- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- 2VP-5533-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03042-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Astos Rimaitės Žičkuvienės
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. B., pareiškėjai antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teismo sprendimo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) V. B. teismui pateiktu prašymu dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo, kuriuo prašo teismo sumažinti 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5533-911/2019 skirtą baudą iki 935,54 Eur ir panaikinti likusią neišieškotą baudos dalį / atleisti pareiškėją nuo likusios baudos mokėjimo. Prašyme nurodoma, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014 įpareigojo V. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, numatė, jog nustatytų įpareigojimų nepašalinimo atveju pareiškėja turi mokėti 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdo dieną. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymas keletą kartų buvo atidėtas, o 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu, nustačius, kad projektinės dokumentacijos parengimas objektyviai negalimas, nurodyta, kad statybos padarinių pašalinimas galimas tik nugriaunant statinį. Pareiškėja nepašalino savavališkos statybos, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) gavo vykdomąjį raštą ir 2019 m. kovo 7 d. pateikė vykdyti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi leido taikyti sprendime nurodytas pasekmes – įpareigojo pareiškėją mokėti 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti išardytos savavališkai pastatyto statinio dalys pasibaigimo. Pareiškėja pašalino savavališkos statybos padarinius ir baudos skaičiavimas buvo sustabdytas nuo 2023 m. kovo 5 d., tačiau iki baudos sustabdymo pareiškėjai jau buvo priskaičiuota 50 593,13 Eur bauda. Baudos išieškojimą vykdo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00093, kurioje išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM). Iš pareiškėjos išieškota 935,34 Eur baudos suma, taip pat 741,90 Eur vykdymo išlaidos. Pareiškėja neturi jokių galimybių padengti visos susidariusios baudos ar reikšmingos jos dalies, neturi jokio vertingesnio turto, gauna nedideles pajamas, turi išlaikomų asmenų, be to, pati bauda, skiriama savavališkos statybos padarinių nepašalinimo atvejais skirta ne asmens nubaudimui, o paskatinimui greičiau likviduoti savavališką statybą. Nors pareiškėjos elgesys ilgą laiką nepašalinant savavališkos statybos padarinių ir nebuvo tinkamas, valstybės institucijos turėjo vertinti galimybę atlikti griovimo darbus už pareiškėją, o ne laukti kol susikaups 50 000 Eur siekianti bauda. Šiuo atveju susidarė teisingumo ir protingumo principų absoliučiai neatitinkanti situacija, kai baudos dydis kartais viršija net paties turto, prie kurio buvo atlikta savavališka statyba, vertę, o pati savavališka statyba buvo sąlyginai mažo masto. Pareiškėjai bauda skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnyje numatyta tvarka, o sprendžiant iš teismų praktikos šia tvarka paskirta bauda gali būti koreguojama. Įvertinus tai, kad gali būti koreguojamas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka skirtos baudos dydis ją didinant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti leidžiamas ir baudos sumažinimas ir (ar) panaikinimas. Pareiškėjos finansinė padėtis yra ypač prasta, ji turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, o vienas – pilnametis, tačiau vis dar reikalingas finansinės paramos. Esant šiai situacijai pareiškėja per protingumo kriterijus atitinkantį laiko tarpą sumokėti baudos negalės. Šiuo metu savavališkos statybos padariniai pašalinti, o nurodyto dydžio baudos išieškojimas sukels neigiamus padarinius pareiškėjai, visiškai neatitinkančius padaryto pažeidimo sunkumo. Iš pareiškėjos išieškota 935,34 Eur suma, viena vertus rodo, kad išieškojimas nėra efektyvus, kita vertus, nurodyta suma pareiškėjai yra itin didelė, todėl šio dydžio bauda ir laikytina pakankama satisfakcija valstybės naudai dėl laiku nepašalintų savavališkos statybos padarinių.
Atsiliepimas
2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo pareiškėjos prašymą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014 įpareigojo V. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, numatė įpareigojimų neįvykdymo padarinius. Pareiškėjos prašymu sprendimo įvykdymo terminas buvo atidėtas du kartus. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja teismo sprendimo per nustatytą terminą neįvykdė, 2019 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, gavusi vykdomąjį raštą 2019 m. kovo 7 d. raštu jį pateikė vykdyti antstolei. Antstolė vykdymo proceso metu nustačiusi, kad sprendimas neįvykdytas, kreipėsi į teismą prašydama leisti taikyti sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi leista taikyti sprendime nurodytas pasekmes. Skolininkei 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsiuntus prašymą, kuriame nurodyta, kad sprendimą įvykdė, Inspekcija 2020 m. rugsėjo 1 d. atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pradėti savavališkos statybos šalinimo darbai nėra baigti ir statybvietė nesutvarkyta. Skolininkė 2020 m. rugsėjo 11 d. atsiuntė dar vieną prašymą, kuriame be kita ko paminėta, kad teismo įpareigojimai įvykdyti. Inspekcija pakartotinai 2020 m. spalio 20 d. atliko patikrinimą vietoje ir konstatavo sprendimo neįvykdymą, kadangi buvo likusios nenugriautos savavališkai pastatyto statinio dalys ir nesutvarkyta statybvietė. Pareiškėjos atstovas Inspekcijai 2023 m. kovo 5 d. pateikė prašymą, kuriuo informavo apie sprendimo įvykdymą. Inspekcija atliko patikrinimą vietoje. 2023 m. gegužės 31 d. Inspekcija surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-30-230531-00024, kuriame konstatavo, kad sprendimas įvykdytas, o įvykdymo data – 2023 m. kovo 5 d. (prašymo atsiuntimo Inspekcijai data). Papildomai nurodė, jog sprendime buvo numatytos jo neįvykdymo pasekmės – baudos išieškojimas, o ne teisė Inspekcijai atlikti savavališkai pastatyto statinio griovimo darbus skolininkės lėšomis. Pažymėjo, jog Inspekcija nebūtų galėjusi imtis inicijuoti atlikti savavališkai pastatyto statinio griovimo darbų, kadangi griautinas objektas statybos darbais ir medžiagomis, performuojant stogo dangą, prijungus tam tikras priestato dalis, tokiu būdu suformuotas statinys buvo sujungtas su pagrindiniu pastatu. Tad nugriauti tokį statinį nepažeidžiant pagrindinio pastato dalių net nebūtų buvę įmanoma. Kadangi teismo sprendime pareiškėjai nustatytas įpareigojimas buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, tokius savavališkos statybos padarinius turėjo teisę pašalinti tik ji pati.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo pareiškėjos prašymą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Byla teismo posėdyje nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. B. atstovas prašymą palaikė jame nurodytais pagrindais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad baudos, kuri yra paskirta pagal CPK 771 straipsnį, tikslas – kad būtų pašalinti padariniai, raginti, paskatinti asmenį, kuris atliko savavališką statybą. Visais atvejais turi būti taikomi protingumo, teisingumo principai. Bauda šiuo metu yra pasiekusi 50 493 Eur, kol buvo sustabdytas jos skaičiavimas. Paaiškino, jog padarinių nepašalinimą nulėmė tam tikros suinteresuoto asmens (pareiškėjos) asmeninės savybės. Pareiškėja gal neįsisąmonino, nesuprato šitų padarinių ir tokia situacija susidarė. Bauda neproporcinga tam, koks buvo savavališkos statybos padarinys. Kitas aspektas – pareiškėjos turtinė padėtis, sveikatos būklė, socialinė padėtis. Pareiškėja negalės sumokėti tos baudos. Institucijos, kurios galėtų prieštarauti prašymui, nereiškia prieštaravimų. Papildomai nurodė, jog teismų praktikoje įprastai skiriant baudas yra nurodoma tam tikra riba, su pareiškėja tuo metu tai padaryta nebuvo. Prašė vadovautis teisingumo principu, prašymą tenkinti.
5. Suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje gautas VMI prie FM prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti suinteresuoto asmens atstovas nedalyvaujant, kitų prašymų negauta. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens V. B. prašymas išnagrinėtas nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas netenkinamas.
6. Rašytine civilinės bylos Nr. 2VP-5533-911/2019 medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014 nuspręsta įpareigoti atsakovę V. B. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2012 m. rugsėjo 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-120906-00035, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jo kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – pagalbinio ūkio paskirties, kurio matmenys: 5,35 m ilgio, 4,29 m pločio, 2,5 m aukščio, nesuformuotame žemės sklype pristatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Statinys), ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius šių įpareigojimų nustatytu terminu, įpareigoti atsakovę mokėti 100,00 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo į ieškovės Inspekcijos sąskaitą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi (c. b. Nr. P2-3-903/2015) sprendimo vykdymas atidėtas 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi (c. b. Nr. 2VP-612-586/2016) sprendimo vykdymas atidėtas 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-193-941/2018) V. B. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties pagrindu.
7. Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0075/19/00251 pagal 2019 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-150-903/2014 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo atsakovė (skolininkė) V. B. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendime nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, kuriuo prašė leisti taikyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014, nurodytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai pačiai nugriauti savavališkai pastatytą Statinį skolininkės V. B. lėšomis, taip pat leisti taikyti minėtame teismo sprendime numatytas pasekmes, įpareigojant skolininkę mokėti po 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo į išieškotojos sąskaitą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5533-911/2019 tenkinus pareiškimą iš dalies, nutarta taikyti 2014 m. vasario 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014 nurodytas pasekmes, t. y. įpareigoti skolininkę V. B. mokėti 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo (2018 m. gegužės 24 d.) į ieškovės (Inspekcijos) sąskaitą. Nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties pagrindu.
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5533-911/2019 išieškotojai Inspekcijai išduotas vykdomasis raštas, jame nurodant, jog bauda turi būti mokama valstybei, kurią atstovauja VMI prie FM.
11. Vykdomasis raštas, išduotas 2019 m. birželio 11 d. nutarties (c. b. Nr. 2VP-5533-911/2019) pagrindu vykdomas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00093 (nurodoma išieškotina suma 50 593,12 Eur; skolininkė V. B.), vykdymo procese išieškota 935,54 Eur skola, apskaičiuotos vykdymo išlaidos.
12. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) pateikė duomenis apie turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad V. B. nuosavybės teise priklauso butas (su bendro naudojimo patalpa), adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. V. B. draudžiamąsias pajamas sudarė ligos išmokos, nedarbo draudimo išmokos (nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d.) ir darbo užmokestis, kuris neviršijo minimalios mėnesinės algos dydžio per mėnesį. Šiuo metu pareiškėja nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja V. B. turi tris vaikus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių du – nepilnamečiai. Iš Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2025 m. balandžio 14 d. pažymos dėl informacijos apie teikiamas paslaugas Nr. (6.6)R-320 matyti, jog V. B. šeimai 2019 m. sausio 14 d. pradėtas atvejo vadybos procesas, nuo 2019 m. gruodžio 17 d. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, o nuo 2023 metų teikiama socialinės priežiūros paslauga, kuri 2024 m. balandžio – liepos mėn. buvo papildyta individualios priežiūros darbuotojos veikla; pagrindiniai rizikos veiksniai šeimoje yra V. B. psichiniai sutrikimai, turimi finansiniai įsiskolinimai, darbo netekimas, tėvystės įgūdžių stoka, motinos priklausomybės alkoholiui atkryčiai; nurodoma, jog dėl psichikos sutrikimų V. B. negeba tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų šeimos santykių, finansų srityse, ji negeba adekvačiai vertinti situacijos ir priimti tam tikrų sprendimų. Byloje pateikta 2022 m. sausio 10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma apie sveikatos būklę patvirtina, jog V. B. yra diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai.
Dėl pareiškėjos prašymo
13. CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
14. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas savanoriškai, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
15. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
16. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, sistemiškai aiškinant CPK 273 ir 771 straipsnių normas bei atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, yra nurodyta, kad pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį už sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nustatyti sprendime dėl ginčo esmės, o CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas analogiškos baudos skyrimas vykdymo proceso metu. Taigi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 18 punktą; 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024 33 punktą).
18. Kartu teismų praktikoje nurodoma, jog priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes (pvz., paskirtą baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024).
19. Nagrinėjamu atveju, minėta, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu, suinteresuotas asmuo (pareiškėja) V. B. buvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, o būtent pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ginčą nagrinėjant iš esmės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime buvo numatytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės – neįvykdžiusi įpareigojimo per teismo sprendime nurodytą terminą V. B. įpareigota mokėti sprendime nustatyto dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo įvykdymo dieną. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo numatytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės yra įsiteisėjęs, galiojantis, todėl turi būti vykdomas šio nekvestionuojant (CPK 18 straipsnis).
20. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5533-911/2019 pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, nustačius tam teisinius ir faktinius pagrindus, remiantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, buvo taikytos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime numatytos šio teismo neįvykdymo pasekmės, taigi buvo atlikta teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra prieš veiksmą, atitinkamai įvertintos ir aplinkybės, galėjusios turėti įtakos teismo sprendimo nevykdymui (tokių aplinkybių nebuvimas). Minėtas teismo procesinis sprendimas taip pat yra įsiteisėjęs, todėl privalomas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).
21. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo (pareiškėja) V. B. prašo sumažinti teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime nustatytą baudą ir atleisti ją nuo šios baudos mokėjimo, taigi savo esme pareiškėja siekia išvengti neigiamų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuoto asmens (pareiškėjos) prašyme nurodytos aplinkybės apie jos sunkią turtinę padėtį, socialinį statusą ir (ar) byloje pateikti duomenys apie tam tikro pobūdžio sveikatos sutrikimus, pačios savaime, nėra pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog dėl tam tikrų asmeninių savybių (sveikatos būklės) suinteresuotas asmuo negeba tinkamai įgyvendinti savo civilinių teisių ir vykdyti pareigas, nėra pateikta. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog suinteresuotas asmuo net tris kartus kreipėsi dėl teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir du kartus sprendimo vykdymas jai buvo atidėtas. Be to, dar 2020 metais suinteresuotas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkai statybai pašalinti, tačiau įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė tik 2023 m. kovo 5 d., ką patvirtina Inspekcijos byloje pateikti duomenys. Taigi byloje pateikti duomenys nesuponuoja išvadų apie kliūtis suinteresuotam asmeniui suvokti jai skirtų įpareigojimų turinį ir neigiamas šių įpareigojimų nevykdymo pasekmes (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo jokių aplinkybių ir duomenų, turėjusių įtakos teismo sprendimo vykdymo trukmei ir nepriklausiusių nuo suinteresuoto asmens (pareiškėjos) valios, nenurodė, nepateikė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu nepakankamas rūpestingumas ir (ar) atidumo stoka savaime nėra pakankamos atleisti asmenį nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą taip paneigiant įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Papildomai pažymėta, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėja) ilgą laiką nekvestionavo jai teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu už įpareigojimų nevykdymą paskirtos baudos dydžio.
22. Teismas sutinka, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog pagal CPK 771 straipsnio nuostatas vykdymo procese paskirtos baudos už savavališkos statybos padarinių ne(pašalinimą) gali būti didinama. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023. Teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuoto asmens nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos ir šios civilinės bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi. Minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog teismo sprendime, kuriuo statytoja įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, nebuvo nurodyti teismo sprendimo nevykdymo padariniai, o statytoja teismo sprendimą įvykdyti vengia, išaiškinta būtinybė įvertinti, ar galima pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti ieškovei teisę už statytoją atlikti veiksmus, kurių ji neatliko, ar įvykdyti teismo įpareigojimą gali tik pati statytoja ir tik nustačius prievolės asmeninį pobūdį turėtų būti sprendžiamas statytojai paskirtos periodinės baudos didinimo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju, teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime, kuriuo V. B. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo numatyti šio sprendimo neįvykdymo padariniai, kurie ir buvo pritaikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, be to, šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo V. B. įpareigota atlikti veiksmus, jau yra įvykdytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai šiuo atveju netaikytini. Kita vertus pažymėta, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodyta ir tai, kad nustačius, jog yra neįvykdymas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, turi būti sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-781/2024).
23. Minėta, pagal Lietuvos Respublikos teisę teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida (CPK 18 straipsnis). Už teismo sprendimų nevykdymą gali būti taikoma atsakomybė, pvz., priverstinis sprendimų vykdymas, bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Nagrinėjamu atveju bauda suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) buvo paskirta 2014 m. vasario 12 d. sprendimu, kuriuo šalių ginčas išspręstas iš esmės ir civilinėje byloje Nr. 2VP-5533-911/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, kaip procesine prielaida, pritaikytos įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo pasekmės, nurodytos pačiame sprendime. Aplinkybių, sudarančių pagrindą suinteresuotam asmeniui netaikyti atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą ar nepateisinamai ilgą delsimą jį įvykdyti, byloje nėra nustatyta. Sunki asmens turtinė padėtis neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, spręstina, jog suinteresuoto asmens (pareiškėjos) prašymas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 593 straipsniais, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens (pareiškėjos) V. B. prašymo dėl teismo paskirtos baudos sumažinimo ir (ar) panaikinimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.