Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-973-368/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fox Vision“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikiniai Šiaulių ligoninei dėl atsisakymo supažindinti su laimėtojo pasiūlymu viešajame pirkime Nr. 180644 II dalyje, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Septeka“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fox Vision“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Respublikinę Šiaulių ligoninę supažindinti ieškovę su trečiojo asmens UAB „Septeka“ pasiūlymu, atskleidžiant siūlomos ir tiekiamos prekės modelio pavadinimą bei iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, atskleidimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2016 m. lapkričio 14 d. patalpino skelbimą dėl skelbiamo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti Nr. 180644. Viešasis pirkimas skirstomas į dvi dalis. I pirkimo dalis: Užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai su UV spindulių filtru, mažinančiu mėlynos šviesos pralaidumą – 900 vnt., II pirkimo dalis: Užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai – 800 vnt.Viešojo pirkimo II dalyje pasiūlymus pateikė trys tiekėjos: UAB “Fox Vision“, UAB “Septeka“, UAB „Medicinos projektai“. 2017 m. vasario 1 d. perkančioji organizacija raštu Nr. U81-175 pranešė tiekėjoms apie sudarytą pasiūlymų eilę, Viešojo pirkimo II dalies laimėtoju pripažįstant UAB “Septeka“.2017 m. sausio 20 d. UAB „Fox Vision“ perkančiajai organizacijai pateikė prašymą susipažinti su tiekėjų pasiūlymais. 2017 m. vasario 1 d. perkančioji organizacija pranešimu Nr. 4926369 informavo UAB “Fox Vision“, kad tiekėjai yra nurodę, jog prekių gamintojai, katalogo kodai, techninė specifikacija ir straipsniai yra konfidenciali informacija. 2017 m. vasario 6 d. UAB „Fox Vision“ pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl atsisakymo supažindinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu. 2017 m. vasario 21 d. perkančioji organizacija raštu Nr. V81-233 atsisakė supažindinti ieškovę su UAB „Septeka“ pasiūlymu.2017 m. sausio mėn. viešojo pirkimo I dalyje perkančioji organizacija atsisakė tiekėjai UAB „Tamro“ atskleisti kitų tiekėjų siūlomų prekių modelius ir gamintojus. UAB „Tamro“ kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą, kuris 2017 m. balandžio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017 įpareigojo perkančiąją organizaciją atskleisti kitų tiekėjų siūlomų prekių modelius ir gamintojus. Atsižvelgdama į Šiaulių apygardos teismo sprendimą, 2017 m. birželio 15 d. UAB „Fox Vision“ pakartotinai prašė leisti susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu, konfidencialia informacija nelaikant prekės pavadinimo ir gamintojo. 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. S-3615(1.24) perkančioji organizacija atsisakė supažindinti ieškovę su UAB „Septeka“ pasiūlymu, nelaikant konfidencialia informacija kaip tai numato viešojo pirkimo sąlygų 31 punktas, prekės modelio, gamintojo ir mokslinio straipsnio.UAB „Fox Vision“, nesutikdama su tokia perkančiosios organizacijos pozicija bei nurodydama nesutikimo argumentus, 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl leidimo susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu. 2017 m. rugsėjo 7 d. perkančioji organizacija raštu Nr. 4900(1.24) nesutiko atskleisti UAB „Septeka“ pasiūlymo duomenų, kurie negali būti laikomi konfidencialia informacija nei pagal pirkimo dokumentų 31 punktą, nei pagal įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017.Ieškovė nurodė, kad pirkimo dokumentų 31 punkte įtvirtinta pareiga tiekėjams nurodyti, kokia pasiūlyme pateikta informacija laikytina konfidencialia. Atsakovė, siekdama užtikrinti lygiateisiškumo, skaidrumo ir konkurencijos principus, abstrakčiai nurodė kas yra laikytina konfidencialia informacija, taip pat nustatė, kas nėra ir nebus laikytina konfidencialia informacija, t. y. „Tiekėjai pasiūlyme turi nurodyti, kokia pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali, jei tokia yra. Tokią informaciją sudaro, visų pirma, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Informacija, kurią viešai skelbti įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai, negali būti tiekėjo nurodoma kaip konfidenciali, todėl, tiekėjui nurodžius tokią informaciją kaip konfidencialią, perkančioji organizacija turi teisę ją skelbti. Konfidencialiais taip pat negali būti laikoma siūlomos prekės gamintojo, tiekėjo, prekės modelio pavadinimas, pasiūlyme nurodyti subtiekėjai, taip pat kita informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti skelbiama arba kitokiu būdu viešai prieinama visuomenei. Perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją prašydama pagrįsti informacijos konfidencialumą. Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija), jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami įstatymų reikalavimų, ypač dėl sudarytų sutarčių skelbimo ir informacijos, susijusios su jos teikimu dalyviams, kaip nurodyta Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnyje, negali tretiesiems asmenims atskleisti tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos, kurią tiekėjas pagrįstai nurodė kaip konfidencialią. Konfidencialius dokumentus tiekėjas nurodo pasiūlymo formoje, parengtoje pagal 1 priedą.“Perkančioji organizacija, parengusi viešojo pirkimo sąlygas, kuriose nustatyta, kad konfidencialiais pasiūlymo aspektais negali būti laikoma siūlomos prekės gamintojo, tiekėjo ir prekės modelio pavadinimas, turi visišką atsakomybę ir pareigą už šio reikalavimo įgyvendinimą, todėl perkančioji organizacija privalo atskleisti UAB „Septeka“ pasiūlytos prekės, tiekėjo, modelio pavadinimą. Šių duomenų neatskleidimas laikomas viešumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu.Ieškovė yra specializuotų prekių tiekėja, turinti profesinių ir mokslinių žinių intraokulinių lęšių srityje. Vadovaujantis viešojo pirkimo Technine specifikacija, ieškovė žino, kad yra labai ribotas hidrofobinių intraokulinių lęšių, atitinkančių Techninę specifikaciją, pasirinkimas ir ne visi intraokuliniai lęšiai atitinka Techninės specifikacijos keliamus reikalavimus, todėl mano, jog pasiūlytos ir tiekiamos prekės pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį gali neatitikti Techninės specifikacijos keliamų reikalavimų. Tam, kad būtų nustatyta ar iš tiesų pasiūlyta ir tiekiama prekė atitinka Techninę specifikaciją, būtina susipažinti su laimėtojos UAB „Septeka“ pasiūlymu, kuriame būtų atskleista prekės gamintojo, tiekėjo, prekės modelio pavadinimas. Minėtų duomenų neatskleidimas eliminuoja ieškovės teisę ginti tikėtinai pažeistas teises. Taip pat tokių duomenų neatskleidimas patvirtina atsakovės sistemingus ir nenutrūkstamus veiksmus, kuriais pažeidžiamos VPĮ nuostatos ir viešojo pirkimo sąlygos.Ieškovė keletą kartų kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, siekdama gauti konsultaciją, ar atsakovė teisėtai elgiasi neatskleisdama UAB „Septeka“ pasiūlytos prekės gamintojo ir modelio pavadinimo.2017 m. vasario 2 d. atsakyme Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad tam tikrais atvejais tik prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) <...> galėtų būti konfidenciali informacija, tiekėjui tai pagrindus. Pavyzdžiui, įsigyjant sudėtingą pirkimo objektą, dėl kurio komplektacijos išskirtinumo tiekėjas įgyja komercinį pranašumą, tuomet bendras prekės pavadinimas neturėtų būti konfidenciali informacija, tačiau jos sudėtinių dalių, kurios galėtų funkcionuoti kaip atskiri objektai kituose viešuosiuose pirkimuose, pavadinimai galėtų būti konfidenciali informacija. Tačiau, Tarnybos nuomone, siūlomų prekių pagrindinės techninės specifikacijos (charakteristikos), nenurodant sudedamų dalių pavadinimo, neturi būti konfidencialios, kad kiti tiekėjai galėtų įsitikinti, kad perkamo objekto visuma atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Konfidencialumą visais atvejais turi gebėti pagrįsti pats tiekėjas, o perkančioji organizacija sprendžia, ar tiekėjas konfidencialią informaciją pagrindė.2017 m. gegužės 23 d. pateiktame atsakyme Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad susipažinimas su kito dalyvio pasiūlymu yra siejamas su kito dalyvio siekiu įvertinti konkurento (laimėtojo) pasiūlymą, ar jis atitinka pirkimo dokumentuose keltus reikalavimus, jei neatitinka, ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą, tokiu būdu užtikrinti jo teisę į gynybą. Pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal VPĮ 94 straipsnio nuostatas galima per šešis mėnesius, todėl pirkimo dalyvis gali susipažinti su laimėtojo pasiūlymu per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė teigia, kad tiek jos, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, atsakovė elgiasi neteisėtai ir pažeidžia viešojo pirkimo sąlygų 31 punktą, viešojo pirkimo principus: skaidrumo, viešumo ir lygiateisiškumo, VPĮ, taip pat neteisėtai išplečia konfidencialumo principo taikymo apimtį.Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017 pažymėjo, kad lęšių gamintojai savo internetiniuose puslapiuose viešai skelbia duomenis apie gaminamus lęšius, jų modelius bei technines specifikacijas, taigi informacija apie trečiųjų asmenų siūlomų lęšių gamintoją (jo pavadinimą), lęšių modelį bei jų technines savybes yra viešai prieinama visiems asmenims, todėl negali būti trečiojo asmens komercinė paslaptis ir(ar) konfidenciali informacija. Vien aplinkybė, kad lęšių platintojas lokaliniu vidaus aktu pripažino, jog ši informacija yra įmonės komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija, tai savaime nereiškia, kad šie duomenys turėtų būti laikomi slaptais, nes kaip minėta, pats lęšių gamintojas nusprendė šią informaciją padaryti žinomą ir laisvai prieinamą tretiesiems asmenims. Pastebėtina ir tai, kad moksliniai straipsniai, kuriuos tiekėjai pateikė kartu su pasiūlymu, yra spausdinti specializuotuose leidiniuose bei skelbiami internete, kur kiekvienas asmuo, gali juos surasti ir perskaityti (pavyzdžiui, http://www.jcrsjournal.org, http://www.link.springer.com). Nors kai kuriuos straipsnius interneto vartotojai gali skaityti tik sumokėję registracijos mokestį, tai vis tiek nepaneigia fakto, jog ši informacija yra laisvai prieinama tretiesiems asmenims, todėl jai nėra taikoma konfidencialios informacijos apsauga.Ieškovės vertinimu, Šaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimas pagrindžia ieškovės argumentaciją, kad atsakovė, neatskleisdama jai UAB „Septeka“ pasiūlytos ir tiekiamos prekės gamintojo, tiekėjo ir prekės modelio pavadinimo pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, atsakovė besąlygiškai yra saistoma minėto Šiaulių apygardos teismo sprendimo ir šioje ginčo situacijoje. Todėl atsakovė privalėjo ieškovei atskleisti UAB „Septeka“ siūlytos ir tiekiamos prekės gamintojo, tiekėjo, prekės modelio pavadinimą kaip tai įpareigoja viešojo pirkimo sąlygos bei 2017 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas, kuriuo atsakovė pripažinta pažeidusi VPĮ ir viešojo pirkimo sąlygas.Atsakovė prašė ieškinį atmesti bei nurodė, kad ieškovės teiginys, neva atsakovė pažeidė savo pačios nustatytas konkurso sąlygas yra niekuo nepagrįstas. Pirma, atsakovė, laikydamasi VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų, kreipėsi į tiekėjus dėl konfidencialios informacijos pagrindimo ir tik gavusi atsakymus, nesutiko jos atskleisti ieškovei. Antra, pati ieškovė nurodė, jog informacija, kurią ji šio ieškinio pagrindu siekia gauti, jos pačios pasiūlyme laikytina konfidencialia.Įstatymų leidėjas perkančiajai organizacijai yra nustatęs imperatyvų reikalavimą neatskleisti tretiesiems asmenims jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Perkančiosios organizacijos pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos pati savaime nereiškia viešųjų pirkimų skaidrumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1096/2012). Todėl, atsakovės vertinimu, ji laikėsi tiek Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos rekomendacijos, tiek teisės aktų bei aktualios teismų praktikos pozicijos.Atsakovė atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju konkursas buvo paskelbtas 2016 m. lapkričio 14 d., o konkurso laimėtojas buvo paskelbtas 2017 m. vasario 1 d. Tuo metu galiojusi VPĮ redakcija numatė galimybę, jog tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per šešis mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos (VPĮ 94 straipsnio 3 dalis). VPĮ redakcija, kurioje numatoma, kad per šešis mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymą ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų (VPĮ 20 straipsnio 4 dalis), įsigaliojo tik 2017 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad ieškovės pateikiamos VPĮ normos šiuo atveju neturėtų būti taikomos. Atsakovės nuomone, šiuo atveju ieškovė gali kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne prašyti atsakovės supažindinti ją su laimėjusios tiekėjos pasiūlymu ar paraiška.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.Teismas nustatė, kad, pirkime dalyvavusių tiekėjų UAB „Septeka“, UAB „Neomedika“ ir UAB „Medicinos projektai“ teigimu, duomenys apie siūlomų prekių gamintojus, modelius ir jų katalogai yra konfidencialūs, todėl remiantis įmonės vidaus aktu (direktoriaus įsakymu), negali būti atskleisti kitiems asmenims. Tiekėjos nurodė, kad tam tikra pasiūlymuose esanti informacija yra konfidenciali bei perkančiajai organizacijai prašant papildomai paaiškino, kodėl tam tikri duomenys negali būti atskleisti tretiesiems asmenims. UAB „Septeka“ ir UAB „Neomedika“ teigimu, duomenys apie siūlomų prekių gamintojus, modelius ir jų katalogai yra konfidencialūs, todėl remiantis įmonės vidaus aktu (direktoriaus įsakymu), negali būti atskleisti kitiems asmenims. UAB „Medicinos projektai“ nurodė, kad konfidenciali informacija yra tie pasiūlymo duomenys, kurie nėra viešai skelbiami lęšių gamintojų, t. y. katalogai bei straipsniai. Tiekėjos iš esmės grindžia, jog tam tikri duomenys turi vertę vien dėl to, kad jos nežino kiti asmenys, o šios informacijos atskleidimas gali padaryti žalos įmonei, pavyzdžiui, turima informacija pasinaudotų konkurentai ir perviliotų klientus (lęšių gamintojus).Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju lęšių gamintojai savo internetiniuose puslapiuose viešai skelbia duomenis apie gaminamus lęšius, jų modelius bei technines specifikacijas, sprendė, kad informacija apie trečiųjų asmenų siūlomų lęšių gamintoją (jo pavadinimą), lęšių modelį bei jų technines savybes yra viešai prieinama visiems asmenims (https://www.zeiss.com, http://www.bausch.com, http://www.polytech-domilens.de), todėl negali būti trečiojo asmens komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija. Vien aplinkybė, kad lęšių platintojas (nagrinėjamu atveju, pirkime dalyvaujantis tiekėjas) lokaliniu vidaus aktu pripažino, jog ši informacija yra įmonės komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija, tai savaime nereiškia, kad šie duomenys turėtų būti laikomi slaptais, nes, kaip minėta, pats lęšių gamintojas nusprendė šią informaciją padaryti žinoma ir laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Moksliniai straipsniai, kuriuos tiekėjos pateikė kartu su pasiūlymu, yra spausdinti specializuotuose leidiniuose bei skelbiami internete, kur kiekvienas asmuo gali juos surasti ir perskaityti (pavyzdžiui, http://www.jcrsjournal.org, http://link.springer.com). Nors kai kuriuos straipsnius interneto vartotojai gali skaityti tik sumokėję registracijos mokestį, tai vis tiek nepaneigia fakto, jog ši informacija yra laisvai prieinama tretiesiems asmenims, todėl jai nėra taikoma konfidencialios informacijos apsauga.Teismas pripažino, kad lęšių gamintojo bei gaminių platintojo (pirkime dalyvaujančio tiekėjo) tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos, leidžiančios tiekėjui konkuruoti rinkoje (pavyzdžiui, prekių kainodara ir pan.), visgi gali būti laikomos konfidencialia informacija, kurią remiantis VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi perkančioji organizacija (atsakovė) privalo saugoti ir neatskleisti. Vien aplinkybė, kad kitiems asmenims būtų atskleista kitos šalies konfidenciali informacija, pavyzdžiui, tiekėjo galimybė teikti tam tikro gamintojo produkciją, savaime nereiškia, jog dėl to šią informaciją gavęs subjektas pradėtų nesąžiningai konkuruoti (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnis) ar imtųsi kitų sąžiningai ūkinei elgsenai priešingų veiksmų. Jei būtų priešingai, būtų paneigta civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016). Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, UAB „Septeka“, UAB „Neomedika“ ir UAB „Medicinos projektai“ atitinkami argumentai dėl galimo prekių gamintojo perviliojimo kaip ūkio subjekto galimybės konkuruoti laisvoje rinkoje suvaržymo yra nepakankamai teisiškai motyvuoti.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrįstas UAB „Septeka“ pateiktų dokumentų konfidencialumas, t. y. tiekėjai turi įrodyti informacijos konfidencialumą (CPK 12 ir 178 straipsniai) pateikdami ne vien sutartis, savo vidinius teisės aktus, bet turi ir išsamiai pagrįsti, kodėl tam tikrą informaciją laiko konfidencialia. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė neanalizavo, kodėl tam tikri duomenys visgi turėtų būti laikomi konfidencialiais, kokią žalą tiekėjų teisėtiems interesams galėtų sukelti tokios tiekėjų pasiūlymuose nurodytos informacijos atskleidimas ieškovei.Nagrinėjamu atveju pati perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 31 punkte buvo nurodžiusi, kad konfidencialia negali būti laikoma siūlomos prekės gamintojo, tiekėjo, prekės modelio pavadinimas, pasiūlyme nurodyti subtiekėjai, taip pat kita informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti skelbiama arba kitokiu būdu viešai prieinama visuomenei. Nors pirkimo sąlygos yra privalomos perkančiajai organizacijai ir ji negali jų iš esmės keisti, nesilaikyti, tačiau nagrinėjamu atveju vykdydama pirkimo procedūras atsakovė visgi nesuteikė teisės ieškovei susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlyme esančia informacija apie prekės gamintoją, prekės modelio pavadinimus.Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija nepagrįstai sprendė, jog duomenys apie lęšiukų gamintoją, tiekėjo siūlomų lęšių modelį bei jų atitiktį pirkimo sąlygose numatytiems techniniams reikalavimams yra konfidenciali informacija, todėl panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymuose nurodyta konfidencialia informacija, kuri negalėjo būti vertinama kaip konfidenciali.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su UAB „Septeka“ pasiūlymu atskleidžiant siūlomos ir tiekiamos prekės gamintojo ir prekės modelio pavadinimą bei įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas atskleidimo, teismas, pripažinęs, jog viešai skelbiami duomenys apie prekių modelį ir jų gamintoją negali būti trečiojo asmens (pirkime dalyvaujančio tiekėjo) komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija, leido ieškovei susipažinti su šiais duomenimis ir ieškinio reikalavimus tenkino visiškai. Atitinkamai dėl kitos pasiūlymų dalies slaptumo teismas perkančiąją organizaciją (atsakovę) įpareigojo ieškovės prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad analogiškos praktikos laikėsi ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktus teiginius dėl įstatymo galiojimo laike bei nesvarstė galimybės nepriimti atsakovės ieškinio, nors vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Atsakovė galėjo kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne prašyti apeliantės supažindinti ją su laimėjusios tiekėjos pasiūlymu ar paraiška. Būtent todėl teismo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas.Apeliantė teisėtai neatskleidė konfidencialios informacijos atsakovei, tik sulaukusi tiekėjų atsakymų dėl konfidencialios informacijos pagrindimo, jog tokios informacijos atskleidimas gali pažeisti tiek jų interesus, tiek ir galiojančius teisės aktus, priėmė sprendimą tokios informacijos neatskleisti atsakovei. Apeliantė rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, kad tam tikrais atvejais tik prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) galėtų būti konfidenciali informacija, tiekėjui tai pagrindus. Šiuo atveju, būtent ieškovė nesutiko, kad būtų atskleista jos pateikta informacija apie tiekėjus. Ieškovė pateikė išsamiausią iš visų tiekėjų pagrindžiantį raštą, kuriame nurodė, jog ji „neprieštarauja, kad kitiems konkurso dalyviams būtų atskleista informacija, kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali tiekėjos pasiūlymo formoje: užpildyta konkurso sąlygų 1 priedo forma, išskyrus lentelės skyrių gamintojai bei prekių modeliai, kurie yra laikytini konfidencialia informacija. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, pateikdama kitiems konkurso dalyviams šiuos dokumentus, privalo užtikrinti, kad nebūtų atskleidžiami duomenys apie prekių gamintojus ir modelius, ISI arba Thomsons Reuters Web of Knowledge indeksą turinčių leidinių pavadinimai, straipsnių autoriai ir straipsnių pavadinimai (pasiūlymo konfidencialumo lentelės 6-7 punktai). Straipsnių tyrinys yra laikytinas konfidencialia informacija ir neturi būti atskleistas kitiems konkurso dalyviams.“ Atsižvelgiant į tai, apeliantė, atskleisdama ieškovei jos prašomą konfidencialią informaciją, būtų pažeidusi objektyvumo ir lygiateisiškumo principus.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė reikalavimą leisti susipažinti su laimėtojos, t. y. trečiojo asmens UAB „Septeka“ pasiūlymu grindė iš esmės VPĮ 94 straipsnio 3 dalimi pagal senąją VPĮ redakciją, teismų praktika, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone. Šiuo atveju taikytina būtent VPĮ 94 straipsnio 3 dalis, o naujosios redakcijos VPĮ 20 straipsnio 4 dalis yra tik kaip papildomas argumentas, jog senosios redakcijos VPĮ 94 straipsnio 3 dalies taisyklė – tiekėjo teisė per šešis mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo susipažinti su laimėtojos pasiūlymu – tiesiogiai įtvirtinta naujosios VPĮ redakcijos 20 straipsnio 4 dalyje.Apeliantė atsakymuose į ieškovės prašymus/pretenzijas leisti susipažinti su laimėtojos pasiūlymu, konfidencialia informacija nelaikant pasiūlytos prekės pavadinimo bei gamintojo pavadinimo, pateiktus apeliantei 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., neginčijo ieškovės teisės susipažinti su laimėtojos pasiūlymu apskritai, bet nesutiko atskleisti prekės pavadinimo ir gamintojo. 2017 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės prašyme susipažinti su laimėtojos pasiūlymu buvo akcentuojamas santykis tarp senosios VPĮ redakcijos 94 straipsnio 3 dalies ir naujosios VPĮ redakcijos 20 straipsnio 4 dalies, į kurį apeliantė atsakydama nurodė, jog „kitų tiekėjų prekės gamintojai, katalogo kodai, techninė specifikacija ir straipsniai yra konfidenciali informacija“, o apie tai, kad ieškovė neturi teisės prašyti susipažinti su laimėtojos pasiūlymu, neužsimena.Senosios VPĮ redakcijos 94 straipsnio 3 dalis, naujosios VPĮ redakcijos 102 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per šešis mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo. Atvejai, kuriems esant sudaryta viešojo pirkimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, yra įtvirtinti senosios VPĮ redakcijos 95¹ straipsnio 1 – 2 dalyse (atitinkamai naujoje VPĮ redakcijoje 105 straipsnio 1 dalyje). Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog viešojo pirkimo sutartis sudaryta su tiekėja, kurios pasiūlyta prekė neatitiko prekei keliamų reikalavimų, būtų pagrindas pripažinti sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia. Tam, kad tiekėja galėtų pateikti ieškinį dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia turi nustatyti ieškinio faktinį pagrindą, kuris gali būti identifikuotas tik susipažinus su laimėtojos pasiūlymu, šios civilinės bylos atveju ieškovei atskleidžiant pasiūlyto intraokulinio lęšio pavadinimą ir gamintoją. Ieškovė specializuojasi intraokulinių lęšių tiekime ir puikiai išmano rinkoje esančių intraokulinių lęšių medicinines, fizikines, chemines ir technines savybes, todėl žino, kad tik labai ribotas hidrofobinių intraokulinių lęšių skaičius atitinka atsakovės keltus reikalavimus intraokuliniam lęšiui, kurie buvo įtvirtinti 2016 m. lapkričio 9 d. atviro konkurso sąlygų hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti Techninėje specifikacijoje. Būtent dėl šios priežasties ieškovė siekia susipažinti su laimėtojos pasiūlyme nurodytos prekės modelio pavadinimu ir gamintoju ir įvertinti, ar pasiūlyta ir laimėjusi prekė iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose keltus reikalavimus. Nežinant prekės modelio pavadinimo ir gamintojo, ieškovė negali pateikti ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi negali pagrįsti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo be kurių teismas atsisakytų priimti ieškinį.Atsakovė neskundė apeliacine tvarka 2017 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017, kuris yra analogiškas skundžiamam sprendimui, o tai leidžia daryti prielaidą, jog pasiūlyta ir laimėjusi prekė neatitinka Techninės specifikacijos ir galimai yra pagrindas reikšti ieškinį dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Jeigu apeliantė pirkimo dokumentuose įtvirtino, kokia informacija nelaikoma konfidencialia informacija (pirkimo sąlygų 31 punktas), tai tokią informaciją privalo laikyti nekonfidencialia ir ją atskleisti, esant prašymui susipažinti su laimėtojos pasiūlymu. Tokios informacijos neatskleidimas visų pirma reiškia viešumo, skaidrumo, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, efektyvios teisinės gynybos principų pažeidimą.Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendime pažymėjo, kad lęšių gamintojai savo internetiniuose puslapiuose viešai skelbia duomenis apie gaminamus lęšius, jų modelius bei technines savybes, kurie yra viešai prieinama tretiesiems asmenims (prieiga per internetą: http://www.polytech-domilens.de/iol-sortiment-34-de, https://www.zeiss.com/meditec/int/ products/ophthalmology-optometry/cataract.html, http://www.bausch.com/our-products/surgical -products/cataract-surgery). Tai reiškia, kad prekės modelio pavadinimas ir gamintojas negali būti laikoma nei konfidencialia informacija, nei konfidencialiuoju aspektu, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjas lokaliniu vidaus teisės aktu tokią informaciją pripažino konfidencialia. Konfidencialia informacija galėtų būti laikoma gamybos technologija, inžineriniai sprendiniai, cheminės formulės ir pan.Apeliantės teiginys, jog ieškovė apeliantei pateikė išsamų konfidencialios informacijos pagrindimą negali būti laikomas argumentu dėl nekonfidencialios informacijos pagal pirkimo dokumentus, VPĮ teisės normas pripažinimo konfidencialia ir teisėto jos neatskleidimo.Siūlomos prekės pavadinimo, gamintojo, techninių charakteristikų laikymas konfidencialia informacija yra piktnaudžiavimas VPĮ suteiktomis atsakovei teisėmis pripažinti informaciją konfidencialia, kai tokia informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2016 m. lapkričio 14 d. paskelbė viešąjį pirkimą vykdomą atviro konkurso būdu hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti. Pirkimas skaidomas į dvi dalis. I pirkimo dalis: Užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai su UV spindulių filtru, mažinančių mėlynos spalvos pralaidumą – 900 vnt., II pirkimo dalis: Užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai – 800 vnt. Pasiūlymus pirkimo II dalyje pateikė keturios tiekėjos: UAB „Fox Vision“, UAB „Septeka“, UAB „Medicinos projektai“ ir UAB „Neomedika“. 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. U81-175 atsakovė informavo pirkimo dalyvius apie sudarytą pasiūlymų eilę II pirkimo dalyje, laimėtoja pripažįstant UAB „Septeka“. Iki pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo II pirkimo dalyje, 2017 m. sausio 11 d. atsakovė raštu Nr. VPI-60 informavo ieškovę UAB „Fox Vision“, jog Viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą leisti susipažinti jai su tiekėjų pasiūlymais, pateiktais hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti (išskyrus tą informaciją, kurią tiekėjai yra nurodę kaip konfidencialią) 2017 m. sausio 19 d. Ieškovė, negalėjusi atvykti atsakovės pasiūlytu laiku, susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, 2017 m. sausio 20 d. per CVP IS pateikė perkančiajai organizacijai pranešimą Nr. 4902904, kuriame prašė atsakovės pagal galimybes per CVP IS supažindinti su kitos tiekėjos, t. y. UAB „Septeka“ pasiūlymo turiniu ir pateiktais dokumentais II pirkimo daliai: siūlomos prekės pavadinimu, modeliu ir gamintoju; pateikto reikalaujamo straipsnio pavadinimu (originalo kalba), autoriais, tiksliu leidinio pavadinimu, leidinio metais ir numeriu; 2 priedu, kuriame matyti atitikimas keliamiems reikalavimams; siūlomos prekės aprašymu ar katalogu, kuriame yra nuorodos į reikalaujamus parametrus; pačiu pasiūlymo dokumentu. Atsakovė 2017 m. vasario 1 d. CVP IS pateiktame atsakyme (Pranešimas Nr. 49266369) informavo ieškovę, kad tiekėjai, kaip ir pati ieškovė, yra nurodę, kad prekės gamintojai, katalogo kodai, Techninė specifikacija ir straipsniai yra konfidenciali informacija. 2017 m. vasario 10 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kurioje prašė perkančiosios organizacijos stabdyti viešojo pirkimo procedūras ir pripažinti UAB „Septeka“ pasiūlymo informaciją apie prekių gamintoją, katalogo kodus, Techninę specifikaciją ir straipsnius, nekonfidencialia, siekiant įsitikinti, kad pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentus ir leisti su ja susipažinti UAB „Fox Vision“. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad tiekėjų nurodyta informacija UAB „Fox Vision“ nebus pateikta. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, teikdama pretenziją, prieštarauja pati sau, kadangi perkančiajai organizacijai atsisiųstame 2017 m. sausio 5 d. rašte Nr. SL20170105 nurodė, kad jos pasiūlyme nurodyti gamintojai, katalogo kodai, prekių techninės savybės bei straipsniai yra konfidenciali informacija, o pateiktoje pretenzijoje ieškovė nurodė, jog ši informacija negali būti konfidenciali ir Viešojo pirkimo komisija privalo su ja supažindinti ieškovę. Atsakovė taip pat paaiškino, kad UAB „Septeka“ pasiūlymas II pirkimo daliai atitinka keliamus Techninės specifikacijos reikalavimus, yra pateikti visi reikalaujami dokumentai, taip pat ir straipsniai.2017 m. birželio 15 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu viešojo pirkimo II dalyje, prekės pavadinimo, prekės gamintojo ir pateiktos mokslinės publikacijos, turinčios Thomson Reuters Web of Sciense (IS Web of Knowledge) indeksą apie gerus pooperacinius rezultatus bei siūlomos prekės atitikties techninei specifikacijai lentele, nelaikant konfidencialia informacija. Ieškovė nurodė, jog 2017 m balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017 priėmė sprendimą dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo supažindinti UAB „Tamro“ su kitų tiekėjų pasiūlymais viešojo pirkimo I dalyje, kuriuo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įpareigota supažindinti su tiekėjų pasiūlymais ir prekės pavadinimo bei gamintojo nelaikyti konfidencialia informacija. Ieškovė nurodė, kad faktinės civilinės bylos Nr. e2-635-440/2017 aplinkybės atitinka 2016 m. gruodžio – 2017 m. vasario mėn. susiklosčiusią situaciją tarp perkančiosios organizacijos ir ieškovės, todėl sprendimo motyvuojamoji dalis taikytina nagrinėjant šį UAB „Fox Vision“ prašymą leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Atsakovė 2017 m. birželio 27 d. pateiktame rašte „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ nurodė, jog ji neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti UAB „Fox Vision“ prašymą, todėl prašomos konfidencialios informacijos UAB „Fox Vision“ nepateiks. Atsakovė nurodė, jog teismo sprendimas, kurį nurodo prašyme ieškovė, taikomas konkurso I daliai, t. y. užpakalinės kameros sulankstomų hidrofobinių lęšių su UV spindulių filtru, mažinančiu mėlynos šviesos pralaidumą – 900 vnt. – pirkimui, bet ne konkurso II pirkimo daliai. Niekur sprendime neparašyta, jog jis taikomas visiems konkurse numatytiems pirkimams, todėl atsakovė absoliučiai nesutinka su UAB „Fox Vision“ nurodyti teiginiu, neva konfidenciali informacija, kurią UAB „Fox Vision“ prašo atskleisti, turi būti atskleista vadovaujantis teismo sprendimu. 2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Fox Vision“ pateikė atsakovei reikalavimą supažindinti su UAB „Septeka“ pateiktu pasiūlymu viešojo pirkimo II dalyje, prekės pavadinimo, prekės gamintojo ir pateiktos mokslinės publikacijos, turinčios ISI Web of Knowledge indeksą apie gerus pooperacinius rezultatus su vertimu į lietuvių kalbą bei siūlomos prekės atitikties techninei specifikacijai lentele, nelaikant konfidencialia informacija. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017 VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė buvo proceso dalyvė – atsakovė, kuri pripažinta pažeidusi VPĮ, atviro konkurso sąlygas hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti ir įpareigota nelaikyti konfidencialia informacija prekės pavadinimo, modelio, gamintojo, straipsnių. 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakyme VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė nurodė, kad konfidencialios informacijos ieškovei neatskleis ir savo pozicijos nekeis. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę supažindinti ją su UAB „Septeka“ pasiūlymu.

Dėl informacijos pripažinimo konfidencialia ir informacijos pripažinimo konfidencialia procedūros

Skaidrumo principo taikymas, pasireiškiantis viešumo garantijų įgyvendinimu, dažnai sukelia koliziją tarp konfidencialumo pareigos ir viešumo. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos yra pasisakyta, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).VPĮ neįtvirtinta konfidencialios informacijos – komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų – samprata. Dėl to sprendžiant dėl tokios informacijos apsaugos, taikytinos atitinkamos CK nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika.Šiame kontekste pažymėtina, juolab atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 6 straipsnio nuostatose vartojama tiek komercinių paslapčių, tiek konfidencialios informacijos sąvokos, jog kasacinio teismo praktikoje konfidenciali informacija pagal jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį skirstoma į atskiras, skirtingo pobūdžio kategorijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas); teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50 punktas);Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktikos precedentais bei vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, vienoje naujausių savo nutarčių suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.Aiškindamas pirmiau nurodytą nuostatą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 37, 39, 45 punktus ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai; ji turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus; tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, jog visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes akivaizdu, kad pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; kt.).Tais atvejais, kai perkančioji organizacija yra prašoma supažindinti su kito dalyvio pasiūlymu, ji tai turi padaryti atsižvelgdama į prašomos pateikti informacijos pobūdį bei į tiekėjo valią tam tikrus duomenis įslaptinti. Perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus pretenziją ar ieškinį teismui, gauti šią informaciją. Viešojo pirkimo procedūrų peržiūrėjimo metu konfidencialumą privalo užtikrinti už peržiūros procedūrą atsakinga institucija. Vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialią informaciją turi būti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos šalių teise į gynybą bei teisminės institucijos pareiga užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą. Dėl to už viešojo pirkimo procedūrų peržiūrą atsakinga institucija (Lietuvoje – teismai) nepatenka tarp subjektų, kuriems negalima suteikti konfidencialios ir komercinę paslaptį turinčios informacijos. Tačiau ji pati privalo užtikrinti duomenų slaptumą (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. Sprendimas Varec, C-450/06, Rink. 2008, p. I-581; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, 79 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas). Taigi teismas, prieš taikydamas ribojimus byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su konfidencialia informacija, pats susipažinęs su šia medžiaga motyvuota nutartimi turi nustatyti, kuri bylos medžiagos dalis pripažintina konfidencialia informacija (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą patvirtina ir kiti Teisingumo Teismo sprendime [2008 m. vasario 14 d. Sprendimas Varec, C-450/06, Rink. 2008] nurodyti argumentai, jog vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialią informaciją turi būti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos šalių teise į gynybą bei teisminės institucijos pareiga užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1362/2011).

Dėl ieškinio reikalavimų procesinio pobūdžio

Teisės doktrinoje pažymima, kad ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą materialiąją subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Nagrinėjamu atveju UAB „Fox Vision“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti ieškovę su viešojo pirkimo hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti laimėtojos UAB „Septeka“ pasiūlymu, atskleidžiant siūlomos ir tiekiamos prekės gamintojo ir prekės modelio pavadinimą, taip pat įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, atskleidimo, t. y. ieškovė prašė atskleisti jai kitos tiekėjos pasiūlymo informaciją, kurią pastaroji nurodė perkančiajai organizacijai laikyti konfidencialia. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir išnagrinėjęs jame pareikštus reikalavimus, įpareigojo atsakovę leisti ieškovei susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlyme esančia informacija apie siūlomų prekių modelius ir jų gamintoją bei įpareigojo iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, atskleidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė, teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, suformulavo ne materialiojo, bet procesinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Minėta, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reiškė procesinio pobūdžio reikalavimus, nukreiptus į duomenų (įrodymų) gavimą, kurį patenkinus jokia materialioji subjektinė tiekėjos teisė nėra apginta. Todėl nustačius, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimai nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, be pagrindo priėmus tokį ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, tokia byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė nagrinėti ir dėl jų iš esmės pasisakė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, jog ji specializuojasi intraokulinių lęšių tiekime, todėl žino, kad tik labai ribotas hidrofobinių intraokulinių lęšių skaičius atitinka atsakovės keltus reikalavimus intraokuliniam lęšiui, kurie buvo įtvirtinti atviro konkurso sąlygų hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti Techninėje specifikacijoje. Būtent dėl šios priežasties ieškovė siekia susipažinti su laimėtojos pasiūlyme nurodytos prekės modelio pavadinimu ir gamintoju ir įvertinti, ar pasiūlyta ir laimėjusi prekė iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose keltus reikalavimus. Ieškovės teigimu, nežinodama prekės modelio pavadinimo ir gamintojo, ji negali pateikti ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi negali pagrįsti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, be kurių teismas atsisakytų priimti ieškinį. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, jog ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio procesinius prašymus, siekia tik vėliau inicijuoti procesą, t. y. pradžioje gauti procesinio pobūdžio informaciją (įrodymus) ir tik tada spręsti, ginti galimai pažeistas materialiąsias subjektines teises, ar ne. Tačiau tokie prašymai ne tik negali būti reiškiami ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma, bet juo labiau dviejų ieškinių nagrinėjimas – vieno – procesiniu klausimu, kito – dėl ginčo esmės, neatitinka civilinio proceso esminių operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis).Šiuo atveju ieškovė, manydama kad yra pažeistos jos teisės, siekia įgyvendinti Konstitucijos jai garantuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau, ieškovės nuomone, šia teise ji negali pasinaudoti dėl nuo jos valios objektyviai nepriklausančių priežasčių, t. y. ieškovė negali pateikti ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi negali pagrįsti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, be kurių teismas atsisakytų priimti ieškinį. Tuo tarpu procesinio pobūdžio reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos įpareigojimo pateikti kitos tiekėjos pasiūlymo duomenis, kurie pripažinti konfidencialia informacija, ir yra reikalingi ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalykui ir faktiniam pagrindui suformuluoti, negali būti nagrinėjamas pateikiant ieškinį teismui. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją byloje, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Į teismą dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos teisės ar teisėto intereso gynimo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnis). Ieškinio pareiškimas nereiškia, jog ieškovo teisė tikrai yra pažeista ir kad ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą, šie materialieji teisiniai faktai nustatomi tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškiniui pareikšti pakanka teisiškai suinteresuoto asmens pagrįsto įsitikinimo, jog jo teisė ar teisėtas interesas yra pažeisti, dėl ko jis nutaria tam tikru įstatymuose numatytu teisių gynimo būdu reikalauti jo subjektinės teisės ar teisėto intereso teisminės gynybos. Taigi, ieškovė manydama, kad jos materialioji subjektinė teisė yra pažeista, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pasirinkdama teisių gynimo būdą, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamos bylos atveju pati ieškovė deklaruoja ketinanti reikšti reikalavimą dėl viešojo pirkimo sutarties, sudarytos pagal viešojo pirkimo hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti rezultatus, pripažinimo negaliojančia, taigi ieškovė aiškiai apibrėžia ketinamo reikšti ieškinio dalyką ir teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 1.138 straipsnis). Ieškovė taip pat nurodo, jog ji specializuojasi intraokulinių lęšių tiekime, todėl žino, kad tik labai ribotas hidrofobinių intraokulinių lęšių skaičius atitinka atsakovės keltus reikalavimus intraokuliniam lęšiui, kurie buvo įtvirtinti atviro konkurso sąlygų hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti Techninėje specifikacijoje, t. y. daro prielaidą, jog viešąjį pirkimą laimėjusios tiekėjos UAB “Septeka“ pasiūlyme nurodytas pirkimo objektas neatitinka viešojo pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų. Tokiu būdu ieškovė iš esmės formuluoja ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, pažeista asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas, ar ne ir ar dėl teisės tariamo pažeidimo kreiptis į teismą teisminės gynybos ar ne bei kokiu būdu teisę ginti, sprendžia pats suinteresuotasis asmuo. Aplinkybė, jog asmens visiškam įsitikinimui jo subjektinės teisės pažeidimu bei apsisprendimui teikti teismui ieškinį galimai trūksta tam tikros informacijos, nereiškia, jog jis įgyja teisę reikšti ieškinį procesiniams faktams byloje nustatyti – nagrinėjamu atveju konfidencialiai informacijai iš perkančiosios organizacijos išreikalauti. Įstatymai nenumato ir galimybės suinteresuotajam asmeniui kreiptis į teismą pagalbos įrodymams išreikalauti iki ieškinio pateikimo (iki ieškinio pateikimo įstatymas numato galimybę, pavyzdžiui, reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų užtikrinimo – CPK 147 straipsnio 3 dalis, 221 straipsnis).Ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvų bei teisinių argumentų pagrįstumas, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Įstatymo nustatyta tvarka išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir iškėlus civilinę bylą, sprendžiama dėl tam tikrų įrodymų, kurie ieškovo nebuvo pateikti ar negalėjo būti pateikti bylos iškėlimo stadijoje, surinkimo byloje, tam tikrų asmenų įpareigojimo pateikti įrodymus ar įrodymų išreikalavimo (CPK 179 straipsnis, 198 straipsnis, 199 straipsnis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad ribotų asmens teisę į teisminę gynybą tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo dėl nuo jo valios objektyviai nepriklausančių aplinkybių negali teismui nurodyti ir pateikti tam tikrų įrodymų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-444/2012).Paprastai ieškovas įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktinį pagrindą, nurodo ieškinyje ir juos prideda prie ieškinio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), atsakovas atsiliepimo faktinį pagrindą patvirtinančius įrodymus nurodo atsiliepime ir pateikia juos teismui kartu su atsiliepimu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 114 straipsnis). Ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį argumentus patvirtinančius įrodymus šalys gali pateikti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje metu paruošiamuosiuose dokumentuose arba parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 230 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 198 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Remiantis CPK 199 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo negali gauti kurio nors iš rašytinių įrodymų, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl tokio įrodymo išreikalavimo. Teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu išnagrinėjęs minėtą prašymą konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (CPK 180 straipsnis). Remiantis CPK 199 straipsnio 4 dalimi, teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Taigi, įstatymo nustatyta tvarka pareiškusi ieškinį, ieškovė turi teisę, vadovaudamasi CPK 199 straipsnio 4-5 dalimis, prašyti teismo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pirkimo laimėtojos UAB „Septeka“ pasiūlymo duomenis, taip pat ir duomenis, kurie pripažinti konfidencialia tiekėjos pasiūlymo informacija. Pabrėžtina, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Bylą pagal pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės įrodymus, kurie nurodyti kaip konfidenciali informacija, laikydamasis anksčiau šioje nutartyje nurodytų taisyklių privalės spręsti, ar tiekėjos pasiūlyme nurodyta informacija apie siūlomos prekės pavadinimą, modelį ir gamintoją, pateikto reikalaujamo straipsnio pavadinimą bei leidinio, kuriame šis straipsnis publikuotas, pavadinimą turi konfidencialumą kvalifikuojančių požymių, taip pat ar teisėtai ieškovei buvo apribotos teisės susipažinti su šia trečiojo asmens UAB „Septeka“ pasiūlyme esančia informacija. Tokiu būdu išsprendęs informacijos pripažinimo konfidencialia pagrįstumo klausimą, teismas šios bei kitos su įrodinėjimo dalyku susijusios įrodomosios medžiagos pagrindu turės spręsti dėl ginčo esmės – ieškovės materialiojo reikalavimo pagrįstumo.Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu išreikalavus papildomus įrodymus, susijusius su pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu, ir paaiškėjus, kad ieškovės interesai nebuvo pažeisti, ieškovė, disponuodama ieškinio objektu, turi įstatyme numatytas procesines galimybes modifikuoti ieškinį (pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą – CPK 141 straipsnis), atsiimti ieškinį (CPK 139 straipsnis), atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovės kreipimąsi į teismą su ieškiniu lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, kuriais be teisinio pagrindo atsisakyta suteikti prašomą informaciją, ieškovė, atsisakydama ieškinio, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ne kartą akcentavo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017, kuriame buvo sprendžiamas analogiškas ieškinio reikalavimas, pareikštas šio viešojo prikimo pirmoje dalyje, įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti tiekėjus su pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlyme esančia konfidencialia informacija. Nurodytame sprendime Šiaulių apygardos teismas ieškinį patenkino. Ieškovės vertinimu tai, jog perkančioji organizacija neskundė 2017 m. balandžio 21 d. teismo sprendimo, leidžia daryti prielaidą, jog pasiūlyta ir laimėjusi prekė neatitinka konkurso reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės argumentais, nes, pirma, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimas (civilinės bylos Nr. e2-635-440/2017) buvo priimtas I pirkimo dalyje, todėl teigti, kad tai savaime reiškia, jog šis teismo sprendimas taikomas ir II pirkimo dalyje, nėra pagrindo, antra, žemesniosios instancijos teismų sprendimų teisėtumo kontrolę vykdo aukštesniosios instancijos teismas, todėl Lietuvos apeliacinis teismas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, nėra saistomas žemesniosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų. Ieškovė UAB „Fox Vision“ ieškinio forma pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimus, nors, perkančiajai organizacijai atsisakius suteikti jos prašomą informaciją, manydama, jog jos subjektinė teisė ar teisėtas interesas buvo pažeisti, turėjo teisę kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl ginčo esmės, t. y. pareikšti materialųjį teisinį reikalavimą. Šiuo atveju ieškovė teise kreiptis teisminės gynybos pasinaudojo netinkamai, ieškinyje pareikšdama tik procesinio pobūdžio reikalavimus. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kitoks klausimo sprendimas (pvz., tokioje procesinėje situacijoje besąlyginis prašomų išlaidų vienai iš šalių priteisimas ir pan.) galėtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 19 d. sprendimu patenkindamas UAB „Fox Vision“ ieškinį, priteisė iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ieškovei 1 500,35 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė (apeliantė) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepareiškė. Tuo tarpu ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės (apeliantės). Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (Pinigų priėmimo kvitą Nr. 647744 ir sąskaitą-faktūra Nr. 013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla pagal ieškovės UAB „Fox Vision“ ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei nutraukiama, ieškovei pareiškus tik procesinio pobūdžio reikalavimus, tinkamai nesuformulavus ieškinio elementų, ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisia. Tuo tarpu atsakovei nepareiškus prašymo, kausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fox Vision“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl atsisakymo supažindinti su laimėtojo pasiūlymu viešajame pirkime Nr. 180644 II dalyje nutraukti.