Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš D. N. priteista: J. M. – 20 000 Eur, R. M. – 20 000 Eur; A. B. – 10 000 Eur, V. K. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei R. M. – 300 Eur, A. B. – 300 Eur, V. K. – 300 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su D. M., susigrūmė su šiuo, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais į galvą, smaugė jį rankomis ir padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus dešiniajame ir kairiajame žastuose, dešiniajame rieše, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kairiajame smilkininiame raumenyje, abiejose lūpose ir burnos kairiajame kampe, kaklo priekyje ir ant galvos dešiniojo sukamojo raumens, dešiniojo raktikaulio, bei dūrė šiam peiliu vieną kartą į krūtinę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą ir kiaurinį dešiniojo plaučio ir viršutinės tuščiosios venos pažeidimą, dėl to išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas į širdiplėvę ir dešinę pleuros ertmę ir D. M. netrukus įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė D. M..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kolegija nustatė, kad nuosprendyje teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jų nepatvirtina išnagrinėti įrodymai, o nuosprendis grindžiamas tik spėjimais ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas kai kuriuos įrodymus be pagrindo įvertino nuteistojo nenaudai, neįvertino ištirtų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visumos ir nepaneigė nuteistojo D. N. nurodytų įvykio aplinkybių. Apeliacinio proceso metu iš naujo ištyrus surinktus byloje įrodymus bei atlikus dalinį įrodymų tyrimą, pirmos instancijos teismo išvados dėl D. N. kaltės tyčia nužudžius D. M. paneigtos.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015-03-08 apie 20.40 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) D. M., mirusio nuo durtinio - pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo ir kiaurinio dešiniojo plaučio ir viršutinės tuščiosios venos pažeidimo, dėl ko išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas į širdiplėvę ir dešinę pleuros ertmę, lavonas. Byloje nustatyta situacija, jog įvykį kaip, kokiu būdu ir aplinkybėmis D. M. buvo padarytas mirtį sukėlęs kūno sužalojimas mačiusių liudytojų nėra. Tokiu atveju, nuteistojo D. N. parodymai yra reikšminga įrodinėjimo priemonė aiškinantis nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat ir pagrindžiant/paneigiant jam pareikštus kaltinimus dėl D. M. nužudymo.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti išvadas.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis D. N. savo kaltės dėl D. M. tyčinio nužudymo nepripažino, tačiau pripažino nustatytas bylos aplinkybes: jo kartu su D. M., L. S., A. Č. žaidimą kortomis ir girtavimą savo garaže; savo su D. M. susikibimą, nugriuvimą ant grindų, susigrūmimą/galynėjimąsi, kurio metu jis spaudė D. N. kaklą, padarė nežymius kūno sužalojimus; susigrūmimą su D. N. ant lovos; D. M. mirtį sukėlusio sužalojimo peiliu faktą ir peilio iš D. N. krūtinės ištraukimą.

Tokia nuosprendžio nustatomosios dalies formuluotė rodo, jog teismas padarė išvadą, kad D. N. nurodytu laiku grūmėsi su D. M., mušė jį kumščiu, smaugė bei dūrė peiliu ir taip tyčia nužudė D. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nuteistasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tvirtino, jog įvykio dieną garaže buvo jis, D. M., A. Č. ir L. S., visi girtavo, žaidė pokerį. A. Č. išėjus pirkti alkoholinių gėrimų, D. M. sakydamas „tu priaugai svorio“, „kas stipresnis, išbandom jėgas“ patempė jį už rankos, abu susikibo, buvo nugriuvę, būdamas ant nugriuvusio D. M., ranka jam spaudė kaklą, koja buvo prispaudęs D. M. ranką, toks pasigalynėjimas truko neilgai ir nebuvo piktybinis. Jis pasakęs D. M. „Dariau baikim“ ir padėjęs atsikelti, abu paspaudę vienas kitam rankas ir toliau žaidę kortomis. Tokius D. N. parodymus patvirtino ir liudytoja L. S.. Ji parodė, kad D. M. būdamas girtas mėgo baksnoti, stumtelti šalia esantį. Ji matė, kaip įvykio dieną, garaže D. M. baksnojo D. N. į koją, tačiau šis nereagavo, tada D. M. timptelėjo D. N. nuo kėdės ir abu nugriuvo ant žemes, voliojosi keletą minučių, ji liepė baigti grumtis, D. N. padėjo D. M. atsikelti, abu nusivalė rūbus ir visi toliau žaidė kortomis, pritrūkus alkoholinių gėrimų, jų pirkti buvo išėjęs D. N.. Iš specialisto išvados Nr. G 463/15(03) matyti, kad D. N. buvo konstatuoti sužalojimai : odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, dešinio riešo ir dilbio riboje bei poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje (t.2, b.l.131). Iš specialisto išvados Nr. M 158/15(03) matyti, kad, apart durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo, D. M. kūno tyrimo metu buvo nustatyti ir sužalojimai dešiniajame ir kairiajame žastuose, dešiniajame rieše, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kairiajame smilkininiame raumenyje, abiejose lūpose ir burnos kairiajame kampe, kaklo priekyje ir ant galvos dešiniojo sukamojo raumens, dešiniojo raktikaulio, kurie buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l.72-75). Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V., aiškindamas savo pateiktas išvadas apie D. M. nustatytus kūno sužalojimus, jų padarymo mechanizmą, nurodė, kad sužalojimas D. M. lūpose buvo padarytas suduodant smūgį. Įvertinus šiuos teismo medicinos eksperto paaiškinimus ir specialisto išvadą apie D. M. padarytų kūno sužalojimų, įvertintų nežymiu sveikatos sutrikdymu, mechanizmą, bei liudytojos L. S. parodymus apie tai, kad ji besigrumiančius D. M. ir D. N. ragino baigti tokius veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytoja siekė nutraukti besigalynėjančiųjų veiksmus, matydama jog šie veiksmai gali virsti muštynėmis. Nors liudytoja tvirtina, kad D. N. besigrumiant D. M. nesmūgiavo, tačiau šie parodymai paneigti minėta specialisto išvada. Nuteistojo D. N. ir liudytojos L. S. parodymai apie tai, kad po šių grumtynių D. N. ir D. M. toliau taikiai bendravo, žaidė kortomis ir girtavo, nepaneigti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, kad minėti sužalojimai, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, D. M. kūne galėjo būti padaryti D. N. nurodytu laiku ir būdu t.y. grumtynių metu, kurios vyko 1,5 – 2 val. iki D. M. mirties (t.4, b. l. 151-157).

Teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, dėl prašymo šalinti nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytas aplinkybes apie D. M. padarytus nesunkius sveikatos sutrikdymus, pagrįstais. Įvertinusi aptartus įrodymus teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo pripažino D. N. veiksmus, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą D. M., nusikalstamais. Aptarti įrodymai įrodo, kad D. M. patyrė kūno sužalojimus, kurie įtakos D.M. mirčiai neturėjo ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, grumtynių/pasigalynėjimo, kuris įvyko 1,5-2 val. iki D. M. mirties metu (jo metu nesunkius sveikatos sutrikdymus patyrė ir D. N.), o ne D. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos pasėkoje. Todėl nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytos aplinkybės ir D. N. veiksmai D. M. padarant nesunkius sveikatos sutrikdymus, nesietini su D. M. mirtimi.

Likusi kaltinimo dalis taip pat neįrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai D. N. nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su D. M., susigrūmė su juo, dūrė šiam peiliu vieną kartą į krūtinę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą ir kiaurinį dešiniojo plaučio ir viršutinės tuščiosios venos pažeidimą, dėl to išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas į širdiplėvę bei dešinę pleuros ertmę ir D. M. netrukus įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė D. M..

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 28 straipsnio 2 dalį, D. N. išteisinti, pripažįstant, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje.

Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010; 2K-7-313/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažinęs tarp nuteistojo D. N. ir nukentėjusiojo D. M. įvykusią konfliktinę situaciją, konstatavo, jog konflikto tarp jų priežastis nėra aiški, ir kad nėra pagrindo išvadai, jog D. N. nužudė D. M. gindamasis ar peržengdamas būtinosios ginties ribas. Tokia teismo išvada yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuota ir nepagrįsta surinktais įrodymais.

Kaip minėta, aptariamoje byloje nustatyta situacija, kad nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių D. M. sužalojimo peiliu momento, todėl nuteistojo D. N. parodymai yra reikšminga įrodinėjimo priemonė aiškinantis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat ir pagrindžiant/paneigiant jam pareikštus kaltinimus dėl D. M. sužalojimo duriant peiliu ir taip jį nužudant.

Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuteistojo D. N. parodymuose nurodytų D. M. sužalojimo peiliu aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo, neišdėstė nei įtikinančių D. N. parodymų atmetimo motyvų, nei tuos parodymus paneigiančių kitų įrodymų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. kaip įtariamasis apie D. M. mirties aplinkybes pirmąkart buvo apklaustas 2015-03-09 14 val., t.y. po pusės paros nuo įvykio. D. N. parodė, kad kovo 8 dienos vakare jo garaže žaidžiant kortomis ir vartojant alkoholinius gėrimus kartu su L. S., D. M. ir A. Č., pasijuto stipriai apgirtęs, liepęs jiems išeiti ir, nugriuvęs nuleistomis kojomis ant sofos, užsnūdo. Po kurio laiko išgirdo D. M. šaukiant "D." ir pajuto smūgį į koją, atsisėdęs matė šalia ant kėdės sėdintį D. M., kuris šūkavo, vadino jį mušeika, nes mušęs L. (S.). Į tai, jis atsakė necenzūriniais žodžiais ir liepė išeiti D. M., kuris viena ranka čiupo jam sėdinčiam už galvos, kita ranka prikišęs peilį prie krūtinės šaukė "nori dabar aš tave". Jis (D. N.) sugriebęs D. M. ranką su peiliu, ją sukęs bandydamas peilį nukreipti nuo savęs, kita ranka sučiupęs už drabužių ir stodamasis bandęs nuversti D. M. ant sofos, tačiau šis smūgiavo jam į šoną, laikė už galvos, todėl ant sofos nugriuvo abu, jam (D. N.) laikant D. M. ranką su peiliu ir kūnu užgriūnant ant D. M.. Po kelių sekundžių nusiritęs nuo D. M. pamatė jo krūtinėje peilį ir jį greitai ištraukęs numetė tolyn link praustuvės. Kambaryje buvusi L. S. ėmė šaukti, kad jis įdūręs peiliu D. M., o jis liepęs jai greičiau kviesti greitąją pagalbą. Apklausos metu D. N. tvirtino, jog tyčia nužudyti D. M. tikslo neturėjo, gynėsi nuo D. M. veiksmų norėdamas išvengti savo sužalojimo (t.2, b.l. 136-137). Tokius savo parodymus D. N. patvirtino jo parodymų patikrinimo vietoje metu, manekeno pagalba pademonstravo susigrūmimo su D. M. ir jo sužalojimo aplinkybes (t.2, b.l. 141-159) bei 2015-07-08 pakartojo jo kaip įtariamojo pakartotinos apklausos metu (t.3, b.l. 51-52).Tokius pat parodymus apie D. M. sužalojimo ir mirties aplinkybes D. N. teikė ir pirmos instancijos teisme (t.4, b.l.15-20).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su D. N. duotais parodymais apie D. M. sužalojimo peiliu aplinkybes duotais ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, priėjo prie išvados, jog D. N. parodymai viso proceso metu nekito ir buvo nuoseklūs.

Iš liudytojos L. S. parodymų matyti, jog ji patvirtino, kad D. N. užmigus ant sofos, toliau išgėrinėjo ji, D. M. ir A. Č., kuris neužilgo išėjo. Likus dviese ji ėmė prašyti, kad D. M. išeitų, tačiau jis neklausė, jie susikivirčijo ir supykęs D. M. kumščiu smogė jai į dešinę akį. Po smūgio ji išėjo į kitą patalpą, telefonu kalbėjo su savo motina ir pasakė, kad ,,gavo į akį“, jos motina klausė ar nuo D. M.. Pakalbėjusi su motina, atlikusi gamtinius reikalus ir parūkiusi ji sugrįžo į patalpą kur buvo likęs D. M., ir pamatė D. M. gulintį ant sofos, nuleistomis kojomis, jam iš lūpos bėgo kraujas. D. N. stovėjo atsirėmęs į stalą. Kraują ji valė rankšluosčiu, D. N. šaukė kviesti greitąją pagalbą. Ji buvo pasimetusi, skambino motinai, kad ši iškviestų pagalbą.

Liudytoja V. S. parodė, kad kovo 8 d. vakarą ji apie 20 val. kalbėjo telefonu su dukra L. S., ji verkdama sakė, kad ,,gavo į akį“, kadangi girdėjosi D. M. balsas, ji paklausė dukters ar nuo D.M., ir ji atsakė teigiamai, po kurio laiko skambino dukra ir verkdama prašė kviesti greitąją pagalbą, pagalbą ji iškvietė, dukrą L. S. pamatė tik kovo 10 d., jos dešinioji akis buvo sužalota.

L. S. medicininio tyrimo metu 2015-03-09 buvo nustatyti ir specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai L. S. – poodinės kraujosruvos dešinės akies aplinkiniuose audiniuose (t. 2, b.l.7-8).

Liudytojais apklaustos greitosios pagalbos darbuotojos A. K., J. M., kurios įvykio vietoje konstatavo D. M. mirtį bei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai G. B., A. S., J. L., G. M. parodė, kad garaže buvo rastas D. M. lavonas, garaže buvo neblaivūs L. S. ir D. N.. L. S. verkė ir nieko nekalbėjo, D. N. buvo sutrikęs, sakė nežinąs, kas įvyko, nes miegojo. Taigi, iš šių liudytojų parodymų matyti, kad D. N. įvykio vietoje šiems liudytojams nepasakė kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas D. M., tačiau vėliau tyrėjams šias aplinkybes atskleidė jau pirmos apklausos metu, savo parodymų nekeitė viso proceso metu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad D.N. parodymai buvo nuoseklūs.

Iš specialisto išvados matyti, kad D. M. mirtis įvyko nuo durtinio-pjautinio kiaurinio krtūtinės ląstos sužalojimo ir kiaurinio dešiniojo plaučio ir viršutinės tuščiosios venos pažeidimo, dėl ko išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas į širdiplėvę ir dešinę pleuros ertmę. Durtinės - pjautinės žaizdos kanalo gylis 12 cm, dūrio kryptis krūtinės ląstoje iš priekio, iš apačios į viršų ir iš kairės į dešinę. Krūtinės ląstos sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu vienašmenių savybių įrankiu, kurio aštrus kraštas padarant sužalojimą buvo nukreiptas žemyn ir į dešinę (nukentėjusiojo atžvilgiu) (t.1, b.l.72-81,85-88).

Taigi, specialisto išvada patvirtina D. N. parodymus, kad D. M. buvo sužalotas peiliu. Aiškinantis šio sužalojimo mechanizmą, pirmos instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas D. V.. Ekspertas išklausęs D. N. parodymus apie D. M. padaryto durtinio-pjautinio sužalojimo aplinkybes, tvirtino, jog toks šio sužalojimo mechanizmas neįtikėtinas ir negalėjo įvykti D. M. ir D. N. grumiantis ir vartaliojantis, D. M. turėjo būti suduotas stiprus smūgis peiliu į krūtinę ir ant D. N. rūbų turėjo likti D. M. kraujo pėdsakų.

Pirmos instancijos teismas, išsamiau nesiaiškindamas ir remdamasis eksperto apklausos metu duotu paaiškinimu, padarė išvadą, kad D. N. parodymai apie D. M. sužalojimą peiliu neįtikinantys, juos atmetė pripažindamas jo pateiktą versiją ,,painia ir sugalvota“. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atmetė D. N. parodymus remdamasis eksperto subjektyviu paaiškinimu, kuris nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant išsamiai išsiaiškinti D. M. sužalojimo peiliu mechanizmą ir patikrinti nuteistojo D. N. parodymų apie šio sužalojimo aplinkybes teisingumą, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Jos metu teismo medicinos ekspertai, susipažinę su byloje nustatytomis aplinkybėmis, nuteistojo D. N. parodymais bei kitais įrodymais, byloje esančiomis specialistų išvadomis, tarp jų ir teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr.A-KI-271-01, pateikta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatavo, kad: pagrindinis sužalojimas, t.y. durtinis - pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, D. M. galėjo būti padarytas nuteistojo D. N. apklausose nurodytu laiku ir būdu; specialiosios literatūros duomenimis pakanka žmogaus kūno svorio padaryti durtinį - pjautinį sužalojimą; negalima atmesti galimybės, kad D. M., kurio lavono kraujyje rasta 3,39 promilės, o šlapime - 3,81 promilės etilo alkoholio, atliko nuteistojo D. N. nurodytus smurtinius veiksmus; po durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo padarymo, laikotarpyje, vertinamame sekundėmis, nukentėjusiajam gulint ant nugaros su dar neištrauktu iš krūtinės peiliu, išorinis kraujavimas galėjo dar nepasireikšti, tokiu būdu ant D. N. drabužių galėjo nelikti D. M. kraujo pėdsakų (t. 4, b.l.151-157).

Taigi, minėtos teismo medicinos ekspertizės išvados patvirtina nuteistojo D. N. parodymus apie D. M. peiliu sužalojimo aplinkybes, t.y. kad mirtį sukėlęs sužalojimas D. M. buvo padarytas grumtynių metu peilį savo rankoje laikant pačiam D. M., ir jo savigynos veiksmus. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių kitų įrodymų, paneigiančių D. N. parodymus bei patvirtinančių D. N. kaltę dėl tyčinio D. M. nužudymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimo įrankis - peilis įvykio vietoje nebuvo surastas ir paimtas. Tyrimo eigoje tris peilius iš garažo atnešė ir pateikė nuteistojo brolis, ir nors nuteistasis parodė kuriuo peiliu buvo sužalotas D. M., tačiau nusikaltimo pėdsakų ant šio peilio nebuvo rasta, tokiu būdu, neįrodyta, kad peilį nuteistasis D. N. naudojo tyčia sužalojant juo D. M.. Nuosprendyje teismas išdėstė eilės liudytojų - A. Č., Ž. S., A. D., A. V., D. N., R. Č. J. N. parodymus, tačiau šie liudytojai įvykio nematė ir D. N. kaltės dėl tyčinio D. M. nužudymo nei patvirtina, nei paneigia. Liudytoja J. N., nuteistojo žmona, papasakojo teismui tai ką jai pasakė pasimatymo metu D. N., kiti minėti liudytojai iš esmės pateikė parodymus neigiamai charakterizuojančius D. M..

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas neanalizavo ir D. N. inkriminuotos veikos subjektyviosios pusės, t.y. jo veikos motyvų, tikslo ir kaltės rūšies ir padarė išvadą, kad D. N. kilusio konflikto su D. M. metu susigrūmė ir smogdamas peiliu tyčia D. M. nužudė. Ši išvada visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta įrodymais, teismas pripažino, kad konflikto priežastis nenustatyta. Visuma bylos įrodymų ne tik nepaneigia D. N. parodymų apie konflikto pradžią bei eigą, o tuos parodymus kaip tik patvirtina. Nepaneigta, kad konfliktą pradėjo D. M., jis žadino miegantį D. N., sudavė smūgį nuteistajam, be to, užpuolė jį rankoje laikydamas peilį. Kaip jau minėta, ekspertizės išvados nepaneigė, o tik patvirtino D. N. parodymus, kad D. M. mirtį sukėlęs krūtinės sužalojimas jam galėjo būti padarytas grumtynių metu peilį savo rankoje laikant pačiam D. M. ir ant jo užgriūnant nuteistajam. D. N. laikydamas D. M. ranką su peiliu ir stengdamasis peilį nukreipti nuo savęs ne tik kad neturėjo tikslo atimti gyvybę D. M., bet ir negalėjo numatyti tokių pasekmių. Jo veikoje nebuvo nei tiesioginės nei netiesioginės tyčios.

Pažymėtina, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu ir jam pasibaigus. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki D. M. sužalojimo momento, D. N. su juo nesipyko ir nekonfliktavo. Iš D. N. parodymų matyti, kad jis tvirtino tyčios nužudyti D. M. neturėjo, teigė, jog jie buvo draugai ir niekada nesipyko. Jam D. M. pavartotas smurtas buvo netikėtas jo atžvilgiu D. M. elgesys, nuo kurio privalėjo gintis. Liudytoja L. S. parodė, kad tuoj po D. M. sužalojimo, D. N. prašė kviesti greitąją pagalbą, pats buvo sutrikęs.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalauja apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonių nepavykus pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam.

Išnagrinėjusi šią bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad daugelio iš išdėstytų nuostatų bei reikalavimų teismas nesilaikė. D. M. gyvybės atėmimo aplinkybės išsamiai nebuvo išaiškintos, apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo išdėstyti D. N. kaltę neginčijamai patvirtinantys įrodymai, o paties D. N. parodymais teismas nepatikėjo ir juos atmetė nepagrįstai. Kaip jau minėta, visuma nustatytų bylos aplinkybių, tarp jų ir naujos teismo medicinos ekspertizės išvados, ne tik nepaneigia, bet kaip tik patvirtina nuteistojo nurodomas įvykio aplinkybes.

BK 28 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Kaip jau minėta, nuteistasis D. N. savo parodymuose neneigia, kad įvykio metu buvo atimta gyvybė D. M., tačiau jis nurodo, kad tai įvyko grumtynių metu jam pačiam nuo D. M. ginantis, laikant D. M. ranką su peiliu ir ant jo užgriūnant. Tokių nuteistojo parodymų kiti įrodymai nepaneigė, o tik juos patvirtino. Esant išdėstytai situacijai, D. N. veiksmai vertintini būtinąja gintimi. Pirmas pradėjęs konfliktą, pirmasis sudavęs smūgį ir laikydamas rankoje peilį arti krūtinės D. N., D. M. jau buvo pradėjęs pavojingą kėsinimąsi. Šis kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus, jis grėsė D. N. gyvybei ir sveikatai. Be to, atremdamas šį pavojingą kėsinimąsi, D. N. neturėjo tyčios atimti D. M. gyvybės. Tai reiškia, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Nustačius šią baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla D. N. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukiama.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas yra išdėstęs ir kitus argumentus, susijusius su baudžiamųjų įstatymų taikymu (galimai BK 132 straipsnio 1 dalies taikymu) ir D. N. skirtina bausme, ginčijami priteistų civilinių ieškinių dydžiai. Tačiau nustačius pagrindą šios bylos nutraukimui, šie skundo argumentai nebeaptariami ir nesvarstomi.

Panaikinant apkaltinamąjį nuosprendį, iš naujo turi būti išspręsti ir kiti apskųstuoju nuosprendžiu išspręsti klausimai. Kardomoji priemonė D. N. naikinama. Nutraukiant D. N. atžvilgiu baudžiamąjį procesą, iš viso negali būti svarstomas ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015-04-08 nutarimas, kuriuo apribotos D. N. nuosavybės teisės į butą ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, naikintinas. Iš D. N. paimti daiktai ir drabužiai, saugomi Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, grąžintini D. N.. Kitų paimtų ir prie bylos pridėtų daiktų klausimą apskųstuoju nuosprendžiu pirmos instancijos teismas išsprendė teisingai ir dėl jų kolegija priima analogišką sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąją bylą D. N. atžvilgiu nutraukti nustačius, kad D. M. gyvybė buvo atimta veikiant būtinosios ginties situacijoje ir neperžengiant būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Kardomąją priemonę – suėmimą D. N. panaikinti ir iš suėmimo jį nedelsiant paleisti.

Nukentėjusiųjų J. M., R. M., A. B., V. K. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus, nukentėjusiųjų prašymus priteisti turėtas išlaidas už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas, paslaugas, atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015-04-08 nutarimą, kuriuo apribotos D. N. nuosavybės teisės butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms AB SEB bankas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms (duomenys neskelbtini) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Iš D. N. paimtus balto metalo grandinėlę, geltono metalo grandinėlę ir du žiedus, telefoną ,,Samsung“, rankinį laikrodį, D. N. drabužius - sprotines kelnes, sportinį švarkelį, juodus marškinėlius, juodą striukę, juodus sportinius batelius, ir tris peilius, saugomus Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, grąžinti D.N..

L. S. šviesų džemperį, saugomą Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, grąžinti L. S..

Daiktinius įrodymus: daktiloskopines plokšteles, kraujo ėminį, šešias nuorūkas, D. M. megztą striukę, juodą megztinį, marškinėlius, džinsines kelnes su rudu odiniu diržu, trumpikes, batus, puskojines, kruviną rankšluostį, saugomus Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, sunaikinti.

Laikmenas su garso ir vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos.