Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. vasario 3 d. 1.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz Sprinter 313“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metų laidos, mėlynos spalvos, 14 000 eurų vertės su jame buvusiais 20 eurų vertės gesintuvu, 100 eurų vertės automagnetola „Mercedes Benz“, 20 eurų vertės radijo ryšio stotele „Midland“, 10 eurų vertės mikrofonu „Midland“, 40 eurų vertės stabdžių kaladėlių komplektu, 5 eurų vertės mėlynos spalvos krepšiu, 20 eurų vertės įrankių dėže „Forsage“, 30 eurų vertės automobilio domkratu, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 245 eurų turtinę žalą ir kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.Kaltinamajam E. M. už akių Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, o 2017 m. kovo 15 d. nustatė suėmimo terminą 2 mėnesiams, kuris Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 14 d. Apeliaciniame skunde kaltinamasis E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad nusikaltimą pripažino ir kiek galėjo bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, tai pirmas jo nusikaltimas, jo gyvenama vieta yra pas tėvus, su tėvais santykiai puikūs, pastoviai lankomas, turi planų susirasti darbą, kad galėtų padėti tėvams, nes tik vienas tėvas dirba, ir pradėti atlyginti padarytą žalą. Skunde prieštarauja prokurorės nuomonei, jog bėgs, nes jo nuomone nėra tam tikslo, kadangi tai pirmas nusikaltimas, anksčiau nėra teistas, tyrime bendradarbiavo, o bėgdamas tik pakenktų sau.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: E. M. ir R. S. parodymai, nukentėjusiojo K. M., liudytojo M. O. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, pagrobto automobilio apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, taikyti E. M. kardomąją priemonę pagrindas yra.Suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, nes be nurodyto ir aptarto baudžiamosios bylos duomenų pakankamumo, kaltinamasis kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki 8 metų, laisvės atėmimo bausmė. Taigi, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, mano, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs įstatyminį pagrindą pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Ikiteisminio tyrimo teisėjas darydama išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atsižvelgė ne tik į tai, kad E. M. kaltinamas BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau įvertino ir E. M. charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis galėjo padaryti nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupėje, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nors tvirtina, kad gyvena pas tėvus, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta, nedirba, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų. Šios aplinkybės ir jų visuma rodo silpnus jo socialinius ryšius ir pagrindą spręsti, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti bus galima tik paskyrus suėmimą. Kaltinamasis prašo pakeisti suėmimą ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau sutinkamai su Kauno apylinkės teismo išvada šiuo aspektu, švelnesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis kardomosiomis priemonėmis šių priemonių paskirtis nebus užtikrinta aptartų ir analizuotų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių kontekste bei įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo gresiančios bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą teisminį nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą. Nenustatyta ir aplinkybių, kurios duotų pagrindą teigti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pratęstas nepažeidus baudžiamojo proceso normų, teismas motyvavęs kodėl nėra skirtina švelnesnė kardomoji priemonė ar priemonės kaltinamojo atžvilgiu, motyvai pagrįsti, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o skundą tenkinti jame nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2017 m. gegužės 14 d., galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.