Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. vieta(duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji R. L. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)kilusio žodinio konflikto metu, pradėjo stumdytis su vyru A. L. bei tyčia įkando į kairę ranką, dėl ko nukentėjusiajam A. L. padaryta poodinės kraujosruvos nosyje, kairiajame dilbyje - plaštakoje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, kairiajame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji R. L. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad sugrįžusi automobiliu į namus iš bagažinės ėmė daiktus, o priėjęs A. L. iš automobilio priekio paėmė ten buvusį jos telefoną ir staigiai įsidėjo į kišenę. Ji prašė telefoną atiduoti, nes ten yra jos asmeninė informacija-telefonų numeriai, santuokos nutraukimo bylos dokumentai, filmuota medžiaga, bet A. L. neatidavė ir bėgo į namą. Ji bėgo iš paskos. Namas nebuvo užrakintas. A. L. atidarė duris, bet ji įsikabino jam į megztuko apykaklę, kad atiduotų telefoną, ir kartu abu suėjo į koridorių. Telefonas buvo kelnių kišenėje. Ji, norėdama išimti telefoną, truktelėjo už kelnių kišenės ir ji įplyšo, tačiau telefono atgauti nepavyko. A. L. telefoną persidėjo į galinę kelnių kišenę. Ji laikė A. L. už apykaklės ir jis sudavė jai per rankas. Ji sakė, kad silpna, kad bloga, kad atiduotų telefoną, o A. L. atsakė, kad atiduos tik SIM kortelę. Bet daug informacijos yra pačiame telefone, todėl ji norėjo atgauti telefoną. Lipant į antrą aukštą, laiptų aikštelėje, jis vėl bandė ištrūkti, tuomet ji stvėrė už kelnių viršaus (diržo), jo už kelnių diržo netempė, laikė per atstumą, nes A. L. bandė jai įspirti ir paskui pats suklupo, bet ji jo nepaleido. Užlipus laiptais A. L. bandė eiti į savo kambarį, bet ji jį laikė ir abu nusigrūdo į virtuvę. A. L. atsisėdo, o ji, stovėdama už jo, ištraukė telefoną iš kelnių kišenės. Bandė pabėgti, tačiau jis koridoriaus posūkyje pasivijo ir sudavė ranka jai per skruostą. Tuomet ji stūmė ranka jam į veidą, tiesiog ranka „dėjo į veidą“, galėjo pataikyti į nosį. .A. L. griebė jai už riešo, suko, ji bandė vis atitrūkti. Abu „nusitąsė“ iki salono. Ji norėjo pabėgti į miegamąjį, bet A. L. neleido. Tuo metu telefoną buvo jau užsikišusi už džinsų, o A. L. sukiojo rankas ir bandė telefoną atgauti, bet jam nepavyko. Ji atsisėdo prie židinio, susirietė. A. L. nežinojo, kurioje vietoje telefonas, suko jai rankas, sudavė kumščiu į galvą. Jai skaudėjo, norėjo iš jo išsilaisvinti, nes A. L. laikė ją už rankos. Tuo metu jo ranka buvo prie jos veido ir ji, norėdama išsilaisvinti, sėdėdama įkando jam per rūbus į ranką žasto srityje. Jis sukiojo rankas, sudavinėjo smūgius į rankas, norėdamas atimti telefoną, ieškojo, kur ji telefoną įsikišusi ir ji, jausdama didelį skausmą, norėdama išsilaisvinti, kad nesukintų rankų, tiesiog įkando jam į ranką. Šį kartą įkando jau ne per rūbus, matė, kad pradėjo bėgti kraujas. Ji gynėsi nuo jo smūgių, nes jis vis dėl to vyras. Kai įkando į ranką, jis iškart atsitraukė. A. L. iškvietė policiją, o ji pasiskambino sūnui, kad atvyktų, jai tiesiog atrodė taip bus geriau. Jai atrodo, kad konfliktas vyko apie valandą. Telefonas, kaip ir kiti daiktai, gyvenant santuokoje pirktas A. L. įmonės vardu, tačiau jai padovanotas gimtadienio proga. Dėl telefono paėmimo iš karto kreiptis į policiją neturėjo galimybės, nes telefono jau neturėjo, o turėdama telefoną neturėjo galimybės paskambinti, nes A. L. ją tąsė, sukinėjo rankas. Ji taip pat buvo sužalota, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nutrauktas. Kadangi ji pakeitė gyvenamąją vietą, praleido apskundimo terminą ir ikiteisminis tyrimas liko nutrauktas. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytas akistatos protokolas (58-61 bylos lapas)., kur ji, be kitų aplinkybių, nurodžiusi, jog A. L. jai sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į galvą. Taip pat nurodžiusi, kad kai A. L., jai jau paėmus telefoną ją vijosi ir sudavė smūgį per veidą, ji sudavė atgal smūgį. Perskaičius patvirtino, kad taip sakė. Jai sudavė delnu, iš karto buvo toje vietoje raudona, o kol nuvyko pas ekspertą jau viskas buvo praėję. Tikslo sužaloti A. L. neturėjo, tik gynėsi nuo jo ir norėjo, kad ją paliktų ramybėje.

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad telefonas „Huawei Pro“ priklauso jo įmonei. Telefonu naudojosi R. L.. 2021 m. kovo 9 d. R. L. buvo atleista iš darbo šioje įmonėje. Apie pusę metų jis prašė, kad grąžintų įmonei priklausantį telefoną, tačiau neatidavė. Jei telefone buvo jos konfidenciali informacija, tai ji turėjo pusę metų laiko tai susitvarkyti ir atiduoti įmonei telefoną. Oficialiai pareiškimo dėl telefono gražinimo nebuvo rašęs. Vyksta jų santuokos nutraukimo procesas žmonos iniciatyva, kaip ji nurodo, kad dėl jo kaltės 2021 m. rugsėjo 5 d. eidamas per kiemą pamatė, kad automobilyje, kuriuo atvažiavo R. L., ant keleivio sėdynės buvo šis telefonas. Tuo metu R. L. buvo kažkur jam už nugaros, gal 5-10 metrų atstumu nuo automobilio. Per keleivio pusės neužrakintas dureles paėmė telefoną. R. L. pradėjo jį vytis, jis bėgo į namą. Norėjo užtrenkti duris, o ji kišo ranką tarp durų ir neleido uždaryti. Telefoną buvo įsidėjęs į džinsų kišenę. Ji suplėšė vieną kišenę, tai telefoną įsidėjo į kitą. Lipant laiptais R. L. traukė už diržo ir jis griūdamas nuo laiptų galėjo kojos kulnu paliesti ją. Kai buvo pargriautas ant laiptų, tai R. L. sudavė į nosį delnu ar kumščiu. Po smūgio sugriebė jos rankas, gindamasis laikė jos rankas už riešų. Griūdamas į pačius laiptus atsitrenkė rankomis, paslydo ir krito galva į priekį, kojos atgal, bet galvos nesusimušė. Išsilaisvinęs lipo į antrą aukštą, ji ėjo iš paskos iš prašė atiduoti telefoną, kabinėjosi prie jo kišenių. Jis bandė tas rankas ištraukti iš kišenių, bandydavo nusišalinti, bet jam nepavykdavo. Svetainėje įkando į ranką, pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu dar nebuvo atėmusi telefono, tai įkando į dilbį ir į žastą. Prieš įkandant dar buvo imtynės, nes ji bandė atimti telefoną. Kai jam įkando, tai jo viena ranka buvo prie telefono, kita ranka laisvai. Po įkandimo jam skaudėjo, bėgo kraujas. Ir jis telefoną paleido galvodamas iškviesti policiją. Nuo suduoto smūgio į nosį buvo kraujosruva, nes smūgis buvo gana stiprus, o kai įkando, tai labai skaudėjo, nes odą prakando iki kraujo. Jis gindamasis tik laikė ją už rankų, riešų, stengėsi atsikratyti ir nuo to jai galėjo atsirasti kraujosruvos. Susistumdymo, grumtynių metu buvo abipusis kontaktas, vyko grumtynės, bandydamas atsistumti vieną kartą paimi už riešo, kitą už dilbio, nes jeigu buvo grumtynės, tai negali paimti tik už riešo. Fizinės jėgos nenaudojo, nes tik laikė už riešo ir bandė stumti. Kraujosruvos R. L. ant žastų gali būti likę kai bandė atsistumti. Apie įvykį pranešė „112“. Kai kvietė policiją, apie sudavimą į nosį nieko nesakė, nes jam tada tikrai nieko neskaudėjo nosyje, o sekančią dieną nuvykus pas ekspertus buvo kraujosruva. Konfliktas truko apie valandą. Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Džinsai kainuoja pinigus ir buvo suplyšę nuo juosmens iki pusės. Džinsai suplyšo nuo A. L. tempimo, kai bandė telefoną ištraukti iš kišenės. Neturtinė žala -1500 eurų. Ją sudaro žala sveikatai-sukandžiojimas, nosies sumušimas, buvo pasikėsinta į jo fizinį kūną. Kraujosruva ant nosies buvo dešimt dienų. Žaizdas gydėsi pats tepalais, likę randai (dantų atspaudai) ant rankų, tačiau tai jam netrukdo. Darbinę veiklą tęsė iš karto po įvykio. Čia buvo trečias smurto prieš jį atvejis: liepos mėnesį buvo išplėšti marškiniai, rugpjūčio mėnesį buvo suplėšytos kelnės, bet jis niekur nesikreipė.

Liudytoja K. G. parodė, kad pagal gautą iškvietimą su A. P. atvyko į konflikto vietą. Ten rado abu sutuoktinius ir sūnų. Tikslių aplinkybių neprisimena. Žino, kad buvo konfliktas tarp sutuoktinių. Ar kuris nors buvo sužalotas- neprisimena, tačiau medikų pagalbos nei vienam nereikėjo. Abu buvo blaivūs. Moteris buvo susijaudinusi, o vyras buvo ramesnis. Kiek prisimena, abu nurodė, kad buvo sukelti fiziniai skausmai, abu rašė pareiškimus dėl tyrimo pradėjimo, buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Nuo pat atvykimo į vietą -tik išlipus iš automobilio ir įėjus į kiemą naudojo vaizdo įrašymo priemones-„Body“ kameras. Įvykio vieta buvo fotografuota, atliktos asmenų apžiūros. Konkreti vaizdo įrašymo priemonė būna išduodama prieš kiekvieną tarnybą, o grįžę po tarnybos ją įdeda įrenginį, kuriame ji kraunasi ir automatiškai iškeliami vaizdo įrašai į serverį. Patys tikrinti ar perkelti vaizdo įrašų neturi galimybės.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities VPK reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, vyksta ir į įvykio vietą pagal iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi būna daug įvykių, visų iškvietimo aplinkybių šioje byloje neprisimena, matyt, tai buvo neįsimintas įvykis. Kiek prisimena, su K. G. nuvyko į namą, kuriame registruota įmonė. Viena vyriškio ranka riešo srityje buvo sužalota, apdriskę kelnės. Vyriškis kalbėjo, kad vyko konfliktas, kad jam ranką sužalojo ir kelnės paplyšę. Ar skundėsi ir moteris ir ką jie tiksliai pasakojo, neatsimena. Kiek prisimena, kažką sakė jog konfliktas vyksta dėl turto nepasidalinimo. Visada atvykę į vietą klausia, ar jautė fizinį skausmą, po to detalizuoja smurto aplinkybes, rašo tarnybinį pranešimą. Jeigu yra abipusis smurtas- rašo du tarnybinius pranešimus. Šiuo atveju jis ir rašė du tarnybinius pranešimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto. Tik atvykę į vietą pradėjo filmuoti vaizdo įrašymo priemone-„Body“ kamera, kurią jiems išduoda prieš kiekvienos tarnybos pradžią, o grįžus po tarnybos įdeda į įrenginį, kuriame perkeliami padaryti vaizdo įrašai.

2021-09-05 protokole – pareiškime A. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodęs, kad 2021-09-05 apie 20 val. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), konflikto metu sutuoktinė R. L. suplėšė jo kelnes bei įkando į kairės rankos riešą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir atitinkamai nubausti jo žmoną (b.l. 7-8).

2021-09-05 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrusiam asmeniui A. L. konstatuotas sužalojimas (patinimas ir kraujuojanti žaizda) kairio riešo srityje. Smurtu įtariamo asmens būklė-matosi kūno sužalojimai, susijaudinusi. Taip pat nurodyta, jog įvykis filmuotas (b.l. 37-40). Marijampolės AVPK pateikė teismui duomenis, jog pateikti šio įvykio filmuotą medžiagą nėra galimybės (b. l. 186).

Tikrinimo alkotesteriu duomenys patvirtina, kad įvykio metu R. L. ir A. L. buvo blaivūs (b. l. 41-42).

2021-09-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini). Užfiksuota, jog name yra mediniai laiptai į antrą aukštą. Antrame aukšte yra koridorius, kambariai. Svetainėje yra židinys, šalia jo baldų komplektas-sofa, fotelis, kušetė. Apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės tolimesniam ikiteisminiam tyrimui, nerasta ir nepaimta(b.l. 43-50).

2021-09-05 asmens apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas A. L.. Apžiūros metu matoma žaizda su krauju kairio riešo srityje, suplėšyta kelnių kairės pusės kišenė (b.l. 97-102).

2021-09-20 daiktų apžiūros protokole, prijungtame iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30756-21, užfiksuota, jog apžiūrimas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. |Įrašas paleidžiamas ir žiūrimas per specialią programą „Windows Media Player“. Garso įrašas pavadinimu: 2021_09_05_19-49-23_37067846366. Atidarius failą pavadintą „2021_09_05_19-49-23_37067846366“, jame girdisi pokalbis tarp dviejų asmenų: bendro pagalbos centro darbuotojo ir įtariamojo A. L.. Pokalbio metu A. L. nurodo, kad su žmona vyksta skyrybų procesas, kad jam pavogti daiktai, kad jis paėmė iš jos telefoną, kuris yra įmonės vardu, kad įkando jam į ranką, „mėlynės“ jam ant rankų ir nori, kad tai būtų užfiksuota, kad tai ne pirmas kartas, medikai nereikalingi (b.l. 82-84).

2021-09-06 specialisto išvadoje G1735/2021 (02)nurodyta, A. L. padaryta poodinės kraujosruvos nosyje, kairiajame dilbyje - plaštakoje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, kairiajame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva nosyje padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Kiti anksčiau išvardinti sužalojimai vertinant jų pobūdį, formą, padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai dantimis įkandant. Sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo galimybė pačiam susižaloti mažai tikėtina. Specialisto išvados dalyje, kurioje aprašoma įvykio aplinkybės, nurodyta, jog tiriamasis paaiškino, kad konflikto metu R. L. stumdėsi, galynėjosi, bandydama atimti telefoną, įkando į kairį riešą, žastą. (b.l. 88-89)

2021-09-21 papildomoje specialisto išvadoje pG1851/2021(02) atsakant į klausimą, ar A. L. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti R. L. ginantis, atsakyta, kad nustatyti kokiu tikslu (ginantis ar tyčia) buvo padaryti sužalojimai A. L. nėra galimybės (b.l. 92-94).

Tyrimą atlikusi specialistė S. B. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant įvairiose padėtyse, sužalojimų pobūdis apibūdina daugiau padarymo mechanizmą, tačiau ne asmenų tarpusavio padėtį sužalojimo padarymo metu. A. L. dominuoja sužalojimai kairėje rankoje, todėl tikėtina, kad buvo padaryti iš kairės pusės, tačiau ranka yra judantis objektas, tai gali būti ir kitaip, todėl negali atsakyti, kokioje padėtyje jis buvo, kai jam buvo įkąsta į ranką. Poodinė kraujosruva A. L. buvo nosies viršūnėje ir griūnant pirmiausia kontaktuoja su paviršiumi nosies viršūnė, todėl galimybė, kad tai buvo dėl griuvimo, neatmestina. Kraujosruva nosyje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, suspaudžiant nosies viršūnę irgi galima padaryti poodinę kraujosruvą. Pagal šio sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją negali konkrečiai pasakyti, ar tai nuo kritimo, ar nuo smūgio sudavimo. Vertinant konkrečiai patį sužalojimą negalima pasakyti, ar veiksmai buvo atlikti ginantis, ar tyčia. Nustatyta, kad įkasta A. L. į ranką buvo du kartus, klasikiniai vaizdai būdingi įkandimui-yra odos nubrozdinimų ir aplinkui juos esančios poodinės kraujosruvos. Įkandimas yra valingas veiksmas, tačiau koks įkandimo motyvas- ar ginantis, ar tyčia įkando- pagal sužalojimą nėra galimybės pasakyti. Kadangi konstatuota dar aplinkinė kraujosruva, tai gaunasi kandimas su užlaikymu, nes jeigu tik įkasi, tai bus tik nubrozdinimai, o jeigu įkasi ir dar laikysi įkandęs minkštuosius audinius, tai pasidarys ir aplinkinė poodinė kraujosruva. Įkandimo stiprumas yra labai individualus dalykas- vienam žmogui stipru, kitam nestipru. A. L. padaryti sužalojimai gali būti vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai.

2021-09-06 specialisto išvadoje G1737/2021(02), prijungtoje iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30756-21, konstatuota, kad R. L. padaryta poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairiajame žaste, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairio riešo sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimų visuma griuvimui, savęs žalojimui nebūdinga. Sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė, padaryti ne mažiau vienuolika trauminių poveikių. Specialisto išvados dalyje, kurioje aprašoma įvykio aplinkybės, nurodyta, jog tiriamoji patvirtino užduotyje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog įkando į ranką vyrui bandydama apsiginti, vyko grumtynės, rankų sukiojimas (b.l. 95-96).

Tyrimą atlikusi specialistė S. B. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. L. konstatuoti sužalojimai praktiškai vienas šalia kito-peties išorinis paviršius, kairio žasto išorinis paviršius, viršutinis trečdalis, vidurinis, t. y. keliuose žasto aukštuose. Pagal sužalojimus nėra galimybės atsakyti, ar jie padaryti tik laikant, ar smūgiuojant ir ne vieną kartą, nes praktiškai vienas šalia kito. Nuo pirštų (suėmus laikant) būdingos mažesnio dydžio poodinės kraujosruvos negu nurodytos specialisto išvadoje. Veido srityje nebuvo nustatyti sužalojimai, tačiau ne kiekvienas mechaninis poveikis palieka sužalojimą. Turi būti pakankamas smūgis, kad paliktų sužalojimą. Tik suėmus ir laikant už riešų negalėjo būti padaryta tiek sužalojimų R. L., turėjo būti daugiau veiksmų, trauminių poveikių, kad būtų tiek sužalojimų. Jie yra abiejose pusėse, įvairiose lokalizacijoje, įvairiuose paviršiuose.

Vertinant visumoje visą situaciją pagal kaltinamajai ir nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, tokie sužalojimai neprieštarauja aplinkybėms, kad vyko kažkokie tai abipusiai veiksmai. Ir vienam, ir kitam konstatuoti sužalojimai nėra būdingi griuvimai ir savęs susižalojimui.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamosios ir nukentėjusiojo šeimyniniai santykiai buvo konfliktiniai, vyko teisminis santuokos nutraukimo procesas. Kaltinime nurodytas aplinkybes jie aiškina skirtingai. Neabejotinai nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtintos medicininių išrašų duomenimis, specialisto išvada, kad ant nukentėjusiojo ir kaltinamosios kūnų konflikto metu buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui, padaryti abipusiais veiksmais. Kaltinamoji R. L. pripažįsta fizinio kontakto ir veiksmų, pasireiškusių laikymu, stūmimu, įkandimu į ranką buvimą, tačiau parodė, kad tokiu būdu nesiekė sukelti fizinio skausmo ar sužaloti nukentėjusįjį, o norėjo atgauti paimtą jos telefoną ir iš nukentėjusiojo išsilaisvinti. Kaltinamosios ir nukentėjusiojo konflikto niekas nematė, aplinkybės grindžiamos tik pačių asmenų aiškinimu, o jų parodymai prieštaringi. Procesinės galimybės pašalinti prieštaravimus išnaudotos. Pažymėtina, kad ir pats nukentėjusysis nuo pat pranešimo policijai apie įvykį iki bylos nagrinėjimo teisme yra nenuoseklus, ypatingai dėl aplinkybės apie tai, kad jam kaltinamoji sudavė smūgį į nosį. Nei pranešime Bendrajam pagalbos centrui, nei pareiškime-protokole dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei apklausos metu, netgi nei teismo medicinos specialistei aiškindamas įvykio aplinkybes apie tai, kad kaltinamoji jam sudavė smūgį ranka į veidą nėra nurodęs, tokia aplinkybė jo parodymuose atsirado tik teisiamojo posėdžio metu duodant parodymus. Tokį parodymų nenuoseklumą A. L. teismo posėdžio metu aiškino tuo, kad iš karto nosies neskaudėjo, tik kitą dieną atsirado kraujosruva, tačiau tuo pačiu metu taip pat nurodė, kad smūgis buvo gana stiprus. Taip pat paaiškino, kad krisdamas ant laitų galva į juos neatsitrenkė, atsirėmė ranka. Teismo medicinos specialistė apklausos metu parodė, kad pagal konstatuotą sužalojimą nosyje nėra galimybės konkrečiai nustatyti jo padarymo mechanizmą- toks sužalojimas gali būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek suspaudžiant ranka nosį, tiek krentant, nes kritimo metu pirmiausia kontaktuoja su paviršiumi nosies viršūnė. Taigi, šio sužalojimo mechanizmas, o ir padarymo aplinkybės, kad padarytas R. L. suduodant smūgį jam į veidą ranka dar lipant į antrą aukštą, nėra neginčijamai nustatytos, pati kaltinamoji nurodo, kad jos poveikis nukentėjusiajam į veidą pasireiškė tik jo stūmimu ranka į veidą po to, kai jai buvo suduotas smūgis delnu į skruostą.

Taigi teismas sprendžia, kad sprendžiant dėl kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės kaltinimą grįsti vien nukentėjusiojo parodymais, nėra pagrindo..

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-476/2013 ir kt.).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, ypatingai situacijose, kai sprendžiama dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nustatyti priešiški santykiai, vyksta kiti teismo procesai tarp tų pačių asmenų (konfliktinė situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal šioje byloje nustatytas konkrečias įvykių aplinkybes, sprendžiant dėl R. L. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taikymo, teismas vertina ne tik R. L. atliktus veiksmus bei pasekmes- konstatuotus A. L. sužalojimus, bet ir vertinama visa susidariusi konfliktinė situacija. Šiuo atveju pagal nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes- konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje buvusių asmenų elgesio tikslus ir motyvus- sprendžia, kad kaltinime nurodyti R. L. veiksmai- stūmimas, įkandimas nebuvo nukreipti tyčia sužaloti ar sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam A. L., o buvo padaryti esant būtinajai ginčiai. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios parodymai dėl ginties nėra paneigti kita bylos medžiaga.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį, tai yra viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių (BPK 3 str. 9 p.). Pažymėtina, kad šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išskiriamos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205- 719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

Nustatyta, kad konfliktas tarp sutuoktinių, tarp kurių ir iki šio įvykio jau buvo nesutariami ir konfliktinė situacija, teisminiai procesai, kilo dėl mobiliojo ryšio telefono. Iš abiejų asmenų parodymų matyti, kad dėl šio daikto nuosavybės yra ginčas- telefonas pirktas A. L. įmonės vardu, tačiau dar esant geriems tarpusavio santykiams buvo perduotas naudotis R. L.-pastaroji nurodo jog telefonas jai buvo padovanotas, o A. L., kad jį turėjo sugrąžinti atleista iš darbo. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad telefone buvo asmeninė R. L. informacija, kad būtent dėl šios priežasties R. L. ir norėjo susigrąžinti telefoną, nes ši informacija buvo ne tik SIM kortelėje, bet paties įrenginio atmintyje, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir nukentėjusiajam. Kiekvienas asmuo turi teisę į privatų gyvenimą ir teisę saugoti, ginti asmeninę informaciją. Iš esmės ginčas vyko ne dėl paties telefono aparato kaip turto, o dėl jame esančios asmeninės informacijos išsaugojimo. Taigi, kaip matyti iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimo, nukentėjusysis žinodamas, kad kaltinamoji R. L. yra netoliese, telefoną iš automobilio paėmė ne tik kad be jos sutikimo, bet netgi apie jai nieko nepasakęs. Toks jo elgesys nebuvo deramas. Kaltinamoji A. L., norėdama atsiimti telefoną, prašė žodžiu atiduoti, o taip pat persekiojo nukentėjusįjį įsikibdama rankomis jam į rūbus ir neleisdama pasišalinti. Toks jos elgesys dėl ginčijamo objekto nėra neteisėtas ar provokuojantis elgesys ir nėra tiek pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, kadangi nei fizinis skausmas, nei kūno sužalojimas tuo nebuvo sukeltas ir tuo R. L. net nekaltinama. Kaip jau minėta auksčiau, neginčijamų duomenų, kad kaltinamoji šio persekiojimo metu sudavė ant laiptų nukentėjusiajam smūgį ranka į veidą ir dėl to jam nosies viršūnėlėje padarė poodinę kraujosruvą, nėra. Kaltinamoji tai neigia, o paties nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje nenuoseklūs, netgi ir akistatos metu jis buvo nurodęs, jog kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas šis sužalojimas neatsimena, be to nukentėjusysis šioje vietoje buvo parkritęs, o teismo medicinos specialistė paaiškino, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti ir krentant, taigi netgi konkretus šio sužalojimo atsiradimo mechanizmas objektyviais duomenimis nėra nustatytas.

Kaltinamoji ir nukentėjusysis aplinkybes, kuomet buvo įkasta nukentėjusiajam į ranką, aiškina skirtingai. Kaip jau buvo minėta, dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo vadovautis vien tik jo parodymais, nėra pagrindo. Neabejotinai nustatyta, kad tarp jų visą laiką vyko grumtynės dėl telefono. Teismas sprendžia, kad įrodymų tyrimo metu, išnaudojus visas procesines galimybes, nepaneigta kaltinamosios versija, kad ji A. L. į ranką įkando norėdama išsilaisvinti, kai šis, norėdamas susigrąžinti iš jo jau paimtą telefoną, ją pasivijo, sudavė smūgį į galvą, sugriebęs laikė ir suko rankas, ieškojo telefono, kurį ji jau buvo užsikišusi už kelnių. Pažymėtina, kad kaltinamajai taip pat buvo padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad jie padaryti netgi vienuolika trauminių poveikių., o tai rodo ir nukentėjusiojo veiksmų intensyvumą, ne tik, kaip kad jis nurodo, nukentėjusios laikymą už rankų. Teismo medicinos specialistė patvirtino, kad pagal abiem konstatuotus kūno sužalojimus galima daryti išvadą, kad buvo abipusiai veiksmai. Atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, jėgų santykį-kaltinamoji moteris, turinti sveikatos problemų, pagrįstai kaltinamoji tokius veiksmus vertino kaip keliančius pavojų jos sveikatai, t. y. pavojingus, toks nukentėjusiojo puolimas, peraugęs iš jos tampymo už rūbų, buvo realus ir akivaizdus, todėl kaltinamoji R. L. turėjo teisę gintis. Jos pasirinktas gynybos būdas- kasti į ranką, kai jos pačios rankos suimtos ir laikomos ir kitokių galimybių išsilaisvinti nesant galimybės atsižvelgus ir į jėgų santykį, atliktas nepasibaigus gynybinei situacijai, teisėtas. Visa įvykio eiga akivaizdžiai rodo, kad jos tikslas buvo išlaikyti telefoną su asmenine informacija, išsilaisvinti iš nukentėjusiojo nuo jo fizinio poveikio veiksmų, o ne tyčia smurtauti jo atžvilgiu, ir tokiu būdu sutrikdyti jam sveikatą.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad R. L. veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdama būtinosios ginties ribų, gindama save nuo A. L. pavojingų veiksmų. Teismo vertinimu, kaltinamosios pasirinkta gynyba buvo adekvati ir proporcinga.

Taigi, nors kaltinamosios veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, nustačius, kad R. L. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms ir jos ribų neperžengė, atsižvelgus į tai, kad būtinoji gintis (BK 28 straipsnis) yra viena iš BK V skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutraukiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. L. ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios R. L. 60 eurų turtinei žalai už suplėšytas kelnes ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 72-76).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba paliekamas nenagrinėtas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Bylos nutraukimo atvejais įstatymas nenumato galimybės tenkinti civilinį ieškinį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas, byloje pareikštas nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tam neprieštarauja ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-165/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-557/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-496-594/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-497/2019).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. L. baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukti, nustačius, kad jos veikoje yra BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nutartį.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.