- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e2-242-980/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03548-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė (pirm.)
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Zenevskis
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.11Kiti su šeimos teise susiję klausimai
- 2.6.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pasekmių išsprendimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama santuoką tarp J. B. ir V. B., sudarytą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. CMS (įrašo Nr. 896) nutraukti, dėl atsakovo V. B. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui- B.; nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. B.; priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai; pripažinti ieškovę J. B. nepilnamečių vaikų – D. B. ir A. B., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas V. B. bendrauja su sūnumis D. B. ir A. B. kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. viešoje vietoje, dalyvaujant Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams. Konkreti bendravimo su vaikais vieta tarp šalių yra suderinama iš anksto, bet ne vėliau nei prieš vieną kalendorinę dieną iki planuojamo susitikimo dienos; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad jau kuris laikas atsakovo elgesys ieškovės ir vaikų atžvilgiu buvo nepakenčiamas. Atsakovas naudojo psichologinį smurtą. Psichologinį smurtą dažniausiai naudojo sūnaus Dovydo atžvilgiu, keikdamas jį necenzūriniais žodžiais, jį menkindavo, žemindavo, naudojo ir fizinį smurtą. Atsakovas nuolat grasina ieškovei, vaikams, ieškovės giminėms ir žada susidoroti. Atsakovas nuolat namo grįždavo girtas, šūkaudavo, rodydavo agresiją, trikdydavo tiek vaikų, tiek ieškovės ramybę ir poilsį. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, ieškovė, neapsikentusi jo elgesio, su vaikais buvo grįžusi į Lietuvą. Praėjusių metų gruodį, kai atsakovas buvo Lietuvoje, jam vyresnysis sūnus iškvietė policiją, nes atsakovas smaugė ieškovę vaikų akivaizdoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ieškovės prašymu, kad atsakovas galėtų grįžti į Norvegiją dirbti. Kuo toliau, tuo smurtas šeimoje vis dažnėjo, kol ieškovė suprato, kad nei ji, nei vaikai su tokiu žmogumi gyventi negali. Negalėdama įsitvirtinti Lietuvoje, ieškovė vėl išvyko į Norvegiją ir šiuo metu su vaikais gyvena Norvegijoje. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo pusės nebuvo net elementarios pagarbos šeimai. Atsakovas nesupranta, kas yra šeima, kas yra vaikai. Atsakovas naudoja prieš ieškovę ir vaikus fizinį ir psichologinį smurtą. Tiek ieškovei, tiek vaikams gyventi su tokiu žmogumi yra pavojinga. Ieškovės nuomone, yra būtina nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes ji visą laiką augino vaikus, jais nuolat rūpinosi. Tarp ieškovės ir vaikų yra užsimezgęs stiprus emocinis ryšis. Vyresnysis sūnus D. lanko mokyklą, o jaunesnysis sūnus A. lanko vaikų darželį. Atsakovas vaikais nesirūpina ir nedalyvauja vaikų auklėjime ir lavinime. Vaikai tėvo bijo dėl jo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų vaikų interesus. Dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio minimalaus atsakovo bendravimas su vaikais labiau atitiktų vaikų interesus. Pažymėjo, kad pragyvenimo išlaidos Norvegijoje yra labai didelės. Gyvenant Norvegijoje abiejų vaikų išlaikymui vidutiniškai per mėnesį ieškovė išleidžia apie 1170 Eur sumą. Vienam vaikui tenkančios išlaikymo išlaidos sudaro 585 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad po pandemijos pabaigos atsinaujins mokyklos būrelių veikla, bei mokyklos organizuojamos įvairios ekskursijos dėl ko padidės išlaikymo išlaidos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Papildomai nurodė, kad santuokos metu turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys neįgijo. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė su atsakovu neturi.
Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Tačiau, teismui pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 8963, sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti vaikų D. B. ir A. B. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. B.; priteisti iš ieškovės vaikų D. B. ir A. B. naudai išlaikymą po 225 Eur kiekvienam kas mėnesį iki jų pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą V. B.; po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Nesutinka su ieškinyje išdėstytais ieškovės teiginiais dėl atsakovo kaltės - ieškinyje ieškovė melagingai atsakovą kaltina nebūtais dalykais. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovas smurtauja, piktnaudžiauja alkoholiu, įžeidinėja ieškovę, agresyviai elgiasi, grasina, yra melagingi. Iš tikrųjų, šeimoje dažnai vykdavo konfliktai, tačiau juos provokuodavo ieškovė, nuolat ieškodama įvairiausių priekabių prie atsakovo. Ji neišlaikė šeimos, nuolat reikalavo pinigų iš atsakovo, kuris sunkiai dirbo užsienyje ir išlaikė šeimą. Ieškovei pinigų buvo negana, nuolat buvo reikalaujama mokėti daugiau ir daugiau, lėšos būdavo jos iššvaistomos, o ne išleidžiamos vaikų išlaikymui. Atsakovas dirbo užsienyje, tuo pasinaudodama ieškovė užmezgė pažintis su kitais vyrais ir buvo atsakovui neištikima. Patikslintame ieškinyje nurodytas atvejis, kuomet buvo iškviesta policija ir atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo vienkartinis, išprovokuotas ieškovės elgesio ir priekabių. Po to šalys susitaikė, taigi šis įvykis negali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, į bylą nėra pateikta. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyta pozicija, jog jos nurodytos menamos ir neįrodytos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Mano, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Atsakovas pažymėjo, kad šis puikiai sutaria su vaikais, vaikai atsakovą myli ir puikiai bendrauja. Šiuo metu dėl ieškovės veiksmų atsakovo bendravimas su vaikais yra apribotas, tačiau atsakovas stengiasi su jais matytis, taip pat jie bendrauja ryšio priemonėmis. Atsakovas turi stabilias pajamas, pastovų darbą. Šiuo metu ketina pirkti butą Vilniuje, ieškau tokio, kuris būtų maksimaliai pritaikytas gyventi su vaikais. Pažymėjo, kad ieškovė yra ūmaus būdo, neatsakinga, nelikusi dirbti. Gyvena socialiai neatsakingą gyvenimą. Paskutinė vieta, kur ieškovė yra apsistojusi - kambariai name, kurį nuomojasi ir gyvena dar keli vyrai. Vaikams augti ten visiškai netinkamos sąlygos. Ieškovė vaikais nesirūpina, jie jai reikalingi kaip pajamų – išlaikymo ir pašalpų gavimo priemonė. Atsakovas yra įsitikinęs, kad vaikų priežiūros pareigas jis sugebėtų užtikrinti geriau nei ieškovė, kuri nuolat vaikus naudoja kaip priemonę savo tikslams pasiekti. Atsakovas yra įsitikinęs, kad sūnaus, kaip būsimo vyro ir tėvo identitetui formuotis yra labai svarbus nuolatinis bendravimas su tėvu. Atsižvelgiant į tai, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaikų interesus. Nustačius sūnų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečių vaikų naudai. Nurodė, kad vieno vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma, sudaro apie 450 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, mano, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga priteisti iš ieškovės ne mažiau kaip po 225 Eur kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį į atsakovo banko sąskaitą, nustatant, jog gautą išlaikymą atsakovas tvarko uzufrukto teise. Tai reali, protinga, atitinkanti vaikų poreikius bei ieškovės turtinę padėtį suma, kurią ji yra pajėgi skirti vaikų išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir mano, kad priešieškinis yra nepagrįstas ir atmestinas remiantis ieškovės 2021-03-29 patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) nustatyta, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Institucija neturi duomenų apie tėvų J. B. ir V. B. netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnamečių D. B. ir A. B. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus negauta. Pažymėjo, kad 2020-11-05 institucijos specialistė pasikalbėjo su D. B. motinai nedalyvaujant, berniukas buvo kalbus, šiek tiek nedrąsus. D. B. įvardijo, kad šiuo metu gyvena Norvegijoje kartu su mama, broliu ir mamos draugu Sauliumi, į šią šalį persikėlė neseniai, prieš 6 mėnesius, jam čia labiau patinka gyventi nei Lietuvoje. Taip pat, minėjo, kad jam labai patinka Norvegijos aplinka, didžiuliai kalnai. Vaikas išreiškė didžiulį norą gyventi su mama, nes turi labai artimą ryšį, dažnai kalbasi su ja. Berniukas su tėvu nenorėtų gyventi, nes jis prieš jį naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą. Gyvendamas su tėvu berniukas jausdavo didelę įtampą, tėvas rėkdavo, vartodavo necenzūrinius žodžius, alkoholį, buvo agresyvus. A. B. dar tik 2 metai, todėl institucijos specialistei nepavyko išklausyti jo nuomonės. Išvadą byloje teikiančios institucijos nuomone, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, nes tarp mamos ir vaikų yra stiprūs emociniai ryšiai, D. B. įvardijo, kad nori gyventi su mama, nes tėvas prieš jį naudodavo psichologinį bei fizinį smurtą, vaikui turi būti užtikrinama saugi aplinka, įvertinta ir tai, kad A. B. yra 2 metų vaikas, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat, ieškovė su atsakovu nuo 2019 m. gruodžio mėnesio gyvena skyriumi, nuo tada vaikai auga ieškovės aplinkoje, vaikų teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, todėl mano, kad ieškovė tinkamai ir rūpestingai atlieka mamos pareigas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka D. B. ir A. B. interesams, o prašoma priteisti suma 440 Eur galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. patikslintą ieškinį palaikė iš dalies, nurodė, kad nebepalaiko patikslinto ieškinio reikalavimo dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad 2019 metais gruodžio 25-26 dienomis atsakovas namuose prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą. Šį šalių konfliktą matė ir jų nepilnamečiai vaikai, vyresnysis šalių sūnus iškvietė policijos pareigūnus. Šis įvykis įvyko Lietuvoje, ieškovė atsiėmė pareiškimą tam, kad atsakovas galėtų išvykti iš Lietuvos. Šalys santuokoje pragyveno septynerius metus. Atsakovas nuolatos prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus naudojo psichologinį smurtą. Dar 2016 metais šalys kartu gyveno Norvegijoje, tačiau 2018 metais lapkričio mėnesį ieškovė su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą, nuo šio laiko sutuoktiniai nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė ieškovės atžvilgiu naudoto psichologinių ir fiziniu smurtu. Ieškovei grįžus su vaikais gyventi į Lietuvą, atsakovas kartą per savaitę paskambindavo pasidomėti vaikais. Šiuo metu vaikai su tėvu bendrauja kartą per mėnesį, šiuos susitikimus inicijuoja atsakovas. Ieškovės vyresniajam sūnui yra 11 metų, jaunesniajam 3 metai. Vaikai lanko nemokamą mokyklą ir ikimokyklinę ugdymo įstaigą, vaikai būrelius pradės lankyti nuo rugpjūčio mėnesio, būrelių išlaidos gali siekti apie 30-40 Eur mėnesinę sumą. Nepilnamečiai vaikai sveikatos problemų neturi. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga gali kainuoti apie 300 Eur per mėnesį. Ieškovė šiuo metu nėra įdarbinta, kadangi laukiasi, jai išėjus į motinystės atostogas, jai nebus mokama mėnesinė išmoka, o bus išmokėta vienkartinė išmoka. Ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu, kuris ieškovei padeda išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovės ir jos sugyventinio mėnesinės pajamos siekia apie 4 000 Eur, iš kurių, už būsto nuomą tenka mokėti apie 950 Eur per mėnesį. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo mėnesinės pajamos jos apskaičiavimais gali siekti apie 3 000 Eur. Ieškovės žiniomis atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto. Ieškovė už vaikus kiekvieną mėnesį gauna 240 Eur išmoką iš valstybės. Šeimos maisto išlaidos siekia apie 800 Eur mėnesį. Vaikų pramogos, laisvalaikis gali siekti apie 300 Eur mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei atsakovas pareikš norą bendrauti su vaikais, ieškovė leis atsakovui bendrauti bendru sutarimu iš anksto susiplanavus susitikimą. Patvirtino, jog šiuo metu ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra. Jaunesniojo šalių sūnaus ryšys su tėvu yra ganėtinai stiprus, jis nori bendrauti su tėvu, juo džiaugiasi, o vyresnysis sūnus nėra linkęs su tėvu bendrauti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. Z. ieškovės poziciją byloje palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutinka ir prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai ir byloje esantys įrodymai patvirtina patikslinto ieškinio pagrįstumą, dėl ko patikslintas ieškinys turi būti tenkinamas. Šalių santuoka nutrūko, kadangi atsakovas ieškovės atžvilgiu nuolatos naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl šių priežasčių šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymą. Vaikų išlaikymo kaštai yra nemaži, nes šeima gyvena Norvegijoje, kur viskas kainuoja dar brangiau nei Lietuvoje, dėl ko atsakovui privalu prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas V. B. apie 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdį informuotas tinkamai, jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų neteikė. Teismas pažymi, jog atsakovui buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau naudotis tokia galimybe atsisakė. Kadangi atsakovas be pateisinamos priežastie neatvyko į bylos nagrinėjimą, jam 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo paskirta bauda. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, jog V. B. ir J. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 896.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokos nutraukimo
Pagal CK 3.641 straipsnį teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove ir vaikais, kadangi jis, šalims gyvenant kartu, nuolat naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą tiek prieš ieškovę ir vaikus, ypatingai prieš vyresnįjį. Nurodė, kad 2019 metais gruodžio 25-26 dienomis atsakovas namuose prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą. Šį šalių konfliktą matė ir jų nepilnamečiai vaikai, vyresnysis šalių sūnus turėjo iškviesti policijos pareigūnus, pats labai išsigando. Šis įvykis įvyko Lietuvoje, ieškovė atsiėmė pareiškimą iš policijos tik dėl to, kad atsakovas galėtų išvykti iš Lietuvos į Norvegiją dirbti, nes tęsus ikiteisminį tyrimą, jam to padaryti būtų nepavykę ir jis būtų netekęs darbo ir pajamų šaltinio. Šalys santuokoje pragyveno septynerius metus.
Teismas pažymi, jog atsakovas neatvyko į teismo ir nesutiko prisijungti į teismo posėdį nuotoliniu būdu, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta ne kartą. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, ar prašymų nedalyvauti bylos nagrinėjime ir nenurodė svarbių priežasčių dėl ko negali dalyvauti teismo posėdyje, todėl jam teismo nutartimi buvo paskirta bauda.
Kadangi atsakovas teismo procese nedalyvavo ir savo priešieškinio reikalavimų teismui neišdėstė, neteikė dėl jo paaiškinimų. Taip pat neteikė teismui paaiškinimų ir dėl ieškovės iešinyje nurodytų aplinkybių dėl santuokos iširimo priežasčių.
Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
Ieškovės, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebegyvena kartu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Ieškovės paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu, iš tiesų, naudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas pažymi, jog šalių vyresnysis vaikas vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei pokalbio metu išreiškė didžiulį norą gyventi su mama, nes turi labai artimą ryšį, dažnai kalbasi su ja. Berniukas paaiškino, jog su tėvu nenorėtų gyventi, nes jis prieš jį naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą. Gyvendamas su tėvu, berniukas jausdavo didelę įtampą, tėvas rėkdavo, vartodavo necenzūrinius žodžius, alkoholį, buvo agresyvus.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, jog atsakovo elgesys su šalių nepilnamečiu vaiku ir ieškove buvo agresyvus, tikėtina, jog atsakovas yra naudojęs ir psichologinį, ir fizinį smurtą, dėl ko tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu tapo nebegalimas ir nesaugus. Taigi, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti ieškovą pažeidusiu lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, konstatuojant, jog tam yra visi pagrindai, numatyti CK 3.60 straipsnio 2 dalyje.
Teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkinti, o atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo šalims palikti iki santuokos buvusias pavardes, t. y. jai paliekant pavardę „B.“, atsakovui – „B.“, o atsakovas priešieškiniu dėl to neprieštaravo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje, jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) D. B. ir (duomenys neskelbtini) A. B..
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir specialios bendravimo tvarkos nebeprašo nustatyti. Nurodė, jog atsakovas itin retai išreiškia norą pamatyti vaikus, o jam paprašius, ieškovė visuomet leidžia ir leis su jais bendrauti. Ieškovės paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo metu vaikai su ieškove ir jos nauja šeima gyvena Norvegijoje, ten lanko ugdymo įstaigas. Išvadą teikiančios institucijos išvada patvirtina aplinkybes, jog vaikai yra labai prisirišę prie motinos, tarp jų stiprus ryšys, juolab, kad mažojo sūnaus amžius šiuo metu vos 3,5 metų.
Atsakovas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog prašo teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, tačiau teismui jokių paaiškinimų, įrodymų dėl šių savo reikalavimų neteikė, o į teismo paskirtus individualius pokalbius su teismo psichologe neatvyko. Byloje nėra duomenų apie nuolatinę atsakovo gyvenamąją vietą, jos sąlygas, jo nuolatinį darbo užmokestį ir galimybes vienam auginti vaikus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas susijęs su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove tenkintinas pilnai kaip labiausiai atitinkantis vaikų interesus.
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai; pripažinti ieškovę J. B. nepilnamečių vaikų – D. B. ir A. B., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Įstatymas imperatyviai nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), be to išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 2 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Vadovaujantis CK nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė vaikui negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vaikams šiuo metu yra suėję 11 ir 3,5 metų. D. B. lanko mokyklą, už kurią ieškovei papildomai mokėti nereikia. Dėl covid sukeltos situacijos vaikai nelankė būrelių ir papildomų lavinimo užsiėmimų, tačiau nuo naujų mokslo metų ketina lankyti pasirinktus būrelius, kurių kaina per mėnesį gali siekti apie 30-40 Eur. Ieškovės paaiškinimais, pateiktais įrodymais taip pat nustatyta, kad A. B. lanko darželį, už kurį šiuos mokslo metus mokėti papildomai nereikėjo, tačiau darželio kaina per mėnesį gali siekti apie 300 Eur priklausomai nuo to, ar ieškovė gaus lengvatą už darželį ir kitiems mokslo metams. Vaikų lavinimui, laisvalaikiui ir pramogoms per mėnesį ieškovės šeima skiria apie 300 Eur, išskyrus laiką kai šalyje buvo paskelbtas karantinas ir apribotos įvairios veiklos. Vaikai neturi specialių medicinos išlaidų poreikių, papildomų išlaidų sveikatai. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog šiuo metu ieškovė nedirba, nes laukiasi trečio vaiko, gauna išmokas iš Norvegijos valstybės susijusias su integracija ir norvegų kalbos mokymusi. Nustatyta, jog ieškovė gyvena su draugu, kuris šiuo metu išlaiko šeimą ir jų bendros pajamos per mėnesį yra apie 4000 Eur, iš kurių 950 Eur šeima sumoka už būsto nuomą. Ieškovė neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog iš Norvegijos karalystės ji gauna išmoką vaikams – 100 Eur ir 140 Eur, iš viso 240 Eur.
Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėti ir nuolatines pajamas Norvegijos karalystėje. Lietuvos Respublikoje atsakovas nedirba, neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas yra darbingas ir dirba Norvegijoje statybose, kur jo pajamos gali siekti apie 3000 Eur per mėnesį priklausomai nuo to, kiek valandų ir kokiu krūviu jis dirba. Teismas daro išvadą, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus ir turi visas galimybes dirbti gerai apmokamą darbą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina ir tai, kad formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.
Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaikų poreikius, į tai, kad jie nuolat gyvena Norvegijos karalystėje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis ir brangesnis nei Lietuvoje, akivaizdu, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 300 Eur kiekvienam yra protingo dydžio ir atitinkantis vaikų poreikius, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 799 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato V. Z. teisinei pagalbai apmokėti.
Žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Nutraukti J. B. ir V. B. santuoką, sudarytą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. CMS (įrašo Nr. 896) dėl atsakovo V. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui – B..
Nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove
J. B..
Priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečių vaikų D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2020 m. gegužės 15 d. iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. B. a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 75 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo V. B. 799 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. B. naudai.
2021 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.