Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M. kaltinamas tuo, kad galimai jis 2017 m. vasario 3 d. 1.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz Sprinter 313“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų vertės su jame buvusiais 20 eurų vertės gesintuvu, 100 eurų vertės automagnetola „Mercedes Benz“, 20 eurų vertės radijo ryšio stotele „(duomenys neskelbtini)“, 10 eurų vertės mikrofonu „(duomenys neskelbtini)“, 40 eurų vertės stabdžių kaladėlių komplektu, 5 eurų vertės mėlynos spalvos krepšiu, 20 eurų vertės įrankių dėže „(duomenys neskelbtini)“, 30 eurų vertės automobilio domkratu, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 245 eurų turtinę žalą ir kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.Kaltinamajam E. M. už akių Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, o 2017 m. kovo 15 d. nustatė suėmimo terminą 2 mėnesiams, kuris Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 14 d. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. spalio 13 d. to paties teismo nutartimis kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta 2 mėnesiams. Skunde kaltinamasis E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir pakeisti suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde akcentuojami jo galimai teisių pažeidimai verčiant duoti parodymus prieš save ir artimą giminaitį bei kiti bylos nagrinėjimo aspektai nesusiję su kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumu. Taip pat skunde nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog jis slėpėsi nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, lankėsi pas psichologą. Nesutinka su motyvu, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, nors jau 10 metų yra deklaruotas ir gyvena tuo pačiu adresu Kaune. Be to, kai nedirbo, tai buvo registruotas darbo biržoje. Taigi, siekiamų tikslų galima pasiekti ir skiriant švelnesnio pobūdžio kardomąsias priemones, o ne pačia griežčiausia. Teismas turėtų atsižvelgti, kad anksčiau kaltinamasis nebuvo teistas, teigiamai charakterizuojamas, kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tardymo izoliatoriuje šiuo metu mokosi, nuobaudų ar nusiskundimų nėra, o nusikaltimo motyvas buvo tik pinigų stygius, o ne piktosios paskatos. Skundu prašo pakeisti jam paskirtą suėmimą ir taip leisti būnant laisvėje susitaikyti su nukentėjusiuoju, pradėti atlyginti padarytą žalą.Nagrinėjant skundą teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: E. M. ir R. S. parodymai, nukentėjusiojo K. M., liudytojo M. O. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, pagrobto automobilio apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, taikyti E. M. kardomąją priemonę pagrindas yra.Skunde kritikuotina teismo išvada dėl paskirtos ir tęsiamos pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, nes be nurodyto ir aptarto baudžiamosios bylos duomenų pakankamumo, E. M. kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki 8 metų, terminuota laisvės atėmimo bausmė. Susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, manytina, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs įstatyminį pagrindą pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Išvada dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą padaryta atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nes niekur nedirba, legalių pajamų, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo turto Lietuvoje, kas leidžia sutikti su teismo motyvu, kad kaltinamasis nėra saistomas šeiminiais ir socialiniais ryšiais. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad inkriminuojama veika yra tyčinio ir priskirtina prie sunkių nusikaltimų kategorijos, už tai atsakomybėn trauktinas asmuo galimai bus nuteistas pačia griežčiausia bausme, o šioje byloje nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, kas formuoja tikimybę, kad vis tik pakeitus tęsiamą kardomąją priemonę, E. M. gali bandyti išvengti bausmės ir bėgti, slėptis nuo prokuroro ar teismo. Ikiteisminio tyrimo stadijoje yra duomenų, kad suimtojo atžvilgiu buvo paskelbta paieška. Teisėjų kolegija neturi pagrindo suėmimo termino pratęsimo pagrindo vertinti kitaip ir abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, nes nurodytų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus suėmimą, o ne švelnesnio pobūdžio priemonę, juolab šiuo metu, kuomet teismas nagrinėja baudžiamąją bylą įrodymų tyrimo stadijoje, dar nėra apklausti visi liudytojai bei ištirti visi įrodymai. Kaltinamojo prašymas pakeisti suėmimą ir paskirti švelnesnę (švelnesnes) kardomąją priemonę, aukščiau nurodytų aplinkybių visete ir atsižvelgus į skunde nurodytus argumentus, jog būdamas laisvėje jis bus daug naudingesnis, susitaikys su nukentėjusiuoju, pradės atlyginti žalą, kurie vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai tik siekiant būti paleistam iš suėmimo, nėra tinkamas pagrindas keisti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo gresiančios bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Skundo argumentacija, kuri nukreipta į kaltinamojo teisių pažeidimą, nes jo teigimu, jis turėjo duoti parodymus prieš save ar savo artimą giminaitį bei aplinkybes dėl veikimo bendrininkų grupėje nagrinėjant šį skundą nevertinama, nes tai ne kardomosios priemonės pratęsimo klausimo dalykas. Taigi, įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą teisminį nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą. Nenustatyta ir aplinkybių, kurios duotų pagrindą teigti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, o įvertinus nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, įtariamojo teisės bei laisvės suvaržytos pagrįstai, nenukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, šiuo metu tikslinga kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti, nes kaip jau buvo paminėta, kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti netrukdomą E. M. dalyvavimą procese, siekiant užkirsti kelią naujų veikų padarymui, teismo nuomone, nėra pagrindo.Paminėtų aplinkybių apimtyje konstatuojama, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pratęstas nepažeidus baudžiamojo proceso normų, teismas motyvavęs kodėl nėra skirtina švelnesnė kardomoji priemonė ar priemonės kaltinamojo atžvilgiu, motyvai pagrįsti, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o skundą tenkinti jame nurodytais motyvais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį, kuria E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 14 d., galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.