Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fox Vision“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinė Šiaulių ligoninė, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) UAB „Septeka“ bei institucijai, teikiančiai išvadą Viešųjų pirkimų tarnybai dėl viešųjų pirkimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Fox Vision“ pateikė teismui ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su UAB „Septeka“ pasiūlymu atskleidžiant siūlomos ir tiekiamos prekės gamintojo ir prekės modelio pavadinimą; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas atskleidimo. Nurodo, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2016 m. lapkričio 14 d. (toliau – Perkančioji organizacija) patalpino skelbimą dėl skelbiamo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu hidrofobiniams intraokuliniams lęšiukams pirkti Nr. 180644 (toliau – Viešasis pirkimas). Viešasis pirkimas suskirstytas į dvi dalis: 1 dalis – užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai su UV spindulių filtru, mažinančiu mėlynos šviesos pralaidumą – 900 vnt., 2 dalis – užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai – 800 vnt. Perkančioji organizacija raštu Nr. U81-175 pranešė tiekėjams apie sudarytą pasiūlymų eilę viešojo pirkimo 2 dalies laimėtoju pripažįstant UAB „Septeka“. 2017 m. sausio 17 d. UAB „Fox Vision“ pateikė prašymą susipažinti su kitų pirkime dalyvaujančių teikėjų pasiūlymais.

Ieškovė 2017 m. sausio mėn. 20 d. atsakovei pateikė prašymą susipažinti su tiekėjų pasiūlymais. Atsakovė 2017 m. vasario 1 d. informavo Ieškovą, kad tiekėjai yra nurodę, jog prekių gamintojai, katalogo kodai, techninė specifikacija ir straipsniai yra konfidenciali informacija. Ieškovė 2017 m. vasario 6 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl atsisakymo supažindinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu. Atsakovė 2017 m. vasario 21 d. pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė supažindinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu. Ieškovė 2017 m. birželio 15 d. pakartotinai prašė leisti susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu konfidencialia informacija nelaikant prekės pavadinimo ir gamintojo. Atsakovė 2017 m. birželio 27 d. raštu atsisakė supažindinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu. Ieškovė, nesutikdama su tokia atsakovės pozicija, 2017 m. rugpjūčio 21 d. vėl kreipėsi į atsakovę dėl leidimo susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu, tačiau atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d raštu nesutiko atskleisti UAB „Septeka“ pasiūlymo duomenų, kurie laikomi konfidencialia informacija.

Atsakovė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas, o tokią informaciją sudaro komercinė (gamybinė) paslaptis ir informacija, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Teigia, kad visų pirma, atsakovė, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bei Konkurso sąlygomis, kreipėsi į tiekėjus dėl konfidencialios informacijos pagrindimo, ir tik gavusi jų atsakymus, nesutiko jos atskleisti ieškovei. Antra, pats ieškovas nurodė, jog informacija, kurią jis šio ieškinio pagrindu siekia gauti, jo pačio laikytina konfidencialia. Nurodo, kad pirkime dalyvavę asmenys UAB „Medicinos projektai“ ir UAB „Neomedika“ raštu paaiškino, kodėl tam tikra informacija yra konfidenciali, t. y. UAB „Medicinos projektai“ nurodė, jog konkursui pateiktų produktų informacinė medžiaga, kurią sudaro katalogai bei straipsniai, nėra skelbiama viešai ir yra laikytina konfidencialia informacija, visa viešai prieinama informacija yra pateikiama gamintojo internetiniame tinklalapyje, o UAB „Neomedika“ nurodė, jog atskleidus ir paviešinus sutartyje ar pasiūlyme nurodytus gamintojus ar katalogų kodus konkurentams (t. y. kitiems tiekėjams) jiems būtų suteikiama informacija, kuria pasinaudojusios kitos įmonės paprastai susisiekia su gamintojais ir deda visas pastangas, kad perimtų atstovavimo teisę, nors įmonė sugaišo daug laiko, investavo pinigus ir įdėjo daug pastangų paieškai ir bendravimui su jais, todėl ši informacija negali būti viešinama. Įvertinus tiekėjų paaiškinimus 2017 m. sausio 23 d. ieškovei buvo leista susipažinti tik su ta pasiūlymų dokumentacija, kuri nėra konfidenciali. Be to, pagal VPĮ 41 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos kenkia teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Atsakovė vadovaudamasi teisės aktais bei tiekėjų paaiškinimais, nusprendė, jog tam tikros informacijos atskleidimas ieškovei gali turėti neigiamos įtakos nurodytiems tiekėjams, todėl supažindino ieškovę tik su ta informacija, kuri nėra konfidenciali. Pažymėjo, kad atsakovės sprendimą neleisti susipažinti su tam tikra informacija lėmė teikėjų raštiškuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kodėl tam tikra informacija yra konfidenciali. Be to, skaidrumo principo taikymas dažnai sukelia koliziją tarp konfidencialumo pareigos ir viešumo, tačiau pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, todėl perkančiosios organizacijos turi pareigą užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus ieškinį teismui, gauti šia informaciją. Taigi perkančiosios organizacijos pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos pati savaime nereiškia viešųjų pirkimų skaidrumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Pastebėjo, kad ieškovė tik pateikė savo pamąstymus, jog, neva, tokia informacija turi būti laikoma visuotinai žinoma ir prieinama, tačiau niekaip to neįrodė. Atsakovas teigia, kad jo manymu ieškovė šiuo atveju gali kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne prašyti atsakovės supažindinti jį su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas pažymi, kad viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisės objektas, VPĮ priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas viešųjų pirkimų srityje, todėl VPĮ nuostatų turinys aiškintinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, taip pat juos plėtojančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir kasacinio teismo praktiką.

VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nėra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017).

Viešųjų pirkimų principų pažeidimas – pagrindas pripažinti pirkimo procedūras neteisėtomis. Nors konkurencijos užtikrinimo imperatyvas VPĮ kaip bendrasis principas neįtvirtintas pažodžiui, tiek Teisingumo Teismo, tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tai – vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje CoNISMa, C-305/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017). Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo ar jos taikymo negalimumo, žalos atlyginimo). Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principų pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).

Faktinės bylos aplinkybės.

VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2016 m. lapkričio 14 d. centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą viešą konkursą „Hidrofobiniai intraokuliniai lęšiukai“, pirkimo numeris 180644. Pirkimo objektas skirstomas į dvi atskiras pirkimo dalis: 1 dalis – užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai su UV spindulių filtru, mažinančiu mėlynos šviesos pralaidumą – 900 vnt., 2 dalis – užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai – 800 vnt.

Pasiūlymus pirkimo 2 dalyje pateikė keturi teikėjai, t. y. ieškovė, UAB „Septeka“, UAB „Medicinos projektai“ ir UAB „Neomedika“. Įvertinius teismui pateikus trečiųjų asmenų UAB „Septeka“, UAB „Medicinos projektai“ ir UAB „Neomedika“ pasiūlymus matyti, kad tiekėjai išskyrė tam tikrą informaciją kaip konfidencialią.

Perkančioji organizacija raštu Nr. U81-175 pranešė tiekėjams apie sudarytą pasiūlymų eilę viešojo pirkimo 2 dalies laimėtoju pripažįstant UAB „Septeka“. Ieškovė 2017 m. sausio mėn. 20 d. atsakovei pateikė prašymą susipažinti su tiekėjų pasiūlymais. Atsakovė 2017 m. vasario 1 d. pranešimu Nr. 4926369 informavo ieškovę, kad tiekėjai yra nurodę, jog prekių gamintojai, katalogo kodai, techninė specifikacija ir straipsniai yra konfidenciali informacija.

Ieškovė 2017 m. vasario 6 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl atsisakymo supažindinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu. Atsakovė 2017 m. vasario 21 d. pateikė atsakymą raštu Nr. V81-233, kuriuo atsisakė supažindinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu.

Ieškovė 2017 m. birželio 15 d. pakartotinai prašė leisti susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu konfidencialia informacija nelaikant prekės pavadinimo ir gamintojo. Atsakovė 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. S-3615(1.24) atsisakė supažindinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu.

Ieškovė, nesutikdama su tokia atsakovės pozicija, 2017 m. rugpjūčio 21 d. vėl kreipėsi į atsakovę dėl leidimo susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu, tačiau atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4900(1.24) nesutiko atskleisti UAB „Septeka“ pasiūlymo duomenų, kurie laikomi konfidencialia informacija.

2017 m. sausio 19 d. perkančiosios organizacijos patalpose ieškovei buvo leista susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, išskyrus konfidencialią informaciją.

Dėl pasiūlymuose esančios informacijos konfidencialumo.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus ieškinį teismui (Lietuvoje – pretenziją, nes peržiūros procedūra inicijuojama ne teismo procesu), gauti šią informaciją. Viešojo pirkimo procedūrų peržiūrėjimo metu konfidencialumą privalo užtikrinti už peržiūros procedūrą atsakinga institucija. Vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialią informaciją turi būti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos šalių teise į gynybą (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. Sprendimas Varec, C-450/06, Rink. 2008, p. I-581).

VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro, visų pirma, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Ši nuostata taip pat turi būti aiškinama ir taikoma kartu su kitomis VPĮ normomis, kuriose atskirai reguliuojamas dalyvių informavimas dėl jų pasiūlymų atmetimo priežasčių, apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, prekių pavyzdžius (jei tokių pateikimas buvo numatytas pirkimo sąlygose) ir kt. informaciją (VPĮ 41 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visą pasiūlymą (plačiąja prasme) sudaro konfidenciali informacija.

VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. VPĮ atskirai neįtvirtinta konfidencialios informacijos sampratos, ši atskleista CK 1.116 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija yra prašoma supažindinti su kito dalyvio pasiūlymu, ji tai turi padaryti atsižvelgdama į prašomos pateikti informacijos pobūdį bei į tiekėjo valią tam tikrus duomenis įslaptinti. Perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus.

Nors informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos įtakos, ši dėl duomenų slaptumo sprendžia atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį, pavyzdžiui, į kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą išviešinti tam tikrus duomenis, taip pat į CK 1.116 straipsnio nuostatas. Be to, perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją klausdama, kokia pasiūlymą sudaranti informacija yra konfidenciali, o kuri vieša. Bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).

Nagrinėjamu atveju pirkime dalyvavusių asmenų UAB „Septeka“, UAB „Neomedika“ ir UAB „Medicinos projektai“ teigimu duomenys apie siūlomų prekių gamintojus, modelius ir jų katalogai yra konfidencialūs, todėl remiantis įmonės vidaus aktu (direktoriaus įsakymu), negali būti atskleisti kitiems asmenims. Šie asmenys nurodė, kad tam tikra pasiūlymuose esanti informacija yra konfidenciali bei perkančiajai organizacijai prašant papildomai paaiškino, kodėl tam tikri duomenys negali būti atskiesti tretiesiems asmenims. UAB „Septeka“ ir UAB „Neomedika“ teigimu duomenys apie siūlomų prekių gamintojus, modelius ir jų katalogai yra konfidencialūs, todėl remiantis įmonės vidaus aktu (direktoriaus įsakymu), negali būti atskleisti kitiems asmenims. UAB „Medicinos projektai“ nurodė, kad konfidenciali informacija yra tie pasiūlymo duomenys, kurie nėra viešai skelbiami lęšių gamintojų, t. y. katalogai bei straipsniai. Minėti asmenys iš esmės grindžia, jog tam tikri duomenys turi vertę vien dėl to, kad jos nežino kiti asmenys, o šios informacijos atskleidimas gali padaryti žalos įmonei, pavyzdžiui, turima informacija pasinaudotų konkurentai ir perviliotų klientus (lęšių gamintojus).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pasiūlyme nurodyti duomenys savo turiniu nėra konfidenciali informacija, kai neatitinka CK 1.116 straipsnio nuostatų ir teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių informacijai saugoti, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

Nagrinėjamu atveju lęšių gamintojai savo internetiniuose puslapiuose viešai skelbia duomenis apie gaminamus lęšius, jų modelius bei technines specifikacijas, taigi informacija apie trečiųjų asmenų siūlomų lęšių gamintoją (jo pavadinimą), lęšių modelį bei jų technines savybes yra viešai prieinama visiems asmenims (https://www.zeiss.com, http://www.bausch.com, http://www.polytech-domilens.de), todėl negali būti trečiojo asmens komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija. Vien aplinkybė, kad lęšių platintojas (nagrinėjamu atveju, pirkime dalyvaujantis tiekėjas) lokaliniu vidaus aktu pripažino, jog ši informaciją yra įmonės komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija, tai savaime nereiškia, kad šie duomenys turėtų būti laikomi slaptais, nes, kaip minėta, pats lęšių gamintojas nusprendė šią informaciją padaryti žinoma ir laisvai prieinama tretiesiems asmenims.

Pastebėtina ir tai, kad moksliniai straipsniai, kuriuos teikėjai pateikė kartu su pasiūlymu, yra spausdinti specializuotuose leidiniuose bei skelbiami internete, kur kiekvienas asmuo, gali juos surasti ir perskaityti (pavyzdžiui, http://www.jcrsjournal.org, http://link.springer.com). Nors kai kuriuos straipsnius interneto vartotojai gali skaityti tik sumokėję registracijos mokestį, tai vis tiek nepaneigia fakto, jog ši informacija yra laisvai prieinama tretiesiems asmenims, todėl jai nėra taikoma konfidencialios informacijos apsauga.

Teismas pripažįsta, kad lęšių gamintojo bei gaminių platintojo (pirkime dalyvaujančio teikėjo) tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos, leidžiančios tiekėjui konkuruoti rinkoje (pavyzdžiui, prekių kainodara ir pan.), visgi gali būti laikomos konfidencialia informacija, kurią remiantis VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi perkančioji organizacija (atsakovė) privalo saugoti ir neatskleisti. Vien aplinkybė, kad kitiems asmenims būtų atskleista kitos šalies konfidenciali informacija, pavyzdžiui, teikėjo galimybė teikti tam tikro gamintojo produkciją, savaime nereiškia, jog dėl to šią informaciją gavęs subjektas pradėtų nesąžiningai konkuruoti (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnis) ar imtųsi kitų sąžiningai ūkinei elgsenai priešingų veiksmų. Jei būtų priešingai, būtų paneigta civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016). Nagrinėjamoje byloje UAB „Septeka“, UAB „Neomedika“ ir UAB „Medicinos projektai“ atitinkami argumentai dėl galimo prekių gamintojo perviliojimo kaip ūkio subjekto galimybėms konkuruoti laisvoje rinkoje suvaržymo yra nepakankamai teisiškai motyvuoti.

Pastebėtina, kad šiuo atveju nebuvo pagrįstas UAB „Septeka“ pateiktų dokumentų konfidencialumas, t. y. tiekėjai, turi įrodyti informacijos konfidencialumą (CPK 12 ir 178 straipsniai) pateikdami ne vien sutartis, savo vidinius teisės aktus, bet turi ir išsamiai pagrįsti, kodėl tam tikrą informaciją laiko konfidencialia. Be to, perkančiajai organizacijai nėra privalomas tiekėjo nurodymas, jog tam tikri duomenys yra konfidencialūs, kadangi informacijos kvalifikavimas konfidencialia priklauso nuo informacijos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Taigi perkančioji organizacija spręsdama klausimą dėl duomenų slaptumo, visų pirma turi visapusiškai įvertinti tiekėjų argumentus, kodėl šios informacijos atkleidimas negalimas. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė neanalizavo, kodėl tam tikri duomenys visgi turėtų būti laikomi konfidencialiais, kokią žalą tiekėjų teisėtiems interesams galėtų sukelti tokios tiekėjų pasiūlymuose nurodytos informacijos atskleidimas ieškovei.

Siekiant užtikrinti pirkimo proceso skaidrumą VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, tačiau apibrėžusi pirkimo sąlygų turinį perkančioji organizacija negali vėliau jo keisti ar aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai, perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Nagrinėjamu atveju pati perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 31 punkte buvo nurodžiusi, kad konfidencialia negali būti laikoma siūlomos prekės gamintojo, tiekėjo, prekės modelio pavadinimas, pasiūlyme nurodyti subtiekėjai, taip pat kita informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti skelbiama arba kitokiu būdu viešai prieinama visuomenei. Nors pirkimo sąlygos yra privalomos perkančiajai organizacijai ir ji negali jų iš esmės keisti, nesilaikyti, tačiau nagrinėjamu atveju vykdydama pirkimo procedūras atsakovė visgi nesuteikė teisės ieškovei susipažinti su kitų teikėjų pasiūlyme esančia informacija apie prekės gamintoją, prekės modelio pavadinimus.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad perkančioji organizacija nepagrįstai padarė išvadą, jog duomenys apie lęšiukų gamintoją, tiekėjo siūlomų lęšių modelį bei jų atitiktį pirkimo sąlygose numatytiems techniniams reikalavimams yra konfidenciali informacija, todėl naikintinas perkančiosios organizacijos sprendimas neleisti ieškovei susipažinti su kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymuose nurodyta konfidencialia informacija, kuri negalėjo būti vertinama kaip konfidenciali.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su UAB „Septeka“ pasiūlymu atskleidžiant siūlomos ir tiekiamos prekės gamintojo ir prekės modelio pavadinimą bei įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas atskleidimo, teismui pripažinus, jog viešai skelbiami duomenys apie prekių modelį ir jų gamintoją negali būti trečiojo asmens (pirkime dalyvaujančio teikėjo) komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija (teismo sprendimo 15 punktas) ir leidus ieškovei susipažinti su šiais duomenimis (teismo sprendimo 20 punktas), daroma išvada, jog ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai. Atitinkamai dėl kitos pasiūlymų dalies slaptumo perkančioji organizacija (atsakovė) įpareigotina prašymą išnagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikėsi ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 1500,35 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 700,00 Eur už advokato darbą, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 423¹ - 423⁸ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Respublikinės Šiaulių ligoninę leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fox Vision‘‘ susipažinti su kito viešojo pirkimo „Hidrofobiniai intraokuliniai lęšiukai“, pirkimo numeris 180644, 2 dalyje dalyvaujančio teikėjo uždarosios akcinės bendrovės „Septeka“ esančia informacija apie siūlomų prekių modelius ir jų gamintoją bei įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas atskleidimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fox Vision“, juridinio asmens kodas 303317197, iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės, juridinio asmens kodas 245386220, 1500,35 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 700,00 Eur už advokato darbą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.