Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-194-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-06
Bylos Nr.: e2A-194-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas: A. M.
Ieškovas: UAB „Molėtų šiluma“

Civilinė byla Nr. e2A-194-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00128-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Molėtų šiluma“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1240-335/2021 pagal ieškovės UAB „Molėtų šiluma“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nutraukta, išvadą teikusios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1 100,97 Eur skolą už patiektą šilumos energiją 2018-10-01 iki 2020-09-30, 39,86 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2003-12-18 sudarė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 27409 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti namui (duomenys neskelbtini) šilumą ir karštą vandenį, palaikyti šilumnešio parametrus, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už suvartotą šilumą ir karštą vandenį, vykdyti kitus įsipareigojimus, nurodytus sutartyje. Atsakovas 2007-11-09 atsijungė nuo bute įrengtos šildymo sistemos savavališkai, todėl jis ir toliau liko šių sistemų tiekiamos šilumos ir karšto vandens buitiniu vartotoju, privalančiu vykdyti sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Jam nuo 2018-10-01 iki 2020-09-30 buvo patiekta šilumos energija 1 100,97 Eur sumai, bet jis ignoravo jam siųstus priminimus ir įspėjimus neva dėl atsijungimo (buto (duomenys neskelbtini)) nuo centrinio šildymo sistemos ir, jo teigimu, vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2010-10-09, dėl ko nepagrįstai atsisakė vykdyti savo mokėjimo prievoles. Atsakovas yra neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius ir turi mokėti už šilumos energiją, bet skolos laiku nesumokėjo ir jam už 6 mėnesius priskaičiuoti 39,86 Eur dydžio delspinigiai.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti šalių sudarytą sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-19 pagal sutarties 8.2 punktą arba nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo ir įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, jo butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą nuo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. O jeigu šis reikalavimas būtų atmestas, prašė įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos kiekio, energiją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4 taikomą kartu su metodu Nr. 5 pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ „Registrų centras“.

4. Priešieškinyje nurodė, kad yra įteisinęs savo buto šildymo būdo pakeitimą laikydamasis Statybos įstatymo (2010-07-02 redakcijos) nuostatų. Šildymo būdo pakeitimo metu šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra. Nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30 nereikėjo rengti statinio projekto (paprasto remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos vien statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį. Atsakovas 2010-10-19 raštu pranešė ieškovei apie vienašališką sutarties nutraukimą, jam pakeitus buto šildymo būdą ir tuo atsisakant ieškovės tiekiamos šilumos energijos, kurį ieškovė gavo ir užregistravo Nr. 7-143, todėl sutartis laikoma nutraukta nuo 2011-10-19, t. y. po 12 mėnesių nuo tokio vartotojo pranešimo arba nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo. 2010-10-19 deklaracija apie šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimą, 2012-02-14 buto kadastriniai matavimai ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo buto šildymo būdas yra vietinis centrinis.

5. Ieškovė neginčijo vienašališko sutarties nutraukimo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau-LAT) 2019-06-05 nutartimi nurodo, kad nepaneigta jo teisė nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį nurodytu laikotarpiu dėl teisės aktų reguliavimo spragos, kurią teismas turi įvertinti nagrinėjant bylą. Ieškovė, nepripažindama atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo iš esmės reikalauja įvykdyti tai, ko šiuo metu neįmanoma įvykdyti dėl teisės aktų spragos ir ieškinio reikalavimai neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos. Todėl pripažintina, kad sutartis yra nutraukta nuo centralizuoto šildymo sistemų atjungimo įteisinimo pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nes atsakovas ją nutraukė kaip atlikęs buto šildymo būdą pakeitimą pagal Statybos įstatymą. Nuo šio momento atsakovas ieškovės tiekiamos šilumos energijos faktiškai nevartojo.

6. Nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukti nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekio, nes ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi apskaitos prietaisų metrologinių patikrų, karšto vandens apskaitos. VĮ Registrų centro duomenimis name buvo kitos paskirties patalpų (sandėliukų), kurie nebuvo šildomi centralizuotai, o pakeitus atsakovo buto šildymo būdą, ieškovė privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovo butui nepriskirdama jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio. Šios patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrą naudingą plotą. Ieškovė netinkamai skirstė šilumos energiją, nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms patalpoms nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos, skirtos viso namo bendro naudojimo patalpų šildymui, jei šios pagalbinės patalpos nešildomos, arba neįtraukė šių patalpų į šildomų butų naudingą plotą, jei šios patalpos laikytinos šiltomis patalpomis. Todėl ieškovė turi perskaičiuoti atsakovui tenkančius mokėjimus. Ieškovė nepagristai atsakovui priskaičiavo delspinigius, kai sutarties 6.3 punkte nebuvo nustatytas konkretus jų dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1 100,97 Eur skolą už tiektą šilumos energiją, 39,86 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 140,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 2003-12-18 sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta.

8. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , atsakovui priklauso nuosavybės teise. 2003-12-18 šalys sudarė sutartį Nr. 27409, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumą ir karštą vandenį, palaikyti šilumnešio parametrus, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį, savavališkai nekeisti bute įrengtos šilumos vartojimo sistemos, karšto vandens tiekimo ir vonios patalpos šildymo sistemos ir kt.

9. Pažymėjo, kad 2009-04-22 Molėtų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113-335/2009 nustatyta, jog A. M. savavališkai atsijungė nuo bute įrengtos šildymo sistemos. 2018-07-10 teismas sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2018 iš atsakovo ieškovei priteisė nuostolius, patirtus už tiektą šilumą iki 2017-04-25, delspinigius ir metines palūkanas, o priešieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nutraukta atmetė. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. M. apeliacinį skundą, 2018-12-04 nutartimi paliko nepakeistą teismo sprendimą. LAT 2019-07-04 nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-251-313/2019) Panevėžio apygardos teismo 2018-12-04 nutarties dalis, kuria palikta nepakeista apylinkės teismo 2018-07-10 sprendimo dalis tenkinti ieškinį, taip pat atmesti priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, šilumos energiją name paskirstant pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre, ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, buvo panaikinta ir ši bylos dalis perduota Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

10. Kitą nutarties dalį, kuria apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista apylinkės teismo 2018-07-10 sprendimo dalis atmesti priešieškinio reikalavimus – pripažinti šalių 2003-12-18 sudarytą sutartį vienašališkai A. M. nutraukta nuo 2010-10-19 ir reikalavimas įpareigoti ieškovę perskaičiuoti šilumos energijos paskirstymą, jo butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos energijos, o ją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, kasacinis teismas paliko nepakeistą.

11. Teismas pripažino, jog ieškovė pagrįstai prašė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukti bylą dalyje dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo. Pažymėjo, kad nustatant, ar nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), nustatytinas ieškinio tapatumo klausimas, kuris siejamas su tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio (priešieškinio) dalyku ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-19-732/2018 šalys yra tos pačios, teisinis santykis susijęs su ginčo šalių sudarytos 2003-12-18 sutarties pripažinimo (ar nepripažinimo) vienašališkai nutraukta ir būtent šis materialus teisinis reikalavimas abejose bylose sudaro ieškinio dalyką. Konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, nes atsakovas (atstovas) reikalavimus grindžia analogiškais įrodymais: 2010-10-19 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, 2010-10-19 prašymu, VĮ „Registrų centras“ išrašais, 2012-02-14 buto kadastriniais matavimais, tais pačiais raštais, prašymais, teisės aktais ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, leidžiančių iš naujo spręsti dėl sutarties nutraukimo, kas jau yra išspręsta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog sutartis vienašališkai nebuvo nutraukta nuo 2011-10-19, patvirtina ir kiti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais iš atsakovo buvo priteistos skolos už šilumos energiją, tiektą atsakovui jau po 2010-10-19 prašymo (Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-07-13 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-456-732/2011, 2013-12-17 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-949-335/2013, 2014-05-28 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-461-335/2014, 2019-09-17 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-227/2019). Teismas sutiko su ieškove, kad jau buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl sutarties vienašališko nutraukimo, o neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius jis turi mokėti už šilumos energiją. Pažymėjo, kad LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Teismas nutraukė bylą dalyje dėl 2003-12-18 sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-19 pagal sutarties 8.3. punktą arba nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo.

12. Teismas nurodė, kad dėl alternatyvaus atsakovo reikalavimo LAT 2019-07-04 nutartyje (48, 55 punktai) buvo pasisakyta, pripažinus, jog atsakovas 2010-10-19 neatliko šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir dėl Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo bei atitinkamai šilumos energijos perskirstymo, nes šis metodas taikomas kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 tuo atveju, jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.).

13. Nustatė, kad ieškovė atliko paskaičiavimus, atsižvelgdama į jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, būtent atsakovui mokesčiai už patalpų šildymą paskaičiuoti įtraukiant į jam priklausančių patalpų naudingąjį plotą rūsio patalpų plotą. Nesutiko, kad namo rūsyje esančio kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos neįtrauktos į šilumos paskirstymą. Pažymėjo, kad ieškovė nereiškė jokių reikalavimų dėl mokėjimo už nepaskirstytą karšto vandens šilumos kiekį. Teismas kritiškai vertino atsakovo teismui pateiktus šilumos paskirstymo skaičiavimus, kuriuos jis paskaičiavo pagal metodą Nr. 4 ir už centralizuotą šilumos energiją savo butui už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2020-09-30, esą ieškovei neturi mokėti. Pripažino, jog atsakovas, neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos, turi mokėti už šilumos energiją, ką nurodė ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba savo išvadoje.

14. Pripažino, jog ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo yra pagrindusi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl iš atsakovo priteista 1 100,97 Eur skolos už patiektą šilumos energiją. Atsakovui ginčijant ieškovės teisę reikalauti delspinigių, nurodė, kad tuo klausimu irgi yra pasisakęs kasacinis teismas išnagrinėtoje byloje, joje pažymėta, kad šalys sutarties 3 punktu yra sutarusios dėl jų, kad už kiekvieną uždelstą neatsiskaitymo dieną pagal Vyriausybės 1995-01-25 nutarimą Nr. 124 moka delspinigius nuo nesumokėtos sumos, įskaitant ir mokėjimo dieną. Dėl to iš atsakovo priteisti 39,86 Eur dydžio delspinigiai. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Teismas netenkino atsakovo atstovas prašymo ieškovei skirti baudą už neva nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį neįžvelgęs nei ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą šios bylos išnagrinėjimą.

15. Nustatė, kad ieškovė viso patyrė 826 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau įvertinęs bylos pobūdį, trukmę, apimtį, šalių procesinį elgesį bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra pensininkas ir silpnesnė šalis, teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino ir iš atsakovo ieškovei priteisė 500 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje - 826 Eur, taip pat prašo priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

17. Nurodo, kad teismas, nesant pagrindo, sumažino ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas nuo 800 Eur iki 474 Eur. Nėra duomenų, kad ieškovė atliko kažkokius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar nesąžiningas elgesys. Priešingai, būtent atsakovas sistemingai elgėsi nesąžiningai, reikšdamas tapačius, jau teismų ankstesnėse bylose nagrinėtus reikalavimus. Taip pat į bylą teikdamas daugybę niekuo su byla nesusijusios medžiagos, kurią ieškovė turėjo analizuoti ir dėl jos pareikšti savo nuomonę. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, jos beveik 10 kartų mažesnės. Byla buvo pakankamai ilga, joje buvo suteikta daug teisinių paslaugų: parengti ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, pasirengta teismo posėdžiui (susipažinta su didelės apimties atsakovo pateikta medžiaga), atstovauta 2021-10-04 parengiamajame teismo posėdyje (trukmė: 1:13); 2021-10-22 pateikti papildomi įrodymai; pasirengta teismo posėdžiui, atstovauta 2021-11-05 teismo posėdyje (trukmė: 2:06). Šiuo atveju buvo sutartas bendras atlygis už visą instanciją.

18. Pažymi, kad buvimas pensininku negali būti pagrindu sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Vien tik gaunama pensija neatspindi asmens turtinės padėties. Iš kitų bylų žinoma, kad atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto vienetą, jis turi pakankamai pajamų teisinėms paslaugoms įsigyti, nei vienoje iš daugybės jo bylų jis nesikreipė dėl valstybės finansuojamos teisinės pagalbos. Didesnė teisinių paslaugų išlaidų dalis susidarė būtent dėl atsakovo pareikšto nepagrįsto priešieškinio ir jis turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir atlyginti dėl veiksmų kitos šalies patirtas išlaidas. Atsakovas jau beveik 15 metų savo valia neatsiskaito už jam tiekiamą šilumos energiją, dėl ko ieškovė turi kreiptis į teismą, patiria bylinėjimosi išlaidas, kurių nepriteisus, tai tampa ieškovės nuostoliais.

19. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma gausi kasacinio teismo praktika.

20. Nurodo, kad teismas, nepagrįstai, šališkai ir neteisėtai nutraukė bylą dalyje dėl šalių ginčo dėl 2003-12-18 sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-19 pagal sutarties 8.3. punktą arba nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo, kadangi reikalavimas iki šiol nėra išspręstas ir dėl to atsakovas turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-14-732/2017 priešieškiniu prašė teismo pagrindiniu reikalavimu pripažinti sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-19. Abiejų bylų dalykas ir pagrindas nesutampa. Nesutinka, kad išnagrinėtų civilinių bylų (civilinės bylos, kuriose priimti teismo įsakymai bei 2019-09-17 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-227/2019) dalykas ir pagrindas sutampa. Įrodymai, patvirtinantys ieškovo veiksmų įteisinimo aplinkybes, vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, o jų nepakankamumas gali būti pagrindas atmesti ieškinį.

21. Nurodo, kad priešieškinį grindžia iš dalies tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. šildymo būdo pakeitimo teisėtumu, negauta šilumos energija, netinkamai atliktu šilumos energijos paskirstymu, dėl kurio atsakovui buvo nepagrįstai priskirti mokėjimai už šilumos energiją, kurios atsakovas faktiškai negavo. Tačiau priešieškinio pagrindu jis nurodo šildymo būdo pakeitimo įteisinimą, kurį, kaip ieškinio teisinį pagrindą, teismas privalo įvertinti ex officio, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Taip pat alternatyvaus reikalavimo pagrindu nurodo 2003-12-18 sutarties nutraukimą nuo 2011-10-19 pagal šios sutarties 8.3 p. Tokie reikalavimai nebuvo reiškiami jokiame iki šiol nagrinėtame ginče, jie nėra tapatūs. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, todėl yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas šališkai paneigė vartotojo teisę kreiptis į teismą nutraukti sutartį, nors aiškiai matė, kad šalių ginčas dėl sutarties nutraukimo datos lieka iš esmės neišspręstas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2019-06-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų nebereikės įrodinėti, tačiau tai negalėjo būti pagrindas šioje dalyje bylą nutraukti tik todėl, kad atsakovas savo pažeistas teises gynė kitais įstatymo nustatytais būdais.

22. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovas yra įteisinęs savo buto šildymo būdo pakeitimą, laikydamasis 2010-07-02 redakcijos Statybos įstatymo nuostatų. Šildymo būdo pakeitimo metu šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra. Buto šildymo būdo pakeitimas yra įteisintas, o šio įteisinimo momentas yra teisės klausimas, kurį turėjo išspręsti teismas, įvertinęs, kad atsakovas 2010-10-19 raštu pranešė ieškovui apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2010-10-19 pakeitus buto šildymo būdą ir tuo atsisakant ieškovo tiekiamos šilumos energijos, todėl sutartis yra laikytina nutraukta nuo 2011-10-19 t.y. po 12 mėnesių nuo vartotojo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal 2003-12-18 sutarties 8.2 punktą arba nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo. Atsakovo 2010-10-19 deklaracija apie šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimą, 2012-02-14 buto kadastriniai matavimai ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo buto šildymo būdas yra vietinis centrinis. Ieškovė neginčijo atsakovo 2010-10-19 pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, atsakovo 2010-10-19 deklaracijos apie šildymo būdo pakeitimą ir minėto viešojo registro duomenų apie atsakovo buto vietinį šildymo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas šiurkščiai nukrypo nuo kasacinio teismo 2019-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 išaiškinimų dėl CK nuostatų ir kitų įstatymų normų santykio sprendžiant dėl vartotojo vienašališko energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Vartotojas fizinis asmuo turi teisę vienašališkai, t. y. nepriklausomai nuo šilumos energijos tiekėjo valios, nutraukti sutartį, tačiau šią teisę įgyvendindamas turi laikytis tam tikrų reikalavimų, tokia teisė nurodytu laikotarpiu negalėjo būti paneigta vien dėl to, kad įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose egzistavo reguliavimo spraga. Šiuo atveju ieškovė formaliais pagrindais nepripažįsta atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo, iš esmės reikalaudama, kad atsakovas įvykdytų reikalavimus, kurie galiojo šildymo būdo pakeitimo darbų atlikimo metu, tačiau kurių šiuo metu įvykdyti neįmanoma dėl teisės aktų spragos. Teismas turėtų konstatuoti sutartinių santykių su šilumos energijos ir karšto vandens tiekėju pasibaigimą nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo.

24. Teigia, kad teismas, patenkindamas ieškinį, išimtinai rėmėsi ieškovės prielaidomis ir fantazijomis apie atsakovui patiektą šilumos energijos kiekį, nes ieškovė nepateikė jokių šilumos energijos paskirstymo skaičiavimų, o tik suvestinę su nenustatytu būdu gautais skaičiavimų rezultatais. Teismas nepagrįstai ja rėmėsi, atmesdamas analogiško turinio atsakovo pateiktą suvestinę, kas rodo teismo šališkumą. Atsakovas įrodė, kad ieškovė į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį, kai ieškovė atsisakė pateikti šilumos energijos paskirstymo skaičiavimus ir pirminius duomenis, įskaitant šilumos apskaitos prietaisų ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir karšto vandens apskaitos prietaisų metrologines patikras. Ieškovė neturėjo teisės į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukti nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį, nes ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinių patikrų. Atsakovė neįrodė, kad faktiškai (o ne juridiškai) perdavė ieškovui centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, kurį ieškovas reikalauja perskaičiuoti.

25. Teismas nevertino, ar ieškovės parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius, nors atsakovas pagrįstai tvirtino, kad dėl namo rūsyje esančių asmeninio naudojimo centralizuotai nešildomų patalpų ir (arba) dėl atsakovo centralizuotai nešildomo buto, ieškovė privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovui butui nepriskirdamas jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio. Atsakovas faktiškai suvartotos centralizuotos šilumos energijos dydį įrodinėjo centralizuotai nešildomomis atsakovo buto patalpomis, kurioms buvo priskirtas šilumos energijos kiekis, kuris nebuvo patiektas atsakovui, ir todėl ieškovės priskirtas atsakovui šilumos energijos kiekis neatitinka atsakovo faktiškai suvartoto energijos kiekio. Jei teismas abejojo atsakovo atlikto audito išvadų teisėtumu ir pagrįstumu, turėjo teisę paskirti teismo ekspertizę, kad nustatytų, ar ieškovės priskirtas šilumos energijos kiekis neatitinka atsakovo faktiškai suvartoto energijos kiekio, nes atsakovo atliktas auditas nustatė, kad atsakovas apskritai negavo energijos kiekio, kurio reikalauja ieškovė, o ieškovė šių įrodymų nepaneigė, taip pat nepateikė jokių savo atliktų skaičiavimų, kurie patvirtintų ieškovės atlikto šilumos paskirstymo pagrįstumą ir (arba) paneigtų pateiktus įrodymus.

26. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog į šilumos energijos paskirstymą nėra įtrauktos namo rūsyje esančios asmeninio naudojimo centralizuotai nešildomos sandėliavimo patalpos. Ieškovė netinkamai taikė šilumos paskirstymo metodus, neįtraukdama dalies asmeninio naudojimo patalpų į šilumos energijos paskirstymą name. Teismas neįvertino, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (palėpės ir sandėliukai), nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrą naudingą plotą. Patalpų aukštis skiriasi, todėl šilumos energija turėjo būti skirstoma pagal patalpų tūrį, o ne plotą. Ieškovė netinkamai skirstė šilumos energiją name, nes ginčo laikotarpiu centralizuota šilumą name yra skirstoma pagal 4-ą metodą, nors privalėjo nuo 2010-10-05 skirtyti pagal 4-ą metodą taikomą kartu su 5 metodu. Laikytina, kad ieškovė netinkamai skirstė šilumą pagal šiuos metodus, nes dalį šilumos energijos priskyrė ir atsakovo butui, kuris buvo šildomas vietiniu būdu, nors tokiai atvejais joks šilumos kiekis atjungtam butui nepriskiriamas. Nesutinka, kad šilumos paskirstymas teisėtai atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VĮ „Registrų centras“ duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau ir kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotą. Ieškovė netinkamai skirstė šilumos energiją, nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos, skirtos namo bendro naudojimo patalpų šildymui, jei šios pagalbinės patalpos nešildomos, arba neįtraukė šių patalpų į šildomų butų naudingą plotą, jei šios patalpos laikytinos šiltomis patalpomis.

27. Nurodo, kad ieškovė neteisėtai ir nepagristai priskaičiavo atsakovui delspinigius, nors nei 2003 m. sutartis, nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato, todėl atsakovė neturi teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių (CK 6.258 str. 1 d.), nes sutartyje nėra nurodytas konkretus Vyriausybės nutarimas, dėl kurio šalys būtų susitarusios. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios įmonė tipas yra valstybės įmonė arba savivaldybės įmonė, taip pat nepateikė įrodymų, kad teikia viešąsias paslaugas gyventojams, nes šilumos tiekimas yra ne paslaugų, o prekių tiekimas, todėl 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ neaktualus. Nesant individualios sutarties, kurioje būtu nustatytas konkretus delspinigių dydis, taip pat raštu neinformavus atsakovą, kaip buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodant jų dydį ir susidarymo priežastį, ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsiliepimas

28. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodo, kad sutinka teismo išvadomis dėl reikalavimų tapatumo. Atsakovas nei pakeitė šildymo būdą, nei tokį pakeitimą įteisino. Atsakovas priešieškinyje rėmėsi savo tariama 2010-10-19 deklaracija apie šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimą, todėl akivaizdu, kad jis eilinį kartą laikė, kad neva įteisino šildymo būdo pakeitimą 2010-10-19. Šis atsakovo reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apie tai pasisakė LAT 2019-07-04 nutartyje, nurodydamas, kad 2010-10-19 atsakovas neatliko teisės aktais reikalaujamų savo buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmų ir nėra pagrindo pripažinti sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2010-10-19, atsakovo butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą. Nors atsakovas reiškė reikalavimą sutartį pripažinti nutraukta nuo 2011-10-19 pagal sutarties 8.3 punktą, tačiau ankstesnėje byloje buvo nagrinėtas tiek atsakovo reikalavimas pripažinti Sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo, tiek reikalavimas pripažinti Sutartį nutraukta pagal 2010-10-19 prašymą. Atsakovas pakoregavo reikalavimo formuluotę, tačiau tai jo esmės nepakeitė.

Šalies argumentai

29. Nurodo, kad atsakovas 2010-10-19 prašymu (ne pranešimu ar informavimu) tik prašė ieškovę nutraukti sutartį. Nesant įstatyme numatytų pagrindų ieškovė šio prašymo netenkino. Su 2010-10-19 prašymu atsakovas jokios deklaracijos nepateikė, kas konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai, kad sutartis vienašališkai nebuvo nutraukta nuo 2011-10-19, patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais iš atsakovo buvo priteistos skolos už šilumos energiją, patiektą atsakovui jau po 2010-10-19 prašymo. Tam, kad būtų teisėtai nutraukta sutartis, buvo reikalinga teisėtai atsijungti nuo šildymo vandens tiekimo sistemos, informuoti tiekėją apie teisėtą atsijungimą, visiškai sumokėti už sunaudotą energiją. Atsakovas nei 2009-03-10, nei jo paties minimu laikotarpiu, t.y. 2010-10-19, nei vėliau geranoriškai nemokėjo už sunaudotą šilumos energiją, buvo ir yra skolingas ieškovei, ką patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Nei vieno iš nurodytų privalomų pagrindų šilumos vartojimo sutarčiai nutraukti šioje byloje nebuvo. LAT 2019-07-04 nutartyje konstatavo, kad atsakovas 2010-10-19 nebuvo atsiskaitęs su šilumos tiekėja, kas neatitinka CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimui (nutarties 31 punktas). Byloje taip pat nebuvo duomenų apie tai, kad atsakovas yra gavęs Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą pagal Taisyklių 259 punktą ir pasirašė su pastato valdytoju (administratoriumi) ir šilumos tiekėja patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo aktą pagal Taisyklių 260 punktą (to neteigė ir byloje neįrodinėjo atsakovas). LAT nustatyta, kad atsakovas, neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos, turi mokėti už šilumos energiją. Vietoj to, kad atliktų buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos įteisinimo veiksmus teisės aktuose nustatyta tvarka, kaip siūlė teismas, atsakovas pareiškė tapačius priešieškinio reikalavimus ir bandė jais nuginčyti jau įsiteisėjusius teismo sprendimus tais pačias klausimais.

30. Nurodo, kad 2007-11-09 atsakovas savavališkai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos tvarkos, atsijungė nuo bute įrengtos šildymo sistemos, todėl jis ir toliau liko šių sistemų tiekiamos šilumos ir karšto vandens buitinis vartotoju, privalančiu vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113- 335/2009 konstatuota, jog atsakovas, nesilaikydamas teisės aktais reglamentuojamos tvarkos, atjungė savo buto šilumos įrenginius nuo namo centrinės šildymo sistemos. Pateikdamas 2010-10-19 prašymą, atsakovas neatliko buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisės aktuose nustatyta tvarka, bet bandė įteisinti ankstesnius savo neteisėtus veiksmus, kartu siekdamas išvengti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nustatytų buto šildymo įrenginių atjungimui nuo centrinės šildymo sistemos.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nors apeliantas ginčija ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo už nepaskirstytą karšto vandens šilumos kiekį, tačiau tokio reikalavimo nei ieškovė buvo pareiškusi, nei teismas tenkino tokį nesamą ieškovės reikalavimą. Nesuprantami atsakovo teiginiai apie kažkokių karšto vandens skaitiklių metrologinių patikrų neturėjimą. 2021-10-22 ieškovė pateikė reikalaujamus dokumentus, tarp jų - ieškovės pažymą dėl šilumos paskirstymo, šalto vandens skaitiklių patikros pažymas, šilumos apskaitos prietaisų patikrų sertifikatus, šilumos ir šalto vandens suvartojimo namo administratoriaus pateiktas pažymas, namo šilumos apskaitos žurnalo išrašus už ginčo laikotarpį. Atsakovo teiginius apie skaitiklių metrologinių patikrų nebuvimą paneigia byloje pateiktos skaitiklių metrologinių patikrų pažymos ar sertifikatai. Kadangi ieškovė pateikė ne tik savo apskaičiuotus atsakovui priskirtos šilumos energijos kiekius, bet ir pirminius šilumos apskaitos duomenis, esančius šilumos ir šalto vandens suvartojimo namo administratoriaus pateiktose pažymose, namo šilumos apskaitos žurnale, atsakovas galėjo atlikti alternatyvius skaičiavimus. Vietoj savo skaičiavimų atlikimo, atsakovas surašė nulius į savo suvestinę.

32. Apeliantas nepagrįstai ginčija ieškovės taikomą šilumos paskirstymo metodą. Šis ginčas taip pat išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apie tai pasisakyta LAT 2019-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251- 313/2019. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pripažinus, jog atsakovas 2010-10-19 neatliko šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir dėl Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo bei atitinkamai šilumos energijos perskirstymo.

33. Paskirstant šilumos kiekį, į plotus buvo įtraukti ir rūsio patalpų plotai. Apie šių plotų įtraukimą konstatuota jau ir Panevėžio apygardos teismo 2019-09-17 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-570-227/2019. 2021-10-18 pažymoje Nr.8-200 dėl šilumos paskirstymo aiškiai nurodyta, kad paskirstant šilumos kiekį, buvo įtrauktas viso namo rūsių plotas - 36,49 kv.m, tarp jų - ir atsakovui priklausančio rūsio plotas - 4,53 kv.m. Teiginiai, kad šilumos energija turėjo būti skirstoma pagal patalpų tūrį, o ne plotą, yra nepagrįsti ir neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei LAT suformuotos šių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Prie name esančių butų plotų buvo pridėti rūsių plotai. Toks šilumos energijos paskirstymas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

34. Nurodo, kad dėl delspinigių priteisimo teisinio pagrindo taip pat yra pasisakęs LAT 2019-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019. Šioje byloje pripažinta, kad šalys sutarties 3 punktu yra sutarusios, jog vartotojas, laiku nesumokėjęs mokesčių už buto šilumą ir karštą vandenį, už kiekvieną uždelstą dieną pagal Vyriausybės nutarimą moka delspinigius nuo nesumokėtos sumos, įskaitant ir mokėjimo dieną. Taigi, šalys sutartimi susitarė dėl Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, kuris detalizuoja įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, delspinigių skaičiavimo dydžio ir tvarkos, taikymo, nes kitas susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimas nenustatytas.

35. Pažymi, kad skunde remiamasi teismų sprendimais bylose, kurių ratio decicendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos, apeliantas stengiasi ignoruoti teismų praktiką, kurioje buvo sprendžiami būtent tų pačių šalių tapatūs ar analogiški ginčai. Apeliantas gina tik savo asmenines tariamas teises ir savo interesus bando užsitikrinti kitų vartotojų – kitų namo gyventojų sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

37. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas įsiskolinimas už tiektą šilumos energiją, netenkinti atsakovo reikalavimai dėl įpareigojimo ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą bei kuriuo civilinė byla nutraukta dalyje dėl 2003-12-18 sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, atsakovas nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, priimti naują, jam palankų sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-19-732/2018 šalys yra tos pačios, teisinis santykis susijęs su ginčo šalių sudarytos 2003-12-18 sutarties pripažinimo (ar nepripažinimo) vienašališkai nutraukta ir būtent šis materialus teisinis reikalavimas abejose bylose sudaro ieškinio dalyką. Teismas nutraukė bylą dalyje dėl 2003-12-18 sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-19 pagal sutarties 8.3. punktą arba nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo, pripažinęs, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas. Atsakovas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs tapatų reikalavimą, kuris jau yra išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje.

39. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šalių tapatumo.

40. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 18 punktas).

41. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

42. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17 punktas).

43. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-121-378/2018; Nr. 3K-3-450-916/2017; Nr. 3K-3-187/2014; Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

44. Byloje neabejotinai nustatyta, kad ginčo šalys tiek nagrinėjamoje, tiek išnagrinėtoje civilinėse bylose sutampa, todėl svarstytina, ar sutampa priešieškinio dalykas, jo faktinis pagrindas. Nustatyta, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-14-732/2017 priešieškiniu prašė pripažinti šalių sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2010-10-19. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė teismo pripažinti nutraukta nuo atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo arba nuo 2011-10-19 pagal 2003-12-18 sutarties 8.3 p.

45. Nors priešieškinio reikalavimo lingvistinė formuluotė yra kitokia, tačiau sprendžiant, ar reikalavimas nėra tapatus, vertintinos išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuotos aplinkybės, spręstina, ar sutampa bylose teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Taip pat vertintina, ar bylose skiriasi faktinis priešieškinio pagrindas.

46. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismas 2018-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2018 iš atsakovo ieškovei priteisė nuostolius, patirtus už tiektą šilumą iki 2017-04-25, delspinigius ir metines palūkanas, o priešieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nutraukta atmetė. Šioje byloje atsakovas laikėsi pozicijos, jog centralizuota šilumos energija jam realiai nebuvo tiekta dėl buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo 2010-10-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, jis vienašališkai nutraukė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį ir apie tai informavo ieškovę 2010-10-19 raštu. Jei šildymo būdo pakeitimas ir šių statybos darbų deklaravimas 2010-10-19 bei šių darbų 2012-02-14 kadastriniai matavimai galimai nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta nuo 2010 m. spalio, nurodė, kad sutarties nutraukimą patvirtina atsakovo 2010-10-19 raštas ieškovei apie vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovas šioje byloje teigė, kad 2010-10-19 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą ir laikytina, kad nuo to momento sutartis su atsakovu buvo nutraukta.

47. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. M. apeliacinį skundą, 2018-12-04 nutartimi paliko nepakeistą teismo sprendimą. LAT 2019-07-04 nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-251-313/2019) Panevėžio apygardos teismo 2018-12-04 nutarties dalis, kuria palikta nepakeista apylinkės teismo 2018-07-10 sprendimo dalis tenkinti ieškinį, taip pat atmesti priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, šilumos energiją name paskirstant pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre, ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, buvo panaikinta ir ši bylos dalis perduota Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį, kuria apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista apylinkės teismo 2018-07-10 sprendimo dalis atmesti priešieškinio reikalavimus – pripažinti šalių 2003-12-18 sudarytą sutartį vienašališkai A. M. nutraukta nuo 2010-10-19 ir reikalavimas įpareigoti ieškovę perskaičiuoti šilumos energijos paskirstymą, jo butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos energijos, o ją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, kasacinis teismas paliko nepakeistą.

48. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti šalių 2003-12-18 sudarytą sutartį vienašališkai A. M. nutraukta nuo 2010-10-19, kasacinis teismas 2019-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019 nurodė, kad 2010-10-19 atsakovas pateikė šilumos tiekėjai prašymą nedelsiant nutraukti šilumos tiekimo sutartį, nes jis šilumos tiekimo paslaugomis nesinaudoja jau ketvirtą šildymo sezoną. Duomenys apie šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo pagrindą – deklaraciją, kaip ir ji pati, šilumos tiekėjai nebuvo pateikti, nėra pateikta duomenų, kad deklaracija apie statybos užbaigimą buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Kasacinis teismas pripažino, jog šilumos tiekėjai nebuvo žinoma apie atsakovo veiksmus, siekiant įteisinti šildymo įrenginių atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos. Pažymėjo, kad atsakovas 2010-10-19 nebuvo atsiskaitęs su šilumos tiekėja, kas neatitinka CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimui. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra gavęs Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą pagal Taisyklių 259 punktą ir pasirašė su pastato valdytoju (administratoriumi) ir šilumos tiekėja patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo aktą pagal Taisyklių 260 punktą. Kadangi nurodyti Taisyklių punktai šia apimtimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 nebuvo pripažinti prieštaraujančiais galiojantiems teisės aktams, tai jie turėjo būti taikomi atsakovui 2010-10-19 įteisinant šilumos įrenginių atjungimą nuo centrinės šildymo sistemos. Kasacinis teismas pripažino, jog 2010-10-19 atsakovas neatliko teisės aktais reikalaujamų savo buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmų, todėl nenustatyta pagrindo pripažinti šalių 2003-12-18. Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2010-10-19, atsakovo butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą. Kasacinio teismo pripažinta, kad atsakovas, neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos, turi mokėti už šilumos energiją.

49. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto priešieškinio reikalavimą turėjo išspręsti teismas, įvertinęs, kad atsakovas 2010-10-19 raštu pranešė ieškovui apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2010-10-19 pakeitus buto šildymo būdą ir tuo atsisakant ieškovo tiekiamos šilumos energijos, todėl sutartis yra laikytina nutraukta nuo 2011-10-19, t.y. po 12 mėnesių nuo vartotojo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal sutarties 8.3 punktą arba nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje prašydamas laikyti sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo atsakovas pakartotinai siekia įrodyti, kad jis yra atlikęs buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmus. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad būtų atlikęs kitus veiksmus siekiant įteisinti šilumos įrenginių atjungimą nuo centrinės šildymo sistemos, taigi, jo naujai reiškiamas reikalavimas yra susijęs su 2010-10-19 ieškovei pateiktu prašymu bei jo galimai sukeliamomis pasekmėmis. Kadangi kasacinio teismo pripažinta, jog 2010-10-19 pateiktas prašymas nėra pakankamas pripažinti atsakovą atlikus šilumos įrenginių atjungimo įteisinimo veiksmus, pakartotinis jo vertinimas nėra reikalingas.

50. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog priešieškinio reikalavimas sutartį pripažinti nutraukta nuo 2011-10-19, t.y. po 12 mėnesių nuo vartotojo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal sutarties 8.3 punktą, taip pat yra išnagrinėtas. Nenustatyta, kad tokį reikalavimą atsakovas būtų reiškęs jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje prašyta pripažinti, jog sutartis vienašališkai buvo nutraukta nuo 2010-10-19 (šildymo įrenginių atjungimo), kad teismai būtų svarstę dėl sutarties nutraukimo pagal minėtą sutarties punktą. Nors priešieškinys yra grindžiamas iš dalies ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių jau yra pasisakyta kitoje civilinėje byloje, tačiau negalima spręsti, kad priešieškinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo nutraukta praėjus metams nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą dalykas yra identiškas. Nors atsakovas siekia, jog sutartis būtų pripažinta nutraukta, tačiau šioje byloje keliamas klausimas dėl jos nutraukimo jau pagal sutarties 8.3 p. nuostatas.

51. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog minėtas priešieškinio reikalavimas yra tapatus reikalavimui, kuris jau išspręstas kitoje civilinėje byloje, pripažintina, kad nebuvo teisinio pagrindo šioje dalyje civilinę bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Neišsprendus priešieškinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2011-10-19, atitinkamai nėra galimas kitų ieškinio, priešieškinio reikalavimų išsprendimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

52. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nutraukta civilinė byla dalyje dėl 2003-12-18 sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-19, t.y. po 12 mėnesių nuo vartotojo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal sutarties 8.3 punktą, naikintinos ir šiose dalyse byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, paskirstymo nespręstinas. Šis klausimas bus sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nutraukta civilinė byla dalyje dėl 2003-12-18 sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-19, t.y. po 12 mėnesių nuo vartotojo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal sutarties 8.3 punktą, panaikinti ir šiose dalyse bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė