Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z., K. J. B. patikslintą ieškinį atsakovams G. B., R. T., S. J. V., V. M., G. P. A., S. J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, tretieji asmenys Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Zita Damušienė, A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. B. ir A. Z. ieškinį atsakovams G. B., G. P. A., R. T., S. J. V., V. M. ir T. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, tretieji asmenys Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Zita Damušienė ir valstybės įmonė Registrų centras, 2022 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo dalis dėl pripažinimo, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį, o K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini); dėl sandorių, sudarytų 2012 m. gegužės 28 d. tarp G. B. ir G. P. A., 2012 m. gegužės 25 d. tarp G. B. ir R. T., tarp G. B. ir L. V., tarp G. B. ir V. M. pripažintos negaliojančiais nuo sudarymo momento, dėl 4 465,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo G. B. ieškovui A. Z. ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

1. Ieškovai A. Z. ir K. J. B. kreipėsi į teismą ir patikslinę ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį, sudarytą 2012 m. gegužės 28 d. tarp G. B. ir G. P. A.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį, sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. tarp G. B. ir R. T.; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį, sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. tarp G. B. ir L. V.; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį, sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. tarp G. B. ir V. M.; 5) pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalis, o K. J. B. 1972/8000 dalis pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 6) priteisti ieškovams iš atsakovo G. B. bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 1998 metais likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, dvidešimt aštuoniems pajininkams pagal turimų pajų dydį buvo paskirtas arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai iš šių pajininkų per laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. nusipirko turtines teises į minėtą sandėlį. Visos sutartys buvo sudarytos rašytine forma. Vienas sutartis tvirtino seniūnas, kitos – sudarytos tik tarp šalių. Sudarant sutartis, nebuvo pažeisti galiojantys įstatymai, su visais turtinių teisių pardavėjais atsiskaityta. Sudarius sandorius, ieškovui A. Z. priklauso 6028/8000 dalis sandėlio, ieškovui K. J. B. – 1972/8000 dalis, todėl jiems pripažintinos nuosavybės teisės į sandėlį pagal ieškovų turimas turtinių teisių dalis į šį ūkinį pastatą. Ieškovams tapo žinoma, kad atsakovas G. B. 2012 m. gegužės 28 d. su atsakovu G. P. A., 2012 m. gegužės 25 d. su P. A. V. įpėdine R. T., 2012 m. gegužės 25 d. su J. K. įpėdiniu V. M., 2012 m. gegužės 25 d. su L. V. sudarė daiktinių teisių į ginčo pastatą perleidimo sutartis. Šios sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis, nes ieškovai ankstesnėmis sutartimis buvo nupirkę turtines teises į ginčo sandėlį, tai yra atsakovas G. P. A. turtines teises į arkinį sandėlį buvo perleidęs ieškovui A. Z. 1998 m. rugsėjo 15 d. sutartimi, J. K., kurios įpėdinis yra atsakovas V. M., 1998 m. gegužės 28 d. turtines teises į arkinį sandėlį buvo perleidusi A. Z., A. V. įpėdinė R. T. 2007 m. gruodžio 20 d. sutartimi turtines teises į sandėlį buvo perleidusi A. Z., L. V. 2006 m. birželio 10 d. sutartimi turtines teises į sandėlį buvo perleidusi ieškovui K. J. B..

3. Atsakovė R. T. su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad, likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, P. A. V., kurio įpėdine ji yra, buvo skirta 644 Lt dydžio pajus, iš kurio 344 Lt sudarė turtinė teisė į arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio 20 d. atsakovė šias turtines teises perleido ieškovui A. Z., su ja pilnai atsiskaityta. Neprisiminusi šios sutarties sudarymo, 2012 m. gegužės 25 d. iš P. A. V. paveldėtas turtines teises į arkinį sandėlį ji pardavė atsakovui G. B.. Šis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

4. Atsakovas S. J. V. su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad, likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, L. V., kurios įpėdiniu jis yra, turėjo 740 Lt dydžio pajų, iš kurio 300 Lt dydžio sudarė turtinė teisė į arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 10 d. L. V. turimas turtines teises perleido ieškovui K. J. B.. Su ja ieškovas visiškai atsiskaitė. L. V. neturėjo teisės dar kartą perleisti savo turtinių teisių, tačiau 2012 m. gegužės 25 d. sutartimi šias teises perleido atsakovui G. B.. Ši sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia.

5. Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad 1998 metais likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, jos nariams buvo paskirti pajai ir pagal juos dalinamas bendrovės turtas. Arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko dvidešimt aštuoniems pajininkams. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir bendrovės nuostatus, pajininkai turėjo teisę parduoti tiek savo pajus, tiek turimas turtines teises. Parduodant pajus, pirmiausiai turėjo būti siūloma juos pirkti bendrovės nariams. Ieškovas A. Z. nebuvo bendrovės narys. Bendrovės nariai, turėję teisę į arkinį sandėlį, atsakovui pajų pirkti nepasiūlė, tuo pažeisdami jo teises. Ieškovų sudaryti sandoriai yra neteisėti, nes iš jų neaišku, ar ieškovai atsiskaitė su pardavėjais. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie jų turimas dalis arkiniame sandėlyje, nuslėpė aplinkybes, kad K. J. B. savo turtines teises į arkinį sandėlį 2017 metais buvo perleidęs A. Z. ir nepateikė jokio rašytinio atšaukimo dėl šio sandorio negaliojimo, todėl ieškinio dalis dėl nuosavybės teisių pripažinimo ieškovams turėtų būti atmesta. Atsižvelgus, kad ieškovų sudaryti sandoriai laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. yra neteisėti, atsakovo sudarytos daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartys su R. T., L. V., V. M. ir G. P. A. nepažeidžia įstatymų, yra teisėtos, jas pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo.

7. Atsakovas V. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 25 d. iš J. K. paveldėtas turtines teises į arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jis perleido atsakovui G. B.. Nėra pagrindo jo ir G. B. 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia, nes G. B. visiškai įvykdė sutarties sąlygas.

8. Atsakovas G. P. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 28 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartimi jis perleido savo turtines teises į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), G. B., kuris su juo visiškai atsiskaitė. Šią sutartį pripažinti negaliojančia nėra pagrindo.

9. Tretieji asmenys A. S., A. A., A. Š., A. Č., V. B., J. V. J., M. J., M. A. Š., I. Ž., A. O. V., S. S., V. V., A. G., M. B., R. M., A. Z. S. su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovai su jais yra atsiskaitę. Trečiasis asmuo E. Š. pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo nepareiškė. Nurodė, jog ji, būdama O. N. turto paveldėtoja, neįgijo jokių turtinių teisių į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį ir jai nežinoma, kam šios teisės buvo perleistos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, sudarytas 2012 m. gegužės 28 d. tarp G. B. ir G. P. A., 2012 m. gegužės 25 d. tarp G. B. ir R. T., 2012 m. gegužės 25 d. tarp G. B. ir L. V., 2012 m. gegužės 25 d. tarp G. B. ir V. M.; pripažino, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalis, o K. J. B. 1972/8000 dalis pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui A. Z. iš atsakovų V. M. ir G. P. A. po 640,15 Eur iš kiekvieno ir iš G. B. 5 121,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė K. J. B. iš V. M. 24,20 Eur, iš G. P. A. – 24,20 Eur ir iš G. B. – 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš V. M. 45,77 Eur, iš G. P. A. – 45,77 Eur ir iš G. B. – 366,14 Eur pašto išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad po to, kai likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1998 m. gegužės 26 d. likvidacinės komisijos perdavimo aktu arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas jį įgijusiems pajininkams, ieškovai A. Z., K. J. B. ir pajininkai (kai kuriais atvejais jų įpėdiniai), kuriems buvo paskirtas arkinis sandėlis, sudarė rašytines sutartis (dalis sutarčių patvirtintos seniūno), iš kurių turinio yra akivaizdu, jog pajininkai atsisakė turtinių teisių į šį sandėlį ir jas perleido ieškovams. Išanalizavus 1998 m. gegužės 26 d. akte Nr.82 pajų dydžius, paskirtus pajininkams arkiniame sandėlyje, ir tarp ieškovų bei pajininkų sudarytas sutartis, matyti, kad likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkai ieškovams perleido tokio dydžio pajus, kurie jiems buvo skirti pagal aktą Nr. 82.

12. VĮ Registrų centro duomenys rodo, kad ieškovas K. J. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. rašytinėmis sutartimis atsisakė ieškovo A. Z. naudai visų turtinių teisių į arkinį sandėlį, kurios jam buvo paskirtos pagal 1998 m. gegužės 26 d. aktą Nr. 82 ir su pajininkais sudarytus sandorius, tačiau teismo posėdyje ieškovai paaiškino, kad šiuos susitarimus jie atšaukia ir laiko, kad šalių dalys arkiniame sandėlyje yra tokios, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje. Byloje yra keletas sutarčių, kuriose nurodyta, kad savo pajus V. B. perleidžia tai savo sutuoktiniui, tai ieškovui A. Z. ir nėra šių sutarčių rašytinio atšaukimo, tačiau teismo posėdžio metu V. B. paaiškino, kad jai priklausęs 276 Lt dydžio pajus į arkinį sandėlį yra perleistas K. J. B.. Atsižvelgus, kad ginčo tarp ieškovų dėl jiems priklausančių dalių arkiniame sandėlyje nėra, nežiūrint to, kad nėra rašytinių sutarčių, kurios buvo pateiktos 2017 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centrui, atšaukimo, darytina išvada, kad ieškovo A. Z. dalis arkiniame sandėlyje yra 6028/8000, K. J. B. – 1972/8000.

13. Likviduojant žemės ūkio bendrovę, likęs jos turtas paskirstomas pajininkams pagal jų turimų pajų kiekį. Tokiu būdu pajininkai įgyja ne turtą, bet teisę įgyti nuosavybės teise bendrovės turtą. 1998 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos aktu Nr. 82 arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas dvidešimt aštuoniems pajininkams, kurie tuo metu įgijo tokią teisę. Teisė įgyti teises į bendrovės turtą galėjo būti paveldima. Taigi, sudarydami susitarimus su ieškovais, pajininkai ar jų įpėdiniai perleido jiems savo teises įgyti likviduotos bendrovės turtą – sandėlį, tai yra buvo perleisti ne pajai, todėl nei Žemės ūkio bendrovių įstatymo, nei bendrovės įstatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Ieškovų ir pajininkų bei jų įpėdinių sandoriai buvo sudaryti rašytine forma. Pateikti dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Asmenys, perleisdami pajus, suprato, jog perleidžia ieškovams savo teisę įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nes nei vienas iš sandoriuose dalyvavusių asmenų nepareiškė prieštaravimų dėl sudarytų sandorių, šių sandorių neginčijo ir patvirtino, kad su jais ieškovai atsiskaitė. Ieškovų sudaryti rašytiniai susitarimai atitinka pirkimo–pardavimo sutarčių rūšinę kategoriją ir keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti. Sudarydami sandorius, pajininkai ar jų įpėdiniai perleido ir teisę įgyti ieškovams daiktines teises į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

14. R. T., L. V., V. M., G. P. A. sandoriai sudaryti su atsakovu G. B. vėliau, negu buvo sudaryti sandoriai dėl tų pačių turtinių teisių perleidimo į arkinį sandėlį su ieškovais. Atsakovų R. T., V. M., G. P. A. aiškinimai, kad jie neprisimena anksčiau sudarytų sandorių, nepaneigia anksčiau sudarytų sandorių teisėtumo, kurie nėra nuginčyti. Šiuo atveju nesvarbu, dėl kokių priežasčių buvo sudarytos G. P. A. 2012 m. gegužės 28 d., R. T. 2012 m. gegužės 25 d., L. V. 2012 m. gegužės 25 d., V. M. 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartys, nes minėti asmenys, jas sudarydami, su G. B. susitarė dėl to, kas jiems tuo metu jau nepriklausė, todėl šios sutartys pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

15. Teismas, įvertinęs atsakovų ginčijamų reikalavimų kiekį, sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybės naudai priteistinos tik iš atsakovų V. M. ir G. P. A., kurie privalo atlyginti po 10 procentų ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei, bei atsakovo G. B., kuris ieškovams ir valstybei privalo atlyginti 80 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

16. Ieškovus A. Z. ir K. J. B. pirmos instancijos teisme atstovavo advokatė G. Girdzijauskienė, kuriai sumokėjo 4 465,50 Eur už suteiktas paslaugas ir žyminį mokestį. Mokėjimo dokumentuose nurodyta, kad visus mokėjimus atstovei atliko ieškovas A. Z.. Iš detalios ataskaitos už šias paslaugas matosi, kad 121 Eur A. Z. sumokėjo atstovei už prašymo dėl baudos atsakovui G. B. skyrimo surašymą, tačiau teismas šio prašymo netenkino, todėl laikytina, kad ieškovas A. Z. patyrė 4 344,50 Eur išlaidų už advokatės G. Girdzijauskienės suteiktas paslaugas, kurias privalo atlyginti atsakovai V. M., G. P. A., G. B. pagal nustatytas proporcijas. Ieškovus, bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai, atstovavo advokatė G. Subačiūtė-Dulinskienė, kuriai už suteiktas paslaugas ieškovai sumokėjo 2 299 Eur, iš kurių A. Z. sumokėjo 2 057 Eur, K. J. B. – 242 Eur, todėl advokatės atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovų V. M., G. P. A., G. B. pagal nustatytas proporcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovas G. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių ieškovams į pastato dalis pripažinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo G. B. ir patikslintą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį sandėlio. Ieškovas A. Z. nuosavybės teises į sandėlį įrodinėjo sandoriais, kurie buvo sudaryti beveik 20 metų laikotarpyje, skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas šių sandorių negalėjo vertinti kaip tapačių sandorių, dėl kiekvieno jų arba atitinkamos jų grupės turėjo pasisakyti atskirai, įvertinant, kas buvo konkretaus sandorio objektas ir kokias teisines pasekmes sukėlė konkretus sandoris. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas, vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, ieškovų ar jų poziciją palaikančių liudytojų paaiškinimams ir įrodymams teikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais. Teismo išvados, jog (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkė J. K. 1998 m. gegužės 28 d. pajų perleidimo sutartimi ieškovui A. Z. perleido turtines teises į likviduojamos žemės ūkio bendrovės 231 Lt dydžio pajų į arkinį sandėlį, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas neįvertino 1998 m. gegužės 28 d. pajų perleidimo sutarties turinio, šio sandorio sudarymo aplinkybių, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų. 1998 m. gegužės 28 d. pajų perleidimo sutartyje įvardinta, kad jos objektas yra būtent pajai. Šio sandorio šalių valia buvo perleisti ne turtines teises, o pajus. Šį sandorį patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono seniūnas. Tačiau 1998 m. gegužės 28 d. pajų perleidimo sutartis buvo sudaryta, nesilaikant pajų perleidimo tvarkos, imperatyviai nustatytų pajų perleidimo sandorių fiksavimo ir įregistravimo procedūrų. (duomenys neskelbtini) ŽŪB įstatų 3.2.4 punktas nustatė, jog bendrovės nariai turi pirmumo teisę įsigyti perleidžiamo kito nario pajų. A. Z. ir J. K. 1998 m. gegužės 28 d. pajų perleidimo sutartimi buvo pažeista (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkų, įskaitant ir G. B., teisė įsigyti J. K. pajus pirmumo teise. Be to, nebuvo gautas likvidatoriaus pritarimas, suteikiantis teisę, nesant pajininko, įgyti bendrovės pajus. Todėl šis sandoris buvo sudarytas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, jis yra neteisėtas bei negaliojantis. Ieškovo A. Z. reikalavimas pripažinti nuosavybės teisės dalį į 231/8000 dalį sandėlio neįrodytas. Teismas neįvertino įrodymų visumos, neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes. 1998 m. pajų perleidimo sutartyje nėra išreikštos J. K. valios perleisti būtent pajų dalį, kurių pagrindu jai buvo suteikta teisė į arkinį sandėlį, t. y. 231 Lt vertės pajų. Teismas darė neteisingas išvadas jog sandoriais, kurie buvo sudaryti rašytine forma, buvo perleistos turtinės teisės. Sandoriai buvo sudaryti, pažeidžiant įstatymo reglamentavimą, todėl negali būti pagrindu pripažinti A. Z. nuosavybės teisę į atitinkamą sandėlio dalį. Atsakovui G. B., būnant bendrovės pajininku, nebuvo sudarytos sąlygos bendrovės pajų įsigyti pirmumo teise bei nebuvo gautas (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidatoriaus sutikimas dėl tokių pajų perleidimo. Pažeidus imperatyvias įstatymo ir bendrovės įstatų nuostatas, ieškovo A. Z. su bendrovės pajininkais sudaryti pareiškimai dėl pajų atsisakymo yra niekiniai ir negaliojantys. Nesutiktina, kad asmenys, perleisdami pajus, suprato, jog perleidžia ieškovams savo teisę įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Kadangi laikotarpiu nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 24 d. bendrovės pajininkų pasirašytuose pareiškimuose nėra jokio patvirtinimo apie piniginių lėšų gavimą, o ieškovas nepateikė atsiskaitymą su bendrovės pajininkais patvirtinančių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad asmenys patvirtino, kad su jais ieškovas yra atsiskaitęs. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovo A. Z. teisę įgyti nuosavybės teise 2716/8000 dalį sandėlio. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovo A. Z. ir buvusių (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkų ir jų įpėdinių sudaryti sandoriai, atitinka jiems keliamus reikalavimus. Trečiojo asmens J. J. 2003 m. vasario 5 d. pareiškime nėra nurodyta, jog J. J. turėjo valią perleisti 351 Lt vertės pajų (turtinių teisių) į sandėlio dalį. Šiame pareiškime nėra duomenų, jog ieškovas yra atsiskaitęs su J. J.. Byloje nėra pateikta ir trečiojo asmens J. J. atsiliepimo, kuriame būtų patvirtinama, kad su juo ieškovas A. Z. yra atsiskaitęs, J. J. nedalyvavo ir teismo posėdžiuose, taigi, šių aplinkybių nėra patvirtinęs žodžiu. Teismas nepagrįstai šio sandorio pagrindu pripažino A. Z. nuosavybės teisę į 351/8000 dalį sandėlio. Teismas nepagrįstai ieškovui A. Z. priteisiamo turto dalį siejo ne su sandėlio faktiniu plotu, o su sandoryje nurodyta pajų kaina, kurios ieškovas galimai net nemokėjo. Be to, buvę bendrovės pajininkai, kurie pajų pagrindu buvo įgiję dalį sandėlio ir juo faktiškai naudojosi, negalėjo perleisti teisių į turtą, nes subjektinę teisę jie buvo įgyvendinę.

18.2. Nesant įrodymų, jog K. J. B. 2017 m. sudaryti pareiškimai buvo atšaukti, teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį sandėlio. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovų nenuoseklius, prieštaringus paaiškinimus, laikė nereikšmingomis aplinkybes, kurios rodo ieškovų pozicijos nenuoseklumą ir galimai siekį įgyti nuosavybės teises į turtą, kurios jie neturi. Nepagrįstai nevertino byloje esančių ieškovo K. J. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašytų pareiškimų, kuriais jis visas teises į sandėlio dalį perleido ieškovui J. Z., nors byloje nėra jokių įrodymų ar šalių paaiškinimų, kad pareiškimai būtų atšaukti, kas turi tiesioginės įtakos ieškovo reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo į sandėlį pagrįstumui. Ieškovai byloje nagrinėjimo pradžioje klaidino ir šalis, ir teismą, nes neigė, jog buvo sudaryti kokie nors pajų/turinių teisių perleidimo sandoriai. Tačiau VĮ Registrų centro pateikti K. J. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. rašytiniai pareiškimai patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo 12 d. jis visus turėtus 1972 Lt vertės pajus/turtines teises perleido ieškovui A. Z., kas reiškia, jog jis neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Teismo sprendimas yra subjektyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisingas.

18.3. Byloje pripažinus, jog ieškovų sudaryti sandoriai yra neteisėti arba jie neįgijo tų objektų anksčiau, nei atsakovas G. B., teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento G. B. ir atsakovų sudarytas daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis.

18.4. Teismas, R. T., L. V., V. M., G. P. A. su atsakovu G. B. sudarytus sandorius pripažinęs negaliojančiais nuo jų sudarymo momento teismas nesprendė dėl restitucijos taikymo, nors tokį klausimą turėjo spręsti ex officio (pagal pareigas). Tokiu būdu teismas netinkamai taikė CK 6.145 straipsnio nuostatas. Netaikius restitucijos, susidarė situacija, kai atsakovas G. B. sumokėjo R. T., L. V., V. M., G. P. A. pagal sandorius, tačiau neturi teisės nei naudotis sandorių objektais, nei atgauti sumokėtas pinigines lėšas. Todėl šalių ginčas dėl R. T., L. V., V. M., G. P. A. su atsakovu G. B. sudarytų sandorių nebuvo išspręstas iki galo, iš esmės pažeidžiant CPK 260 straipsnį.

18.5. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismas, šią bylą nagrinėdamas pakartotinai, privalėjo paskirstytas ir tas bylinėjimosi išlaidas, kurias šalys patyrė, ją nagrinėjant pirmą kartą. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai ir neproporcingai. Bylinėjimosi išlaidos ieškinio tenkinimo atveju turėtų būti paskirstytos visiems atsakovams proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo G. B. net ir dėl reikalavimų, kurie nėra reiškiami G. B. tiesiogiai. Ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo G. B. turėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu būtų tenkintas nors vienas jų reikalavimas dėl atsakovo G. B. sudarytų daiktinių teisių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

18. Ieškovai A. Z. ir K. J. B. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė:

19.1. Teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, vadovavosi kasacinio teismo praktika, tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai vertino į bylą surinktų įrodymų visumą ir darė pagrįstas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.

19.2. Teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovų sudaryti rašytiniai susitarimai, kuriais pajininkai ar jų įpėdiniai perleido teisę įgyti ieškovams daiktines teises į sandėlį, atitinka pirkimo– pardavimo sutarčių rūšinę kategoriją ir keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti. Teismas teisingai konstatavo, kad bendrovės pajininkai ieškovams perleido tokio dydžio pajus, kurios jiems buvo skirtos pagal Aktą, ir nei Žemės ūkio bendrovių įstatymo, nei bendrovės įstatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas pagrįstai vertino, kad asmenys, perleisdami pajus, suprato, jog perleidžia ieškovams savo teisę įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nes nei vienas iš sandoriuose dalyvavusių asmenų nepareiškė prieštaravimų dėl sudarytų sandorių, šių sandorių neginčijo ir patvirtino, kad ieškovai su jais atsiskaitė. Todėl šie pareiškimai atitiko tiek pajininkų ar jų paveldėtojų, tiek ieškovų valią, tikruosius jų ketinimus. Atsakovas byloje nėra pareiškęs materialinio reikalavimo dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais. Nereikšdamas savarankiškų materialinių reikalavimų, atsakovas neturi subjektinės teisės ginčyti ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį pripažinimo. Po likvidacijos komisijos akto surašymo, pajai virto turtine teise įgyti nuosavybės teisę bendrovės turtą, todėl pajai nustojo egzistuoti. Teismas, teisingai vertindamas ieškovo A. Z. ir J. K. 1998 m. gegužės 28 d. sudarytos sutarties objektą, t. y. jog šia sutartimi buvo perleista teisė įgyti nuosavybės teise bendrovės turtą, pagrįstai sprendė, jog nei Žemės ūkio bendrovių įstatymo, nei bendrovės įstatuose numatyta pajų perleidimo tvarka nebuvo pažeista. Analogiška išvada darytina ir dėl tarp A. Z. ir bendrovės pajininkų sudarytų pareiškimų, patvirtintų seniūno, kuriais buvo perleisti ne pajai, o teisė įgyti nuosavybės teise bendrovės turtą. Atsakovo teiginiai dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatuose numatytos tvarkos, reglamentuojančios pajų įsigijimą, pažeidimų yra nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjamu ginču. Nei vienas iš sandoriuose dalyvavusių asmenų nepareiškė prieštaravimų dėl sudarytų sandorių, šių sandorių neginčijo ir patvirtino, kad su jais buvo atsiskaityta. Aplinkybė, kad J. J. daugiau kaip 20 metų jokių pretenzijų ar reikalavimų ieškovui A. Z. nereiškė, patvirtina, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kadangi iš byloje esančių įrodymų nekyla abejonių dėl perleistų pajų sudėties, teismas pagrįstai pripažino, jog J. J. perleido ieškovui A. Z. 351 Lt dydžio pajų, t. y. teisę įgyti daiktines teises į sandėlio dalį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų sudaryti susitarimai atitinka pirkimo–pardavimo sutarčių rūšinę kategoriją ir keliamus reikalavimus, tame tarpe ir sandorių formai, todėl yra teisėti ir galiojantys. Ieškovo K. J. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašyti pareiškimai šalių valia buvo atšaukti. Atšaukimai buvo įforminti raštu, tačiau pačių dokumentų originalų ieškovai neišsaugojo, todėl jų pateikti objektyviai negalėjo. Tačiau ieškovai ir neturėjo įstatyminės pareigos šiuos pareiškimus išsaugoti. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovo A. Z. dalis sandėlyje yra 6028/8000, K. J. B. – 1972/8000.

19.3. Atsakovai nepaneigė fakto, jog ankstesnių sandorių su ieškovais nesudarė, jų neginčijo ir nereiškė jokių pretenzijų ieškovams. Teismas teisingai konstatavo, kad vien aplinkybė, jog G. P. A. galimai neprisiminė anksčiau sudarytų sandorių, nepaneigia šių sandorių teisėtumo, kurie nėra nuginčyti nei sandorio šalių, nei trečiųjų asmenų. Atsakovai, sudarydami sutartis, susitarė dėl to, kas jiems tuo metu jau nebepriklausė. Tokie susitarimai negali būti sudaromi, todėl teismas šias sutartis pagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Be to, atsakovas su G. P. A., R. T., L. V. ir V. M. sudarydami daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, nesilaikė įstatymo reikalaujamos notarinės formos, minėtos sutartys dar ir dėl šios priežasties yra niekinės ir negaliojančios Atsakovas su G. P. A., R. T., L. V. ir V. M. sudarydami daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, nesilaikė įstatymo reikalaujamos notarinės formos, minėtos sutartys dar ir dėl šios priežasties yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento.

19.4. Teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, todėl šitas klausimas turėtų būti išspręstas apeliacinės instancijos teismo, tuo atveju, jeigu R. T., L. V., V. M. ir G. P. A. nėra grąžinę atsakovo G. B. sumokėtų piniginių lėšų pagal pripažintus negaliojančiais sandorius.

19.5. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė, kad su ieškiniu nesutiko tik atsakovas G. B., kuris ieškinį ir patikslintą ieškinį ginčijo visoje apimtyje. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo G. B. priteisdamas 80 proc. bylinėjimosi išlaidų dalį.

19. Atsiliepime į atsakovo G. B. apeliacinį skundą atsakovas S. J. V. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria G. B. ir L. V. 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo G. B. visas bylinėjimosi išlaidas. Su atsiliepimu atsakovas S. J. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų pervedimo dokumento kopiją. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

20.1 . Iš likviduotos žemės ūkio bendrovės pajaus kylančios turtinės teisės įgyti nuosavybės teisę į likviduotos bendrovės turtą perleidimo sandoriams nėra keliami ypatingi formos reikalavimai, tokiems sandoriams sudaryti užtenka paprastos rašytinės formos. 2006 m. birželio 10 d. pareiškimas sandoriui keliamus formos reikalavimus atitinka. Šis sandoris atitiko tiek L. V., tiek Ieškovo J. K. B. valią, tikruosius jų ketinimus. Teismas teisingai nurodė, kad likviduojant žemės ūkio bendrovę, likęs jos turtas paskirstomas pajininkams pagal jų turimų pajų kiekį, tokiu būdu pajininkai įgyja ne turtą, bet teisę įgyti nuosavybės teise bendrovės turtą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė L. V. 2006 m. birželio 10 d. perleido ieškovui J. K. B. turėtą turinę teisę įgyti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esantį arkinį sandėlį. Esant nustatytai šiai aplinkybei, teismas pagrįstai sprendė, kad L. V. ir atsakovo G. B. 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis sudaryta vėliau, negu su ieškovu J. K. B. buvo sudarytas L. V. pareiškimas dėl turtinių teisių į arkinį sandėlį perleidimo. Nei apeliantas, nei kitas byloje dalyvaujantis asmuo reikalavimo pripažinti L. V. 2006 m. birželio 10 d. pareiškimą neteisėtu ir negaliojančiu byloje nereiškė, jo neginčijo, todėl šio sandorio teisėtumas nėra šios bylos dalykas. Teismas pagrįstai sprendė, jog nesvarbu, dėl kokių priežasčių buvo sudaryta L. V. 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, nes ji, sudarydama šią sutartį su G. B., susitarė dėl to, kas jai tuo metu jau nepriklausė, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

20.2 . L. V. įpėdinis atsakovas S. J. V. po teismo sprendimo priėmimo, pervedė į G. B. asmeninę sąskaitą 87 Eur sumą, kuri pagal lito ir euro oficialų santykį atitinka 300 Lt sumą, L. V. gautą iš G. B. pagal pripažintą negaliojančia 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį. Todėl restitucijos klausimas pagal šį sandorį yra išspręstas.

20.3 . Teismas, įvertinęs konkrečių atsakovų procesinį elgesį byloje ir jų ginčijamų reikalavimų kiekį, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tik atsakovas G. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visoje apimtyje. Ši aplinkybė patvirtina, jog praktiškai visos bylinėjimosi išlaidos kyla išimtinai dėl atsakovo G. B. procesinio elgesio, todėl būtent jam turi tekti didžiausia bylinėjimo išlaidų atlyginimo naštos dalis.

20. Atsiliepime į atsakovo G. B. apeliacinį skundą atsakovė R. T. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria G. B. ir R. T. 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia ab initio, palikti nepakeistą, priteisti atsakovei R. T. iš atsakovo G. B. bylinėjimosi išlaidas. Su atsiliepimu atsakovė R. T. apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų pervedimo kvito kopiją. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

21.1. Teismas iš bylos aplinkybių visumos pagrįstai darė išvadą, jog atsakovė R. T., kaip P. A. V. įpėdinė, 2007 m. gruodžio 20 d. perleido ieškovui A. Z. turėtą turinę teisę įgyti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esantį arkinį sandėlį. Teismas pagrįstai sprendė, kad R. T. ir atsakovo G. B. 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis sudaryta vėliau, negu su ieškovu A. Z. buvo sudarytas R. T. 2007 m. gruodžio 20 d. pareiškimas dėl turtinių teisių perleidimo į arkinį sandėlį. Nei apeliantas, nei kitas byloje dalyvaujantis asmuo reikalavimo pripažinti R. T. 2007 m. gruodžio 20 d. pareiškimą neteisėtu ir negaliojančiu byloje nereiškė, jo neginčijo, todėl šio sandorio teisėtumas nėra šios bylos dalykas. Teismas pagrįstai sprendė, jog nesvarbu, dėl kokių priežasčių buvo sudaryta R. T. 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, nes ją sudarydama, su G. B. susitarė dėl to, kas jai tuo metu nepriklausė, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

21.2. Atsakovė R. T. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pervedė į G. B. asmeninę sąskaitą 100 Eur sumą, kuri pagal oficialų lito ir euro santykį (3,4528:1) atitinka 344 Lt sumą, R. T. gautą iš G. B. pagal pripažintą negaliojančia 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį, todėl restitucijos klausimas pagal šį sandorį yra išspręstas.

21.3. Teismas, įvertinęs konkrečių atsakovų procesinį elgesį byloje ir jų ginčijamų reikalavimų kiekį, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tik atsakovas G. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visoje apimtyje. Ši aplinkybė patvirtina, jog praktiškai visos bylinėjimosi išlaidos kyla išimtinai dėl atsakovo G. B. procesinio elgesio, todėl būtent jam turi tekti didžiausia bylinėjimo išlaidų atlyginimo naštos dalis.

21. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

25. Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai – terminalo Perlas mokėjimo pavedimai – pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su R. T. ir S. J. V. atsiliepimais į apeliacinį skundą, siekiant įrodyti lėšų, gautų pagal pripažintus negaliojančiais sandorius, grąžinimą apeliantui G. B.. Šie įrodymai gali turėti esminės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl restitucijos taikymo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su šiuo įrodymu susipažinti, prieštaravimų dėl pateiktų įrodymų priėmimo negauta, jie neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus priima ir prideda prie bylos medžiagos (CPK 314 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje esančiais įrodymais nustatytos sekančios bylai reikšmingos aplinkybės:

- 1998 metais likviduojant (duomenys neskelbtini) ŽŪB, bendrovės likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr. 82 perdavė nekilnojamąjį daiktą – arkinį sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 8 000 Lt (2316,96 Eur), 28 bendrovės pajininkams: K. J. B. – 1 132 Lt (327,85 Eur), V. B. – 276 Lt (79,94 Eur), A. A. – 24 Lt (6,50 Eur), J. V. – 586 Lt (169,72 Eur), A. O. V. – 214 Lt (61,98 Eur), S. B. – 276 Lt (79,94 Eur), A. G. – 326 Lt (94,42 Eur), K. G. Ž. – 300 Lt (86,89 Eur), L. E. S. – 200 Lt (57,92 Eur), L. V. – 300 Lt (86,89 Eur), G. P. A. – 100 Lt (28,96 Eur), P. Č. – 475 Lt (137,57 Eur), A. Č. – 88 Lt (25,49 Eur), S. S. – 109 Lt (31,57 Eur), J. J. – 351 Lt (101,66 Eur), O. N. – 300 Lt (86,89 Eur), A. G. – 214 Lt (61,98 Eur), V. Š. – 450 Lt (130,33 Eur), J. Š. – 91 Lt (26,36 Eur), A. S. – 132 Lt (38,23 Eur), M. A. Š. – 114 Lt (33,02 Eur), V. V. – 200 Lt (57,92 Eur), J. K. – 231 Lt (66,90 Eur), V. P. – 364 Lt (105,42 Eur), M. U. – 176 Lt (50,97 Eur), P. A. V. – 344 Lt (99,63 Eur), J. V. J. – 451 Lt (130,62 Eur), M. J. – 176 Lt (50,97 Eur);

- A. A. (2003 m. birželio 20 d. pareiškimas dėl 24 Lt pajų atsisakymo), A. O. V. (2002 m. gegužės 20 d. pareiškimas dėl 866 Lt pajų atsisakymo), M. B. (2011 m. gegužės 10 d. pareiškimas dėl 276 Lt pajų atsisakymo), A. G. (2011 m. gegužės 10 d. pareiškimas dėl 326 Lt pajų atsisakymo), A. S. (2013 m. gruodžio 20 d. pareiškimas dėl 446 Lt pajų atsisakymo), S. S. (2000 m. gegužės 10 d. pareiškimas dėl 193 Lt pajų atsisakymo), J. J. (2003 m. vasario 5 d. pareiškimas dėl 401 Lt pajų atsisakymo), V. V. (2002 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimas dėl 200 Lt pajų atsisakymo), R. T. (2007 m. gruodžio 20 d. pareiškimas dėl 644 Lt pajų atsisakymo), K. B. (2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškimas dėl 866 Lt pajų atsisakymo), K. G. Ž. (1998 m. rugsėjo 24 d. pareiškimas dėl 300 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), G. P. A. (1998 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl 100 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), P. Č. (1998 m. rugsėjo 17 d. pareiškimas dėl 475 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), O. N. (1998 m. rugsėjo 17 d. pareiškimas dėl 300 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), A. G. (1998 m. rugsėjo 17 d. pareiškimas dėl 214 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), V. E. Š. (1998 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl 450 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), J. Š. (1998 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl 91 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), A. S. (1998 m. rugsėjo 24 d. pareiškimas dėl 132 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), M. Š. (1998 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl 114 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), J. K. (1998 m. gegužės 28 d. pajų (1 589 Lt) perleidimo sutartis, patvirtinta seniūno), V. P. (1998 m. rugsėjo 17 d. pareiškimas dėl 364 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno), M. U. (1998 m. rugsėjo 1 d. pareiškimas dėl 176 Lt pajų atsisakymo, patvirtintas seniūno) perleido savo pajus (atsisakė pajų) A. Z.;

- V. B. jai priklausančius (276 Lt pajus) (2000 m. rugsėjo 10 d. pareiškimas), L. V. (2006 m. birželio 10 d. pareiškimas dėl 740 Lt pajų atsisakymo), A. Č. (2001 m. balandžio 20 d. pareiškimas dėl 88 Lt pajų atsisakymo), J. V. J. (2000 m. spalio 12 d. pareiškimas dėl 451 Lt pajų atsisakymo), M. J. (2000 m. spalio 12 d. pareiškimas dėl 176 Lt pajų atsisakymo) perleido K. B.;

- atsakovas G. B. 2012 m. gegužės 25 d. ir 2012 gegužės 28 d. sudarė Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis; kuriomis atsakovai perleido G. B. jiems priklausančias daiktines teises į arkinio sandėlio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, priklausančią kiekvienam iš jų grupinės nuosavybės pagrindu pagal (duomenys neskelbtini) ŽŪB 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 82, o būtent:

- 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis su R. T.; daiktinė teisė įvertinta 344 Lt (99,63 Eur);

- 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis su L. V.; daiktinė teisė įvertinta 300 Lt (86,89 Eur);

- 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis su V. M. (J. K. įpėdiniu); daiktinė teisė įvertinta 231 Lt (66,90 Eur);

- 2012 m. gegužės 28 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis su G. P. A.; daiktinė teisė įvertinta 100 Lt (28,96 Eur).

- Ieškovai A. Z. ir K. J. B. 2018 m. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo į sandėlį pagal įgyjamąją senatį. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovų pareiškimą patenkino (prijungta civilinė byla Nr. e2YT-1057-443/2018). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo G. B. apeliacinį skundą, panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė.

27. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, sprendė, jog G. P. A., R. T., L. V., V. M., sudarydami sutartis su G. B. susitarė dėl to, kas jiems tuo metu jau nepriklausė.

28. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė kelis argumentus: teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino kiekvieno atskirai ieškovų sudaryto sandorio, netinkamai nustatė dalis, į kurias ieškovams pripažintos nuosavybės teisės, nesprendė dėl restitucijos taikymo ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

29. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar šiuo atveju ginant ieškovų teises pakanka konstatuoti, jog atsakovas G. B. negali būti laikomas teisėtu ginčo statinio dalies savininkas ir todėl būtina konstatuoti niekinius sandorius ir taikyti niekinio sandorio padarinius.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

30. Atsakovas G. B., cituodamas atskiras Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. pastraipas, Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas, teigia, jog jam, būnant bendrovės pajininku, nebuvo sudarytos sąlygas bendrovės pajų įsigyti pirmumo teise, taip pat nebuvo laikomasi atitinkamų procedūrų (nebuvo gautas (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidatoriaus sutikimas dėl pajų perleidimo), todėl ieškovo A. Z. su bendrovės pajininkais sudaryti pareiškimai dėl pajų atsisakymo yra niekiniai ir negaliojantys, nes jie sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo, bendrovės įstatų nuostatas. Teisėjų kolegija, su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

31. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 82 nustatyta, kad J. K. pagal aktą (eil. Nr. 26) buvo perduota likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto už 821 Lt vertės pajus, už kuriuos bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyta: sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) (231 Lt), grūdų sandėlis (269 Lt), kiaulidės pastatas (310 Lt) ir kitas inventorius (290 Lt). J. K. 1998 m. gegužės 28 d. sutartimi, patvirtinta seniūno, perleido pajus (tarp jų ir 231 Lt vertės į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. Z.. Atsakovas V. M. 2012 m. gegužės 25 d. sudarė daiktinių teisių į pastatą (pajų 231 Lt) perleidimo sutartį su atsakovu G. B.. Iš byloje pateikto J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) d., turto paveldėjimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) d. Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. V. (notarinio registro Nr. 570) nustatyta, kad J. K. turtą po jos mirties paveldėjo vaikaitis V. M.. Paveldėtą turtą sudaro: 0,2410 ha bendro ploto žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), 5 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,59 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,87 ha bendro ploto žemės sklypas ir 0,59 ha bendro ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 0,95 ha bendro ploto žemės sklypas ir 0,59 ha bendro ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Taigi, atsakovas V. M. nėra paveldėjęs mirusiajai J. K. nuosavybės teise priklausiusių pajų, kuriuos ginčijamu sandoriu perleido atsakovui G. B., nes, kaip jau minėta aukščiau, J. K. jai priklausančius pajus dar 1998 m. gegužės 28 d. perleido ieškovui A. Z..

32. P. A. V. pagal aktą (eil. Nr. 41) buvo perduota likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto už 644 Lt vertės pajus, už kuriuos bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyta: sandėlis esantis (duomenys neskelbtini) (344 Lt), kiaulidės pastatas (260 Lt) ir kitas inventorius (40 Lt). R. T. yra P.A. V. įpėdinė, kuri 2007 m. gruodžio 20 d. perleido 644 Lt vertės pajus ieškovui A. Z., o 2012 m. gegužės 25 d. sudarė daiktinių teisių (344 Lt vertės) į pastatą perleidimo sutartį su atsakovu G. B..

33. L. V. pagal aktą (eil. Nr. 12) buvo perduota likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto už 1 149 Lt vertės pajus, už kuriuos bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyta: sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) (300 Lt), grūdų sandėlis (402 Lt), kiaulidės pastatas (38 L), kitas inventorius (409 Lt). L. V. 2006 m. birželio 10 d. 740 Lt vertės pajus (arkinio sandėlio, grūdų sandėlio ir kiaulidės) perleido ieškovui K. B., o 2012 m. gegužės 25 d. pasirašė sutartį dėl 300 Lt vertės daiktinių teisių perleidimo atsakovui G. B.. Atsakovas S. J. V. yra L. V. įpėdinis.

34. G. P. A. pagal aktą (eil. Nr. 13) buvo perduota likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto už 448 Lt vertės pajus, už kuriuos įsigyta: sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) (100 Lt), grūdų sandėlis (177 Lt), kiaulidės pastatas (13 Lt) ir kitas inventorius (158 Lt). G. P. A. 1998 m. rugsėjo 15 d. perleido 644 Lt vertės pajus ieškovui A. Z., o 2012 m. gegužės 28 d. sudarė daiktinių teisių (100 Lt vertės) į pastatą perleidimo sutartį su atsakovu G. B..

35. Pagal aktą (eil. Nr. 54) atsakovas G. V. už pajus bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo grūdų sandėlio (128 Lt) ir kito inventoriaus (76 Lt) dalį.

36. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas sandoris sudarytas tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų, tarp ieškovų ir R. T. (P. A. V. įpėdinės), L. V., G. P. A. ir J. K. nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas reikalavimo dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais nebuvo pareiškęs, nors ieškovų nuosavybės teises į arkinį sandėlį ginčija nuo 2018 m.

37. Be to, tiek atsakovai R. T. (P. A. V. įpėdinė), S. J. V. (L. V. įpėdinis), G. P. A., tiek tretieji asmenys A. A., A. O. V. (J. V. įpėdinė), M. B. (S. B. įpėdinė), A. G., I. Ž. (K. G. Ž. įpėdinė), S. S., E. Š. (O. N. įpėdinė), A. G. (A. G. įpėdinis), A. Š. (V. E. Š. įpėdinis), R. M. (V. E. Š. ir J. Š. įpėdinė), A. S. (A. S. įpėdinis), M. A. Š., V. V., V. B., A. Č. (P. Č. įpėdinis), J. V. J., M. J., A. Z. S. nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog daiktinę teisę (pajus į likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB turtą) perleido ieškovams ir jokių pretenzijų ieškovams neturi, o tai tik papildomai patvirtina šalių valią, sukurti tarpusavio pajų perleidimo teisinius santykius, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas sprendime turėjo pasisakyti atskirai, įvertinant kas buvo konkretaus sandorio objektas ir kokias teisines pasekmes sukėlė būtent konkretus sandoris.

38. Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieškovui A. Z. 1998 m. gegužės 28 d. sudarant sandorį su J. K. buvo pažeisti Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) bei bendrovės įstatų reikalavimai, nurodo, jog 1998 m. (duomenys neskelbtini) ŽŪB įgijus likviduojamos bendrovės statusą, nebuvo gautas bendrovės likvidatoriaus pritarimas sudaryti šį sandorį, be to, pažeista jo, kaip pajininko, pirmumo teisė įsigyti pajus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

39. ŽŪBĮ (redakcija galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 24 d. iki 1999 m. birželio 9 d.) 19 straipsnio 2 dalis numatė, jog bendrovės narys savo pajų ar jo dalį pirkimo – pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ir kitais būdais gali perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir vėlesnėse įstatymo redakcijose. Pažymėtina, kad žemės ūkio bendrovių likvidavimo tvarką, likvidacinės komisijos funkcijas, jos teises ir pareigas (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidavimo laikotarpiu reglamentavo ŽŪBĮ ir bendrovės įstatai. ŽŪBĮ 32 straipsnyje buvo nustatyta, kad likvidatoriai organizuoja bendrovės turto apsaugą, jį inventorizuoja, jeigu reikia, perkainoja, sudaro likvidavimo pradžios ir pabaigos buhalterinius balansus (1 d.); užbaigia bendrovės einamąją ūkinę – komercinę veiklą, išaiškina jos kreditorius ir debitorius, jeigu reikia, parduoda iš varžytynių turtą ar jo dalį ir patenkina kreditorių reikalavimus (2 d.). Šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos. Likviduojamosios bendrovės narių tarpusavio ginčai ir ginčai su likvidatoriais nagrinėjami teismine tvarka (5 d.); likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: parduoda bendrovės turtą, įmoka į kasą bendrovei priklausančias debitorių sumas, sumoka skolas, patenkina kitas pretenzijas, organizuoja neparduoto nepaklausaus turto likvidavimą (sunaikinimą), teritorijos pirminį ekologinį sutvarkymą, paskirsto lėšų likutį buvusiems pajininkams. Turto pardavimo tvarką ir sąlygas nustato organas, priėmęs sprendimą dėl bendrovės likvidavimo (6 d.); likvidatoriai turi teikti organui, priėmusiam sprendimą likviduoti bendrovę jo nustatytais terminais ataskaitą apie savo veiklą, o baigus likvidavimą – ataskaitą apie visą likvidavimo laikotarpį (7 d.). Be to, sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 117² straipsnio (redakcija galiojusi nuo 1998 m. kovo 26 d. iki 1998 m. birželio 10 d.) nustatė, kad bendrovės nariai turi turtines reikalavimo teises į savo perduotą pajų, proporcingai savo pajaus vertei gauna dividendus. Bendrovės narys savo teises į pajų gali perduoti kitiems bendrovės nariams ar tretiesiems asmenims (3 d.). Bendrovės narys įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar materialinėmis vertybėmis jam priklausantį pajų, taip pat grąžinti žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą, kurį narys buvo perdavęs bendrovei tik valdyti ir naudotis juo (4 d.).

40. Byloje nustatyta, jog likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 82 paskirstė ir perdavė likviduojamos bendrovės turtą pajininkams. Likvidacinės komisijos sprendimas dėl turto perdavimo pajininkams nėra nuginčytas. Taigi, tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek ir aptartas teisinis reguliavimas leidžia neabejotinai spręsti, kad turto perdavimo – priėmimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos, kaip tik turto perdavimo aktu, kaip ir šioje byloje nustatyta. J. K., kaip ir kitiems pajininkams statinys (arkinio sandėlio dalis) buvo perduotas kaip atlygis (pajais), nes ji buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narė – pajininkė. Gavusi pajų materialinėmis vertybėmis J. K. galėjo savo teises į pajų perduoti ne tik kitiems bendrovės nariams, bet ir tretiesiems asmenims (1964 m. CK 117² str. 3 d.). Be to, paties apelianto cituojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad patys pajai, kaip atskiras turtas, tampa nebeegzistuojantys tik išregistravus žemės ūkio bendrovę, bet jų ankstesnis turėjimas gali sukurti turtinę teisę jų turėtojams nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006). J. K. ir A. Z. sandoris buvo sudarytas dar neišregistravus bendrovės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog J. K. perleido ieškovui turtines teises.

41. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog buvo pažeistos teisės normos, suteikiančios pajininkams pirmumo teise įsigyti perleidžiamus pajus, tačiau iš byloje (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos išplėstinio posėdžio, įvykusio 1998 m. balandžio 29 d. protokolo Nr. 6 matyti, jog likviduojamos bendrovės turtas buvo perleidžiamas ne tik bendrovės pajininkams, bet ir kitiems asmenimis. Iš 1998 m. balandžio 29 d. Likvidacinės komisijos išplėstinio posėdžio protokolo (61 p.) matyti, jog buvo patenkintas G. B. individualios įmonės, kuri nebuvo (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkė, prašymas dėl traktoriaus T-150K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo.

42. Teisės aktai, o ir bendrovės įstatai nenumatė, jog prieš perleisdamas turtines teises į likviduojamos žemės ūkio bendrovės materialines vertybes (pajų) J. K. ar bet kuris kitas pajininkas turėjo gauti likvidacinės komisijos pritarimą, ir /ar privalėjo turtines teises perleisti bendrovės pajininkams, pasak apelianto, turintiems pirmumo teisę.

43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sandorių sudarymo aplinkybes, sprendžia, kad R. T. (P. A. V. įpėdinė), L. V., G. P. A., J. K., perleidę turtinę teisę (pajus) į bendrosios dalinės nuosavybės teise, likviduojant bendrovę, įsigytą pastatą – arkinį sandėlį (jo dalis), ieškovams A. Z. ir K. B., neišsaugojo teisės į statinį ir to nesiekė. Taip pat, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų arkinio sandėlio bendraturčių R. T., S. J. V., G. P. A. parodymus ir patvirtinimus, jog pajai už arkinį sandėlį buvo perleisti ieškovams, pasirinktą atsakovo V. M. poziciją ir nenuoseklius parodymus dėl J. K. sandorio sudarymo, konstatuoja, kad atsakovų R. T., G. P. A., V. M. ir buvusios pastato bendraturtės L. V. 2012 m. gegužės 25 d. ir 2012 m. gegužės 28 d. su atsakovu G. B. sudaryti sandoriai dėl daiktinių teisių (į arkinio sandėlio dalį) perleidimo yra niekiniai dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 str. 1 d., 6.305 str. 1 d.), nes sandorių sudarymo metu 2012 m. gegužės mėnesį nurodyti asmenys R. T. (P. A. V. įpėdinė), L. V., G. P. A., V. M. nebebuvo nei (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkai, nei arkinio sandėlio bendraturčiai, kas reiškia, jog asmuo negali perleisti to, ko neturi, arba perleisti daugiau teisių, negu pats jų turi.

44. Pažymėtina, kad CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, reikalaujanti, kad pardavėjas perduodamus daiktus valdytų nuosavybės teise, teismų praktikoje yra laikoma imperatyvia. Tokios nuostatos nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti pirkimo – pardavimo sandorį, remiantis CK 1.80 straipsniu. Pardavėjas, perleisdamas turtą (šiuo atveju daiktines teises), privalo patvirtinti ir garantuoti, jog nuosavybės teisės į turtą priklauso tik jam. To nepadarius, yra pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes ir pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius (šiuo atveju daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis) dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo (CK 1.80 str. 1 d.).

45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais, turėjo spręsti dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos (CK 1.80 str. 3 d.).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-363-421/2018; kt.).

47. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).

48. Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, remiantis kuriomis turi būti sprendžiama, ar bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015; kt.). Restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

49. Nagrinėjamu atveju pirkėjo, atsakovo G. B., teisę reikalauti pardavėjus grąžinti sumokėtą kainą, suponuoja sutartinių santykių su pardavėjais egzistavimas bei faktas, kad pardavėjai R. T., S. J. V., G. P. A., V. M. pardavė daiktines teises į pastatą nebūdami šių daiktinių teisių savininkais. Pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju taikytina vienašalė restitucija.

50. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo R. T. ir S. J. V. 2023 m. spalio 10 d. yra pervedę į atsakovo G. B. sąskaitą pagal negaliojančiais pripažintus sandorius gautas pinigų sumas, atitinkamai R. T. – 100 Eur, kas pagal oficialų lito ir euro santykį atitinka 344 Lt (344/3,4528), S. J. V. – 87 Eur, kas pagal oficialų lito ir euro santykį atitinka 300 Lt (300/3,4528), ką patvirtina kartu su atsiliepimais į apeliacinius skundus pateikti Perlo terminalo pinigų pervedimo kvitai. Todėl šiuo atveju restitucija netaikytina.

51. Atsakovas G. P. A. pagal negaliojančiu pripažintą sandorį iš atsakovo G. B. yra gavęs 100 Lt, todėl pripažinus 2012 m. gegužės 28 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančiu, jis įpareigotinas grąžinti atsakovui G. B. 29 Eur sumą, kas pagal oficialų lito ir euro santykį atitinka 100 Lt (100/3,4528). Atsakovas V. M. pagal negaliojančiu pripažintą sandorį iš atsakovo G. B. yra gavęs 231 Lt, todėl pripažinus 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančiu, jis įpareigotinas grąžinti atsakovui G. B. 67 Eur sumą, kas pagal oficialų lito ir euro santykį atitinka 100 Lt (231/3,4528).

Dėl nuosavybės teisių pripažinimo

52. (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidavimo metu, Žemės ūkio bendrovių įstatyme nebuvo nustatyta, kaip turi būti apskaičiuojama išmokamo pajaus vertė, todėl darytina išvada, jog teisė pasirinkti konkretų atsiskaitymo būdą su pajininkais buvo suteikta bendrovės visuotiniam susirinkimui ar likvidacinei komisijai, bendrovei įgijus likviduojamos statusą. Bendrovės įstatų 8.5.4 punkte buvo numatyta, kad atsiskaičius su valstybe ir patenkinus kreditorių pretenzijas, likusi turo dalis paskirstoma pajininkams pagal pajų vertę. Iš 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 82 taip pat matyti, kad pajininkams bendrovės turtas buvo padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio pajaus vertei, ką pasirašydami akte patvirtino bendrovės pajininkai.

53. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs 1998 m. gegužės 26 d. akte Nr.82 pajų dydžius, paskirtus pajininkams arkiniame sandėlyje, ir tarp ieškovų bei pajininkų sudarytas sutartis, sprendė, kad likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkai ieškovams perleido tokio dydžio pajus, kokie jiems buvo skirti pagal perdavimo – priėmimo aktą Nr.82. Teismas taip pat sprendė, jog tarp ieškovų nėra ginčo dėl jiems priklausančių dalių arkiniame sandėlyje, todėl ieškovo A. Z. dalis arkiniame sandėlyje yra 6028/8000, K. J. B. – 1972/8000, nežiūrint į tai, kad nėra rašytinio sutarčių, kurios buvo pateiktos 2017 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonei Registrų centras, atšaukimo. Atsakovas, prieštaraudamas dalių nustatymui, nenurodė jokių aplinkybių, kokią įtaką dalių pasiskirstymas tarp ieškovų turi jo teisėms ir pareigoms, kokias teisines pasekmes jam sukeltų vienoks ar kitoks arkinio sandėlio nuosavybės dalių nustatymas.

54. Apelianto teiginiai, kad J. K. (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidavimo momentu iš viso galimai priklausė 3 057 Lt vertės pajų, ką patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos pirmininko A. R. pasirašyta pažyma, nepaneigia, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog J. K. jai priklausančią pajaus dalį – 231 Lt vertės (turtinės teisės į arkinį sandėlį), gautą 1988 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 82 pagrindu, perleido ieškovui A. Z..

55. Visų pirma pažymėtina, jog pateiktoje pažymoje nėra nurodyta data, kuriai J. K. galimai turėjo pajų už 3 057 Lt. Išanalizavus byloje pateikto (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos išplėstinio posėdžio, įvykusio 1998 m. balandžio 29 d. protokolo Nr. 6 duomenis, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkai turėjo ženkliai didesnes pajų sumas, ne tik tas, kurios nurodytos perdavimo – priėmimo akte, ir už jas įsigijo ne tik įvairios technikos (traktorius, kombainus, sėjamąsias, kratytuvus, bulvių kasamąsias, pakrovėjus, kt.), bet ir gyvulius (arklius, kt.). J. K. pajai buvo panaudoti P. Č. įgyjant kombainą „Donas“ – 1 058 Lt (protokolo 11 p.), J. J. įgyjant traktorių MTZ-80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1987 m. – 743 Lt (protokolo 28 p.), J. U. įgyjant automašiną ZAZ-3507, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1987 m.(protokolo 43 p.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog J. K. kažkuriuo metu turėjo daug didesnę sumą, nei nurodyta 1998 m. gegužės 28 d. pajų perleidimo sutartyje nurodyta suma.

56. Antra, apelianto nuomone, pagal byloje pateiktus įrodymus turėjo būti nustatyta aplinkybė, jog J. K. 1998 m. gegužės 28 d. pajų perleidimo sutartimi neperleido A. Z. 231 Lt vertės pajų į arkinį sandėlį. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl sutarties objekto, nes pagal sutartį buvo perleista pajai, kurių vertė 1 589 Lt, nenurodant, jog perleidžiama pajus ir į arkinį sandėlį. Su minėtais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

57. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.164 str., 1 d., 1964 m. CK 40 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirkimo sutarties objektas buvo aiškiai apibrėžtas, sutartimi susitarta, kad J. K. perleidžia 1 589 Lt vertės (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajus ieškovui A. Z.. Ieškovas iš šalių sudarytos sutarties gavo tai, ko pagrįstai galėjo tikėtis, jam buvo perleisti pajai tiek į arkinį sandėlį, tiek ir į kitą bendrovės turtą už 1 589 Lt vertės pajus, t. y. jis įsigijo tai, ką pageidavo ir siekė įsigyti už sutartyje nurodytą kainą. Savo pozicijai, kad J. K. neturėjo valios perleisti ieškovui teisės į arkinį sandėlį, pagrįsti atsakovas G. B. jokių įrodymų nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu siekė paneigti buvus tokį susitarimą tarp J. K. ir A. Z., remdamasis vien tik savo deklaratyviais samprotavimais apie tariamai buvusią J. K. valią, neaiškų sutarties objektą ir pan.

59. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Vertindamas nurodytus atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas poziciją grindė bendro pobūdžio samprotavimais ir tikimybėmis, tačiau nesinaudojo teise ir pareiga įrodinėti realią mirusiosios J. K. valią pajų perleidimo metu, taip pat neteikė įrodymų, kuriais ginčytų ieškovų teiktus duomenis ir įrodymus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui A. Z. nuosavybės teisė pripažintina į 6028/8000 dalis, o K. J. B. į 1972/8000 dalis arkiniame sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas G. B. ir V. M. neįrodė ir nepagrindė tokio ieškovų pasirinkto jų teisių gynimo būdo nepagrįstumo ar netinkamumo.

Dėl įrodymų vertinimo

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; kt.).

61. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

62. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; kt.).

63. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

64. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176 str., 178-179 str., 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl pajų perleidimo sandorių aplinkybių, atsakovų teisių perleisti pajus, nuosavybės dalių nustatymo, restitucijos taikymo), kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų G. B., V. M., G. P. A.. Apelianto G. B. teigimu, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos visiems atsakovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, įvertinant kiek konkretus patenkintas reikalavimas yra susijęs su konkrečiu atsakovu.

66. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovai G. B. ir G. P. A., V. M. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko (atsakovas G. B. ginčijo visoje apimtyje; atsakovai G. P. A. ir V. M. – kiek tai susiję su jų konkrečiu sudarytu sandoriu). Atsakovai R. T., S .J. V., T. Z. su ieškiniu sutiko. Kauno apygardos teismui 2022 m. vasario 21 d. nutartimi palikus nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl 2018 m. liepos 19 d. sudaryto sandorio tarp T. Z. ir K. J. B. pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovų atstovė teismo posėdžio metu atsisakė patikslintame ieškinyje reikalavimo dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu, sumažino savo patikslinto ieškinio reikalavimus ir atsakovas T. Z. buvo pašalintas iš proceso dalyvių, todėl liko G. B., G. P. A., V. M., R. T., S. J. V.. Įvertinęs atsakovų ginčijamų reikalavimų kiekį, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovams ir valstybei priteisiamos tik iš atsakovų G. B., V. M. ir G. P. A. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovų V. M. ir G. P. A. po 10 proc. iš kiekvieno, iš atsakovo G. B. 80 proc. ieškovų ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

69. Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019). Teismo procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021). Analogiška nuostata taikytina ir asmenims (šiuo atveju atsakovams G. B., V. M. ir G. P. A.) nepagrįstai ginčijusiems ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimus.

70. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio pagrindiniai materialiniai reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo patenkinti, todėl ieškovai turi teisę į visą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš tų atsakovų, kurie ginčijo ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimus.

71. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

72. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-738/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

73. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, atskleidė bylos esmę, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo skundžiamo sprendimo naikinti, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos).

75. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. E-46/23 (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), kurios suma 1 500 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad už advokatės paslaugas A. Z. sumokėjo 1 500 Eur sumą.

76. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl ieškovui A. Z. iš apelianto G. B. priteistina 1 500 Eur suma bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį, sudarytą 2012 m. gegužės 28 d. tarp G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – priteisti iš G. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus), gautus sudarant sutartį.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį, sudarytą 2012 m. gegužės 28 d. tarp G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą), gautus sudarant sutartį.

Pripažinti, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640,15 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640,15 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 121,20 Eur (penkis tūkstančius šimtą dvidešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,20 Eur (dvidešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,20 Eur (dvidešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 45,77 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo G. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 45,77 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 366,14 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.“.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 46,36 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas bylinėjimosi išlaidoms – 5662; mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Marijampolės apylinkės teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo ir šios nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.