Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Dargužio ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 11 klasių išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), paskutinė faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteisto, skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. vasario 3 d. 01.20 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automobilį „Mercedes Benz Sprinter 313“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2010 m. laidos, mėlynos spalvos, 14000 eurų vertės, su jame buvusiais 20 eurų vertės gesintuvu, 100 eurų vertės automagnetola „Mercedes Benz“, 20 eurų vertės radijo ryšio stotele „Midland“, 10 eurų vertės mikrofonu „Midland“, 40 eurų vertės stabdžių kaladėlių komplektu, 5 eurų vertės mėlynos spalvos krepšiu, 20 eurų vertės įrankių dėže „Forsage“, 30 eurų vertės automobilio domkratu, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 245 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis dėl E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, konstatavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, palikta galioti, nustatant 2 mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant jį nuo E. M. faktinio sulaikymo – 2017 m. kovo 14 d. 2017 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi suėmimo terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kaltinamasis E. M. pateikė skundą.Kaltinamojo manymu, teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pažeidė BPK 127 straipsnio 4 ir 7 dalį, kadangi prokurorė neįrodė, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti po paskutinio kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Kaltinamasis pažymi, jog per paskutinius 2 mėnesius nebuvo atlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pagrįsdamas šį skundo argumentą, kaltinamasis nurodo, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta pastaruosius metus buvo (duomenys neskelbtini). Nors prokurorė teigia, kad kaltinamas pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jis tuo metu buvo pas tėvus sode ir nebuvo informuotas, kad yra ieškomas. Kaltinamasis taip pat akcentuoja, jog nesislėpė nuomotame bute ar nebuvo išvykęs į užsienį, kad įrodo, jog jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to kaltinamasis pažymi, jog nedirbo, nes buvo registruotas darbo biržoje, o suimtas kaltę pripažino ir dėl to gailisi. Skunde taip pat akcentuojama, jog tęsti kardomąją priemonę kaltinamojo atžvilgiu nėra tikslinga, kadangi byloje nėra apklaustas tik vienas liudytojas. Atsižvelgdamas į tai, kaltinamasis nemano, kad kardomosios priemonės panaikinimas galėtų pakenkti tyrimui. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog panaikinus kardomąją priemonę jis darys naujus nusikaltimus, nes iki šiol nebuvo teistas. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas advokatas Georgijus Zavtrakovas kaltinamojo skundą palaikė.Kaltinamojo E. M. skundas atmestinas.Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą skundo medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam E. M. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.Susipažinus su teismui pateikta skundo medžiaga, matyti, kad Kauno apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiais duomenimis laikytini jo paties, kaltinamojo R. S., nukentėjusiojo K. M., liudytojų M. O., E. M. parodymai, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Be to, pažymėtina, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltės klausimas nesprendžiamas, todėl nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad suėmimo terminas kaltinamajam E. M. pratęstas 2 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su kaltinamojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Nors kaltinamasis skunde nurodo, jog jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šį teiginį paneigia paties jo 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė, kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus neatvykdavo, kadangi bijojo dėl gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai vertino šią aplinkybę, kaip pagrindžiančią manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat sustiprina ir tai, kad E. M. yra kaltinamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau teismų praktikoje skiriant ir tęsiant suėmimo terminą išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai. Be to, nustatyta, jog kaltinamasis yra nevedęs, vaikų ar išlaikytinių neturi, iki suėmimo nedirbo, Lietuvoje jokios nuosavybės neturi. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, jog Lietuvoje kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kas galėtų būti vertinama kaip veiksnys, mažinantis bėgimo ir slėpimosi nuo teismo tikimybę. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Kaltinamasis skunde nurodo, jog nemano, kad kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimas galėtų pakenkti tyrimui, kadangi byloje nėra apklaustas tik vienas liudytojas, taip pat nėra pagrindo teigti, jog jis darys naujus nusikaltimus, nes iki šiol nebuvo teistas. Šie teiginiai nelaikytini pagrindu, paneigiančiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumą, kadangi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam pratęsta siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme bei galimo nuosprendžio įvykdymą, o ne siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui ar manant, jog kaltinamasis trukdys procesui bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar kitus kaltinamuosius. Taip pat nepagrįstas kaltinamojo teiginys, jog teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pažeidė BPK 127 straipsnio 4 ir 7 dalį, kadangi prokurorė neįrodė, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti po paskutinio kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog BPK 127 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai suėmimo terminas pratęsiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju byla, baigus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, buvo perduota teismui, kuriam ji teisminga, ir šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas, prokurorė neprivalėjo pateikti faktinių duomenų ir motyvų, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didėlės apimties, ar juo labiau išvardyti pagrindinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliktus po paskutinio suėmimo termino pratęsimo.Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju suėmimą pakeitus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Tokį manymą pagrindžia kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma, bei tai, jog ikiteisminio tyrimo metu E. M. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.