Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-1813-796/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-29
Bylos Nr.: 2S-1813-796/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03042-2019-2
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Suinteresuotas asmuo: TVB1, IVB2, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Pareiškėjas: ARŽ3

Kategorijos

3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės

Civilinė byla Nr. 2S-1813-796/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03042-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.1; 3.3.2.6.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens TVB1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos ARŽ3 pareiškimą suinteresuotiems asmenims IVB2, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teismo sprendimo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo TVB1 (toliau – suinteresuotas asmuo) teismui pateikė prašymą ir prašė teismo sumažinti 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą baudą iki 935,54 Eur ir panaikinti likusią neišieškotą baudos dalį / atleisti suinteresuotą asmenį nuo likusios baudos mokėjimo.

Nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo suinteresuotą asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius, nusprendė, jog nustatytų įpareigojimų nepašalinimo atveju suinteresuotas asmuo turi mokėti 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdo dieną. Teismo sprendimo vykdymas keletą kartų buvo atidėtas, o 2018 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimu, nustačius, kad projektinės dokumentacijos parengimas objektyviai negalimas, nurodyta, kad statybos padarinių pašalinimas galimas tik nugriaunant statinį. Suinteresuotas asmuo nepašalino savavališkos statybos, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išsiėmė vykdomąjį raštą ir 2019 m. kovo 7 d. pateikė jį vykdyti antstolei ARŽ3.

Teigė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi leido taikyti sprendime nurodytas pasekmes – įpareigojo suinteresuotą asmenį mokėti 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti išardytos savavališkai pastatyto statinio dalys, pasibaigimo. Suinteresuotas asmuo pašalino savavališkos statybos padarinius ir baudos skaičiavimas buvo sustabdytas nuo 2023 m. kovo 5 d., tačiau iki baudos sustabdymo suinteresuotam asmeniui jau buvo priskaičiuota 50 593,13 Eur bauda. Baudos išieškojimą vykdo antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Teigė, kad iš suinteresuoto asmens išieškota 935,34 Eur bauda, taip pat 741,90 Eur vykdymo išlaidos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo teigė, kad ji neturi jokių galimybių padengti visos susidariusios baudos ar reikšmingos jos dalies, neturi jokio vertingesnio turto, gauna nedideles pajamas, turi išlaikomų asmenų, be to, pati bauda, skiriama savavališkos statybos padarinių nepašalinimo atvejais, skirta ne siekiant asmenį nubausti, o paskatinti greičiau likviduoti savavališką statybą. Nors suinteresuoto asmens elgesys ilgą laiką nepašalinant savavališkos statybos padarinių ir nebuvo tinkamas, valstybės institucijos turėjo vertinti galimybę atlikti griovimo darbus už suinteresuotą asmenį, o ne laukti, kol susikaups 50 000 Eur siekianti bauda. Šiuo atveju susidarė teisingumo ir protingumo principų neatitinkanti situacija, kai baudos dydis kartais viršija net paties turto, prie kurio buvo atlikta savavališka statyba, vertę, o pati savavališka statyba buvo santykinai mažo masto. Suinteresuotam asmeniui bauda skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnyje numatyta tvarka, o sprendžiant iš teismų praktikos šia tvarka paskirta bauda gali būti koreguojama. Įvertinus tai, kad gali būti koreguojamas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka skirtos baudos dydis ją didinant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti leidžiamas ir baudos sumažinimas ir (ar) panaikinimas. Šiuo metu savavališkos statybos padariniai pašalinti, o nurodyto dydžio baudos išieškojimas sukels neigiamus padarinius suinteresuotam asmeniui, visiškai neatitinkančius padaryto pažeidimo sunkumo. Iš suinteresuoto asmens išieškota 935,34 Eur suma, viena vertus, rodo, kad išieškojimas nėra efektyvus, kita vertus, nurodyta suma suinteresuotam asmeniui yra itin didelė, todėl šio dydžio bauda ir laikytina pakankama satisfakcija valstybės naudai dėl laiku nepašalintų savavališkos statybos padarinių.

Inspekcija pateikė atsiliepimą į prašymą, juo suinteresuoto asmens prašymą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 31 d. Inspekcija surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad sprendimas įvykdytas, o įvykdymo data – 2023 m. kovo 5 d. (prašymo atsiuntimo Inspekcijai data). Pažymėjo, kad sprendime buvo numatytos jo neįvykdymo pasekmės – baudos išieškojimas, o ne teisė Inspekcijai atlikti savavališkai pastatyto statinio griovimo darbus skolininkės lėšomis. Inspekcija nebūtų galėjusi inicijuoti savavališkai pastatyto statinio griovimo darbų, kadangi griautinas objektas suformuotas statybos darbais ir medžiagomis, performuojant stogo dangą, prijungus tam tikras priestato dalis, tokiu būdu suformuotas statinys buvo sujungtas su pagrindiniu pastatu. Tad nugriauti tokį statinį nepažeidžiant pagrindinio pastato dalių net nebūtų buvę įmanoma. Kadangi teismo sprendime suinteresuotam asmeniui nustatytas įpareigojimas buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, tokius savavališkos statybos padarinius turėjo teisę pašalinti tik ji pati.

VMI pateikė atsiliepimą į prašymą, prašė suinteresuoto asmens prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymo dėl teismo paskirtos baudos sumažinimo ir (ar) panaikinimo nepatenkino.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, o būtent – pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ginčą nagrinėjant iš esmės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime buvo numatytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės – neįvykdęs įpareigojimo per teismo sprendime nurodytą terminą suinteresuotas asmuo įpareigotas mokėti sprendime nustatyto dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo įvykdymo dieną. Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo numatytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės, yra įsiteisėjęs, galiojantis, todėl turi būti vykdomas jo nekvestionuojant. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, nustačius tam teisinius ir faktinius pagrindus, remiantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, buvo taikytos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime numatytos šio teismo neįvykdymo pasekmės, taigi buvo atlikta teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra prieš veiksmą, atitinkamai įvertintos ir aplinkybės, galėjusios turėti įtakos teismo sprendimo nevykdymui (tokių aplinkybių nebuvimas). Minėtas teismo procesinis sprendimas taip pat yra įsiteisėjęs, todėl privalomas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

Šiuo atveju suinteresuotas asmuo prašo sumažinti teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime nustatytą baudą ir atleisti nuo šios baudos mokėjimo, teismas padarė išvadą, kad savo esme suinteresuotas asmuo siekia išvengti neigiamų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog suinteresuoto asmens prašyme nurodytos aplinkybės apie jos sunkią turtinę padėtį, socialinį statusą ir (ar) byloje pateikti duomenys apie tam tikro pobūdžio sveikatos sutrikimus pačios savaime nėra pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad byloje jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog dėl tam tikrų asmeninių savybių (sveikatos būklės) suinteresuotas asmuo negeba tinkamai įgyvendinti savo civilinių teisių ir vykdyti pareigas, nėra pateikta. Teismo vertinimu, priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog suinteresuotas asmuo net tris kartus kreipėsi dėl teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir du kartus sprendimo vykdymas jai buvo atidėtas. Be to, dar 2020 metais suinteresuotas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkai statybai pašalinti, tačiau įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė tik 2023 m. kovo 5 d., ką patvirtina Inspekcijos byloje pateikti duomenys. Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti duomenys nesuponuoja išvadų apie kliūtis suinteresuotam asmeniui suvokti jai skirtų įpareigojimų turinį ir neigiamas šių įpareigojimų nevykdymo pasekmes.

Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo jokių aplinkybių ir duomenų, turėjusių įtakos teismo sprendimo vykdymo trukmei ir nepriklausiusių nuo suinteresuoto asmens valios, nenurodė, nepateikė ir neįrodinėjo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepakankamas rūpestingumas ir (ar) atidumo stoka savaime nėra pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą, nes tai paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Suinteresuotas asmuo ilgą laiką nekvestionavo jai teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu už įpareigojimų nevykdymą paskirtos baudos dydžio.

Teismas sutiko, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog pagal CPK 771 straipsnio nuostatas vykdymo procese paskirta bauda už savavališkos statybos padarinių ne(pašalinimą) gali būti didinama. Suinteresuotas asmuo remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog suinteresuoto asmens nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos ir šios civilinės bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi. Minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog teismo sprendime, kuriuo statytoja įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, nebuvo nurodyti teismo sprendimo nevykdymo padariniai, o statytoja teismo sprendimą įvykdyti vengia, išaiškinta būtinybė įvertinti, ar galima pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti ieškovei teisę už statytoją atlikti veiksmus, kurių ji neatliko, ar įvykdyti teismo įpareigojimą gali tik pati statytoja ir tik nustačius prievolės asmeninį pobūdį turėtų būti sprendžiamas statytojai paskirtos periodinės baudos didinimo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Nagrinėjamu atveju teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo numatyti šio sprendimo neįvykdymo padariniai, kurie ir buvo pritaikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, be to, šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigota atlikti veiksmus, jau yra įvykdytas. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, suinteresuoto asmens nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini. Už teismo sprendimų nevykdymą gali būti taikoma atsakomybė, pvz., priverstinis sprendimų vykdymas, bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Nagrinėjamu atveju bauda suinteresuotam asmeniui buvo paskirta 2014 m. vasario 12 d. sprendimu, kuriuo šalių ginčas išspręstas iš esmės ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi kaip procesinė prielaida pritaikytos įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo pasekmės, nurodytos pačiame sprendime.

Aplinkybių, sudarančių pagrindą suinteresuotam asmeniui netaikyti atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą ar nepateisinamai ilgą delsimą jį įvykdyti, teismas nenustatė. Teismas padarė išvadą, kad sunki asmens turtinė padėtis neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą. Teismas nusprendė, jog suinteresuoto asmens prašymas nėra pagrįstas, todėl šio prašymo nepatenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo TVB1 (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti suinteresuoto asmens prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad suinteresuotas asmuo šiuo atveju siekia ne sumažinti teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ar 2019 m. birželio 11 d. nutartimi paskirtą baudą ar išvengti teismo sprendimo vykdymo, o išspręsti susidariusią keblią situaciją, kai dėl praėjusio ilgo laiko susikaupusi baudos suma tapo apeliantei nepakeliama, taip pat neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principo reikalavimų. Apeliantė prašė vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais įvertinti susikaupusią baudos sumą ir ją atitinkamai sumažinti, tačiau pirmosios instancijos teismas nusišalino nuo teisingumo vykdymo ir iš esmės pasisakė, kad apeliantės prašymas nenagrinėtinas (nors vėliau pasisakė ir dėl materialiųjų prašymo argumentų). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog apeliantė negali remtis prašyme nurodyta teismų praktika. Apeliantė, remdamasi civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, argumentavo tai, kad baudos, skirtos pagal CPK 771 straipsnį, dydis nebūtinai yra statiškas ir gali būti koreguojamas. Kita vertus, jei teismui pritrūko konkrečios teisės normos, leidžiančios sumažinti baudą, tai tokia norma gali būti ir CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatos, jog „teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais“, taip pat, kad „jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija)“.

Apeliantė nurodo, kad už itin mažo masto nelegalią statybą susikaupė daugiau kaip 50 000 Eur bauda, tai akivaizdžiai prasilenkia su protingumo ir teisingumo principais, o teismui tiek CPK, tiek teismų praktika suteikia galimybę įvykdyti teisingumą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodomas teiginys, kad nepateikti jokie įrodymai apie objektyvias aplinkybes, trukdžiusias apeliantei suvokti savo įsipareigojimų turinį, yra nesuprantamas ir rodo, kad teismas į bylą visiškai nesigilino ir įrodymų neįvertino. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui 2025 m. balandžio 24 d. buvo pateikti įrodymai (teismas juos priėmė 2025 m. balandžio 28 d. rezoliucija) ir apie apeliantės sveikatos ir socialinę būklę, taip pat ir apie tai, kad apeliantei diagnozuotas lengvas (duomenys neskelbtini), pasikartojantis (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Kiti įrodymai apie apeliantės pajamas, darbo netekimą taip pat buvo pateikti ir su pareiškimu, ir papildomai 2025 m. balandžio 24 d. Pažymi, kad nors ji prašė visiškai atleisti ją nuo likusios nepadengtos (susikaupusios) baudos, teismas turėjo teisę tenkinti prašymą iš dalies, įvertinęs jos finansinę ir socialinę situaciją. Dabartinėje teismų praktikoje, siekiant išvengti tokių situacijų, kokioje yra atsidūrusi apeliantė, nustačius baudos už dieną dydį, kartu nustatoma ir jos maksimali suma. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliantės prašymo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą ir dėl to panaikintiną nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad dėl to, ar apeliantės pateiktas atskirasis skundas pagrįstas, palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė 2026 m. spalio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2026 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro pažymą apie darbo užmokestį; ADS2 gimimo liudijimą; RGS2 gimimo liudijimą; NSS3 gimimo liudijimą; Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. ir 2026 m. liepos 16 d. nutartis; Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2026 m. spalio 13 d. pažymą; Nekilnojamojo turto registro išrašus; Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos puslapio kopiją; Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. sausio 10 d. pažymą; Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2026 m. spalio 7 d. pažymą. Prašyme nurodoma, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, nes ilgą laiką buvo sprendžiamas klausimas, ar apeliantės prašymas dėl baudos sumažinimo gali būti nagrinėjamas. Per šį laikotarpį pasikeitė apeliantės turtinė padėtis, kuri, apeliantės teigimu, turi būti įvertinta sprendžiant, ar jai susikaupusi baudos suma yra proporcinga.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

Pažymėtina, kad Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. sausio 10 d. pažyma yra civilinei bylai Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta 2025 m. balandžio 24 d. (DOK-29764), apeliantės vaikų ADS2, RGS2, NSS3 gimimo liudijimai yra civilinei bylai Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti 2025 m. sausio 24 d. (DOK-6241), todėl šių pateiktų duomenų pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. ir 2026 m. liepos 16 d. nutartys nelaikytinos įrodymais CPK 314 straipsnio prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-24-450/2023 18 punktas). Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl, esant poreikiui, apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti su nurodytomis nutartimis per Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami įrodymai: 2026 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro pažyma apie darbo užmokestį; Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2026 m. spalio 13 d. pažyma; Nekilnojamojo turto registro išrašai; Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos puslapio kopija; Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2026 m. spalio 7 d. pažyma, yra susiję su byloje keliamo klausimo nagrinėjimu, siekdamas visapusiško su nagrinėjamu klausimu susijusių aplinkybių įvertinimo, priima pirmiau paminėtus apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir prideda juos prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir šia apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta įpareigoti atsakovę (apeliantę) per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2012 m. rugsėjo 6 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jo kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį, pagalbinio ūkio paskirties, kurio matmenys: 5,35 m ilgio, 4,29 m pločio, 2,5 m aukščio, nesuformuotame žemės sklype pristatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Statinys), ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius šių įpareigojimų nustatytu terminu, nuspręsta įpareigoti atsakovę mokėti 100,00 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo į ieškovės Inspekcijos sąskaitą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymas atidėtas 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymas atidėtas 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties pagrindu.

Antstolė ARŽ3 vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo apeliantė (skolininkė) įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendime nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, kuriuo prašė leisti taikyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai pačiai nugriauti savavališkai pastatytą Statinį skolininkės lėšomis, taip pat leisti taikyti minėtame teismo sprendime numatytas pasekmes, įpareigojant skolininkę mokėti po 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo į išieškotojos sąskaitą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinus pareiškimą iš dalies, nutarta taikyti 2014 m. vasario 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pasekmes, t. y. įpareigoti skolininkę (apeliantę) mokėti 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo (2018 m. gegužės 24 d.), į ieškovės (Inspekcijos) sąskaitą. Nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties pagrindu.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai Inspekcijai išduotas vykdomasis raštas, jame nurodant, jog bauda turi būti mokama valstybei, kuriai atstovauja VMI.

2025 m. sausio 24 d. suinteresuotas asmuo (apeliantė) kreipėsi į teismą dėl teismo paskirtos baudos sumažinimo ir panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo. Po apskundimo ši nutartis Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta ir apeliantės prašymo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi suinteresuoto asmens prašymo dėl teismo paskirtos baudos sumažinimo ir (ar) panaikinimo nepatenkino. Po šios nutarties apskundimo Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį panaikino ir civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) prašymą dėl teismo skirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo nutraukė. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos ARŽ3 pareiškimą suinteresuotiems asmenims TVB1, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teismo sprendimo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas suinteresuoto asmens prašymo dėl teismo paskirtos baudos sumažinimo ir (ar) panaikinimo nepatenkino, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

Apeliantė atskirajame skunde nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad šiuo atveju ji siekia ne sumažinti teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ar 2019 m. birželio 11 d. nutartimi paskirtą baudą ar išvengti teismo sprendimo vykdymo, o išspręsti susidariusią keblią situaciją, kai dėl praėjusio ilgo laiko susikaupusi baudos suma tapo apeliantei nepakeliama, taip pat neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principo reikalavimų. Apeliantė prašė įvertinti susikaupusią baudos sumą ir ją atitinkamai sumažinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į bylą visiškai neįsigilino ir įrodymų neįvertino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinė bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje bauda buvo paskirta 2014 m. vasario 12 d. teismo sprendimu, dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo teismo spręsta 2019 m. birželio 11 d., todėl per šį laikotarpį situacija galėjo iš esmės pasikeisti, taip pat ir vertinant skolininkės galimybes sumokėti teismo sprendimu paskirtą baudą.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas, gavęs skolininko prašymą peržiūrėti jam teismo procesiniu sprendimu paskirtą baudą (ją sumažinti), turėtų vertinti aktualią informaciją apie skolininko turtinę ir finansinę padėtį, jo išlaikomus asmenis ir skolininko galimybę sumokėti jam skirtą baudą, nepatiriant neproporcingos naštos, galinčios jį sužlugdyti finansiškai. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje proporcingumo principas įpareigoja įvertinti ir prognozuojamas priverstinio vykdymo priemones baudai išieškoti, t. y. į kokį skolininkės turtą galėtų būti nukreiptas išieškojimas, kokia turimo turto paskirtis (ar tai gyvenamasis būstas), ar išieškojimui iš tokio turto netaikomi įstatymo ribojimai, per kiek laiko teismo paskirta bauda skolininkės galėtų būti sumokėta taikant CPK įtvirtintus išskaitų iš skolininko pajamų dydžius. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad svarbu nustatyti ir įvertinti, ar skolininkei nėra teikiama piniginė socialinė parama, siekiant užkirsti kelią situacijai, taip pat vertintai Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT), nurodžiusiam, jog, esant konkrečioms bylos aplinkybėms, gali atrodyti paradoksalu, kad valstybė viena ranka – teismo mokesčių pavidalu (Pastaba: nagrinėjamoje byloje valstybei mokėtinos baudos pavidalu) – atima daugiau, nei kita ranka priteisė (EŽTT 2018 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Musa Tarhan prieš Turkiją, peticijos Nr. 12055/17, 78 paragrafas).

Kasacinis teismas nurodė, kad proporcingumo aspektu vertintina ir tai, kokie padariniai kilo skolininkei laiku neįvykdžius teismo įpareigojimų, ar teismo paskirta bauda gerokai neviršija sukeltų padarinių vertės. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad EŽTT praktikoje Protokolo Nr. 11 straipsnio pažeidimai buvo konstatuoti byloje, kurioje nacionalinės institucijos, pareiškėjui visiškai padengus skolą, pardavė jo turėtą nuosavybės dalį vien tam, kad susigrąžintų vykdymo procedūrų išlaidas (EŽTT 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje Mindek prieš Kroatiją, peticijos Nr. 6169/13, 79-87 paragrafai), arba, kai vykdymo procese namas buvo parduotas už trečdalį jo vertės (EŽTT 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje Ljaskaj prieš Kroatiją, peticijos Nr. 58630/11, 62-70 paragrafai). Kasacinis teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad skolininkės prašymu teismo sprendimo vykdymas keletą kartų buvo atidėtas ar pratęstas terminas sprendimui įvykdyti, gali būti svarbi vertinant skolininkės pastangas įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį terminą (CPK 7 straipsnio l dalis), tačiau ir šios pastangos turi būti nustatytos individualiai – išsamiai išnagrinėjus ne tik sprendimo įvykdymo termino pratęsimų skaičių, bet ir realias skolininkės pastangas ir jos finansines galimybes tai padaryti. Pareiga nustatyti šias aplinkybes ir įvertinti jų įtaką teismo sprendimo vykdymui tenka teismui, sprendžiančiam dėl skolininkės prašymo sumažinti jai teismo sprendimu skirtą baudą už teismo sprendimo nevykdymą pagrįstumo. Nustatęs šias aplinkybes ir įvertinęs jas proporcingumo aspektu, teismas gali mažinti tiek priskaičiuotos bendros baudos dydį, tiek baudos, mokėtinos už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suformulavo teisės aiškinimo taisyklę dėl baudos, paskirtos už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymą taikant CPK 273 straipsnio 3 dalies, 771 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, sumažinimo galimybės: teismas, gavęs skolininko, teismo procesiniu sprendimu įpareigoto sumokėti baudą už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymą, prašymą paskirtą baudą (vienkartinę ar periodinę) sumažinti dėl itin sunkios skolininko finansinės padėties, turi nustatyti skolininko turtinę ir finansinę padėtį, jo išlaikomus asmenis ir kitus reikšmingus kriterijus, darančius įtaką skolininko galimybei sumokėti jam skirtą baudą, kartu vertindamas ir baudos proporcingumą padarytam pažeidimui. Nustatęs šiuos reikšmingus kriterijus ir akivaizdų teismo už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo vykdymą paskirtos baudos neproporcingumą teismas gali sumažinti skirtą baudą. Sprendžiant dėl baudos už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymą sumažinimo skolininko prašymu, byloje taikytina bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – teisiškai reikšmingų faktų, sudarančių pagrindą sumažinti skolininkui skirtą baudą dėl akivaizdaus neproporcingumo, visumą privalo įrodyti skolininkas (CPK 12, 178 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas (su bendro naudojimo patalpa), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), viso šio sklypo vertė yra 11 600 Eur. Iš 2026 m. spalio 13 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad nustatyta buto vidutinė rinkos vertė yra 7 340 Eur. Iš 2026 m. spalio 13 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui yra taikomi disponavimo teisės apribojimai: nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. – antstolės ARŽ3, o nuo 2023 m. spalio 23 d. – antstolio MZZ1.

Bylai pateikta 2026 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro pažyma apie apeliantės darbo užmokestį patvirtina, kad apeliantės pajamos nėra didelės, per paskutinius 11 mėnesių apeliantės gaunamas darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė šiuo metu būtų nutraukusi darbo santykius.

Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė turi tris vaikus: ADS2, gim. (duomenys neskelbtini), RGS2, gim. (duomenys neskelbtini), ir NSS3, gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas yra nepilnametis. Bylai pateikta Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2026 m. spalio 7 d. pažyma patvirtina, kad apeliantės sūnus ADS2 mokosi Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje.

Iš Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2026 m. spalio 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Atvejo vadybos tvarkos aprašo 6 punktu apeliantei Klaipėdos rajono paramos šeimai centro direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas atvejo vadybos procesas. Nuo 2019 m. gruodžio 17 d. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, o nuo 2023 metų teikiama socialinės priežiūros paslauga, kuri 2024 m. balandžio–liepos mėnesiais buvo papildyta individualios priežiūros darbuotojos veikla. Šeimoje auga nepilnametis vaikas ADS2. Iki (duomenys neskelbtini) šeimoje augo ir nepilnametė dukra NSS3, o iki (duomenys neskelbtini) – nepilnametė dukra RGS2. Apeliantė kartu su vaikais nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki 2026 m. sausio 26 d. buvo apgyvendinta Gargždų socialinių paslaugų centro Pagalbos vaikui ir šeimai padalinyje Krizių centre. Byloje pateikta 2022 m. sausio 10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma apie sveikatos būklę patvirtina, jog apeliantei yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai.

Primintina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta įpareigoti atsakovę (apeliantę) per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2012 m. rugsėjo 6 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdžius šių įpareigojimų nustatytu terminu, nuspręsta įpareigoti atsakovę mokėti 100,00 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo į ieškovės Inspekcijos sąskaitą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymas atidėtas 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymas atidėtas 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas.

Iš civilinei bylai Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų nustatyta, jog skolininkė (apeliantė) 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 14 d. su prašymais kreipėsi į Inspekciją prašydama sustabdyti periodinės baudos skaičiavimą, kadangi pašalinti savavališkos statybos padariniai, ir sumažinti baudą, nes paskirta bauda per didelė ir ją mokėti yra sunku, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja išlaiko tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu niekur nedirba, yra socialiai remtina. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad savavališkos statybos griovimo darbai yra pradėti, tačiau Statinys nenugriautas ir statybvietė nesutvarkyta, prašymus dėl baudos sumažinimo pagal kompetenciją Inspekcija persiuntė nagrinėti VMI (Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys).

Inspekcija 2020 m. spalio 13 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti (Statinys nenugriautas ir nesutvarkyta statybvietė, griovimo darbai pradėti). Apeliantė 2023 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į Inspekciją nurodydama, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, prašydama informuoti, ar bauda, paskirta už teismo sprendimo neįvykdymą, yra skaičiuojama ir kokio dydžio yra priskaičiuota. VMI skolininkei pateikė duomenis, jog iki 2023 m. kovo 5 d. (informacijos apie sprendimo įvykdymą pateikimo dienos) apskaičiuota 50 564,16 Eur dydžio bauda (VMI 2023 m. birželio 23 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. gegužės 31 d. Inspekcija surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo konstatuojama, kad reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti, įvykdymo data laikant suinteresuoto asmens atstovo prašymo ir jo priedų siuntimo į Inspekcija datą – 2023 m. kovo 5 d.

Iš 2023 m. liepos 18 d. Inspekcijos rašto dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog suinteresuotas asmuo kreipėsi į Inspekciją dėl galimybės sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, Inspekcija apeliantei nurodė, jog nėra išieškotoja skolininkės baudos vykdymo procese, todėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese galimybes turėtų vertinti ir sprendimą priimti išieškotoja – VMI, Inspekcija iš esmės neprieštarautų taikos sutarties vykdymo procese sudarymui, jei VMI vertintų, jog yra pagrindas tokios sutarties su skolininke sudarymui, priimtų sprendimą tokią sutartį sudaryti bei pasirašyti.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą daro pagrįstą išvadą, kad apeliantės turtinė ir finansinė padėtis yra sunki. Apeliantės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius privalomuosius mokėjimus, sudaro apie 800 Eur per mėnesį, ji viena rūpinosi trijų vaikų, iš kurių vienas iki šiol yra nepilnametis, priežiūra ir auklėjimu. Nors kiti du apeliantės vaikai yra pilnamečiai, apeliantės teigimu, jie dėl jauno amžiaus vis dar reikalingi jos išlaikymo.

Be to, apeliantei priklauso nedidelės vertės nekilnojamasis turtas. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vidutinė rinkos vertė yra 7 340 Eur, o apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/5 žemės sklypo dalies vertė yra 2 320 Eur (bendra žemės sklypo vertė 11 600 Eur / 5 = 2 320 Eur). Vadinasi, apeliantei priklausančio nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė yra apie 9 660 Eur, t. y. beveik 5,2 karto mažesnė už susikaupusią 50 593,13 Eur baudą. Be to, butui taikomi disponavimo teisės apribojimai.

Aktualu pažymėti ir tai, kad apeliantė siekdama įvykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą ne kartą prašė atidėti jo vykdymą. Matyti, kad keletą kartų teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas. Apeliantė 2020 m. prašymuose Inspekcijai nurodė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo darbai pradėti, prašė sustabdyti baudos skaičiavimą ir ją sumažinti, motyvuodama tuo, kad bauda jai yra per didelė, ją sunku sumokėti, nes ji išlaiko tris vaikus, nedirba ir yra socialiai remtina. Nors 2020 m. atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad Statinys dar nebuvo nugriautas, o statybvietė nesutvarkyta, šie duomenys patvirtina, kad apeliantė dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į kompetentingas institucijas ir siekė ją išspręsti.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti 2023 m. kovo 5 d. Iki šios datos buvo apskaičiuota 50 593,13 Eur bauda. Vykdomasis raštas, išduotas teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdomas antstolės ARŽ3 užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodoma išieškotina suma – 50 593,12 Eur; skolininkė – apeliantė), vykdymo procese išieškota 935,54 Eur skola, apskaičiuotos vykdymo išlaidos.

Pažymėtina, kad bauda už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymą yra skatinamojo pobūdžio – ja siekiama paskatinti skolininką įvykdyti teismo sprendime nustatytą įpareigojimą, šiuo atveju pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nagrinėjamu atveju šis tikslas yra pasiektas ir savavališkos statybos padariniai pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės gaunamos pajamos yra nedidelės, jos turimas nekilnojamasis turtas yra nedidelės vertės, be to, jam taikomi apribojimai, taip pat į tai, kad apeliantei tenka pareiga vienai išlaikyti nepilnametį sūnų, kadangi nepilnamečių vaikų tėvas prie Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams (ADS2 ir tuomet dar buvusios nepilnametės dukters RGS2) neprisideda, tuo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas, taip pat įvertinęs ir apeliantės sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad susidariusi 50 593,13 Eur bauda yra akivaizdžiai neproporcinga apeliantės padarytam pažeidimui ir realioms galimybėms ją sumokėti. Įvertinus ir tai, kad vykdymo procese jau išieškota 935,54 Eur, ši suma, nagrinėjamos bylos aplinkybių visumos kontekste, laikytina pakankama paskata apeliantei įvykdyti teismo įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl yra pagrindas sumažinti susikaupusią baudą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 100,00 Lt (28,96 Eur) bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo, kurios bendra suma yra 50 593,13 Eur ir kurios išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, sumažinama iki vienkartinės 935,54 Eur baudos už teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime nustatyto įpareigojimo nevykdymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens TVB1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti.

Sumažinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 100,00 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo, kurios bendra suma yra 50 593,13 Eur ir kurios išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išduotą vykdomąjį raštą iki vienkartinės 935,54 Eur (devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 54 ct) baudos už teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendime nustatyto įpareigojimo nevykdymą.

Teisėja Kristina Domarkienė