- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1552-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05413-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Modesta“
- Atsakovas
- D. P., E. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modesta“ ieškinį atsakovams D. P. ir E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas D. P. pateikė teismui prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nurodant, kad jis priteistą sumą išmokės dalimis per 103 mėnesius mokant po 150 Eur, o 104 mėnesį – 200 Eur ir dalinius mokymus vykdys nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis nėra gera, jog galėtų iškart sumokėti ieškovei teismo priteistą sumą. Pažymėjo, kad šiuo metu jo vienintelės pajamos yra jo gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) 1 670 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš šios sumos jis turi išlaikyti save, savo dukrą, antro vaiko besilaukiančią sutuoktinę bei apmokėti būsto paskolą, kurios dydis yra apie 272 Eur bei mokėti valstybei už nusikalstamą veiką paskirtą baudą, kiekvieną mėnesį moka 100 Eur. Nurodo, kad jokio kito nekilnojamo turto neturi, kilnojamas turtas yra lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini) (jo vertė 500 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (jo vertė 1 600 Eur), kurie naudojami šeimos poreikiams tenkinti ir net jei juos parduotų, neturėtų galimybės visiškai atsiskaityti su ieškove. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sumokėti 15 650 Eur skolą iš karto neturi galimybių, mano, kad atsižvelgiant į tai, kad nori skolą sumokėti geranoriškai bei į jo finansinę padėtį, tikslinga bei teisinga šią skolą išdėstyti 104 mėnesiams. Pasak atsakovo, toks skolos išdėstymas tenkins ir ieškovės interesus, nes skolą ji atgaus, taip pat nebus patirta papildomų išlaidų bei sugaišta laiko dėl priverstinio skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-556-408/2020 pagal UAB „Modesta“ ieškinį atsakovams D. P. ir E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, priteistos solidariai 14 000 Eur sumos žalos atlyginimui ir po 850 Eur iš kiekvieno, mokėjimą išdėstė dvejiems metams iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.
3. Teismas, susipažinęs su skolininko pateiktais dokumentais apie šeimyninę ir turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas žalos atlyginti nepradėjo, sprendė, kad iš dalies patenkinus skolininko prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstant dvejų metų laikotarpiui, toks sprendimo vykdymo dalies išdėstymo terminas nepažeistų kreditorės interesų, toks mokėjimo išdėstymas nei vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas ir bus atsižvelgta į abiejų šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Modesta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl sprendimo įvykdyti išdėstymo atmesti arba priimti nutartį, kuria būtų užtikrintos išieškotojo teisės, skolininką įpareigojant mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas ir numatyti sankcijas už mėnesinių įmokų nesumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog skolininko turtinė padėtis nėra gera, turi išlaikytinių, vykdo kitus kreditorinius įsipareigojimus, yra pakankamas pagrindas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui. Pažymėjo, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei trys metai, atsakovas nėra sumokėjęs nei dalies priteistos žalos ir siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pasak ieškovės, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta įmonės veikla, ji neteko transporto priemonės, dėl ko negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, šalys gali susitarti dėl priteistos žalos išdėstymo ir vykdymo procese.
4.2. Teismo nutartis yra nekonkreti, neįpareigojanti skolininką mokėti priteistas sumas. Teismas nenurodė, kada skolininkas turi sumokėti pirmąją įmoką, koks įmokos dydis mokėtinas per mėnesį, kokios sankcijos, jeigu skolininkas nevykdys nustatytų įpareigojimų. Teismo nutartis sudaro galimybę skolininkui nemokėti skolos du metus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. P., atstovaujamas advokato A. S., atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir ją išdėstyti taip: „Atsakovo D. P. prašymą tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-556-408/2020 pagal UAB „Modesta“ ieškinį atsakovams D. P. ir E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, priteistos solidariai 14 000 Eur sumos žalos atlyginimui ir po 850 Eur iš kiekvieno, mokėjimą išdėstė 104 mėnesiams, nurodant, kad D. P. priteistą sumą sumokės dalimis per 103 mėnesius mokant po 150 Eur, 104 mėnesį 200 Eur, dalinius mokėjimus vykdys nuo teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos.“ Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad aplinkybės, jog atsakovo finansinė padėtis nėra gera, turi išlaikytinių ir vykdo įsipareigojimus kreditoriams, nėra pakankamos išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėjo, kad atsakovas nevilkina teismo sprendimo vykdymo, o sprendimo išdėstymas dvejiems metams nepažeis ieškovės interesų.
5.2. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas tik dvejiems metams yra nepakeliama našta atsakovui, šeimos pajamos keturiems asmenims sumažėtų iki 397,88 Eur per mėnesį ir nebūtų tenkinami minimalūs šeimos poreikiai. Pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo.
5.3. Teismo nutartis yra abstrakti ir nekonkreti, todėl ji turi būti pakeista ir atsakovo prašymas tenkinamas visiškai, teismo sprendimo vykdymą išdėstant ne dvejiems metams, o 104 mėnesiams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovo (skolininko) prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų D. P. ir E. M. 14 000 Eur turtinės žalos, iš atsakovo D. P. 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo E. M. 850 bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, priteisė ieškovei 800 Eur iš atsakovo D. P. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
9. Atsakovas D. P. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 104 mėnesiams. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera, vienintelės pajamos darbo užmokestis 1 670 Eur (neatskaičius mokesčių), jis išlaiko nepilnametį vaiką, besilaukiančią sutuoktinę, moka būsto paskolą, kurios dydis yra apie 272 Eur bei kiekvieną mėnesį valstybei moka 100 Eur už nusikalstamos veikos padarymą paskirtą baudą. Teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstė dvejiems metams.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
11. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
12. Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą motyvavo sudėtinga turtine padėtimi. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra 1 670 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas nuosavybės teise valdo butą, tačiau jam taikoma hipoteka ir areštas, taip pat nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis moka būsto paskolą ir baudą už padarytą nusikalstamą veiką (po 100 Eur per mėnesį). Atsakovo teigimu, jis išlaiko nepilnametį vaiką ir besilaukiančią sutuoktinę.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje turi būti įvertinta, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo kilęs dėl atsakovo nusikalstamos veikos (ieškovei priklausiusios transporto priemonės vagystės), nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei trys metai. Pažymėtina, kad atsakovas 2020 m. liepos 17 d. prašyme nurodė, jog priteistą skolą pradės mokėti nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs nors dalį padarytos žalos (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Taigi, kiekvienas asmuo (skolininkas), dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 25 d., taigi, teismo sprendimas nėra vykdomas jau beveik keturis mėnesius, toks atsakovo elgesys pažeidžia teismo spendimo privalomumo principą ir išieškotojos teisėtus lūkesčius, kad jos naudai priimtas sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie visą savo galimai turimą turtą, t. y. turimus kilnojamus daiktus, santaupas, metines pajamų (turto) deklaracijos ir pan., kurie leistų konstatuoti itin sunkią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovo teigimu, pardavus jo turimas transporto priemones (kurių vertė atsakovo vertinimu 2 100 Eur) gautų lėšų neužtektų sumokėti visą teismo priteistą sumą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytą transporto priemonių vertę, be to, realizavus šias transporto priemones atsakovas galėtų bent iš dalies įvykdyti savo prievolę ieškovei. Įvertintina ir tai, kad skola priteista solidariai iš abiejų atsakovų ir byloje nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas E. M. neturi finansinių galimybių iškart sumokėti visą skolos sumą (CPK 178 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
15. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovo turtinė ir šeimyninė padėtis sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimą, nes atsakovas neatskleidė pilnai savo turtinės padėties ir pagal byloje pateiktus duomenis nebuvo pagrindo konstatuoti esant išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą sprendimo įvykdymą išdėstyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis). Dėl to Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo D. P. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties įvykdymo išdėstymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 104 mėnesiams, nes išdėsčius tik dvejiems metams atsakovui neliks lėšų minimaliems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje jau nurodė, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Atsakovo prašymą tenkinus ir teismo sprendimo įvykdymą atidėjus atsakovo atsiliepime nurodytam 104 mėnesių terminui šie principai bus pažeisti. Pažymėtina, kad atsakovas deklaruoja, jog turi galimybę mokėti ieškovei kas mėnesį po 150 Eur ar 200 Eur sumą, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad pradėjo vykdyti sprendimą ir perveda ieškovei pinigines lėšas. Taigi, toks atsakovo elgesys prieštarauja ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad šalys gali susitarti dėl priteistos žalos išdėstymo (taikos sutarties sudarymo) vykdymo procese (CPK 595 straipsnis). Nagrinėjamo atveju, bylos duomenys nepatvirtina atsakovo valios nepažeisti teismo spendimo privalomumo principo ir išieškotojos teisėtų lūkesčių, nes net ir deklaruojant gaunamas pajamas iš darbo teisinių santykių, turint jo prašyme nurodyto turto nesiekiama, kad išieškotojos naudai priimtas sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui dėl atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims pasiūlant pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą, po šios nutarties įvykdymo 2020 m. spalio 12 d. grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui, ji buvo papildyta 2020 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo D. P. prašymu (2 t., b. l. 154–155). Minėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apylinkės teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. rugsėjo 3 d. teisėjas priėmė rezoliuciją – į bylą. Pastebėtina, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki bus išspręstas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nebuvo išspręstas. Tačiau šis procesinės teisės pažeidimas neturi įtakos galutiniam klausimo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo D. P. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties įvykdymo išdėstymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.