Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovui E. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktais naujais įrodymais ir prašymu juos prijungti prie bylos, sprendžia, kad ieškovė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinumo, t. y. nei kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, nei kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pažymi, jog ieškovė, nurodydama išlaidų paskaičiavimus, pažymėjo, kad visos pateiktos išlaidos (apranga, batai, knygos, mokslo ir laisvalaikio reikmenys, hobby) yra patirtos per 2017-2018 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidas pagrindžiančius įrodymus per 2017 metus ieškovė galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė bei nenurodė aplinkybių, kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus netenkintinas.

Dėl išlaikymo dydžio ir priteisimo momento nustatymo

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė šalių nepilnamečių vaikų G. L., N. L. ir H. L. išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra nepagrįsta ir pažeidžianti nepilnamečių vaikų teises. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra nepagrįsta ir pažeidžianti nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 380,00 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 180,00 Eur maistui, 35 Eur avalynei ir drabužiams, 40,00 Eur vaistams ir vitaminams, 60,00 Eur mokymosi reikmenims, žaislams ir kitoms ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, 100,00 Eur aprangai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė lėšų, būtinų kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, pagrindžiančių duomenų, nepateikė įrodymų apie išleidžiamas vaikų poreikiams lėšas, išanalizavęs kiekvieno vaiko poreikius, įvertinęs turtinę padėtį ir jų galimybes teikti nepilnamečiams vaikams jų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti 450,00 Eur, t. y. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, suma kartu su motinos teikiamu išlaikymu laikytina pakankama patenkinti vaikų poreikius. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas, formuodamas šiuo klausimu praktiką, pasisakė, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, būtina individualizuoti kiekvieno vaiko poreikius atskirai ir nustatyti kokio dydžio išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neindividualizavo kiekvieno vaiko poreikių atskirai ir pagrindė tik skundžiamo sprendimo dalimi priteisto išlaikymo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal šalių paaiškinimus, pateiktus į bylą duomenis išsamiai išanalizavo kiekvieno vaiko poreikius ir pagrįstai padarė išvadą, kad šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti 450,00 Eur, t. y. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, suma kartu su motinos teikiamu išlaikymu laikytina pakankama patenkinti vaikų poreikius. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tikėtina, kad atsakovas, nurodydamas, jog už 2015 m. gavo 2 260,00 Eur, o 2016 m. – 4 400,00 Eur pajamų, neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir atsakovo teiginiai dėl gaunamų pajamų dydžio kelia pagrįstas abejones, kadangi pagal nurodytas gaunamas pajamas atsakovui per mėnesį tektų 2015 metais apie 188,00 Eur pajamų, 2016 metais – apie 366,00 Eur. Atsakovas gi nurodo, kad turi išlaidų būsto nuomai 250,00 Eur per mėnesį, moka paskolą bankui, teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turi išlaidų pateis poreikių tenkinimui, o tai rodo, kad jo išlaidos gerokai viršija nurodytas pajamas. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio vertino ne tik šalių turtinę padėtį ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, bet ir analizavo nepilnamečių vaikų poreikius ir pasisakė, jog ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo, būtino kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, dydžio, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nėra. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.Atsižvelgiant į tai, kad dėl apeliacinio skundo teiginių dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bus pasisakoma šios nutarties 24-31 punktuose, teisėjų kolegija pasisako tik dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo momento. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nepilnamečių vaikų G. L., gim. (duomenys neskelbtini), N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. L., gim. (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur, t. y. po 150,00 Eur kiekvienam, per mėnesį išlaikymo suma yra pagrįsta, atitinkanti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyrą. Padaryta pirmosios instancijos teismo išvada nepažeidžia išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypsta nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje. Didinti iš atsakovo priteistą išlaikymą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė išlaikymo atsiradimo momentą, dėl to priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), dėl to Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 26 d.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo to momento, kai ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi skyriumi, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d., išlaikymą skaičiuojant po 190,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos, visiškai nepasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti nuo 2015 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegija ieškovės reikalavimą išlaikymą priteisti nuo 2015 m. birželio 1 d. vertina kaip reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi teismas yra aktyvus šeimos bylose, byloje yra pakankamai įrodymų, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų sprendimą dėl pareikšto ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą nuo 2015 m. birželio 1 d. negrąžinant minėto klausimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjamu atveju atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaikų poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 150,00 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta šiuo atveju negali būti perkelta kitai šaliai, juo labiau teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 28 d. dėl smurto vartojimo artimoje aplinkoje prieš artimus šeimos asmenis prieš atsakovą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2016 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – ieškovės ir nepilnamečių vaikų (e. b. l. 42-44, I tomas). Ieškovė nurodo, kad nuo to laiko, kai atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi ir nuo to laiko atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Nuo 2016 m. metų atsakovas pradėjo mokėti po 100,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį visiems trims vaikams, tačiau teikiamas tokio dydžio išlaikymas neužtikrina net būtiniausių vaikų poreikių tenkinimo. Iš pateiktų 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. liepos 8 d., 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. balandžio 8 d. pinigų perlaidos priėmimų (e. b. l. 166; 167; 164; 162; 161, IV tomas), 2015 m. rugpjūčio 7 d., 2016 m. vasario 8 d. nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (e. b. l. 165; 163, IV tomas), 2016 m. gegužės 6 d. sąskaitos išrašo (IV tomas, e. b. l. 156), 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymų (e. b. l. 152-155, IV tomas) nustatyta, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui teikė po 100,00 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d., kuomet šalys pradėjo gyventi skyriumi, iki ieškinio teismui padavimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo teiktas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis buvo nepakankamas, neužtikrinantis nepilnamečių vaikų net būtinųjų poreikių tenkinimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus nuo 2015 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo mažesni, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 150,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki civilinės bylos teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 26 d. iškėlimo priteistinas 6 632,90 Eur (150,00 Eur x 14 mėn. + 150/31*25=362,90 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu yra sumokėjęs 1 500,00 Eur dydžio išlaikymą, šia suma išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo iš viso priteistinas 5 162,90 Eur dydžio įsiskolinimas.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistino išlaikymo dydį, tačiau netinkamai nustatė, kad išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos, nepasisakė dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), dėl to Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš apelianto priteistinas išlaikymas nuo ieškinio teismui padavimo dienos ir 5 162,90 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus (e. b. l. 91–93), jog pirmosios instancijos teisme patyrė 931,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis ir 900,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 141, IV tomas). Atsakovas patyrė 150,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 57, II tomas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, jog patenkinta 86 procentai ieškinio reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistinos 800,66 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos bei 205,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 14 procentų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 21,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.Kadangi iš atsakovo ieškovei priteistina 800,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 21,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, tai, atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 779,66 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Apeliantė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos. Apeliantė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis, 96 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, už advokato padėjėjos E. M. suteiktą teisinę pagalbą, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus 150,00 Eur sumai (e. b. l. 186, IV tomas).CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. CPK 56 straipsnis reglamentuoja atstovavimo teisme fiziniams asmenims pagal pavedimą klausimus. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Taigi pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį yra draudžiami advokato padėjėjo įgaliojimai apeliacinėje instancijoje.Kaip jau minėta, atsakovui teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teikė advokato padėjėja. Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, o, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjo įgalinimai šio proceso metu yra ribojami. Atsižvelgiant į tai, teisinės pagalbos išlaidos, kurias teikė advokato padėjėja apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 60 straipsnio 4 punktas, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-150-480/2017).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti:

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. L., gim. (duomenys neskelbtini), N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. L. gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams G. L., gim. (duomenys neskelbtini), N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. L. gim. (duomenys neskelbtini), 5 162,50 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 50 centų) už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 779,66 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt devyni eurai 66 centai) bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 205 Eur (du šimtai penki eurai) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 116 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5660).

Atsisakyti priimti ieškovės I. D. pateiktus naujus įrodymus.