Apgadinimai atitvarų fiksuoti važiuojat Alytaus pusės link Nemuno kaip nubraižyta plane. Eismo įvykio vieta fiksuoto nuotraukose. Užpildyti dokumentai perduoti tyrėjams, apie tolimesnį eismo įvykio tyrimą nėra žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 5756353, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 17 d. apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu (el. b. t. 1 b. l. 24). 2018 m. birželio 25 d. kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 kilometre atsakovas, būdamas neblaivus (nustatytas 1,4 promilių neblaivumas), vairuodamas transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į kelio atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra. Atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-767-543/2018). Dėl eismo įvykio trečiajam asmeniui išmokėta 1 342,83 Eur draudimo išmoka (el. b. t. 1 b. l. 30,33,34 ). Ieškovė pateikė atsakingam už žalos atsiradimą asmeniui – atsakovui, pretenziją dėl žalos atlygimo, tačiau atsakovui nesutikus grąžinti išmokėtos draudimo išmokos (atlyginti žalos), kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (žalos atlyginimo).
CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalis skirta apsaugoti silpnesnę prievolės šalį – nukentėjusį asmenį, kuriam didesnio pavojaus šaltinis kelia pavojų. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, t. y. esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtai veikai, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių pagrindu.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau –TPVCAPDĮ), kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 59.1 punktuose analogiškai reglamentuota draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.
Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala yra 1 342,83 Eur išmokėta draudimo išmoka. Ieškovas žalos (nuostolių) dydį įrodinėjo pateiktais rašytiniais įrodymais (lokaline sąmata, defektiniu aktu, fotonuotraukomis), tuo tarpu, atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, kėlė abejones dėl netinkamo žalos nustatymo, nurodytų lokalinėje sąmatoje darbų būtinumo ir pagrįstumo, be to, akcentavo aplinkybes, kad žalos vertinimą (paskaičiavimą) galimai atliko nekompetentingas asmuo, tačiau žalos paskaičiavimo nepateikė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. birželio 25 d. kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km eismo įvykio metu apgadinta kelio infrastruktūra (Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-767-543/2018). Pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis apgadinti metaliniai kelio atitvarai (viso 20 metrų, t. y. nuo Alytaus važiuojant 4 vnt. (12 metrų) sijų dešinėje pusėje ir 2 vnt. (8 metrai) sijų kairėje pusėje, statramsčiai (6 vnt.) ir kelio sankasa (8 m²) kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus atkarpoje 42,278-42,298 km (2018 m. birželio mėn. defektinis aktas, el. b. t. 1 b. l. 164, fotonuotraukos Nr. 20180627_135303.jpg, Nr.20180627_135946.jpg, Nr. 20180627_135909.jpg,. el. b. t. 2 b. l. 2, 5, 6). Paskaičiuotos eismo įvykio padarinių likvidavimo (metalinių atitvarų remontas) išlaidos – 1 828,67 Eur (plius 384,02 Eur PVM), viso 2 212,69 Eur (lokalinė sąmata Nr. 21 -EĮPL/AL 18, el. b. t. 1 b. l. 22), t. y. remonto darbų išlaidos, išlaidos statinio statybos darbams (statybvietės išlaidos), tiesioginės išlaidos (indeksas), pridėtinės išlaidos ir pelnas. Remonto darbai padariniams likviduoti: 1) atitvarų metalinių sijų pakeitimas (KP8-1-12); 2) kelio vienpusis aptvėrimas metalinėmis sijomis (KP19-2) 10 metrų 2 vnt.; 3) sulaužyto metalinio atitvaro statramsčio pakeitimas nauju (KP8-1-17) 6 vnt.; 4) šlaitų tvirtinimas 6 cm dirvožemio sluoksniu (K12-5) 0,08 m². Paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmokos suma – 1 342,83 Eur, t. y. metaliniai apsauginiai atitvarai įrengti 2006 m., todėl nuo 1 828,67 Eur išskaičiuotas 30 proc. turto nusidėvėjimas (398,76 Eur) ir pelnas (87,08 Eur) (Žalos atlyginimo bylą Nr. AJA/18/006062. el. b. t. 1 b. l. 21, 30,33,34,64-66).
Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis). Taisyklių 13 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 15 punktą jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
Pagal trečiojo asmens atstovės, darbuotojų D. V., G. P. liudytojais byloje apklaustų teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, eismo įvykio padarinių likvidavimo (remonto darbų) išlaidų lokalinė sąmata buvo sudaryta remiantis programos SISTELA duomenimis pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Statybos rekomendacijų R37-01 rekomendacijas Automobilių kelių apsauginiams atitvarams keliamus techninius reikalavimus, įvertinus faktą, kad dėl sugadinimų būtina keisti metalinius kelio atitvarus kartu su statramsčiais. Lokalinėje sąmatoje remonto darbai skaičiuoti bendrai, t. y. pagal bendrą metalinių sijų ilgį neišskiriant kelio pusių. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovui nesutikus su pateiktais duomenimis dėl draudimo išmokos dydžio, pats atsakovas privalėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus duomenis. Nesant kitų žalos dydį patvirtinančių dokumentų, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos lokalinės sąmatos įrodomąją reikšme žalos dydžiui nustatyti (CPK 177, 185, 197 straipsniai).
Atsakovo teigimu, nepagrįstai trečiasis asmuo lokalinėje sąmatoje paskaičiavo abiejų kelio pusių apsauginių atitvarų remonto darbus, atitinkamai ieškovas be pagrindo toje dalyje išmokėjo draudimo išmoką, kadangi nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio atsitrenkęs į kelio kairėje pusėje važiuojant nuo Alytaus link Kaniūkų tilto įrengtus apsauginius atitvarus, t. y. tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos šioje dalyje nėra priežastinio ryšio.
Priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymas skirstomas į etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmiausia, nustatomas faktinis priežastinis ryšys – ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Ar žalos priežastis teisiškai reikšminga (ne pernelyg nutolusi), gali būti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teisės normos tikslas; skolininko pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas, privalomumo laipsnis, inter alia (be kita ko), galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes); skolininko galimybės numatyti padarinius, kurie gali apimti visų rūšių žalą; padarinių pobūdis (tiesioginiai ar netiesioginiai); jų artumas (erdvės, laiko atžvilgiu) neteisėtiems veiksmams; sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų laikymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km lokalinėje sąmatoje Nr. 21-EĮPL/AL 18 2018 m. birželio 25 d. įvykusio eismo įvykio likvidavimo (remonto) darbai paskaičiuoti pagal nustatytus apgadinimus metalinių kelio atitvarų (20 metrai), statramsčių (6 vnt.) ir kelio sankasos (8 m²) remiantis 2018 m. birželio mėn. defektiniu aktu ir fotonuotraukomis Nr. 20180627_135303.jpg, Nr.20180627_135946.jpg, Nr. 20180627_135909.jpg. Pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km atkartoje kitų draudiminių eismo įvykių nebuvo fiksuota (2018 m. birželio 26 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. draudiminių įvykių suvertinė, kelias 128, el. b. t. 1 b. l. 24). Prijungtoje administracinio nusižengimo byloje esančiame eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose užfiksuotas 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykis – eismo įvykio vieta, kelio infrastruktūra (skiriamieji ženklai, apsauginiai atitvarai), transporto priemonė ir jos judėjimo kryptis ir slydimo žymės, reikšmingi atstumai (Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-767-543/2018 b.l. 9, 10-18). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimu nustatyta, kad kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km atsakovas neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, nepasirinko sugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į kelio atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio (motyvuojamosios dalies 1 pastraipa). Atsakovas administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pripažino, kad transporto priemonei užvažiavus ant kelkraščio, ją sumėtė, pamatęs priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę, siekdamas išvengti susidūrimo, vairą pasuko į kairę, po to į dešinę ir išvažiavus į priešingą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio (motyvuojamosios dalies 2 pastraipa). Pažymėtina, kad eismo įvykio vietos plane kelio infrastruktūros sugadinimai dešinėje kelio pusėje nuo Alytaus nėra atžymėti, eismo įvykio fotonuotraukos darytos fiksuojant transporto priemonę ir galimas slydimo žymes. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po eismo įvykio, t. y. 2018 m. birželio 27 d. trečiojo asmens darbuotojas fiksavo eismo įvykio vietą, t. y. abi kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km atkarpos puses. Fotonuotraukoje Nr. 20180627_135303.jpg užfiksuota kelio dešinė pusė važiuojant nuo Alytaus, be kita ko, kelkraštyje matyti akivaizdūs transporto priemonės rato įspaudai, juolab, dalis kelkraščio grunto užnešta ant apsauginio kelio elemento sijos. Vien tai, kad policijos pareigūnų sudarytame eismo įvykio vietos plane nebuvo atžymos apie kelio dešinės pusės infrastruktūros apgadinimus, nėra pakankama pripažinti, kad atsakovas negalėjo sugadinti ir/ar sulaužyti kelio dešinės pusės atitvarų. Nustatytos aplinkybės ir atsakovo duoti paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad užfiksuoti kelio infrastruktūros sugadinimai abiejose kelio pusėse yra atsakovo veiksmų pasekmė.
Ginčo dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nėra, juolab, atsakovas yra pripažintas kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų būvimo teismas plačiau nepasisako (CPK 182 straipsnis).
Atsakovo įsitikinimu, dėl eismo įvykio padarytą žalą galėjo atlyginti iki reikalavimų pareiškimo teisme, tačiau nebuvo sudarytos galimybės, be kita ko, suabejojo ieškovo ir trečiojo asmens sąžiningumu dėl žalos administravimo, nes buvo siekiama galimai dvigubo apmokėjimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovę trečiasis asmuo apie draudiminį įvykį informavo ir dokumentus dėl žalos dydžio paskaičiavimo pateikė 2018 m. birželio 28 d. (draudžiamo įvykio tyrimo aktas el. b. t. 1 b. l. 21), draudimo išmoka paskaičiuota 2018 m. liepos 9 d. (pranešimas apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. AJA/18/006062 el. b. t. 1 b. l. 30), atitinkamai išmokėta 2018 m. liepos 11 d. (mokėjimo pavedimas Nr. ISM154984, el. b. t. 1 b. l. 33), pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovui – 2018 m. rugpjūčio 2 d. (el. b. t. 1 b. l. 28). Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2019 m. sausio 17 d., teismo įsakymas dėl 1 342,83 Eur skolos (išmokėtos draudimo išmokos sumos) priteisimo iš atsakovo priimtas 2019 m. sausio 18 d. (civilinė byla Nr. eL2-1170-979/2019).
Bendrieji teisės principai įpareigoja šalis elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, siekiant kuo greičiau atkurti tarp šalių taiką kuo ekonomiškesniu būdu. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo piktnaudžiavimo ir/ar galimo nesąžiningumo. Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo teisė kreiptis į teismą realizuota prieš tai įgyvendinus ikiteisminę tvarką pateikiant pretenziją. Apie tai, kad eismo įvykio buvo padaryta žala atsakovas žinojo iš kart po eismo įvykio, juolab, pats domėjosi jos dydžiu ir galimybe atlyginti, be kita ko, administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas trečiojo asmens žalos paskaičiavimas, tačiau neatlygino geranoriškai. Teismo vertinimu, nepaisant pirminio vykimo į trečiojo asmens buveinę, atsakovas nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, kiek galėjo ir turėjo galimybę, neišnaudojo visų galimybių susiklosčiusioje situacijoje, t. y. nepasinaudojo teise kreiptis į ieškovą dėl pretenzijos atlyginti žalą pagrįstumo. Pažymėtina, kad tuo atveju jeigu atsakovas trečiajam asmeniui pirminiame etape būtų atlyginęs žalą pagal pateiktus skaičiavimus (lokalinę sąmatą lokalinė sąmata Nr. 21 -EĮPL/AL 18, suma 2 212,69 Eur, nevertinant esminių teisingos žalos atlyginimo principų (nusidėvėjimo, mokesčių įskaičiavimo), galėjo atsidurti neteisingai, neproporcingai ir nesąžiningai sunkesnėje padėtyje.
Duomenų apie tai, kad dėl šio eismo įvykio galėjo būti siekiama dvigubo apmokėjimo iš atsakovo, nėra. Pažymėtina, kad trečiojo asmens teismui pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo po atsakovo prieštaravimų pateikimo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, atitinkamai 2018 m. rugsėjo 24 d. priimtas teismo įsakymas panaikintas (civilinė byla Nr. e2L-778292/2018, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas neigiamų turtinių pasekmių nepatyrė.
Aplinkybė, kad išmokėta draudimo suma nebuvo panaudota sugadinto turto remontui, t. y. turtas po draudiminio įvykio nebuvo iškarto suremontuotas, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl žalos (nuostolių atlyginimo) ieškovui. Kaip jau buvo minėta, ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas patirtai žalai patvirtinti pateikė lokalinę sąmatą bei draudimo išmokos mokėjimą patvirtinantį pavedimą (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178, 197 straipsniai). Pagal draudimo sutarties nuostatas draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam draudiminio įvykio metu padarytą žalą, tačiau nėra pareigos kontroliuoti draudimo įmokos panaudojimo, t. y. kaip buvo panaudota draudimo išmoka ar remonto darbai buvo atlikti iš karto po draudimo išmokos gavimo ar vėliau. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad sugadinto turto remonto darbai buvo atlikti (2019 m. spalio 18 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, el. b.t. 2 b. l. 4).
Aplinkybių, dėl kurių atlygintinos žalos dydis, galėtų būti mažintinas pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį byloje šalys neįrodinėjo, teismo savo iniciatyva ex officio nenustatinėjo.
Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, kurios dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovas neįrodė, kad priteista suma turėtų būti mažesnė, ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių žalos nustatymo ir dydžio paskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumo, žalos suma atitinka faktiškai išmokėtą draudimo išmoką, nėra nepagrįstai didelė ir neprotinga, ieškovas įgijo reikalavimo teisę dėl padarytos žalos išmokėtos sumos grąžinimo į atsakingą už žalos padarymą asmenį, todėl ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, priteisiant iš atsakovo ieškovui 1 342,83 Eur išmokėtą draudimo išmoką ( CK 6.38, 6.263, 6.280 straipsniai, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 18 d., ki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 30,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė nepateikė.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 16,80 Eur, ieškinys tenkintas visiškai, todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. Š., ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300665654, 1 342,83 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du eurus 83 centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti iš atsakovo A. Š. 30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300665654, bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Š. 16,80 Eur (šešiolika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.