Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nuteistiesiems D. P. (D. P.) ir E. M., jų gynėjams ad­vokatams Raimundui Jurkai ir Georgijui Zavtrakovui,

civilinio ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ats­to­vui advokatui E. J. Gri­ga­ra­vičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir civilinio ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ape­lia­cinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straips­nio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas D. P. atidėtas viene­riems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo ati­dė­ji­mą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms pa­roms, per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atveju D. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teisė į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo solidariai iš E. M. ir D. P., o klausimas dėl ieškinio dydžio, nuos­prendžiui įsiteisėjus, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš E. M. ir D. P. solidariai priteista 560 eurų atstovavimo išlaidų.

Iki nuosprendžio pilno įvykdymo, atsiskaitymo pagal priteistus ieškinius, pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimą D. P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant dis­po­nuoti šiuo turtu.

Iš D. P. konfiskuota valstybės naudai neteisėtai įgyti 3 000 eurų.

Iš D. P. valstybės naudai priteista 133,17 eurus antrinės teisinės pagalbos iš­laidų.

E. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas E. M. atidėtas trejiems metams, įpareigojant E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vyk­dymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip sep­tynioms paroms, per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesu­siję su darbu.

Bausmės vykdymo atveju E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtąją bausmę E. M. įs­kai­ty­tas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. (iš viso – devyni mėnesiai).

Iš E. M. valstybės naudai priteista 216,08 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini), įgijo iš E. M. už 2 500 eurų didelės vertės turtą, išardytą dalimis automobilį „Mercedes Sprinter 313“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2010 m. laidos, mėlynos spalvos, 14 000 eurų vertės, ir tą pačią dieną, jo nurodymu E. M. nuvežus šio automobilio dalis į Vilniaus rajoną, tiksliau nenus­tatytą vietą, ir perdavus D. P. nurodytam nenustatytam asmeniui vardu „D.“, tokiu būdu jis realizavo minėtą išardytą dalimis automobilį nenustatytam asmeniui vardu „D.“ už 3 000 eurų, žinodamas, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu.

2. E. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 3 d., 1.20 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą automobilį „Mer­cedes Benz Sprinter 313“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2010 m. laidos, mėlynos spalvos, 14 000 eurų vertės, su jame buvusiais 20 eurų ver­tės gesintuvu, 100 eurų vertės automagnetola „Mercedes Benz“, 20 eurų vertės radijo ryšio sto­te­le „Midland“, 10 eurų vertės mikrofonu „Midland“, 40 eurų vertės stabdžių kaladėlių kom­plektu, 5 eurų vertės mėlynos spalvos krepšiu, 20 eurų vertės įrankių dėže „Forsage“, 30 eurų ver­tės automobilio dom­kratu, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 245 eurų turtinę žalą.

4.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė motyvus, rodančius, jog E. M. vėlesnių apklausų metu dėl jo įvykdytos vagystės buvo linkęs kal­tin­ti D. P.. Teismas nepagrįstai vadovavosi pa­reigūnų N. P., S. T. parodymais, kad jie 2017 m. balandžio 5 d. nuteistajam nedarė spaudimo, ver­čian­čio jį duoti parodymus prieš save.

4.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas civilinis ieškinys atmestinas, kadangi byloje neįrodyta, kad buvo pakenkta bendrovės veiklai. Ieškinyje kalbama apie organizuotą grupę, tačiau bylos duo­me­nimis tai nenustatyta. Atsakovu turi būti traukiamas ir K. M., nes apie jo at­sakomybę taip pat kalbama. Iš bylos duomenų nematyti, kad pateikti kokie nors do­ku­men­tai, rodantys transporto priemonės nusidėvėjimą, likutinę vertę vagystės dienai. Anot 2017 m. gruodžio 14 d. apklausto R. S., buvo atvažiavęs savininkas, paėmė tik rėmus, o stogą paliko. Užfiksuota, kad yra likusios stambios detalės, tačiau liudytojas M. O. nurodė, kad jas laiko. Nenustatyta kokia metalo laužo kaina, ar bendrovė nu­ra­šė, jeigu taip - kokia nurašymo vertė. Apelianto įsitikinimu teismas negali vadovautis Vš| „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis apie au­tomobilio vertę, kadangi šis automobilis - tai bendrovės nuo­savybė, todėl jos vertė turi būti grindžiama buhalteriniais, o ne vidutinės kai­nos duo­menimis. Be to, teismas turi va­do­vautis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, nu­ma­tančia, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną.

5. Apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. O. prašo išnagrinėti civilinį ieškinį; priteisti iš nuteistųjų E. M. ir D. P. solidariai 14 000 eurų turtinės žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“; pakeisti nuosprendžio dalį ir, taikant BK 75 straipsnį, E. M. ir D. P. įpareigoti per 4 mėnesius, mokant kas mėnesį po 3 500 eurų, atlyginti turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas by­li­nė­jimosi, proceso išlaidas; pranešti prokurorui, kad šioje byloje nusikalstamas veikas gali būti pa­darę ir kiti asmenys.

5.2. Skunde teigiama, kad paskyrus bausmę E. M., D. P., tai­kant BK 75 straipsnio nuostatas nepagrįstai nėra įpareigojimo per bausmės vykdymo ati­dė­jimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užvilkinus žalos atlyginimo iš­spren­dimo klausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau patiria žalą, dėl pavogtos ir sunaikintos transporto priemonės negauna pajamų, darbuotojų neaprūpina darbu. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl asmenų veikimo galimai organizuotoje grupėje, galimai K. M., D. P., R. S., E. M..

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė ape­lia­cinį skundą tenkinti. Nuteistasis E. M. ir jo gynėjas savo prašymų dėl ape­liacinių skundų nepareiškė. Civilinio ieškovo atstovas prašė tenkinti civilinio ieškovo skundą jame nurodytais argumentais, priteisti proceso išlaidas. Prokurorė prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. P. ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai atmetami.

8. Nuteistasis D. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino įrodymus, nuosprendyje neaptarė nuteistąjį teisinančių duomenų, grįsdamas jo kaltę rėmėsi vien nepatikimais liudytojų parodymais ir nepagrįstai jį nuteisė, nors byloje neįrodyta, kad jis padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Civilinis ieškovas nurodo, kad civilinį ieškinį išspręsti buvo nesudėtinga.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsiti­ki­nimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įsta­tymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsi­ti­kinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Pažy­mėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios iš­vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atme­ti­mas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas moty­vuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto pri­ėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apkaltinamojo nuos­pren­džio turi būti nurodytos: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nuro­doma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

10. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunduose išdėstyti argumentai dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti – prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įro­dy­tomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, pa­lyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas grindė E. M. parodymais, dalinai D. P. iki­teis­minio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų pareigūnų, kurie atliko ikiteisminį tyrimą bau­džiamojoje byloje, parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuos duomenis teismas įvertino kaip patikimus, nuoseklius, neprieštaringus ir sudarančius loginę įrodymų grandinę, patvirtinančią byloje įrodinėtinų fak­ti­nių aplinkybių visumą. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, o nuosprendžio turinys – BPK 305 straipsnio reikalavimus. Apkaltinamajame nuosprendyje aptarti BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir išdėstyti argu­mentai, kuriais teismas grindžia savo išvadas dėl šių požymių buvimo nuteistųjų veikoje. Taip pat nuosprendyje nurodyti duomenys, kuriais remdamasis teismas atmetė D. P. parodymus (nežinojo, kad automobilis vogtas).

11. Apeliaciniame skunde itin akcentuojami E. M. parodymai, teigiama, kad jo pa­ro­dymai nepatikimi ir nenuoseklūs. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pa­žymi, jog būtent šio liudytojo parodymų tikrumas ir patikimumas nustatytas juos lyginant ir gretinant su kitais duomenimis. E. M. apklausos metu davė parodymus gera­no­riškai, tą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Kaip baigiamųjų kalbų metu nurodė pats E. M., apklausiamas jis pats nieko nepasakojo, tik atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, sakė būtent tai, ko buvo klausiamas. Kolegija taip pat pažymi, kad priimant ap­kal­ti­namąjį nuosprendį buvo remiamasi ir kitais bylos duomenimis, kurie patvirtino E. M. duotus parodymus. Nors apklaustas teisme, D. P. teigė nesupratęs, kad dalimis išardytas automobilis vogtas, tačiau pats parodė, jog E. M. pasiūlius už 4 000 Eur pirkti autobusiuką „Mercedes Benz Sprinter“, pagalvojo, kad E. M. keistas, nes taip pigiai parduoda. Taip pat D. P. patvirtino, jog E. M. sakęs jam, kad autobusiukas bus paieškoje. Suvokdamas, kad negalės pervežti jo per sieną, pats pasiūlė išardyti automobilį dalimis. Visos išvardintos aplinkybės patvirtina, kad D. P. suprato, kad perka vogtą ir norėjo įsigyti tokį automobilį. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, kodėl E. M. norėtų tyčia apkalbėti D. P..

12. Pažymėtina ir tai, jog D. P. nesidomėjo, kas yra tikrasis automobilio savi­nin­kas, pirko automobilį be jokių dokumentų, be pirkimo – pardavimo sutarties, kas yra neįprasta kalbant apie automobilio pirkimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad D. P. užsiima automobilių prekyba. Pažymėtina ir tai, kad jis buvo atvykęs į automobilio ardymo vietą ir matė automobilio būklę, jis turėjo galimybę suvokti realią automobilio vertę, o nupirko automobilį išardytą dalimis už 2 500 eurų. Aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog D. P. nesupranta lietuvių kalbos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis teigė priešingai, vertėjo nepageidavo. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai vadovavosi pa­reigūnų N. P., S. T. parodymais, kad jie 2017 m. balandžio 5 d. nuteistajam nedarė spaudimo, ver­čian­čio jį duoti parodymus prieš save. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareigūnų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė ir apeliantas.

Dėl civilinio ieškinio

14. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio tur­ti­nės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai at­sa­kin­giems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtaria­mojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame pro­cese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas ma­te­rialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusi­kals­ta­mų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusi­kals­ta­mais kaltinamojo asmens veiksmais. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

16. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nei savo ieškinyje, nei atstovas bai­gia­mo­siose kalbose nenurodė, kodėl prašoma priteisti būtent 14 000 eurų, kokie įrodymai tai pa­grindžia, tuo labiau, kad atskiros pavogto automobilio dalys buvo grąžintos ieškovui (au­to­mo­bilio rėmas, Pakvitavimas, 1 t., b. l. 52), kai kurias detales išardyto automobilio vietoje matė liu­dytojai (Liudytojas K. M. nurodė, kad: „Buvo likę tik kelios detalės: tiltas, stabdžių diskai“). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko civilinį ieškinį nenagrinėtu.

17. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti Kau­no apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam ir civiliniam ieškovui nepri­im­ti­nos teismo išvados dėl įrodymų ver­tinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teis­mas priėmė kitokį sprendimą, nei ti­kė­josi ape­lian­tas, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, sa­vaime nėra pagrindas teigti, kad teis­mas netin­ka­mai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teis­mo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. ir civilinio ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.