Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-68-516/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-22
Bylos Nr.: e2A-68-516/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00578-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: S. R.

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-68-516/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Belgiški vafliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Belgiški vafliai“ ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Belgiški vafliai“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumo administratorė“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. R. 147 199,05 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2021 m. kovo 8 d. (bendrovės įsteigimo) buvo ieškovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Pagal bendrovės finansinę atskaitomybę už 2021 m. bendrovės įsipareigojimų suma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 182 813 Eur, o turtas buvo 69 863 Eur vertės. Bendrovės nuosavas kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas ir sudarė 112 950 Eur, o bendrovės nuostolis buvo 115 450 Eur.

3. Bendrovės balansas bankroto bylos iškėlimo dienai patvirtina, kad bendrovės įsipareigojimų suma 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo 257 888 Eur, bendrovės turtas – 54 942 Eur, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-202 946,00 Eur), nuostolis buvo 89 996 Eur už ataskaitinius metus.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad didžioji dalis bendrovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavo 2021 m. pabaigoje, kai bendrovės nuosavas kapitalas jau buvo neigiamas, bendrovės turtas buvo žymiai mažesnis už visus bendrovės įsipareigojimus, be to, kaip matyti iš bendrovės bankroto byloje patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, jau nuo 2021 m. lapkričio vidurio bendrovė nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams, todėl darytina išvada, kad bendrovė vėliausiai 2022 m. sausio 1 d. buvo nemoki. Nuo šios dienos atsakovui teko pareiga inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą.

5. 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavam kapitalui esant neigiamam, bendrovės vadovas bei akcininkas (atsakovas) nesiėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos pareigos atkurti bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio, o toliau tęsė bendrovės veiklą didindamas bendrovės įsipareigojimus. Ieškovė pažymėjo, kad 147 199,05 Eur dydžio bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino 93 915,30 Eur bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, neįskaitant ginčytinų bendrovės kreditorinių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-899-357/2023 patvirtino 111 834,34 Eur patikslintą bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašą.

7. Kadangi atsakovas dar 2022 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau šios savo pareigos nevykdė, bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo 147 99,05 Eur, t. y. suma, kuri laikytina žala, atsiradusia dėl įmonės vadovo neteisėto neveikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės LUAB „Belgiški vafliai“ ieškinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad ABĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Jeigu tokia padėtis susidaro uždarojoje akcinėje bendrovėje, nuo kurios įsteigimo nepraėjo 18 mėnesių, susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.

10. Dėl minėtos teisės normos taikymo nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovo pareigos imtis priemonių atkurti bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį yra siejamos, be kita ko, ir su atitinkamu laiko tarpu. Aptariamoje normoje įtvirtinta išlyga, kad jeigu nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio uždarojoje akcinėje bendrovėje, nuo kurios įsteigimo nepraėjo 18 mėnesių, tai susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kai tampa žinoma apie susidariusią padėtį. Iš į bylą pateiktų duomenų nustačius, kad apie bendrovėje susidariusią padėtį tapo žinoma 2021 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, jog tada nuo bendrovės įsteigimo buvo praėję vos 9 mėnesiai, atsakovas ABĮ 38 straipsnio 3 dalies įpareigojimus atlikti privalėjo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kadangi bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2022 rugpjūčio 18 d. nutartimi, atsakovo neveikimą, nesiimant priemonių atkurti bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį ir neinicijuojant bendrovės likvidavimo procedūrų ir (arba) nemokumo proceso, nėra pagrindo laikyti neteisėtu ABĮ 38 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje reglamentuotos įmonės vadovo fiduciarinės pareigos juridinio asmens organams ar akcininkams. Teismas nurodė, kad ieškovė nei įrodė, nei įrodinėjo, jog atsakovo neveikimu būtų buvusi padaryta kokia nors žala bendrovės akcininkams ar jos organų nariams (vienintelis bendrovės akcininkas ir valdymo organas (vadovas) buvo pats atsakovas), dėl to teismas priėjo išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir CK 2.87 straipsnio taikymo prasme.

12. Iš bendrovės 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenų nustatęs, kad ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) bendrovė turėjo ilgalaikio turto (įrenginiai, prietaisai ir įrankiai) už 37 447 Eur, trumpalaikio turto (žaliavos, medžiagos, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, pirktos prekės, skirtos perparduoti, ilgalaikis materialusis turtas, skirtas paduoti, sumokėti avansai, gautinos sumos) už 31 742 Eur (iš viso turto už 69 863 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 182 813 Eur, teismas priėjo išvadą, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą ir rūpestingam bei atidžiam vadovui tai buvo (turėjo būti) žinoma. Nurodė, kad tokios aplinkybės leidžia formaliai spręsti apie atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme.

13. Teismas nurodė, kad vertinant bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, nemokumo sąvoką privalu aiškinti atsižvelgiant į nemokumo (bankroto) proceso tikslus ir bendrovės vadovo (atsakovo) suvokimą apie bendrovės nemokumo padėtį bei bendrovės veiklos perspektyvas. Sprendžiant, ar atsakovas realiai pažeidė pareigą inicijuoti nemokumo procesą, privalu nustatyti net tik tai, kad bendrovė faktiškai (formaliai) atitiko nemokumo būseną, tačiau ir atsakovo subjektyvų žinojimą (turėjimą žinoti), jog tolesnis įmonės veiklos tęsimas nėra pagrįstas ir jos tęsimas darys neigiamą poveikį visiems bendrovės kreditoriams. Tokiu atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos bendrovės veiklos perspektyvos, padėtis rinkoje ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su bendrovės vykdytos ūkinės komercinės veiklos perspektyvomis bei realiomis galimybėmis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

14. Teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo išdėstyti argumentai ir byloje surinkti objektyvūs duomenys leidžia atsakovo veiksmus vertinti kaip protingas ir pagrįstas pastangas išvysti bendrovės veiklą prieš inicijuojant jai bankroto procedūrą. Tokių atsakovo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstai rizikingų ir prieštaraujančių elementariai ekonominei logikai. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. (data, su kuria ieškovė sieja bendrovės nemokumo paaiškėjimo ir pareigos atsakovui inicijuoti bankroto bylą atsiradimą) bendrovė veikė vos apie 10 mėnesių. Tai leidžia daryti ekonomine logika pagrįstą išvadą, kad pačioje veiklos pradžioje bendrovė patyrė daugiausia išlaidų (įrangos ir kitų priemonių įsigijimas, patalpų nuoma, reklama, siekiant pritraukti klientų ir juos supažindinti su bendrovės siūloma produkcija ir kt.). Be to, 2021 m. pavasarį ir rudenį šalyje egzistavusi pandemija ir jos nulemti ribojimai atsižvelgiant į bendrovės veiklos sritį (maitinimo ir gėrimų teikimo veikla; pagaminto valgio teikimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla ir pan.) laikytina visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe, neabejotinai turėjusia neigiamos įtakos verslo plėtros tempui.

15. Teismas įvertino, kad aplinkybę, jog įmonė, nors ir susidūrusi su finansiniais sunkumais, buvo gyvybinga rodo tai, kad bendrovė darbuotojams mokėjo darbo užmokestį ir su juos susijusius mokesčius valstybei (su darbuotojais nebuvo atsiskaityta tik po bankroto bylos inicijavimo, t. y. nuo 2022 m. birželio mėn.). Sutarčių sąlygų keitimas rodo, kad ne tik bendrovės vadovas (atsakovas) pagrįstai tikėjosi bendrovės veiklos rezultatų pagerėjimo, tačiau grėsmių neįžvelgė ir bendrovės kontrahentai. Net ir laiku negaudami atsiskaitymo dauguma kontrahentų bendradarbiavimą tęsė, sutarčių nenutraukė, teisminių procesų dėl skolų išreikalavimo neinicijavo (LITEKO duomenys 2021 – 2022 metų laikotarpiu). Per ginčo laikotarpį (nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.) bendrovė nesudarė naujų rizikingų sandorių, išskyrus su pačiu atsakovu ir jo įmone, suteikusiais bendrovei paskolas itin palankiomis sąlygomis (neatlygintinas ir neterminuotas), ir neprisiėmė naujų įsipareigojimų. Visos sutartys (patalpų nuomos, elektros tiekimo, apsaugos ir kt.), iš kurių bendrovei reiškiami reikalavimai, buvo būtinos vykdant verslą ir buvo sudarytos bendrovės veiklos pradžioje, t. y. 2021 m. Kreditorių finansinius reikalavimus sudaro bendrovės įsipareigojimai pagal šias sutartis, kurių netinkamą (pavėluotą) vykdymą nulėmė nepakankamas pajamų generavimas, kuris, teismo vertinimu, sietinas su verslo pradžia ir jai reikalingomis didžiausiomis investicijomis.

16. Teismas pažymėjo, kad realias atsakovo pastangas verslą plėtoti rodo ne tik asmeninių lėšų skolinimas bendrovei (individuali įmonė (toliau – IĮ) S. R. dizaino studija 32 650 Eur neatlygintina ir neterminuota paskola bendrovei pagal 2022 m. sausio 10 d. paskolos sutartį) be jokių papildomų prievolių vykdymą užsitikinančių sąlygų, tačiau ir asmeninis bei IĮ S. R. dizaino studija laidavimas už bendrovę kreditoriui UAB „Itora“ ne tik pagal 2021 m. birželio 16 d. paskolos sutartį Nr. 2021061601 (paskolinta 15 000 Eur) (2021 m. birželio 16 d. laidavimo sutartis ir 2021 m. birželio 16 d. 22 500 Eur paprastasis vekselis) ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis Nr. 2021081901 (paskolinta 5 000 Eur) (2021 m. rugpjūčio 19 d. laidavimo sutartis ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. 7 500 Eur paprastasis vekselis) verslo pradžioje, bet ir pagal 2022 m. birželio 13 d. paskolos sutartį Nr. 2020061301 (2022 m. birželio 13 d. laidavimo sutartys, 2022 m. birželio 13 d. 7 500 Eur paprastasis vekselis). Pagal bendrovės balansą už 2022 m., po 2021 m. gruodžio 31 d. iki nemokumo bylos iškėlimo (t. y. už panašų laikotarpį, kaip ir 2021 m.) bendrovės nuostoliai ne augo, bet sumažėjo (nuo 115 450 Eur iki 89 996 Eur).

17. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais teismas priėjo išvadą, kad byloje neįrodyta atsakovo kaltė, kaip būtina sąlyga jo civilinei atsakomybei kilti (t. y. teismo vertinimu, buvo paneigta atsakovo kaltės prezumpcija). Įvertinęs atsakovo pateisinamas ir protingai rizikingas pastangas tęsti bendrovės ūkinę veiklą, teismas priėjo išvadą, kad neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų 2022 m. sausio mėnesį neinicijuojant bendrovei nemokumo proceso ir bendrovei kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų sumos.

18. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl 147 199,05 Eur žalos, kurią ieškovas grindžia bendrovei pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų suma, atsakovui pareikštas 2023 m. gegužės 22 d., todėl yra aktualus tuo metu (ieškinio pateikimo) teismo patvirtintų bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. eB2-899-880/2023 2023 m. vasario 24 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendrovei buvo pareikšta reikalavimų už 109 065,13 Eur, taigi mažiau, nei nagrinėjamu ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo žala. Aptariamame sąraše tarp bendrovės kreditorių nėra ieškinyje nurodytų kreditorių: I. K., J. B., J. B., S. Z., o kreditorės K. K. finansinis reikalavimas yra 1 571,61 Eur. Ieškinyje nurodytas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 7 272,05 Eur finansinis reikalavimas, tačiau 2023 m. vasario 24 d. nutartimi teismas yra patvirtinęs 1 197,60 Eur šio kreditoriaus finansinį reikalavimą. Bendrovės kreditoriumi ieškinio pateikimo metu nebuvo ir MB „Emaliuksas“, kurio 10 890 Eur finansinis reikalavimas nors ir buvo patvirtintas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2526-880/2022, tačiau 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi šis patvirtinimas buvo panaikintas, o 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi tvirtinti MB „Emaliuksas“ finansinį reikalavimą bendrovei atsisakyta. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl MB „Emaliuksas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, MB „Emaliuksas“ nėra pagrindo laikyti bendrovės kreditoriumi ir reikšti atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo šiuo dydžiu (9 317 Eur). Žalos dydis kildinamas ir iš kreditoriaus UAB „Trečioji kregždė“ pareikšto reikalavimo, kuris ieškinyje nurodomas 19 378,21 Eur, tačiau ieškinio pateikimo metu (2023 m. vasario 24 d. nutartimi) teismo buvo patvirtintas tik 8 907,78 Eur finansinis reikalavimas. Nors 2023 m. birželio 9 d. nutartimi šis finansinis reikalavimas buvo padidintas, tačiau tik iki 18 907,48 Eur. Iš pastarosios nutarties nustatyta, kad UAB „Trečioji kregždė“ finansinis reikalavimas padidėjo dėl BUAB „Belgiški vafliai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, ir UAB „Trečioji kregždė“ sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8308-994/2023 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Sudarant ir tvirtinant šią taikos sutartį atsakovas nedalyvavo. Esant tokiai situacija nėra galimybės nustatyti objektyviai pagrįsto žalos dydžio.

19. Apibendrindamas sprendimo motyvus, teismas nurodė, kad ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės (atsakovui paneigus kaltės prezumpciją), priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo neinicijuojant bendrovės nemokumo bylos nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio ir bendrovei pareikštų finansinių reikalavimų bei objektyvaus žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Ieškovė LUAB „Belgiški vafliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Tai, kad atsakovas kas kelis mėnesius steigė kavines esant kritinei ekonominei situacijai šalyje, negali būti laikoma racionaliais, ekonomine logika pagrįstais atsakovo sprendimais. Atsakovo teigimu, per devynis mėnesius buvo įsteigtos net trys kavinės, buvo pasirašyti nauji įsipareigojimai kreditoriams, sudarytos naujos patalpų nuomos sutartys brangiausiose Vilniaus miesto vietose. Tačiau tuo pat metu šalyje egzistavo valstybės lygio ekstremalioji padėtis, paslaugų sektorius ryškėjo kaip labiausiai šios padėties paveiktas sektorius. Akivaizdu, kad 2021 m. rudenį COVID-19 viruso situacija šalyje tik aštrėjo, todėl atsakovo sprendimai plėsti bendrovės veiklą ir atidarinėti naujas kavines esant beprecedentei situacijai šalyje, negali būti vertinami kaip logiškai pagrįsti. Atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalių bei JANĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės valdymo organo nario specialios pareigos. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad toks vadovo elgesys buvo siekis išgelbėti bendrovę, tačiau šiandieninė faktinė situacija aiškiai patvirtina, kad toks neprotingas, neprofesionalus ir aplaidus vadovo elgesys privedė bendrovę prie nemokumo proceso ir atsiradusių nuostolių.

20.2. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, jau nuo 2022 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad atsakovui galėjo ir turėjo būti žinoma įmonės finansinė padėtis. Atsakovas nesilaikė pareigos inicijuoti bankroto bylą, o priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

20.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatavus, kad bendrovė tapo nemokia 2021 m. gruodžio 31 d., ieškovė pagrįstai įvertino, kokio dydžio žala atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta bendrovei, t. y. kiek padidėjo bendrovės skolos kreditoriams nuo 2022 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo momento.

20.4. Teismo nurodytas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas nėra aktualus ginčo nagrinėjimo metu, kadangi 2023 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-899-880/2023 dar kartą patikslino kreditorių reikalavimų sumą, kuri yra 153 484,34 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 20 d., todėl yra aktuali šio ginčo nagrinėjimo metu ir reikalavimų suma nėra mažesnė, nei nagrinėjamu ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo žala.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nepateikė savarankišku įrodymų ištyrimu grindžiamo ginčo teisinio įvertinimo, tik pasirėmė vienos iš šalių (atsakovo) procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, o tai nelaikytina tinkamu teismo pareigos priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą įvykdymu.

Atsiliepimas

21. Atsakovas S. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

21.1. Kavinių atidarymas COVID-19 sukeltų ribojimų kontekste negali būti savaime vertinamas kaip ydingas verslo sprendimas, dėl kurio priėmimo bendrovės vadovui galėtų kilti civilinė atsakomybė ar tuo pasireikštų jo kaltė, nes bendrovė numatė ir vykdė maisto gamybos, įskaitant ir maisto pristatymo į namus, biurus, veiklą, t. y. tokią veiklą, kuri potencialiai visada turi savo klientų ratą, kadangi visuomeninis gyvenimas nenustojo vykti, asmenys nenustojo gauti pajamų ir nuolat privalo maitintis. Atsakovas, įsteigdamas juridinį asmenį maisto gamybos ir prekybos veiklai, atidarydamas tokią veiklą vykdančias kavines, nepriėmė jokių akivaizdžiai rizikingų ar nepasvertų sprendimų.

21.2. LUAB „Belgiški vafliai“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys nėra absoliutus pagrindas konstatuoti bendrovės nemokumą, o bendrovės gyvybingumo požymiai (darbuotojų darbas, atsiskaitymas su jais, realus veiklos vykdymas, asmeninių lėšų skolinimas bendrovei, sutarčių su kontrahentais keitimas ir siekis išsaugoti veiklą) neleidžia vienareikšmiai konstatuoti LUAB „Belgiški vafliai“ nemokumo 2021 m. gruodžio 31 d., ypač atsižvelgiant į tai, pandemijos poveikio verslui ateityje niekas tiksliai nežinojo ir negalėjo numatyti. Ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl bankroto bylos LUAB „Belgiški vafliai“ neinicijavimo.

21.3. Nors ieškovė nurodo, kad nemokumą nulėmusios priežastys nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, tačiau bendrovės gyvybingumo požymis gali būti priešpastatomas bendrovės formaliam nemokumo požymiui atliekant balanso testą ir lemti pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procesą nebuvimą, o kartu ir civilinės atsakomybės bendrovės vadovui dėl bankroto neinicijavimo netaikymą.

21.4. Ieškovė, teikdama ieškinį ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, detaliai neatskyrė ir nenurodė, kokie ir kurių kreditorių reikalavimai buvo iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei kokie kreditorių reikalavimai susidarė po 2021 m. gruodžio 31 d. Negalima spręsti kiek konkrečiai ir kurių konkrečių kreditorių reikalavimai padidėjo (sumažėjo) po 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendime tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su žala, todėl laikytina, kad ieškovė nėra įrodžiusi ir žalos dydžio.

21.5. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai apie tai, kad teismas rėmėsi daugiausia atsakovo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose pateiktais argumentais, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (toliau – ir apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belgiški vafliai“ įsteigta 2021 m. kovo 8 d. Nuo bendrovės įsteigimo momento vienintelis bendrovės akcininkas buvo bei vadovo pareigas ėjo atsakovas S. R.

24. 2021 m. bendrovės balanse nurodyta, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) turėjo 54 942 Eur vertės turto, bendrovės įsipareigojimai buvo 182 813 Eur. 2021 m. bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė patyrė 115 450 Eur dydžio nuostolį.

25. 2022 m. liepos 4 d. UAB „Globalt“ Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą UAB „Belgiški vafliai“.

26. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2526-880/2022 UAB „Belgiški vafliai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo administratorė“.

Žemesnės instancijos teismas

27. 2022 m. rugpjūčio 30 d. parengtame bendrovės balanse nurodyta, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.) turėjo 69 863 Eur vertės turto, bendrovės įsipareigojimai buvo 257 888 Eur. 2022 m. rugpjūčio 30 d. parengtoje bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė patyrė 89 996 Eur dydžio nuostolį.

28. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2526-880/2022 patvirtintas LUAB „Belgiški vafliai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame nurodyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai yra 93 915,30 Eur.

29. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-899-880/2023 patikslintas LUAB „Belgiški vafliai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame nurodyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai yra 111 834,34 Eur.

30. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-899-880/2023 patikslintas LUAB „Belgiški vafliai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame nurodyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai yra 153 484,34 Eur.

Dėl apeliacinio skundo materialiojo pobūdžio argumentų

31. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo veiksmai plečiant bendrovės veiklą ir atidarant naujas kavines šalyje esant COVID-19 viruso situacijai buvo tinkamas. Apeliantės manymu, atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalių bei JANĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės valdymo organo nario specialios pareigos.

32. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aptartose teisės normose įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos. Pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktas).

34. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktas). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 38 punktas).

35. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktas).

36. Apeliantės manymu, atsakovas pažeidė imperatyvią JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą bendrovės vadovui, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, dėl to turi atlyginti žalą bendrovei (147 199,05 Eur), t. y. sumą, kurios dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė po to, kai bendrovė tapo nemokia.

37. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

38. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, siekdama taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę, apeliantė, kuriai kyla tokių aplinkybių įrodinėjimo našta, turėjo procesinę pareigą įrodyti būtinąsias atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės patirtos žalos (CPK 12, 178 straipsniai).

39. Vertinant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu, aktualus teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis juridinio asmens nemokumo būseną bei bendrovės vadovo pareigas, kai įmonė tampa nemokia.

40. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

41. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

43. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. bendrovės balanse bei 2021 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) turėjo 54 942 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai buvo 182 813 Eur, ji patyrė 115 450 Eur dydžio nuostolį, atitiko faktinę bendrovės finansinę situaciją. Vadovaudamasis nurodytais duomenimis pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną ir rūpestingam bei atidžiam vadovui tai buvo (turėjo būti) žinoma, todėl atsakovas, nuo 2021 m. gruodžio 31 d. neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo bendrovei, formaliai atliko neteisėtus veiksmus JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

45. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad būtų nepagrįsta įmonės vadovo (savininko) pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sieti išimtinai tik su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Sprendžiant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ne mažiau reikšminga įvertinti įmonės vadovo protingas ir pagrįstas pastangas atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, kurios negali būti vertinamos kaip neteisėtos. Verslas dažnu atveju yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-934/2022).

46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti, ar atsakovas realiai pažeidė pareigą inicijuoti nemokumo procesą, svarbu nustatyti net tik tai, kad bendrovė faktiškai (formaliai) atitiko nemokumo būseną (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), tačiau ir atsakovo subjektyvų žinojimą (turėjimą žinoti), jog tolesnis bendrovės veiklos tęsimas nėra pagrįstas ir jos tęsimas darys neigiamą poveikį bendrovės kreditoriams.

47. Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas paneigti savo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė vykdė veiklą, buvo gyvybinga, sudarinėjo sandorius, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, jog bendrovė pasiekė realaus, o ne formalaus, nemokumo būseną.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo bendrovės įsteigimo (2021 m. kovo 8 d.) iki momento, su kuriuo apeliantė sieja atsakovo neteisėtus veiksmus neinicijuojant bendrovės bankroto proceso (2021 m. gruodžio 31 d.), buvo praėję 9 mėnesiai, taigi sąlyginai trumpas laiko tarpas, kuriuo bendrovė ėmėsi veiksmų veiklos pradžiai vystyti. Byloje nėra duomenų, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovei trūko apyvartinių lėšų, ji neturėjo lėšų sumokėti privalomuosius mokesčius ar negalėjo atsiskaityti su darbuotojais (CPK 178 straipsnis).

49. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad darbuotojams skolos atsirado už laikotarpį nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. rugsėjo mėn., mokesčiai nesumokėti už 2022 m. birželio–rugpjūčio mėn., taigi nurodytos skolos susidarė praėjus pusei metų nuo momento, nuo kurio, apeliantės manymu, atsakovui atsirado pareiga inicijuoti bendrovės bankroto procesą.

50. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. (momento, su kuriuo apeliantė sieja atsakovo neteisėtus veiksmus neinicijuojant bendrovės bankroto proceso) bendrovės kreditoriai būtų reiškę pretenzijas bendrovei dėl skolų negrąžinimo, nutraukę su ja sutartis, atsisakę pratęsti sutarčių įvykdymo terminus, ėmęsi kitokių teisėtų priemonių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kreditoriai nebesieks tęsti sutartinių santykių su bendrove, kadangi bendrovę vertina kaip kontrahentą, kuriam kyla reali rizika nevykdyti savo įsipareigojimų (CPK 178 straipsnis).

51. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad bendrovė siekė gauti papildomų veiklos finansavimo šaltinių, dėl to 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. birželio 13 d. su UAB „Itora“ sudarė paskolos sutartis, kuriomis UAB „Itora“ suteikė bendrovei atitinkamai 5 000 Eur, 15 000 Eur, 5 000 Eur paskolas. Nurodytų paskolų grąžinimą laidavo atsakovo vadovaujama IĮ S. R. dizaino studija ir atsakovas, kaip fizinis asmuo (2021 m. birželio 16 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. birželio 13 d. laidavimo sutartys, 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. birželio 13 d. paprastieji neprotestuotini vekseliai). Pažymėtina ir tai, kad bendrovei paskolas suteikusi kreditorė UAB „Itora“ 4 kartus sutiko pratęsti atitinkamų paskolų grąžinimo terminus (2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d. susitarimai), taigi bendrovę vertino, kaip patikimą, savo piniginius įsipareigojimus galintį įvykdyti kontrahentą.

52. Paminėtina ir tai, kad iš 2021 m. bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitos ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, jog bendrovės nuostolis per 8 mėnesius (nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.) sumažėjo nuo 115 450 Eur iki 89 996 Eur, taigi 2022 m. bendrovė buvo gyvybinga, jos veikla generavo teigiamą finansinį rezultatą, tai rodė teigiamas bendrovės veiklos perspektyvas.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovas, kaip bendrovės vadovas, ėmėsi protingų pastangų vystant verslą, bendrovę valdė taip, jog ji buvo gyvybinga, dalyvaujanti civilinėje apyvartoje, bei turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad bendrovė tęs veiklą, galės atsiskaityti su kreditoriais, dėl to, be kita ko, gerės ir jos finansiniai rezultatai. Šios bylos aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad itin sudėtingoje situacijoje (COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikomų ribojimų, kurie buvo taikomi ir tam tikro pobūdžio maitinimo paslaugoms), įmonės veiklos finansiniai rodikliai, nors ir ne radikaliai, tačiau nuosekliai gerėjo, o ne prastėjo, todėl lūkesčiai, susiję su verslo galimybe pasibaigus pandemijai ir nebetaikant ribojimų, veikti sėkmingai ir pelningai, buvo logiški, pagrįsti ir ne pernelyg optimistiški. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo atsakovui 2021 m. gruodžio 31 d. neinicijuojant bendrovei nemokumo proceso. Nurodytų motyvų pagrindu atmetamas apeliantės teiginys, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, 2022 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir to nepadaręs atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu.

54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltė yra subjektyvioji atsakovo neteisėtumo sąlygos pusė, todėl tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Nagrinėjamu atveju, apeliantei neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatų bei pripažinti, kad yra nustatyta atsakovo kaltė (t. y. subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė) dėl bankroto bylos bendrovei neinicijavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad atsakovas paneigė kaltės prezumpciją, kaip vieną iš būtinųjų jo civilinės atsakomybės sąlygų.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė ir kitos būtinosios atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

56. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

57. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. Žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

58. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

59. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

60. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę apeliantė, teigdama, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) 2021 m. gruodžio 31 d. neinicijuojant bendrovės bankroto procedūros bendrovė patyrė 147 199,05 Eur žalą, kurios dydį sudaro ieškinio pareiškimo metu bendrovės bankroto byloje teismo patvirtinti nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, turėjo procesinę pareigą tokias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė nurodė, kad tokia nepatekintų kreditorių finansinių reikalavimų suma susidarė nuo 2022 m. sausio 1 d.

61. Iš bylos duomenų matyti, kad, kaip minėta, pagal 2021 m. balanso duomenis, bendrovės įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 182 813 Eur. Vėliausioje bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria patikslinti bendrovei pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai (priimtoje 2023 m. birželio 9 d.), užfiksuota, kad teismo patvirtintų kreditorių bendrovei pareikštų nepatenkintų finansinių reikalavimų suma yra 153 484,34 Eur. Ankstesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis (2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. vasario 24 d.) kuriomis patvirtinti (patikslinti) bendrovės finansiniai reikalavimai, jie buvo atitinkamai 93 915,30 Eur ir 111 834,34 Eur.

62. Taigi skirtingai nei nurodė apeliantė, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. (2021 m. bendrovės balanso užfiksavimo diena, nuo kurios, pasak apeliantės, atsakovui kilo pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo procesą) iki 2023 m. birželio 9 d. bendrovei pareikštų nepatenkintų finansinių reikalavimų suma yra ne padidėjusi, tačiau sumažėjusi 29 328,66 Eur (182 813 Eur – 153 484,34 Eur), t. y. bendrovės piniginiai įsipareigojimai neišaugo. Nors vėliausia teismo nutartimi patvirtinti 153 484,34 Eur kreditorių finansinių reikalavimai gali likti nepatenkinti, nėra įrodyta, kad būtų buvusi galimybė juos patenkinti 2021 m. gruodžio 31 d., nes tuo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams buvo didesni (182 813 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laikotarpiu bendrovės finansiniai įsipareigojimai ne išaugo, tačiau sumažėjo, nors vietoje buvusių ankstesnių finansinių įsipareigojimų, tikėtina, atsirado nauji, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl atsakovo veiksmų (kurie šia nutartimi nepripažinti neteisėtais) bendrovė patyrė kokią nors, tame tarpe ir apeliantės nurodomą 147 199,05 Eur žalą.

63. Nustačius aptartas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad apeliantė neįrodė būtinųjų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovas paneigė kaltės prezumpciją. Apeliantei neįrodžius būtinųjų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad deliktinės civilinės atsakomybės prievolė dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovo atžvilgiu neegzistuoja. Neegzistuojant nurodytai deliktinės civilinės atsakomybės prievolei šios prievolės pagrindu apeliantės keliami reikalavimai atsakovui atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie deliktinės atsakomybės sąlygų nebuvimą atsakovo veiksmuose ir šiuo pagrindu apeliantės atsakovui pareikštą ieškinį pagrįstai atmetė.

Dėl procesinio pobūdžio apeliacinio skundo argumentų

64. Apeliantės manymu, skundžiamame sprendime buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, kadangi teismas nepateikė savarankišku įrodymų ištyrimu grindžiamo ginčo teisinio įvertinimo, tačiau pasirėmė tik vienos iš šalių (atsakovo) procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

65. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vertinant apeliantės argumentus dėl, jos manymu, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų pažeidimo, pažymima, kad jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas).

66. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktas).

67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 22 punkte nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atitinkamuose sprendimo punktuose aptarė pagrindinius šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus, sprendimo dalyse, susijusiose su ieškinio reikalavimais, pateikė teisinį byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą, nurodė, dėl kokių priežasčių netenkinami ieškinio reikalavimai.

68. Skirtingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas atliko savarankišką įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendime padarė išvadas, remdamasis ne šalių, tačiau teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savarankiškai kvalifikuodamas teisinius santykius ir taikydamas ginčui aktualias teisės normas. Vien byloje esančių įrodymų vertinimas skirtingai nei pageidautų apeliantė, savaime nepagrindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kurio nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apeliantei nepagrindus savo teiginių apie pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimą, tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

69. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas įvertino, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 329, 330 straipsniai).

70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o atsakovas nenurodė apeliacinės instancijos teisme patyręs bylinėjimosi išlaidų, jų priteisti neprašė, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAldona Tilindienė