Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlys, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. N. 2024 m. gegužės 3 d. apie 15.41 val. Vilniuje, Eišiškių pl.–Salininkų g. sankryžoje, vairuojamu automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas iš šalutinio kelio į kairę, į pagrindinį kelią, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimą, ,,Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y. būdamas neatsargus, neįsitikinęs įvažiavimo į pagrindinį kelią saugumu, vairuojamu automobiliu iš šalutinio kelio, Salininkų g., sukdamas į kairę – į pagrindinį kelią, Eišiškių pl., sudarydamas staigią kliūtį, nedavė kelio pagrindiniu keliu Eišiškių pl. (kryptimi nuo Pagirių k.) tiesiai važiavusiam T. K. motociklu BMW S1000 RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to motociklo vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė, griuvo su motociklu ant šono, slydo gatve ir motociklas atsitrenkė į S. N. vairuojamą automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklu važiavusiam T. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

S. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną ir reikšmingoje vietoje jis vairavo automobilį Toyota Corolla, iš kairės pusės labai švietė saulė, eismo intensyvumas buvo vidutinis, paskui kaltinamąjį buvo keletas automobilių sustoję, o prieš jį važiavo sunkvežimis. Susidūrimas su motociklu įvyko, kai jis sankryžoje, kurioje yra dvi eismo juostos (po vieną eismo juostą iš kiekvienos pusės), turėjo sukti į kairę pusę, o buvo sukoncentravęs dėmesį į dešinę pusę. Įvažiavęs sankryžoje apie du metrus, S. N. pamatė juodos spalvos motociklą ir sustojo, o motociklas slysdamas atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekį. Žino, kad, sukant į kairę, pirmenybė yra kitam eismo dalyviui. Matė, kad motociklininkas buvo nugriuvęs ir atsikėlė apie penkis metrus nuo automobilio. Pripažino savo veiksmais pažeidęs KET reikalavimus. Dėl jo veiksmų nukentėjusiajam būti galėjo sutrikdyta sveikata. Nežino, kas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Po eismo įvykio buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir kalbėjo su juo. Po nagrinėjamo įvykio nebevairuoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis T. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turi A kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Jo pažįstamas V. G. (V. G.) 2024 m. gegužės 3 d. dienos metu davė jam pasivažinėti motociklu BMW S1000 RR, 2012 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. G. perdavė jam motociklo raktelius ir davė šalmą. Jis nusprendė pasivažinėti su motociklu nuo Salininkų g. link Kirtimų g. ir atgal. Važiuodamas motociklu, ant galvos buvo užsidėjęs motociklininko šalmą, buvo su sportiniais drabužiais. Jam su motociklu važiuojant pagrindine gatve Eišiškių plentu link sankryžos su Salininkų g., kur važiuojant pagrindiniu keliu Eišiškių pl. pasukama į dešinę, į šalutinę Salininkų g., jis važiavo apie 70 km/h greičiu. Važiuojant nuo Kirtimų g. Eišiškių pl., prieš jį tiesiai važiavo sunkvežimis. Artėjant link sankryžos su Salininkų g., kuri yra T formos, išvažiuojant nuo Salininkų g. į Eišiškių pl., sunkvežimis pravažiavo Eišiškių pl. tiesiai ir kaip tik tuo metu iš Salininkų g. į Eišiškių pl., į kairę pusę, pradėjo sukti automobilis Toyota, kurį jis staigiai pamatė likus 10 m iki susidūrimo. Jis staigiai sureagavo, pradėjo stabdyti motociklą ir paguldė motociklą ant šono, tuo metu paleido motociklą, pats asfaltuotu keliu pradėjo vartytis slysdamas ir, jo manymu, prarado sąmonę. Kas vyko toliau, nelabai pamena. Atgavęs sąmonę, maždaug po minutės suprato, kad guli viduryje Eišiškių pl. gatvės, apsižiūrėjęs pamatė netoliese gulintį motociklą, šalia stovintį automobilį Toyota Corolla. Tuo metu prie jo priėjo kažkoks vyras, nukentėjusysis pats atsistojo, buvo šoko būsenos, nelabai suvokė, kas įvyko. Vyras jį palydėjo iki šalimais esančios salelės, apaugusios žole, kur jį pasodino, tačiau jis vėl atsistojo. Šalmą kažkuriuo metu nusiėmė pats nuo galvos. Jautėsi prastai, skausmo nejuto, kairė ranka ir koja kraujavo. Dar iš vyro telefono paskambino draugui ir informavo apie įvykį. Labai greitai atvyko greitoji medicinos pagalba ir specialios tarnybos. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, buvo blaivus. Po to greitoji medicinos pagalba išvežė jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jį paguldė į stebėjimo palatą, sutvarstė žaizdas, darė galvos, rankos ir stuburo rentgenus. Po to jį tą pačią dieną paleido namo. Jam buvo išrašytas nedarbingumas nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki rugpjūčio mėn. pabaigos, tikslios datos nepamena. Dėl įvykio papildomai sužinojo, kad eismo įvykio metu skilo jo dėvėto šalmo kairė pusė. O motociklas, slysdamas, kai jis paguldė transporto priemonę važiuodamas ir paleido, nuslydo ir atsitrenkė į automobilio Toyota kairės pusės priekinį bamperį. Po įvykio papildomai kreipėsi į gydymo įstaigą (Naujininkų polikliniką) dėl kairio peties skausmo. Jam buvo paskirtas magnetinis rezonansas, buvo plyšę peties sausgyslės ir dalis raumens. Po to apie 2024 m. rugpjūčio 13 d. jam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atlikta peties operacija. Iki šiol yra ribotas peties judesys, skauda keliant ranką. Įvykio pasekmės jaučiamos iki šiol. Dėl eismo įvykio motociklas liko netinkamas eksploatuoti, buvo nurašytas draudimo (1 t., b. l. 90–91).

Nukentėjusysis T. K., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 15.41 val. Vilniuje, Eišiškių pl.–Salininkų g. sankryžoje, S. N., važiuodamas automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs įvažiavimo į pagrindinį kelią saugumu, iš šalutinio kelio, Salininkų g., sukdamas į kairę – į pagrindinį kelią Eišiškių pl., praleido priekyje važiavusį sunkvežimį, o toliau jam sudarė staigią kliūtį, t. y. nedavė kelio pagrindiniu keliu Eišiškių pl. (kryptimi nuo Vaidotų tilto) tiesiai T. K. važiavusiam tuo metu motociklu BMW S1000 RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to jis, bandydamas išvengti susidūrimo su S. N. vairuojamu automobiliu Toyota Corolla, stabdė, griuvo su motociklu, nugriuvęs ir apsivertęs gal kokius tris kartus, paleido motociklą, pats nugriuvo ant kairiojo šono, ir priekyje slydo motociklas, o jis motociklui iš paskos asfaltu, net lūžo šalmas. Jis tuo metu apie vieną minutę buvo praradęs sąmonę, o tada pamatė, kad jo vairuojamas motociklas atsitrenkė į automobilio Toyota Corolla priekinį kairės pusės bamperį. Po eismo įvykio buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, ten tikrino, ar nėra lūžių, po 2 val. paleido, po to po 2 savaičių buvo nustatyti sužalojimai, kas atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes buvo plyšę kairės rankos raumuo ir sausgyslės. Kairės rankos pakelti negali, ranka silpnai juda (1 t., b. l. 166–169).

Liudytojas V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turėjo motociklą BMW S1000 RR, 2012 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikydavo gyvenamojo namo kieme. 2024 m. gegužės 3 d. dienos metu šalimais prie Vilniuje, Dusinėnų g., atvyko pažįstamas T. K., kuris paprašė jo duoti pasivažinėti šiuo motociklu. Nukentėjusysis ir anksčiau yra važiavęs šiuo motociklu. Žinojo, kad T. K. turi A kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Sutiko duoti pasivažinėti motociklu, davė jam motociklo raktelius, šalmą „Shoei NXR“. Jis užsidėjo šalmą ir su motociklu nuvažiavo Mechanikų g. T. K. buvo apsirengęs paprastais drabužiais. Pakankamai greitai prie V. G. priėjęs nukentėjusiojo draugas pasakė, kad imtų motociklo dokumentus ir važiuotų į Eišiškių pl., nes nukentėjusysis papuolė į eismo įvykį. Jis sėdo į automobilį, nuvažiavo į vietą, t. y. prie Eišiškių pl. / Salininku g. sankryžos, kur pamatė Eišiškių pl. gatvėje sudaužytą savo motociklą, šalia išvažiuojant iš Salininkų g. stovintį apdaužytą Toyota markės automobilį, taip pat pamatė T. K., kuris išoriškai buvo sužalotas, apdraskytas. Atvykusi greitoji medicinos pagalbos brigada jam suteikė medicininę pagalbą. V. G. policijos pareigūnams pateikė motociklo nuosavybę patvirtinančius dokumentus ir parašė paaiškinimą. Motociklą policijos pareigūnai atidavė jam. Jis pasirašė pasižadėjimą saugoti transporto priemonę iki tyrimo eigos. Šalmą taip pat pasiėmė. Šalmas buvo skilęs kairėje pusėje, todėl netinkamas tolimesniam naudojimui pagal saugumo taisykles. Motociklas buvo visiškai sugadintas, netinkamas tolimesnei eksploatacijai. Motociklą jis atgabeno prie savo gyvenamosios vietos Vilniuje, Dusinėnų g. Motociklas buvo draustas draudimo bendrovėje ,,Lietuvos draudimas". Jis kreipėsi į kaltininko automobilio Toyota draudimo bendrovę, draudimo bendrovės pavadinimo nepamena. Draudimo bendrovė padengė motociklo sugadinimo nuostolius. Kiek pamena, išmokėta draudimo suma buvo galimai daugiau kaip 7 000 Eur. Po to, draudimas taip pat išmokėjo už sugadintą šalmą draudimo išmoką apie 400 Eur. Motociklas nebegali dalyvauti eisme, kadangi buvo nurašytas. Visi pinigai buvo išmokėti į jo sąskaitą. Sugadintą motociklą jis pardavė už apie 2 900 Eur (2 t., b. l. 35–36).

Liudytojas L. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 15.40 val. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Salininkų mikrorajono Salininkų g. link sankryžos su Eišiškių pl. Privažiuojant T formos sankryžą su Eišiškių pl., prieš jį važiavo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš kurį važiavo sunkvežimis. Sunkvežimis sustojo prie sankryžos, už jo sustojo automobilis Toyota, už kurio sustojo L. B. su savo automobiliu, kadangi Salininkų g. yra šalutinis kelias išvažiuojant į Eišiškių pl. Sunkvežimis iš Salininkų g. pasuko į Eišiškių pl., į kairę pusę, link Kirtimų g., po to paskui jį į kairę ta pačia kryptimi pradėjo sukti automobilis Toyota. Liudytojas tuo metu matė, kad Eišiškių pl. (nuo Kirtimų g. pusės) atvažiuoja motociklas. Pastebėjo, kad iš kairės pusės saulė buvo labai ryški ir iš dalies ribojo matomumą. Automobiliui Toyota darant posūkį, suprato, kad automobiliui Toyota ir motociklui nepavyks išvengti susidūrimo, nes motociklas važiavo tiesiai Eišiškių pl. pagrindine gatve, o automobilis Toyota tuo metu suko iš šalutinės gatvės į kairę. Kiek pastebėjo, motociklas važiavo nedideliu greičiu, kaip ir sukdamas automobilis Toyota. Motociklininkas, tikėtina, norėdamas išvengti susidūrimo, virto ant šono su motociklu neprivažiavus iki sukančio automobilio Toyota, motociklas čiuoždamas vertėsi maždaug tris kartus, o motociklininkas, nugriuvęs ant asfalto, taip pat vertėsi keletą kartų slysdamas gatve. Motociklas, čiuoždamas šonu, trenkėsi į automobilio Toyota kairę pusę, o motociklo vairuotojas baigė slysti ties Eišiškių pl. abi kelio puses skiriančia juosta ir liko ten gulėti, į jokią transporto priemonę ar kliūtį neatsitrenkė. Automobilis Toyota sustojo. L. B., taip pat iš galo stovėdamas prie sankryžos, išlipo iš automobilio, nubėgo prie motociklininko. Motociklininkas pats atsistojo, buvo ant galvos užsidėjęs motociklininko šalmą, buvo apsirengęs paprastais drabužiais. Jis, pribėgęs prie motociklininko, pasakė, kad būtų ramus, buvo matyti, kad šis šoko būsenos, liudytojas padėjo motociklininkui nueiti iki žole apaugusios salelės, kuri skiria Eišiškių pl. nuo išvažiavimo iš Eišiškių pl. į Salininkų g., ir paguldė jį ant žolės. Motociklininkas sakė, kad jam viskas gerai, tačiau buvo matyti, kad drabužiai buvo suplyšę, iš rankų bėgo kraujas, jis nuėmė motociklininkui nuo galvos šalmą. Prie jų priėjo dar viena moteris, kurios duomenų nežino, kuriai pasakė iškviesti specialiąsias tarnybas, kaip suprato, ji iškvietė pagalbą ir pasakė, kad neturi laiko, todėl išvyko. Jis liko būti prie gulinčio motociklininko. Motociklininkas sąmonės praradęs nebuvo. Kelyje formavosi automobilių spūstis. Dar iš savo automobilio paėmė avarinį ženklą, kurį nunešė ir pastatė prieš įvykusį eismo įvykį Eišiškių pl. važiuojant nuo Kirtimų g. pusės. Prie automobilio Toyota nebuvo priėjęs, matė, kad vairuotojas sėdėjo automobilyje ir po kurio laiko išlipo, tačiau priėjęs prie jo ar motociklininko nebuvo. Kaip tik tuo metu labai greitai atvažiavo specialiosios tarnybos. Motociklo vairuotojas po kurio laiko atsisėdo, dar buvo atsistojęs. Motociklo vairuotojui negrėsė joks pavojus sveikatai ar gyvybei, tik buvo sužalotas paviršutiniškai. Atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos brigada perėmė nukentėjusįjį. Liudytojas parašė paaiškinimą policijos pareigūnams, po to išvažiavo iš įvykio vietos (2 t., b. l. 32–33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3391/2024(01) konstatuota, kad:

1) T. K. nustatyti šie sužalojimai: kairės alkūnės ir kairio klubo sričių odos nubrozdinimai (medicinos dokumentuose odos nubrozdinimų kiekis nėra nurodytas), kairės šlaunies poodinė kraujosruva (viena), kairio antdyglinio raumens sausgyslės priekinės dalies plyšimas su nežymiu kairio raktikaulio panirimu;

2) T. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti dėl kietų bukų daiktų poveikio ir galėjo atsirasti nukritus nuo važiuojančio mopedo (po susidūrimo su automobiliu) ir kaire kūno puse (kaire ranka, kairio klubo sritimi, kaire šlaunimi) atsitrenkus į kietą buką paviršių (kelio grindinį). T. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

3) nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2024 m. gegužės 3 d. Į tai nurodo medicinos dokumentų duomenys;

4) sužalojimai yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairio antdyglinio raumens sausgyslės priekinės dalies plyšimo su nežymiu kairio raktikaulio panirimu, dėl to T. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 162–163).

Byloje surinkti T. K. medicinos dokumentai (1 t., b. l. 99–157).

2024 m. gegužės 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad apžiūrima eismo įvykio vieta – Vilniuje esanti nereguliuojama Eišiškių pl.–Salininkų g. sankryža. Lengvojo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis – šalutiniu keliu iš Salininkų į pagrindinį kelią Eišiškių pl., sukant į kairę. Motociklo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis – pagrindiniu Eišiškių pl. keliu, link Dariaus ir Girėno g., tiesiai. Artėjant nereguliuojamos sankryžos nuo Dariaus ir Girėno g. pusės įrengtas kelio ženklas Nr. „329“. Vaizdo stebėjimo kamerų vietoje nėra. Leistinas važiavimo greitis: 70 km/h. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinė linija: 52,1 m (1 t., b. l. 18–47).

2024 m. gegužės 3 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi po eismo įvykio, Vilniuje, nereguliuojamoje Eišiškių pl.–Salininkų g. sankryžoje. Automobilis stovi šalutiniame kelyje, pirmoje eismo juostoje, už ženklo „Duoti kelią“. Priekinė automobilio dalis yra nukreipta į Eišiškių pl. pagrindinio kelio pusę, galinė dalis į Salininkų g. pusę. Automobilio sugadinimai: priekinis kairės pusės bamperis. Vairo mechanizmas: sukant vairo ratą, jo judesys persiduoda į abu priekinius ratus. Stabdžių sistemos būklė: spaudžiant kojinio (pagrindinio) stabdžio pedalą, juntamas pasipriešinimas (1 t., b. l. 48–60).

2024 m. gegužės 3 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota motociklo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Motociklas guli ant važiuojamosios kelio dalies, Eišiškių pl., ties sankryža su Salininkų g. Motociklas guli po eismo įvykio ant kairiojo šono pirmoje eismo juostoje, apžiūrimas eismo įvykio vietoje. Motociklo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: vairas, vairo rankenos, spidometras, priekinės šakės, rėmas, abiejų pusių galinio vaizdo veidrodėliai, kuro bakas, galinė plastiko dalis, apdailos detalės, purvasargis, priekinio rato diskas ir padanga, šalmas skilęs (1 t., b. l. 61–72).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. gegužės 3 d. apie 15.41 val. kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. S. N. iš šalutinio kelio, Vilniuje, Salininkų g., sukdamas į kairę – į pagrindinį kelią, Eišiškių pl., sudarydamas staigią kliūtį, nedavė kelio pagrindiniu keliu Eišiškių pl. (kryptimi nuo Pagirių k.) tiesiai važiavusiam T. K. motociklu BMW S1000 RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to motociklo vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė, griuvo su motociklu ant šono, slydo gatve ir motociklas atsitrenkė į S. N. vairuojamą automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis S. N., kuris gana detaliai papasakojo eismo įvykio aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiesioginio liudytojo L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir netiesiogiai – liudytojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė pagrindų abejoti nukentėjusiuoju ir minėtais liudytojais. Kiti įrodymai, kurie patvirtina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – 2024 m. gegužės 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos, 2024 m. gegužės 3 d. apžiūros protokolai ir prie jų pridėtos nuotraukos. T. K. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3391/2024(01).

Vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos, nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo S. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė KET, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent S. N. padarytas KET pažeidimas buvo eismo įvykio, kartu ir nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo S. N. parodymai neabejotinai patvirtina, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė minėto KET 154 punkto reikalavimo. Pažymėtina, kad S. N. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, jam yra žinomos KET nuostatos, taip pat ir minėto punkto nuostata. Nepaisydamas to, jis, sukdamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam T. K.. Taigi veiką kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, S. N., vairuodamas transporto priemonę, sukdamas sankryžoje į kairę, buvo neatsargus, neįsitikinęs įvažiavimo į pagrindinį kelią saugumu, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (lokaciją – sankryža, eismo intensyvumą, paros metą – diena – ir kt.) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp S. N. padaryto KET punkto pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad S. N. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, nustatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl S. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas galimo laiduotojo K. N. prašymas atleisti S. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį K. N. atsakomybėn (2 t., b. l. 187–188).

S. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo sūnus K. N. yra atsakingas žmogus. Jie kartu gyvena. Po nagrinėjamo įvykio iš karto paskambino sūnui ir pasakė apie situaciją. K. N. labai rūpinasi juo, padeda nuvežti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

K. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra pakankamai brandaus amžiaus, atsakingas, laikosi žodžio, kad galėtų būti laiduotojas. Dirba karo medicinos ekspertu ir šeimos medicinos gydytoju. Jo tėvas yra labiau uždaras, jautrus žmogus, išgyvena ir gailisi dėl eismo įvykio. S. N. šiuo metu nevairuoja ir nežada vairuoti ateityje automobilio. Esant poreikiui, K. N. ar jo žmona nuveža S. N. kur reikia. Jie kartu gyvena, rūpinasi S. N.. Tėvo sveikata pablogėjo po nagrinėjamo įvykio. Sužinojo apie nagrinėjamą įvykį, kai jis buvo darbe. Tėvas paskambino ir buvo pasimetęs.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 40 straipsnio atskirų dalių nuostatos. Pažymėtina, kad S. N. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskiriama neatsargiems nusikaltimams, o BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šie pakeitimai bendrąja prasme palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį – panaikinta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nuo 2025 m. vasario 1 d. laidavimas gali būti taikomas ir baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, jeigu jis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kita vertus, BK 40 straipsnio pakeitimai šiuo atveju S. N. teisinės padėties nelengvina, kadangi byloje nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, todėl sprendžiant dėl S. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau paminėtas BK 40 straipsnio pakeitimas neturi teisinės reikšmės (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-1035/2025). Taigi teismas iš esmės pasisakys dėl nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimo.

Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 40 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. N. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Negalima ignoruoti to fakto, kad skirtingo amžiaus, lyties ir charakterio žmonės skirtingai dėsto savo mintis, pasakoja aplinkybes (pavyzdžiui, išsako mažiau žodžių ar „šalčiau“ dėl buvusio įvykio, skirtingai formuluoja mintis ir pateikia jomis situacijos vertinimą), tačiau to savaime negalima pripažinti, kad žmogus neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai nesigaili dėl to.

Dėl S. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiojo T. K. sveikata.

S. N. vairuojamas automobilis, priklausantis G. N., buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 85). Byloje esančiuose draudimo bendrovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ 2025 m. birželio 4 d. draudiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad draudimo išmokos gavėjui T. K. buvo apskaičiuota 4 000 Eur neturtinė žala ir 820,69 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 157–160). Tokias aplinkybes patvirtina prie draudimo bendrovės rašytinių paaiškinimų pateikti rašytiniai dokumentai (2 t., b. l. 161–162).

Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Taigi kaip matyti, nors S. N. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą turtinę žalą (820,69 Eur) ir dalį neturtinės žalos (4 000 Eur) nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė. Esant specifiniams santykiams (dalyvaujant teisiniame santykyje ne tik kaltinamajam ir nukentėjusiajai, bet ir draudimo bendrovei), S. N. savo iniciatyva neprivalėjo nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą ir teisinio ginčo atveju atlyginti jam neturtinę žalą. Todėl S. N. atitinka ir šią sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokios išvados nepaneigia tai, kad draudimo bendrovė neatlygino visos prašomos nukentėjusiojo neturtinės žalos dydžio.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. N. padaryta veika yra neatsargi, jis yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), anksčiau neteistas ir dėl jo pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (2 t., b. l. 86), per paskutinius 5 metus netrauktas administracinėn atsakomybėn (2 t., b. l. 85). S. N. yra pensinio amžiaus, nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio jis nebevairuoja, itin suprastėjo sveikata. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertintina ir papildoma sąlyga, kad yra pagrindo manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje byloje iškilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Kaip minėta, draudimo bendrovė atlygino dalį (4 000 Eur) neturtinės žalos ir atsisako atlyginti nukentėjusiojo prašomą likusią 11 000 Eur neturtinės žalos dydį, nes mano, kad nustatytas žalos dydis yra teisingas, adekvatus ir pagrįstas atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir visas iš to kilusias pasekmes. Teismas, priimdamas nuosprendį, konstatuoja, kad draudimo bendrovė papildomai privalo atlyginti dalį T. K. patirtos neturtinės žalos (apie tai skaityti toliau nuosprendyje). Taigi, esant eismo įvykiui ir draustai transporto priemonei, visų pirma, draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą TPVCAPDĮ ribose. Todėl vien tai, kad S. N. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad draudimo bendrovė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam, nors draudimo bendrovės pozicija nesutinka atlyginti likusią neturtinės žalos dydį T. K., savaime nereiškia, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos (šiuo atveju įsiteisėjus nuosprendžiui, draudimo bendrovė privalės atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dalį). Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose (kai eismo įvykio metu sužalojami nukentėjusieji) paprastai kyla ginčų dėl neturtinės žalos dydžio ir jie išsprendžiami įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Taigi iki bylos nagrinėjimo pabaigos paprastai nėra aišku, kokio dydžio neturtinę žalą patyrė nukentėjusysis.

Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju dėl S. N. yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). (Cituojama teismų praktika įstatymo redakcijai galiojusiai iki 2025 m. sausio 31 d.).

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų, su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju tiek S. N., tiek K. N. nurodo, kad jų santykiai yra artimi, sūnus itin rūpinasi tėvu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. N. dirba (2 t., b. l. 194), anksčiau neteistas 92 t., b. l. 193), turi vos vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą (2 t., b. l. 191–192). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad K. N. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas S. N., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką S. N., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. N., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo K. N. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į S. N. ir laiduotojo asmenybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargų nusikaltimą), teismo vertinimu, skirti užstatą nėra tikslinga.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Nagrinėjamu atveju S. N., vairuodamas automobilį, buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis yra garbaus amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, per 5 metus administracine tvarka nebaustas. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sistemingai daromus teisės pažeidimus, jis neteistas yra pensinio amžiaus. Po nagrinėjamo įvykio S. N. nebevairuoja. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima teigti, kad S. N. šiurkščiai pažeidė KET. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti S. N. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat neprašė skirti kaltinamajam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės.

VI. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. K. atstovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiajam priteisti iš S. N. ir ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 301,19 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 181–183).

Bylą nagrinėjant teisme, T. K., apklausiamas dėl prašomos neturtinės žalos, paaiškino, kad po nagrinėjamo įvykio jis buvo praradęs sąmonę apie 20–30 s, jam plyšo peties raumuo ir sausgyslė, taip pat buvo padaryti rankos ir kojų nubrozdinimai. Iš ligoninės išleido tą pačią dieną po nagrinėjamo įvykio. Eismo įvykio metu ir ligoninėje skausmo nejuto, nes jam buvo šokas, taip pat jam buvo suleisti vaistai. Savaitgalį skausmai padidėjo ir jis po savaitgalio kreipėsi į polikliniką, atliko magnetinio rezonanso tyrimą ir nustatė, plyšo peties raumuo ir sausgyslė. Pirmomis dienomis skausmas buvo 9–10 balų, o vėliau – 7–8 balų. Jam buvo daroma operacija (susiūtas petys), po to buvo reabilitacija du mėnesius Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje. Po eismo įvykio emocinė būsena buvo siaubinga, praėjus vaistų poveikiui, buvo stiprūs skausmai, nuo skausmų sutriko miegas (neišgėrus vaistų nuo skausmo, negalėjo užmigti). Šiuo metu geria vaistus nuo skausmo. Jis yra sunkvežimio vairuotojas, negali ilgai vairuoti – apie 1 – 2 val., nes po to ranka pasidaro medinė, reikia pamasažuoti; po nagrinėjamo įvykio jis negali daug pakelti rankos, pasikeitė gyvenimo būdas (negali pjauti žolės, sukti varžtų, sportuoti; iki nagrinėjamo įvykio reguliariai sportuodavo). Dėl rankos traumos savaitę dirba, o savaitę ilsisi. Jei nebūtų traumos, jis kaip anksčiau reguliariai dirbtų. Gydytojas sakė, kad greičiausiai reikės antros operacijos. Sumažėjo galimybės bendrauti, nes nebesportuoja su draugais, neidavo susitikti su kitais žmonėmis dėl skausmų. Geriant vaistus, skausmas sumažėdavo valandą, vartojo „Tramadol“. Šiuo metu gali tik ant nugaros miegoti. Stipriai skaudėjo traumą pirmas 2–3 savaites, o vėliau mažiau.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Šioje byloje draudimo bendrovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ atitinkamomis nuostatomis, T. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur suma ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiajam (2 t., b. l. 30). Pažymėtina, kad vien tai, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gruodžio 23 d.) nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 Eur dėl žalos turtui, savaime teismo neįpareigoja priteisti papildomai T. K. neturtinę žalą. Šis įstatymas nustato žalos atlyginimo ribas, o konkretų neturtinės žalos dydį baudžiamojoje byloje nustato teismas atsižvelgdamas į anksčiau minėtas CK nuostatas.

Byloje nustatyta, kad dėl S. N. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. K. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad jam taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai, juolab, kad kiekvienas asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti KET, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad neatsargus nusikaltimas pagal savo esmę yra mažiau pavojingas nei tyčinis nusikaltimas, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3391/2024(01) konstatuota, kad T. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėl kairio antdyglinio raumens sausgyslės priekinės dalies plyšimo su nežymiu kairio raktikaulio panirimu T. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas T. K. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad. nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusiajam po nagrinėjamo įvykio buvo padaryta operacija, jis gana nemažą laiką buvo reabilitacijoje. T. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jo galimai laukia dar viena operacija. Jis po patirtos traumos tam tikrą laiką juto itin stiprius skausmus, buvo priverstas gerti stiprius vaistus nuo skausmo, sutriko miego kokybė. T. K. ir šiuo metu vartoja vaistus nuo skausmo. Pasak nukentėjusiojo, jam atsirado liekamųjų reiškinių – negali visiškai pakelti rankos, ji tirpsta. Dėl tokios priežasties pakito T. K. gyvenimo kokybė, t. y. jis negali įprastai dirbti darbo kaip anksčiau (negali vairuoti sunkvežimio nepertraukiamai ilgesnį laiką), sportuoti, atlikti tam tikrų buities darbų (pavyzdžiui, pjauti žolę). Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad T. K. problemos su sveikata dėl eismo įvykio tęsiasi iki šiol, nors praėjo gana nemažas laikas (daugiau kaip vieneri metai). Be to, nukentėjusysis po nagrinėjamo įvykio tam tikrą laiką apribojo bendravimą. Teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti T. K. ir jo nurodytomis aplinkybėmis, kad patirta trauma kelia tam tikrų problemų iki šiol, kas neabejotinai jam nulemia nepatogumų, dvasinių išgyvenimų.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017, 2K-201-895/2020, 2K-9-976/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Pavyzdžiui, nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos sumos: 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015); 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl paviršinių odos nubrozdinimų veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimo, riešo sąnario kontrakrūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018); 3 475 Eur (12 000 Lt) dėl galvos, abiejų kojų sužalojimų, vienos kojos kelio sutraiškymo, kai po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015); 6 800 Eur dėl kairio klubakaulio centrinio išnirimo, kairės gužo duobės lūžimo, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimo, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimo, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, nukentėjusysis buvo operuotas, ilgai gydytas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016); 7 000 Eur dėl muštinės galvos žaizdos, odos nubrozdinimų dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžių, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžių, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžių, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžių (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020); 5 000 Eur dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, kairės plaštakos I piršto lūžio, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžių, žaizdos kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimų kairėje kojoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada kad nukentėjusiosios T. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajam atlygino 4 000 Eur neturtinės žalos, ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam priteistina papildomai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat šiuo nuosprendžiu priteistiną neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, dėl šio įvykio bendra išmokėtina pinigų suma (iš viso 5 500 Eur) bus teisinga, protinga ir sąžininga. Vien nukentėjusiojo ir jo atstovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo savaime neįpareigoja.

Įvertinus T. K. padarytas gana ilgalaikes problemas sveikatai, kai nėra visiškai aišku, kada nukentėjusiajam neigiami padariniai bus pašalinti bent iki minimumo, ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, visiškai atmesti nukentėjusiojo atstovo civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo. Be to, nors civilinė atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose cituoja įvairią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, tačiau negalima ignoruoti ir paskutiniais metais pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje (pavyzdžiui, paskutiniais metais buvusią gana aukštą infliaciją).

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju S. N., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filialo Lietuvoje (1 t., b. l. 85). Taigi ši draudimo bendrovė atsako už S. N. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, todėl ji priteistina iš civilinio atsakovo. Priteisti minėtą sumą iš S. N., kaip prašoma civiliniame ieškinyje, atsižvelgiant į anksčiau aptartą reglamentavimą, nėra pagrindo.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 1 301,19 Eur. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad dėl turtinės žalos pretenzijų neturi, todėl šios civilinio ieškinio dalies atsisako. Todėl bylos procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas. Be to, teismas pažymi, kad, jei T. K. ateityje patirs kokią nors papildomą turtinę žalą, jis turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl jo patirtų išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusiojo T. K. atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiajam priteisti 1 700 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, suteiktas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 186). Šios išlaidos patvirtintos 2025 m. birželio 9 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 185).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokato padėjėjas J. Zavadski ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 180), jis pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiojo vardu, šis procesinis dokumentas yra daugiau kaip keturių lapų su priedais, grindžiant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius (1 t., b. l. 181–187). Nukentėjusiojo atstovas taip pat pateikė prašymą teismui prijungti papildomus rašytinius įrodymus (3 t., b. l. 1–30), dalyvavo bylą nagrinėjant teisme viename teisiamajame posėdyje, byla teisme iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, vykusį 2025 m. birželio 9 d., kuris truko apie 2 val. sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 2 tomai. Be to, advokato padėjėjas minėtame teisiamajame posėdyje buvo pakankamai aktyvus, uždavinėjo klausimus proceso dalyviams.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato padėjėjo laiko sąnaudas, sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2025-06-09-01 nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 1 700 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos. Jos priteistinos iš S. N.. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ nenustato, kad išlaidas advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti apmoka draudimo bendrovė. Išlaidos advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms nėra laikomos turtine žala nei TPVCAPDĮ, nei CK ar kito teisės akto prasme.

Ta aplinkybė, kad S. N. yra pensinio amžiaus, nesudaro pagrindo mažinti iš jo priteisiamą dydį advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Teismas nenustatė, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis asmeniškai ar padedamas artimųjų negalėtų atlyginti T. K. patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Be to, šioje byloje kaltinamajam nebuvo paskirta baudos bausmė, taip pat jis nepatyrė kitų turtinio pobūdžio išlaidų (pavyzdžiui, jis neturi pareigos atlyginti civilinį ieškinį).

VII. Kiti klausimai

S. N. byloje kardomosios priemonės nepaskirtos, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepaskirtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. N., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo K. N. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priteisti iš draudimo bendrovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam T. K. 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos proceso dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. K. nutraukti.

Iš S. N. priteisti nukentėjusiajam T. K. 1 700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti S. N. ir K. N., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. N., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.