- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1057-443/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00008-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- A. Z., K. J. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotais asmenims byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės įmonei Turto bankui, Šakių rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti, kad A. Z., pagal įgyjamąją senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K J. B., 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. 1998 m. pradėjo naudotis arkiniu sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančiu (duomenys neskelbtini).., ir iki šiol juo naudojasi. A. Z. naudojasi 6028/8000 dalimi, o K. J. B. 1972/8000 dalimi minimo sandėlio. Minimas arkinis sandėlis prieš tai priklausė Šakių rajono (duomenys neskelbtini). žemės ūkio bendrovei (toliau – (duomenys neskelbtini). ŽŪB), kuri 1998 metais buvo likviduota. L. G. ŽŪB minėtas sandėlis, kaip ir visas kitas turtas, buvo išdalintas bendrovės pajininkams. Arkinis sandėlis buvo išdalintas 28 pajininkams, tarp kurių buvo ir pareiškėjas K. J. B.. Nors A. Z. nebuvo vienas iš arkinio sandėlio pajininkų, jis nuo pat (duomenys neskelbtini).ŽŪB likvidavimo dalimi sandėlio naudojasi, prižiūri ir valdo. Pajininkai tam neprieštaravo, nes pareiškėjas įsipareigojo išpirkti dalies pajininkų dalis į šį sandėlį, o kitą dalį sandėlio išpirkti įsipareigojo K. J. B.. Su kiekvienu pajininku ar jo teisių perėmėju, pareiškėjai sudarė pajaus perleidimo (atsisakymo) susitarimus. Turėdami minėtus dokumentus, pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl sandėlio kadastrinių matavimų bylos parengimo. Vėliau kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl sandėlio įregistravimo, tačiau tą padaryti buvo atsisakyta, nes pareiškėjai nepateikė pagrindinio nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento.
Pagal VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2017-09-26 sprendimą Nr. (2070/08)K6-295 dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, pareiškėjas A. Z. nėra vienas iš 28 asmenų, kuriems likvidavus (duomenys neskelbtini). ŽŪB buvo perduoda dalis minimo sandėlio ar kokio kito turto, todėl pateiktos pajų perleidimo sutartys – pareiškimai, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti juridiniu pagrindu sandėlio įregistravimui. Analogiški motyvai yra nurodyti ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2017-09-27 sprendime Nr. (2070/06) MAR6-131. Pagal VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2017-12-18 sprendimą Nr. (2070/08)K6-416 dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, pareiškėjas K. J. B. nepateikė likvidacinės komisijos protokolo, kaip to reikalauja bendrovių įstatymas, todėl pajų perleidimo sutartys – pareiškimai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti juridiniu pagrindu sandėlio įregistravimui. Analogiški motyvai yra nurodyti ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2017-12-18 sprendime Nr. (2070/06) MAR6-176. Kadangi pareiškėjai minėtą nekilnojamąjį turtą (sandėlį) teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo jau daugiau kaip 19 metų, darytina išvada, kad yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti ir nėra jokių apribojimų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), dėl kurių nebūtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad A. Z. 2017-09-25 kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu Nr. 15648402 įrašyti nekilnojamojo daikto – sandėlio 1I1/g, esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, buvo priimtas 2017-09-26 sprendimas Nr. (2070/08)K6-295 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ netenkinti A. Z. prašymo, nes iš pateiktų dokumentų: 1998-05-26 perdavimo akto Nr. 82, pajų perleidimo sutarčių nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.
Šalies argumentai
K. J. B. 2017-12-15 kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu Nr. 16405458 įrašyti nekilnojamojo daikto – sandėlio 1I1/g, esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, buvo priimtas 2017-12-18 sprendimas Nr.(2070/08)K6-416 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ netenkinti K. J. B. prašymo, nes iš pateiktų dokumentų: 1998-05-26 perdavimo akto Nr. 82 bei kitų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog K.J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.
VĮ Registrų centras nurodė, kad byloje neturi teisinio suinteresuotumo bei prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pareiškėjai, prašydami nustatyti nuosavybės teisės į sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini)..) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Pareiškėjams neįrodžius visų CK 4.68 - 4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, pareiškėjų pareiškimas turėtų būti atmestas. Pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad egzistuoja visos aukščiau išvardintos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu, Turto bankas neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Šakių rajono savivaldybė byloje neturi teisinio suinteresuotumo bei prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu įstatymo nustatyta tvarka paskelbiant specialiame interneto tinklapyje buvo pranešta apie civilinės bylos iškėlimą, jos nagrinėjimo vietą bei laiką ir pasiūlyta visiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese. Nustatytu laiku atsiliepimų iš kitų asmenų teisme negauta, todėl darytina išvada, kad pareiškime nurodomas faktas nėra ginčijamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnis).
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvalydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybes teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi, CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t, y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ji į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).
Byloje yra pateiktas Valstybės įmonės Registrų centras 2017-09-26 sprendimas Nr. (2070/08)K6-295 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“, kuriuo buvo netenkintas A. Z. prašymas, nes iš pateiktų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, taip pat pateiktas Valstybės įmonės Registrų centras 2017-12-18 sprendimas Nr.(2070/08)K6-416 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“, kuriuo buvo netenkintas K. J. B. prašymas, nes iš pateiktų dokumentų bei kitų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, kai prašymo nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje.
Pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. pateikti rašytiniai įrodymai: Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus raštas su priedu, Valstybės įmonės Registrų centras Marijampolės filialo sprendimai ir pajų perleidimo (atsisakymo) susitarimai, kadastrinių matavimų byla, taip pat suinteresuotųjų asmenų atsiliepimai, patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes.
Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjai A. Z. ir K. J. B. daugiau kaip 10 metų naudojosi aukščiau paminėtu turtu ir tai darė viešai ir nepertraukiamai. Atsižvelgdamas į tai, kad A. Z. ir K. J. B. virš 10 metų sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai valdė minėtą turtą, į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos nagrinėjimą, nepareikšta prieštaravimų, į tai, kad Nekilnojamojo turto registre objektai neregistruoti kitų asmenų vardu, darytina išvada, kad pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.
Teismas, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir CK 4.68-4.71 straipsniais, (duomenys neskelbtini) straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 533 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo 6028/8000 dalį, o Kęstutis J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.